Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, iki tol gyvenęs (duomenys neskelbtini), 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) Kėdainių rajono apylinkės teismo 1996 m. kovo 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 1 dalį (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.), 271 straipsnio 2 dalį (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 1997 m. vasario 20 d. nutartimi, vadovaujantis BK 54² straipsniu, paleistas lygtinai 1 metams 2 mėnesiams 10 dienų. Kėdainių rajono apylinkės teismo 1997 m. gegužės 12 d. nutartimi grąžintas į bausmės atlikimo vietą 11 mėnesių 18 d. laisvės atėmimo;

2) Jonavos rajono apylinkės teismo 1998 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 206 straipsnį (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.), 271 straipsnio 2 dalį (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams su 1/6 turto konfiskavimu;

3) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1999 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.), 16 straipsnio 2 dalį (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 2 dalį (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d) – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 42 straipsniu (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) paskirta bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 1998 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams su ½ turto konfiskavimu. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2000 m. kovo 6 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 1999 m. lapkričio 25 d. įstatymu Nr. VIII-1439, VIII-1440, subendrinta bausmė sumažinta iki 2 metų laisvės atėmimo, 2000 m. balandžio 11 d., pritaikius Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo Nr. VIII-1619 „Dėl amnestijos akto“ 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, bausmė sumažinta 1/3, t. y. 8 mėnesiais;

9) Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 36 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta ir paskirta galutinė 24 parų arešto bausmė;

10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausme sumažinta ir paskirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams;

11) Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmės sumažinta ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių;

12) Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 45 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta ir paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė;

13) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 45 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta ir paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė;

14) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 2 d. nuosprendžiu veika iš BK 178 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 4 dalį ir paskirta 45 parų arešto bausmė;

15) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (3 nusikalstamos veikos) – subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 2 d. nuosprendžiu paskirta 45 parų arešto bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams (nuosprendis neįsiteisėjęs);

16) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 30 parų arešto, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 20 parų arešto bausmė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2019 m. gegužės 12 d. 15.48 val., iš prekybos centro (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), prekybos salės ekspozicijos stendų paimtus 3 vienetus termosų „Stanley Adventure 1 l“ (brūkšninis kodas 693926330985), kurio vieneto vertė 30,09 Eur, įsidėjo į su savimi turėtą rankinę, laikytą po vilkėta striuke, po ko iš parduotuvės pasišalino nepateikęs šių prekių apmokėjimui. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, 19.58 val., iš to paties prekybos centro (duomenys neskelbtini) prekybos salės ekspozicijos stendų paimtus 3 vienetus termosų „Stanley Adventure 1 l“ (brūkšninis kodas 693926330985), kurio vieneto vertė 30,09 Eur, įsidėjo į su savimi turėtą rankinę, laikytą po vilkėta striuke, po ko iš parduotuvės pasišalino nepateikęs šių prekių apmokėjimui, tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį, nedidelės 180,54 Eur vertės turtą.

