Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. P.-L. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir UAB) „Julianus Inkaso“, antstolis Aleksandras Selezniovas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų, prašydama panaikinti 2023 m. gegužės 30 d. patvarkymą Nr. S1h-19310, kuriuo paskirstyta 354,03 Eur, iš jų 303,46 Eur grąžinto GPM; priimti naują patvarkymą ir grąžinti 203,16 Eur; atnaujinti terminą skundui paduoti vykdomosiose bylose Nr. 0010/17/04785, Nr.0010/18/02047.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl termino atnaujinimo.

6. Skundo dėl antstolio veiksmų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka yra reglamentuojama CPK 510 straipsnyje, kurio 2 dalyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. CPK 512 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Taigi įstatymas imperatyviai nustato naikinamąjį devyniasdešimties dienų terminą, skaičiuojamą nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, kuriam suėjus skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų nebegali būti paduodamas. CPK 510 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu skundas antstoliui paduodamas praleidus šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytus terminus, antstolis vienu patvarkymu išsprendžia praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti. Jeigu antstolis atsisako atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir skundo nepatenkina, skundas ne vėliau kaip kitą darbo dieną grąžinamas skundą padavusiam asmeniui.

7. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašymas dėl termino skundui dėl antstolio veiksmų paduoti atnaujinimo antstolio patvarkymu liko neišspręstas ir perduotas nagrinėti teismui.

8. Kasacinis teismas, formuodamas CPK 512 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką, nurodė, kad šiame straipsnyje nustatytas dvidešimties dienų terminas, skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, gali būti atnaujinamas, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių, o devyniasdešimt dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, yra naikinimasis ir, jį praleidus, teismo nebegali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014). CPK 512 straipsnyje nustatytas devyniasdešimties dienų naikinimasis terminas notaro (antstolio) veiksmams apskųsti vertinamas kaip pakankamas aktyviai ir sąžiningai veikiantiems vykdymo proceso dalyviams sužinoti apie galimus savo teisių pažeidimus ir imtis priemonių šias teises ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014).

Dėl pareiškėjos skundo

10. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas pirmiausia skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įstatyme įtvirtintos teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (už suteiktų teisių ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013). Atsižvelgiant į vykdymo proceso specifiką ir siekiant užtikrinti visų asmenų interesų pusiausvyrą, vykdymo proceso taisyklės yra detaliai sureguliuotos CPK ir jo normų taikymo tvarką nustatančioje Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose norminiuose teisės aktuose (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau ir CPK) 583 straipsnio 1 dalis).

11. CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad be pateikto vykdomojo dokumento draudžiama atlikti vykdomuosius veiksmus. Išieškojimo interesą turinčio subjekto vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti taip pat nereiškia, kad šis dokumentas besąlygiškai turi būti vykdomas. Antstolis neturi teisės spręsti vykdomojo rašto teisėtumo klausimo, tačiau, pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį, prieš pradėdamas vykdomuosius veiksmus, turi išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą – patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir jam vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis.

12. Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolis Aleksandras Selezniovas vykdo vykdomąją bylą Nr.0010/18/02047, pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 14 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-4268-1030/2018 dėl 4 633,97 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės R. P.-L. išieškotojos UAB „Julianus Inkaso“ naudai; vykdomąją bylą Nr. 0010/17/04785, pradėtą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. išduotą teismo įsakymą Nr. eL2-14001-1032/2017 dėl 417,61 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės R. P.-L. išieškotojos UAB „Julianus Inkaso“ naudai. Antstolis, patikrinęs ir patvirtinęs, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, 2017 m. lapkričio 23 d. patvarkymu Nr. S-17-10-16766 vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti, vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. S1b-96933 skolininkei apskaičiavo 40,50 Eur vykdymo išlaidas bei surašė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S1b-96932, kuriuo ragino skolininkę per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 839,02 skolą, palūkanas bei 40,50 Eur vykdymo išlaidų į antstolio depozitinę sąskaitą, skolininkei išaiškinta, jog vykdymo išlaidų rūšys ir dydžiai nurodyti vykdymo išlaidų apskaičiavime, vykdymo išlaidų dydis nesikeis, jei šį raginimą skolininkas įvykdys iki nurodyto termino, neįvykdžius raginime nurodytų veiksmų nustatytu terminu ir neapmokėjus raginime nurodytų vykdymo išlaidų, bus taikomos CPK 624 straipsnyje nurodytos priverstinio vykdymo priemonės, t. y. bus pradėtas priverstinio vykdymo (išieškojimo) procesas. Antstolis taip pat nurodė, kad pradėjus priverstinį vykdymo (išieškojimo) procesą, antstolio patvarkymu iš pareiškėjos papildomai bus išieškotos Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos vykdymo išlaidos, susijusios su vykdymo (išieškojimo) proceso atlikimu, taip pat – atlygis antstoliui už sprendimo įvykdymą (vykd. b. Nr. 0010/17/04785, T.1, l. 2-6). 2017 m. lapkričio 23 d. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-17-10-16766, vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S1b-96933 ir raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S1b-96932 skolininkei išsiųsti registruotąja pašto siunta vykdomajame rašte nurodytu skolininkės gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), 2017 m. gruodžio 13 d. grįžo neįteikti (vykd. b. Nr. 0010/17/04785, T.1, l. 7-12). Antstolis 2018 m. birželio 18 d. patvarkymu Nr.S-18-10-8446 vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti, 2018 m. birželio 21 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. S1c-50235 skolininkei apskaičiavo 90,99 Eur vykdymo išlaidas bei surašė 2018 m. birželio 21 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S1c-50234, kuriuo ragino skolininkę per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 3 778,69 Eur skolą, palūkanas bei 90,99 Eur vykdymo išlaidų į antstolio depozitinę sąskaitą (vykd. b. Nr. 0010/18/02047, l. 2-6). 2018 m. birželio 18 d. patvarkymas Nr.S-18-10-8446 vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti, 2018 m. birželio 21 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S1c-50235, 2018 m. birželio 21 d. raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S1c-50234 skolininkei išsiųsti registruotąja pašto siunta vykdomajame rašte nurodytu skolininkės gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), 2018 m. liepos 5 d. grįžo neįteikti, taip pat išsiųsti kitu žinomu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), 2018 m. liepos 13 d. grįžo neįteikti (vykd. b. Nr. 0010/18/02047, l. 16-32).

13. Skolininkei neįvykdžius teismo sprendimo gera valia, antstolis 2018 m. sausio 4 d. Turto arešto aktu Nr. S1c-598 areštavo skolininkei ir jos sutuoktiniui E. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – darbo užmokestį, mokamą sutuoktiniui E. L. įmonėje UAB „D.“, išskaičiuojant ½ dalį nuo 70 proc. gaunamų pajamų dalies viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA ir ½ dalį CPK 736 straipsnyje nustatyto procento nuo pajamų dalies, neviršijančios MMA, išskaičiuoto darbo užmokesčio dalį įpareigojant saugoti UAB „D.“ iki atskiro antstolio patvarkymo (vykd. b. Nr. 0010/17/04785, T.1, l. 45-46). Turto areštas panaikintas 2018 m. lapkričio 27 d. patvarkymu Nr. S1c-103583 (vykd. b. Nr. 0010/17/04785, T.1, l. 137138). 2018 m. sausio 4 d. Turto arešto aktais Nr. S1c-603 ir Nr. S1c-604 areštuotos skolininkei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas, esantis ir/ar patenkantis į sutuoktinio E. L. vardu atidarytas sąskaitas, esančias AB „Swedbank“ ir Luminor bank AB (vykd. b. Nr. 0010/17/04785, T.1, l. 47-50). Turto areštas panaikintas 2019 m. vasario 12 d. patvarkymu Nr. S1d-18761 ir Nr. S1d-18751 (vykd. b. Nr. 0010/17/04785, T.1, l. 197-200). 2018 m. rugpjūčio 7 d. Turto arešto aktu Nr. S1c-63453 areštavo skolininkei ir jos sutuoktiniui E. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – darbo užmokestį, mokamą sutuoktiniui E. L. įmonėje UAB „D.“, išskaičiuojant ½ dalį nuo 70 proc. gaunamų pajamų dalies viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA ir ½ dalį CPK 736 straipsnyje nustatyto procento nuo pajamų dalies, neviršijančios MMA, išskaičiuoto darbo užmokesčio dalį įpareigojant saugoti UAB „D.“ iki atskiro antstolio patvarkymo. Turto areštas panaikintas 2018 m. lapkričio 27 d. patvarkymu Nr. S1c-103587. 2018 m. rugpjūčio 7 d. Turto arešto aktu Nr. S1c-63452 areštuotas skolininkei nuosavybės teise priklausantis turtas – neregistruotina transporto priemonė Opel Omega, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolis 2018 m. rugpjūčio 7 d. priėmė patvarkymus kredito įstaigoms dėl informacijos pateikimo apie skolininkės turimas pinigines lėšas (vykd. b. Nr. 0010/18/02047, l. 61-68, 76-79, vykd. b. Nr. 0010/17/04785, T.1, l. 53-55).

