Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai pranešėjas Andrius Ignotas, Alma Urbanavičienė ir Jadvyga Mardosevič, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės M. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. Ž. patikslintą ieškinį atsakovui V. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, tretieji asmenys byloje – AB „Vilniaus šilumos tinklai“, kredito unija „Akademinė kredito unija“, AB „Swedbank“, BĮ „Valstybinių studijų fondas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Castrade service“, UAB „Vilniaus vandenys“, išvadą teikianti institucija byloje - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir atsakovo V. Ž. patikslintą priešieškinį ieškovei M. Ž. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, santuokos metu įgyto turto padalijimo ir kitų klausimų, tretieji asmenys - AB „Swedbank“, BĮ „Valstybinių studijų fondas“, UAB „Vilniaus energija“, UAB „Castrade service“, UAB „Vilniaus vandenys“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, Valstybinė mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, išvadą teikianti institucija byloje - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Patikslintu ieškiniu ieškovė prašė teismo: pripažinti ieškovės M. Ž. ir atsakovo V. Ž. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 1141, faktiškai iširusią ir ją nutraukti dėl atsakovo kaltės; priteisti ieškovei 5000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo; nepilnametės dukros I. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina M. Ž.; nustatyti ieškovės siūlomą atsakovo (vaiko tėvo) bendravimo su nepilnamete dukra tvarką; iš atsakovo nepilnametės dukros I. Ž. išlaikymui priteisti po 470 Eur kas mėnesį mokamų piniginių sumų, paskiriant motiną M. Ž. nepilnametei dukrai mokamo išlaikymo naudotoja uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 4 700 Eur įsiskolinimo nepilnamečio vaiko išlaikymui; nustatyti ieškovei ir nepilnametei dukrai uzufruktą į 57,61 kv. m. ploto dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliekant teisę jame gyventi iki 2030 m. rugsėjo 27 d.; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 4 648,60 Eur piniginės kompensacijos; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui; nustatyti ieškovės siūlomą kreditorinių įsipareigojimų vykdymo tvarką; priteisti ieškovės naudai santuokos metu įgytą turtą; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę „Ž.“, o atsakovui „Ž.“. Ieškovė prašė teismo konkrečiai nustatyti šią atsakovo ir vaiko bendravimo tvarką:V. Ž. privalo ne vėliau nei prieš 24 valandas pranešti M. Ž. el. paštu (duomenys neskelbtini), ar jis atvyks lankyti vaiko pagal žemiau pateiktą grafiką. Nepranešęs iš anksto V. Ž. netenka teisės grafiko numatytu laiku atvykti paimti vaiko. Taip pat jis netenka teisės paimti vaiką, jeigu pranešęs prieš 24 valandas, kad atvažiuos paimti vaiką iš motinos M. Ž. numatytu laiku, vėluoja atvykti daugiau nei 60 minučių.Nepilnametės dukros darželio lankymo metu – kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, V. Ž. nepilnametę dukrą turi teisę paimti iš M. Ž. ir būti su vaiku nuo 18:00 val. ir pristatyti motinai M. Ž. jos gyvenamosios vietos adresu tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 21.00 val. Numatoma galimybė dukros darželio lankymo metu V. Ž. iš anksto susitarus su motina M. Ž. el. paštu (duomenys neskelbtini) vaiką paimti iš darželio nuo 17 val. ir pristatyti motinai M. Ž. jos gyvenamosios vietos adresu tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 21.00 val.Kas antrą einamojo mėnesio sekmadienį, pradedant skaičiuoti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, V. Ž. turi teisę paimti nepilnametę dukrą iš motinos M. Ž. gyvenamosios vietos 10:00 val. ir pristatyti ją ten pat iki tos pačios dienos 18:00 val.Nepilnametės dukros gimtadieniai yra švenčiami su M. Ž.. V. Ž. lygiais pagrindais turi teisę dalyvauti nepilnametės dukros gimtadienių šventime. Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas nepilnametė dukra švenčia su motina M. Ž.. V. Ž. turi teisę paimti nepilnametę dukrą antrą Šv. Kalėdų ir antrą šv. Velykų dieną iš motinos M. Ž. gyvenamosios vietos 10.00 val. ir pristatyti ją ten pat iki tos pačios dienos 18.00 val. Jeigu vaikas sirgtų, V. Ž. netenka teisės išsivežti vaiką iš motinos M. Ž. namų, tačiau iš anksto susiderinęs su motina M. Ž. turi teisę ją lankyti namuose.Iki tol, kol nepilnametei dukrai sukaks 14 metų, ji nakvoja tik su motina M. Ž.. Nepilnametei dukrai esant motinos M. Ž. gyvenamojoje vietoje, V. Ž. gali lankyti nepilnametę dukrą ir kitu metu iš anksto susitaręs su M. Ž..Nepilnametės dukros atostogų metu arba dėl kitų priežasčių dukrai esant išvykus iš motinos M. Ž. gyvenamosios vietos, V. Ž. jos lankyti negali. M. Ž. apie nepilnametės dukros atostogas ir išvykas turi pranešti V. Ž. ne vėliau nei prieš 24 val.Jeigu dėl nenumatytų aplinkybių motina M. Ž. negalėtų ar vėluotų perduoti vaiką V. Ž. numatytu lankymo grafike laiku, apie tai ji turi pranešti V. Ž. el. paštu arba trumpąja SMS žinute. Jeigu M. Ž. vėluotų perduoti vaiką daugiau nei 60 min., lankymo laikas gali būti perkeliamas į kitą dieną pagal susitarimą.Nepilnametei dukrai bendraujant ir leidžiant laiką su tėvu, V. Ž. visa apimtimi padengia maitinimo, apgyvendinimo, transporto ir kt. išlaidas, reikalingas vaiko poreikiams tenkinti bendravimo su tėvu metu. Šios vaiko poreikiams tenkinti išleistos sumos nebus išskaičiuojamos iš V. Ž. mokamos mėnesinės vaiko išlaikymo sumos.Atsakovas V. Ž. su ieškiniu sutiko iš dalies ir pareiškė priešieškinį. Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė: nustatyti atsakovo siūlomą bendravimo su nepilnamete dukterimi I. Ž., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarką; padalinti santuokos metu sutuoktinių jungtinės nuosavybės teisėmis įgytą turtą natūra ir priteisti atsakovui iš ieškovės 6 061,77 Eur kompensacijų; per 7 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo, kuriuo nutraukiama ieškovės ir atsakovo santuoka, įsiteisėjimo dienos įpareigoti iškraustyti ieškovę M. Ž. ir šalių nepilnametę dukrą I. Ž., jei dukters gyvenamoji vieta bus nustatyta su ieškove, iš atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini); pripažinti prievoles dėl butui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktų ir teikiamų komunalinių paslaugų nuo 2016 m. gruodžio 16 d. iki ieškovės išsikraustymo iš buto (ar jos priverstinio iškeldinimo) asmeninėmis ieškovės prievolėmis;Atsakovas neprieštaravo, kad nepilnametės dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove M. Ž., tačiau akcentavo, kad atsakovui turi būti sudarytos lygiavertės galimybės ir sąlygos dalyvauti dukros auklėjime, nuolat bendrauti su dukra, realios galimybės įgyvendinti tėvo pareigą auklėti vaiką (CK 3.170 straipsnis), o ne tik trumpai su ja pasimatyti. Pagrindų riboti atsakovo bendravimo su dukra, įrodymų, kad jis veiktų prieš dukters interesus bendravimo metu taip, kad būtų būtina riboti bendravimą iki minimalaus, nėra. Atsakovas taip pat nesutiko su ieškovės reikalavimu dėl turto padalijimo, visą turtą priteisiant ieškovei ir be kompensacijos ar turto dalies atsakovui. Tvirtino, kad atsakovui iš viso priklauso ir priteistina 487 Eur kompensacija už ieškovei tenkančią didesnę jungtinės nuosavybės teise turimo turto dalį, 800 Eur kompensacija už ieškovės parduotą automobilį (duomenys neskelbtini) ir 3 250 Eur kompensacija už išlaidas į sodybą. Šalims nepavyksta susitarti dėl ieškovės išsikraustymo, ieškovė visiškai nemoka už butui teikiamas komunalines paslaugas (elektrą, vandenį, šildymą ir t.t.). Atsižvelgiant į tai, kad minėtas butas priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise bei atsakovas jokio kito būsto neturi, o ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame yra užtikrinta ieškovės ir vaiko gyvenamoji vieta, todėl prašė teismo per 7 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo, kuriuo nutraukiama ieškovės ir atsakovo santuoka, įsiteisėjimo dienos, jei dukters gyvenamoji vieta bus nustatyta su ieškove, įpareigoti iškraustyti ieškove su dukra iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į tai, atsakovas taip pat teismo prašė pripažinti prievoles dėl butui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktų ir teikiamų komunalinių paslaugų, kuriomis naudojasi tik ieškovė, nuo 2016 m. gruodžio 16 d. iki ieškovės išsikraustymo iš buto (ar jos priverstinio iškeldinimo) asmeninėmis ieškovės prievolėmis.Atsakovas V. Ž. bendraus su nepilnamete dukterimi I. Ž. kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 17:00 val. iki 21:00 val., paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar mokymo (ugdymo) įstaigos ir grąžindamas į gyvenamąją vietą.Atsakovas V. Ž. bendraus su nepilnamete dukterimi I. Ž. pirmą ir trečią mėnesio savaitgalius, paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį 10:00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį 18:00 val.Atsakovas V. Ž. bendraus su nepilnamete dukterimi I. Ž. po vieną nepertraukiamą savaitę du kartus per metus savo atostogų metu. Apie atostogas V. Ž. praneš M. Ž. prieš dvi savaites iki atostogų pradžios. Atostogų metu V. Ž. turi teisę išsivežti vaiką į užsienį.Nepilnametė dukra I. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), šventes su tėvais švęs tokia tvarka:Savo gimtadienį gimtadienio dieną: neporiniais metais – su tėvu V. Ž., poriniais metais - su mama M. Ž..Naujuosius metus – sausio 1 d.: neporiniais metais – su tėvu V. Ž., poriniais metais – su mama M. Ž..Šv. Velykas: neporiniais metais – su mama M. Ž., poriniais metais - su tėvu V. Ž..Šv. Kūčias – gruodžio 24 d.: neporiniais metais – su tėvu V. Ž., poriniais metais - su mama M. Ž.;Šv. Kalėdų abi dienas – gruodžio 25, 26 d.: neporiniais metais su mama M. Ž., poriniais metais – su tėvu V. Ž..Vaiko ligos atveju Atsakovas V. Ž. galės lankyti dukrą jos gyvenamojoje vietoje, pranešęs apie atvykimą Ieškovei M. Ž. iš anksto.Ieškovė įpareigotina planuoti savo atostogas su vaiku ir komandiruotes taip, kad tai nekliudytų Atsakovui bendrauti su dukra jam nustatytu bendravimo laiku. Jei esant Atsakovo sutikimui, Ieškovės ir vaiko atostogos sutampa su Atsakovo bendravimo su dukra laiku, šalių susitarimu Atsakovui yra suteikiamas kitas tokios pačios trukmės bendravimo laikas.

