Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste ir – BK) 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje.

R. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, tačiau teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. Č., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2019 m. kovo 28 d., Anykščiuose susitiko su R. S., kuris pasiūlė apgaulės būdu gauti kreditą iš (duomenys neskelbtini), ir supažindino su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais nusikalstamos veikos bendrininkais, kuriems, vykdydamas jų parengtą nusikalstamos veikos planą, pateikė savo anketinius duomenis suklastotiems dokumentams pagaminti, (duomenys neskelbtini) savo vardu atsidarė naują banko sąskaitą, ne vėliau kaip iki 2019 m. kovo 28 d. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų dviejų nusikalstamos veikos bendrininkų gavo kompiuterinės technikos pagalba pagamintus netikrus dokumentus, t. y. jo (A. Č.) vardu išduotą (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie jo gautas pajamas ir netikrą 2018 m. sausio 22 d. jo (A. Č.) vardu su įmone (duomenys neskelbtini) sudarytą darbo sutartį, kurioje jis (A. Č.), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų nusikalstamos veikos bendrininkų nurodymu, pasirašė grafoje ties savo vardu ir pavarde, nors šioje įmonėje niekada nedirbo, ir šiuos netikrus dokumentus gabeno ir laikė iki 2019 m. kovo 28 d. 13.15 val., kol juos pateikė Lietuvos pašto skyriuje adresu (duomenys neskelbtini), pašto darbuotojai užpildęs paraišką 15 000 eurų kreditui gauti. Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, jis (A. Č.) nuvažiavo į Ukmergę kartu su R. S. ir dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais nusikalstamos veikos bendrininkais, kurių nurodymu 2019 m. kovo 29 d. 9.50 val. nuėjo į Lietuvos pašto skyrių adresu (duomenys neskelbtini), kur pašto darbuotojos buvo detaliai ir pasirašytinai supažindintas su vartojimo kredito gavimo, mokėjimo, grąžinimo sąlygomis, ir iš anksto žinodamas, kad šio kredito negrąžins, su (duomenys neskelbtini), (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) pasirašė vartojimo kredito sutartį (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu (duomenys neskelbtini) pervedė 15 000 eurų kreditą į jam (A. Č.) priklausančią (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios tą pačią dieną išgrynino visus gauto vartojimo kredito pinigus ir juos atidavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems nusikalstamos veikos bendrininkams, tokiu apgaulės būdu jis (A. Č.), veikdamas bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais nusikalstamos veikos bendrininkais ir kaltinamuoju R. S. (duomenys neskelbtini) padarė 15 000 eurų turtinę žalą.

Taip pat jis, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2019 m. kovo 28 d., Anykščiuose susitiko su kaltinamuoju R. S., kuris pasiūlė apgaulės būdu gauti kreditą iš (duomenys neskelbtini), ir supažindino su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais nusikalstamos veikos bendrininkais, kuriems, vykdydamas jų parengtą nusikalstamos veikos planą, pateikė savo anketinius duomenis suklastotiems dokumentams pagaminti, (duomenys neskelbtini) savo vardu atsidarė naują banko sąskaitą, ne vėliau kaip iki 2019 m. kovo 28 d. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų dviejų nusikalstamos veikos bendrininkų gavo kompiuterinės technikos pagalba pagamintus netikrus dokumentus, t. y. A. Č. vardu išduotą (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie A. Č. gautas pajamas ir netikrą 2018 m. sausio 22 d. A. Č. vardu su įmone (duomenys neskelbtini) sudarytą darbo sutartį, kurioje jis (A. Č.) ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų nusikalstamos veikos bendrininkų nurodymu, pasirašė grafoje ties savo vardu ir pavarde, nors šioje įmonėje niekada nedirbo ir šiuos netikrus dokumentus gabeno ir laikė iki 2019 m. kovo 28 d. 13.15 val., kol juos pateikė Lietuvos pašto skyriuje adresu (duomenys neskelbtini), pašto darbuotojai užpildęs paraišką 15 000 eurų kreditui gauti, tokiu būdu A. Č. pagamino, laikė ir gabeno netikrus dokumentus.

