Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovui J. B. (J. B.) dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinys grindžiamas tuo, kad šalys susituokė 2012 m. gruodžio 13 d. Maroko Karalystėje, Lietuvoje santuoka patvirtinta Kauno civilinės metrikacijos skyriaus išduotu santuokos liudijimu. Ieškovė susipažino su atsakovu Internetu 2009 m., nuvyko į Maroką 2012 m., kur susitiko su atsakovu. Jų santykiai buvo rimti, nes abu yra kurčnebyliai, todėl vienas kitą palaikė ir suprato. Ieškovė gyveno Maroke 3 mėnesius, ir šalys 2012 m. gruodžio 13 d. susituokė. Ieškovės teigimu, santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, jo nepagarbos ieškovei. Šalys tarėsi tarpusavyje, kad atsakovas atvyks gyventi į Lietuvą paskui ieškovę, tačiau jis taip ir neatvyko. Ieškovė, bandydama išsaugoti šeimą, ne kartą skrido į Maroką, siekė, kad jie su atsakovu būtų tikra šeima. Atsakovas nenorėjo nei kad ieškovė liktų Maroke, nei pats atvykti gyventi į Lietuvą. Paskutinio ieškovės vizito Maroke metu atsakovas elgėsi su ja šaltai, mažai skyrė jai dėmesio, neskyrė pinigų pragyvenimui, todėl ieškovė, būdama Maroke, išlaikė ne tik save, bet ir savo sutuoktinį. Ieškovės teigimu, ji daugiau kaip pusę metų nepalaiko jokio ryšio su atsakovu, negali su juo susisiekti nei programa „Skype“, nei telefonu. Atsakovas ignoruoja ieškovės pastangas su juo susisiekti, neatsiliepia į skambučius. Atsakovo elgesys ir veiksmai sudarė prielaidą santuokos iširimui, todėl, ieškovės nuomone, santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, jo nepagarbos ieškovei. Ieškovės teigimu, jie neturi bendrų vaikų, bendrų nuosavybės teise valdomų nekilnojamųjų daiktų, transporto priemonių bei kito kilnojamojo turto, kurių padalijimo klausimas turi būti išspręstas santuokos nutraukimo byloje. Ieškovė neturi jokių kreditorių, atsakovas taip pat neturi kreditorių Lietuvoje.

3. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, patvirtino aplinkybes, nurodytas ieškinyje. Papildomai paaiškino, kad ji nežino, dėl kokių aplinkybių pasikeitė jos sutuoktinio elgesys su ja, mano, kad taip galėjo atsitikti dėl jo draugų įtakos. Ieškovės teigimu, ji pati neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų nulemti atsakovo atsisakymą bendrauti su ieškove, būti su ja šeima. Ieškovė periodiškai lankėsi Maroke, kai ten atvažiuodavo, būdavo su sutuoktiniu apie tris mėnesius ir vėl grįždavo į Lietuvą. Šalys neturi jokio bendro turto nei Maroke, nei Lietuvoje. Ieškovė neturi kreditorinių įsipareigojimų, atsakovas yra skolingas savo draugams Maroke, tačiau ieškovė nežino tiksliai, kokią sumą ir kam atsakovas yra skolingas. Atsakovas skolinosi tas lėšas ne šeimos poreikiams, ieškovė pati save išlaikė Maroke bei skolino pinigus atsakovui, jie neketino įsigyti savo būsto ar kažkokių daiktų bendram gyvenimui. Ieškovės teigimu, ji bendravo su atsakovu prieš posėdį nuotolinio ryšio priemonėmis, jis sutiko su tuo, kad būtų nutraukta jų santuoka.

5. Atsakovui J. B. procesiniai dokumentai (ieškinio ir jo vertimo kopija bei pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, teismo šaukimai į posėdžius) įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (popierinės bylos 11, 30, 31 l.). Atsakovas nepateikė byloje atsiliepimo į ieškinį, į teismo paskirtus posėdžius neatvyko. Byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovui (CPK 246 straipsnio 2 dalis, 378 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

6. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas susituokė 2012 m. gruodžio 13 d. Marakeše, Maroke, santuoka apskaityta Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje 2013 m. vasario 20 d. (4-9 b. l.). Ieškovė yra Lietuvos Respublikos pilietė, atsakovas – Maroko Karalystės pilietis (7, 11 b. l.). Šalys neturi bendrų nepilnamečių vaikų bei dalintino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto (12, 14-17 b. l.). Ieškovė neturi kreditorių Lietuvoje, jos paaiškinimais, atsakovas turi kreditorių Maroke.

7. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Maroko Karalystė nėra Europos Sąjungos valstybė, kad tarp Lietuvos Respublikos ir Maroko Karalystės nėra sudaryta bendradarbiavimo civilinėse bylose sutarčių, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu, spręsdamas klausimą dėl šios bylos teismingumo. Byloje nustačius, kad ieškovė yra Lietuvos Respublikos pilietė, konstatuojama, kad jos paduotas ieškinys teismingas Lietuvos Respublikos teismui (CPK 784 straipsnio 1 dalis).

8. Ieškovė paaiškino teismui, kad ji niekada nuolat negyveno Maroke, atvykdavo ten periodiškai, siekdama pasimatyti su atsakovu. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė su atsakovu neturėjo bendros nuolatinės gyvenamosios vietas, daro išvadą, kad byloje sprendžiant ieškovės ieškinio pagrįstumą turi būti taikoma bylą nagrinėjančio teismo teisė, t. y. Lietuvos Respublikos teisė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.29 straipsnio 2 dalis).

9. CK 3.60 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką šiame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.60 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

10. CK 3.27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Jeigu vienas sutuoktinis dėl objektyvių priežasčių negali pakankamai prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, tą pagal savo galimybes turi daryti kitas sutuoktinis (CK 3.27 straipsnio 2 dalis).

11. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018, 21 punktas).

12. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 36 punktas).

13. Šioje byloje ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad šalių šeima faktiškai iširo dėl atsakovo atsiribojimo nuo ieškovės, jo nenoro išlaikyti šeimos santykius, jo nepagarbos ieškovei. Nagrinėjamu atveju byloje spręstinas klausimas, ar atsakovo atsiribojimas nuo ieškovės gali būti pripažintas jo kalte dėl santuokos iširimo. Šiuo atveju reikšminga tai, kad šalys visą savo santuokos laikotarpį gyveno skirtingose valstybėse: ieškovė – Lietuvoje, atsakovas – Maroke. Teisės aktuose nenustatyta pareiga nei vienam iš sutuoktinių gyventi vienoje valstybėje, tačiau nustatyta pareiga būti lojaliam su kitu sutuoktiniu, gerbti vienas kitą bei remti vienas kitą moraliai ir materialiai. Sutuoktiniai šias įstatyme nustatytas pareigas gali vykdyti ir gyvendami skirtingose valstybėse, svarbiausia tai, kad jie abu, gyvendami skirtingose valstybėse, vykdytų jų kaip sutuoktinių pareigas, įtvirtintas CK 3.27 straipsnyje.

14. Nagrinėjamu atveju ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad ji, siekdama tinkamai atlikti savo kaip sutuoktinės pareigas, ne vieną kartą skrisdavo į Maroką, kur gyvena atsakovas, ir gyvendavo ten periodiškai po tris mėnesius. Ieškovė taip pat nurodė, kad Maroke ji pati save išlaikė bei teikė išlaikymą ir sutuoktiniui. Atsakovas, gavęs ieškinį ir jo vertimą, kuriame išdėstytos šios aplinkybės, nepateikė į bylą duomenų, paneigiančių šiuos ieškovės teiginius. Todėl darytina išvada, kad byloje įrodyta, jog ieškovė, siekdama išsaugoti santuokinius ryšius su atsakovu bei vykdama periodiškai į Maroką, veikė šalių šeimos interesais, nepriešino savo intereso gyventi Lietuvoje su atsakovo interesu gyventi Maroke. Ieškovė, atvykdama pas atsakovą į Maroką, rūpinosi jų šeimos gerove, atsakovu, materialiai prisidėdama prie šeimos išlaikymo. Ieškovė, atsakydama į teismo klausimą dėl jos elgesio, paaiškino, kad ji neatliko jokių veiksmų, galėjusių būti priežastimi to, kad atsakovas nenori su ja gyventi ir išsaugoti jų šeimą. Teismas, įvertinęs ieškovės elgesį, daro išvadą, kad ieškovė vykdė CK įtvirtintas lojalumo, abipusės pagarbos, moralinės ir materialinės paramos pareigas (sprendimo 10-12 punktai).

15. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas visą santuokos su ieškove laikotarpį gyveno ir šiuo metu gyvena Maroke. Ieškovės teigimu, ji kvietė atsakovą gyventi Lietuvoje, tačiau jis taip ir neatvyko bei neišreiškė noro, kad ieškovė gyventų kartu su juo Maroke. Atsakovas, gavęs bylos procesinius dokumentus, nepaneigė ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių. Atsakovo procesinis elgesys, jo procesinis pasyvumas (atsiliepimo į ieškinį nepateikimas, neatvykimas į teismo posėdį) netiesiogiai patvirtina ieškovės nurodomas aplinkybes, kad jis nėra suinteresuotas išsaugoti šalių santuoką, kad ieškovė teisingai nurodė ieškinyje, jog atsakovas neskiria dėmesio jai, pinigų pragyvenimui, elgiasi su ja šaltai. Nors byloje nėra duomenų apie tai, kas konkrečiai nulėmė tokį atsakovo elgesį, tačiau ieškovei tvirtinant, kad ji neatliko jokių netinkamų veiksmų, kurie galėtų būti atsakovo atšalimo priežastimi, darytina išvada, kad santuoka iširo ne dėl jos kaltės. Byloje esantys duomenys patvirtina priešingas aplinkybes, t. y. tai, kad ieškovė siekė išsaugoti santuoką su atsakovu (dėl to vykdavo periodiškai į Maroką bei teikdavo atsakovui lėšas pragyvenimui).

16. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, jam iš esmės pažeidus CK nustatytas sutuoktinio pareigas būti lojaliam savo sutuoktinei, remti ją moraliai ir materialiai, prisidėti prie sutuoktinės poreikių tenkinimo (CK 3.60 straipsnio 2 dalis, 3.27 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovės reikalavimas nutraukti jos santuoką su atsakovu dėl šio kaltės tenkinamas.

17. Nutraukiant šalių santuoką, byloje turi būti išspręsti klausimai dėl jų tarpusavio išlaikymo bei bendro turto ir kreditorinių įsipareigojimų pasidalijimo, pavardžių (CPK 385 straipsnio 1 dalis). Ieškovė neprašo iš atsakovo išlaikymo priteisimo. Byloje esančiais duomenimis šalys neturi bendro dalintino nekilnojamojo bei kilnojamojo turto. Ieškovė ir atsakovas neturi kreditorių Lietuvoje. Ieškovės paaiškinimais, atsakovas yra skolingas savo draugams Maroke, tačiau ji nežino, kokią konkrečią sumą ir kam jis skolingas, bei nežino, kam buvo panaudoti jo pasiskolinti pinigai. Byloje nesant konkrečių duomenų dėl atsakovo skolų Maroke, ieškovei teigiant, kad minėtos skolos susidarė ne dėl šalių šeimyninių poreikių, darytina išvada, kad šioje byloje neturi būti sprendžiamas galimų atsakovo asmeninių skolų Maroke paskirstymo klausimas.

18. Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai ikisantuokinę pavardę – Vilčinskaitė, o atsakovui – B.. Nesant atsakovo prieštaravimo šiam ieškovės prašymui bei teismui nustačius, kad šis prašymas neprieštarauja proceso dalyvių interesams, minėtas ieškovės prašymas tenkinamas (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

19. Išnagrinėjus ieškovės ieškinį, byloje spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Šioje byloje ieškovė buvo atleista nuo visų bylinėjimosi išlaidų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) Kauno skyriaus 2018 m. balandžio 23 d. sprendimu (18, 19 l.). VGTPT į bylą pateiktais duomenimis ieškovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, dėl kurios valstybė turėjo 749,91 Eur bylinėjimosi išlaidas (38 b. l.).

20. Patenkinus ieškovės ieškinį visiškai, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, 79 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktais, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 75 Eur žyminio mokesčio, mokėtino už ieškinio padavimą, 8,08 Eur už teismo procesinių dokumentų siuntimą bei 749,91 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidų atlyginimas, iš viso – 832,99 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 385 straipsniu, 268, 270, 279 straipsniais, 96 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

patenkinti ieškovės E. B. ieškinį atsakovui J. B. (J. B.).

Nutraukti santuoką, sudarytą 2012 m. gruodžio 13 d. Maroke tarp E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. B.,gim. (duomenys neskelbtini), bei apskaitytą Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje 2013 m. vasario 20 d., įrašo Nr. 118, dėl atsakovo J. B. kaltės.

Po santuokos nutraukimo E. B. grąžinti ikisantuokinę pavardę „V.“, J. B. palikti pavardę „B.“.

Priteisti iš J. B., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos valstybei 832,99 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt du Eur 99 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, iš jų 749,91 Eur pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą „Swedbank“ AB, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Kitą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą (83,08 Eur) pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimo kvitus reikia pristatyti į Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.