Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis E. A., apklausiamas teismo posėdyje, savo kaltę dėl A. N. telefono vagystės pripažino iš dalies (pats nurodė prisipažįstantis visiškai), paaiškindamas, kad su A. N. yra pažįstamas, nes ji gyveno gretimame kaime. 2018 m. kovo 18 d. įlipęs į autobusą pasiėmė savo pažįstamos A. N., kuri važiavo su draugu, telefoną, nes ji buvo skolinga jam pinigų (50 eurų), kuriuos buvo iš jo pavogusi. Kaltinamojo teigimu, telefono iš A. N. rankų jis neišplėšė, o paprašė paskambinti ir nukentėjusioji jam pati davė telefoną. A. N. jo prašė atiduoti jai telefoną, tačiau jis nukentėjusiajai jo negrąžino, pasakė, kad ši su juo išliptų kitoje stotelėje pasikalbėti dėl pinigų grąžinimo. Autobuse jis garsiai nukentėjusiajai pasakė, kad ši jam skolinga 50 eurų. Vėliau tą telefoną jis sudaužė, nes nebuvo vertingas. Po mėnesio sužinojo, kad nukentėjusioji ant jo parašė pareiškimą. Jis dėl vagystės gailisi, su ieškiniu sutinka, žalą atlygins (t. 1, b. l. 181-182).

Nukentėjusioji A. N., apklausiama teismo posėdyje, parodė, kad pažįsta E. A., susipažino su juo per „Facebook“, bendravo ir realybėje. Ji su draugu Ž. R. 2019 m. kovo 18 d. važiavo troleibusu nuo Pašilaičių link Lazdynų. (duomenys neskelbtini) stotelėje įlipo E. ir jo draugas D. B.. E. A. prisėdo prie jų, buvo išgėręs, jos paprašė duoti telefoną paklausyti muzikos. E. A., paėmęs jos telefoną, klausėsi muzikos. Ji prašė jo grąžinti telefoną, tačiau kitoje (duomenys neskelbtini) stotelėje E. A. su draugu išlipo, negrąžinęs jai telefono. Ji net prašė vairuotojo sustabdyti troleibusą, bet šis nesustojo. Tą pačią dieną ji kreipėsi į policiją. Su E. A. po telefono paėmimo nebendravo. Ji nemano, kad E. A. jai pamiršo atiduoti telefoną, mano, kad jis tyčia jį paėmė. E., išlipęs su telefonu, dar stotelėje palaukė, iškėlęs parodė jai telefoną. Telefono jai grąžinti nebandė, žalos neatlygino. Jie su E. A. buvo susitikę (duomenys neskelbtini), norėjo grąžinti 50 eurų, tačiau po to įvykio jis jai net nepaskambino. Tai buvo po telefono vagystės. Jie ilgą laiką nebendravo, po to buvo susitikę. Ji iš jo paėmė tuos 50 eurų, nes jos pavogtas telefonas buvo E. A. užstatytas lombarde. Ji paėmė tuos 50 eurų PC (duomenys neskelbtini) po telefono vagystės, kaip žalą už pavogtą telefoną. Ji savo ieškinio nemažina, nes jos telefonas kainavo 130 eurų, ji reikšdama ieškinį jau buvo atskaičiusi tuos 50 eurų kaip dalinai atlygintą žalą.

Nukentėjusioji A. N., apklausiama 2019 m. liepos 2 d. teismo posėdyje, patikslino, kad pavogto telefono vertė yra 80 Eur. 50 Eur ji pati pasiėmė iš kaltinamojo, todėl dabar liko 30 Eur neatlyginta žala, kurią ji prašo priteisti. Jos vertinumu, ši žala nėra didelė (t. 2, b. l. 14-15).