Kaltinamasis R. S., turėdamas tikslą apgaule gauti kreditą iš (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais nusikalstamos veikos bendrininkais, vykdydamas jų iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, pasiūlė A. Č. apgaulės būdu paimti kreditą iš (duomenys neskelbtini) ir supažindino A. Č. su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais nusikalstamos veikos bendrininkais, kuriems A. Č. pateikė savo anketinius duomenis suklastotiems dokumentams pagaminti, (duomenys neskelbtini) A. Č. atidarė savo vardu naują banko sąskaitą, jis (R. S.) 2019 m. kovo 28 d. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais nusikalstamos veikos bendrininkais ir kaltinamuoju A. Č. nuvyko prie Lietuvos pašto skyriaus adresu (duomenys neskelbtini), kur ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų nusikalstamos veikos bendrininkų nurodymu kaltinamasis A. Č. pašto darbuotojai pateikė pagamintus netikrus dokumentus, t. y. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą ir A. Č. vardu sudarytą darbo sutartį su (duomenys neskelbtini), mokumui įvertinti, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, jis (R. S.) 2019 m. kovo 29 d. apie 9.50 val. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais nusikalstamos veikos bendrininkais ir kaltinamuoju A. Č. vėl atvyko prie Lietuvos pašto skyriaus adresu (duomenys neskelbtini), kur kaltinamasis A. Č. su (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) pasirašė vartojimo kredito sutartį (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu (duomenys neskelbtini) pervedė 15 000 eurų vartojimo kreditą į A. Č. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko jis (R. S.) kartu su kaltinamuoju A. Č. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais nusikaltimo bendrininkais tą pačią dieną nuvyko išgryninti pinigų ir už tai gavo 500 eurų atlygį, tokiu apgaulės būdu jis (R. S.), veikdamas bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais nusikalstamos veikos bendrininkais ir kaltinamuoju A. Č., (duomenys neskelbtini) padarė 15 000 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis A. Č. kaltę pripažino visiškai. Teisme duodamas paaiškinimus nurodė, kad 2019 metais visiškai neturėjo pajamų, reikėjo naujo telefono, todėl kai iš Anglijos sugrįžęs R. S. jam pasiūlė užsidirbti, jis sutiko. Pirmo pokalbio metu kokiu būdu galėtų užsidirbti dar ne visiškai suprato, tačiau po kelių dienų R. S. paskambino, pasiūlė susitikti degalinėje. Atvykus į degalinę, ten buvo dar du vyrai, jie siūlė užsidirbti pinigų, papasakojo kokiu būdu iš (duomenys neskelbtini) banko reikės paimti pinigus. R. S. skatino greičiau apsispręsti, todėl kitą dieną jis sutiko nusikalsti, nes jam labai reikėjo naujo telefono. Po kelių dienų atvykę minėti asmenys, kuriuos jis ikiteisminio tyrimo metu atpažino iš jam pateiktos fotonuotraukos, jam padavė suklastotus dokumentus, pažodžiui paaiškino kaip bendrauti su banko darbuotojais, kad būtų išduota paskola. Visi keturi kartu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) banką, R. S. ir tie du asmenys laukė toliau pasistatę automobilį, o jis nuėjęs į banką įvykdė visus asmenų duotus nurodymus ir grynaisiais jam buvo išmokėta 15 tūkst. eurų. Visą gautą sumą atidavė prieš tai minėtiems asmenims, o pats už darbą gavo 500 eurų. Su kaltinamuoju R. S. prieš tai buvo susitikę du kartus, trečiąjį kartą R. S. su draugais paėmė jį iš motinos namų ir visi nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) banką. Jis tik vienas ėjo į banką pasiimti paskolos, ten kalbėjo taip, kaip liepė minėti asmenys. Pats dokumentų nepildė, asmenys jam įteikė jau užpildytus dokumentus. Asmenys jam įteikė jo darbo sutartį, taip pat buvo dokumentas apie gaunamas pajamas. Realiai jis niekada nedirbo įmonėje, kuri buvo nurodyta suklastotoje darbo sutartyje, todėl suprato, jog jam įteikti netikri dokumentai. Kitus reikiamus dokumentus jis užpildė banke. Pildė paraišką gauti kreditui, ten nurodė savo paso duomenis, taip pat pateikė suklastotą darbo sutartį ir suklastotą banko išrašą apie neva uždirbtus pinigus Anglijoje. Neatsimena, ar gavo pasirašyti įspėjimą dėl atsakomybės už melagingų duomenų teikimą. Ar banke gavo kažkokius dokumentus, nepamena, tačiau nurodė el. paštą, todėl tikriausiai dokumentus iš banko gavo el. paštu. Suprato, kad savo vardu paėmė paskolą, tačiau jos grąžinti neketino, nes nedirbo ir pajamų neturėjo. R. S. siūlė supažindinti su asmenimis, skatino paimti paskolą. Paėmęs voką su 15 tūkst. eurų grynais, automobilyje perdavė juos asmenims, kurie vėliau dingo be žinios. Visiškai pripažįsta civilinį ieškinį, supranta, jog tokiais neteisėtais veiksmais padarė nuostolius.

