Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.8.8.; 2.5.8.11.1.; 2.5.11.4.; 2.5.18.3.; 3.1.7.5.; 3.2.6.1.

2016 m. gegužės 30 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, sekretoriaujant Reginai Mockevičienei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybos ir restauravimo darbai“ atstovams S. K., advokatui Raimondui Lignugariui, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Komunalinis paslaugų centras“ atstovui advokato padėjėjui V. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybos ir restauravimo darbai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Komunalinių paslaugų centras“, tretieji asmenys viešoji įstaiga „Būsto energijos taupymo agentūra“, AAS „BTA Insurance Company“ atstovaujamas filialo Lietuvoje, dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ pateikė teismui ieškinį, kuriame prašo nustatyti, kad Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbų su projektavimu pirkimo sutartis Nr. 57-3 buvo nutraukta neteisėtai; priteisti iš atsakovės 8761,01 Eur už atliktą darbą, 5824 Eur nuostolius, viso 14.850,01 Eur, ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės atstovai ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Nurodo, kad ieškovė 2014-08-19 per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą laimėjusi atsakovės skelbtą supaprastintą atvirą konkursą, 2014-08-29 pasirašė su atsakove daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbų su projektavimu pirkimo sutartį. Supaprastintas atviras konkursas buvo skelbiamas investicinio projekto rengėjos UAB AF-Consult sutarties su Kauno rajono savivaldybės administracija pagrindu pagal 2013 m. rugpjūčio 28 d. parengtą galutinį namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą. Sutartimi ieškovė įsipareigojo parengti techninėje specifikacijoje nurodyto daugiabučio gyvenamojo namo modernizavimo techninį darbo projektą, vykdyti projekto autorinę priežiūrą ir savo jėgomis, medžiagomis, rizika bei atsakomybe, pagal užsakymo metu atsakovės pateiktą techninę specifikaciją ir suderintus projektus atlikti statybos rangos darbus. Atsakovė ieškovės parengto techninio darbo projekto nepriėmė, nes tarp ieškovės ir atsakovės kilo ginčas, kokios darbų apimtys yra numatytos namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plane, konkursinėse specifikacijose, nes būtent remiantis šiais dokumentais ieškovė pateikė konkursinį pasiūlymą. Investiciniame plane yra numatyta, kad vykdant namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus bus atlikta: 6.1.6 p. - šildymo sistemos pertvarkymas ar keitimas, 6.1.8 p. - šilumos punkto pertvarkymas ar keitimas, tačiau atsakovė pareikalavo, jog į šiuos darbus Techninio darbo projekte už tą pačią kainą būtų įtrauktas ir radiatorių pakeitimas bei naujo šilumos punkto ir karšto vandens tiekimo įrengimas. Atsakovė reikalavo atlikti darbus, dėl kurių tartasi nebuvo, tai yra papildomi darbai, todėl dėl atlikimo terminų, apimties ir kainos turėjo būti susitarta atskirai, įstatymo nustatyta tvarka. Ieškovė, įvykdžiusi atsakovės reikalavimą savo sąskaita pakeisti senus radiatorius naujais, būtų atsidūrusi blogesnėje finansinėje padėtyje, nes ieškovės pasiūlyme įvykdyti darbus pagal sutartį nebuvo numatytas radiatorių keitimas ir šių darbų atlikimo kaštai nebuvo įtraukti į sutarties kainą ir toks atsakovės reikalavimas laikytinas sutarties įvykdymo suvaržymu. Ieškovė ir atsakovė nesusitarė dėl sutartyje numatytos darbų apimties, atsakovė nepatvirtino daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), modernizavimo techninio darbo projekto, dėl ko nebuvo gautas leidimas statybai ir ieškovė negalėjo pradėti vykdyti statybos darbus, todėl ieškovė pateikė ieškinį Kauno apygardos teismui nustatyti Sutarties darbų apimtis. Po ieškinio pateikimo teismui, atsakovė vienašališkai ir neteisėtai 2015-09-23 nutraukė Rangos sutartį, nelaukdama, kol teismas išspręs ginčą. UAB AF-Consult 2013 m. rugpjūčio 28 d. paruoštame projekte nebuvo numatytas radiatorių keitimas naujais ir nauji šilumos punkto bei karšto vandens tiekimo sistemos įrengimas, todėl atsakovė nepagrįstai reikalavo į Techninio darbo projektą įtraukti radiatorių keitimą ir karšto vandens sistemos keitimą, o vėliau neteisėtai nutraukė sutartį. Sprendimas vienašališkai nutraukti sutartį akivaizdžiai pažeidžia viešųjų pirkimų principus, neatitinka Europos Sąjungos lėšomis finansuojamo projekto tikslų, riboja sąžiningą konkurenciją bei pažeidžia viešąjį interesą, todėl pripažintinas neteisėtu. Nuostoliai ieškovei atsirado dėl to, kad atsakovė nepagrįstai reikalavo papildomų darbų ir juos neįtraukus į TDP, beteisėtai nutraukė sutartį. Vienašališkai nutraukus sutartį ieškovės negautų pajamų suma pagal sąmatą sudaro 5824 Eur. Atsakovė skolinga 8761,01 Eur už atliktą darbą.

