Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-07-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1778-908/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-07-10Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. T-632-859/2020Nutartis · 2020-07-14Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-07-10
Bylos Nr.
1-1778-908/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-12769-2018-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Gruodienė
Kaltinamasis
E. A.
Nukentėjusysis
A. N., T. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1778-908/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12769-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.1; 1.2.14.1.2.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė,sekretoriaujant Sandrai Biziulevičienei,dalyvaujant prokurorei Rūtai Šipkauskienei,kaltinamajam E. A. ir jo gynėjui advokatui A. S.,nukentėjusiesiems A. N., T. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje E. A., asmens kodas: (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą (statybininkas), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. A. 2018 m. kovo 18 d., apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, važiuodamas troleibusu Nr. 16, iš minėtu troleibusu važiuojančios nukentėjusiosios A. N. rankų paėmęs šiai priklausantį 80 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną Samsung Galaxy S3, troleibusui sustojus visuomeninio transporto stotelėje (duomenys neskelbtini), su telefonu iš jo pasišalino, taip atvirai pagrobė svetimą nukentėjusiajai priklausantį 80 eurų vertės turtą.

Be to, E. A. 2018 m. rugsėjo 29 d., laikotarpiu nuo 11.55 val. iki 22.15 val., būdamas svečiuose, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pasiėmė nukentėjusiojo T. K. 333,60 eurų vertės nešiojamąjį kompiuterį HP 14-bp018na, jį išsinešė iš buto, taip pagrobė svetimą nukentėjusiajam priklausantį 333,60 eurų vertės, turtą.

Dėl A. N. telefono vagystės.

Kaltinamasis E. A., apklausiamas teismo posėdyje, savo kaltę dėl A. N. telefono vagystės pripažino iš dalies (pats nurodė prisipažįstantis visiškai), paaiškindamas, kad su A. N. yra pažįstamas, nes ji gyveno gretimame kaime. 2018 m. kovo 18 d. įlipęs į autobusą pasiėmė savo pažįstamos A. N., kuri važiavo su draugu, telefoną, nes ji buvo skolinga jam pinigų (50 eurų), kuriuos buvo iš jo pavogusi. Kaltinamojo teigimu, telefono iš A. N. rankų jis neišplėšė, o paprašė paskambinti ir nukentėjusioji jam pati davė telefoną. A. N. jo prašė atiduoti jai telefoną, tačiau jis nukentėjusiajai jo negrąžino, pasakė, kad ši su juo išliptų kitoje stotelėje pasikalbėti dėl pinigų grąžinimo. Autobuse jis garsiai nukentėjusiajai pasakė, kad ši jam skolinga 50 eurų. Vėliau tą telefoną jis sudaužė, nes nebuvo vertingas. Po mėnesio sužinojo, kad nukentėjusioji ant jo parašė pareiškimą. Jis dėl vagystės gailisi, su ieškiniu sutinka, žalą atlygins (t. 1, b. l. 181-182).

Nukentėjusioji A. N., apklausiama teismo posėdyje, parodė, kad pažįsta E. A., susipažino su juo per „Facebook“, bendravo ir realybėje. Ji su draugu Ž. R. 2019 m. kovo 18 d. važiavo troleibusu nuo Pašilaičių link Lazdynų. (duomenys neskelbtini) stotelėje įlipo E. ir jo draugas D. B.. E. A. prisėdo prie jų, buvo išgėręs, jos paprašė duoti telefoną paklausyti muzikos. E. A., paėmęs jos telefoną, klausėsi muzikos. Ji prašė jo grąžinti telefoną, tačiau kitoje (duomenys neskelbtini) stotelėje E. A. su draugu išlipo, negrąžinęs jai telefono. Ji net prašė vairuotojo sustabdyti troleibusą, bet šis nesustojo. Tą pačią dieną ji kreipėsi į policiją. Su E. A. po telefono paėmimo nebendravo. Ji nemano, kad E. A. jai pamiršo atiduoti telefoną, mano, kad jis tyčia jį paėmė. E., išlipęs su telefonu, dar stotelėje palaukė, iškėlęs parodė jai telefoną. Telefono jai grąžinti nebandė, žalos neatlygino. Jie su E. A. buvo susitikę (duomenys neskelbtini), norėjo grąžinti 50 eurų, tačiau po to įvykio jis jai net nepaskambino. Tai buvo po telefono vagystės. Jie ilgą laiką nebendravo, po to buvo susitikę. Ji iš jo paėmė tuos 50 eurų, nes jos pavogtas telefonas buvo E. A. užstatytas lombarde. Ji paėmė tuos 50 eurų PC (duomenys neskelbtini) po telefono vagystės, kaip žalą už pavogtą telefoną. Ji savo ieškinio nemažina, nes jos telefonas kainavo 130 eurų, ji reikšdama ieškinį jau buvo atskaičiusi tuos 50 eurų kaip dalinai atlygintą žalą.