E. A. ikiteisminio tyrimo metu dėl A. N. telefono, parodė, kad važiuodamas autobusu iš Karoliniškių link Lazdynų, autobuse pamatė savo pažįstamą, kuri jam buvo nurodžiusi savo netikrą vardą E.. Maždaug prieš 2-3 mėnesius ji iš jo buvo pavogusi 50 eurų ir jų negrąžino, todėl pamatęs ją autobuse, priėjo prie jos, ir iš jos rankų paėmė telefoną Samsung S3 ir pasakė, kad kai atiduos pinigus, jis jai atiduos telefoną. Tuo metu šalia jos sėdėjo vaikinas, su kuriuo ji kalbėjo, tai galimai jos draugas ir jo pasakytus žodžius girdėjo. Jis jai dar pasakė, kad ji išliptų iš autobuso ir jie pakalbės dėl skolos, tačiau ji neišlipo, o nuvažiavo toliau. Po viso įvykio buvo ją sutikęs ir ji minėjo, kad pareiškimą atsiėmė. Telefoną po savaitės jis sulaužė ir išmetė, kadangi jis jo akimis yra nieko nevertas, todėl net nenešė jo į lombardą. Savo kaltę pripažįsta visiškai ir labai gailisi. Yra pasiryžęs atlyginti žalą (t. 1, b. l. 137-138).

Nukentėjusioji A. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. kovo 18 d., apie 16.20 val., ji kartu su savo draugu Ž. R. važiavo troleibusu Nr. 16 link traukinių stoties. (duomenys neskelbtini) sustojime į troleibusą įlipo E. A. su savo draugu D. B.. Nukentėjusioji tuo metu sėdėjo troleibuso gale. Ją pastebėjęs E. A. priėjo. Ji tuo metu klausė muzikos savo telefone. E. A. pasisveikino ir paklausė, kur ji važiuoja. Tuo metu jie artėjo prie (duomenys neskelbtini) stotelės. Ji laikė telefoną savo rankose. E. A. pasiūlė jai ir jos draugui Ž. eiti pas jį namo kartu. Ji atsisakė. Tuo metu troleibusas privažiavo (duomenys neskelbtini) sustojimą. E. A. pagrobė iš jos rankų mobilų telefoną SAMSUNG GALAXY 3, raudonos spalvos, telefono vertė 80 eurų, ir išlipo iš troleibuso (duomenys neskelbtini) sustojime. Ji patyrė turtinę žalą. Apie tai pranešė policijai. Kur gyvena E. A., nežino, gali tik parodyti. Apie padarytą vagystę gali paliudyti jos draugas Ž. R. (t. 1, b. l. 62).

Liudytojas Ž. R. apklausos metu parodė, kad 2018 m. kovo 18 d. kelinta valanda tiksliai neatsimena, kartu su A. N. važiavo troleibusu nuo Pašilaičių link Savanorių prospekto. Vienoje iš stotelių į troleibusą įlipo jam nepažįstami du jaunuoliai, vienas iš jų buvo labai girtas. Pagal A. N. reakciją, kada ji juos pamatė, jis suprato, kad tai jos pažįstami. Jaunuoliai, pamatę A. N., iš karto priėjo prie jų ir atsisėdo prieš juos. Toliau jie bendravo tarpusavyje ir su A. N., kiek vėliau, vienas iš jaunuolių, kuris buvo girtas, išplėšė iš A. N. rankų mobilų telefoną „Samsung“, nei spalvos, nei tikslaus modelio ir numerio nurodyti negalėjo todėl, kad neatsimena. Jaunuolis, kol važiavo, naudojosi A. N. telefonu ir nekreipė dėmesio į A. N. prašymus atiduoti jai priklausantį telefoną. Vienoje iš stotelių jaunuoliai susiruošė lipti iš troleibuso, A. N. dar kartą pasakė gražinti jai priklausantį telefoną, bet jaunuolis jai telefono negražino. Jaunuolių jis nepažįsta. Vėliau, kai su nukentėjusiąja išlipo iš troleibuso, kol laukė pareigūnų, A. N. jam pasakė, kad tas jaunuolis, kuris buvo girtas ir atėmė iš jos telefoną, vardu E. A.. Jaunuolių požymių nurodyti negali todėl, kad matė juos pirmą kartą, atpažinti gal sugebėtų (t. 1, b. l. 74).