Atsakovės UAB „Komunalinių paslaugų centras“ atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sutartyje nustatytiems darbams atlikti, atsižvelgiant į šalių sudarytą susitarimą, paskutinė diena buvo 2015 m. spalio 3 d. Atsakovė ieškovę apie vienašališką sutarties nutraukimą informavo 2015 m. rugsėjo 4 d. raštu, kuriuo pranešė, kad vadovaujantis Rangos sutarties 13.1 punktu sutartis bus nutraukta vienašališkai dėl esminio sutarties pažeidimo. Per 15 kalendorinių dienų ieškovė pranešime nurodytų trūkumų nepašalino, t. y. nepateikė techninio darbo projekto, kuriame būtų numatyti visi darbai, todėl sutartis buvo nutraukta nuo 2015 m. rugsėjo 23 d. Ieškovė nevykdė sutarties, kadangi neparengė techninėje specifikacijoje nurodyto daugiabučio gyvenamojo namo modernizavimo techninio darbo projekto, o atsakovei tapo akivaizdu (CK 6.219 str.), kad ieškovė neįvykdys sutarties nustatytais terminais, kadangi atsakovės 2015 m. rugsėjo 4 d. raštas parengtas ir išsiųstas ieškovei likus mažiau nei mėnesiui iki sutartyje nustatytų darbų atlikimo termino pabaigos. Ieškovei sutartimi ir kalendoriniu darbų grafiku įvykdyti sutarties dalį susijusią su techninio darbo projekto parengimu buvo nustatytas dviejų mėnesių terminas nuo sutarties įsigaliojimo dienos. Techninio darbo projekto parengimo darbai užtruko, tačiau ieškovė techninio darbo projekto nesugebėjo parengti per beveik 13 mėnesių laikotarpį iki atsakovei vienašališkai nutraukiant sutartį. Ieškovė netinkamai aiškina savo prisiimtus įsipareigojimus ir savo pačios pateiktą pasiūlymą konkursui bei jį grindžia netinkamais dokumentais. Atsakovė konkursui organizuotam per CVP IS nustatė sąlygas, kurios buvo viešai paskelbtos, tarp skelbiamų dokumentų nebuvo paskelbtas Investicinis planas, todėl jis negalėjo būti pirkimo dokumentų sudėtine dalimi, tuo pačiu ieškovė negalėjo pateikti pasiūlymo atsižvelgdama į Investicinį planą, o ne į pirkimo metu pirkimo dokumentais nustatytus ir keliamus reikalavimus. Ieškovė teikdama pasiūlymą patvirtino, kad sutinka su visomis konkurso sąlygomis, be to, patvirtino, kad teikdamas pasiūlymą į siūlomą kainą įskaičiavo visas projekto vykdymo išlaidas ir visus mokesčius, ir kad prisiima riziką už visas išlaidas, kurias teikdamas pasiūlymą ir laikydamasis konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų, privalėjo įskaičiuoti į pasiūlymo kainą. Pripažinti papildomais darbais ieškovės nurodomų darbų nėra nei faktinio nei teisinio pagrindo, kadangi šie darbai buvo numatyti sutarties sudėtinėje dalyje Techninėje specifikacijoje, o aplinkybė, kad ieškovė šių darbų nenumatė ir neįtraukė teikdama pasiūlymą eliminuojama Sutarties 3.3 punktu, kadangi ieškovė turėjo visas galimybes numatyti šiuo darbus, įtraukti juos į pasiūlymą, tačiau jų neįtraukus turi prisiimti jai kylančią riziką dėl darbų atlikimo savo sąskaita. Ieškovas neįrodė nuostolių dydžio. Techninis darbo projektas nėra atliktas iki šiol kaip to reikalauja sutartis, todėl už neatliktą darbą negali būti priteisiamas ir reikalaujamas užmokestis.

Trečiasis asmuo VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“ prašo dėl ieškovės ieškiniu pareikštų reikalavimų spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad teismo sprendimas šioje byloje neturės įtakos VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“ teisėms ir pareigoms, todėl trečiasis asmuo nepalaiko nė vienos iš ginčo šalių procesinės pozicijos. Ieškovei pradėjus rengti techninio darbo projektą išaiškėjus aplinkybėms, jog sutarties Techninėje specifikacijoje numatyta darbų apimtis iš dalies neatitinka Investicijų plane numatytų finansuoti priemonių ir dėl to tarp šalių kilus ginčui, trečiasis asmuo, reaguodamas į ieškovės rašytinius paklausimus, 2015-07-13 raštu priėmė sprendimą, jog ginčo objektu esanti daugiabučio gyvenamojo namo modernizavimo darbų su projektavimu pirkimo sutartis negali būti tinkamai įvertinta, nes pagal sutartį papildomai nupirkta priemonė „šildymo prietaisų keitimas naujais“ nėra numatyta gyventojų patvirtintame Investicijų plane. Atsižvelgiant į nurodytas pastabas, trečiasis asmuo projekto administratoriui, t. y. atsakovei, kaip perkančiajai organizacijai, pateikė išaiškinimus, kaip tokie neatitikimai galėtų būti pašalinti. Trečiojo asmens 2015-07-13 rašte nurodyta, kad nustatyti neatitikimai galėjo būti pašalinti arba tikslinant Investicijų planą arba neįgyvendinant Investicijų plane nenumatytų, bet į rangos sutartį įtrauktų priemonių ir pasirašius su rangovu, t. y. ieškove, papildomą susitarimą dėl sutarties pakeitimo. Atsakovė galėjo pasirinkti, kurį iš šių būdų taikyti. Patikslintas investicijų planas turi būti nustatyta tvarka suderintas su trečiuoju asmeniu ir patvirtintas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime ar balsuojant raštu, arba daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Trečiojo asmens žiniomis, atsižvelgiant į Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), gyventojų nuomonę ir interesą, kad už sutartyje numatytą kainą būtų atlikti ir pirminiame Investicijų plane nenumatyti darbai, atsakovė pasirinko Investicijų plano tikslinimo būdą. Ieškovė atskirai buvo informuota trečiojo asmens 2015-09-08 raštu, kad projekto administratorius (atsakovė) yra pateikusi prašymą trečiajam asmeniui leisti papildomai rengti (tikslinti) investicijų planus, tame tarpe ir dėl ginčui aktualaus renovuojamo daugiabučio.

Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atstovaujamas filialo Lietuvoje atsiliepime į ieškinį nurodė (t. 3, b. l. 23-25), kad 2014-09-03 UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ (toliau – draudėjas arba rangovas) ir draudimo bendrovė BTA (toliau – draudikas) sudarė laidavimo draudimo sutartį SĮLD 089557, pagal kurią įsipareigojo išmokėti draudimo išmoką UAB „Komunalinių paslaugų centras, jeigu draudėjas neįvykdys arba netinkamai įvykdys Sutartį Nr. 57-3 „Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbų su projektavimu pirkimo“. 2015-10-27 naudos gavėjas kreipėsi į draudiką dėl draudimo išmokos išmokėjimo, nurodydamas, kad rangovas atsisako vykdyti darbus pagal sutartį. Draudikas, atsižvelgdamas į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, sprendė, kad naudos gavėjas nepagrindė draudiminio įvykio buvimo ir 2015-12-01 raštu informavo naudos gavėją, kad draudimo išmoka išmokėta nebus.

