- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-26
- Bylos Nr.
- II-114-1122/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00378-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
- Teisėjas
- Aušra Dambrauskienė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-asis veiklos skyrius
- Pareiškėjas
- UAB "Orenus"atstovė Austėja Meilutė
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyriausiajam tyrėjui V. P. (V. P.),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), juridinio asmens buveinės adresas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. M. (A. M.) 2020 m. sausio 6 d. nutarimo ROIK: 20109498590.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. M. 2020 m. sausio 6 d. nutarimu (ROIK: 20109498590) (toliau – ir Nutarimas) buvo nepradėta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) 2019 m. gruodžio 27 d. pranešimą apie įvykį, kuriame buvo nurodoma, jog daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų 2019 m. sausio 2 d. sudarytos Jungtinės veiklos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuri 2019 m. kovo 1 d. įregistruota VĮ Registrų centre, bei 2019 m. sausio 3 d. sudarytos administravimo paslaugų sutarties tarp sutarties dalyvių ir UAB (duomenys neskelbtini) pagrindu UAB (duomenys neskelbtini) teikia administravimo paslaugas minėtame daugiabučiame name, o 2019 m. gruodžio 12 d. atlikus šio namo eilinę šilumos punkto apžiūrą buvo pastebėta, kad karšto vandens vožtuvas praleidžia vandenį į pavarą, todėl 2019 m. gruodžio 23 d. UAB (duomenys neskelbtini) rangovas M. M. su UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojomis J. G. ir A. M. nuvyko į vietą likviduoti šilumos punkto avarijos (tai būtini, avariniai darbai, kuriuos reikia atlikti nedelsiant), tačiau darbai buvo neatlikti dėl namo gyventojų N. K., T. J. ir dar vienos gyventojos iš III namo laiptinės trukdymo patekti į šilumos punktą, nes namo gyventojos stovėjo prie rūsio durų ir neleido užeiti į šilumos punktą. Pareiškėjas prašė užregistruoti šį įvykį, nes jis yra svarbus, jei name atsirastų žala dėl laiku neatliktų darbų (b. l. 3–5).
Nutarime nurodoma, jog nekilnojamojo daikto, t. y. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugpjūčio 30 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įregistruotas juridinis faktas apie nustatytą turto administravimą – administratorius UAB (duomenys neskelbtini), todėl tol, kol nenustatytas turto administravimo pasibaigimas, pasikeitimas, namo, esančio (duomenys neskelbtini), teisėtas administratorius yra UAB (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju medžiagos tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai vienareikšmiškų ir neginčytinų N. K. bei T. J. kaltę patvirtinančių įrodymų, todėl administracinė nusižengimo teisena nutraukiama nesant nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnyje ,,Savavaldžiavimas“ sudėties elementų. Nutarime akcentuojama, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamas direktorės A. M., pateikė skundą, kuriame prašo pradėti administracinio nusižengimo teiseną dėl ANK 518 straipsnio (b. l. 15–17).
Skunde nurodoma, kad Nutarimą priėmęs tyrėjas nagrinėja šio namo ne vieną pareiškimą ir žino, kad administravimo klausimas yra komplikuotas bei sprendžiamas civilinėmis teisėmis priemonėmis. UAB (duomenys neskelbtini) išrinkimas administratoriumi vyko ne pagal procedūrą ir net nebuvo reikiamo balsų kiekio keisti namo administratorių, administravimo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) pasirašė tik viena gyventoja – N. K. VĮ Registrų centras netikrina dokumentų teisėtumo, tik tikrina formalumus: naujesnę datą, ar pateikti dokumentų originalai ir t. t. Taigi ir šiuo atveju įregistruota naujesnė sudaryta sutartis, netikrinant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatų, kurios numato administratoriaus keitimo procedūrą. Nutarime išsprendžiamas civilinis ginčas bei pripažįstamas teisėtu administratoriumi UAB (duomenys neskelbtini). Nutarimą priėmęs tyrėjas akivaizdžiai ne savo kompetencijos ribose sprendžia civilinius ginčus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 45-1584; 2002, Nr. 54-2123; TAR, 2015-08-12, Nr. 2015-12236) patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų (toliau – ir Administravimo nuostatai) 7.11 punktas numato, kad administravimas baigiasi nuo priėmimo-perdavimo akto surašymo momento, tačiau šiuo atveju priėmimo-perdavimo aktas niekada pasirašytas nebuvo ir namo teisėtas administratorius yra UAB (duomenys neskelbtini). Būdamas namo administratoriumi, UAB (duomenys neskelbtini) yra atsakingas už šio namo priežiūrą, operatyvų avarijų likvidavimą. Šiuo atveju UAB (duomenys neskelbtini) negalėjo tinkamai atlikti savo administratoriaus funkcijų dėl trukdymo. UAB (duomenys neskelbtini) faktiškai teikia paslaugas bei sąskaitas namo gyventojams už suteiktas paslaugas. Buvo neįsigilinta į pareiškime nurodytas bei policijai jau žinomas aplinkybes bei nepagrįstai nuspręsta nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinkama ir prašoma skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą Nutarimą palikti nepakeistą (b. l. 1).
