Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės O. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus ieškinį dėl laikino motinos valdžios ribojimo, nuolatinės globos vaikui nustatymo ir globėjo paskyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, pareikštą atsakovei O. M., trečiasis asmuo M. M., išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Teisme 2016-02-29 gautas atsakovės apeliacinis skundas, kuriame atsakovė nurodo, jog nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-09 sprendimu, teigia, jog buvo patalpinta į Lukiškių tardymo izoliatorių kalėjimą, apie ką žinojo ir teisėja ir prokurorė, tačiau į teismo posėdį jos neatvežė. Atsakovės teigimu, teisminio nagrinėjimo metu buvo nepagrįstai vadovautasi ją neigiamai charakterizuojančia medžiaga.

Teisme 2016-03-22 gautas atsakovės prašymas dėl trūkumų šalinimo. Atsakovė nurodė, jog ji nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-09 sprendimu, kuriuo jai buvo laikinai apribota motinos valdžia, taip pat nesutinka su nuolatinės globos nustatymu, išlaikymo priteisimu, gyvenamosios vietos nustatymu ir bylinėjimosi išlaidų priteisimu. Atsakovė teigia, jog ji tinkamai rūpinasi vaiku, juos sieja stiprus ryšys.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta atsakovės O. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimo laikyti nepaduotu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, 2016 m. vasario 9 d. sprendimu išsprendė keletą susijusių ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus ieškiniu pateiktų reikalavimų. Visų pirma, teismas laikinai apribojo atsakovės motinos valdžią sūnui M. M., o taip pat išsprendė kitus su laikinu motinos valdžios apribojimu susijusius klausimus – priteisė išlaikymą, nustatė nuolatinę globą, paskyrė nuolatinę globėją ir nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą bei panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2015-04-27 įsakymą Nr. 30-1180 dėl laikinosios globos nustatymo. Atsakovė 2016-02-29 pateiktame apeliaciniame skunde nurodė, jog ji su teismo sprendimu nesutinka dėl procesinių pažeidimų – atsakovės neišklausymo teismo posėdyje bei netinkamo įrodymų vertinimo ir rinkimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-04 nutartimi nustatytas terminas dviejų trūkumų šalinimui – apeliacinio skundo reikalavimui patikslinti bei žyminiam mokesčiui sumokėti. Skundžiama 2016-03-23 nutartimi iš esmės buvo konstatuota, jog atsakovė nepašalino vieno iš trūkumų – nesumokėjo žyminio mokesčio ir nepateikė prašymo atleisti nuo šio mokesčio ar atidėti jo sumokėjimą.

Kaip ir kiekviena procesinė teisė, apeliacijos teisė įgyvendinama CPK nustatyta tvarka. Įstatymas pirmosios instancijos teismą įpareigoja spręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą (CPK 315 straipsnio 1 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymu ir esant įstatyminiam pagrindui, gali, o kartu turi pareigą nustatyti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, o jų nepašalinus – taikyti įstatymo nustatytas pasekmes (CPK 316 straipsnis). Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra sumokėjimas žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią būtina sumokėti už įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 straipsnis). Teismų praktikoje buvo pasisakyta, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2015-09-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1165-241/2015). CPK reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio mokėjimo sąlygas ir tvarką (CPK 83 straipsnis, 84 straipsnis) sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Todėl asmuo turi teisę pateikti prašymą iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, o taip pat turi teisę pateikti alternatyvų prašymą. Pažymėtina, kad CPK 80 straipsnio 4 dalis nustato, kad už apeliacinį skundą mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį; turtiniuose ginčuose už apeliacinį skundą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos.

Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, turi pareigą aiškiai ir konkrečiai nurodyti kokius trūkumus turi pašalinti apeliantas ir kaip juos pašalinti. Iš atsakovės apeliacinio skundo turinio yra akivaizdu, kad atsakovė ginčija visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo nurodyti kokio dydžio žyminis mokestis mokėtinas už paduodamą apeliacinį skundą, taip pat išaiškinti kur jis turi būti sumokamas, nurodyti sąskaitą ir pan. Taip pat įvertinus aplinkybę, kad atsakovė šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje ir jos galimybės sumokėti žyminį mokestį yra ribotos, taip pat, kad ji neturi pakankamų teisinių žinių ir byloje nėra atstovaujama kvalifikuoto teisininko, pirmosios instancijos teismas turėjo tinkamai išaiškinti galimybę teikti prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio CPK 83 straipsnio nustatyta tvarka ar teikti prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą CPK 84 straipsnio nustatyta tvarka. Taip pat išaiškinti, kokią dalį žyminio mokesčio atsakovė turėtų sumokėti, o nuo kokios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo turi teisę prašyti atleisti ar atidėti. Taip pat išaiškinti kokius įrodymus, pagrindžiančius atsakovės turtinę padėtį, ji turėtų pateikti. Iš aukščiau minėtos 2016-03-04 nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas tik formaliai paaiškino, kad apeliantė turi tinkamai suformuluoti apeliacinio skundo reikalavimus ir pagal juos apmokėti žyminį mokestį, bei, kad atsakovė turi teisę prašyti teismo atidėti jai žyminio mokesčio mokėjimą arba atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvykdė įstatymo nustatytą pareigą supažindinti proceso dalyvį su akivaizdžiomis jo teisėmis. Dėl šių aplinkybių, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas dėl asmens teisės į apeliaciją (CPK 316 straipsnio 2 dalis), nepagrįstai suvaržė asmens teisę teikti apeliacinį skundą, todėl pastarieji pažeidimai turėjo įtakos skundžiamos nutarties, kuria apeliacinis skundas laikytinas nepaduotu, priėmimui.

Esant šioms aplinkybėms, atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama teismo nutartis naikinama, o klausimas dėl apeliacinio skundo priimtinumo perduotinas iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutarė:

tenkinti atsakovės O. M. atskirąjį skundą iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl apeliacinio skundo priimtinumo perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.