Dėl Sutarties nutraukimo

Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad 2014 m. rugpjūčio 19 d. per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą laimėjusi atsakovės UAB „Komunalinių paslaugų centras“ (toliau – atsakovė) skelbtą supaprastintą atvirą konkursą, 2014 m. rugpjūčio 29 d. ieškovė UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ (toliau – ieškovė) pasirašė su atsakove Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbų su projektavimu pirkimo sutartį Nr. 57-3 (toliau – Sutartis; t. 1, b. l. 15-31). Šia sutartimi ieškovė (sutartyje – tiekėjas) įsipareigojo parengti techninėje specifikacijoje nurodyto daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) modernizavimo techninį darbo projektą pagal šių paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, vykdyti projektų autorinę priežiūrą ir savo medžiagomis, rizika bei atsakomybe, pagal užsakymo metu atsakovės (sutartyje –užsakovo) pateiktą techninę specifikaciją ir suderintus projektus, atlikti statybos rangos darbus, o atsakovė įsipareigojo sumokėti už juos nustatytą kainą sutartyje aptartomis sąlygomis ir tvarka (Sutarties 2.1 p.). Sutartyje šalys numatė, kokie dokumentai yra laikomi neatskiriama sutarties dalimi ir tuo tikslu nustatė tokių dokumentų (jų dalių) pirmumą, t. y. kiekvienas paskesnės eilės dokumentas turi žemesnę teisinę galią nei prieš jį nurodytas dokumentas (Sutarties 2.1 p.). Sutarties 5 punktu šalys aptarė darbų atlikimo terminus bei numatė darbų pabaigos termino pratęsimo atvejus.

Supaprastintas atviras konkursas buvo skelbiamas pagal investicinio projekto rengėjo UAB „AF - Consult“ sutarties su Kauno rajono savivaldybės administracija pagrindu 2013 m. rugpjūčio 28 d. parengtą Galutinį namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, kuriam 2013 m. spalio 16 d. susirinkimo metu pritarė namo gyventojai (t. 1, b. l. 36-45, 46-49).

Ieškovės kartu su ieškiniu pateikta šalių susirašinėjimo medžiaga leidžia spręsti, kad atsakovė uždelsė ieškovei pateikti Projektavimo techninę užduotį, kadastrinių matavimų bylą ir kitus dokumentus pagal raštą Nr. 3-537, technines sąlygas šildymui, perrašytas šilumos tiekimo technines sąlygas bei patikslintas šilumos tiekimo technines sąlygas (t. 1, b. l. 123-126).

Tarp šalių vykstant susirašinėjimui dėl neatitikimų tarp investicinio projekto ir konkursinės techninės užduoties, projektavimo darbai, ieškovės teigimu, buvo užbaigti 2015 m. birželio 2 d. ir pagal atsakovės pastabas jai buvo išsiųstas pataisytas Techninis darbo projektas, tačiau atsakovė 2015 m. birželio 15 d. grąžino Techninį darbo projektą dėl nesuprojektuotų naujų radiatorių ir naujo šilumos mazgo įrengimo (t. 1, b. l. 67-111, 112-143 ).

2015 m. liepos 28 d. susitarimu Nr. 1 šalys sutarė pakeisti 2014 m. rugpjūčio 29 d. Sutarties Nr. 57-3 punktą 5.1 p., pratęsdami Sutartyje nustatytiems darbams atlikti terminą 13 mėn. (t. 1, b. l. 144).

2015 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. 3-899 atsakovė informavo ieškovę, kad nutraukus sutartį po 15 d. nuo šio rašto gavimo dienos, jei rangovas atsisakys toliau vykdyti Rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, o 2015 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. 3-1025 atsakovė vienašališkai sutartį nutraukė (t. 1, b. l. 158, 162). Tiek 2015 m. rugsėjo 23 d. rašto turinys, tiek ir atsakovės atstovo paaiškinimai teismo posėdyje rodo, kad atsakovė Sutartį vienašališkai nutraukė ieškovei per nustatytą 15 kalendorinių dienų įspėjimo terminą neatlikus visų darbų pagal nustatytą darbų grafiką, neparengus ir nepateikus užsakovui (t. y. atsakovei) tinkamo Techninio darbo projekto, kuriame numatyti visi techninėje specifikacijoje nurodyti darbai ir medžiagos, tame tarpe šilumos prietaisai – radiatoriai ir jų įrengimas, bei nauji šilumos punktai ir nauja karšto vandens ruošimo sistema ir jų įrengimas. Atsakovės atstovo teigimu, sutartinių įsipareigojimų vėlavimas ilgą laikotarpį neparengiant Techninio darbo projekto vertintinas kaip esminis sutarties pažeidimas, vadovaujantis CK 6.217 straipsnio bei Sutarties 13 punkto nuostatomis.

Sprendžiant dėl ginčų, kylančių iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, teisinio reguliavimo, pirmiausia atsižvelgtina į Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau -VPĮ), kaip specialiojo įstatymo, nuostatas. Šiame kontekste kasacinio teismo suformuota nuosekli praktika, ji aktuali ir nagrinėjamoje byloje: Lietuvoje tiekėjų parinkimas ir sutarčių su jais sudarymas reguliuojamas VPĮ, į kurį taip pat įtrauktas Europos Sąjungos viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas (direktyvos). VPĮ pagal kasacinio teismo praktiką pripažįstamas lex specialis tiek Civilinio kodekso, tiek kitų teisės aktų atžvilgiu. VPĮ, kaip specialiojo įstatymo, aiškinimą ir taikymą lemia šio įstatymo tikslai ir juo reguliuojamų santykių pobūdis, o teismai, nagrinėdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, ex officio sprendžia dėl VPĮ taikymo; atsižvelgiant į tai, kad viešųjų pirkimų teisiniai santykiai reguliuojami specialiojo įstatymo, kitų teisės aktų nuostatos turi būti taikomos subsidiariai VPĮ atžvilgiu, t. y. pirmiausia reikia taikyti galiojančias VPĮ nuostatas, o visos kitos teisės normos taikytinos tais atvejais, kai VPĮ nereguliuoja tam tikro klausimo arba VPĮ normose įtvirtintos blanketinės nuostatos; aptartas specialiojo įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų subsidiaraus taikymo pobūdis neeliminuoja imperatyviųjų reikalavimų, įtvirtintų ne VPĮ, taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2014, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Pagal VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 9 punktą pirkimo dokumentuose turi būti perkančiosios organizacijos siūlomos šalims pasirašyti pirkimo sutarties sąlygos pagal šio įstatymo 18 straipsnio 6 dalies reikalavimus, taip pat sutarties projektas, jeigu jis yra parengtas. Pagal VPĮ 18 straipsnio 6 dalies 8 punktą pirkimo sutartyje, kai ji sudaroma raštu, turi būti nustatyta sutarties nutraukimo tvarka. VPĮ nereglamentuoja sutarties nutraukimo tvarkos, tik įpareigoja perkančiąją organizaciją nurodyti sutarties nutraukimo tvarką pirkimo dokumentuose, o sudarant pirkimo sutartį raštu – ir pirkimo sutartyje. Atsižvelgiant į nurodytą VPĮ ir kitų teisės aktų santykį, į tai, kad VPĮ nuostatos nereglamentuoja sutarties nutraukimo tvarkos, galima daryti išvadą, kad pirkimo sutarties pagal VPĮ šalys gali savo nuožiūra susitarti dėl sutarties nutraukimo tvarkos, kuri ribojama tik imperatyviųjų reikalavimų dėl sutarties nutraukimo, jeigu tokie yra įtvirtinti kituose teisės aktuose.