Kaltinamasis R. S. kaltę pripažino visiškai. Teisme duodamas paaiškinimus nurodė, kad prieš apytiksliai 7 metus Anglijos bare sutiko asmenį, kuris prisistatė K. ir pasiūlė jam užsidirbti. Grįžus į Lietuvą šis asmuo paskambino ir pasiūlė susitikti. Atvažiavo dviese, siūlė užsidirbti pinigų, paimti paskolą. Jis savo vardu imti paskolos nesutiko, bet pasiūlė A. Č. Supažindino A. Č. su asmenimis, kol jie kalbėjo, jis buvo nuošaliau. A. Č. sutiko savo vardu gauti paskolą, todėl asmenys skambino, klausė A. Č. duomenų. Nors jis nenorėjo kartu važiuoti į Ukmergę, tačiau visi keturi nuvyko prie banko. Jis už tai, kad surado žmogų, kuris savo vardu sutiko paimti paskolą, už tarpininkavimą gavo 500 Eur. Pamena, jog asmenys vairavo „BMW“ markės automobilį, vienas iš jų buvo šviesių bruožų, kitas praplikęs. Asmenys iš anksto nurodė, jog jis už tarpininkavimą gaus 500 Eur, t. y. už tai, kad suras žmogų, kuris paims paskolą. Jis žinojo kokiu būdu A. Č. turės paimti paskolą, nes šie asmenys jam viską papasakojo. A. Č. į banką nešėsi tų asmenų duotus dokumentus. A. Č. į banką ėjo vienas, ten jis pildė paraišką gauti kreditui. Pinigų sumą, kurią reikia paimti, nurodė asmenys. Po šio įvykio su K. daugiau nesimatė ir su juo nebendravo. Su civiliniu ieškiniu sutinka, ketina jį atlyginti dalimis. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi.

Kaltinamiesiems visiškai pripažinus kaltę, davus parodymus ir sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, esant Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2019-04-19 buvo gautas (duomenys neskelbtini) pareiškimas, apie tai, kad apgaulės būdu, pateikiant galimai suklastotus dokumentus, buvo sudaromos kredito sutartys ir išduodami vartojimo kreditai asmenims, kurie dirba užsienyje, iš kurių ir A. Č. – 15 000 Eur, šis kreditas nebuvo grąžintas (1 t., b. l. 21 – 30).

Iš vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2019 m. kovo 29 d. tarp A. Č. ir (duomenys neskelbtini) buvo pasirašyta 15 000 Eur vartojimo sutartis (1 t., b. l. 31 – 38).

