Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2023-12-05 · Baudžiamoji byla Nr. T-2106-1011/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-12-05
Bylos Nr.
T-2106-1011/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00406-2022-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Dūdys
Nuteistasis
A. I.
Kategorijos
Byla Nr. T-2106-1011/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00406-2022-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.13, 2.1.10.1, 2.5.15 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. gruodžio 5 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs nuteistojo A. I. (duomenys neskelbtini), gim.(duomenys neskelbtini), prašymą dėl lygtinio paleidimo termino nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

A. I. kreipėsi į teismą su prašymu, kuriame nurodo, kad 2023-07-10 jam paskirta ir neatlikta bausmė sušvelninta 1 metais. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo administracija (toliau – ir Vilniaus kalėjimas) kreipėsi į teismą su teikimu dėl paskirtų bausmių subendrinimo (teikimo Nr. T-1081-1011/2023; proceso Nr. 1-01-0-00406-2022-8). Iš įsiteisėjusios teismo nutarties matyti, kad teismas nusprendė išskaičiuoti jau atliką bausmę, kuri buvo sušvelninta, tačiau nenurodė, kad jo lygtiniai terminai turi būti skaičiuojami nuo 6 metų, o ne nuo likusios neatliktos bausmės. Tvirtina, kad šiuo metu pagal priimtą teismo sprendimą jo lygtinio paleidimo terminai skaičiuojami nuo likusios bausmės, t. y. nuo 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo, o tai reiškia, kad kita, jau atliktos bausmės dalis, nėra įtraukta.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, prašo teismo vadovaujantis Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 75 str. nustatyti lygtinio paleidimo laiką, arba nurodyti Vilniaus kalėjimo administracijai jo lygtinio paleidimo terminą skaičiuoti nuo visos paskirtos buasmės.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į prašymą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

(duomenys neskelbtini) str. 1 d. nustatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Minėto straipsnio 2 d., be kita ko, nustatyta, kad teismas turi teisę priimti sprendimą įskaityti atliktą bausmę, kai bausmė paskirta pagal kelis nuosprendžius, jeigu atliktoji bausmė teismo nuosprendžiu neįskaityta arba įskaityta netiksliai.

Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-08-22 nutartimi subendrintos A. I. pakirtos bausmės – Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021-12-22 nuosprendžiu paskirta ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023-07-10 nutartimi sušvelninta 6 metų laisvės atėmimo bausmė su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-12-28 baudžiamuoju įsakymu paskirta 20 parų arešto bausme vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 str. 1, 3 d., t. y. dalinio sudėjimo būdu, prie pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021-12-22 nuosprendžiu paskirtos ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023-07-10 nutartimi sušvelnintos ir neatliktos 2 metų 7 mėnesių 20 dienų bausmės dalies pridedant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-12-28 baudžiamuoju įsakymu paskirtos 20 parų arešto bausmės, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 65 str. 1 d. 1 p. a) pap., pakeistos į 20 laisvės atėmimo dienų, dalį – 10 dienų laisvės atėmimo, ir paskirta subendrinta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Minėta nutartimi į paskirtos subendrintos 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityta A. I. (duomenys neskelbtini)) atliktos bausmės dalis nuo šios nutarties paskelbimo iki jos įsiteisėjimo (Liteko duomenų bazė).

Iš A. I. prašyme nurodytų motyvų matyti, kad nuteistajam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-08-22 nutarties turinys yra aiškus ir suprantamas. Pareiškėjas kelia abejones ne dėl minėtos nutarties turinio neaiškumų, o dėl Vilniaus kalėjimo administracijos veiksmų – atliktos bausmės dalies, teisiškai reikšmingos lygtinio paleidimo taikymui, nustatymo.