14. Antstolis 2022 m. vasario 7 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo Nr. S1g-7265 ir 2022 m. vasario 7 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo Nr. S1g-7291 įpareigojo skolininkės darbdavį UAB „P.“ iš skolininkės darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 50 procentų nuo skolininkės darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas „pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 30 procentų“), neviršijančios vieno MMA; jeigu iš skolininkės turi būti išieškoma pagal kelių antstolių patvarkymus, išskaitytos lėšos turi būti paskirstomos pagal CPK straipsnyje nustatytą reikalavimų patenkinimo eilę (vykd. b. Nr. 0010/17/04785, T.II, l. 132-133, 140, vykd. b. Nr. 0010/18/02047 l. 104-105).

15. Pareiškėja kreipėsi į antstolį su 2023 m. gegužės 25 d. prašymu gražinti į pareiškėjos sąskaitą klaidingai nuskaitytą 203,16 Eur sumą bei padidinti neišieškomos sumos limitą per mėnesį iki 896,24 Eur. Antstolis 2023 m. gegužės 29 d. pranešimu dėl informacijos pateikimo Nr. S1h-19077 pareiškėjos prašymo netenkino, motyvuodamas tuo, kad banko sąskaitoje yra nustatyta pakankama neišieškoma suma (500,77 Eur), kuria gali naudotis vieną kalendorinį mėnesį, o gautos piniginės lėšos 78 Eur UAB „Perlas Finance“ bei 334,63 Eur mokestinė permoka nepatenka į grąžintinų lėšų taikymo apimtį, todėl nėra teisinio pagrindo didinti neišieškomą sumą iki 896,24 Eur ir grąžinti išieškotas sumas (CPK 739 straipsnis) (vykd. b. Nr. 0010/17/04785, T.II, l. 182-186). 2023 m. gegužės 30 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. S1h-19310 353,03 Eur išieškotą sumą antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0010/18/02047 paskirstė išieškotojai UAB „Julianus Inkaso“ 312,15 Eur skolai, 8,88 Eur palūkanoms ir 32 Eur antstolio atlygiui padengti, liko neišieškota 2 631,86 Eur skolos suma bei 262,33 Eur atlygio antstoliui, iš viso 2 894,19 Eur (vykd. b. Nr. 0010/17/04785, T.II, l. 189).

16. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo panaikinti 2023 m. gegužės 30 d. patvarkymą Nr. S1h-19310, kuriuo paskirstyta 354,03 Eur, iš jų 303,46 Eur grąžinto gyventojų pajamų mokesčio bei grąžinti klaidingai nuskaičiuotą 203,16 Eur sumą, nes gyventojo pajamų mokesčio permoka yra darbuotojo darbo užmokesčio dalis, kuri mokesčio pavidalu įstatymo nustatyta tvarka periodiškai mokama į valstybės biudžetą, o esant atitinkamoms lengvatoms grąžinama darbuotojui, iš pareiškėjai mokamo darbo užmokesčio įstatymu nustatytus išskaitymus atliko darbdavys ir pervedė juos antstoliui, todėl atskaityti iš pareiškėjai pervestos 334,63 Eur dydžio gyventojų pajamų mokesčio permokos 303,46 Eur, antstolis neturėjo teisės. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiais pareiškėjos argumentais.