Iš A. Č. vardu su įmone (duomenys neskelbtini) sudarytos darbo sutarties matyti, kad 2018 m. su A. Č. buvo sudaryta ilgalaikė darbo sutartis, kurioje nurodoma, kad A. Č. įmonėje pradeda dirbti nuo 2018 m. sausio 22 d. ir dirbs neterminuotą laiką. Sutartyje pasirašęs darbdavys ir A. Č. (1 t., b. l. 39 – 42).

Iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo, kuris buvo pateiktas kartu su darbo sutartimi matyti, kad į A. Č. (duomenys neskelbtini) banke esančią sąskaitą nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvo įnešta 3 720 svarų sterlingų, likutis gruodžio 1 d. yra 7 472,53 svarai sterlingai, likutis 2018 m. gruodžio 31 d. yra 8 785,90 svarų sterlingų (1 t., b. l. 43 – 56).

Iš apžiūros protokolo ir priedų prie jo matyti, kad apžiūros objektas yra mobiliojo ryšio telefonas (duomenys neskelbtini), juodos spalvos plastikiniu korpusu, priekinėje dalyje ekrano apsauginė plėvelė stipriai suskilusi (nuotrauka Nr. 1), galinė dalis iš plastiko su užrašu apačioje (duomenys neskelbtini) (nuotrauka Nr. 2), telefono nugarinė dalis įdėta į juodos spalvos silikoninį dėklą (nuotrauka Nr. 3, 4). Telefonas su baterija (nuotrauka Nr. 5), išėmus bateriją, ant korpuso matyti baltos spalvos lipdukas, ant kurio yra užrašyta informacija: modelis: (duomenys neskelbtini), IMEI: (duomenys neskelbtini), IMEI: (duomenys neskelbtini), S/N: (duomenys neskelbtini) (nuotrauka Nr. 6). Viduje yra įdėta SIM kortelė su užrašu (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (nuotrauka Nr. 7). Apžiūrint telefoną nustatyta, kad jis priklauso R. S. Iš šio telefono numerio (duomenys neskelbtini) buvo siųstos žinutės:

2019-03-21 12:56 (UTC+2), kurios tekstas (netaisytas): „parasyk jam kad nueitu i iki parduotuve ten prie perlo terminalo lai pasako kad istrauktu jo kredito istorija 4 eur kainuos ir fsio pasakysi man ar svari ji nes viskas jau darysiu popierius“; 2019-03-21 13:35 (UTC+2), kurios tekstas (netaisytas): „paklausk us ka?“; 2019-03-21 13:36 (UTC+2), kurios tekstas: „dbr butinai paklausk uz k“; 2019-03-21 13:36 (UTC+2), kurios tekstas (netaisytas): „nes jai uz koki telefona ar kaska tai pyzda“; 2019-03-21 13:42 (UTC+2), kurios tekstas (netaisytas): „geriausei lai snd patikrina nes 500 eu sumokejau uz ji dar jai ka galima atsaukt“.

Apžiūrint nustatyta, kad į telefono numerį (duomenys neskelbtini) buvo gautos žinutės:

2019-03-21 13:35 (UTC+2), kurios tekstas (netaisytas): „Rytoi pasakysiu,siaindiend kazkur tai ten grybauja.sake kad anstoliam 800euru tik turi“; 2019-03-21 13:42(UTC+2), kurios tekstas (netaisytas): „Buvo kazkada telefona paeme ant jo vardo, tai grybo klausiau nepasake tada“; 2019-03-21 13:45 (UTC+2), kurios tekstas (netaisytas): „Tai kad pyzda. Siekau normaliasnio zmogelio“; 2019-03-21 13:55 (UTC+2), kurios tekstas (netaisytas): „Bet dar plius vagysciu smulkiu daug administraciniu baudu prikrove, ir telef paeme. Dabar balvonas tik papasakojo viska. Na jis toks biski ligonis“.