CK 6.217 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu. CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant sprendžiama, ar sutarties pažeidimas vertintinas esminiu ar ne. Tai yra įstatymo nustatyti kriterijai ir jie taikomi vertinant tas sutarties sąlygas, dėl kurių pažeidimo nėra šalių susitarimo vertinti konkrečias sutarties sąlygas ar sutarties pažeidimo aplinkybes kaip pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Jeigu konkrečios sutarties sąlygos pažeidimas pagal sutartį vertinamas kaip esminis ir (ar) sudarantis pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį, tai yra pagrindas sutartį vienašališkai nutraukti joje nustatytu atveju (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Tai reiškia, jog jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio mėn. 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012, 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2013, 2014 m. sausio 3 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju Sutarties 13.1 punktas numato, kad užsakovas turi teisę, įspėjęs tiekėją (rangovą) prieš 15 dienų, vienašališkai (be teismo) nutraukti Sutartį dėl esminio jos pažeidimo. Esminiu Sutarties pažeidimu bus laikomas bet kurio įsipareigojimo pagal Sutartį nevykdymas arba netinkamas įvykdymas (t. 1,b. l. 27). Kaip jau paminėta, atsakovė ieškovę apie vienašališką Sutarties nutraukimą informavo 2015 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. 3-889 (158-159), nurodžiusi, kad ieškovė be pateisinamos priežasties tinkamai neparengė Techninio darbo projekto, kuriame būtų numatyti šilumos prietaisai – radiatoriai ir jų įrengimas bei nauji šilumos punktai ir nauja karšto vandens ruošimo sistema ir jų įrengimas, o ieškovė, nesutikdama Techninio darbo projekte suprojektuoti naujus šilumos prietaisus – radiatorius bei naują šilumos punktą ir naują karšto vandens ruošimo sistemą, atsisakė toliau vykdyti sutartį ir tai patvirtino 2015 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. 15/08/14-4 (t. 1, b. l. 145) bei 2015 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. 15/09/07-02 (t. 1, b. l. 160). Kita vertus, šie vienašalio sutarties nutraukimo pagrindai, numatyti pačioje Sutartyje, iš esmės atitinka ir įstatyme CK 6.217 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytus esminio sutarties nutraukimo požymius.

Esminis ginčas tarp šalių tiek vykdant Sutartį, tiek nagrinėjant ginčą teisme dėl Sutarties nutraukimo (ne)teisėtumo kilo dėl darbų apimties, o būtent, ar į Techninio darbo projektą turi būti įtrauktas radiatorių pakeitimas bei naujo šilumos punkto ir karšto vandens tiekimo įrengimas. Ieškovė nurodo, kad konkursinį pasiūlymą pateikė remiantis darbų apimtimis, kurios numatytos namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plane, konkursinėse specifikacijose, tačiau atsakovė pareikalavo, kad į Techninio darbo projektą už tą pačią kainą būtų įtrauktas ir radiatorių pakeitimas bei naujo šilumos punkto bei karšto vandens tiekimo įrengimas. Atsakovė teigia, kad ieškovė galėjo ir turėjo numatyti darbus nurodytus techninėje specifikacijoje ir juos įtraukti į pasiūlymą, tačiau nurodo priešingai, kad tokių darbų (šildymo sistemos prietaisų pakeitimo naujais) savo pasiūlyme nenumatė, todėl jai tenka rizika šiuos darbus atlikti savo rizika.

Nors nagrinėjamu atveju ginčas kilo ne dėl konkurso sąlygų nevykdymo ar supaprastinto atviro konkurso vykdymo pažeidimo, o dėl Sutarties nutraukimo (ne) teisėtumo ir pareigų pagal šią sutartį tinkamo vykdymo, tačiau vertinant sutarties sąlygas dėl projektavimo darbų apimties, pagal sutarties aiškinimo taisykles reglamentuojančio CK 6.193 straipsnio nuostatas, reikšmingos yra ir supaprastinto atviro konkurso pirkimo dokumentų sąlygos, ieškovės pasiūlymas, kuriuose atsispindi tikrieji šalių ketinimai. Sutarties laivės principas ginčo sutarties šalims taikomas tiek, kiek jo neriboja VPĮ normos ir paskelbto supaprastinto atviro konkurso dokumentai. Tokios pozicijos laikosi teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2007).

Ieškovė pripažįsta, jog pasiūlymą konkursui teikė pagal Investicijų planą, todėl nenumatė radiatorių pakeitimo bei naujo šilumos punkto ir karšto tiekimo įrengimo, nes tokie darbai Investiciniame plane nenumatyti, šių darbų neįtraukė ir į parengtą Techninį darbo projektą (Investicinio plano 3 lentelė 6.1.6 p. ir 6.1.8 p., t. 1, b. l. 36-45).