Atsiliepime nurodoma, kad Nutarimas priimtas pagrįstai ir teisingai. Patikrinus policijos registruojamų įvykių registrą, įvykio dieną, t. y. 2019 m. gruodžio 12 d., Bendruoju pagalbos telefonu apie (duomenys neskelbtini), gyventojų bei UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų nesutarimus pranešta nebuvo. Pareiškimas apie gyventojų bei UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų nesutarimą policijoje registruotas 2019 m. gruodžio 27 d. Atsižvelgiant į pareiškime nurodytą informaciją, nebuvo nustatyta administracinio nusižengimo požymių. Nesutinkama su argumentu, kad Nutarimą priėmęs tyrėjas bandė spręsti civilinį ginčą. Tyrėjas konstatavo viešojo administravimo įstaigos VĮ Registrų centro 2019 m. rugpjūčio 30 d. priimtą individualų administracinį aktą, t. y. sutarties Nr. 08-30/S2-1 pagrindu įregistruotą juridinį faktą apie nustatytą namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorių, kuriuo paskirtas UAB (duomenys neskelbtini). Todėl manoma, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų veiksmuose nebuvo administraciniam nusižengimui pradėti reikalingų požymių, todėl administracinė teisena pagal ANK 518 straipsnį 2020 m. sausio 6 d. buvo nutraukta.
Šalies argumentai
Pareiškėjo UAB (duomenys neskelbtini) atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad jų įmonės darbuotojai atvyko į administruojamo namo šilumos punktą likviduoti avarijos, tačiau dėl nurodytų gyventojų buvo neįmanoma patekti į šilumos punktą, iš esmės jie neleido likviduoti avarijos. UAB (duomenys neskelbtini) yra namo administratorius ir jis atsakingas už pasekmes, kurios gali kilti netaisant situacijos, todėl gyventojai turi teisę reikšti priekaištus UAB (duomenys neskelbtini), kad ji neatlieka savo pareigų. Dėl šios priežasties buvo parašytas pareiškimas policijai. Tačiau skundžiamame Nutarime buvo išaiškinta, kad pagal VĮ Registrų centro duomenis administratorius yra UAB (duomenys neskelbtini). Tyrėjas, priėmęs šį Nutarimą, yra gavęs ne vieną to namo skundą, dėl šio namo vyksta civilinis ginčas, bet namą kol kas administruoja UAB (duomenys neskelbtini) ir trukdyti likviduoti avariją yra neteisėta. Pagal Administravimo nuostatus, kol namas neperduotas naujam administratoriui, tol administruoja senasis administratorius, šiuo atveju UAB (duomenys neskelbtini), nors VĮ Registrų centras įregistruoja naujesnės datos sutartį. Pagrindinis ginčas kilo dėl to, kad namo gyventojai keitė ne administratorių, o junginės veiklos įgaliotą asmenį, kuris ir pasirašė sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), tačiau pagal Civilinį kodeksą to padaryti negalėjo, tai turėjo būti gyventojų sprendimas, sutartis su UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo tinkamai nutraukta. Policija neturi teisės spręsti, kas yra namo administratorius, tai yra civilinis ginčas, kuris vyksta. Pareiškime minimos moterys, kurios trukdė patekti į namą, puldinėjo darbuotojus, dėl to derėtų imtis veiksmų. UAB (duomenys neskelbtini) siunčia sąskaitas namo gyventojams, vykdomas namo administravimas. Pareiškime nurodytus asmenis galima identifikuoti. 2019 m. gruodžio 27 d. pranešimu UAB (duomenys neskelbtini) norėjo ne tik užregistruoti įvykį, bet ir siekė iškelti administracinio nusižengimo bylą tiems konkretiems asmenims, ne vieną pareiškimą rašė, tačiau niekas į tai nereaguoja. Po 2019 m. gruodžio 27 d. pareiškimo dėl įvykio iš karto gavo skundžiamą Nutarimą, nebuvo kviesta į komisariatą, jokiuose tyrimo veiksmuose nedalyvavo. Savivaldybė Vilniaus apskrities VPK pateiktame rašte nurodė savo nuomonę, ji nėra įgaliota oficialiai aiškinti teisės aktus, tai daryti gali tik teismas. Net jei gyventojai ir nežino, kas yra namo administratorius, jie negali elgtis agresyviai prieš įmonės darbuotojus, nes jie nėra atsakingi už namo priežiūrą, todėl tie gyventojų veiksmai nėra teisėti. Prašė pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną.
Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus – atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad paskutiniu metu gauta nemažai skundų iš UAB (duomenys neskelbtini) dėl nesutarimų su gyventojais. Gyventojai nežino, kas yra paskirtas namo administratoriumi ir dėl to kyla konfliktai. Policija nėra ta institucija, kuri išaiškintų, kam paklusti, kaip elgtis. Priimtas sprendimas rėmėsi oficialiais Nekilnojamo turto registro duomenimis, kad nurodyto namo administratorius nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. yra UAB (duomenys neskelbtini). Namo gyventojai po šio įvykio kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, kad išsiaiškintų, kam jie privalo mokėti mokesčius. Namo gyventojai gavo atsakymą, kuris taip pat remiasi tuo pačiu Nekilnojamo turto registro įrašu, todėl gyventojams rekomenduojama mokesčius mokėti UAB (duomenys neskelbtini). Policija nesprendžia civilinių ginčų, tai turėtų būti pasisakyta civilinėje byloje. UAB (duomenys neskelbtini) pranešime apie įvykį buvo prašoma užregistruoti patį juridinį faktą, kad tam tikri gyventojai neleido patekti įmonės atstovams į namą, tačiau nebuvo prašoma įvertinti jų veiksmus, pradėti ar nepradėti teisenos. Kadangi šiuo atveju buvo kreipiamasi į valstybinę instituciją – policiją, ji turėjo priimti sprendimą, kuri ir priėmė, remdamasi valstybiniais registrais. Dėl ankstesnių skundų buvo rekomenduota spręsti civiline tvarka ginčus. Nutarimas teisingas, teisėtas ir nekeistinas, todėl prašė jį palikti galioti.
Motyvuojamoji dalis
Pagal ANK 641 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Nors nagrinėjamu atveju UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. gruodžio 27 d. pareiškime apie įvykį prašoma užregistruoti aprašomą įvykį (kai 2019 m. gruodžio 23 d. UAB (duomenys neskelbtini) atstovai nebuvo įleisti į daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos punktą likviduoti avarijos, dėl namo gyventojų N. K., T. J. ir dar vienos gyventojos iš III namo laiptinės trukdymo pateikti į šilumos punktą), nes jis yra svarbus, jei name atsirastų žala dėl laiku neatliktų darbų, tačiau iš Nutarimo turinio matyti, kad jame pasisakyta dėl ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo – savavaldžiavimo, sudėties.
ANK 518 straipsnis nustato administracinę atsakomybę už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.
Atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 str.). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-100-1121/2020).
Kaip matyti iš skundžiamo Nutarimo, tyrėjas sprendimą, jog nebuvo surinkta pakankamai vienareikšmiškų ir neginčytinų N. K. bei T. J. kaltę dėl ANK 518 straipsnyje numatyto nusižengimo padarymo patvirtinančių įrodymų, t. y. kad nėra šio nusižengimo sudėties elementų, priėmė iš esmės remdamasis tik Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašu, iš kurio matyti, kad nuo 2019 m. rugsėjo 4 d. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriumi įregistruota UAB (duomenys neskelbtini) (2019 m. rugpjūčio 30 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu) (b. l. 8). Be to, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Antrasis veiklos skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad patikrinus policijos registruojamų įvykių registrą, įvykio dieną, t. y. 2019 m. gruodžio 12 d. Bendruoju pagalbos telefonu apie (duomenys neskelbtini), gyventojų bei UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų nesutarimus pranešta nebuvo, o pareiškimas apie gyventojų bei UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų nesutarimą policijoje registruotas 2019 m. gruodžio 27 d.