Teisminėje praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismas, į asmeniui paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitydamas jo kardomajame kalinime išbūtą ar (ir) pagal kitą teismo nuosprendį jo faktiškai atliktą laisvės atėmimo bausmę (jos dalį), įstatymo leidėjo nėra įpareigotas nustatyti po tokio įskaitymo nuteistojo atliktinos laisvės atėmimo bausmės dydžio. Kitaip tariant, teismas nėra įpareigojamas iš subendrintos laisvės atėmimo bausmės atimti įskaitytus bausmių dydžius ir apskaičiuoti (nustatyti) konkretų nuteistajam faktiškai likusį atlikti laisvės atėmimo bausmės dydį. Tokios teismo pareigos nenumato nei BK 66 str., reglamentuojantis kardomojo kalinimo įskaitymo į paskirtą bausmę ypatumus, nei kitos baudžiamojo ar baudžiamojo proceso įstatymo normos. Būtent taip yra suformuota ir teismų praktika baudžiamosiose bylose pagal kurią, teismas nuteistajam paskiria atitinkamą bausmę, į kurią įskaito jo kardomojo kalinimo ir faktiškai pagal kitą teismo nuosprendį atliktą laisvės atėmimo bausmės dydį, tačiau šiais dydžiais sumažinto galutinio atliktino laisvės atėmimo bausmės dydžio neapskaičiuoja (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109-628/2022, Nr. 2A-3-788/2022 ir kt.). Be to, teismų praktikoje yra tiesiogiai atsakyta ir į panašaus pobūdžio klausimą dėl galutinio atliktino bausmės dydžio (bausmės pabaigos datos) apskaičiavimo, atsižvelgiant į įskaitytus į bausmę laikotarpius, pažymint, kad baudžiamojo proceso įstatyme nėra apibrėžta teismo pareiga apskaičiuoti laisvės atėmimo bausmės pabaigos terminą ir teismas negali išeiti už jam suteiktos kompetencijos ribų. Tokia funkcija priskirtina bausmę vykdančios institucijos kompetencijai, t. y. Kalėjimų departamentui ir pataisos namams (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-47-449/2019, Nr. 1S-305-1020/2022). Taigi, teismas neturi pagrindo apskaičiuoti paskirtos laisvės atėmimo bausmės pabaigos, nes terminuoto laisvės atėmimo bausmės pabaigos tikslią datą privalo apskaičiuoti bausmę vykdanti institucija, prieš tai įvertinusi teismo priimtus sprendimus dėl bausmės pradžios nustatymo ir į bausmę įskaitytinų laikotarpių.

Atsižvelgus į aptartoje teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus, teismas taip pat neturi pareigos nustatyti, kokią bausmės dalį nuteistasis yra atlikęs ir lygtinio paleidimo taikymui. Tokios pareigos teismui nenustato ir pareiškėjo nurodytos BK 75 str. nuostatos.

Čia pažymėtina, kad lygtinis paleidimas taikytinas laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, atitinkantiems BVK 82–83 str. nustatytus kriterijus, be kita ko, įvertinus ir atliktos laisvės atėmimo bausmės dalį. Lygtinio paleidimo taikymo tvarka numatyta BVK 85 str., o lygtinio paleidimo komisijų nutarimų apskundimo tvarka BVK 86 str. nuostatose. Taigi, A. I., manydamas, kad jau yra atlikęs BVK 82 str. numatytą bausmės dalį, tačiau nėra teikiamas lygtinio paleidimo komisijai atitinkamam sprendimui priimti, ar šiai komisijai priėmus pareiškėjo netenkinantį sprendimą, savo teises gali ginti skųsdamas Vilniaus kalėjimo administracijos veiksmus ar minėtos komisijos nutarimus.

Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, nėra pagrindo teigti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-08-22 nutarties turinys nėra aiškus, ar yra kilęs ir baudžiamojo proceso tvarka nagrinėtinas ginčas dėl nuteistajam paskirtos ir jo atliktos bausmės dalies, reikšmingos apskaičiuojnat lygtinio paleidimo taikymo terminus.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad A. I. prašymas nustatyti, kokią baumės dalį, reikšmingą lygtinio paleidimo taikymui jis atlikęs, yra atmestinas.

V. B. proceso kodekso 361 str. 2d ., 362 str., 364 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti A. I. (duomenys neskelbtini), gim.(duomenys neskelbtini), prašymą dėl lygtinio paleidimo termino nustatymo.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Dūdys