Nagrinėjamu atveju kilus ginčui kokiais dokumentais remiantis rengiamas Techninis darbo projektas, aktuali yra VPĮ 2 straipsnio 21 dalis, numatanti, kad pirkimo dokumentai – perkančiosios organizacijos raštu pateikiami tiekėjams dokumentai ir elektroninėmis priemonėmis pateikti duomenys, apibūdinantys perkamą objektą ir pirkimo sąlygas: skelbimas, kvietimas, techninė specifikacija, aprašomieji dokumentai, pirkimo sutarties projektas, kiti dokumentai ir dokumentų paaiškinimai (patikslinimai). Pagal to paties straipsnio 19 dalį, pasiūlymas – tiekėjo raštu pateiktų dokumentų ir elektroninėmis priemonėmis pateiktų duomenų visuma ar žodžiu pateiktas siūlymas tiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus pagal perkančiosios organizacijos nustatytas pirkimo sąlygas. Bylos duomenimis, atsakovė konkursui organizuotam per CVP IS nustatė sąlygas, kurios buvo viešai paskelbtos, ir tarp skelbiamų pirkimo dokumentų nebuvo Investicinio plano (t. 1, b. l.12). Taigi, darytina išvada, jog ieškovė negalėjo teikti pasiūlymo remdamasi vien Investiciniu planu. Tačiau pažymėtina ir tai, kad Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano rengimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-677, nustatyta (ginčui aktuali nuo 2013-06-08 galiojusi redakcija), jog vadovaujantis patvirtintu Investicijų planu, Statybos įstatymo nustatyta tvarka pagal statybos techninį reglamentą STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ rengiamas namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas (toliau – Statinio projektas) (Aprašo 31 p.). Šio Reglamento (ginčui aktuali nuo 2012-10-28 galiojusi redakcija) 11 priedo 1 punkte numatyta, kad Pastato atnaujinimo projekto tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato Pastato atnaujinimo projekto rengimo bendruosius reikalavimus. Pastato atnaujinimo projektas rengiamas vadovaujantis Statybos įstatymo [5.1], Aprašo, Reglamento reikalavimais (jei Aprašas nenustato kitaip) ir kitais teisės aktais. Daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) atveju Pastato atnaujinimo projektas yra viena iš daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto dalių, kai planuojama gauti valstybės paramą ir (ar) lengvatinį kreditą [5.39, 5.40]. Atsižvelgiant į tai, pirkimo dokumentai techniniam darbo projektui parengti ir techninio darbo projekto sprendiniai turi atitikti suderintame investicijų plane numatytas bei butų ir kitų patalpų savininkų patvirtintas daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) priemones, tačiau skelbdama supaprastintą atvirą konkursą tokių reikalavimų atsakovė nesilaikė. Pirkimas buvo vykdomas įgyvendinant projektą „JESSICA – daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimas, didinant jų energijos vartojimo efektyvumą“, iš dalies finansuojamą Europos Sąjungos fondo lėšų (Supaprastinto atviro konkurso sąlygos. I. Bendrosios nuostatos, 2 p.; t. 2, b. l. 50). Namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plane, suderintame Būsto energijos taupymo agentūros 2013 m. rugsėjo 18 d., kuriam 2013 m. spalio 16 d. susirinkimo metu pritarė namo gyventojai, nenumatytas radiatorių pakeitimas naujais, bei neapibrėžtai pasisakoma – šilumos punkto pertvarkymas ar keitimas, tačiau supaprastinto atviro konkurso „Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbų su projektavimu pirkimas“ 1 priedo Techninės specifikacijos antros lentelės „Techninė specifikacija“ 18 punkte „Šilumos punkto modernizavimas“ pastatams iki 5 aukštų“ vienas iš reikalavimų (3) užsakovui yra naujo šilumos mazgo įrengimas, 20 punkte „Šildymo prietaisų keitimas naujais“ - senų šildymo prietaisų demontavimas, naujų šildymo prietaisų sumontavimas. Techninės specifikacijos pastabose nurodyta, kad darbų kiekiai yra preliminarūs, todėl norint nustatyti darbų apimtis, savo galimybes, riziką, potencialias išlaidas bei išsiaiškinti kitas aplinkybes, svarbias ruošiant pasiūlymą, tiekėjai gali atvykti apžiūrėti darbų vykdymo vietą; konkretūs darbai, techniniai ir technologiniai sprendiniai, tikslios darbų apimtys ir kiti tikslūs sprendiniai numatomi techninio darbo projekto rengimo metu ir suderinami su perkančiąja organizacija (t. 2, b. l. 62-67).

Teismas pažymi, jog šalys yra verslo subjektai, savo sričių profesionalai, privalantys būti apdairūs ir rūpestingi, tarpusavyje bendradarbiauti ir kooperuotis, kuriems taikomi aukštesni rūpestingumo ir pareigingumo reikalavimai. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovė, būdama profesionalus statybų verslo dalyvis, turėjo suvokti ir suvokė, kad konkretūs modernizavimo su projektavimu darbų kiekiai ir apimtys objekte, kurio modernizavimui užsakovas skelbė supaprastintą atvirą konkursą, paaiškės tik atlikus projektavimo darbus, t. y. konkurso laimėtojui pradėjus vykdyti sutartį, sudarytą konkurso sąlygų pagrindu. Esant konkrečiai apibrėžtam modernizuotinam objektui, jo modernizavimo, projektavimo darbų apimtis nustatyti ir pagal tai pateikti kainos pasiūlymą viešajam pirkimui buvo konkurso dalyvių užduotis ir rizika. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė viešojo pirkimo sąlygų neginčijo, taip pat radusi neatitikimų tarp Investicijų plano ir pirkimo dokumentų nereikalavo perkančiosios organizacijos paaiškinti dėl tikslaus darbų masto ir atskirų darbų rūšių kiekių ir pan. (VPĮ 27 str., Supaprastinto atviro konkurso sąlygų VIII dalis, t. 2, b. l. 58). Taip pat ir atsakovė neprašė, kad ieškovė paaiškintų savo pasiūlymą (dėl darbų apimties, kainos paskaičiavimo) (VPĮ 39 str. 1 d.). Toks šalių elgesys neatitinka pakankamai gerai informuoto ir normaliai rūpestingo konkurso dalyvio standartų.

Ieškovei pateikus pasiūlymą (t. 2, b. l. 130-152) ir šį pasiūlymą pripažinus laimėjusiu su ieškove buvo sudaryta Sutartis. Pagal Sutarties 2.1 punktą ieškovė įsipareigojo parengti techninėje specifikacijoje nurodyto daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) modernizavimo techninį darbo projektą pagal šių paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus <...>. Tame pat Sutarties punkte išvardinti dokumentai, kurie sudaro Sutartį ir laikomi neatskiriama Sutarties dalimi. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Sutarties 18 punkte. Sutarties nuostata (18.1.1 p.), jog techninė specifikacija ((įskaitant perkančiosios organizacijos patikslinimus/paaiškinimus)(originalai saugomi CVP IS)) leidžia spręsti, jog techninės specifikacijos Sutarties šalims, kaip Sutarties priedo, pasirašyti ir nereikėjo. Pagal Sutarties 3.1 punktą, bendra sutarties darbų kaina 4220290,00 Lt, į kurią įtrauktas visas už darbus numatytas užmokestis ir tiekėjas neturi teisės reikalauti padengti jokių išlaidų, viršijančių kainą, jeigu dėl to nebuvo atskiro rašytinio šalių susitarimo sutartyje nustatyta tvarka (Sutarties 3.5.3.1 p.).