Apžiūrint nustatyta, kad į telefono numerį (duomenys neskelbtini) 2019-03-21 14:37 (UTC+2) buvo gauta žinutė, kurios tekstas (netaisytas): „Pasuk butinai, viskas ten gerai, kalbejau su pagrindiniu anglijoj. Pasuk“ (Priedas Nr. 1)

Apžiūrint nustatyta, kad nuo 2019-03-28 13:24 (UTC+2) iki 2019-03-29 09:50 (UTC+2) (duomenys neskelbtini) iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) siuntė elektroninius laiškus dėl sutarties sudarymo su (duomenys neskelbtini) (Priedas Nr. 2) (2 t., b. l. 27 – 34).

Dėl įrodymų vertinimo bei veikos kvalifikavimo

Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, daro išvadą, kad jie pakankami kaltinamųjų R. S. ir A. Č. kaltei pagrįsti.

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas. Apgaulė – tai turto savininko ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų, ir tokiu būdu „privertimas“ perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-462-2013, 2K-336/2014 ir kt.). Apgaulė gali pasireikšti įvairiais veiksmais, pvz. kaltininkas nuslepia arba priešingai – praneša neteisingas aplinkybes ir faktus, pateikia klaidingą informaciją, tačiau visais atvejais apgaulė turi būti reikšminga nukentėjusiajam, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui.

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šio nusikaltimo dalyku gali būti netikri arba suklastoti dokumentai. Tikras dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeitė kito surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašė, atspausdino ar kitaip pagamino, arba tik patvirtino kito asmens surašytą dokumentą, tokiu būdu dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Tikro dokumento suklastojimas suprantamas kaip dokumento tikrumo ir jo turinio teisingumo pakeitimas. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, padarinių nereikalauja, todėl nusikaltimas laikomas baigtu atlikus baudžiamojo įstatymo dispozicijoje išvardintus veiksmus. Šis nusikaltimas padaromas taip pat tik tiesiogine tyčia.

Byloje surinktais duomenimis – kaltinamųjų A. Č. ir R. S. paaiškinimais teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, (duomenys neskelbtini) pareiškimu policijai dėl sukčiavimo, tyrimo veiksmų protokolais, vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, įmonės (duomenys neskelbtini) fiktyviai sudaryta darbo sutartimi, (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) suklastotu išrašu, mobiliojo ryšio telefone (duomenys neskelbtini), kuris priklausė kaltinamajam R. S., rastų telefoninių žinučių susirašinėjimo tekstais visiškai įrodyta, kad kaltinamieji A. Č. ir R. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, veikdami bendrininkų grupėje, apgaule įgijo savo ir kitų asmenų naudai svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – 15 000 Eur, taip padarydami minėtam (duomenys neskelbtini) 15 000 Eur turtinę žalą. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis A. Č. Lietuvos pašto skyriuje (duomenys neskelbtini), sudarydamas su (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutartį, savo mokumui įvertinti, pašto darbuotojai pateikė netikrus dokumentus, t. y. jo vardu išduotą (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašą ir darbo sutartį, sudarytą su (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad šioje įmonėje niekada nedirbo ir neturėjo banko sąskaitoje nurodytų pajamų, tokiu būdu panaudojo netikrą dokumentą. Apgaulės įtakoje (duomenys neskelbtini), kuriems nebuvo žinoma apie kaltinamųjų nusikalstamą sumanymą, perdavė kaltinamajam A. Č. 15 000 Eur. Taigi byloje įrodyta, kad A. Č. ir R. S., iš anksto susitarę daryti nusikalstamas veikas, bendrais iš anksto suderintais tyčiniais veiksmais, turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, tiesiogiai realizavo sukčiavimo sudėties objektyviuosius požymius ir tuo padarė (duomenys neskelbtini) 15 000 Eur dydžio turtinę žalą. Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo R. S. veiksmai atitinka BK 182 straipsnio 1 dalyje (įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, galiojanti nuo 2023-06-01) numatyto nusikaltimo požymius, o A. Č. nusikalstami veiksmai atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje (įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, galiojanti nuo 2023-06-01) numatytų nusikaltimų požymius, kurie kvalifikuotini kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis.