Pirmosios instancijos nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti iš dalies. Santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. Priteisti iš atsakovo V. Ž. ieškovės M. Ž. naudai 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.Teismas nustatė nepilnamečio vaiko I. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina M. Ž..Teismas nustatė skyrium gyvenančio atsakovo V. Ž. ir vaiko I. Ž. bendravimo tvarką:Atsakovas V. Ž. bendraus su nepilnamete dukterimi I. Ž. kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 17:00 val. iki 21:00 val., paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ar mokymo (ugdymo) įstaigos ir grąžindamas į gyvenamąją vietą.Atsakovas V. Ž. bendraus su nepilnamete dukterimi I. Ž. pirmą ir trečią mėnesio savaitgalius, paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį 10:00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį 18:00 val.Atsakovas V. Ž. bendraus su nepilnamete dukterimi I. Ž. po vieną nepertraukiamą savaitę du kartus per metus savo atostogų metu. Apie atostogas V. Ž. praneš M. Ž. prieš dvi savaites iki atostogų pradžios. Atostogų metu V. Ž. turi teisę išsivežti vaiką į užsienį.Nepilnametė dukra I. Ž. šventes su tėvais švęs tokia tvarka:Savo gimtadienį gimtadienio dieną: neporiniais metais – su tėvu V. Ž., poriniais metais - su mama M. Ž..Naujuosius metus – sausio 1 d.: neporiniais metais – su tėvu V. Ž., poriniais metais – su mama M. Ž..Šv. Velykas: neporiniais metais – su mama M. Ž., poriniais metais - su tėvu V. Ž..Šv. Kūčias – gruodžio 24 d.: neporiniais metais – su tėvu V. Ž., poriniais metais - su mama M. Ž.;Šv. Kalėdų abi dienas – gruodžio 25, 26 d.: neporiniais metais su mama M. Ž., poriniais metais – su tėvu V. Ž.Vaiko ligos atveju Atsakovas V. Ž. galės lankyti dukrą jos gyvenamojoje vietoje, pranešęs apie atvykimą Ieškovei M. Ž. iš anksto.Ieškovė įpareigotina planuoti savo atostogas su vaiku ir komandiruotes taip, kad tai nekliudytų Atsakovui bendrauti su dukra jam nustatytu bendravimo laiku. Jei esant Atsakovo sutikimui, Ieškovės ir vaiko atostogos sutampa su Atsakovo bendravimo su dukra laiku, šalių susitarimu Atsakovui yra suteikiamas kitas tokios pačios trukmės bendravimo laikas.Teismas taip pat nusprendė priteisti iš atsakovo V. Ž. išlaikymą nepilnametei dukrai I. Ž. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio teisme padavimo dienos – 2016 m. gruodžio 16 d. – iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka lėšas pervedant kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 15 kalendorinės dienos į M. Ž. banko sąskaitą išskaičiavus sumokėtas išlaikymo sumas vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartį dėl laikino išlaikymo ir nustatant, kad teikiama suma uzufrukto teise disponuos vaiko motina M. Ž.. Sprendimą išlaikymo priteisimo dalyje nukreipti vykdyti skubiai.Priteisti ieškovei M. Ž. nekilnojamąjį turtą, kurio vertė yra 3 072 Eur: 1) sienines spintas – 1 200 Eur vertės; 2) roletus – 220 Eur vertės; 3) vonios kambario komodą – 40 Eur vertės; 4) balkono baldus – 40 Eur vertės; 5) virtuvės kėdes – 75 Eur vertės; 6) skalbinių dėžę – 35 Eur vertės; 7) keptuves, peilius ir pjaustykles – 200 Eur vertės; 8) trimerį Husquarna – 570 Eur vertės; 9) blenderį Phillips – 40 Eur vertės; 10) elektrinę vaflinę – 20 Eur vertės; 11) indus – 70 Eur vertės; 12) virtuvės įrankius ir priedus – 100 Eur vertės; 13) rankšluosčius – 100 Eur vertės; 