Projektavimo darbų rangos teisinius santykius reguliuoja CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus ketvirtajame skirsnyje išdėstytos teisės normos, o šio skyriaus pirmojo skirsnio normų nustatytos taisyklės, remiantis CK 6.644 straipsnio 2 dalimi, taikomos ir projektavimo darbų rangai, jeigu ko kita nenustato specialiosios projektavimo darbų rangą reglamentuojančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2009). Pagal CK 6.700 straipsnį projektavimo darbų rangos sutartimi rangovas (projektuotojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą. Be projektavimo darbų rangą reglamentuojančių civilinio kodekso normų, statinio projektavimą reglamentuoja ir specialūs teisės aktai: Statybos įstatymas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. DI-708 (nauja redakcija 2010 m. spalio 01 d. Nr. D1-1047) patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ (toliau – Reglamentas). Pagal šio Reglamento 7 punkto nuostatas, projektas rengiamas vadovaujantis (7.2.2 p.) statinio projektavimo užduotimi (toliau – Techninė užduotis). Techninė užduotis – paslaugų apimtis ir projektavimo techninė užduotis su Statytojo reikalavimais (Statytojo technine specifikacija). Techninė užduotis – tai Statytojo patvirtintas dokumentas, kuriame nurodoma visa Projekto rengimo paslaugų apimtis ir sumanyto statyti statinio pagrindiniai funkciniai, architektūriniai, techniniai, kokybiniai, ekonominiai, kiti rodikliai ir reikalavimai, kuriais būtina vadovautis rengiant Projektą. Techninė užduotis yra neatskiriama projektavimo darbų rangos sutarties dalis. Be to, rengiant projektą, taip pat turi būti vadovaujamasi ir jau minėtomis Reglamento 11 priedo nuostatomis.

Nors atsakovė ieškovės pasiūlymą bei priimtus įsipareigojimus remiantis Investicijų planu laiko ydingu ir neatitinkančiu viešųjų pirkimų reikalavimų, tačiau pačios atsakovės parengtoje techninėje užduotyje, patvirtintoje l. e. direktoriaus pareigas P. Č. 2014-09-08, remiamasi būtent Investicijų plane (priemonių paketas II variantas) numatytomis namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonėmis ir jų įgyvendinimo reikalavimais. Atsakovės parengtoje techninėje užduotyje nurodyta, kad turi būti parengtos visos būtinos Projekto dalys (sprendinių dokumentai nurodyti STR 1.05.06:2010 10 priedo 1.2 ir 1.3 punktuose), kuriose turi būti suprojektuotos visos Investicijų plane numatytos namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonės ir jų įgyvendinimo reikalavimai; o šių priemonių tarpe: šildymo sistemos pertvarkymas ar keitimas (1.6 p.) - nenumatytas radiatorių keitimas naujais; šilumos punkto pertvarkymas ar keitimas (1.9 p.) – numatytas šilumos punkto pertvarkymas ar keitimas pagal „Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisykles“, patvirtintas 2005-02-24 Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-80. Pastabose pažymėta, kad rodikliai nurodyti iš Investicijų plano ir yra orientaciniai; visais atvejais projektuotojams, rangovams prieš pateikiant projekto įgyvendinimo kainos pasiūlymą, būtina atlikti objekto apžiūrą, kontrolę, įvertinti visus planuojamus baigtinių darbų kiekius. Ieškovės atstovų teigimu, vadovautis Investicijų planu, atsakovės parengta Technine užduotini, ieškovė parengė techninį darbo projektą.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė parengė Techninį darbo projektą (t. 1, b. l. 67-111), tačiau atsakovė atsisakė jį priimti, reikalaudama suprojektuoti naujus radiatorius bei naują šildymo punktą, o ieškovė atsisako tai padaryti, ir nei viena iš šalių šių aplinkybių neginčija. Savo atsisakymą ieškovė motyvuoja tuo, kad jos pasiūlyme įvykdyti darbus pagal sutartį nebuvo numatytas radiatorių keitimas ir šių darbų atlikimo kaštai nebuvo įtraukti į sutarties kainą ir toks atsakovės reikalavimas laikytinas sutarties įvykdymo suvaržymu, o atsakovė nedėjo jokių pastangų, kad sutartis būtų vykdoma toliau.

Pareiga nekeisti konkurso sąlygų, kaip lygiateisiškumo principo išraiška, apima ir viešosios pirkimo-pardavimo sutarties vykdymą, t. y. draudžiama keisti jos sąlygas. Viena iš esminių tiekėjo pasiūlymo ir sutarties sąlygų – pirkimo objekto, dėl kurio sudaroma viešojo pirkimo sutartis, kaina – negali būti keičiama nepaisant jokių priežasčių. Atsakovės reikalavimas ieškovei įtraukti į Techninio darbo projektą radiatorių pakeitimą bei naujo šilumos punkto bei karšto vandens tiekimo įrengimą vertintinas anksčiau nenurodytos paslaugos įtraukimu ir su tuo susijusiu kainos pakeitimu, todėl laikytinas esminiu viešosios modernizavimo darbų su projektavimu sutarties pakeitimu, kuris yra draudžiamas įstatymu (VPĮ 18 straipsnio 8 dalis) ir pažeidžia VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintus principus. Taigi keisti Sutartį ir pavesti ieškovei Techniniame darbo projekte numatyti radiatorių pakeitimą bei naujo šilumos punkto bei karšto vandens tiekimo įrengimą nebuvo galima, atsakovė nesutiko, kad Techninis darbo projektas būtų parengtas be ieškovės minėtų darbų atlikimo. Techninio projekto neparengimas, kuriame būtų numatyti ginčo darbai, tapo kliūtimi toliau vykdyti sutartį, todėl iškilo būtinybė spręsti dėl jos nutraukimo. Sutarties 13.6 punktas numatė, šalys turi teisę nutraukti Pagrindinę sutartį abipusiu raštišku sutarimu. Tokio susitarimo nagrinėjamu šalys nesudarė. Vadovaudamasi CK 6.204 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostata, ieškovė kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti Sutarties darbų apimtis, tačiau dar nesibaigus 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartyje nustatytam ieškinio trūkumų pašalinimo terminui (Liteko duomenys, civ. byla Nr. 2-2358-324/2015), atsakovė vienašališkai 2015 m. rugsėjo 23 d. nutraukė Sutartį.