Nukentėjusioji A. N., apklausiama 2019 m. liepos 2 d. teismo posėdyje, patikslino, kad pavogto telefono vertė yra 80 Eur. 50 Eur ji pati pasiėmė iš kaltinamojo, todėl dabar liko 30 Eur neatlyginta žala, kurią ji prašo priteisti. Jos vertinumu, ši žala nėra didelė (t. 2, b. l. 14-15).

E. A. ikiteisminio tyrimo metu dėl A. N. telefono, parodė, kad važiuodamas autobusu iš Karoliniškių link Lazdynų, autobuse pamatė savo pažįstamą, kuri jam buvo nurodžiusi savo netikrą vardą E.. Maždaug prieš 2-3 mėnesius ji iš jo buvo pavogusi 50 eurų ir jų negrąžino, todėl pamatęs ją autobuse, priėjo prie jos, ir iš jos rankų paėmė telefoną Samsung S3 ir pasakė, kad kai atiduos pinigus, jis jai atiduos telefoną. Tuo metu šalia jos sėdėjo vaikinas, su kuriuo ji kalbėjo, tai galimai jos draugas ir jo pasakytus žodžius girdėjo. Jis jai dar pasakė, kad ji išliptų iš autobuso ir jie pakalbės dėl skolos, tačiau ji neišlipo, o nuvažiavo toliau. Po viso įvykio buvo ją sutikęs ir ji minėjo, kad pareiškimą atsiėmė. Telefoną po savaitės jis sulaužė ir išmetė, kadangi jis jo akimis yra nieko nevertas, todėl net nenešė jo į lombardą. Savo kaltę pripažįsta visiškai ir labai gailisi. Yra pasiryžęs atlyginti žalą (t. 1, b. l. 137-138).

Nukentėjusioji A. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. kovo 18 d., apie 16.20 val., ji kartu su savo draugu Ž. R. važiavo troleibusu Nr. 16 link traukinių stoties. (duomenys neskelbtini) sustojime į troleibusą įlipo E. A. su savo draugu D. B.. Nukentėjusioji tuo metu sėdėjo troleibuso gale. Ją pastebėjęs E. A. priėjo. Ji tuo metu klausė muzikos savo telefone. E. A. pasisveikino ir paklausė, kur ji važiuoja. Tuo metu jie artėjo prie (duomenys neskelbtini) stotelės. Ji laikė telefoną savo rankose. E. A. pasiūlė jai ir jos draugui Ž. eiti pas jį namo kartu. Ji atsisakė. Tuo metu troleibusas privažiavo (duomenys neskelbtini) sustojimą. E. A. pagrobė iš jos rankų mobilų telefoną SAMSUNG GALAXY 3, raudonos spalvos, telefono vertė 80 eurų, ir išlipo iš troleibuso (duomenys neskelbtini) sustojime. Ji patyrė turtinę žalą. Apie tai pranešė policijai. Kur gyvena E. A., nežino, gali tik parodyti. Apie padarytą vagystę gali paliudyti jos draugas Ž. R. (t. 1, b. l. 62).

Šalies argumentai

2018 m. kovo 18 d. A. N. pareiškime policijai nurodė, kad 2018 m. kovo 18 d., apie 16.30 val., važiavo 16 troleibusu link stoties. Tarp stotelių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įlipo E. A. ir išplėšė iš rankų jos telefoną, SAMSUNG GALAXY S3, raudonos spalvos, kurio vertė apie 80 eurų. Savo veiksmais E. A. padarė turtinę žalą (t. 1, b. l 1).

Liudytojas Ž. R. apklausos metu parodė, kad 2018 m. kovo 18 d. kelinta valanda tiksliai neatsimena, kartu su A. N. važiavo troleibusu nuo Pašilaičių link Savanorių prospekto. Vienoje iš stotelių į troleibusą įlipo jam nepažįstami du jaunuoliai, vienas iš jų buvo labai girtas. Pagal A. N. reakciją, kada ji juos pamatė, jis suprato, kad tai jos pažįstami. Jaunuoliai, pamatę A. N., iš karto priėjo prie jų ir atsisėdo prieš juos. Toliau jie bendravo tarpusavyje ir su A. N., kiek vėliau, vienas iš jaunuolių, kuris buvo girtas, išplėšė iš A. N. rankų mobilų telefoną „Samsung“, nei spalvos, nei tikslaus modelio ir numerio nurodyti negalėjo todėl, kad neatsimena. Jaunuolis, kol važiavo, naudojosi A. N. telefonu ir nekreipė dėmesio į A. N. prašymus atiduoti jai priklausantį telefoną. Vienoje iš stotelių jaunuoliai susiruošė lipti iš troleibuso, A. N. dar kartą pasakė gražinti jai priklausantį telefoną, bet jaunuolis jai telefono negražino. Jaunuolių jis nepažįsta. Vėliau, kai su nukentėjusiąja išlipo iš troleibuso, kol laukė pareigūnų, A. N. jam pasakė, kad tas jaunuolis, kuris buvo girtas ir atėmė iš jos telefoną, vardu E. A.. Jaunuolių požymių nurodyti negali todėl, kad matė juos pirmą kartą, atpažinti gal sugebėtų (t. 1, b. l. 74).