Dėl bausmės skyrimo

BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šią veiką padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Už nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriamos bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, įstatymo ginamas vertybes, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamojo R. S. padaryta veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). R. S. dėl nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia. Tačiau R. S. padarė tyčinį nusikaltimą veikdamas bendrininkų grupėje, buvo aktyvus šios nusikalstamos veikos bendravykdytojas, todėl ši aplinkybė sunkina jo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamasis R. S. nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, yra baustas administracine tvarka, apie nuobaudų įvykdymą byloje duomenų nėra (2 t., b. l. 135 – 136).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 straipsnio nuostatomis, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, įvertinęs visas nustatytas aplinkybes, kaltinamojo R. S. turtinę padėtį, tai, kad jis ilgą laiką niekur nedirba, jo vienintelės pajamos – gaunamos neįgalumo išmokos, taip pat į civilinio ieškinio dydį, sprendžia, kad kaltinamajam R. S. prokuroro pasiūlyta bausmė – bauda iš esmės negali pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintų tikslų, todėl jam skirtina sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, paskiriant kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis ir įpareigojimus neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Atsižvelgiant į nusikaltimo pavojingumą, pobūdį, nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydį, taip pat į kaltinamojo asmenybę, byloje nustatytą vieną atsakomybę lengvinančią ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, skirtina bausmė, didesnė už sankcijoje numatytos laisvės apribojimo bausmės vidurkį. Byla teisme išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis R. S. visiškai pripažino kaltę, taigi, yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamasis A. Č. padarė du tyčinius baigtus nusikaltimus, pagal pavojingumą priskiriamus prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis nusikalto pirmą kartą, yra baustas administracinėmis nuobaudomis, baudų nesumokėjęs (3 t., b. l. 33). Nedirba, neturi pastovios gyvenamosios vietos, duomenų, kad būtų įrašytas į psichikos ir priklausomybės ligų įskaitą byloje nepateikta. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, tai jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau jis nusikalto bendrininkų grupėje, todėl ši aplinkybė laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam A. Č. skirtinos BK 182 straipsnio 1 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos laisvės apribojimo bausmės, kurios, atsižvelgiant į nusikaltimų pavojingumą, jų pobūdį, nusikaltimais padarytos turtinės žalos dydį, taip pat į kaltinamojo asmenybę, byloje nustatytą vieną atsakomybę lengvinančią ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, skiriamos didesnės už sankcijoje numatytos laisvės apribojimo bausmės vidurkį, paskiriant kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis ir įpareigojimus neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Subendrindamas skiriamas bausmes, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamojo A. Č. padaryti nusikaltimai sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, subendrina jas apimant. Kadangi kaltinamasis A. Č. visiškai pripažino savo kaltę ir buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, yra sąlygos taikyti BK 64 ¹ straipsnio nuostatas ir jam skiriamą galutinę subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Dėl pareikšto civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 20 153,20 Eur nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, kuriame nurodoma, kad dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų patyrė ne tik tiesioginius nuostolius, bet ir negavo pajamų, kurias būtų gavę, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, todėl jos turi būti pripažintinos civilinio ieškovo negautomis pajamomis (netiesioginiais nuostoliais) ir priteistinos iš atsakovų. Šiuo atveju su kaltinamuoju A. Č. pasirašytoje vartojimo kredito sutartyje buvo iš anksto susitarta ne tik dėl paskolos sumos, bet ir dėl palūkanų normos, sutarties sudarymo mokesčio, administravimo mokesčio bei delspinigių ir mokėjimo palūkanų, todėl visa ši suma, kurią sudaro bendra kredito suma (15 000 Eur), sutarties sudarymo mokestis (585 Eur), negautos palūkanos (4 148,20 Eur), mėnesinis administravimo mokestis (420 Eur) – prašoma priteisti solidariai iš kaltų asmenų (2 t., b. l. 77 – 78).

Kaltinamieji visiškai pripažino pareikštą civilinį ieškinį, prašė priteistą sumą išdėstyti dalimis.