R. S. kaltinamas baudžiamojo nusižengimo padarymu, po kaltinimo paskelbimo teismui pareiškė, kad savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažįsta, pageidavo tuoj pat duoti parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko jo gynėjas ir prokuroras, todėl baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. S. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, dėl jos padarymo gailėjosi. Parodė, kad įvykio dieną jis atėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini), kuri buvo Akropolyje, ir pasiėmė tris termosus, kurie yra populiarūs, bet jų pavadinimo neprisimena. Tikslios jų kainos nepamena, gali būti apie 30 Eur. Jis įsidėjo termosus į rankinę ant peties, kad nepamatytų apsauga ir išėjo pro kasas. Jo tikslas buvo pavogti termosus. Vėliau vėl grįžo į parduotuvę ir paėmė likusius dar tris termosus, už kuriuos taip pat nesumokėjo. Paaiškino, kad pavogtus termosus jis pardavė nepažįstamiems asmenims. Civiliniam ieškovui žalos neatlygino, nes neturi pinigų. Paėmė po tris termosus, nes tiek telpa į rankinę.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas R. S. parodė, kad prisipažįsta padaręs pranešime apie įtarimą nurodytą nusikalstamą veiką. 2019 m. gegužės 12 d., tikslios valandos neatsimena, bet gali būti, kaip parašyta, atsimena, kad buvo po pietų, atėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), norėdamas apsižiūrėti ir kažką pavogti. Ką vogs, nusprendė parduotuvėje. Vaikščiojo prekybos salėje ir nusprendė nueiti prie stendo-lentynėlės, kur sudėti termosai, ir juos pasiimti su savimi. Paėmė tris termosus, firmos neatsimena, bet gali būti, kad tokia kaip įtarime, pažiūrėjo kainą, ji buvo apie 30 eurų, tokia kaip įtarime ir susidėjo į rankinę, laikytą prie savęs po striuke. Daugiau termosų nebūtų jam tilpę į rankinę, o kitur (jų) jis niekada nededa. Daugiau termosų jis neėmė, nes jam nebūtų tilpę. Susidėjęs termosus jis išėjo pro vartelius, magnetų ant prekių nebuvo, todėl jis juos tiesiog išnešė. Tada iš karto nuvažiavo su 3G autobusu į Šeškinės turgų, kur termosus pardavė nepažįstamiems žmonėms, po 15 eurų, pinigus išleido savo reikmėms. Pats neplanavo grįžti vėl tą pačią dieną į parduotuvę vogti termosų, jam tai gavosi automatiškai. Tą pačią dieną sugrįžęs į tą pačią parduotuvę ir vėl pasiėmė tris tokius pačius termosus ir juos įsidėjo į tą pačią rankinę, turėtą prie savęs, prekės buvo be magnetų. Susidėjęs termosus į prie savęs turėtą krepšį po striuke, iš parduotuvės išėjo pro vartelius ir vėl su autobusu nuvažiavau į Šeškinės turgų, kur termosus pardavė po 15 eurų už vienetą. Pats pasigavęs nepažįstamus žmones, atėjusius pirkti gėlių, jiems parduoda (kirvius). Atsimena, kad buvo atėjęs į (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. gegužės 11 d. dieną pasiėmė ir peilių, Fiskars firmos, ir išsinešė juos su savimi, rankinėje laikytoje prie savęs, po viršutiniais drabužiais. Neatsimena kiek peilių paėmė, nežino, kiek jie kainuoja, bet žino, kad jie yra brangūs. Juos taip pat išnešė iš parduotuvės ir pardavė neatsimena kokiame turguje, nepažįstamiems žmonėms, neatsimena už kiek. Tikslios datos neatsimena, bet gali būti, kad 2019 m. birželio 14 d., atsimena, kad birželį, buvo parduotuvėje (duomenys neskelbtini) tuo pačiu adresu, bet nieko nevogė. Prie jo priėjo apsaugos darbuotojai, tada buvo prekybos salėje, tiksliai neatsimenu kokiame skyriuje, ir pasakė, kad einam į kabinetą pasitikrinti ar nieko neturi su savimi, su tuo sutiko. Apsaugos kabinete jį patikrino, jokių daiktų prie jo nerado. Jis apsaugos darbuotojams nesakė, kad gegužės mėnesį buvo atėjęs pavogti prekių. Tada jie laukė V., kuris pradėjo pokalbį apie pinigus, pasakė, kad jis privalo grąžinti visą sumą iš karto, liepė ir vogti ar kažką daryti, pastarajam nesvarbu. Vyras sakė, kad jei jis grąžins pinigus 200 su kažkiek tai eurų ištrins vaizdo įrašus. Jam davė laiko iki trečiadienio, apie kelias dienas. Kai jį sulaikė buvo ar tai šeštadienis, ar sekmadienis. Jis padiktavo numerį ir vyras jam atskambino atgal. Iš pradžių davė vieną dieną, jis paprašiau, kad duotų bent tris. V. jam paskambino trečiadienį ir pasakė kur pinigai, jis pasakė, kad jų neturi ir neduos. V. jam pasakė, kad tada jis važiuos į Pravieniškes. Daugiau jam neskambino. Tuo metu, kol jis buvau apsaugos kabinete, apsauga paėmė jo telefoną, kai atėjo V. paėmė jo telefoną ir kai buvo pradėtas pokalbis apie pinigus jį išjungė. Jis savo numerį jam pasakė, nes moka atmintinai. Kai atėjo į apsaugos postą telefoną laikė rankose, jam apsaugos darbuotojas tiesiog paėmė iš rankų. Norėjo padaryti pokalbio įrašą. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi. Žalos atlyginti negali, nes neturi už ką. Norėtų atlyginti žalą, jei turės galimybę. Sutiktų atlikti viešuosius darbus (b. l. 32-34).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. P. parodė, kad 2019 m. birželio 14 d. apie 16 val. dirbdamas parduotuvėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo prekybos salėje R. S., kurį nusivedė į apsaugos monitorinę, kadangi žinojo, kad jis pastoviai vagia iš parduotuvių. Patikros metu pas R. S. nieko nerado, tačiau minėtas asmuo nurodė, jog pavogė tris peilius ,,Comfort Knives“, tris termosus ,,Stanley“, tris peilius ,,Fiskars“. Vagystes (nurodė) vykdęs skirtingomis dienomis. Vogtų daiktų kainų pats nežino, esant reikalui materialinės žalos dydį nurodys (duomenys neskelbtini) Prevencijos ir audito skyrius (b. l. 20-21).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Ž. Č. 2019 m. liepos 25 d. tarnybiniame pranešime dėl nustatyto asmens nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog nusikalstamą veiką įvykdė R. S. (b. l. 22).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio 2019 m. liepos 9 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai iš parduotuvės (duomenys neskelbtini). Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „2019-05-12 15-48-58 Termosai Stenley“ matyti parduotuvės vidus ir vyriškis pilka striuke. Vyras apžiūrinėja prekes. Priėjęs prie vienos lentynos ima vieną prekę (termosą „Stanley“) ir nueina. Po to sugrįžta, toliau apžiūrinėja prekes, paimtos prekės rankose nebelaiko. Po to vėl nueina ir vėl grįžta, sugrįžęs nuo lentynos paima dar vieną prekę ir užsikiša ją už striukės ir toliau apžiūrinėja prekes. Po to vėl grįžta prie tos pačios lentynos, nuo kurios paima dvi pirmąsias prekes ir dešine ranka paima dar vieną prekę ir nueidamas užsikiša ją už striukės. Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „2019-05-12 19-58-19 Termosai Stenley“ matomas parduotuvės vidus ir minėtas asmuo pilka striuke. Šis asmuo prieina prie prekių lentynos ir nuo jos paima termosą („Stanley“) ir nueina, nueidamas termosą užsikiša už striukės. Tuo metu po parduotuvę vaikšto kiti žmonės. Vėliau minėtas vyras vėl grįžta prie tų pačių prekių lentynos ir dešine ranka ima dar vieną prekę (analogišką) ir vėl ją kišasi už striukės ir nueina, po to apsisuka ir grįžta. Vėl prieina prie tos pačios prekių lentynos ir paima dar vieną prekę (analogišką) ir nueidamas užsikiša ją už striukės (b. l. 13-14).

