Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovei J. J. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, nuostolių, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies

6. Šioje civilinėje byloje sprendžiami vartojimo kredito teisiniai santykiai.

Dėl vartojimo kredito

7. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2018 m. spalio 3 d. UAB „Finansų bitė“ ir atsakovė sudarė paskolos sutartį Nr. 17508, kurios pagrindu atsakovei buvo suteikta 7 150 Eur paskola. Pagal sutartį atsakovei suteiktas kreditas, kurį atsakovė turėjo grąžinti kartu su palūkanomis, remiantis mokėjimo grafiku. Iš paskolos sutarties specialiųjų sąlygų matyti, kad bendra paskolos gavėjo mokama suma – 12 282 Eur; paskolos grąžinimo terminas – 60 mėn.; paskolos palūkanų norma – 18 proc.; bendros paskolos kainos metinė norma – 31,54 proc.; mėnesinis administravimo mokestis – 0,48 proc., paskolos paskirtis – paskolų refinansavimui. Ieškovė 2022 m. rugpjūčio 26 d. išsiuntė atsakovei paskutinį įspėjimą, kuriuo įspėjo, kad delsiant daugiau kaip 14 dienų įvykdyti įsipareigojimus, kredito sutartis bus nutraukta vienašališkai ir bus kreiptasi į teismą. 2022 m. liepos 13 d. pranešimu ieškovė atsakovui pranešė, kad sutartis nuo 2022 m. spalio 9 d. laikoma nutraukta. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų grąžinusi suteiktą kreditą pagal minėtą sutartį (CPK 178, 185 straipsniai).

8. CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsakovė neįvykdė visų savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, tokiu būdu pažeidė savo sutartinę prievolę atsiskaityti su ieškove. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 3 489,13 Eur negrąžintos paskolos pagrįstas ir yra tenkintinas.

Dėl sutartinių palūkanų

9. Ieškovė taip pat prašo priteisti 348,67 Eur dydžio palūkanas ir 62,23 Eur vėlavimo palūkanas pagal sutartį. Iš pateikto ieškinio, taip pat prie ieškinio pateiktų įrodymų (buhalterinės pažymos skolos apskaičiavimo ir mokėjimo įmokų grafiko) matyti, kad ieškovė paskaičiavo 348,67 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 6 d. iki 2022 m. rugsėjo 9 d., t. y. už 216 dienų, 62,23 Eur vėlavimo palūkanas nuo pradelstos paskolos dalies laikotarpyje nuo 2022 m. vasario 6 d. iki 2022 m. rugsėjo 9 d. pagal pradelstų dienų skaičių. Aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

10. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad ieškovė su atsakove paskolos sutartį Nr. 17508 nutraukė 2022 m. spalio 9 d. (elektroniniu laišku), o ieškovė mokėjimo (pelno) palūkanų ir vėlavimo palūkanų prašo priteisti už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 6 d. iki 2022 m. rugsėjo 9 d., t. y. palūkanos paskaičiuotos iki sutarties nutraukimo. Atsižvelgiant į tai, prašymas priteisti 348,67 Eur dydžio palūkanas (mokėjimo) pagrįstas ir tenkintinas.