Pažymėtina, jog, vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.
ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK 569 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog įrodymus renka pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Šios įstatymo nuostatos įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, veikti aktyviai, siekiant išsiaiškinti faktines veikos aplinkybes. ANK 593 straipsnio 1 dalyje numatytas sąrašas veiksmų, kuriuos pareigūnas, atliekantis administracinio nusižengimo tyrimą, turi teisę atlikti, t. y. apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus; atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras; atlikti parodymą atpažinti; atlikti akistatas; atlikti parodymų patikrinimą vietoje; atlikti eksperimentą; išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus; paskirti ekspertizę arba kreiptis į teismą dėl teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo; gauti specialisto paaiškinimus ir kt. Įrodinėjimo našta, kaip ir baudžiamajame procese, administracinių nusižengimų bylų teisenoje tenka institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju skundžiamas Nutarimas priimtas nesiėmus visų būtinų priemonių objektyviam ir išsamiam tyrimui atlikti, paviršutiniškai įvertinus Nekilnojamojo turto registro duomenis bei patikrinus policijos registruojamų įvykių registrą. Vien tai, kad pagal VĮ Registrų centro duomenis šiuo metu daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriumi įregistruota UAB (duomenys neskelbtini), nereiškia, jog, kaip rašoma Nutarime, nebuvo surinkta pakankamai vienareikšmiškų ir neginčytinų N. K. bei T. J. kaltę patvirtinančių įrodymų, t. y. nėra nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėties elementų. Kaip matyti iš pareiškėjo 2019 m. gruodžio 27 d. pareiškimo, skundo turinio bei atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu, šis daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriaus pasikeitimas yra ginčijamas civiline tvarka ir galimai UAB (duomenys neskelbtini) faktiškai vis dar vykdo minėto namo administratoriaus funkcijas. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis teismuose šiuo metu nagrinėjama ne viena civilinė byla tarp UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir kitų asmenų dėl minėto namo administravimo. Institucijos, priėmusios skundžiamą Nutarimą, atstovo teismo posėdžio metu pateiktame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus 2020 m. sausio 14 d. rašte „Dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) valdymo ir sąskaitų mokėjimo“, kuriame pateikiama skyriaus nuomonė, kam turėtų būti mokamos sąskaitos už suteiktas paslaugas (t. y. UAB (duomenys neskelbtini)), taip pat vadovaujamasi minėtu Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašu bei įrašu, padarytu pagal paskutinius VĮ Registrų centrui pateiktus duomenis, kurie yra ginčijami civiline tvarka. Taigi, iš to matyti, kad klausimas dėl daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administravimo yra neišspręstas. Šiuo atveju, teismo nuomone, institucija, priėmusi šioje byloje skundžiamą Nutarimą, taip pat neturėjo kompetencijos spręsti šio klausimo. Vien tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) galimai nėra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriumi, nereiškia, kad prieš šios įmonės darbuotojus pranešime nurodytu metu nebuvo padarytas aprašytas nusižengimas. Šiuo atveju institucija (policija), atsižvelgusi į pareiškėjo 2019 m. gruodžio 27 d. pranešime nurodytas aplinkybes apie galimą nusižengimą, privalėjo imtis veiksmų, siekdama išsiaiškinti, ar toks nusižengimas buvo, kaip jis kvalifikuojamas ir kas dėl to kaltas.
Vis dėlto, kaip matyti iš bylos duomenų bei proceso dalyvių paaiškinimų teismo posėdžio metu, institucija, priėmusi skundžiamą Nutarimą, nesiaiškino minėtų aplinkybių ir apskritai neatliko jokio pareiškėjo UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. gruodžio 27 d. pranešime aprašyto įvykio tyrimo. Nepaisant to, kad minėtame pranešime prašoma tik užregistruoti šį įvykį, jame nurodytos ir aplinkybės apie galimai neteisėtus N. K., T. J. bei kito asmens veiksmus, į ką institucija turėjo pareigą sureaguoti, atlikdama šių aplinkybių tyrimą. ANK 590 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog administracinio nusižengimo teisena taip pat gali būti pradėta gavus pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kuriuo asmuo, kuris nėra pareigūnas, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą. Tokiu atveju administracinio nusižengimo tyrimą atlikti privalo tos pačios institucijos, kurioje buvo gautas pranešimas, aktas ar kitoks dokumentas, kuriuo užfiksuotas administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymas, pareigūnai, jei jos pareigūnams ANK suteikta teisė atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 590 str. 3 d.). Vadovaujantis ANK 589 straipsnio 49 punktu, policijos pareigūnai yra įgalioti pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus, be kita ko, ir dėl ANK 518 straipsnyje („Savavaldžiavimas“) numatyto administracinio nusižengimo.