Byloje pateiktame UAB (duomenys neskelbtini) pareiškime nurodyta, kad 2019 m. liepos 14 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojas A. P., dirbdamas parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje adresu (duomenys neskelbtini), prekybos salėje pastebėjo įtartiną asmenį, kuris, kaip vėliau paaiškėjo - R. S., į už striukės paslėptą krepšį bandė užsikišti termosą „Stanley“. Tačiau pamatęs, kad yra pastebėtas apsaugos darbuotojo, jis termosą padėjo atgal. Apsaugos darbuotojui kilus įtarimui, kad jis gali turėti paslėptų prekių, nusivedė į apsaugos postą, tačiau prekių prie jo nerado. R. S. būdamas apsaugos poste papasakojo, kad 2019 metų gegužės mėnesį jis iš parduotuvės paslapčia, už prekes nesumokėdamas, išnešė 6 vnt. termosų ,,Stanley“, 3 vnt. peilių ,,Fiskars“ ir 3 vnt. peilių ,,Tefal“. R. S. pokalbio metu geranoriškai tikino, kad šiuos daiktus pardavė Kalvarijų turguje, Vilniuje. Kadangi 2019 m. birželio 14 d. R. S. veiksmuose nebuvo užfiksuotas teisės pažeidimas, jis buvo išleistas iš monitorinės. Siekiant išaiškinti, kokias prekes ir kada tiksliai R. S. pasisavino iš parduotuvės, buvo peržiūrėti vaizdo įrašai ir buvo nustatyta, kad 2019 m. gegužės 11 d. ir 2019 m. gegužės 12 d. dienomis R. S. iš parduotuvės, užsikišęs už striukės, išsinešė prekes už jas nesumokėdamas, būtent: 2019 m. gegužės 11 d. apie 16.20 val., paėmė 3 vnt. virėjo peilių ,,Comfort Knives“, 20 cm., brūkšninis kodas 316843241442, kurių 1 vnt. kaina 10,29 Eur. ir 3 vnt. virėjo peilius ,,Fiskars“ 20 cm, brūkšninis kodas 6424001026151, 1 vnt. kaina 14,99 Eur., viso už 75,84 Eur. 2019 m. gegužės 12 d. apie 15.48 val., paėmė 3 vnt. termosus „Stanley Adventure 1,0L“, brūkšninis kodas 693926330985, kurių 1 vnt. kaina 30,09 Eur. , viso už 90,18 Eur. 2019 m. gegužės 12 d. apie 19.58 val., paėmė 3 vnt. tokius pat termosus „Stanley Adventure 1,0L“ brūkšninis kodas 693926330985, kurių 1 vnt. kaina 30,09 Eur., viso už 90,18 Eur (b. l. 3-6).