Motyvuojamoji dalis

BK 178 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už svetimo turto pagrobimą. Vagystė – tai neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimant iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. BK 178 straipsnyje numatyta nusikalstama veika yra padaroma tik tiesiogine tyčia. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė ir tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą. Atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ar kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad tie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę. Toks kaltininko veikimas rodo didesnį jo įžūlumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-415/2008, 2K-189/2009). Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Galimybė savo nuožiūra naudoti turtą yra būtina turto pagrobimo pasekmė (kasacinė byla Nr. 2K-234/2006).

Iš kaltinamojo parodymų, nukentėjusiosios A. N. parodymų, liudytojo Ž. R. parodymų nustatyta, kad E. A. 2018 m. kovo 18 d. apie 16.30 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) važiuodamas troleibusu Nr. 16, iš minėtu troleibusu važiuojančios nukentėjusiosios A. N. rankų paėmė šiai priklausantį mobilaus ryšio telefoną Samsung Galaxy S3, 80 eurų vertės, juo troleibuse naudojosi, nukentėjusiajai prašant, telefono negrąžino, o troleibusui sustojus visuomeninio transporto stotelėje (duomenys neskelbtini), iš troleibuso išlipo, negrąžinęs telefono.

Kaltinamasis nei ikiteisminiame tyrime, nei duodamas parodymus teisme nepripažino, kad jis turėjo tyčią atvirai pagrobti svetimą turtą, neteisėtai jį užvaldydamas, nurodė, kad jis tokiu būdu norėjo užtikrinti nukentėjusiosios iš jo pagrobtos pinigų sumos (50 eurų) grąžinimą, nurodė nukentėjusiajai, kad grąžins telefoną, kai atgaus iš jos skolą, tai yra iš esmės savo veiksmus vertino kaip savavaldžiavimą.

Pagal BK 294 straipsnio dispoziciją savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdo savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, ir tais veiksmais sukeliami įstatyme numatyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018-05-02 nutartis Nr. 2K-181-697/2018).

Ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma paneigia tokią kaltinamojo versiją, leidžia vertinti jo teiginį, kaip siekimą išvengti griežtesnės baudžiamosios atsakomybės. Visų pirma, nei ikiteisminio tyrimo metu apklausta, nei teisme apklausta nukentėjusioji A. N. nenurodė, kad kaltinamajam iš jos paimant telefoną buvo kalbama apie kokią nors jos skolą ar jos grąžinimą. Ji nuosekliai teigė, kad E. A. jiems važiuojant kartu autobuse, iš jos rankų paėmė telefoną ir kurį laiką juo pasinaudojęs (pasiklausęs muzikos), nereaguodamas į jos prašymus daiktą grąžinti, su juo išlipo (duomenys neskelbtini) stotelėje. Tokias nukentėjusiosios parodymus atitinkančias analogiškas aplinkybes nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Ž. R., kurio parodymai buvo teisme balsu perskaityti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi. Nei vienas šių asmenų nenurodė, kad kaltinamasis troleibuse užsiminė apie kokią nors skolą, nurodęs, jog telefono paėmimas yra skolos grąžinimo ar skolos grąžinimo užtikrinimo būdas.

Pats kaltinamasis duodamas paaiškinimus proceso metu dėl šios aplinkybės nebuvo nuoseklus. Jis tik patvirtino kad paėmė iš nukentėjusiosios rankų telefoną, tačiau tai, ką sakė nukentėjusiajai dėl telefono paėmimo sąsajos su skoliniais santykiais, jis aiškino nevienodai: ikiteisminio tyrimo metu teigė pasakęs, kad nukentėjusioji atgaus telefoną, kai grąžins skolą, teisme jau nurodė, kad nukentėjusiajai paprašius atiduoti telefoną nurodė, jog ji išliptų su juo kartu stotelėje pakalbėti dėl skolos grąžinimo. Vadovaudamasis šių parodymų visuma teismas neturi pagrindo laikyti, kad nukentėjusiajai aiškiai buvo apibrėžtas telefono paėmimas kaip skolos grąžinimo ar grąžinimo užtikrinimo būdas, todėl nėra pakankamo pagrindo vertinti kaltinamojo veiksmų, kaip savavališko savo teisės atgauti skolą gynimo, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos.

