Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo atstovei K. V.

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal Švenčionių rajono savivaldybės ieškinį atsakovei Z. P. dėl nuomos sutarties nutraukimo, iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė, gavusi teismo pranešimą, per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, gavusi teismo šaukimą – į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, todėl teismas, ieškovės prašymu, priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad 2009-06-30 UAB „Švenčionių švara“, veikianti pagal Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, sudarė savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartį Nr. 1340 ( toliau – Sutartis ), kuria nuomotojas nuomos teise perdavė nuomininkei gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), o nuomininkė įsipareigojo Sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka mokėti mokesčius už nuomą, komunalines bei ryšių ir kitas paslaugas, žemės nuomą ( b.l. 5-8 ). Nuomos pagrindais perduotas namas ieškovei priklauso nuosavybės teise ( b.l. 21 ). Ieškovė 2011-11-18 pranešimu Nr. 4.21/7-39-1361, 2013-04-03 pranešimu Nr. (4.21)3S-321, 2013-06-12 pranešimu Nr. (4.21)3S-583 pranešė atsakovei, kad atsakovei nepadengus skolos bus kreiptasi į teismą dėl nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovės iškeldinimo ( b.l. 9-11 ). Ieškovė 2015-09-29 Švenčionių rajono savivaldybės būsto nuomos komisijos posėdžio protokole Nr. O-77 nutarė siūlyti rajono savivaldybės administracijos direktoriui nutraukti savivaldybės būsto nuomos sutartį su nuomininke Z. P., iškeldinant ją iš būsto bei išieškant skolą už nuomos mokestį, vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą ( b.l. 12-13 ). Ieškovė 2015-10-20 įsakymu dėl savivaldybės būsto nuomos sutarčių nutraukimo ir skolų išieškojimo Nr. TV-82 nutraukė savivaldybės būsto nuomos sutartį su Z. P., iškeldinant ją iš būsto bei išieškant skolą už nuomos mokestį, vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą ( b.l. 14 ). Atsakovei 2015-10-30 pranešimu Nr. (4.21)3S-1291 pranešta, kad su ja vienašališkai nutraukiama savivaldybės socialinio būsto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, po 3 mėn. atsakovė turi atlaisvinti butą ir perduoti jį UAB „Švenčionių švara“ ( b.l. 15 ). Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Švenčionių seniūnijos pateiktoje 2016-02-26 pažymoje Nr. (3.7)P/13-412 matyti, kad Z. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., deklaruoja gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) šeima susideda tik iš atsakovės, nepilnamečių vaikų šeimoje nėra ( b.l. 19 ).