Ieškovė kaip verslininkė privalėjo prisiimti riziką dėl būsimo darbo rezultato atlikimo ir perdavimo atsakovei jau ikisutartiniuose santykiuose ar Sutarties sudarymo pradžioje, privalėjo įvertinti jo specifiką, terminus, darbų apimtis, įskaitant ir galimus bet kokius trečiųjų asmenų ar valstybės institucijų veiksmus/neveikimą, kad bebūtų pažeisti atsakovės teisėti interesai. Tuo pačiu ir atsakovė, būdama apdairi ir rūpestinga verslininkė, privalėjo imtis visų nuo jos priklausančių teisingų priemonių Sutarčiai vykdyti. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad ir pačios atsakovės elgesys nebuvo tinkamas: pirkimo dokumentus parengė neatitinkančius suderintame investicijų plane numatytas bei butų ir kitų patalpų savininkų patvirtintas daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) priemones, vykdydama Sutartį projektavimo techninę užduotį parengė pačios ydingu laikomu Investicijų planu (priemonių paketas II variantas) bei jame numatytomis namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonėmis ir jų įgyvendinimo reikalavimais, delsė pateikti projektavimo techninę užduotį, šilumos tiekimo technines sąlygas. Dėl to teismas pagal bylos duomenis sprendžia, jog abi šalys laikytinos kaltomis dėl netinkamo Sutarties vykdymo. Bylos duomenys patvirtina, jog šalys netinkamai vykdė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus dėl nepakankamo bendradarbiavimo, nenoro derybų būdu išspręsti ginčą ir išsaugoti šalių susitarimą, jų interesai liko pažeisti, o lūkesčiai neįgyvendinti. Toks šalių elgesys neatitinka CK 6.200 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų sutartį vykdyti sąžiningai, bendradarbiaujant ir kooperuojantis šalims viena su kita. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog esant abiejų šalių kaltei dėl užsitęsusio sutarties vykdymo, atsakovės vienašališkas Sutarties nutraukimas vadovaujantis CK 6.217 straipsnio bei Sutarties 13 punkto nuostatomis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl tai yra pagrindas tokį Sutarties nutraukimą pripažinti negaliojančiu (CPK 178 str., 185 str.).

Dėl skolos ir nuostolių priteisimo

Ieškovė už atliktą darbą – Techninio darbo projekto parengimą pagal Kalendorinį darbų atlikimo grafiką prašo priteisti 7 240,50 Eur plius PVM 1 520,51 Eur, viso 8 761,01 Eur. Be to, ieškovė taip pat prašo priteisti 5 824,00 Eur nuostolių, t. y. jos negauto pelno.

Pagal Sutarties 3.1 punktą bendra Sutarties kaina yra 422 290,00 Lt su PVM, kurią sudaro 349 000,00 Lt ir PVM 73 290,00 Lt, už kurią tiekėjas (t. y. ieškovė) įsipareigoja atlikti vieno techninio darbo projekto parengimo paslaugas ir darbus, numatytus Sutartyje (Sutarties 3.2 p.). Sutartis nenumato konkrečios, fiksuotos sumos už techninio darbo projekto parengimą. Pagal ieškovės parengtą Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) renovacijos lokalinę sąmatą Nr. 1 techninio darbo projekto paruošimas be PVM yra 7 240,50 Eur, pridėjus 21 proc. PVM, arba 1 520,51 Eur, viso – 8 761,01 Eur (t. 2, b. l. 108-109, b. l. 48). Pažymėtina, jos atstovų paaiškinimu, sąmata buvo parengta litais, tačiau pagal techninę programą dabar ji pateikiama eurais. Tačiau tik tokiu atveju, kai būtų parengtas techninio darbo projektas, pateikta ataskaita, nurodant sumą, remiantis Kalendoriniame darbų atlikimo grafike nurodyta veiklos verte, pasirašytas atliktų darbų aktas bei pateikta sąskaita- faktūra (Sutarties 4.1 – 4.6 p., 18.1.4, 18.1. 5 p.), nurodyta sąmatoje suma galėtų būti vertinama kaip skola už atliktus darbus.

Nors nagrinėjamos bylos aplinkybės ir faktinės aplinkybės civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-684/2016 nėra visiškai vienodos, tačiau minėtoje civilinėje byloje pateiktas kasacinio teismo išaiškinimas dėl skolos priteisimo bei nuostolių atlyginimo nutraukus sutartį, sudarytą viešųjų pirkimų būdu, yra aktualus ir nagrinėjamai bylai. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.721 straipsnio 1 dalį, yra nurodęs, kad klientui vienašališkai nutraukiant paslaugų sutartį pagal šią teisės normą turi būti užtikrinta ir paslaugų teikėjo interesų pusiausvyra, apsaugoti jo turtiniai interesai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Identia“ v. UAB „Verslo sindikato apskaita“, bylos Nr. 3K-3-304/2014). CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti; šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą paslaugų teikėjas gali reikalauti tik tiesioginių nuostolių atlyginimo ir neturi teisės prašyti atlyginti netiesioginius nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Meilina ir Ko“ v. UAB „Naderna“, bylos Nr. 3K-3-494/2005; 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Omnitel“ v. UAB ,,Bleiras“, bylos Nr.3K-3-257/2007, 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Versse“ v. Trakų rajono Lentvario M. Š. gimnazija, bylos Nr. 3K-3-145-684/2016).

Byloje nustatyta, kad ieškovė Techninio darbo projekto, kaip to reikalauja Sutartis, nėra parengusi. Taigi, atsakovė nėra gavusi jokio darbų rezultato (naudos) pagal Sutartį, todėl ir neturi pareigos sumokėti kainos dalies, proporcingos atliktiems darbams pagal Sutartį. Pažymėtina, jog ieškovė būtinųjų išlaidų rengiant Techninį darbo projektą nagrinėjamu atveju neįrodinėjo (CPK 12, 178 str.). Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti 7 240,50 Eur plius PVM 1 520,51 Eur, viso 8 761,01 Eur už atliktą darbą yra nepagrįstas ir atmestinas.