Teismo vertinimu, ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas, nes kaltinamieji, tyčiniais neteisėtais veiksmais padarę turtinę žalą, privalo ją visiškai atlyginti (BPK 115 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas pritaria civilinio ieškovo pozicijai, kad šiuo konkrečiu atveju už suteiktą paskolą negautos pajamos yra civilinio ieškinio dalyku, nes pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnio nuostatas ir suformuotą teismų praktiką, turtinė žala yra ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, bet ir negautos pajamos (paskolos palūkanos, delspinigiai, administravimo mokestis, mokėjimo palūkanos ir pan.), kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254/2009, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 508/2014).

Šiuo atveju pasirašytoje Vartojimo kredito sutartyje buvo iš anksto susitarta ne tik dėl paskolos sumos, bet ir dėl palūkanų normos, sutarties sudarymo mokesčio, administravimo mokesčio bei delspinigių ir mokėjimo palūkanų, todėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų civilinis ieškovas patyrė ne tik tiesioginius nuostolius, bet ir negavo pajamų, kurias būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, todėl jos pripažintinos negautomis pajamomis (netiesioginiais nuostoliais) ir priteistinos iš kaltinamųjų.

Kadangi nusikalstamos veikos, dėl kurių civiliniam ieškovui atsirado turtinė žala, buvo padarytos kaltinamiesiems veikiant bendrininkų grupėje, todėl vadovaujantis Civilinio kodekso 6.296 nuostatomis, turtinė žala priteisiama solidariai iš abiejų kaltinamųjų.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4-699/2015, Nr. 2K-352-976/2018 ir kt.). Pažymėtina, jog deliktinės atsakomybės atveju proceso dalyvių lygiateisiškumo, teisinio tikrumo ir nekaltumo prezumpcijos principus labiau atitinka civilinio ieškovo teisė reikalauti procesinių palūkanų nuo teismo sprendimo, nustatančio konkretų nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydį, įsiteisėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-699/2015). Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes ir, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), civiliniam ieškovui (duomenys neskelbtini) priteisiamos ir 5 procentų dydžio palūkanos už jam priteistą bendrą turtinės žalos sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kaltinamajam A. Č. 2019 m. liepos 4 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu, o kaltinamajam R. S. 2019 m. liepos 5 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (2 t., b. l. 198 – 199, 96 – 97). Paskirtos kardomosios priemonės paliktinos galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas.

Kaltinamasis R. S. 2019 m. liepos 4 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu nuo 2019 m. liepos 4 d. 15 val. 56 min. iki 2019 m. liepos 5 d. 13 val. 48 min. buvo laikinai sulaikytas, todėl šis laikas (viena para) įskaitytinas į paskirtą laisvės apribojimo bausmę (2 t., b. l. 84, 85, 86).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 304, 305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad R. S. bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. privalo būti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bei paskirti jam pareigas – bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti R. S. 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad R. S. bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. privalo būti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bei paskirti jam pareigas – bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti R. S. į jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2019 m. liepos 4 d. 15 val. 56 min. iki 2019 m. liepos 5 d. 13 val. 48 min. (1 diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

R. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas.

A. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad A. Č. bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. privalo būti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bei paskirti jam pareigas – bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad A. Č. bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. privalo būti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bei paskirti jam pareigas – bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti, jas apimant ir skirti A. Č. subendrintą bausmę – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad A. Č. bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. privalo būti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bei paskirti jam pareigas – bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 ¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. Č. galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad A. Č. bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. privalo būti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bei paskirti jam pareigas – bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

A. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas.

Visiškai tenkinti civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį. Priteisti (duomenys neskelbtini) iš R. S. ir A. Č. solidariai 20 153,20 Eur (dvidešimt tūkstančių vieną šimtą penkiasdešimt tris eurus ir 20 centų) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti bei 5 (penkių) procentų dydžio palūkanas už priteistą turtinės žalos atlyginimo sumą, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismą.