Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-172-1025/2022

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-03-10
Bylos Nr.: e2-172-1025/2022
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Asta Matulevičienė
Ieškovas: B. G.
Atsakovas: R. L.
Trečiasis asmuo: I. L., I. G.
Advokatai: Inga Kudinavičiūtė Michailovienė

Kategorijos

2.3.4.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2.3.4.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-172-1025/2022Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00278-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1. (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Asta Matulevičienė,sekretoriaujant Vilmai Dirgėlaitei, Beatričei Žabarauskaitei, Gretai Tarasevičiūtei,dalyvaujant ieškovei B. G.,atsakovui R. L., jo atstovei advokatei Ingai Kudinavičiūtei Michailovienei,trečiajam asmeniui I. L.,trečiajam asmeniui I. G.,išvadą byloje teikiančios institucijos atstovei K. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. G. patikslintą ieškinį atsakovui R. L. dėl išlaikymo dydžio vaikui padidinimo, bendravimo tvarkos pakeitimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, I. L., I. G., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, patikslintu ieškiniu, kuriuo pareiškė reikalavimus:

1.1. pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-20 sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį ir nustatyti, jog atsakovas mokės dukrai D. L. materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 500,00 Eur nuo ieškinio padavimo dienos iki dukters pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka;

1.2. pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-20 sprendimu nustatytą atsakovo ir dukros bendravimo tvarką ir nustatyti atsakovo ir dukros D. L. bendravimo tvarką:

1.2.1. dukra D. L. su tėvu bendrauja kiekvieną ketvirtadienį nuo 16 val. iki 20 val. per „Zoom“ programėlę su vaizdu ne mažiau nei 30 minučių, padedant ieškovei B. G.;

1.2.2. gydymo įstaigai nusprendus dukterį stacionarizuoti į ligoninės skyrių, pirmas tris paras (72 valandas) ligoninėje kartu su dukra lieka ieškovė, sekančias tris paras (72 valandas) ieškovę pakeičia atsakovas. Taip šalys keičiasi, kol dukra išleidžiama gydytis į namus;

1.2.3. tuo atveju, jei atsakovas yra likęs su dukra ligoninėje ir dukra išrašoma gydytis į namus, atsakovas įsipareigoja pranešti ieškovei apie dukros išrašymą iš gydymo įstaigos ir ieškovė įsipareigoja dukrą savo lėšomis ir savo transporto parsivežti į savo gyvenamąją vietą;

1.2.4. tuo atveju, jeigu ieškovė yra likusi su dukra ligoninėje ir dukra išrašoma gydytis į namus, ieškovė įsipareigoja pranešti atsakovui apie dukters išrašymą iš gydymo įstaigos ir savo lėšomis ir savo transportu parsivežti ją į savo gyvenamąjį vietą;

1.2.5. ieškovė įsipareigoja pranešti ir suteikti visą informaciją atsakovui apie dukters sveikatos būklę, esant gydymo įstaigoje stacionare arba kitoje dukters buvimo vietoje;

1.2.6. atsakovas įsipareigoja pranešti ir suteikti ieškovei visą informaciją apie dukters sveikatos būklę, esant gydymo įstaigoje stacionare arba jų bendravimo metu esant atsakovui kartu su dukra;

1.2.7. atsakovas su dukra bendrauja nepertraukiamai po vieną savaitę kiekvieną vasaros mėnesį, iš anksto suderinus dukters paėmimo ir grąžinimo laiką;

1.2.8. Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas, Naujuosius metus, Šv. Velykas šalys praleis rotacijos principu: neporiniais metais dukra praleis su motina, poriniais metais - su tėvu. Prieš šventes tėvai suderina vaiko paėmimą ir grąžinimą.

1.2. Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, jog 2013-02-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka, nepilnametės dukters D. L. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, nustatyta atsakovo ir dukters bendravimo tvarka, iš atsakovo priteistas dukrai išlaikymas po 174 Eur (600,00 Lt) iki vaiko pilnametystės. Nuo teismo sprendimo priėmimo situacija pasikeitė, nes su dukra grįžo gyventi į Lietuvą, dukra užaugo, jai nustatytas neįgalumas, epilepsija, todėl padidėjo jos poreikiai bei išlaidos jų tenkinimui. Atsakovas su dukra nebendrauja. Dukra negali likti viena, todėl reikalinga samdyti auklę, o tam reikalingos papildomos lėšos. Dukra lanko mokyklą, mokosi pagal specialią programą. Dukra gauna 380,23 Eur išmoką, t. y. 100,23 Eur vaiko pinigai, 280,00 Eur tikslinė kompensacija (neįgalumo pašalpa), šios lėšos skiriamos vaiko specifiniams poreikiams susijusiems su neįgalumu tenkinti. Kasdieniams vaiko poreikiams reikalinga 733 Eur suma. Dėl dukters negalios negali įsidarbinti, šiuo metu jos gaunamas pajamas sudaro 222,30 Eur išmoka už vaiko turinčio specialių poreikių slaugą, iš šių lėšų pati pragyvena bei tenkina vaiko poreikius, dukrą išlaikyti padeda sutuoktinis.

Atsiliepimas

1.3. Ieškovė, susipažinusi su atsakovo atsiliepimu, pateikė dubliką, kuriame papildomai nurodė, jog niekada nedraudė atsakovui bendrauti su dukra ir visada sudarydavo galimybes jam bendrauti. Atsakovas neprieštaravo dukros išvykimui gyventi į užsienį. Atsakovas su dukra palaikė ryšį iki 2019 metų vasaros pabaigos, buvo atvykęs su savo šeima ir kartu praleido atostogas Palangoje. Kadangi šiuo metu gyvena su dukra Lietuvoje, todėl atsakovas turėtų su dukra bendrauti realiai, o ne tik ryšio priemonėmis. Dukrai nustatytas sunkus neįgalumo lygis iki jos pilnametystės, nustatytas neterminuotas specialusis poreikis, Morvano sindromas, kuris pasireiškia tuo, jog dukra naktimis nemiega. Be to dėl dukrai pasireiškiančių priepuolių, reikės lankytis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose, todėl atsakovas taip pat turėtų tuo metu būti ir praleisti laiką su dukra.

3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, patikslintą ieškinį, kuriuo su ieškiniu sutiko iš dalies, sutiko, jog būtų pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-20 sprendimo dalis ir padidintas nepilnametei dukrai teikiamo išlaikymo dydis, priteisiant iš atsakovo dukrai išlaikymą po 250,00 Eur kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis iki vaikas sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą kas metus indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; taip pat iš dalies sutiko su ieškovės siūloma jo ir dukros bendravimo tvarka.

2.1. Atsakovas atsikirsimuose dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, nurodė, jog ieškovei išvykus iš Lietuvos į Dubliną bendravimas su dukra tapo neįmanomas, todėl ryšis su dukra yra nutrūkęs ir jį būtina palaipsniui atkurti. Mano, jog netikslinga su dukra bendrauti programa „Zoom“, nes dėl dukros ligos kontaktas iš esmės neįmanomas. Neprieštarauja prisidėti prie dukros priežiūros, esant poreikiui stacionarizuoti į ligoninę, suteikti visą informaciją ieškovei apie dukros sveikatą. Kadangi neturi įgūdžių, kaip tinkamai prižiūrėti ir rūpintis dukra, be to dukra prie jo ir prie jo aplinkos nėra pripratusi, būtina jai adaptacija, todėl nesutinka nepertraukiamai bendrauti savaitę su dukra vasaros metu. Siūlo bendrauti su dukra vasaros metu suderinus datą ir laiką su ieškove, jam atvykus poilsiui prie jūros visą jo buvimą laiką po keletą valandų per dieną. Nesutinka su dukra bendrauti švenčių metu rotacijos principu, nes tai suponuoja vaiko nusistovėjusios aplinkos keitimą tęstiniam laikotarpiui, o tai neatitiktų dukros interesų bei turėtų įtakos jos ligos paūmėjimui. Siūlo bendrauti su dukra švenčių metu, kai ieškovė atvyksta pas savo motiną į Vilnių, iš anksto informavusi atsakovą. Toks bendravimas su dukra būtų be nakvynių, tačiau atsižvelgiant į dukros interesus bei jos nusistovėjusį dienos režimą galėtų trukti nuo 2-4 valandų. Neprieštarauja dėl dukros priežiūros jos paskirtos reabilitacijos metu, kuomet dukra bus rūpinamasi sanatorijoje nepertraukiamai iki 14 d. per vienerius metus.

2.2. Atsakovas atsikirsdamas dėl išlaikymo dukrai dydžio pakeitimo nurodė, jog nėra finansiškai pajėgus mokėti ieškovės prašomo išlaikymo, nes jo gaunamos pajamos sudaro 1000 Eur per mėnesį. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis butas, adresu M. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra įkeistas AB Vilniaus bankui pagal kredito sutartį, taip pat turi solidarią prievolę AB Swedbank pagal vartojimo kredito sutartį. Turi kitų išlaikytinių – mažametį sūnų, kurio poreikiais rūpinasi kartu su sutuoktine I. L.. Ieškovės nurodytos išlaidos yra ženkliai per didelės ir neatitinka tikrovės, o tam tikros išlaidos apskritai neturėtų būti įskaičiuojamos į vaiko poreikius. Teigia, jog dukrą į ugdymo įstaigą nuveža specialus autobusas, todėl ieškovė turi galimybę dirbti bent pusę dienos ir tokiu būdu apmokėti auklės išlaidas. Išlaidos už automobilio lizingą, jo priežiūrą, remontą nėra vaiko poreikis. Ieškovė nepagrindžia kodėl dukrai yra būtinas toks kiekis vitaminų ir maisto papildų. D. ligos atveju vaistai yra kompensuojami 100 proc., įskaitant ir vaistus nuo epilepsijos, o priemoka sudaro maksimaliai iki 0,60 Eur. Dukrai būtini ortopediniai batai yra kompensuojami 2 kartus per metus, be to tokio amžiaus vaiko augimas yra minimalus.

2.3. Atsakovas, susipažinęs su ieškovės dubliku, pateikė tripliką, kuriame papildomai nurodė, jog ieškovė siekė jį eliminuoti iš vaiko gyvenimo, bendravimas su vaiku vykdavo tik jo iniciatyva. Ieškovė su dukra gyveno užsienyje, kelionės brangiai kainavo, todėl bendravimas su dukra vyko nuotoliniu būdu, tačiau dėl dukros ligos, toks bendravimas buvo neproduktyvus. Dukra niekada nėra likusi pas jį su nakvyne.

2. Trečiasis asmuo I. L. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog nesutinka su išlaikymo dydžiu, o siūloma bendravimo tvarka turėtų būti tikslinama. Su atsakovu yra sudariusi santuoką, augina mažametį vaiką. Atsakovo dukrą yra mačiusi keletą kartų, kontakto negali palaikyti dėl mergaitės ligos. Dėl menkos patirties nėra psichologiškai pasiruošusi rūpintis mergaite. D. priežiūrai būtinos specialios žinios ir įgūdžiai, kurių ji ir atsakovas neturi. Jų namuose nėra atskiros erdvės, kurioje galėtų būti ir miegoti atsakovo dukra. Reikalavimas dėl išlaikymo galėtų būti tenkinamas iš dalies, nes priešingu atveju bus pažeisti kito atsakovo vaiko ir su juo gyvenančių asmenų interesai, sprendimas nebus realiai vykdytinas.

3. Trečiasis asmuo I. G. atsiliepimo nepateikė.

4. Institucija teikianti išvadą byloje pateikė išvadą, patikslintą išvadą, kuriose nurodė, jog buvo lankytasis ir bendrauta su ieškove, taip pat bendrauta su atsakovu. Ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo atitinka vaiko interesus. Reikalavimas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo pareikštas vaiko interesais, atsakovas turi prisidėti prie vaiko priežiūros, užtikrinti jo ir vaiko tarpusavio bendravimą ne tik ryšio priemonėmis, bet po keletą dienų atsakovui praleidžiant su dukra visais metų laikais. Be to mano, jog ieškovės nurodomas bendravimo laikas nuo 16 val. iki 20 val. per „Zoom“ programą, įvertinus mergaitės ligą, yra per ilgas ir neatitiktų geriausių vaiko interesų, todėl jis turėtų būti trumpinamas arba tėvams bendradarbiaujant tarpusavyje nustatytinas konkretus tėvo bendravimo su dukra laikas.

Šalies argumentai

5. Ieškovė teismo posėdžio metu palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti visiškai juose išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, jog dukra yra neįgali, todėl išlaidos rūbams didesnės, nei sveiko vaiko, nes rūbai bei batai sugadinami. Dėl šlapimo ir išmatų nelaikymo būtinos sauskelnės, kurios nors ir yra kompensuojamos, tačiau ji perka geresnes ir kokybiškesnes, todėl reikia primokėti. Dukrai atsirado epilepsija, būtini vaistai, be to vaikai autistai išrankūs maistui, todėl pati gamina, taip pat įdeda papildomai maisto į mokyklą. Dukra negali likti viena, todėl ji negali dirbti. Kai nutraukė santuoką, dukrai nebuvo nustatytas specialus slaugos poreikis, epilepsija. Pasikeitė darželis, mokykla. Pradžioje buvo tik mišrus raidos sutrikimas, vėliau buvo nustatytas autizmas, todėl būtina gydytojų priežiūra, Dėl epilepsijos priepuolių lankosi konsultacijoje du kartus į mėnesį, priklausomai nuo priepuolių pasikartojimo, konsultacija kainuoja nuo 50 iki 60 Eur. Perka specialius žuvies taukus, kurie kainuoja 50 Eur, nes juos vartoti rekomenduoja gydytojai. Į 193 Eur sumą įeina vykimas pas specialistus, papildai, vitaminas D, B, žuvies taukai, vaistai, sauskelnes. Didžioji dalis vaistų kompensuojami, tačiau prie kitų yra priemokos. Taip pat perka higieninės servetėles, putas nuo iššutimų, paklotėlius lovai, tepalus, šios prekės nėra kompensuojamos. Be to pasikeitė jos turtinė padėtis, nes kai gyveno Airijoje, dirbo pusę etato ir gaudavo 1500 Eur darbo užmokestį, dar gavo už slaugą ir neįgalumą iki 1500 Eur. Kai grįžo į Lietuvą gauna už slaugą 220 Eur. Dukra lanko mokyklą, į kurią nuveža autobusas. Automobilis yra būtinas, jog galėtų dukrą nuvežti pas gydytojus, į mokyklą, parką, susitikimus su kitais vaikais, todėl į vaiko poreikius įtraukia išlaidas automobilio priežiūrai bei lizingui. Į 733 Eur sumą, neįeina 111 Eur vaiko pinigai ir 280 Eur, kurie skiriami specialių dukros poreikių tenkinimui. Tarp tėvo ir vaiko nėra jokių santykių, tėvas nerodo jokios iniciatyvos ir noro bendrauti. Atsakovas buvo keletą kartų pasiėmęs dukrą, ji buvo prižiūrėta. Du metus gyvena Lietuvoje, dažnai važiuoja į Vilnių ir siūlo atsakovui susitikti, tačiau jis nenorėjo, negalėjo. Dukra tėvą pažįsta, bet pasakyti nieko negali, tačiau iš jos akių mato, be to ji su tėvu gerai jaučiasi. Dukros bendravimo metu per Zoom programą, ji galėtų atsakovą supažindinti su dukra, papasakoti apie jos kasdienybę, pomėgius, ką valgo, higienos reikalus, o dukra būtų šalia, dukra galėtų išbūti 30 minučių. Dukrą reikia slaugyti, prižiūrėti, jog būtų jai patogi atmosfera, rami aplinka. Atsakovas buvo pasiėmęs dukrą vienai savaitei su nakvyne ir dukrai nieko nenutiko. Dukra nėra agresyvi, ji nieko neskriaudžia. Su specialistais bendravo dėl aplinkos keitimo, taip pat mokytoja yra pasisakiusi, jog dukra puikiai adaptavosi, todėl mano, jog buvimas su tėvu, jai nesukeltų jokio streso. Dukra negali būti palikta be priežiūros, nes ji pati nemoka pasirūpinti, reikia ją aprengti, pamaitinti, nuprausti, nuvesti. Atsakovo būstas yra normalus ir atitiktų dukros poreikius. Dukra yra buvusi pas atsakovą namuose, keletą valandų, dukrai nėra būtinas atskiras kambarys. Dukra miega viena, dukra gali būti su kitais svetimais asmenimis ir tai, jai nekelia jokio diskomforto ir motinos būvimas jai nėra būtinas.

6. Atsakovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu su patikslinto ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies, palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus. Atsakovas papildomai paaiškino, jog kai gyveno Airijoje su dukra bendravo kiekvieną dieną. Vėliau važiuodavo iš Lietuvos į Airiją kas keli mėnesiai, bendraudavo su dukra po keletą valandų. Nežino kaip vaiką auklėti, neturi jokių įgūdžių. Ieškovė niekada jam neaiškino ką dukra mėgsta, kaip ją nuramintą, ką ji valgo. Nesidomėjo ir nelankė jokių kursų dėl bendravimo su tokiais vaikais, nes neturėjo būtinumo. Mano, jog pradžioje jo ir dukros bendravime turėtų dalyvauti ieškove, kuri jam pagelbėtų, paaiškintų kaip reikia bendrauti su dukra ir ją prižiūrėti. Dukra turėtų būti pas jį namuose ir bendrauti po keletą valandų, jog priprastų prie jo ir jo šeimos. Gyvena dviejų kambarių bute, viename kambaryje gyvena jis su sutuoktine ir sūnumi L., o kitame sutuoktinės dukra ir dar turi svetainę, sujungtą su virtuve. Dukra šiuose namuose su nakvyne nebuvo palikta. O kai gyveno kitame bute, tai dukra yra buvusi, bet po jos buvimo stresuodavo visa jo šeima. Neatkūrus ryšio, negali būti jokio bendravimo ir per atostogas. Gydytojas yra parašęs, jog keisti aplinką reikia atsargiai, todėl jis vadovaujasi gydytojo išvadomis, o ne emocijomis. Su dukra paskutinį kartą bendravo prieš porą metų, bylos nagrinėjimo metu su dukra nebuvo susitikęs ir bendravęs. Jei dukra bus ligoninėje, reabilitacijoje, bus šalia specialistai, tai sutinka su dukra pabūti. Jei dukrai reikės vaistų, kurie nėra kompensuojami, gydymo, tai jis prisidėtų pusę sumos. Jo finansinė padėtis yra pasikeitusi, nebeturi įmonės, kurią turėjo, pardavė akcijas, šiuo metu dirba savo įkurtoje mažojoje bendrijoje, vykdo smulkią veiklą, gaunamos pajamos po 350,00 Eur, tai jo oficiali alga, plius papildomai, tai gaunasi apie 1000 Eur per mėnesį. Pardavė įmonės akcijas 2021 m. lapkričio mėn. ir gavo 23000,00 Eur pajamų.

7. Trečiasis asmuo I. G. teismo posėdžio metu sutiko su patikslinto ieškinio reikalavimais ir prašė juos tenkinti visiškai. Papildomai nurodė, jog automobilis skirtas vaikui nuvežti, nes ieškovei ir jam automobilis nėra reikalingas. 2013 m. negalia nebuvo nustatyta, buvo tik įtariamas autizmas, vėliau buvo nustatytas autizmas, epilepsija. Šeimos pajamos apie 2000 Eur ir ieškovės gaunama slaugos pašalpa, jei ieškovė eitų dirbti, ji tos išmokos nebegautų. Šeima turi įsipareigojimų: lizingas ir draudimas apie 300 Eur. Santaupų neturi.

8. Trečiasis asmuo I. L. teismo posėdžio metu su patikslinto ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies, palaikė savo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir prašė į juos atsižvelgti, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą. Paaiškino, jog turi sveikatos problemų, nugaros traumą, negalėtų prižiūrėti atsakovo dukros. Vasaros metu mergaitei nebūtų vietos su nakvyne jų bute, mergaite jai būtų nepatogu, ramios erdvės jai negalėtų sudaryti. Negalėtų savo dukros, kuriai 19 metų, kambario užleisti atsakovo dukrai vasaros metu.

9. Institucijos teikiančios išvadą atstovė palaikė teismui pateiktas išvadas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

10. Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.

11. Ieškovė ir atsakovas yra D. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Civilinėje byloje Nr. 2-4049-608/13 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-20 sprendimu panaikintas bažnytinės ieškovės ir atsakovo santuokos apskaitos įrašas, patvirtinta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis. Šio sprendimo pagrindu šalių nepilnametės dukros D. L. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, iš atsakovo priteistas išlaikymas po 174,00 Eur (600,00 Lt) iki dukros pilnametystės, taip pat nustatyta atsakovo bendravimo su dukra tvarka.

12. Ieškovė kartu su dukra D. gyvena ieškovei ir trečiajam asmeniui I. G. nuosavybės teise priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, name kartu gyvena ir ieškovės bei trečiojo asmens mažametis vaikas. Ieškovė ir trečiasis asmuo I. G. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Trečiasis asmuo I. G. lizingo būdu įsigijo transporto priemonę. Ieškovės vardu nėra įregistruotų transporto priemonių. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., kurio vidutinė rinkos vertė 2014-07-30 buvo 21287 Eur, taip pat žemės sklypas su statiniais 2841/24738 dalis, viso žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2014-05-16 buvo 110056,00 Eur. Ieškovė 2018-06-21 baigė verslo studijų krypties logistikos ir ekspedijavimo koleginių studijų programą ir jai suteiktas transporto ir logistikos profesinio bakalauro laipsnis. Ieškovė nuo 2017 metų sausio mėnesio įsiregistravusi kaip neįgalų asmenį slaugantis asmuo. Ieškovė nuo 2019-08-30 registruojasi kaip darbo ieškantis asmuo. Ieškovės pateikti skelbimai patvirtina apie darbo paieškas. Ieškovės banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2020-11-01 iki 2021-02-04 patvirtina, jog Klaipėdos rajono savivaldybės administracija išmokėjo 222,30 Eur tikslinę kompensaciją ieškovei už vaiko slaugą, Šilutės rajono savivaldybės administracija išmokėjo 100,23 Eur išmoką, VSDFV - 280,00 Eur išmoką. 2021-12-01 iki 2022-01-01 patvirtina, jog Klaipėdos rajono savivaldybės administracija išmokėjo 368,00 Eur tikslinę kompensaciją, VSDFV - 286,00 Eur išmoką ieškovei už slaugą.

13. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos I teritorijos skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimais šalių dukrai D. nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis nuo 2019-11-11 iki 2021-11-10, taip pat nustatytas sunkus neįgalumo lygis, neįgalumo terminas nuo 2016-11-11 iki 2021-11-10. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neįgalumo pažyma patvirtina, jog šalių dukrai D. nustatytas sunkus neįgalumo lygis, neįgalumo terminas nuo 2021-11-11 iki 2025-03-06, nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis nuo 2021-11-11 iki neterminuotai. 2022-01-07 medicinos dokumentų išrašas patvirtina, jog šalių dukrai nustatyta nauja diagnozė - morvano sindromas, taip pat turi gretutinių susirgimų ir komplikacijų – simptominė epilepsija su sudėtingais daliniais priepuoliais, sunkus protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, vaikystės autizmas, rankos celiulitas, probleminė ir sutrikusi mityba, vidurių užkietėjimas. Šalių dukrai paskirtas gydymas, vaistai, konsultacijos pas specialistus.

14. Šalių dukros sveikatos priežiūra nuo 2020-03-09 atliekama UAB „Northway“ medicinos centre. Išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, jog šalių dukrai nustatytas: vaikystės autizmas; sunkus protinis atsilikimas, kiti elgesio sutrikimai; epilepsija su daliniais priepuoliais, šlapimo bei išmatų nelaikymas. Šalių dukra sėdi savarankiškai, į vardą reaguoja vangiai, nurodymų nevykdo, emocijos blankios, monotoniškos, akių kontaktas trumpalaikis. Gydytojas rekomenduoja lankyti specializuotą vaikų ugdymo kolektyvą, teikti kompleksinę pagalbą, laikytis nusistovėjusios rutinos, lėtai pratinti prie naujos aplinkos ir žmonių; užimtumas pagal pomėgius; vaikų neurologo bei psichiatro priežiūra. Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos 2019-08-23 pažyma dėl specialiųjų ugdymo poreikių įvertinimo patvirtina, jog šalių dukrai nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai, nustatytos rekomendacijos ugdymui – individualizuoti bendrąsias programas, teikti logopedo, specialiojo pedagogo, mokytojo padėjėjo pagalbą.

15. Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ mokyklos pažyma patvirtina, jog nuo 2020 metų šalių dukra lanko mokyklą, ugdymas vyksta specialioje lavinimo klasėje. Nurodoma, jog mergaitė lengvai adaptavosi mokykloje, greitai prisitaikė prie naujų žmonių, mokyklos personalo, kas nebūdinga vaikams turintiems įvairiapusį raidos sutrikimą. Mergaitė dalyvauja veikloje, lanko šokių ir muzikos būrelius, valgo iš namų atsineštą maistą, pietauja kartu su vaikais, mokytoja ją maitina, geria iš puodelio, parodo, jog nori gerti. Ieškovė rūpinasi dukros priežiūra, poreikiais, suteikia visas būtinas ugdymo priemones bei priežiūrai. Atsakovas dukros ugdyme nedalyvauja, su pedagogais nebendrauja.

16. Ieškovės pateiktos sąskaitos, kvitai, banko sąskaitų išrašai, patvirtina apie patirtas išlaidas už elektrą, būsto draudimą, dukrai pirktus vaistus, vitaminus, rūbus, batus, maistą, akinius, žaislus, higienos reikmenis, kanceliarines prekes.

17. Atsakovas ir trečiasis asmuo I. L. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Trečiasis asmuo turi sveikatos problemų, jai nustatytas juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija. Atsakovui ir trečiajam asmeniui I. L. nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuriame gyvena atsakovas, trečiasis asmuo, jų nepilnametis sūnus bei trečiojo asmens pilnametė dukra. Trečiojo asmens pateikta sūnaus poreikių lentelė, patvirtina, jog sūnaus poreikiams išleidžiama 380,00 Eur. Atsakovo vardu nėra įregistruotų transporto priemonių. Atsakovas kartu su trečiuoju asmeniu I. L. nuo 2018-09-20 sudarė kreditavimo sutartį su AB SEB banku, kurios pagrindu atsakovui ir trečiajam asmeniui suteiktas 96000,00 Eur kreditas butui, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius pirkimui, kredito grąžinimo terminas 2043-09-15. Atsakovas kartu su trečiuoju asmeniu I. L. nuo 2018-10-05 sudarė kreditavimo sutartį su AB Swedbank, kurios pagrindu atsakovui ir trečiajam asmeniui suteiktas 18300,00 Eur kreditas – nekilnojamojo turto remontui, kredito grąžinimo terminas 2028-09-22, mėnesio įmoka per mėnesį sudaro 245,64 Eur. Atsakovas nuo 2020-01-01 iki 2021-01-31 dirbo UAB „Inrama“, nuo 2020-01-01 iki 2021-01-31 dirbo UAB „Stebėjimo technologijos“; nuo 2020-01-01 iki 2021-01-31 dirbo UAB „Akmens statyba“. Atsakovas įsteigė mažąją bendriją, jo gaunamos pajamos apie 1000 Eur.

18. 2012-01-04 atsakovas pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą, nurodydamas, jog jo buvusi sutuoktinė B. L. su dukra D. išvyko į Airiją bei prašė nustatyti jo dukros D. faktinę gyvenamąją vietą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2012-12-13 pranešė atsakovui, jog neturi duomenų apie atsakovo netinkamą tėvų valdžios įgyvendinimą, į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, sąrašą atsakovo šeima neįrašyta.

19. Ieškovės pateikti elektroniniai laiškai adresuoti atsakovui patvirtina, jog ieškovė siūlė atsakovui atvykti aplankyti dukrą D., pabendrauti apie dukros poreikius, maistą, jos priežiūrą. Ieškovė pranešė atsakovui, jog bus Vilniuje, siūlė jam susitikti su dukra.

Dėl atsakovo gyvenančio skyrium su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarkos pakeitimo.

21. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant. Vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.170 straipsnio 1–3 dalis). Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikas po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena.

22. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai.

Žemesnės instancijos teismas

23. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014)

24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalims nutraukiant santuoką buvo nustatyta, jog atsakovas su dukra D. L. bendrauja naudojantis komunikacinėmis priemonėmis (telefonu, Skype ir kt. konferencijų programa) ne mažiau kaip keturis kartus per mėnesį, kiekvieną sekmadienį 20.00 val. Lietuvos laiku; atsakovui atvykus į Airiją su dukra bendrauja iš anksto suderintu laiku (ne mažiau kaip prieš 2 valandas) atsižvelgiant į dukters kasdieninį režimą ir dukrą grąžina ieškovei tą pačią dieną iki 20.00 val. R. L. įsipareigoja ne vėliau kaip prieš 14 (keturiolika) dienų informuoti B. L. apie atvykimą į Airiją; ieškovė atvykus į Lietuvą informuoja atsakovą ir sudaro jam sąlygas bendrauti su dukra iš anksto suderintu laiku (ne mažiau kaip prieš 2 valandas), dukrą grąžina motinai tą pačią dieną iki 20.00 val.; ieškovė periodiškai kas 3 (tris) mėnesius informuoja atsakovą apie dukters sveikatos būklę, sveikatos priežiūros ir gydymo procedūras. Ieškovė prašo pakeisti šią tvarką, argumentuodama tuo, jog su dukra grįžo iš Airijos gyventi į Lietuvą, atsakovas turi su dukra bendrauti kuo dažniau, praleisti kartu atostogas, taip pat būti su dukra, kai ji gydoma stacionare. Atsakovas sutinka, jog bendravimo tvarka būtų pakeistas, tačiau teigia, jog jis neturi įgūdžių bendrauti su dukra, ieškovė niekada jam nepaaiškino kaip reikia dukrą prižiūrėti, nesutinka su dukra bendrauti nuotolinėmis ryšio priemonėmis, nes toks bendravimas yra netikslingas, nesutinka vasaros metu ir per šventes praleisti laiką su nakvyne, nes nepertraukiamas bendravimas vasarą ir per šventes, neatitinka vaiko interesų, gali turėti neigiamos įtakos vaiko sveikatai.

25. Bylos duomenys patvirtina, jog ginčo šalių santykiai yra konfliktiški, tarp jų kyla nesutarimai dėl atsakovo bendravimo su dukra, nes ieškovė siekia, jog atsakovas kuo daugiau praleistų laiko su dukra ir teigia, jog tai neturės neigiamos įtakos dukros sveikatai ir jos siūloma bendravimo tvarka neprieštarauja vaiko interesams. Tuo tarpu atsakovas neneigia pareigos bendrauti su dukra, tačiau teigia, jog bendravimas turi būti minimalus, jog nebūtų pakenkta vaiko sveikatai, be to tarp jo ir dukros ryšys yra nutrukęs, jis neturi įgūdžių prižiūrėti dukrą.

26. Byloje nustatyta, jog po (duomenys neskelbtini) šalių santuokos nutraukimo šalių dukra su ieškove gyveno Airijoje, prieš du metus grįžo į Lietuvą, šiuo metu ieškovė su dukra gyvena Klaipėdos rajone, atsakovas gyvena Vilniuje, todėl akivaizdu, jog teismo nustatyta bendravimo tvarka turėtų būti pakeista, nes pasikeitė vaiko gyvenamoji vieta, be to pablogėjo šalių dukters sveikata, ir turi būti nustatyta nauja bendravimo tvarka, atsižvelgiant į šalių dukros sveikatos būklę, specialistų rekomendacijas bei atsakovo galimybes nustatytą bendravimo tvarką realiai vykdyti. Šalių paaiškinimai patvirtina, jog atsakovas su dukra nebendrauja pakankamai ilgą laiką, dėl ko ryšys tarp vaiko ir tėvo yra nutrūkęs. Kadangi šalių dukra nekalba, tai jos nuomonė dėl bendravimo su tėvu negalėjo būti išklausyta, tačiau ieškovės pateikti paaiškinimai, ugdymo įstaigos pateikti duomenys, gydytojų išvados patvirtina, jog mergaitė gali bendrauti, ji dalyvauja veikloje, todėl teismo vertinimu fizinis atsakovo ir dukros bendravimas yra galimas ir toks bendravimas nepakenktų vaikui. Kita vertus būtina įvertinti byloje pateiktus medicininius duomenis bei gydytojo pateiktas rekomendacijas apie šalių dukros sveikatos būklę, kurie įrodo, jog šalių dukra turi būti lėtai pratinama prie naujos aplinkos ir žmonių, būtina laikytis nusistovėjusios rutinos. Taigi nustatant atsakovo ir dukros bendravimą būtina atsižvelgti į šalių dukros sveikatą ir jos realias galimybes bendrauti su atsakovu. Šiame kontekste svarbu įvertinti ir tai, kokių atsakovas imasi veiksmų, jog jo ir vaiko ryšys būtų atkurtas ir atsakovas galėtų su dukra maksimaliai bendrauti ir dalyvauti jos auklėjime bei gyvenime.

27. Teismas atkreipia šalių dėmesį, jog Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

28. Teismas nurodo, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau - CPK) XIX skyriuje ,,Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai” įtvirtintos šeimos bylas nagrinėjančio teismo didesnio aktyvumo taisyklės: CPK 376 straipsnio 2–4 dalyse nurodyta, kad teismas privalo imtis priemonių šalims sutaikyti, taip pat siekti, jog būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai; teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu; taip pat jeigu byloje pareikštas vienas iš įstatymuose numatytų alternatyvių reikalavimų, teismas, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą. Esant tokia teisminiam reglamentavimui, teismas gali nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri nebuvo nurodyta procesiniuose dokumentuose, tačiau kuri labiausiai atitinka vaiko interesus ir kurią realiai galima vykdyti.

29. Nagrinėjant bylas dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo yra būtina išklausyti vaiko nuomonę, jei vaikas sugeba ją išreikšti. Kaip jau minėta nagrinėjamoje byloje vaiko nuomonė nebuvo išklausyta, nes mergaitė nekalba, tačiau ieškovė nurodė, jog mergaitė galėtų bei norėtų laiką praleisti su tėvu, dukra tėvą pažįsta, anksčiau jie kartu yra leidę laiką, atsakovas tinkamai rūpinosi dukra, be to ieškovė pabrėžė, jog paaiškintų atsakovui kaip reikia dukrą prižiūrėti, kokia jos dienotvarkė. Kaip matyti, atsakovas sutinka bendrauti su dukra, tačiau mano, jog bendravimas turi būti minimalus, nes tarp jo ir dukros ryšys yra nutrukęs, be to dukros sveikatos būklė sunki, jis neturi jokių įgūdžių, kaip reiktų prižiūrėti dukrą, todėl gali pablogėti vaiko sveikatos būklė. Teismas nurodo, jog tai, jog atsakovas neturi tam tikrų įgūdžių bei patirties bendrauti bei prižiūrint savo dukrą, nėra pagrindas jam vengti bendravimo su dukra bei nusistatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogi jam. Pabrėžtina, jog atsakovas neturi siekti nusišalinti nuo dukros kasdieninės priežiūros, kurios našta šiuo metu tenka vienai ieškovei. Teismo vertinimu būtent atsakovui kuo daugiau laiko praleidžiant su dukra ir būtų atkurtas ryšys bei atsakovas įgytų dukros priežiūros įgūdžių, kurių kaip teigia neturi. Šiame kontekste pažymėtina, jog atsakovas gali konsultuotis pas įvarius specialistus, lankyti kursus, kuriuose mokama kaip tėvams bendrauti su sunkią negalią turinčiais vaikais, taip pat prašyti ieškovės pagalbos bei konsultacijos dėl dukros priežiūros. Atsakovas teigia, jog dukros sveikata yra sunki, todėl jis negali bendrauti su dukra tiek laiko, kaip prašo ieškovė, nes tai gali pakenkti dukros sveikatai, tačiau atsakovas nepateikė duomenų, jog bendravimas su juo kenktų vaiko sveikatai, traumuotų vaiką psichologiškai, keltų pavojų vaiko sveikatai, brandai.

30. Atsakovas teigia, jog bendravimas nuotolinio ryšio priemonėmis yra netikslingas, nes mergaitė nekalba, nereaguoja į vardą, tačiau su tokiais atsakovo argumentais teismas neturi pagrindo sutikti. Pažymėtina, jog ir nuotolinėmis ryšio priemonėmis mergaitei stebinti atsakovą, klausantis atsakovo, reaguojant į jo balsą, galimas bendravimas. Tokiu būdu šalių dukrą priprastų prie atsakovo balso, išvaizdos, atsakovo namų aplinkos, o tai padėtų atkurti tarp jų nutrūkusi ryšį, todėl ieškovės siūloma atsakovo bendravimo su dukra tvarka nuotolinio ryšio priemonėmis atitinka vaiko interesus bei atsakovo gali būti realiai vykdoma. Ieškovė nurodė, jog dukra galėtų išbūti 30 minučių. Taigi įvertinus vaiko sveikatos būklę bendravimo laikas galėtų trukti ne daugiau kaip 30 minučių nuo 18 val. iki 18.30 val., o šalims sutariant, jis galėtų būti palaipsniui ilginamas, atsižvelgiant į tėvo ir vaiko norus bei galimybes bendrauti tokiu būdu.

31. Atsakovas nesutinka su dukra nepertraukiamai bendrauti po vieną savaitę kiekvieną vasaros mėnesį iš anksto suderinus dukters paėmimo ir grąžinimo laiką, taip pat per Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas, Naujuosius metus, Šv. Velykas, argumentuodamas tuo, jog neturi įgūdžių, kaip tinkamai prižiūrėti ir rūpintis dukra, be to dukra prie jo ir prie jo aplinkos nėra pripratusi, jis neturi sąlygų, jog dukra leistų vasaros atostogas su juo, nes būstas yra tik dviejų kambarių. Pirmiausia teismas nurodo, jog kiekvienas iš tėvų turi pareigą kuo daugiau bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime, praleisti dalį atostogų ir švenčių, jei tai nekenkia vaiko interesams, pabrėžtina, jog vaiko, kaip visavertės asmenybės raidai, reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis. Atsakovas teigia, jog jo būstas yra per ankštas, jis negalėtų sudaryti sąlygų dukrai pasilikti su nakvynę, tačiau teismas atkreipia atsakovo dėmesį, jog dukra su atsakovu praleistų tik neilgą laiko tarpą, šioje byloje nėra sprendžiamas mergaitės gyvenamosios vietos nustatymo klausimas, todėl atsakovas, siekdamas, jog dukra priprastų prie jo gyvenamosios aplinkos, turi imtis priemonių ir sudaryti sąlygas, jog trumpam laikui jo dukrai būtų sukurta rami ir jos poreikius atitinkanti aplinka. Teismas, įvertinęs ieškovės teiktus paaiškinimus apie vaiko kasdieninę priežiūrą, būtiną aplinką, taip pat šalių dukros turimas sveikatos problemas, tai, jog mergaitei būtina nuolatinė suaugusio asmens priežiūra, gydytojo rekomendacijas, jog mergaitė palaipsniui turi būti pratinama prie naujos aplinkos bei žmonių, siūlomą atsakovo ir dukros bendravimo laiką, sprendžia, jog bendravimas atsakovo su dukra galėtų vykti tiek vasaros metu, tiek švenčių metu, tačiau vasaros atostogų metu ne po vieną savaitę nepertraukiamai, o po tris dienas kiekvieną vasaros mėnesį, taip pat mergaitė galėtų praleisti su atsakovu valstybines šventes, kurių trukmė nėra ilga. Teismo vertinimu tokia bendravimo tvarka šiuo metu atitiktų vaiko interesus bei galėtų būti realiai vykdoma, per šį laiką dukra priprastų prie atsakovo bei jo namų aplinkos, šeimos, toks trumpas laikas nesukels neigiamų padarinių atsakovui ir jo šeimai. Teismas pažymi, jog atsakovas turi siekti kuo daugiau bendrauti su savo vaiku ir bendravimo metu, kuris truktų tik tris dienas, sudaryti dukrai tinkamas ir saugias sąlygas.

32. Ieškovė prie bendravimo tvarkos nurodo, kad ieškovė įsipareigoja pranešti ir suteikti visą informaciją atsakovui apie dukters sveikatos būklę esant gydymo įstaigoje stacionare arba kitoje dukters buvimo vietoje, o atsakovas įsipareigoja pranešti ir suteikti ieškovei visą informaciją apie dukters sveikatos būklę, esant gydymo įstaigoje stacionare arba jų bendravimo metu esant atsakovui kartu su dukra. Teismas nurodo, kad tokio pobūdžio klausimai reglamentuoja ne bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku, tačiau sprendžia tėvo ir motinos santykius. Išaiškintina, kad tėvų gyvenimas skyriumi, niekaip neriboja jų teisės ir pareigos auklėti savo vaikus, be to, abu tėvai turi teisę bei pareigą domėtis vaiko sveikata. Visi klausimai susiję su vaiko auklėjimu, ugdymu ir kt. privalo būti sprendžiami tarpusavio tėvų sutarimu ir teismas sprendimu negali daryti įtakos šioms tėvų pareigoms. Dėl minėtų aplinkybių teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje dėl ieškovės ir atsakovo vienas kitam nustatomų pareigų nėra nurodytina.

33. Bylos nagrinėjimo metu šalių dukros sveikata pablogėjo, ji buvo stacionarizuota į gydymo įstaigą, atsižvelgiant į tai ieškovė į bendravimo tvarką įtraukė atsakovo bendravimą su dukra, jai esant gydymo įstaigoje. Atsakovas sutinka, jog gydymo įstaigai nusprendus dukterį stacionarizuoti į ligoninės skyrių, pirmas tris paras (72 valandas) ligoninėje kartu su dukra lieka ieškovė, sekančias tris paras (72 valandas) ieškovę pakeičia atsakovas. Taip šalys keičiasi, kol dukra išleidžiama gydytis į namus; tuo atveju, jei atsakovas yra likęs su dukra ligoninėje ir dukra išrašoma gydytis į namus, atsakovas įsipareigoja pranešti ieškovei apie dukros išrašymą iš gydymo įstaigos ir ieškovė įsipareigoja dukrą savo lėšomis ir savo transporto parsivežti į savo gyvenamąją vietą; tuo atveju, jeigu ieškovė yra likusi su dukra ligoninėje ir dukra išrašoma gydytis į namus, įsipareigoja pranešti atsakovui apie dukters išrašymą iš gydymo įstaigos ir savo lėšomis ir savo transportu parsivežti ją į savo gyvenamąjį vietą. Teismo vertinimu tokia siūloma bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus, ji gali būti realiai vykdoma, todėl nustatytina.

34. Teismas, atsižvelgdamas į šalių išdėstytas pozicijas, atsakovo galimybę bendrauti su vaiku, specialistų rekomendacijas, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės pateiktą išvadą ir išsakytą poziciją bei siekdamas užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, iš dalies tenkina ieškovės reikalavimą dėl bendravimo tvarkos bei nustato skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, kuri geriausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir gali būti realiai vykdoma.

35. Šalims išaiškintina, kad sutinkamai su CK 3.156 straipsniu tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, tiek, kiek jų neapima teismo procesiniu sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi CK 3.165 straipsnio 3 dalimi, o taip pat, bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Taip pat teismas išaiškina šalims, jog santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl po kurio laiko, vieno iš tėvų nuomone, jeigu nustatyta bendravimo su vaiku tvarka nebeatitiktų geriausių vaiko interesų, taip manantis vienas iš tėvų turi teisę dėl bendravimo tvarkos išplėtimo vėl kreiptis į teismą, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas gali kreiptis ateityje.

Dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo.

36. Ieškovė prašo padidinti teismo sprendimu iš atsakovo priteistą išlaikymo dydį iki 500,00 Eur, motyvuodama tuo, kad išaugo šalių dukros poreikiai, dukrai nustatytas neįgalumas, epilepsija, pasikeitė ieškovės turtinė padėtis, ieškovė negali dirbti, nes slaugo neįgalią dukrą, todėl sumažėjo jos gaunamos pajamos ir atsakovo teikiamo išlaikymo dukrai nebepakanka. Atsakovas sutinka, jog vaiko poreikiai išaugo, tačiau mano, jog ieškovės prašoma išlaikymo suma yra per didelė, nepagrįsta, vaiko išlaikymui pakanka 500,00 Eur, nes prie dukros specialiųjų poreikių tenkinimo prisideda ir valstybė skirdama išmokas, be to teigia, jog neturi finansinių galimybių teikti ieškovės prašomą išlaikymą, nes išlaiko dar vieną vaiką, turi finansinių įsipareigojimų bankams, todėl sutinka dukrai teikti išlaikymą po 250,00 Eur per mėnesį.

37. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai tėvo (motinos) turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Sprendžiant, ar yra pagrindas nustatytam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes, t. y. aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir aplinkybes, susijusias su vaiko (vaikų) poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu.

39. Pabrėžtina, jog sprendžiant tokio pobūdžio tarp šalių kilusį ginčą, t. y. išlaikymo dydžio pakeitimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius.

40. Tarp ieškovės ir atsakovo nėra ginčo dėl to, kad dukrai išlaikymą teikti turi abu tėvai, kad vaiko poreikiai jam augant keičiasi ir šiuo metu jie yra padidėję, tačiau šalys nesutaria dėl konkretaus išlaikymo dukrai dydžio.

Dėl pasikeitusių vaiko poreikių.

41. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju išlaikymo vaikui dydis buvo nustatytas šalių susitarimu, todėl Vilniaus miesto apylinkės 2013-02-20 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-4049-608/2013 nebuvo atskirai vertinami vaiko poreikiai ir kiekvienos iš šalių turtinė padėtis. Dėl šios priežasties, sprendžiant dėl vaiko poreikių ir šalių turtinės padėties pasikeitimų, reikalinga įvertinti, ar šalių numatytas išlaikymas gali užtikrinti esamus vaiko poreikius ir ar šiuo metu atsakovas turi galimybę teikti šių poreikių užtikrinimui reikalingą išlaikymą.

42. Ieškovė padidėjusius vaiko išlaikymo poreikius nurodė teismui pateiktame ieškinyje, kuriuos detalizavo bylos nagrinėjimo teisme metu. Ieškovė paaiškino, jog šalių nepilnametės dukros specialiems poreikiams tenkinti skiria 380,23 Eur sumą, kurią gauna iš valstybės ir savivaldybės, o įprastiems poreikiams tenkinti, t. y. maitinimui, rūbams, avalynei, higienos reikmėms, vitaminams, laisvalaikiui, transportui, būsto išlaikymui bei kitiems būtiniausiam poreikiams kas mėnesį reikia 733,00 Eur.

43. Bylos duomenys patvirtina, jog nuo teismo sprendimo priėmimo, kuriuo šalių dukrai buvo priteistas išlaikymas, praėjo beveik devyneri metai, šiuo metu šalių dukrai yra keturiolika metų, šalių dukra pakeitė gyvenamąją vietą bei ugdymo įstaigą. Be to, mergaitei nustatytas sunkus neįgalumo lygis iki pilnametystės, neterminuotai nustatyti specialūs poreikiai bei nuolatinės slaugos poreikis, autizmas, Morvano sindromas, šios ligos nebuvo nustatytos iki 2013 metų. Įvertintina ir tai, jog išaugo maisto produktų, būsto išlaikymo, vaistų, rūbų ir kitų vaiko pragyvenimui būtinų prekių kainos, pradėjus lankyti kitą ugdymo įstaigą bei lavintis, atitinkamai išaugo poreikiai kultūrinei-socialinei veiklai, taip pat būtina pirkti specialius vaistus, higienos priemones, lankytis pas specialistus, todėl akivaizdu, jog vaiko poreikių tenkinimui reikia daugiau lėšų, ir iš atsakovo priteistas 174,00 Eur vaikui išlaikymas negali patenkinti būtinų bei specialių vaiko poreikių bei užtikrinti tinkamų sąlygų mergaitei augti ir vystytis.

44. Ieškovė įrodinėja, jog dukrai per mėnesį reikia: maistui – 160,00 Eur, rūbams ir avalynei 80,00 Eur, sveikatos priežiūrai ir vitaminams – 193,00 Eur, higienos ir asmeninėms reikmėms – 60,00 Eur, būsto išlaikymo dalis -70,00 Eur, laisvalaikiui - 40,00 Eur, lavinimo priemonėms - 40,00 Eur, šventėms - 20,00 Eur, už automobilio priežiūrą, lizingą, kurą - 70,00 Eur. Teismo vertinimu vaikui gyvenant su ieškove, jai yra geriausiai žinomi realūs vaiko poreikiai ir jiems tenkinti reikalinga suma, tačiau vaiko poreikiai turi būti nurodomi realūs, o jiems tenkinti reikalinga suma turi būti pagrįsta.