Kaltinamojo versiją dėl savaldžiavimo paneigia ir tai, kad iš nukentėjusiosios paimto turto vertė viršija jam nukentėjusiosios neva privalėtą grąžinti 50 eurų skolos sumą, todėl tai negali būti laikoma savo turtinės teisės realizavimo būdu. Be to, nukentėjusioji nurodė, kad jokie skoliniai santykiai vagystės dieną jos su kaltinamuoju nesiejo. Ji pripažino, kad paėmė iš E. A. 50 eurų, tačiau teigė tai padariusi po telefono vagystės, šiuos pinigus paėmusi kaip žalos dėl pavogto telefono atlyginimo būdą, tuo pagrindu penkiasdešimčia eurų sumažino savo ieškinį. Galiausiai kaltinamojo teiginiui apie skolos užtikrinimo būdą paimant nukentėjusiosios telefoną prieštarauja tolimesni jo veiksmai. E. A., kurio teigimu telefonas iš A. N. buvo paimtas, kaip garantas, siekiant iš jos atgauti neva pastarosios paimtus jo pinigus, teisme nurodė, kad A. N. telefoną sulaužė ir išmetė į šiukšlių dėžę. Telefono sunaikinimas paneigia jo versiją, kad jo paėmimu buvo siekta kompensuoti pačią skolą arba užtikrinti skolos grąžinimą pinigais, pasiliekant jį kaip užstatą iki skolos grąžinimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji prašė grąžinti jai telefoną, į tai kaltinamasis nereagavo, o troleibusui sustojus stotelėje, iš jo skubiai pasišalino, taip užkirsdamas kelią nukentėjusiajai atsiimti savo daiktą. Kaltinamasis suvokė, kad veikia prieš turto savininkės valią, nes, nepaisydamas jos prašymų, su telefonu pasišalino, taip įgaudamas galimybę minėtu turtu disponuoti savo nuožiūra.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas vertina, kad jų visuma patvirtina, jog E. A. 2018 m. kovo 18 d., apie 16.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) važiuodamas troleibusu Nr. 16, iš minėtu troleibusu važiuojančios nukentėjusiosios A. N. rankų paėmęs šiai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną Samsung Galaxy S3, troleibusui sustojus (duomenys neskelbtini) stotelėje, su telefonu iš troleibuso pasišalino, taip atvirai pagrobė svetimą nukentėjusiajai priklausantį 80 eurų vertės turtą. Esant tokioms teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip atvira vagystė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Dėl T. K. kompiuterio vagystės.

Kaltinamasis E. A. apklausiamas teismo posėdyje savo kaltės dėl T. K. kompiuterio vagystės nepripažino, dėl nusikaltimo padarymo aplinkybių parodė, kad neprisimena, kaip atsidūrė bute pas T. K.. Jo teigimu, atvyko ten iš klubo, bet neatsimena, kas vyko toliau, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Kitą dieną gavo SMS žinutę iš merginos, buvusios klube, kad ji nori su juo susitikti. Kaltinamajam atvažiavus prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės, jį pasigavo trys vaikinai. Tie vaikinai norėjo susidoroti su E. A.. Jie sakė, kad kaltinamasis atiduotų kompiuterį, todėl kaltinamasis pats iškvietė policiją. Kaltinamojo teigimu, jis kompiuterio neėmė, kitą dieną atsikėlė savo namuose. Jis neatsimena, kada išėjo iš nukentėjusiojo buto ir nemano, kad jis iš ten išėjo ryte. Tame bute buvo daug žmonių – apie penkiolika ar aštuoniolika. Kad buvo daug žmonių, žino, nes jie važiavo keturiais taksi automobiliais. Kaltinamąjį į T. K. butą pakvietė kažkokia mergina, bet nei vieno iš asmenų, buvusių bute, jis nepažinojo. Kaip išėjo iš buto, kuriame šventė, jis nežino. Išėjo iš buto vienas. Atsikėlė vienas namuose. Kelintą valandą atsibudo, nežino. Pabudo gal 9 ryto. Buvo arba rytas, arba paryčiai. Nežino, ar namuose dar kažkas buvo. Jis gyvena kartu su mergina bendrabutyje. Nežino ar mergina buvo kaime, ar darbe, bet teigia, kad jo mergina, G. B., matė jį miegantį. Prisimena, kad po baro buvo kažkokioje patalpoje, bet nežino, ar tai buvo butas. Nepamena ir to, ar pas G. grįžo taksi (t. 1, b. l. 182-183).

Nukentėjusysis T. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamasis yra matytas. Su juo susipažino įvykio dieną klube, kuriame nukentėjusysis buvo su draugais. Kaltinamasis bare gėrė su jam nepažįstamomis panelėmis. Visi važiavo kartu pas nukentėjusįjį į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ten visi buvo apie pora valandų. Tada jo draugai su merginomis išvažiavo, bute be jo miegoti liko tik kaltinamasis ir draugas K.. Kompiuteris buvo pastatytas svetainėje, iš jo grojo muzika. Ryte kambariokas K. išvyko į darbą, vėliau išvyko ir jis (nukentėjusysis). Namuose paliko miegantį kaltinamąjį. Kai nukentėjusysis išėjo į darbą, kompiuteris buvo namuose, o kaltinamasis miegojo. Nukentėjusysis taip pat paaiškino, kad buto durys užsitrenkia ir automatiškai užsirakina, todėl iš išorės niekas be rakto į butą įeiti negali. Po darbo, vėlai vakare, kartu su draugu K., grįžo namo ir neberado kompiuterio. Kaltinamąjį susirado per „Facebook“, per E. A. draugę, susitarė susitikti ir nuvažiavo pasikalbėti su kaltinamuoju. Smurto nenaudojo. Su kaltinamuoju jie kalbėjo apie kompiuterį, bet E. neprisipažino jį paėmęs. Atvykę pareigūnai kaltinamąjį nuvežė į policijos komisariatą, nes tas buvo neblaivus. Po įvykio nukentėjusysis su kaltinamuoju nebendravo (t. 2, b. l. 15-16).