Iš byloje esančio UAB (duomenys neskelbtini) rašte Nr. 1.9-439 matyti, jog pareiškime nurodytu metu R. S. pagrobė prekes, būtent: 2019 m. gegužės 11 d. apie 16.20 val., paėmė 3 vnt. virėjo peilių „Comfort Knives“, 20 cm, brūkšninis kodas 316843241442, kurių 1 vnt. kaina 10,29 Eur, ir 3 vnt. virėjo peilių „Fiskars“ 20 cm, brūkšninis kodas 6424001026151, 1 vnt. kaina 14,99 Eur, viso už 78,84 Eur. 2019 m. gegužės 12 d. apie 15.48 val., paėmė 3 vnt. termosų ,,Stanley Adventure 1,0L“, brūkšninis kodas 693926330985, kurių 1 vnt. kaina 30,09 Eur, viso už 90,27 Eur. 2019 m. gegužės 12 d. apie 19.58 val., paėmė 3 vnt. tokių pat termosų „Stanley Adventure 1,0L“, brūkšninis kodas, kurių 1 vnt. kaina 30,09 Eur, viso už 90,27 Eur. Padaryta bendra turtinė žala 256,38 Eur (b. l. 8).

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 178 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu arba areštu. Sprendžiant dėl asmens baudžiamosios atsakomybės pagal 178 straipsnio 1, 3 arba 4 dalį, reikšminga yra pagrobto turto vertė. Turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos (BK 190 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 eurų. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Pagal formuojamą teismų praktiką vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori.