17. Įstatymų leidėjas, detalizuodamas konstitucinį nuosavybės teisių apsaugos ir subjektų lygiateisiškumo principus, CPK normose, reglamentuojančiose išieškojimo iš skolininko turto tvarką, nustato skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyrą: skolininkui, nevykdančiam savo įsipareigojimų, gali būti taikomos turtinio poveikio priemonės ir skola išieškoma priverstinai; kartu yra saugomi ir ginami kreditoriaus interesai. Kita vertus, įgyvendinant kitus Konstitucijoje įtvirtintus principus (proporcingumo, teisingumo bei socialinės darnos) vykdymo procese tam tikrai skolininko turto daliai, kuri būtina esminiams ir gyvybiškai svarbiems poreikiams bei interesams patenkinti, yra nustatyta absoliuti neliečiamybė, todėl iš jos negali būti išieškoma (CPK 668 straipsnis). CPK 668 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kuris būtinas skolininkui ar jo šeimai gyventi, dirbti pagal profesiją ar mokytis, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto ir reikmenų sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. CPK 668 straipsnio 1 dalyje numatytais apribojimais yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius (esminius ir gyvybiškai svarbius) skolininko ir jo šeimos narių poreikius. Turtas į kurį negali būti nukreipiamas išieškojimas detalizuotas Sprendimų vykdymo instrukcijos 104 punkte. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA (minimali mėnesinė alga).

18. CPK 739 straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos; išmokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; laidojimo pašalpa; išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai; valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą, valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, pareigūnų ir karių valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, valstybinė signataro našlaičių renta, Respublikos Prezidento našlaičių valstybinė renta; išeitinės išmokos, išskyrus atvejus, kai vykdomi šio CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti išieškojimai; laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių. CPK 738 straipsnyje yra nustatytos pajamos (laikinojo nedarbingumo atvejais mokamos socialinio draudimo išmokos, nedarbo socialinio draudimo išmokos), iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais.

19. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau ir GPMĮ) 3 straipsnis numato, jog pajamų mokestį moka pajamų gavęs ir (arba) pajamų uždirbęs gyventojas. Šio mokesčio objektas – gyventojo pajamos (GPMĮ 4 straipsnis, 5 straipsnis). Taigi remiantis nurodytu įstatymu, gyventojų pajamų mokestis mokamas nuo visų rūšių fizinio asmens pajamų (GPMĮ 2 straipsnio 14-17 dalys), išskyrus GPMĮ 17 straipsnyje nurodytus atvejus. Pareiškėja, teigdama, jog gyventojų pajamų mokesčio suma, jai pervesta mokesčio administratoriaus, yra jos darbo užmokesčio dalis, įrodymų, pagrindžiančių tokį teiginį nepateikė (CPK 178 straipsnis).

20. CPK 736 straipsnis reglamentuoja išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydžius, kurio 1 dalyje nurodoma, jog iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus tol, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: 1) išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą – trisdešimt procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas; 2) visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų; 3) pagal kelis vykdomuosius dokumentus – trisdešimt procentų. Pareiškėjos gauta gyventojų pajamų mokesčio permoka yra vienkartinio dydžio grąžinamo permokėto mokesčio suma, priklausanti grąžinti mokesčių mokėtojui pagal jo metinę gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją (GPMĮ 27 straipsnio 7 dalis, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau ir MAĮ) 87 straipsnio 1 dalis, 7 dalis). Grąžinamo mokesčio permoka nepatenka į CPK 737 straipsnyje įtvirtintą pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui, sąrašą, todėl iš šios sumos atlikti išskaitą CPK 736 straipsnyje nustatyta tvarka nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis). Gyventojų pajamų mokesčio permoka nepatenka į piniginių sumų, iš kurių negalimas išieškojimas CPK 739 straipsnio nustatyta tvarka sąrašą; tai nėra turtas (namų apstatymo ir apyvokos reikmenys, menkaverčiai daiktai ir kt.), iš kurio negalimas išieškojimas pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau ir Sprendimų vykdymo instrukcija), patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, 93 punktą, taigi skolos dengimui gali būti nuskaitoma ir visa pareiškėjai pervesta gyventojų pajamų mokesčio permokos suma. Todėl pareiškėjos teiginys, jog iš pareiškėjos darbo užmokesčio darbdavio atliktos išskaitos buvo pervestos antstoliui ir iš jai pervestos 334,63 Eur gyventojų pajamų mokesčio permokos sumos antstolis išieškoti neturėjo teisės, atsižvelgiant į numatytą teisinį reglamentavimą, laikytinas nepagrįstu ir atmestinu. Įvertinus tai, kad įstatymu numatyta, jog gyventojų pajamų mokesčio permoka nepatenka į piniginių sumų, iš kurių negalimas išieškojimas, sąrašą ir skolos dengimui gali būti nuskaitoma visa gyventojų pajamų mokesčio permokos suma, atmestinas ir kitas pareiškėjos reikalavimas grąžinti pareiškėjos paskaičiuotą 203,16 Eur be pagrindo išieškotą gyventojų pajamų mokesčio permokos sumą ir tuo pagrindu priimti naują patvarkymą.