Sutartis dėl socialinio būsto nuomos sudaryta su atsakove 2009-06-30. Pagal LR Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą, galiojusį 2009-06-16 – 2009-08-30, ieškovė išnuomojo ilgalaikį materialųjį turtą - namą atsakovei, pagal įstatymo 8¹ str. savivaldybės turtu turi būti naudojamasi, jis valdomas ir juo disponuojama atsižvelgiant į visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo, viešosios teisės principų turinį. Sutarties sudarymo metu galiojusioje LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo redakcijoje nustatyta, kad socialinis būstas, tai nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos, skirtos mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti pagal šio Įstatymo nustatytas sąlygas, o savivaldybės socialinio būsto fondas, tai savivaldybei nuosavybės teise priklausantys, taip pat patikėjimo teise jos valdomi gyvenamieji namai, jų dalys, butai ( ir kitos tinkamos gyventi patalpos ), skirti nuomoti šeimoms ir asmenims, turintiems teisę į socialinį būstą. Atsakovei, turinčiai teisę į socialinį būstą, gaunančiai mažas pajamas ir su šeima, nekomerciniu pagrindu išnuomotas savivaldybės nuosavybės teise disponuojamas namas. Sutarties sudarymo metu atsakovė turėjo šeimoje 8 nepilnamečius vaikus ir atitiko LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo keliamus reikalavimus socialiniam būstui gauti. Iš ieškinio matyti, kad ieškovė remdamasi Sutarties 16.1.3. punktu dėl to, kad atsakovė nemoka nuomos ir kitų šioje sutartyje nurodytų mokesčių prašo Sutartį nutraukti ir iškeldinti atsakovę. Ieškovė ir atsakovė 2009-06-30 sudarė socialinio būsto nuomos sutartį, taigi sudarė sutartį su asmeniu kurio pajamos neviršija LR Vyriausybės nustatytų dydžių ir kuris galimai buvo socialiai remtinas. Šiuo metu galioja LR Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas, kuris nustato sąlygas socialiniam būstui išnuomoti. Nutraukiant sutartį su atsakovu būtina nustatyti ar atsakovas turi teisę į socialinį būstą ir atitinka įstatyme numatytas sąlygas socialiniam būstui gauti, nors gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis būtų sudaryta ir ne socialinio būsto nuomos pagrindais. Nesant kitų duomenų dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties dalyko ši sutartis nutrauktina pagal socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimui taikytinas teisės normas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja teismų praktiką, jog nutraukiant socialinio būsto nuomos sutartį būtina atsižvelgti į teisę į būsto neliečiamybę, viešąjį interesą, socialinio būsto nuomos poreikį, esamus pagrindus dėl socialinio būsto nuomos pratęsimo ar modifikavimo, asmens atitikimo socialinio būsto nuomos subjekto kriterijams, faktinio ilgalaikio naudojimosi būstu laiką, ar socialine parama nuomojant būstą naudojamasi piktybiškai ir neracionaliai, ar asmuo turi negalios ar specialiųjų poreikių, ar sąmoningai vengta mokesčių mokėjimo, nors asmuo turėjo galimybę sumokėti mokesčius ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-16 nutartis civilinėje byloje 3K-3-491/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-194/2012 ). Pagal LR Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 1 d. 15 p. viena iš savivaldybės funkcijų yra savivaldybės socialinio būsto fondo sudarymas ir jo remontas, socialinio būsto nuoma. Iš bylos matyti, kad socialinio būsto nuomos sutartis negali būti nutraukta remiantis tik nuomos mokesčio ir su tuo susijusių mokesčių nemokėjimu, būtina įrodyti ir nuomininko neatitikimą socialinio būsto nuomos subjekto įstatymo keliamiems reikalavimams teisei į socialinį būstą įgyvendinti ar toliau naudotis socialiniu būstu. Būsto netekimas yra radikaliausia priemonė, taikytina nuomininkui tik tuo atveju, jei yra išnaudotos visos kitos priemonės būsto nuomos sutarčiai išsaugoti ir nuomininkas neatitinka reikalavimų socialiniam būstui suteikti. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė nedirba, gauna 116 € antro laipsnio valstybinę pensiją ir 190,07 € senatvės pensiją, nekilnojamojo turto neturi. Vien ta aplinkybė, kad atsakovė Z. P. į Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių nesikreipė ir jokių pajamų negauna ( b.l. 40 ) negali būti pagrindu manyti, jog ji prarado socialiai remtino asmens statusą. Pagal LR Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 9 str. teisę į socialinio būsto nuomą turi asmenys ir šeimos, kurie atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus: 1) duomenys apie jų gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčiųjų gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurios teritorijoje gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą; 2) Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka už kalendorinius metus deklaruotas turtas ( įskaitant gautas pajamas ) iki prašymo suteikti paramą būstui išsinuomoti pateikimo dienos neviršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių; 3) neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės ( bendrosios nuosavybės ) teise būsto arba nuosavybės ( bendrosios nuosavybės ) teise turimas būstas, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, arba nuosavybės ( bendrosios nuosavybės ) teise turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkia forma. Kasacinis teismas laikosi praktikos, kad klausimai, susiję su socialinio būsto naudojimu pagal savo svarbą gali būti priskiriami viešojo intereso sričiai. Viešasis interesas reikalauja derinti tiek socialinio būsto nuomotojo, tiek ir asmenų, turinčių teisę ( poreikį ) į šio būsto nuomą, teisėtus interesus, t.y. šioje byloje viešojo intereso aspektu turi būti vienodai užtikrinamas tiek socialinio būsto nuomotojo, tiek asmenų, turinčių teisę į šio būsto nuomą, teisėtų interesų gynimas, nes vienos iš nagrinėjamo ginčo šalių interesų prioritetinis gynimas reikštų kitos šalies interesų, kurie taip pat susiję su viešuoju interesu, pažeidimą. Taigi, vien tik ta aplinkybė, kad nagrinėjamoje byloje ginamas viešasis interesas, nė kiek nesumažina ir nepaneigia ieškovui tenkančios procesinės pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Ieškovui tenka procesinė pareiga įrodyti, kad nėra pagrindo su atsakovu sudaryti arba tęsti socialinio būsto nuomos sutarties, pavyzdžiui, kai nėra socialinio būsto nuomos šiems asmenims poreikio, asmuo neatitinka įstatyme įtvirtintų kriterijų ir t.y. Ieškovas nepateikė įrodymų apie atsakovo turtą ir pajamas, kurios paneigtų ( pašalintų ) socialinio būsto nuomos atsakovui poreikį ( pagrindą ), nepateikta duomenų, jog atsakovo turtas viršija Vyriausybės nustatytą didžiausią dydį ( LR Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 str. ). Teismas savo iniciatyva rinko įrodymus, bet, kaip minėta, nustatyta, jog atsakovė nedirba, gauna 116 € antro laipsnio valstybinę pensiją ir 190,07 € senatvės pensiją, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių jos vardu nėra įregistruota. Socialinio būsto nuoma yra savivaldybės funkcija, todėl ieškovei nepateikus įrodymų, kurie leistų nustatyti atsakovės atitikimą teisei į socialinį būstą sąlygoms turėti ar teisės panaikinimą pagal dabar galiojančio LR Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo reikalavimus, ieškinio reikalavimas dėl sutarties nutraukimo ir atsakovo iškeldinimo netenkintinas.