BK 178 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už svetimo turto pagrobimą. Vagystė – tai neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimant iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. BK 178 straipsnyje numatyta nusikalstama veika yra padaroma tik tiesiogine tyčia. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė ir tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą. Atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ar kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad tie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę. Toks kaltininko veikimas rodo didesnį jo įžūlumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-415/2008, 2K-189/2009). Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Galimybė savo nuožiūra naudoti turtą yra būtina turto pagrobimo pasekmė (kasacinė byla Nr. 2K-234/2006).

Iš kaltinamojo parodymų, nukentėjusiosios A. N. parodymų, liudytojo Ž. R. parodymų nustatyta, kad E. A. 2018 m. kovo 18 d. apie 16.30 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) važiuodamas troleibusu Nr. 16, iš minėtu troleibusu važiuojančios nukentėjusiosios A. N. rankų paėmė šiai priklausantį mobilaus ryšio telefoną Samsung Galaxy S3, 80 eurų vertės, juo troleibuse naudojosi, nukentėjusiajai prašant, telefono negrąžino, o troleibusui sustojus visuomeninio transporto stotelėje (duomenys neskelbtini), iš troleibuso išlipo, negrąžinęs telefono.

Kaltinamasis nei ikiteisminiame tyrime, nei duodamas parodymus teisme nepripažino, kad jis turėjo tyčią atvirai pagrobti svetimą turtą, neteisėtai jį užvaldydamas, nurodė, kad jis tokiu būdu norėjo užtikrinti nukentėjusiosios iš jo pagrobtos pinigų sumos (50 eurų) grąžinimą, nurodė nukentėjusiajai, kad grąžins telefoną, kai atgaus iš jos skolą, tai yra iš esmės savo veiksmus vertino kaip savavaldžiavimą.

Pagal BK 294 straipsnio dispoziciją savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdo savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, ir tais veiksmais sukeliami įstatyme numatyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018-05-02 nutartis Nr. 2K-181-697/2018).

Ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma paneigia tokią kaltinamojo versiją, leidžia vertinti jo teiginį, kaip siekimą išvengti griežtesnės baudžiamosios atsakomybės. Visų pirma, nei ikiteisminio tyrimo metu apklausta, nei teisme apklausta nukentėjusioji A. N. nenurodė, kad kaltinamajam iš jos paimant telefoną buvo kalbama apie kokią nors jos skolą ar jos grąžinimą. Ji nuosekliai teigė, kad E. A. jiems važiuojant kartu autobuse, iš jos rankų paėmė telefoną ir kurį laiką juo pasinaudojęs (pasiklausęs muzikos), nereaguodamas į jos prašymus daiktą grąžinti, su juo išlipo (duomenys neskelbtini) stotelėje. Tokias nukentėjusiosios parodymus atitinkančias analogiškas aplinkybes nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Ž. R., kurio parodymai buvo teisme balsu perskaityti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi. Nei vienas šių asmenų nenurodė, kad kaltinamasis troleibuse užsiminė apie kokią nors skolą, nurodęs, jog telefono paėmimas yra skolos grąžinimo ar skolos grąžinimo užtikrinimo būdas.

Pats kaltinamasis duodamas paaiškinimus proceso metu dėl šios aplinkybės nebuvo nuoseklus. Jis tik patvirtino kad paėmė iš nukentėjusiosios rankų telefoną, tačiau tai, ką sakė nukentėjusiajai dėl telefono paėmimo sąsajos su skoliniais santykiais, jis aiškino nevienodai: ikiteisminio tyrimo metu teigė pasakęs, kad nukentėjusioji atgaus telefoną, kai grąžins skolą, teisme jau nurodė, kad nukentėjusiajai paprašius atiduoti telefoną nurodė, jog ji išliptų su juo kartu stotelėje pakalbėti dėl skolos grąžinimo. Vadovaudamasis šių parodymų visuma teismas neturi pagrindo laikyti, kad nukentėjusiajai aiškiai buvo apibrėžtas telefono paėmimas kaip skolos grąžinimo ar grąžinimo užtikrinimo būdas, todėl nėra pakankamo pagrindo vertinti kaltinamojo veiksmų, kaip savavališko savo teisės atgauti skolą gynimo, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos.