21. Pareiškėja taip pat prašo padidinti nustatytą 662 Eur neišieškotinos sumos limitą iki 896,24 Eur.

22. CPK 688 straipsnio 1 dalis numato galimybę nukreipti išieškojimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nustatęs, jog pas kitus asmenis yra skolininko pinigų ir kitokio turto, antstolis juos aprašo ar surašo turto arešto aktą. Tuo atveju, kai yra areštuojamos kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose esančios lėšos ir leidžiama su jomis atlikti tam tikras operacijas, antstolis nurodo konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti.

23. Išieškojimo iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje tvarka detalizuota Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintoje sprendimų vykdymo instrukcijos 14 straipsnyje, kuriame numatyta, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje (toliau – kredito įstaiga) atidarytoje skolininko sąskaitoje, antstolis vykdo Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai (PLAIS) pateikdamas nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Prieš pateikdamas šį nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas antstolis elektroniniu būdu Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje privalo patikrinti, ar asmeniui nėra skiriamos išmokos, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas. Nustatęs, kad tokios išmokos yra skiriamos, ir (ar) turėdamas kitų duomenų, kad kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje yra arba į sąskaitą bus pervedamos lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, antstolis nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas nurodo piniginių lėšų sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, lygią išmokų ir (ar) kitų lėšų, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, sumai.

24. Sprendimų vykdymo instrukcijos 16.3 punktas numato, kad jeigu per 14 dienų nuo antstolio nurodymo laikinai areštuoti pinigines lėšas įregistravimo Turto arešto aktų registre dienos asmuo, kurio lėšos areštuotos, pateikia antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, antstolis pakeičia pirmiau į Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (PLAIS) pateiktą nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, jame nurodo sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, ir panaikina į Turto arešto aktų registrą pateiktą nurodymą laikinai areštuoti pinigines lėšas. Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema (PLAIS), iš kredito įstaigų gavusi duomenis apie pinigines lėšas, viršijančias antstolio nurodyme priverstinai nurašyti lėšas nurodytą sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, CPK 754 straipsnyje nustatyta tvarka paskirsto nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas į Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (PLAIS) pateikusiems antstoliams ir kitoms institucijoms ar pareigūnams.

25. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą darytina išvada, kad pagrindas antstoliui nustatyti laisvai disponuojamą lėšų sumą areštuotoje sąskaitoje yra tuo atveju, jeigu nustatoma, kad į tokią sąskaitą yra arba bus pervedamos lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka (CPK LI skyrius). Jokių kitų pagrindų nustatyti laisvai disponuojamą lėšų sumą areštuotoje sąskaitoje vykdymo procesą reglamentuojantys teisės aktai nenustato.