11. Pažymėtina, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 62,23 Eur dydžio vėlavimo palūkanas. Iš kartu su ieškiniu pateiktos Vėlavimo palūkanų apskaičiavimo pažymos matyti, kad prašomą priteisti 62,23 Eur vėlavimo palūkanų sumą ieškovė apskaičiavo taikydama 18 procentų dydžio palūkanų normą. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Kaip galima spręsti iš ieškinio faktinio pagrindo, vėlavimo palūkanas ieškovė skaičiavo remdamasi Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 7.1 punktu, kuriame nustatyta, kad paskolos gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti įmoką, palūkanas ir kitus mokėjimus pagal paskolos grąžinimo grafiką, specialiosiose sąlygose nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo įmokos dalies, kurią sudaro paskolos suma kaip atlyginimas už naudojimąsi paskolos suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Viena vertus, nurodytoje sutartinėje sąlygoje nėra aiškiai nurodyta, kad, paskolos gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti įmoką, palūkanas ir kitus mokėjimus, kredito davėjas turi teisę skaičiuoti toliau ne tik mokėjimo, bet ir tokio paties dydžio vėlavimo palūkanas. Antra vertus, jeigu Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 7.1 punkto sąlyga turėtų būti aiškinama, kaip suteikianti ieškovei teisę reikalauti ir 18 procentų dydžio palūkanų, tuomet tokia sąlyga prieštarautų nurodytai imperatyviai VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintai normai. Taigi reikalavimas priteisti iš atsakovės 62,23 Eur vėlavimo palūkanas yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas remiantis dviem alternatyviais pagrindais: 1) Paskolos sutartis nenumato ieškovės teisės reikalauti iš atsakovės 18 procentų dydžio vėlavimo palūkanų (CK 6.2284 straipsnio 6 dalis); 2) sąlyga, jeigu tokia būtų įtvirtinta paskolos sutartyje, dėl 18 procentų dydžio vėlavimo palūkanų skaičiavimo prieštarautų imperatyviai įstatymo normai ir negalėtų būti taikoma. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės reikalavimas dėl 62,23 Eur vėlavimo palūkanų atmestinas.

Dėl administravimo mokesčio

12. Ieškovė taip pat prašo priteisti 99,76 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 6 d. iki 2022 m. rugsėjo 9 d. (už 188 dienas). Šalys sutartyje numatė 0,48 proc. mėnesinį administravimo mokestį (Sutarties paskolos specialiosios sąlygos). Administravimo mokestį paskolos gavėjas moka už paskolos administravimą pagal sutartį (sutarties bendrųjų sąlygų 1.2 punktas). Sutarties 8.11 punkte nurodytos sutarties nutraukimo pasekmės: nutraukus sutartį, paskolos gavėjas privalo sugrąžinti paskolą ir iki sutarties nutraukimo priskaičiuotas palūkanas ir mokesčius; sutarties nutraukimas nestabdo palūkanų skaičiavimo. Nurodyti mokesčiai vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 2 straipsnio 3 dalimi (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. vasario 1 d.) įtraukiami į bendrą vartojimo kredito kainą. Bendra vartojimo kredito kaina apibrėžiama kaip „visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, išskyrus atlyginimą notarui“ (VKĮ 2 straipsnio 3 dalis). Bendra vartojimo kredito kaina turi atitikti VKĮ 21 straipsnyje (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. vasario 1 d.) nustatytus reikalavimus: turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros (VKĮ 21 straipsnio 1 dalis). Preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka VKĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutarties sudarymo, keitimo arba pratęsimo momentu: 1) vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palūkanų norma yra didesnė kaip 75 procentai, o visos kitos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas, tenkančios vienai vartojimo kredito dienai, yra didesnės kaip 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos; 2) bendra vartojimo kredito kaina didesnė už bendrą vartojimo kredito sumą. Iš bylos rašytinių įrodymų nustatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina pagal Paskolos sutartį neprieštarauja VKĮ 21 straipsnyje nustatytiems reikalavimams. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovės prašomas priteisti be kita ko administravimo mokestis iš esmės iki sutarties nutraukimo dienos. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 99,76 Eur administravimo mokestį yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl nuostolių (negautų pajamų) priteisimo

13. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 24,42 Eur nuostolių (negautų pajamų) atlyginimą už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 10 d. iki 2022 m. rugsėjo 29 d., 18 proc. nuostolių atlyginimą (negautas pajamas) skaičiuojamus už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Paskolos sutarties termino pabaigos (2023-10-05), nuo pagal Paskolos sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, kaip nurodyta Paskolos įmokų grafike, neviršijant bendros 229,40 Eur sumos. Kasacinio teismo naujausioje praktikoje yra išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Naujai formuojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, darytina išvada, jog šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018).

14. Nagrinėjamu atveu ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 24,42 Eur negautų pajamų atlyginimą už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 10 d. iki 2022 m. rugsėjo 29 d. ir 18 procentų dydžio negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023-10-05), nuo pagal Paskolos sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, kaip nurodyta Paskolos įmokų grafike ir neviršijant bendros 229,40 Eur sumos.

15. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. CK 6.256 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

16. Paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Tokiu atveju kredito davėjui nėra užkertamas kelias reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos (jeigu numatytos), įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad ieškovė už sutartą mokestį (mokėjimo palūkanas) paskolinęs atsakovei pinigus ir dėl jos neteisėtų veiksmų nutraukęs vienašališkai Sutartį, tačiau iki šiol nėra atgavusi nei dalies paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo palūkanų (metinė palūkanų norma 18 proc. pagal Sutarties mokėjimo grafiką), todėl tai sudaro prielaidas išvadai, jog ieškovės negautų pajamų (negautų mokėjimo palūkanų) faktas yra įrodytas. Dėl (CK 6.247 straipsnis) atsakovo neteisėto neveikimo (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) nevykdant prievolių pagal Sutartį ieškovas patyrė nuostolių (CK 6.249 staipsnio 1 dalis), t. y. negavo mokėjimo palūkanų, kurias gautų atsakovui tinkamai vykdant Sutartį.

17. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes iš atsakovės priteisiama ieškovui 99,76 Eur negautų pajamų atlyginimą už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 10 d. iki 2022 m. rugsėjo 29 d. ir 18 proc. dydžio negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško vartojimo kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023-10-05), nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio ir neviršijant 229,40 Eur sumos.

Dėl kompensacinų palūkanų.

18. Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.261 straipsnį, įstatyme nustatytas kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-969/2017). Ikiteisminės kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo laikotarpį iki ieškinio teisme priėmimo (t. y. bylos iškėlimo) dienos. Toks kompensuojamųjų palūkanų apskaičiavimo būdas pripažįstamas teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-405-313/2017).

19. Ieškovė prašo jos naudai iš atsakovės priteisti 23,22 Eur kompensacinių palūkanų skaičiuotinų taikant 5 proc. dydžio metinę palūkanų normą (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė praleido prievolių įvykdymo terminus (CK 6.256 straipsnio 2 dalis) ieškovo reikalavimas dėl 23,22 Eur kompensacinių palūkanų priteisimo iš atsakovės tenkintinas visiškai.

Dėl procesinių palūkanų

20. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (4 214,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. spalio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

22. Konkrečiu atveju patenkinta 98,55 procentai ieškovės pareikštų reikalavimų. Už pareikštą ieškinį ieškovė sumokėjo 96 Eur žyminį mokestį ir 605 Eur už teisines paslaugas. Įvertinus patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją, ieškovei iš atsakovės priteisiamas 691 Eur (701 Eur × 98,55 procentai) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

23. Iš atsakovės valstybei teismo patirtos pašto išlaidos nepriteisiamos, nes jos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ 2020 m. sausio 13 d. Įsakymo pakeitimo Nr. 1R-19/1K-2 (2020 m. sausio 23 d. įsakymo redakcija) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3 489,13 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 13 centų) negrąžintą kreditą, 348,67 Eur (tris šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 67 centus) mokėjimo palūkanų, 99,76 Eur (devyniasdešimt devynis eurus 76 centus) administravimo mokestį, 24,42 Eur (dvidešimt keturis eurus 42 centus) negautas pajamas, 18,00 (aštuoniolikos) procentų dydžio negautas pajamas, skaičiuotinas už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos (2022-09-30) iki visiško vartojimo kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Paskolos (vartojimo kredito) sutarties Nr. 26205 termino pabaigos (2023-10-05), nuo pagal Paskolos (vartojimo kredito) sutarties Nr. 17508 mokėjimų grafike tą mėnesį turėjusio būti negrąžinto kredito dalies likučio ir neviršijant 229,40 Eur sumos, 23,22 Eur (dvidešimt tris eurus 22 centus) kompensacines palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 4 214,60 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. spalio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 691 Eur (šešių šimtų devyniasdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidas, ieškovės UAB „Finansų bitė“, juridinio asmens kodas 304051511, naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti apskustas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.