Kaltinamojo versiją dėl savaldžiavimo paneigia ir tai, kad iš nukentėjusiosios paimto turto vertė viršija jam nukentėjusiosios neva privalėtą grąžinti 50 eurų skolos sumą, todėl tai negali būti laikoma savo turtinės teisės realizavimo būdu. Be to, nukentėjusioji nurodė, kad jokie skoliniai santykiai vagystės dieną jos su kaltinamuoju nesiejo. Ji pripažino, kad paėmė iš E. A. 50 eurų, tačiau teigė tai padariusi po telefono vagystės, šiuos pinigus paėmusi kaip žalos dėl pavogto telefono atlyginimo būdą, tuo pagrindu penkiasdešimčia eurų sumažino savo ieškinį. Galiausiai kaltinamojo teiginiui apie skolos užtikrinimo būdą paimant nukentėjusiosios telefoną prieštarauja tolimesni jo veiksmai. E. A., kurio teigimu telefonas iš A. N. buvo paimtas, kaip garantas, siekiant iš jos atgauti neva pastarosios paimtus jo pinigus, teisme nurodė, kad A. N. telefoną sulaužė ir išmetė į šiukšlių dėžę. Telefono sunaikinimas paneigia jo versiją, kad jo paėmimu buvo siekta kompensuoti pačią skolą arba užtikrinti skolos grąžinimą pinigais, pasiliekant jį kaip užstatą iki skolos grąžinimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji prašė grąžinti jai telefoną, į tai kaltinamasis nereagavo, o troleibusui sustojus stotelėje, iš jo skubiai pasišalino, taip užkirsdamas kelią nukentėjusiajai atsiimti savo daiktą. Kaltinamasis suvokė, kad veikia prieš turto savininkės valią, nes, nepaisydamas jos prašymų, su telefonu pasišalino, taip įgaudamas galimybę minėtu turtu disponuoti savo nuožiūra.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas vertina, kad jų visuma patvirtina, jog E. A. 2018 m. kovo 18 d., apie 16.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) važiuodamas troleibusu Nr. 16, iš minėtu troleibusu važiuojančios nukentėjusiosios A. N. rankų paėmęs šiai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną Samsung Galaxy S3, troleibusui sustojus (duomenys neskelbtini) stotelėje, su telefonu iš troleibuso pasišalino, taip atvirai pagrobė svetimą nukentėjusiajai priklausantį 80 eurų vertės turtą. Esant tokioms teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip atvira vagystė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Dėl T. K. kompiuterio vagystės.

Kaltinamasis E. A. apklausiamas teismo posėdyje savo kaltės dėl T. K. kompiuterio vagystės nepripažino, dėl nusikaltimo padarymo aplinkybių parodė, kad neprisimena, kaip atsidūrė bute pas T. K.. Jo teigimu, atvyko ten iš klubo, bet neatsimena, kas vyko toliau, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Kitą dieną gavo SMS žinutę iš merginos, buvusios klube, kad ji nori su juo susitikti. Kaltinamajam atvažiavus prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės, jį pasigavo trys vaikinai. Tie vaikinai norėjo susidoroti su E. A.. Jie sakė, kad kaltinamasis atiduotų kompiuterį, todėl kaltinamasis pats iškvietė policiją. Kaltinamojo teigimu, jis kompiuterio neėmė, kitą dieną atsikėlė savo namuose. Jis neatsimena, kada išėjo iš nukentėjusiojo buto ir nemano, kad jis iš ten išėjo ryte. Tame bute buvo daug žmonių – apie penkiolika ar aštuoniolika. Kad buvo daug žmonių, žino, nes jie važiavo keturiais taksi automobiliais. Kaltinamąjį į T. K. butą pakvietė kažkokia mergina, bet nei vieno iš asmenų, buvusių bute, jis nepažinojo. Kaip išėjo iš buto, kuriame šventė, jis nežino. Išėjo iš buto vienas. Atsikėlė vienas namuose. Kelintą valandą atsibudo, nežino. Pabudo gal 9 ryto. Buvo arba rytas, arba paryčiai. Nežino, ar namuose dar kažkas buvo. Jis gyvena kartu su mergina bendrabutyje. Nežino ar mergina buvo kaime, ar darbe, bet teigia, kad jo mergina, G. B., matė jį miegantį. Prisimena, kad po baro buvo kažkokioje patalpoje, bet nežino, ar tai buvo butas. Nepamena ir to, ar pas G. grįžo taksi (t. 1, b. l. 182-183).