Pagarsinus nukentėjusiojo T. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 78), nukentėjusysis parodė, kad jis atsibudo vėliau, nei jo draugas K.. Taip pat nurodė, kad be kompiuterio buvo dingę ir kambarioko pinigai iš taupyklės (t. 2, b. l. 16).

Liudytojas K. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusysis T. K. yra jo bičiulis. Kaltinamąjį matė tik vieną kartą. Liudytojas nurodė, kad vakarėlyje jis nedalyvavo, bet buvo užėjęs pasakyti, kad jie elgtųsi tyliau. Kas dar dalyvavo vakarėlyje, nežino, nes į kambarį buvo užėjęs trumpai. Ryte tarp 8 val. ir 8.30 val. atsikėlęs ruošėsi į darbą. Muzika dar vis grojo, tik neprisimena, ar per kompiuterį, ar per kolonėlę. Bute buvo nukentėjusysis ir E., jie miegojo salone. Jis dar bandė pažadinti kaltinamąjį, bet jam nepavyko. Tada išėjo į darbą. T. paliko kaltinamąjį miegantį. Liudytojas dienos metu nebuvo grįžęs namo, grįžo tik naktį, nes dirbo iki 22 val. Parėjo namo kartu su nukentėjusiuoju T. K.. Liudytojas patvirtino, kad durys pačios užsirakina, todėl jų rakinti iš išorės nereikia (t. 2, b. l. 17).

Liudytoja G. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamasis yra jos sugyventinis. Liudytoja parodė, kad kaltinamasis mėgsta vartoti alkoholį ir būna, kad namo grįžta tik paryčiais arba visai negrįžta. Liudytoja negali pasakyti, ar 2018 m. rugsėjo 29 d. kaltinamasis nakvojo namuose, ar grįžo paryčiais, bet parodė, kad ji dažniausiai tokiu metu ima atostogas ir būna Vilniuje. Ji taip pat nurodė, kad savaitgaliais kaltinamasis grįžta namo, o darbo dienomis būna įvairiai, būna kad negrįžta. G. B. teigia, kad E. A. jokių svetimų daiktų namo neparsinešdavo. Kad kaltinamasis pridavinėja daiktus į lombardą, nežino. Žino, kad kaltinamasis turi skolų antstoliams, bet jų mokėti ji nepadeda. Nukentėjusiųjų nėra mačiusi. Pačios liudytojos darbo grafikas yra pamaininis: dirba pamainomis, kartais budi naktimis arba paromis. Dažniausiai budi penktadieniais arba savaitės viduryje. 2018 m. rugsėjo pabaigoje kaltinamasis jokių daiktų namo nebuvo parnešęs. Liudytoja nurodė, kad nieko nežino dėl kompiuterio vagystės aiškinimosi su vaikinais. Iki suėmimo kaltinamasis dirbdavo neoficialiai statybose, todėl pinigų turėdavo (t. 2, b. l. 37).

Kaltinamasis E. A. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad dėl antrojo įvykio nelabai ką gali pasakyti, nes nelabai ką prisimena, kadangi buvo išgėręs. Gerai nepamena, bet tą dieną jų buvo daug, buvo klube, gėrė. Kaip atsidūrė kažkokiame bute negalėjo paaiškinti, nes tikrai nieko nepamena. Neprisimena, kad kažkokiame bute būtų nakvojęs. Maždaug po savaitės (nuo tos dienos klube) iš nepažįstamo numerio gavo SMS žinutę dėl susitikimo prie (duomenys neskelbtini). Tuo metu buvo su draugais mieste ir sutiko susitikti. Nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini). Ten iš kampų išlindo 3-4 vaikinai, kurie kaltino jį, kad pavogė kompiuterį, sakė, kad, jei negrąžins, tai jį sumuš ir išveš į mišką. Jis pasakė, kad jokio kompiuterio neėmė. Kadangi jam reikalinga akies operacija pasakė, kad į jokias muštynes nesivels, siūlė kviesti policiją. Pats iškvietė policiją, kuri atvažiavusi nuvežė juos į komisariatą. Apie jokį kompiuterį nieko nežino, jo neėmė Jeigu nesipainioja, tai įvykio metu buvo labai daug žmonių – apie 18, todėl bet kas iš jų galėjo paimti tą kompiuterį. Jis net nepamena, kad būtų buvęs kažkokiame bute, T. jis nepažįsta ir jį pirmą kartą pamatė, gavęs SMS žinutę dėl susitikimo prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 137-139).