26. Nustatyta, kad antstolis 2020 m. vasario 27 d. Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai (PLAIS) pateikė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-10-2429 5 257,40 Eur sumai, skolininkės banko sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini, lėšų suma, kurią skolininkė gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį nurodyta 662,28 Eur (vykd. b. Nr. 0010/17/04785, T.II, l. 92-93). Iš skolininkės pateikto AB „SEB bankas“ sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 2 d. iki 2023 m. kovo 29 d. matyti, kad 2023 m. kovo 6 d. skolininkei pervestas 356,19 Eur ir 144,58 Eur UAB „I.L.“ darbo užmokestis, taigi skolininkės laisvai disponuojama per vieną kalendorinį mėnesį (2023 m. kovo mėn.) suma sudarė – 500,77 Eur (vykd. b. Nr. 0010/17/04785, T.II, l. 180); šią sumą antstolis skolininkei nurodė ir 2023 m. gegužės 29 d. pranešime dėl informacijos pateikimo Nr. S1h-19077, kuriame nurodyta, kad banko sąskaitoje yra nustatyta 500,77 Eur neišieškoma suma, kuria skolininkė gali naudotis vieną kalendorinį mėnesį (vykd. b. Nr. 0010/17/04785, T.II, l. 182-186). Iš skolininkės pateikto AB „SEB bankas“ sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gegužės 25 d. matyti, kad 2023 m. gegužės 19 d. skolininkei pervestas 200 Eur ir 2023 m. gegužės 5 d. skolininkei pervestas 274,73 Eur UAB „I.L.“ darbo užmokestis, taigi skolininkės laisvai disponuojama per vieną kalendorinį mėnesį (2023 m. gegužės mėn.) suma sudarė – 474,73 Eur. Be to, iš skolininkės pateikto AB „SEB bankas“ sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gegužės 25 d. matyti, kad skolininkė gavo ir papildomų piniginių lėšų 2023 m. gegužės 10 d. UAB „Perlas Finance“ pervesta 78 Eur suma, 2023 m. gegužės 24 d. pervesta 334,63 Eur VMI prie LR FM gyventojų pajamų mokesčio permoka, iš viso 412,63 Eur (vykd. b. Nr. 0010/17/04785, T.II, l. 183-184).

27. Šiuo atveju antstolis pagal pateiktus skolininkės duomenis (banko išrašą) apie gaunamas lėšas, įvertino skolininkės gaunamų lėšų kilmę bei nustatė lėšas, iš kurių išieškojimas yra negalimas arba ribojamas, šiuo atveju tai gautas skolininkės darbo užmokestis, taip pat nustatė sumą, kurią skolininkė gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį – 2023 m. kovo mėn. – 500,77 Eur, 2023 m. gegužės mėn. – 474,73 Eur. Jokių kitų duomenų apie piniginių lėšų kilmę, iš kurių išieškojimas yra negalimas ir tuo pagrindu būtų galima padidinti sumą, kurią skolininkė gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, skolininkė nepateikė (CPK 668 straipsnio 1 dalis, 738–739 straipsniai). Nustačius, kad gyventojų pajamų mokesčio permoka nepatenka į piniginių sumų, iš kurių negalimas išieškojimas CPK 739 straipsnio nustatyta tvarka, sąrašą, antstolis pagrįstai nukreipė išieškojimą į papildomai skolininkės gautas pinigines lėšas, t.y. UAB „Perlas Finance“ pervestą 78 Eur sumą ir 2023 m. gegužės 24 d. pervestą 334,63 Eur VMI prie LR FM gyventojų pajamų mokesčio permoką bei priėmė 2023 m. gegužės 30 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S1h-19310, kuriuo 353,03 Eur išieškotą sumą antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0010/18/02047 paskirstė išieškotojai UAB „Julianus Inkaso“ 312,15 Eur skolai, 8,88 Eur palūkanoms ir 32 Eur antstolio atlygiui padengti, liko neišieškota 2 631,86 Eur skolos suma bei 262,33 Eur atlygio antstoliui, iš viso 2 894,19 Eur (vykd. b. Nr. 0010/17/04785, T.II, l. 189). Taigi šiuo atveju sutiktina su antstoliu, kad pagrindo didinti laisvai disponuojamą sumą banko sąskaitoje nėra, o likusios lėšos, viršijančios laisvai disponuojamą sumą, teisėtai buvo nurašytos ir paskirstytos skolai ir vykdymo išlaidoms, todėl tenkinti pareiškėjos prašymą padidinti neišieškotinos sumos limitą taip pat nėra pagrindo (CPK 756 straipsnis).

28. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad antstolis pagrįstai priėmė 2023 m. gegužės 30 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S1h-19310, kuriuo paskirstė išieškotą 353,03 Eur sumą vykdomojoje byloje Nr. 0010/18/02047, todėl naikinti patvarkymą pareiškėjos skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

29. Atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes, minėtą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad antstolis nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, veikė pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų yra nepagrįstas ir netenkinamas (CPK 185, 513 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos R. P.-L. skundo dėl antstolio veiksmų netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias byla Nr. 0010/17/04785, Nr.0010/18/02047 grąžinti antstoliui Aleksandrui Selezniovui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.