Nukentėjusysis T. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamasis yra matytas. Su juo susipažino įvykio dieną klube, kuriame nukentėjusysis buvo su draugais. Kaltinamasis bare gėrė su jam nepažįstamomis panelėmis. Visi važiavo kartu pas nukentėjusįjį į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ten visi buvo apie pora valandų. Tada jo draugai su merginomis išvažiavo, bute be jo miegoti liko tik kaltinamasis ir draugas K.. Kompiuteris buvo pastatytas svetainėje, iš jo grojo muzika. Ryte kambariokas K. išvyko į darbą, vėliau išvyko ir jis (nukentėjusysis). Namuose paliko miegantį kaltinamąjį. Kai nukentėjusysis išėjo į darbą, kompiuteris buvo namuose, o kaltinamasis miegojo. Nukentėjusysis taip pat paaiškino, kad buto durys užsitrenkia ir automatiškai užsirakina, todėl iš išorės niekas be rakto į butą įeiti negali. Po darbo, vėlai vakare, kartu su draugu K., grįžo namo ir neberado kompiuterio. Kaltinamąjį susirado per „Facebook“, per E. A. draugę, susitarė susitikti ir nuvažiavo pasikalbėti su kaltinamuoju. Smurto nenaudojo. Su kaltinamuoju jie kalbėjo apie kompiuterį, bet E. neprisipažino jį paėmęs. Atvykę pareigūnai kaltinamąjį nuvežė į policijos komisariatą, nes tas buvo neblaivus. Po įvykio nukentėjusysis su kaltinamuoju nebendravo (t. 2, b. l. 15-16).

Pagarsinus nukentėjusiojo T. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 78), nukentėjusysis parodė, kad jis atsibudo vėliau, nei jo draugas K.. Taip pat nurodė, kad be kompiuterio buvo dingę ir kambarioko pinigai iš taupyklės (t. 2, b. l. 16).

Liudytojas K. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusysis T. K. yra jo bičiulis. Kaltinamąjį matė tik vieną kartą. Liudytojas nurodė, kad vakarėlyje jis nedalyvavo, bet buvo užėjęs pasakyti, kad jie elgtųsi tyliau. Kas dar dalyvavo vakarėlyje, nežino, nes į kambarį buvo užėjęs trumpai. Ryte tarp 8 val. ir 8.30 val. atsikėlęs ruošėsi į darbą. Muzika dar vis grojo, tik neprisimena, ar per kompiuterį, ar per kolonėlę. Bute buvo nukentėjusysis ir E., jie miegojo salone. Jis dar bandė pažadinti kaltinamąjį, bet jam nepavyko. Tada išėjo į darbą. T. paliko kaltinamąjį miegantį. Liudytojas dienos metu nebuvo grįžęs namo, grįžo tik naktį, nes dirbo iki 22 val. Parėjo namo kartu su nukentėjusiuoju T. K.. Liudytojas patvirtino, kad durys pačios užsirakina, todėl jų rakinti iš išorės nereikia (t. 2, b. l. 17).