Nukentėjusysis T. K. ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad 2018 m. rugsėjo 29 d. apie 5 val. naktiniame klube (duomenys neskelbtini), buvo su T. A., A. K.. Į klubą atvažiavo apie 2-3 val. nakties. Klube susipažino su merginomis G. V. ir dar viena mergina, kurios nei vardo, nei pavardės nežino, taip pat klube susipažino su E. A.. Užsidarius klubui, po 5 val. ryto, visi kartu su merginomis ir E. važiavo pas jį (adresas (duomenys neskelbtini), Vilniuje). Namie buvo jo kambariokas K. G., kuris miegojo kitame kambaryje. Bute yra 3 kambariai. Namo iš klubo grįžo apie 5.30 val., pasėdėjo pas jį apie pusantros valandos ir išlydėjo visus svečius, išskyrus E. A., nes jis buvo visiškai neblaivus ir nereagavo. Nukentėjusysis numigo kartu su juo tame pačiame kambaryje maždaug iki 11.45 val., atsikėlęs bandė jį dar kelti, tačiau niekaip nepavyko. Kambariokas K. sakė, kad apie 8 ryto jis buvo atėjęs į jo kambarį, kur miegojo su E., ir išjungė jo kompiuteryje grojančią muziką. K. taip pat bandė prikelti E., tačiau nesėkmingai. Nuo 8 iki 9 val. K. turėjo išeiti į darbą. Kai apie 11.45 val. jis atsikėlė, E. A. dar miegojo ir kompiuteris buvo ant stalo, jis rašė iš kompiuterio į darbą, kad šiek tiek vėluos. Kadangi jam nepavyko prikelti E., kad šis išeitų kartu su juo iš buto, o pats skubėjo į darbą, paliko jį miegantį bute. Po 11.55 val. išėjus į darbą, bute liko vienas E. A.. T. K. kompiuteris HP 14-BP018NA HP buvo paliktas ant stalo. Buto durys užsirakina jas užtrenkus, todėl nepergyveno, kad butas liks atidarytas. Grįžo namo 2018 m. rugsėjo 29 d., apie 22.15, kartu su K. G., nes šis paėmė jį iš darbo. Iš karto nuėjo praustis. Išėjus iš dušo, K. G. jam pasakė, kad iš jo taupyklės dingo pinigai, kad išmėtyti banko kodai. Policijos nekvietė, nes norėjo patys surasti E. A. ir susigrąžinti savo daiktus. E. A. vardo bei pavardės tuomet nežinojo, sužinojo jo vardą per G. V., kuri davė E. A. „Facebook“ koordinates. Suradęs E. A. kontaktus, susirašinėjo su juo, apsimesdamas panele. Susitarė susitikti su juo 2018 m. spalio 6 d., 5.40 val., prie (duomenys neskelbtini) esančios (duomenys neskelbtini) parduotuvės. Jis atvažiavo su draugais: T. A. ir M. G.. Jis prašė E. A. grąžintų kompiuterį, bet jis iš karto iškvietė policiją. Kol važiavo policiją, E. A. neigė, kad ėmė jų kompiuterį. Šiai dienai jam padaryta 333 eurų žala, prašo ją priteisti iš kaltinamojo. Kompiuteris nedraustas. Prašo paskelbti kompiuterio paiešką (t. 1 b. l. 78).

2018 m. spalio 15 d. T. K. pareiškime nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 29 d. su draugais išvažiavo į klubą, kur susipažino su dviem panelėmis. Užsidarius klubui, pasiūlė važiuoti pas save. Kartu su jais važiavo vaikinas, kurio niekas nepažinojo. Apie 7 val. ryto visi svečiai išėjo namo, išskyrus nepažįstamą vaikiną, kurio negalėjo pažadinti. Išvykę su kambarioku į darbą, paliko nepažįstamąjį namuose. Grįžę vakare, nerado to vaikino, pasigedo kompiuterio ir pinigų iš kambarioko taupyklės (apie 200 eurų) (T. 1, b. l. 16).

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, jog jų visuma patvirtina E. A. kaltę, įvykdžius jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Nors kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę neigė, teigdamas, esą jis nevogė T. K. priklausančio kompiuterio, teismas atsižvelgdamas byloje esančių duomenų visumą, laiko įrodytu, kad jis 2018 m. rugsėjo 29 d. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, svečiuose pasiėmė nukentėjusiojo T. K. nešiojamąjį kompiuterį, kurio vertė333,60 eurų, ir išsinešė iš buto.

Kaltinamasis patvirtino, kad jis 2018 m. rugsėjo 28 d. leido laisvalaikį naktiniame klube, po to nuvyko į kažkokią patalpą, galimai butą su kompanija, su kuria susipažino naktiniame klube. Šios aplinkybės atitinka nurodytąsias nukentėjusiojo T. K.. Jis pats prisipažįsta, kad buvo stipriai neblaivus, todėl neprisimena nei patekimo į minėtą butą aplinkybių, nei išvykimo iš jo aplinkybių. Vėliau nurodo, kad atsimena, jog iš buto išvyko vienas ir vienas atsibudo savo namuose. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis teigia negalįs paaiškinti apie išvykimo iš minėto buto aplinkybes, darytina išvada, jog jis negali ir kategoriškai teigti, kad išeidamas iš buto nepasiėmė iš jo jokio daikto. Jam neprisimenant to vakaro ir ryto aplinkybių, teismas vadovaujasi byloje surinkta įrodomąja medžiaga: nukentėjusiojo T. K., liudytojo K. G. parodymais, kurie yra tarpusavyje neprieštaraujantys, papildantys vienas kitą.

