- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-04
- Bylos Nr.
- 1A-131-843/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26016-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Audrius Cininas, Aušra Bielskė, Darius Pranka
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Cinino ir Dariaus Prankos, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį ir jam paskirta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. S. paskirta 30 parų arešto.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. R. S. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2019 m. gegužės 12 d. 15.48 val., iš prekybos centro (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), prekybos salės ekspozicijos stendų paimtus 3 vienetus termosų „Stanley Adventure 1 l“ (brūkšninis kodas 693926330985), kurio vieneto vertė 30,09 Eur, įsidėjo į su savimi turėtą rankinę, laikytą po vilkėta striuke, po ko iš parduotuvės pasišalino nepateikęs šių prekių apmokėjimui. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, 19.58 val., iš to paties prekybos centro (duomenys neskelbtini) prekybos salės ekspozicijos stendų paimtus 3 vienetus termosų „Stanley Adventure 1 l“ (brūkšninis kodas 693926330985), kurio vieneto vertė 30,09 Eur, įsidėjo į su savimi turėtą rankinę, laikytą po vilkėta striuke, po ko iš parduotuvės pasišalino nepateikęs šių prekių apmokėjimui. Tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį, nedidelės 180,54 Eur vertės turtą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. S. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendį ir paskirti kitą bausmės rūšį. Apelianto teigimu, jis norėtų kuo greičiau atlyginti tiek administraciniais nusižengimais, tiek nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą, tačiau pataisos namai objektyviai negali suteikti visiems nuteistiesiems darbo, nes darbo vietų skaičius gerokai mažesnis nei nuteistųjų, todėl teismo paskirta arešto bausmė neleis jam uždirbti pinigų ir atlyginti padarytos turtinės žalos. R. S. teigimu, tinkamesnė bausmė jam būtų viešieji darbai, apgyvendinant jį Pakelės namuose. Skunde nurodoma, kad pareiškėjas, laukdamas teismo bei turėdamas pareigą registruotis policijoje, niekada nesislėpė nuo pareigūnų ir visada tai atlikdavo laiku, nepavėlavęs.
3. Skunde tai pat prašoma, apeliacinės instancijos teismui palikus pirmosios instancijos nuosprendį nepakeistą, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 4 d ir 2019 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas
5. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, nenurodytų apeliaciniame skunde, bet turėjusių neigiamos įtakos nuteistajam, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
6. Nuteistasis R. S. neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų faktinių bylos aplinkybių bei veikos kvalifikavimo, tačiau mano, jog jam turėjo būti paskirta kitos rūšies, švelnesnė bausmė.
7. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 1, 2, dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
8. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, įtvirtintas BK 54 straipsnio 2 dalyje: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas baudžiamasis nusižengimas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas baigtas tyčinis baudžiamasis nusižengimas, kurio metu iš parduotuvės pagrobtas svetimas, iš viso 180,54 eurų vertės, turtas, kuris turto savininkui negrąžintas, padaryta žala neatlyginta), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas); taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis (b. l. 68), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 69), net penkis šimtus kartų baustas administracine tvarka (daugiausia už smulkias vagystes ir važiavimą viešuoju transportu be bilieto), nusižengimus tebevykdė ir po nagrinėjamos veikos padarymo (b. l. 62-67), daug kartų teistas, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei, jam ne kartą buvo skirta reali laisvės atėmimo bausmė (b. l. 48-55). Atsižvelgus į šias bylos aplinkybes teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nuteistasis nelinkęs keisti savo gyvenimo būdo, išvadų dėl savo elgesio nedaro ir toliau daro teisės pažeidimus, net ir po griežčiausios – laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pagrindo skirti švelnesnės nei paskirta rūšies bausmę nėra.
9. Vertindamas apeliacinio skundo teiginius, kad bausmės rūšis yra keistina, nes apeliantas nori dirbti ir atlyginti padarytą turtinę žalą, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad R. S. būdamas laisvėje niekada nėra dirbęs (b. l. 68), jis taip pat nėra registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 69). Skunde nenurodyta jokia konkreti darbovietė, kurioje apeliantas ketina dirbti pakeitus bausmės rūšį švelnesne, nepateikiami jokie įrodymai, kad pareiškėjas apskritai ieškotų darbo. Atsižvelgus į tai spręstina, kad pareiškėjo minimas noras įsidarbinti yra deklaratyvus, išsakomas siekiant vien bausmės sušvelninimo.
10. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma, jeigu bus palikta skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė, subendrinti 2019 m. rugsėjo 4 d., 2019 m. rugsėjo 24 d. ir 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes, nes pirmosios instancijos teismo nuosprendyje tai nebuvo padaryta. 2019 m rugsėjo 4 d. nuosprendis skundžiamo 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio priėmimo metu dar nebuvo įsiteisėjęs, todėl teismas negalėjo juo paskirtos bausmės subendrinti su skundžiamu nuosprendžiu skirta bausme. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo žinoma apie 2019 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio įsiteisėjimą, šio nuosprendžio bylos medžiagoje nėra, tad neišspręsdamas 2019 m. rugsėjo 24 d. ir 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiais skirtų bausmių subendrinimo klausimo pirmosios instancijos teismas teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Šis klausimas spręstinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361, 362 straipsniuose numatyta tvarka paties pirmosios instancijos teismo ar bausmę vykdančios institucijos iniciatyva, arba esant nuteistojo prašymui.
11. Remiantis tuo, kas pasakyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra paliekamas nepakeistas, pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.