Liudytoja G. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamasis yra jos sugyventinis. Liudytoja parodė, kad kaltinamasis mėgsta vartoti alkoholį ir būna, kad namo grįžta tik paryčiais arba visai negrįžta. Liudytoja negali pasakyti, ar 2018 m. rugsėjo 29 d. kaltinamasis nakvojo namuose, ar grįžo paryčiais, bet parodė, kad ji dažniausiai tokiu metu ima atostogas ir būna Vilniuje. Ji taip pat nurodė, kad savaitgaliais kaltinamasis grįžta namo, o darbo dienomis būna įvairiai, būna kad negrįžta. G. B. teigia, kad E. A. jokių svetimų daiktų namo neparsinešdavo. Kad kaltinamasis pridavinėja daiktus į lombardą, nežino. Žino, kad kaltinamasis turi skolų antstoliams, bet jų mokėti ji nepadeda. Nukentėjusiųjų nėra mačiusi. Pačios liudytojos darbo grafikas yra pamaininis: dirba pamainomis, kartais budi naktimis arba paromis. Dažniausiai budi penktadieniais arba savaitės viduryje. 2018 m. rugsėjo pabaigoje kaltinamasis jokių daiktų namo nebuvo parnešęs. Liudytoja nurodė, kad nieko nežino dėl kompiuterio vagystės aiškinimosi su vaikinais. Iki suėmimo kaltinamasis dirbdavo neoficialiai statybose, todėl pinigų turėdavo (t. 2, b. l. 37).

Kaltinamasis E. A. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad dėl antrojo įvykio nelabai ką gali pasakyti, nes nelabai ką prisimena, kadangi buvo išgėręs. Gerai nepamena, bet tą dieną jų buvo daug, buvo klube, gėrė. Kaip atsidūrė kažkokiame bute negalėjo paaiškinti, nes tikrai nieko nepamena. Neprisimena, kad kažkokiame bute būtų nakvojęs. Maždaug po savaitės (nuo tos dienos klube) iš nepažįstamo numerio gavo SMS žinutę dėl susitikimo prie (duomenys neskelbtini). Tuo metu buvo su draugais mieste ir sutiko susitikti. Nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini). Ten iš kampų išlindo 3-4 vaikinai, kurie kaltino jį, kad pavogė kompiuterį, sakė, kad, jei negrąžins, tai jį sumuš ir išveš į mišką. Jis pasakė, kad jokio kompiuterio neėmė. Kadangi jam reikalinga akies operacija pasakė, kad į jokias muštynes nesivels, siūlė kviesti policiją. Pats iškvietė policiją, kuri atvažiavusi nuvežė juos į komisariatą. Apie jokį kompiuterį nieko nežino, jo neėmė Jeigu nesipainioja, tai įvykio metu buvo labai daug žmonių – apie 18, todėl bet kas iš jų galėjo paimti tą kompiuterį. Jis net nepamena, kad būtų buvęs kažkokiame bute, T. jis nepažįsta ir jį pirmą kartą pamatė, gavęs SMS žinutę dėl susitikimo prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 137-139).

Nukentėjusysis T. K. ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad 2018 m. rugsėjo 29 d. apie 5 val. naktiniame klube (duomenys neskelbtini), buvo su T. A., A. K.. Į klubą atvažiavo apie 2-3 val. nakties. Klube susipažino su merginomis G. V. ir dar viena mergina, kurios nei vardo, nei pavardės nežino, taip pat klube susipažino su E. A.. Užsidarius klubui, po 5 val. ryto, visi kartu su merginomis ir E. važiavo pas jį (adresas (duomenys neskelbtini), Vilniuje). Namie buvo jo kambariokas K. G., kuris miegojo kitame kambaryje. Bute yra 3 kambariai. Namo iš klubo grįžo apie 5.30 val., pasėdėjo pas jį apie pusantros valandos ir išlydėjo visus svečius, išskyrus E. A., nes jis buvo visiškai neblaivus ir nereagavo. Nukentėjusysis numigo kartu su juo tame pačiame kambaryje maždaug iki 11.45 val., atsikėlęs bandė jį dar kelti, tačiau niekaip nepavyko. Kambariokas K. sakė, kad apie 8 ryto jis buvo atėjęs į jo kambarį, kur miegojo su E., ir išjungė jo kompiuteryje grojančią muziką. K. taip pat bandė prikelti E., tačiau nesėkmingai. Nuo 8 iki 9 val. K. turėjo išeiti į darbą. Kai apie 11.45 val. jis atsikėlė, E. A. dar miegojo ir kompiuteris buvo ant stalo, jis rašė iš kompiuterio į darbą, kad šiek tiek vėluos. Kadangi jam nepavyko prikelti E., kad šis išeitų kartu su juo iš buto, o pats skubėjo į darbą, paliko jį miegantį bute. Po 11.55 val. išėjus į darbą, bute liko vienas E. A.. T. K. kompiuteris HP 14-BP018NA HP buvo paliktas ant stalo. Buto durys užsirakina jas užtrenkus, todėl nepergyveno, kad butas liks atidarytas. Grįžo namo 2018 m. rugsėjo 29 d., apie 22.15, kartu su K. G., nes šis paėmė jį iš darbo. Iš karto nuėjo praustis. Išėjus iš dušo, K. G. jam pasakė, kad iš jo taupyklės dingo pinigai, kad išmėtyti banko kodai. Policijos nekvietė, nes norėjo patys surasti E. A. ir susigrąžinti savo daiktus. E. A. vardo bei pavardės tuomet nežinojo, sužinojo jo vardą per G. V., kuri davė E. A. „Facebook“ koordinates. Suradęs E. A. kontaktus, susirašinėjo su juo, apsimesdamas panele. Susitarė susitikti su juo 2018 m. spalio 6 d., 5.40 val., prie (duomenys neskelbtini) esančios (duomenys neskelbtini) parduotuvės. Jis atvažiavo su draugais: T. A. ir M. G.. Jis prašė E. A. grąžintų kompiuterį, bet jis iš karto iškvietė policiją. Kol važiavo policiją, E. A. neigė, kad ėmė jų kompiuterį. Šiai dienai jam padaryta 333 eurų žala, prašo ją priteisti iš kaltinamojo. Kompiuteris nedraustas. Prašo paskelbti kompiuterio paiešką (t. 1 b. l. 78).