13) pledus – 20 Eur vertės; 14) trivietę palapinę – 65 Eur vertės; 15) paplūdimio palapinę ir skėtį – 30 Eur vertės; 16) elektrines svarstykles – 20 Eur vertės; 17) dvi kuprines – 67 Eur vertės; 18) drabužių džiovyklę – 15 Eur vertės; 19) elektrinį pjūklą Makita – 145 Eur vertės.Priteisti ieškovės M. Ž. naudai atsakovui V. Ž. dovanotą marokietišką kaljaną. Priteisti atsakovui V. Ž. kilnojamąjį turtą, kurio vertė 2 053 Eur: 1) televizorių – 400 Eur vertės; 2) sekcija – 200 Eur vertės; 3) miegamojo baldai su čiužiniu – 600 Eur vertės; 4) skalbimo mašina – 270 Eur verrės; 5) svetainės minkštas kampas – 450 Eur vertės; 6) viena kuprinė – 33 Eur vertės; 7) miegamojo spinta – 100 Eur vertės.Priteisti atsakovui V. Ž. iš ieškovės M. Ž. 2389,47 Eur kompensaciją (po rašymo apsirikimo ištaisymo - 3 610,53 Eur).Įpareigoti ieškovę M. Ž. per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kartu su nepilnamete dukra I. Ž. išsikelti iš atsakovui V. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini).Pripažinti atsakovo V. Ž. pagal su „Swedbank“, AB, 2006 m. balandžio 26 d. sudarytą kredito sutartį Nr. 06-027195-FA/07-040880-FA (su visais pakeitimais ir papildymais) asmenine atsakovo prievole.Pripažinti atsakovo V. Ž. pagal su kreditoriumi „Swedbank“, AB, sudarytą Kreditinės lanksčiųjų įmokų kortelės sutartį Nr. 14-006328-RK asmeninėmis atsakovo prievolėmis.Pripažinti ieškovės M. Ž. pagal su „Swedbank“, AB, ir ieškove M. Ž. 2015 m. rugsėjo 29 d. sudarytą Kredito linijos sutartį Nr. 15-087382-CL asmeninėmis ieškovės prievolėmis.Pripažinti ieškovės M. Ž. ir atsakovo V. Ž. pagal 2014 m. liepos 2 d. su kredito unija „Akademinė kredito unija“ sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 14-00183 solidaria ieškovės ir atsakovo prievole.Pripažinti ieškovės M. Ž. įsipareigojimą kreditoriui valstybinei biudžetinei įstaigai „Valstybinis studijų fondas“ pagal kredito sutartį Nr. G070110411 asmenine ieškovės prievole.Pripažinti ieškovės M. Ž. ir atsakovo V. Ž. prievoles už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), teikiamas AB „Vilniaus šilumos tinklai“, UAB „Vilniaus vandenys“, AB „Energijos skirstymo operatoriaus“, UAB „Castrade service“ teikiamas paslaugas solidariomis ieškovės ir atsakovo prievolėmis.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartimi pagal atsakovo prašymą teismas nutarė „ištaisyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-4841-989/2017, rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą nurodant: priteisti ieškovei M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 610,53 Eur kompensaciją. Ši nutartis yra sudedamoji Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-4841-989/2017, dalis.“

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės ir nutarties argumentai

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teismas teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.CPK 180 straipsnis numato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismas priima šalių pateiktus papildomus įrodymus, nes jie patvirtina reikšmingas bylai aplinkybes, kurios atsirado po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Teismo tikslas kuo ekonomiškiau galutinai išspręsti šalių ginčą (CPK 7 str.).Apeliacijos dalyką sudaro šalių dukros išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimas, šalių bendravimo su dukra tvarkos nustatymas, kilnojamojo turto padalijimas ir kompensacijos paskirstymas.

Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo į bylą pateiktus įrodymus dėl vaiko poreikių, įvertinęs vaiko amžių (penkeri metai), specialių poreikių nebuvimą, ieškovės pajamas ir galimybes teikti išlaikymą bei atsakovo pajamas ir galimybes teikti išlaikymą, pagrįstai priteisė nepilnametei dukrai iš atsakovo po 250 Eur/mėn. išlaikymo, mokamo ieškovei. Abiejų tėvų turtinė padėtis yra vidutinė, nes darbo užmokestis nežymiai viršija vidutinį Leituvos Resbublikos darbo užmokestį. Reikšminga aplinkybė, kad atsakovas bendraus su dukterimi, su ja praleis bent du mėnesio savaitgalius (ne mažiau kaip 4 paras per mėnesį) ir du darbo dienų vakarus kiekvieną savaitę (2 d.d. x 4 sav. = 8 dienos per mėnesį), paimdamas dukrą šiomis dienomis iš namų ar darželio, švęs su dukra šventes ir atostogaus, ir šiuo bendravimo laiku turės išlaidų vaiko poreikių tenkinimui dar papildomai prie mokamos išlaikymo sumos.Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad, atsižvelgiant į ieškovės darbo užmokesčio dydį (apie 900 Eur) ir būtinąsias išlaidas, ieškovė negalėjo teikti vaikui po 940 Eur/mėn. išlaikymo, nes tokių pajamų neturėjo. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentu, kad ieškovės pateikti UAB (duomenys neskelbtini), kurios vadovė yra pati ieškovė, raštas ir automobilių nuomos sutartis, kurie, ieškovės teigimu, turi patvirtinti, kad ieškovė naudodama bendrovės automobilius asmeninėms reikmėms kuro pirkimo lėšas padengia iš savo asmeninių lėšų, nėra patikimas įrodymas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo kuro kainos sąskaita didinti išlaikymo dydį. Šiuos įrodymus sudarė pati ieškovė.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti jai iš atsakovo reikalaujamą 4700 Eur įsiskolinimą už išlaikymą, nes sprendė, kad vaiko poreikius atitinka 250 Eur/mėn. išlaikymo suma. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kurių neneigė ir ieškovė, kad atsakovas nuo 2015 m. spalio mėn. iki 2016 m. birželio mėn. yra pervedęs 1 990 Eur. Kas mėn. tai sudaro po 221,11 Eur. Atsakovas yra apmokėjęs išlaidas, t. y. iš viso 1900,30 Eur sumą už būstui, esančiam (duomenys neskelbtini), teikiamas komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2015 m. spalio mėn. iki 2017 m. sausio mėn. Įsiskolinimo laikotarpiu atsakovas paimdavo vaiką iš darželio, nupirkdavo maisto, pamaitindavo dukterįAkivaizdu, kad 2015 ir 2016 m. pragyvenimo lygis ir kainos buvo žemesnės nei sprendimo priėmimo dieną, dukros amžius mažesnis ir jos poreikiai mažesni, ginčo dėl išlaikymo sumos dydžio tarp šalių nebuvo, todėl 221,11 Eur/mėn. suma pinigais, kuri buvo gauta iš atsakovo pilnai patenkino vaiko poreikius. Sprendimo priėmimo dieną kainų lygis ir augančio vaiko poreikiai jau nulėmė nežymiai didesnę išlaikymo sumą – po 250 Eur/mėn.Ieškovė neįrodė ir aplinkybės, kad komunalines išlaidas apmokėdavo atsakovo mama J. Ž..

Ieškovė apeliaciniame skunde reikalauja 3072 Eur kompensacijos pinigais priteisimo iš atsakovo. Tačiau nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patikslintu ieškiniu ieškovė prašė jai priteisti visą turtą (įskaitant ir turtą, kurį atsakovas vertina kaip atsakovo asmeninį turtą) natūra. Nors pagal CPK 306 str. 2 d. apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Byloje pagal apeliacinės instancijos teismui pateiktą šalių pasirašytą priėmimo-perdavimo aktą nustatyta, kad po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pasikeitė esminės aplinkybės, nes ieškovė 2017 m. lapkričio 11 d. išsikraustė iš ieškovo buto (duomenys neskelbtini), ir išsigabeno visus teismo priteistus daiktus, išskyrus integruotą sieninę spintą, vonios spintą ir ant langų sumontuotus roletus. Ieškovas perėmė butą su jame buvusiais daiktais. Ieškovės reikalavimas dėl 3072 Eur kompensacijos pinigais priteisimo iš atsakovo gali būti tenkinamas iš dalies. Santuokinis turtas yra dalijamas natūra. Tik kai nėra galimybės padalinti turto natūra arba vienam sutuoktiniui tenka didesnė turto dalis natūra nei kitam, vienam sutuoktiniui turtas priteisiamas natūra, o kitam sutuoktiniui priteisiama kompensacija (CK 3.117 str. 3 d., 3.127 str. 3 d.). Nors pati ieškovė 95 punkte nurodyto turto natūra prašė ieškinyje. Atsakovas dėl turto natūra priteisimo ieškovei neprieštaravo ir ginčo dėl padalijimo būdo ir konkretaus turto padalijimo nebuvo. Atsakovas nesutinka už turtą mokėti kompensacijos pinigais, kai turtas gali būti padalytas natūra. Akivaizdu, kad atsakovo bute integruota sieninė spinta, vonios kambario spinta ir ant langų sumontuoti roletai be esminės žalos negali būti išmontuoti iš atsakovo buto bei sunkiai pritaikomi kitose patalpose, todėl šis turtas priteisiamas atsakovui. Šis turtas pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo priteistas ieškovei, todėl sprendimas keičiamas priteisiant ieškovei papildomą kompensaciją, kurios dydį sudaro ieškovės nurodyta paliekamo turto vertė – 1460 eur (atsakovas neprieštaravo dėl nurodytos daiktų vertės). Iš viso atsakovui priteisiama kilnojamojo turto, kurio vertė 3513 eur (2053 eur + 1460 eur). Ieškovei priteisiama kilnojamojo turto, kurio vertė 1612 eur (3072 eur - 1460 eur).Pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovui iš atsakovės priteista 2389,47 Eur kompensacija mažinama 1460 eur ir pakeitus teismo sprendimą atsakovui iš ieškovės priteisiama 951,47 eur kompensacija. Taip pat, atitinkamai, tikslinamas teismo sprendimu natūra dalijamo turto sąrašas.

Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 str. 2-3 dalys).Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Tokia teisės aiškinimo taisyklė grindžiama vaiko poreikiu turėti stabilią namų aplinką, kurio neatitiktų pernelyg dažnas gyvenamosios vietos kaitaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad liko neįvertintos jos nurodytos aplinkybės dėl ieškovo konfliktiško būdo, tačiau konkrečių duomenų, kad tėvas kenktų vaiko, o ne atsakovės interesams, smurtautų prieš vaiką, kad bendravimas su dukra darytų jai žalingą, neigiamą poveikį, prieštarautų vaiko interesams, byloje nepateikta (CPK 12, 178 straipsniai). Aplinkybė, kad ieškovas ir atsakovė konfliktuoja tarpusavyje, nėra pagrindas apriboti vaiko bendravimą su vienu iš tėvų. Pažymėtina, kad lankstus vaiko ir tėvo bendravimo grafikas galimas tik ateityje, esant tėvų tarpusavio bendradarbiavimo santykiams, gebant jiems tinkamai bendrauti ir bendradarbiauti visais vaiko auklėjimo, auginimo, susitikimų derinimo klausimams. Todėl teisėjų kolegija pažymi, kad šalys turėtų pamiršę savo nuoskaudas siekti vardan vaiko interesų ieškoti kompromisų, geranoriškai tartis dėl papildomo bendravimo su vaiku ar kitokios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Apeliantės apeliacinis skundas siekia apriboti dukters galimybes turėti tėvą, su juo būti ir bendrauti, būti jo auklėjamai, iš esmės riboja bendravimo laiką. Apeliantė reikalauja nustatyti tvarką, kuri remiasi Ieškovės noru ar nenoru, leidimu ar neleidimu bendrauti su dukra, išankstiniais pranešimais apie atvykimą bendrauti, nors sprendimu nustatyta tvarka yra aiški ir suprantama ir jokio išankstinio pranešimo nereikalauja. Apeliantės prašoma nustatyti bendravimo tvarka prieštarauja ir Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus, kuris atstovauja nepilnametės dukros interesus byloje, išvadai. Skyrius yra nurodęs ir teismas nustatęs, kad „konkreti ir aiški vykdymui bendravimo tvarka leistų išvengti galimų nesutarimų bei užtikrintų vaiko teisę būti auklėjamam abiejų tėvų, vaiko teisę nuolat bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (e. b. l. 150-155, I tomas).“ (Apeliaciniu skundu Apeliantė ir vėl veikia prieš savo nepilnametės dukros interesus, savo nuožiūra ir visiškai be pagrindo siekia riboti vaiko bendravimą su tėvu dėl tarp šalių kilusių nesutarimų, nors pagal CK 3.159 str. 3 d. „tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams.“Apeliantė teikia kelerių metų susirašinėjimus 2015-2016 m., kurie net negali būti įrodymu dėl atsakovo bendravimo su dukra dažnumo, nes yra selektyviai per kelerius metus išrinkti vienetiniai atvejai, ir pora lapų 2017 m. susirašinėjimų, kur atsakovas 2017 m. sausio 5 d. negalėjo atvykti bendrauti su dukra ir iš anksto apie nenumatytas aplinkybes Ieškovei pranešė, bei 2017 m. rugpjūčio 29 d. susirašinėjimą dėl bendravimo laiko pakeitimo, ieškovei išrinkus dukrai būrelį atsakovo bendravimo su dukra laiku be atsakovo sutikimo. Atsakovas pagrįstai nurodė, kad šie susirašinėjimai būtent įrodo, kad jei įvyks nenumatytos aplinkybės, kad atsakovas negalės atvykti paimti dukters, atsakovas apie tai informuos ieškovę ir šalys galės suderinti kitą pasimatymų su dukra laiką (2017 m. sausio 5 d. žinutė). Abiems tėvams tenka pareiga sukurti dukrai saugumą, kad dukra nuolat jaustų ryšį su tėvais, jaustųsi mylima, nesijaustų nuvilta. Nors atsakovas bendrauja su dukra kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, paimdamas dukrą iš darželio ir teismo sprendimu nustatytas bendravimo laikas taip pat yra „kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 17:00 val. iki 21:00 val.