Šiuo atveju, teismo vertinimu, policijos pareigūnai jokių bent minimalių tyrimo veiksmų neatliko nei, kad galėtų konstatuoti, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas, nei kad galėtų atsisakyti administracinio nusižengimo teiseną pradėti ar ją nutraukti, t. y. neapklausė UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų, vykusių į įvykį, pačių galimai administracinėn atsakomybėn trauktinų asmenų (N. K. bei T. J., taip pat dar vienos gyventojos iš III namo laiptinės), neatliko įvykio vietos, patalpų apžiūros ir pan. Taip pat pareiškėjo 2019 m. gruodžio 27 d. pareiškime nurodoma, jog pats įvykis (t. y. UAB (duomenys neskelbtini) atstovų neįleidimas į namo šilumos punktą) galimai įvyko 2019 m. gruodžio 23 d., tačiau Vilniaus apskrities VPK atsiliepime į skundą nurodo, kad buvo tikrintas policijos registruojamų įvykių registras dėl įvykio dieną, t. y. 2019 m. gruodžio 12 d., Bendruoju pagalbos telefonu registruotų namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų bei UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų nesutarimų. Tai, kad paties įvykio metu policijai (Bendrojo pagalbos centro ar kitu telefonu) nebuvo skambinta, nereiškia, kad įvykio nebuvo, kadangi, kaip minėta, apie įvykį gali būti sužinota ir gavus pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kuriuo asmuo, kuris nėra pareigūnas, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, ir nebūtinai tą pačią dieną. Teismo vertinimu, šiuo atveju minėtų policijos atliktų tyrimo veiksmų akivaizdžiai nepakanka. Be to, kaip minėta, ANK 518 straipsnis nustato administracinę atsakomybę už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, todėl už tai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo visada yra tikro ar tariamo teisinio santykio subjektas. Šiuo atveju nebuvo aiškintasi, ar N. K., T. J., taip pat dar viena gyventoja iš III namo laiptinės, savo teisę ginti joms bendrosios nuosavybės teise priklausančias patalpas bandė įgyvendinti laikydamosi įstatymuose nustatytos tvarkos ar iš karto sąmoningai pasirinko būdą, kuris galimai šios tvarkos neatitinka.
Taigi, šiuo atveju, neatlikus būtinų tyrimo veiksmų, skundžiamą Nutarimą priėmęs pareigūnas skubotai konstatavo, kad nėra ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymių. Išnagrinėjus ir įvertinus visus šiuo metu byloje esančius duomenis bei proceso dalyvių paaiškinimus, darytina išvada, kad policijos komisariatas, priimdamas skundžiamą Nutarimą, faktines aplinkybes vertino ir teisės aktus aiškino bei taikė netinkamai, nebuvo tiriamos aplinkybės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų administracinės atsakomybės taikymui reikšmingų aplinkybių įvertinimą, o neargumentuotai ir deklaratyviai buvo pripažinta, kad nebuvo surinkta pakankamai vienareikšmiškų ir neginčytinų N. K. bei T. J. kaltę patvirtinančių įrodymų, t. y. nėra nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje ,,Savavaldžiavimas“, sudėties elementų. Pažymėtina, kad pareiškėjo 2019 m. gruodžio 27 d. pareiškime nurodytos aplinkybės iš esmės apskritai nebuvo tiriamos, todėl būtina atlikti pakankamai didelės apimties bylos aplinkybių tyrimą, ką teismui pačiam sunku padaryti.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, Nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo byla grąžintina policijos komisariatui tyrimui atlikti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), juridinio asmens buveinės adresas (duomenys neskelbtini), atstovaujamos direktorės A. M., skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. M. (A. M.) 2020 m. sausio 6 d. nutarimą ROIK: 20109498590, kuriuo nepradėta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. gruodžio 27 d. pareiškimą, ir grąžinti bylą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Antrajam veiklos skyriui atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Kitą skundo dalį atmesti.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.