LR CK 6.38 str. nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Tarp šalių susiklostę gyvenamosios patalpos nuomos santykiai, kurie reglamentuojami LR CK VI knygos XXXI skyriuje. Pagal LR CK 6.576 str. gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Sutarties 9 p. nustatyta, kad nuomininkas moka kas mėnesį už nuomą, komunalines paslaugas ir eksploatavimo išlaidas ir kitus šioje sutartyje numatytus mokesčius ne vėliau, kaip iki kito mėnesio 20 dienos; 10 p. mokesčiai mokami už kiekvieną išgyventą mėnesį pagal nuomotojo atliktus paskaičiavimus, pervedant atitinkamas sumas į nuomotojo nurodytą sąskaitą banke. Atsakovė atsiliepimo nepateikė, duomenų, kad atsakovė būtų apmokėjusi skolą nėra, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 1095,68 € savivaldybės būsto nuomos mokesčio ir 144,43 € vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pagal LR CK 6.37 str. 2 d. skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. LR CK 6.210 str. 1 d. nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsakovė laiku skolos ieškovei neapmokėjo, todėl iš jos priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos ( 1240,11 € ) nuo bylos iškėlimo teisme ( 2016-03-02 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų atleista, todėl patekinus ieškinį iš dalies iš atsakovės priteistinas 37 € žyminis mokestis ( 1240,11 € × 3 proc. ) valstybės naudai už turtinio reikalavimo patenkinimą ( LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 10 p., 96 str. 1 d. ).

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3 € sumos, todėl nepriteistinos ( LR CPK 96 str. 6 d., Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ )

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 142 str. 4 d., 285 str. 1 d., 286 str., LR CK 6.38 str. 1 d., 6.576 str., LR Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 9 str., LR Vietos savivaldos įstatymo 6 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš Z. P. Švenčionių rajono savivaldybės naudai 1095,68 € savivaldybės būsto nuomos mokestį, 144,43 € vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, iš viso – 1240,11 € ( vieną tūkstantį du šimtus keturiasdešimt € 11 ct ) ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos ( 1240,11 € ) nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2016-03-02 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš Z. P. 37 € ( trisdešimt septynių € ) žyminį mokestį į valstybės biudžetą.

Atsakovė Z. P. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Švenčionių rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė Švenčionių rajono savivaldybė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Švenčionių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Anatolij Januševskij