45. Teismo vertinimu, nereikia įrodinėti, jog šalių dukrai būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės ugdymui, higienos prekės, vaistai ir pan., tačiau ieškovės pateiktoje išlaidų lentelėje nurodoma būtina 733,00 Eur suma D., kuri reikalinga vienam mėnesiui jai išlaikyti ir jos kasdieniams poreikiams tenkinti, nelaikytina atitinkančia faktines vaiko išlaikymui reikiamas būtinas ir pagrįstas išlaidas. Teismo vertinimu ieškovės nurodoma vaiko laisvalaikiui, šventėms skirtina suma kiekvieną mėnesį po 60,00 Eur yra pakankamai didelė ir nepagrįsta, todėl mažintinos iki 40 Eur. Turiningą vaiko laisvalaikį galima užtikrinti užsiimant ir nemokama veikla. Teismas pažymi, jog tėvai turintys finansinę galimybę, gali tenkinti bet kokius vaiko norus, ir skirti nepilnamečiui vaikui išlaidų sumą, kuri viršija jo poreikius, tačiau tai nereiškia, kad kitas iš tėvų, kuris neturi tokios galimybės ir su kuriuo nebuvo derintos išlaidos, privalo prisidėti prie tokių išlaidų padengimo. Ieškovė nurodo, jog patiria 70 Eur išlaidų dėl automobilio priežiūros, lizingo, kuro. Teismas tik iš dalies sutinka su šiomis išlaidomis ir laiko, jog tik prie kuro išlaidų turėtų prisidėti atsakovas, nes vaikui būtina vykti pas gydytojus, į susitikimus su kitais vaikais, laisvalaikiui ir tai tiesiogiai susiję su vaiko poreikiais ir tėvas prie jų turi prisidėti, tačiau šie vaiko poreikiai tenkinami ne kasdien, nes mergaitę į mokyklą nuveža autobusas, be to atsakovas neturi pareigos atlyginti ieškovės patiriamas išlaidas dėl automobilio išsimokėjimo ir jo priežiūros, nes mokamos lizingo, draudimo įmokos, automobilio priežiūrą negali būti priskirtina prie vaiko būtinų poreikių tenkinimo, todėl ši suma mažintina iki 40 Eur. Ieškovė nurodo, jog sveikatos priežiūrai ir vitaminams išleidžia 193 Eur į mėnesį, nurodė, jog dukrai reikia vitaminų, perka žuvų taukus, nors dukrai skiriami vaistai yra kompensuojami valstybės, tačiau reikia primokėti, nes ji perka geresnius. Teismas nurodo, jog tiek vaistai dukrai, tiek gydymas yra kompensuojamas valstybės, ieškovės sumokama priemoka įsigyjant vaistus nėra didelė. Ieškovės pateikti kvitai patvirtina apie perkamus vaistus, papildus, vitaminus, suteiktą privačia gydytojo konsultaciją, tačiau įrodymų, kad būtent tik tokios firmos vitaminai būtini ir mergaitė negali vartoti kitų gamintojų vitaminų, jog būtini žuvų taukai, kuriuos perka ieškovė, o kitos rūšies žuvų taukai netinka, pagrindžiančių duomenų nepateikta. Kita vertus įvertinus vaikui nustatytas ligas, neabejotina, jog šalių dukrai turint didelių specialių poreikių, sveikatos priežiūrai turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, jog ieškovė tik iš dalies pagrindė sumą, kurią ji nurodo skiria sveikatos priežiūrai ir vitaminams, todėl teismas laiko jog 130,00 Eur suma yra pakankama, įvertinus tai, jog šalių dukros specialiųjų poreikių tenkinimui yra skiriama ir valstybės mokama išmoka - neįgalumo pašalpa. Taip pat svarbu pažymėti, jog šalių vaikui valstybės yra mokama 116,76 Eur išmoka (vaiko pinigai), kurie skirti būtent vaiko poreikiams tenkinti ir jos tikslas taip pat palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaiką, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaiko poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų, o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga, kad būtų patenkinti visi vaiko poreikiai. Teismo vertinimu kitos ieškovės nurodytos sumos yra būtinos, jog būtų patenkinti kasdieniai vaiko poreikiai, jų dydžiai yra protingi bei iš dalies pagrįsti byloje pateiktais įrodymais.

46. Teismas sutinka, kad apskaičiuoti ir įrodymais pagrįsti visas vaiko poreikiams reikalingas išlaidas nėra lengva, nes vieną mėnesį vaiko poreikiai, o tuo pačiu ir išlaidos jiems, gali būti didesni, kitą – mažesni, be to, žmogus turi labai daug ir kitų poreikių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

47. Apibendrinus byloje esančius duomenis ir teismo posėdžio metu ieškovės duotus paaiškinimus pripažintina, kad ieškovės nurodytos vaiko poreikiams skiriamos sumos nėra tikslios ir objektyviai būtinos, todėl teismas negali besąlygiškai jomis vadovautis. Teismas, įvertinęs mergaitės amžių, tokio amžiaus vaiko galimus ir būtinus poreikius (sveikai maitintis, rengtis rūbais ir dėvėti avalynę, atitinkančią metų laikus, leisti laisvalaikį, lankyti papildomus užsiėmimus), taip pat įvertinus, jog mergaitė turi didelių specialių poreikių, sveikatos problemų, taip pat įskaičiavus įvaiko poreikių tenkinimą valstybės bei savivaldybės mokamas sumas, vadovaujantis formuojama teismų praktika, konstatuoja, kad 1050,00 Eur suma kas mėnesį visiškai pakankama, atitinka šalių vaiko amžių ir pakankama tenkinti būtinas materialines sąlygas mergaitės fiziniam ir socialiniam vystymuisi, įgimtų ir įgytų gebėjimų tolesniam ugdymui ir tobulinimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Dėl tėvų turtinės padėties.

48. Teismas, įvertinęs vaiko poreikius, turi nustatyti abiejų tėvų turtinę padėtį, jos pokyčius, tėvų pastangas, kad nepilnamečio vaiko poreikiai būtų patenkinti. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikui išlaikyti.

49. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas dirba, jo darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 1000,00 Eur, atsakovas savo vardu turi registruoto nekilnojamojo turto, taip pat turi finansinių įsipareigojimų bankui, atsakovas yra sudaręs santuoką ir turi dar vieną išlaikytinį. Duomenų, jog atsakovas turi sveikatos problemų, yra sumažėjęs jo darbingumas, nėra.

50. Vertinant ieškovės turtinę padėtį nustatyta, jog ieškovės gaunamos pajamos sumažėjo, nes ieškovė grįžusi į Lietuvą dėl nuolatinės dukros priežiūros negali dirbti, valstybės jai mokama slaugos išmoka sudaro 222,30 Eur, nors ieškovė registravosi darbo biržoje, taip pat savarankiškai ieškojosi darbo, tačiau susirasti darbą nepavyko, o šiuo metu dukros sveikatai pablogėjus, ieškovė darbo paieškas nutraukė, ieškovės vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas. Ieškovė yra sudariusi santuoką ir taip pat turi dar vieną išlaikytinį. Ieškovė finansinių įsipareigojimų savo vardu neturi. Ieškovė sveikatos problemų neturi.

51. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes matyti, jog abi ginčo šalys jaunos, darbingo amžiaus, neturi sveikatos problemų. Lyginant šalių gaunamas pajamas matyti, jog ieškovės finansinė padėtis yra blogesnė, nes ji dėl dukros priežiūros negali dirbti ir tik gauna slaugos išmoką, tuo tarpu atsakovas yra įkūręs mažąją bendriją, gauna nuolatines pajamas, taip pat pardavė įmonės akcijas ir gavo papildomai pajamų ir nors atsakovas nurodo, jog jo gaunamas užmokestis nėra didelis, tačiau pažymėtina, jog iš esmės atsakovo gaunamos pajamos priklauso nuo jo paties priimamų užsakymų kiekio ir gali būti žymiai didesnės. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas turi finansinių įsipareigojimų, tačiau pažymėtina, jog dėl tėvo prisiimtų įsipareigojimų negali nukentėti vaiko interesai, nes tėvas prisiimdamas prievoles, turi įvertinti savo galimybes ir užtikrinti vaikui tokį išlaikymą koks jis yra būtinas. Teismas nurodo, jog atsakovas, būdamas sveikas ir darbingo amžiaus, turi imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jo ir jo nepilnamečio vaiko poreikius. Pažymėtina ir tai, jog ieškovei ir taip tenka didesnė našta išlaikant dukrą, suteikiant jai gyvenamąjį būstą ir tokiu būdu suteikiant galimybę atsakovui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Taigi įvertinus ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį darytina išvada, jog šiuo metu ieškovės finansinė padėtis yra prastesnė, nei atsakovo.

52. Ieškovas nurodo, jog jo sūnaus išlaikymui pakanka 380 Eur, jei jis mokės didesnį išlaikymą dukrai nukentės jo kito vaiko interesai. Pirmiausia teismas akcentuoja, kad vaikų lygiateisiškumo principas nereiškia, kad visais atvejais visiems to paties asmens išlaikytiniams turi būti priteisiamas vienodo dydžio išlaikymas, nes vaikų poreikiai yra skirtingi, taigi objektyviai išlaikymo dydis gali skirtis. Šiuo atveju svarbu tai, jog šalių dukra turi didelių sveikatos problemų, specialių poreikių, turi būti nuolatos stebima gydytojų, todėl neabejotina, jog mergaitės poreikiai susiję su jos sveikata, higienine priežiūra, maitinimu, apranga, avalyne yra žymiai didesni negu sveikatos problemų neturinčio vaiko. Pažymėtina, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą apsisprendimas turėti vaikų lemia įsipareigojimų juos išlaikyti iki pilnametystės atsiradimą (CK 3.30 straipsnis, 3.192 straipsnis). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, kadangi priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Taigi atsakovas, turėdamas jau vieną išlaikytinę, prieš nuspręsdamas susilaukti kito vaiko, turėjo įvertinti, ar jis bus pajėgus išlaikyti abu vaikus.

53. Atsakovas taip pat teigia, jog turi finansinių įsipareigojimų bankams, nes už kredito lėšas įsigijo nekilnojamąjį turtą, todėl neturi finansinių galimybių mokėti ieškovės prašomo išlaikymo. Šiame kontekste teismas pažymi, jog tokio pobūdžio aplinkybė, kaip įsipareigojimų turėjimas, neatspindi sunkios atsakovo turtinės padėties, o tik patvirtina aplinkybę, kad atsakovui pakanka lėšų, nes prieš prisiimdamas finansinius įsipareigojimus, jis įvertino savo galimybes išlaikyti du vaikus, bei mokėti paskolas bankui, todėl labai tikėtina, jog atsakovas turi pajamų ir gali išsilaikyti pats, išlaikyti savo šeimą bei šalių dukrą, taip pat mokėti įmokas kredito įstaigoms. Be to pabrėžtina ir tai, jog kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, kadangi asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

54. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgus į vaiko amžių, sveikatos būklę ir jo augančius kasdienius bei specialius poreikius, kuriems patenkinti būtina 1050,00 Eur suma, abiejų tėvų turtinę padėtį, įvertinus valstybės vaikui mokamų išmokų dydžius – 116,76 Eur, 286,00 Eur, kurie skiriama specialių neįgalaus vaiko poreikių tenkinimui, įvertinus, tai jog abu tėvai yra darbingi, sveiki, tačiau atsakovo šiuo metu gaunamos pajamos yra akivaizdžiai didesnės nei ieškovės, taip pat įvertinus tai, jog šalių dukros gyvenamoji vieta nustatyta su motina, todėl būtent ieškovei tenka didesnė vaiko išlaikymo našta užtikrinant dukrai gyvenamąjį būstą ir tenkinant kasdienius vaiko poreikius, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui, sveikatos priežiūrai, tačiau tėvas, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų neprisideda ir tokios išlaidos šiuo metu tenka būtent ieškovei, įvertinus tai, jog atsakovo ir dukros bendravimo tvarka yra minimali, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismų formuojama praktika tokio pobūdžio bylose konstatuoja, jog yra pagrindas minimaliai nukrypti nuo lygių dalių principo ir iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai po 370,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės. Teismo įsitikinimu, atsakovo mokamas tokio dydžio išlaikymas kartu su ieškovės skiriama 278,00 Eur dydžio išlaikymu, taip pat valstybės vaikui mokamomis išmokomis yra visiškai pakankamas ir atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių turtinę padėtį, jų teises, interesus (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

55. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas pakeisti teismo sprendimu vaikui priteistą išlaikymą ir iš atsakovo priteisti periodinėmis išmokomis po 370,00 Eur kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2021-02-19 iki vaiko pilnametystės (CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniai). Pažymėtina, kad jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų.

56. Išaiškintina šalims, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei bendravimo tvarkos neturi res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, augant vaikui, pasikeitus šalių turtinei padėčiai yra galimas pakartotinis ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ar vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.169 straipsnio 3 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

57. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkinti iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo teisines paslaugas. Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas.

58. Ieškovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas pateikė duomenis, jog patyrė 730,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (teisinės pagalbos išlaidų).

59. Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, atsakovo atstovės paruoštų procesinių dokumentų apimtį, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, įvykusių teismo posėdžių skaičių ir trukmę, advokatės laiko sąnaudas, atsižvelgdamas į Rekomendacijas bei vadovaudamasis CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, jog atsakovo prašomos priteisti atstovavimo išlaidų sumos yra pagrįstos ir nėra per didelė.

60. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės reikalavimai tenkinti iš dalies (82 proc.), t. y. dėl bendravimo tvarkos (apie 90 proc.), dėl išlaikymo pakeitimo (74 proc.), tai proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai atsakovui priteistina iš ieškovės 131,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat iš atsakovo priteistina 179,00 Eur žyminio mokesčio valstybei (už turtinio pobūdžio reikalavimą – 100 Eur, už neturtinio pobūdžio reikalavimą 79 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-20 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4049-608/2013, dalį dėl D. L. priteisto išlaikymo ir priteisti iš atsakovo R. L. išlaikymą D. L. po 370,00 Eur kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis nuo 2021-02-19 iki D. L. pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-20 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4049-608/2013, dalį dėl atsakovo bendravimo tvarkos su dukra D. L. ir nustatyti tokią bendravimo tvarką:

1. šalių dukra D. L. su tėvu R. L. bendrauja kiekvieną ketvirtadienį nuotoliniu būdu per „Zoom“ programėlę su vaizdu ne mažiau nei 30 minučių, padedant ieškovei B. G. nuo 18 val. iki 18.30 val. ;

2. gydymo įstaigai nusprendus dukterį D. L. stacionarizuoti į ligoninės skyrių, pirmas tris paras (72 valandas) ligoninėje kartu su dukra lieka ieškovė, sekančias tris paras (72 valandas) ieškovę pakeičia atsakovas. Taip šalys keičiasi, kol dukra išleidžiama gydytis į namus;

3. tuo atveju, jei atsakovas yra likęs su dukra ligoninėje ir dukra išrašoma gydytis į namus, atsakovas įsipareigoja pranešti ieškovei apie dukros išrašymą iš gydymo įstaigos ir ieškovė įsipareigoja dukrą savo lėšomis ir savo transporto parsivežti į savo gyvenamąją vietą;

4. tuo atveju, jeigu ieškovė yra likusi su dukra ligoninėje ir dukra išrašoma gydytis į namus, įsipareigoja pranešti atsakovui apie dukters išrašymą iš gydymo įstaigos ir savo lėšomis ir savo transportu parsivežti ją į savo gyvenamąjį vietą;

5. atsakovas su nepilnamete dukra D. L. bendrauja po tris dienas kiekvieną vasaros mėnesį, pasiimdamas dukrą iš jos buvimo vietos iš anksto šalių suderintą valandą ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 20 val.

6. Atsakovas kiekvienais poriniais metais su dukra D. L. praleidžia Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas, Naujuosius metus, Šv. Velykas, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos iš anksto šalių suderintu laiku ir grąžindamas ją į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 20 val.

Priteisti iš ieškovės B. G. 131,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui R. L..

Priteisti iš atsakovo R. L. 179,00 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Asta Matulevičienė