Nukentėjusysis parodė, kad jis susipažino su kaltinamuoju 2018 m. rugsėjo 28 d. vakare naktiniame klube (duomenys neskelbtini), kad tai buvo vienintelis asmuo kompanijoje, kurio jis nepažinojo, kad E. A. nuvyko į jo gyvenamąjį butą kartu su juo ir draugais. Visiems vakaro svečiams išėjus, E. A. liko nakvoti jo bute, nes dėl girtumo nepavyko jo pažadinti. Tai, kad iš klubo išvyko taksi į kažkokią patalpą ir buvo labai neblaivus, patvirtina ir E. A.. Nukentėjusysis nurodė, kad jo kompiuteris, visiems išėjus ir buto, dar buvo svetainėje, nes per jį grojo muzika. Liudytojas K. G. patvirtino, kad ryte, apie 8 val.-8.30 val., kaltinamasis dar tebemiegojo bute, jo nepavyko pažadinti, muzika bute tebegrojo. Darytina išvada, kad tuo metu kompiuteris dar tebebuvo bute, liudytojas išėjo į darbą palikęs miegantį nukentėjusįjį ir kaltinamąjį. Nukentėjusysis T. K. nurodė, kad jis pats atsikėlė apie 11.30 val., kaltinamasis tebemiegojo, todėl, nepavykus jo pakelti, paliko jį bute, manydamas, kad pabudęs jis pats išeis, o jo uždaromos durys užsitrenks ir užsirakins bute savaime. Tiek nukentėjusysis T. K., tiek liudytojas K. G. nurodė, kad namo jie grįžo 2018 m. rugsėjo 29 d. kartu, apie 22 val., bute kaltinamojo jau nebuvo, taip pat buvo pasigesta pinigų taupyklėje, kompiuterio.

Kaip jau minėta, kaltinamasis aiškino, jog dėl girtumo negalėjo prisiminti, kokiomis aplinkybėmis paliko butą. Jis negalėjo kategoriškai teigti ir to, kad butą paliko anksti rytą, dar iki 8 val., todėl nepaneigti nukentėjusiojo ir liudytojo K. G. parodymai, jog E. A. buvo vienintelis bute paliktas asmuo ir jo buvimo laikotarpiu iš buto dingo kompiuteris. Nukentėjusysis ir liudytojas K. G. nurodė, kad, jiems išėjus ir uždarius buto duris, spyna užsirakina automatiškai ir iš išorės patekti į butą galimybės nėra, todėl joks kitas asmuo be kaltinamojo negalėjo patekti į butą. Teismas abejoja, kad nukentėjusysis, žinodamas, jog kompiuteris dingo ne jo nurodytu laiku, ir kad jį paimti galėjo kiti asmenys, būtų įdėjęs tiek pastangų rasti jam nepažįstamą asmenį, kurio nei vardo, nei pavardės, nei kontaktų nežinojo. Nukentėjusysis nurodė, kad visi kiti asmenys, tą vakarą buvę jo bute jam pažįstami ir žinomi bei pasišalino iš buto dar esant kompiuteriui. Teismas nepagrįsta laiko ir kaltinamojo versija, kad bute buvo 15-18 žmonių, nes nepaaiškintina, kaip kaltinamasis, neatsimindamas nei patekimo į butą aplinkybių, nei išvykimo, galėjo tiksliai įvertinti bute buvusių asmenų skaičių. Kaltinamojo nurodyta ir teisme liudytoja apklausta jo sugyventinė G. B. taip pat negalėjo patvirtinti, kad kaltinamasis 2018 m. rugsėjo 29 d. naktį praleido ar ryte buvo namuose, nes teigė šios konkrečios dienos neprisimenanti. Jos teiginys, kad jis turėjo būti namuose, nes rugsėjo savaitgalius E. leido su ja namie, kadangi ji galimai nedirbo, yra tik prielaida. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytoja pati nurodė, jog kaltinamajam būdingas piktnaudžiavimas alkoholiu ir jis ne visuomet grįždavo nakvoti į namus. Pomėgio vartoti alkoholinius gėrimus neneigia ir kaltinamasis, kurio teigimu, jis buvo stipriai apsvaigęs ir nagrinėjamo įvykio metu.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas pripažįsta įrodytu, kad 2018 m. rugsėjo 29 d., laikotarpiu nuo 11.55 val. iki 22.15 val., būdamas svečiuose – bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pasiėmė nukentėjusiojo T. K. nešiojamąjį kompiuterį HP 14-bp018na, 333,60 eurų vertės, kurį išsinešė iš buto, taip slapta pagrobė svetimą, nukentėjusiajam T. K. priklausantį 333,60 eurų vertės, turtą. Esant tokioms teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi teismas atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad kaltinamasis įvykdė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus nuosavybei, veikdamas tiesiogine tyčia, savanaudiškais motyvais. Tiriant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis anksčiau neteistas, tačiau 2010 m. jo atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės (pagal BK 178 str. 1 d.), susitaikius su nukentėjusiuoju, šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 180 str. 1 d., kuriame jis pripažintas įtariamuoju (t. 1, b. l. 94-95), be to, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis jis ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat ir 2014 m. už smulkųjį svetimo turto pagrobimą (t. 1, b. l. 99-106). Sodros duomenimis E. A. vykdo individualią veiklą (t. 1, b. l. 97). Jis nuo 2017 m. sausio 22 d. iki 2017 m. sausio 31 d. gydytas VĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (t. 1, b. l. 108). 2019 m. kovo 29 d. specialisto išvadoje Nr. 89TPK-105/109 nurodyta, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad E. A. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga). (t. 1, b. l. 112). Respublikiniame priklausomybės ligų centre Vilniaus filiale nekonsultuotas (t. 1, b. l. 107).

Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, tai, kad E. A. teisiamas pirmą kartą, jam skirtina BK 178 straipsnio 1 dalies, 178 straipsnio 2 dalies, sankcijose numatyta laisvės apribojimo bausmė. Bausmės dydis, atsižvelgiant į tai, kad savo kaltę pripažino iš dalies, dėl vieno nusikaltimo gailisi, sutiko su vienu civiliniu ieškiniu, nustatytinas mažesnis už minėtų straipsnių sankcijose numatytą bausmės vidurkį. Paskirtos bausmės bendrintinos bausmių dalinio sudėjimo būdu.

Paskyrus laisvės apribojimo bausmę kaltinamajam nustatytini šie įpareigojimai: 1) dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 6 dalies 2, 3 punktai), 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Pastarąjį įpareigojimą teismas skiria prokurorės prašymu, atsižvelgdamas į tai, kad, kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, kaltinamojo neteisėtam elgesiui įtakos turėjo ir alkoholio vartojimas, be to, pagal kaltinamojo draugės parodymus E. A. būdingas nesaikingas alkoholio vartojimas (BK 48 straipsnio 7 dalis). Teismo vertinimu, tokia bausmė ir tokie įpareigojimai ne tik nubaus kaltinamąjį, bet ir teigiama linkme koreguos jo elgesį, sulaikys jį nuo nusikalstamų veikų darymo, skatins dirbti ir atlyginti nusikaltimais padarytą žalą, jais bus pasiekti bausmės prevenciniai tikslai.

2019 m. sausio 12 d. d. nutarimais E. A. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento paėmimas, kurį vykdant paimta jo asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1 b.l. 141-144) paliktini iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl nusikalstamomis veikomis padarytų žalų atlyginimo

Baudžiamojoje byloje civilinė ieškovė A. N. pareiškė 80 eurų civilinį ieškinį dėl jos telefono „Samsung galaxy S3“ vagystės (t. 1, b. l. 68), T. K. pareiškė 330 eurų civilinį ieškinį dėl jo kompiuterio HP14_BP018NA vagystės (t. 1, b. l. 86).

Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117str.). Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

Žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum). Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Nukentėjusiojo T. K. civilinis ieškinys tenkintinas visiškai. Jis į bylą pateikė kompiuterio HP14_BP018NA įgijimo dokumentus, iš kurių nustatyta, kad jam priklausančio kompiuterio vertė buvo 333,60 eurų (t. 1, b. l. 81-85). Civilinio ieškinio dydis pagrįstas. Turtinė žala T. K. padaryta kaltinamojo nusikalstama veika, todėl iš kaltinamojo jo naudai priteisinta 333 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios A. N. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Teismo posėdžio metu, ji nurodė, kad jos telefono „Samsung galaxy S3“ vertė yra 80 eurų, kadangi ji pati atsiėmė iš kaltinamojo 50 eurų, mažina savo ieškinį iki 30 eurų dydžio. Civilinio ieškinio dydis pagrįstas, kaltinamasis dėl pareikšto civilinio ieškinio ir jo dydžio neprieštaravo. Turtinė žala A. N. padaryta kaltinamojo nusikalstama veika, atsižvelgus, kad dalis turtinės žalos jau yra kompensuota, nukentėjusiosios ieškinys tenkintinas iš dalies dėl likusios neatlygintos sumos ir jos naudai priteisinta iš kaltinamojo 30 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl A. N. turto vagystės), ir paskirti jam 8 mėnesius laisvės apribojimo.

E. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje (dėl K. turto vagystės), ir paskirti jam 6 mėnesius laisvės apribojimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis subendrinti paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu ir paskirti E. A. dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per aštuonis mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiesiems A. N. ir T. K. turtinę žalą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje įstaigoje dienos.

Kardomąsias priemones, skirtas E. A.: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruoti policijos įstaigoje ir dokumento paėmimą, įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo E. A. civiliniam ieškovui T. K. 333 Eur turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo E. A. civilinei ieškovei A. N. 30 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Eglė Gruodienė