Taip pat atmestinas ir ieškovės reikalavimas priteisti 5 824,00 Eur nuostolių, t. y. jos negauto pelno. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė nuostolių forma galima tik nustačius pagal bylos faktines aplinkybes visas būtinas įstatyme nurodytas sąlygas: neteisėtus veiksmus, nuostolius, priežastinį ryšį tarp nuostolių ir neteisėtų veiksmų, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. CK 6.258 straipsnio 4 dalis nustato, kad neįvykdžiusi prievolės įmonė (verslininkas) atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę. CK 6.249 straipsnyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taikant CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas, patirti nuostoliai (negautos pajamos) turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis, hipotetinėmis pajamomis. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1177/2003; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovė nepagrindė nurodytų nuostolių realumo. Prašydama priteisti 5 824 Lt negauto pelno, ieškovė iš esmės rėmėsi Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) renovacijos lokalinės sąmatos (t. 2, b. l. 108-109) duomenimis, kad pelnas be projektavimo darbų – 5824,00 Lt, tačiau šio pelno netgi paskaičiavimo pagrįstumo (t. 3, b. l. 5-6, t. 2, b. l. 157-159), ieškovės atstovai negalėjo tiksliai paaiškinti nagrinėjant bylą teisme (2016-03-22 teismo posėdžio garso įrašas), kas leidžia daryti išvadą, jog ieškovės pelno paskaičiavimas yra daugiau abejotinas, nei tikėtinas. Be to, pagal jau minėtą kasacinio teismo praktiką, ir nagrinėjamu atveju ieškovė neturi teisės prašyti atlyginti netiesioginius nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Versse“ v. Trakų rajono Lentvario M. Š. gimnazija, bylos Nr. 3K-3-145-684/2016). Byloje konstatavus esant abiejų šalių kaltei dėl užsitęsusio sutarties vykdymo, taip pat nėra pagrindo priteisti ieškovei prašomą nuostolių atlyginimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartis civ. byloje Nr. 2A-125-236/2016).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsižvelgiant į tai, kad teismas ieškinį tenkina iš dalies (iš ieškovės pareikštų reikalavimų vieną tenkina, kita atmeta), bylinėjimosi išlaidos, t. y. išlaidos advokato pagalbai apmokėti bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimo, paskirstytinos tarp šalių proporcingai tenkintų bei atmestų reikalavimų dydžiui (santykiu 50% : 50%) (CPK 93 str. 1, 2 d., 92 str., 98 str.).

Ieškovė byloje pateiktu prašymu ir prie prašymo pateiktais rašytiniais įrodymais prašo priteisti iš atsakovės 600 Eur atstovavimo išlaidų (t. 2, b. l. 44-45). Atsakovė prašyme nurodė, kad patyrė 2312,71 Eur išlaidų dėl advokato padėjėjo pagalbos teikiant teisines paslaugas, pateikė tai patvirtinančius įrodymus ir prašo šias išlaidas priteisti (t. 2, b. l. 121-130, t. 3, b. l. 8-13).

Teismas, spręsdamas ar ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos pagal įstatymą nėra per didelės, atsižvelgia į tai, kad ieškovės advokatas UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ vardu surašė procesinius dokumentus: ieškinį, 4 kitus įvairaus turinio prašymus, atstovavo ieškovę parengiamajame ir teismo posėdžiuose, kuriuose praleido 5 val., todėl pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio rekomendacijas, maksimali šalies patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti bendra suma būtų 3481,74 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad civilinė byla tiek savo faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme nėra sudėtinga, ginčo teisinių santykių vertinimas teismų praktikoje yra nusistovėjęs, prašomos priteisti išlaidos yra ženkliai mažesnės už Rekomendacijų nustatytą maksimalų dydį, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai jas sumažinus tenkintų reikalavimų dydžiui - t. y. iki 300 Eur, priteistinos iš atsakovės ieškovės naudai, nes taip būtų užtikrintas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų įgyvendinimas civilinėje byloje (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atstovo dalyvavimo teismo posėdžiuose laikas yra toks pat kaip ir ieškovės atstovo, pateiktų procesinių dokumentų: atsiliepimo į ieškinį (1), kitų prašymų (5) (Rekomendacijų 8.16 p.) skaičius neženkliai didesnis, vertindamas tai, kad atsakovę atstovavo advokato padėjėjas, prašomos priteisti išlaidos neženkliai viršija Rekomendacijų nustatytą maksimalų dydį (2119,32 Eur) ir jas sumažinus iki maksimalaus dydžio - 2119,32 Eur, proporcingai ieškovės atmestų reikalavimų dydžiui, iš ieškovės atsakovei priteistina 1059,66 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbą (CPK 98 str., t. 13, b.l. 122-196).

Tenkinus ieškovės reikalavimą dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, iš atsakovės ieškovei priteistina 144 Eur išlaidų, turėtų sumokant žyminį mokestį (CPK 93 str., 79 str., 80 str. 1 d. 3 p., t. 1, b. l. 14). Viso iš atsakovės ieškovei priteistina 444 (300+144=444) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Valstybė patyrė 7,97 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jų atlyginimas priteistinas lygiomis dalimis po ½ iš šalių: ieškovės – 4 Eur, atsakovės – 4 Eur (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Uždarosios akcinės bendrovės „Komunalinių paslaugų centras“ vienašališką 2014 m. rugpjūčio 29 d. Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbų su projektavimu pirkimo sutarties Nr. 57-3 nutraukimą nuo 2015 m. rugsėjo 23 d. pripažinti negaliojančiu.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Statybos ir restauravimo darbai“, j. a. k. 134741740, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Komunalinių paslaugų centras“, j. a. k. 301846604, 444 (keturis šimtus keturiasdešimt keturis) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybos ir restauravimo darbai“, j. a. k. 134741740, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Komunalinių paslaugų centras“, j. a. k. 301846604, 1059,66 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt devynis eurus 66 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybos ir restauravimo darbai“, j. a. k. 134741740, ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Komunalinių paslaugų centras“, j. a. k. 301846604, po 4 (keturis) Eur iš kiekvienos valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.