“, tačiau būtent tomis dienomis Ieškovė užrašė dukrą į šokių būrelį (duomenys neskelbtini), tą padarė be atsakovo sutikimo ir dėl vežimo į būrelį iš darželio ir paėmimo po būrelio kelia nesutarimus, kaltina atsakovą pažadų dukrai atvykti bendrauti nevykdymu, kai pati ieškovė bendravimo tvarką pažeidinėja ir ją vienašališkai keičia. Be to, po būrelio dukra būna jau pavargusi ir todėl būtent atsakovas prašė teismo nustatyti bendravimo tvarką, leidžiančią paimti dukrą iš darželio 17 val. ir nepertraukiamai su ja bendrauti iki 21 val.Atsakovas taip pat pateikė susirašinėjimus su apeliante, kurie rodo, kad apeliantės su apeliaciniu skundu naujai teikiamos susirašinėjimų ištraukos neatspinti tikrosios atsakovo bendravimo su dukterimi situacijos, kad pati apeliantė kliudo atsakovui bendrauti su dukra telefonu, nuolat suplanuoja antradieniais ar ketvirtadieniais savo laisvalaikį su dukra, kai atsakovas turi paimti dukterį bendravimui.Apeliantė teigia, atsakovas piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimai ir todėl turi būti nustatytas minimalus bendravimas nepaliekant dukros atsakovui nakvoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo nuotraukos su gėrimų bokalu rankose neįrodo atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu Ieškovė neįrodė (CPK 12, 178 str.). Pirmos instancijos teisme ieškovės įrodinėjimas irgi faktiškai rėmėsi tik jos pačios parodymais, taip pat liudytojų, kurių santykiai su atsakovu yra konfliktiški ir kurie su atsakovu nebendrauja ir nėra jo matę pora metų, paaiškinimais. Tuo tarpu Vaiko teisių apsaugos skyrius pagrindų spręsti apie vaiko interesų pažeidimą dėl Todėl riboti atsakovo bendravimo su dukra dėl Atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu, kurį apeliantė grindžia apeliaciniam teismui naujai teikiamomis fotonuotraukomis, kuriose beje net nėra dukters ir nesimato, kad geriamas alkoholis, pagrindo nėra. Aplinkybė, kad dukra, grįžusi namo, valgyti nori vėl arba valgyti įsinori, nors nenorėjo anksčiau. Ieškovės pareiga patenkinti vaiko poreikius ir vaiką pamaitinti, kai tie poreikiai atsiranda, yra tokia pat kaip atsakovo.Tėvas nori bendrauti su dukra, bet ieškovė visaip siekia tam bendravimui pakenkti ir jį apriboti, skųsdama sprendimą, vienašališkai pakeisti nusistovėjusį bendravimo laiką, sukelti konfliktų ir įtampos, dėl ko net švenčių šventimas kartu ir nepaskirstymas jų tarp tėvų gali turėti neigiamos įtakos vaiko interesams.

Byloje, kurioje santuoka nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas ieškinio ir (ar) priešieškinio patenkinimo iš dalies situacijoje išsprendžiamas pagal CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą atsižvelgimo į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas taisykle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011).Pirmosios instancijos teismas paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas konstatavo, kad ieškinys dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei patenkintas 100 proc., o kiti ieškinio reikalavimai patenkinti 40 proc., o priešieškinio reikalavimai patenkinti 60 procentų. Ieškovė teigė, kad ieškovės patikslintu ieškiniu patenkintų reikalavimų suma sudaro 53,14 proc., bet ne 40 proc., kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas. Ieškovė nepagrįstai teismo patenkintą reikalavimą dėl pavardžių nustatymo vertina kaip savarankišką reikalavimą, spręstina, kad teismas visiškai patenkino 27,27 proc. ieškinio reikalavimų, kas su iš dalies patenkintais reikalavimais sudaro 44,41 proc.(27,27 proc. + 17,14 proc.). Teismas nustatė nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ieškove, jos reikalavimą tenkindamas, bet dėl to tarp šalių ginčo ir nebuvo, todėl faktiškai šioje dalyje bylinėjimosi išlaidos nesant ginčo ieškovei nepriteistinos. Be to, reikalavimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nėra taip pat nėra savarankiškas.CPK 94 str. 3 d. numato, kad „teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.“Todėl reikšdama reikalavimus, dėl kurių nėra ginčo, apeliantė negali pretenduoti į didesnę jos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą iš atsakovo. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė patenkinto ir nepatenkintų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų proporcijas. Teismas iš esmės teisingai paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas.Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei. Ieškovei už patikslinto ieškinio reikalavimus mokėtino žyminio mokesčio suma sudaro 386 EUR, Ieškovė už ieškinį sumokėjo 100 EUR, o atidėta žyminio mokesčio dalis sudaro 286 EUR. Todėl, atsižvelgiant į Ieškovės patenkintų reikalavimų apimtį, Ieškovė turėjo būti įpareigota sumokėti 114,40 EUR žyminio mokesčio (286 EUR x 40 proc.), tačiau ne 171,60 EUR, kaip tai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas (sprendimo rezoliucinės dalies 21 dalis). Pirmosios instancijos teismas taip pat skundžiamame sprendime nurodė, kad už atsakovo priešieškinio reikalavimus mokėtino žyminio mokesčio suma sudaro 273 EUR., o atsakovas už priešieškinį sumokėjo 100 EUR žyminį mokestį, o likusi dalis žyminio mokesčio buvo atidėta iki teismo sprendimo priėmimo. Tačiau atsakovui už priešieškinio reikalavimus mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro ne 273 EUR, bet 433,44 EUR, o atidėta mokėtino žyminio mokesčio dalis sudaro ne 173 EUR, bet 333,44 EUR (2017 m. balandžio 24 d. nutartis, kuria yra išspręstas atsakovo už priešieškinį mokėtino žyminio mokesčio atidėjimo klausimas (b. l. 188, t. III). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą ieškinio ir priešieškinio reikalavimo patenkinimų proporcijas, atsakovas turėjo būti įpareigotas sumokėti ne 69,20 EUR, bet 200 EUR (333,44 EUR x 60 proc.) sumą (sprendimo rezoliucinės dalies 22 dalis). Taip pat, atitinkamai, perskirstomos pašto išlaidos. Ieškovė įpareigojama sumokėti 11,70 EUR pašto išlaidų (24,97 EUR x 46,86 proc.) vietoje nurodytų 14,98 EUR, o atsakovas – 13,27 EUR pašto išlaidų (24,97 EUR x 53,14 proc.) vietoje nurodytų 9,99 EUR.

Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 144 eur žyminį mokestį bei 1500 eur teisinės pagalbos išlaidų, atsakovas sumokėjo 700 eur už teisinės pagalbos išlaidų. Apeliacinio skundo reikalavimai dėl bendravimo tvarkos ir išlaikymo dydžio pakeitimo, išlaikymo įsiskolinimo bei kompensacijos priteisimo atmesti visiškai, todėl nėra pagrindo bylinėjimosi išlaidas priteisti ieškovei iš atsakovo. Atsakovo faktiškai patirtos 700 Eur išlaidos neviršija maksimalių rekomendacijomis nustatytų dydžių, todėl priteisiamos iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies ir pakeisti šalių kilnojamojo turto paskirstymą bei tarpusavio kompensacijos sumą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimo rezoliucinės dalies aštuntą, dešimtą ir vienuoliktas dalis išdėstant sekančiai:

„Priteisti ieškovei M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) kilnojamąjį turtą, kurio vertė yra 1612 Eur: 1) balkono baldus – 40 Eur vertės; 2) virtuvės kėdes – 75 Eur vertės; 3) skalbinių dėžę – 35 Eur vertės; 4) keptuves, peilius ir pjaustykles – 200 Eur vertės; 5) trimerį Husquarna – 570 Eur vertės; 6) blenderį Phillips – 40 Eur vertės; 7) elektrinę vaflinę – 20 Eur vertės; 8) indus – 70 Eur vertės; 9) virtuvės įrankius ir priedus – 100 Eur vertės; 10) rankšluosčius – 100 Eur vertės; 11) pledus – 20 Eur vertės; 12) trivietę palapinę – 65 Eur vertės; 13) paplūdimio palapinę ir skėtį – 30 Eur vertės; 14) elektrines svarstykles – 20 Eur vertės; 15) dvi kuprines – 67 Eur vertės; 16) drabužių džiovyklę – 15 Eur vertės; 17) elektrinį pjūklą Makita – 145 Eur vertės.

Priteisti atsakovui V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) kilnojamąjį turtą, kurio vertė 3513 Eur: 1) televizorių – 400 Eur vertės; 2) sekcija – 200 Eur vertės; 3) miegamojo baldai su čiužiniu – 600 Eur vertės; 4) skalbimo mašina – 270 Eur verrės; 5) svetainės minkštas kampas – 450 Eur vertės; 6) viena kuprinė – 33 Eur vertės; 7) miegamojo spinta – 100 Eur vertės; 8) sienines spintas – 1 200 Eur vertės; 9) roletus – 220 Eur vertės; 10) vonios kambario komodą – 40 Eur vertės.

Priteisti atsakovui V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 951,47 eur (devynių šimtų penkiasdešimt vieno eur 47 cnt.) kompensaciją.“

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimo rezoliucinės dalies dvidešimt pirmą ir dvidešimt antrą dalis išdėstant sekančiai:

„Priteisti iš ieškovės M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 114,40 Eur atidėto žyminio mokesčio ir 11,70 Eur išlaidų, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. iš viso 126,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, jas sumokant jas į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 200 Eur žyminį mokestį ir 13,27 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. iš viso 213,27 Eur, sumokant jas į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).“

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui V. Ž. iš ieškovės M. Ž. 700 eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.