Kaltinamasis R. S. tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl įvykdytos vagystės pripažino. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis patvirtino, kad veikos aplinkybės kaltinamajame akte nurodytos teisingai ir parodė, kad 2019 m. gegužės 12 d. nuvyko į parduotuvę (duomenys neskelbtini) ir į rankinę įsidėjo tris termosus (pavadinimo neatsimena), kurio vieneto vertė gali būti 30,09 Eur, išsinešė prekes iš parduotuvės už jas nesumokėjęs; kiek vėliau grįžęs atgal į parduotuvę, identiškai pagrobė dar tris likusius tokius pačius termosus; patvirtino, kad jo tikslas einant į minėtą parduotuvę buvo vogti. Be R. S. prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir visuma byloje esančių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais: ikiteisminio tyrimo metu liudytojo A. P. duoti parodymai, policijos pareigūnės Ž. Č. tarnybinio pranešimo duomenys, kitų objektų apžiūros protokolo duomenys, UAB (duomenys neskelbtini) pareiškimo duomenys. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą teismas sprendžia, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis R. S. 2019 m. gegužės 12 d. 15.48 val., iš prekybos centro (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), prekybos salės ekspozicijos stendų paimtus 3 vienetus termosų „Stanley Adventure 1 l“ (brūkšninis kodas 693926330985), kurio vieneto vertė 30,09 Eur, įsidėjo į su savimi turėtą rankinę, laikytą po vilkėta striuke, po ko iš parduotuvės pasišalino nepateikęs šių prekių apmokėjimui; tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, 19.58 val., iš to paties prekybos centro (duomenys neskelbtini) prekybos salės ekspozicijos stendų paimtus 3 vienetus termosų „Stanley Adventure 1 l“ (brūkšninis kodas 693926330985), kurio vieneto vertė 30,09 Eur, įsidėjo į su savimi turėtą rankinę, laikytą po vilkėta striuke, po ko iš parduotuvės pasišalino nepateikęs šių prekių apmokėjimui, tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį, nedidelės 180,54 Eur vertės turtą. Kaltinamojo R. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, nes jo pagrobto turto vertė atitinka nedidelės vertės dydį.

Teismas pažymi, kad nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas kėlė klausimą dėl veikos kvalifikavimo, teigdamas, kad vertinant pagrobtų parduotuvės prekių vertę ir padarytą žalą turėtų būti neįskaičiuojamas PVM, nes nukentėjusiam asmeniui prievolės mokėti PVM neatsirado, kadangi prekės buvo neparduotos ir patirta žala turėtų būti lygi prekių savikainai, teismas su tokia gynėjo pozicija nesutinka. Formuojamoje teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pagrobto daikto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005 m. birželio 23 d nutarimo „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 7 punkte išaiškino, kad, kvalifikuojant veikas pagal BK 178, 180 straipsnius, pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo-pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenys apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu. Kai tokių duomenų byloje nėra arba daikto įsigijimas pagal sutartį yra susijęs su papildomomis prievolėmis savininkui (pvz., mobiliojo ryšio telefonas, kurio rinkos vertė 500 Lt, įsigytas už 1 Lt sudarant terminuotą abonementinę sutartį, arba jei savininkas turtą įsigijo mažesne nei vidutinė rinkos kaina akcijos metu ar pritaikant kitokią nuolaidą), pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą. Šiuo išaiškinimu vadovaujasi teismai nustatydami pagrobto turto vertę. Jei daiktas turi etiketę, kurioje nurodyta prekės kaina, ir jis pavagiamas iš parduotuvės, jo vertė nustatoma pagal turto kainą, viešai nurodytą prie prekės, ar pagal parduotuvėje esančius prekės kainoraščius. Nors prekei gali būti taikomos nuolaidos, tačiau nuolaidos taikomos asmenims, kurie perka prekę, t. y. pirkėjams, o ne vagims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-696/2015). Atsižvelgiant į tai, kad R. S. pagrobti termosai buvo mažmeninėje prekyboje parduodama prekė, kurios pardavimo kaina buvo viešai nurodyta, būtent ši kaina ir yra šios prekės rinkos kaina, t. y. parduodamos prekės vertė pinigais, pagal kurią pagrįstai nustatyta veikos kvalifikavimui reikšminga pagrobto turto vertė.