2018 m. spalio 15 d. T. K. pareiškime nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 29 d. su draugais išvažiavo į klubą, kur susipažino su dviem panelėmis. Užsidarius klubui, pasiūlė važiuoti pas save. Kartu su jais važiavo vaikinas, kurio niekas nepažinojo. Apie 7 val. ryto visi svečiai išėjo namo, išskyrus nepažįstamą vaikiną, kurio negalėjo pažadinti. Išvykę su kambarioku į darbą, paliko nepažįstamąjį namuose. Grįžę vakare, nerado to vaikino, pasigedo kompiuterio ir pinigų iš kambarioko taupyklės (apie 200 eurų) (T. 1, b. l. 16).

Nukentėjusysis parodė, kad jis susipažino su kaltinamuoju 2018 m. rugsėjo 28 d. vakare naktiniame klube (duomenys neskelbtini), kad tai buvo vienintelis asmuo kompanijoje, kurio jis nepažinojo, kad E. A. nuvyko į jo gyvenamąjį butą kartu su juo ir draugais. Visiems vakaro svečiams išėjus, E. A. liko nakvoti jo bute, nes dėl girtumo nepavyko jo pažadinti. Tai, kad iš klubo išvyko taksi į kažkokią patalpą ir buvo labai neblaivus, patvirtina ir E. A.. Nukentėjusysis nurodė, kad jo kompiuteris, visiems išėjus ir buto, dar buvo svetainėje, nes per jį grojo muzika. Liudytojas K. G. patvirtino, kad ryte, apie 8 val.-8.30 val., kaltinamasis dar tebemiegojo bute, jo nepavyko pažadinti, muzika bute tebegrojo. Darytina išvada, kad tuo metu kompiuteris dar tebebuvo bute, liudytojas išėjo į darbą palikęs miegantį nukentėjusįjį ir kaltinamąjį. Nukentėjusysis T. K. nurodė, kad jis pats atsikėlė apie 11.30 val., kaltinamasis tebemiegojo, todėl, nepavykus jo pakelti, paliko jį bute, manydamas, kad pabudęs jis pats išeis, o jo uždaromos durys užsitrenks ir užsirakins bute savaime. Tiek nukentėjusysis T. K., tiek liudytojas K. G. nurodė, kad namo jie grįžo 2018 m. rugsėjo 29 d. kartu, apie 22 val., bute kaltinamojo jau nebuvo, taip pat buvo pasigesta pinigų taupyklėje, kompiuterio.