Dėl bausmės skyrimo

Kaip minėta, baudžiamasis įstatymas už BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numato keletą alternatyvių bausmių – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą arba areštą.

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. S., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas baudžiamasis nusižengimas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas baigtas tyčinis baudžiamasis nusižengimas, kurio metu iš parduotuvės pagrobtas svetimas, iš viso 180,54 eurų vertės, turtas, kuris turto savininkui negrąžintas, padaryta žala neatlyginta), šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 13 p.); taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – 9 klasių išsilavinimo išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis (b. l. 68), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 69), penkis šimtus kartų kartų baustas administracine tvarka (daugiausia už smulkias vagystes ir važiavimą viešuoju transportu be bilieto) (b. l. 62-67), daug kartų teistas, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei, jam ne kartą buvo skirta reali laisvės atėmimo bausmė (b. l. 48-55), duomenų apie gydymąsi nuo psichikos ar priklausomybės ligų negauta. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad R. S. yra nelinkęs taisytis, išvadų dėl savo elgesio nedaro net ir po to, kai jam ne kartą buvo skirta reali laisvės atėmimo bausmė, todėl kaltinamajam už padarytą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, skirtina griežčiausia BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta bausmė – areštas, nustatant maksimalų bausmės dydį, t. y. už padarytą baudžiamąjį nusižengimą skirtina 45 parų arešto bausmė (BK 49 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir kaltinamasis R. S. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta arešto bausmė mažintina vienu trečdaliu – kaltinamajam paskirtina 30 parų arešto bausmė.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.). Sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

UAB (duomenys neskelbtini) šioje baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 256,38 eurų turtinės žalos atlyginimo (b. l. 11). Civilinis ieškinys grindžiamas 2019 m. gegužės 11 d. bei 2019 m. gegužės 12 d. įvykdytų vagysčių metu prarasto turto verte. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis civilinio ieškinio neginčijo, tačiau paaiškino, kad nežino kaip atlygins padarytą žalą.

Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis R. S. pripažįstamas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, t. y. tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Tačiau teismas pažymi, kad civiliniame ieškinyje nurodyta, jog R. S. 2019 m. gegužės 11 d. pagrobė peilius „Comfort Knives“ bei „Fiskars“, kurių bendra kaina 75,84 Eur, o 2019 m. gegužės 12 d. pagrobė šešis termosus „Stanley Adventure 1 l“, kurių bendra vertė 180,54 Eur. Nagrinėjamu atveju kaltinime buvo aiškiai apibrėžtas vagystės dalykas ir buvo įrodyta, kad R. S. pagrobė termosus „Stanley Adventure 1 l“, kurių bendra vertė 180,54 Eur bei dėl to UAB (duomenys neskelbtini) tiesiogiai patyrė žalą, todėl civilinis ieškinys yra tenkintinas tik šia dalimi. Kita ieškinio dalis paliktina nenagrinėta, kadangi byloje nebuvo sprendžiamas klausimas, susijęs su 2019 m. gegužės 11 d. pagrobtais peiliais.

Dėl kitų klausimų

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su kompaktiniu disku, kuriame yra vaizdo įrašai (b. l. 6), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra. Kardomosios priemonės netaikytos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-305, 307, 313 straipsniais,

nusprendžia:

Pripažinti R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą 178 straipsnio 4 dalyje, ir skirti bausmę – 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. S. paskirti 30 (trisdešimt) parų arešto.

Priteisti iš R. S. civiliniam ieškovui UAB (duomenys neskelbtini) 180,54 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt eurų penkiasdešimt keturių euro centų) turtinės žalos atlyginimą. Kitą civilinio ieškinio dalį palikti nenagrinėtą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – voką su kompaktiniu disku, kuriame yra vaizdo įrašai, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo dienos, kurią vykdant šį nuosprendį R. S. pradės atlikti arešto bausmę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.