Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2016-02-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-23-716/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-26
Bylos Nr.
II-23-716/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-15365-2015-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Kategorijos
  • 3.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. II-23-716/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-15365-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 3.10. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. vasario 26 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, Ievai Janulevičiūtei, teismo posėdyje išnagrinėjęs A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresniosios tyrėjos I. S. nutarimo skirti nuobaudą administracinio teisės pažeidimo byloje

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-09-28 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresniosios tyrėjos I. S. nutarimu A. N. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 4 d., už ką jam paskirta administracinė nuobauda - 50 Eur bauda.

Nesutikdamas su šiuo sprendimu A. N. pateikė teismui skundą kuriame nurodo, kad mašina buvo pastatyta kelkraštyje, o ne vejoje. Pareiškėjas teigia, kad jam yra nustatytas 35 proc. darbingumas, o Valakampių pliaže nėra neįgaliųjų aikštelės. Teisme pareiškėjas nurodė, kad prašo panaikinti nutarimą arba sumažinti baudą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į pareiškėjo skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio atstovas prašo skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. pirmojo PK VPS PP vyresnioji tyrėja I. S. 2015-09-28 nutarimą Nr. 12N-39225289-15 administracinio teisės pažeidimo byloje priėmė teistai ir pagrįstai, pagal administracinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, vadovaujantis LR ATPK 30² straipsniu, kuriame nurodoma, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Šiuo atveju buvo nustatyta lengvinanti aplinkybė, numatyta LR ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte, ir sunkinanti aplinkybė, numatyta LR ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Pareiškėjas skunde nurodo, kad automobilis buvo kelkraštyje, o ne vejoje. Tačiau iš medžiagoje esančių nuotraukų akivaizdžiai matosi, kad automobilis „Seat Alhambra“, valst. Nr. T11868, buvo paliktas stovėti jo vairuotojui užvažiavus ant vejos. Tai patvirtinta įrodymais, policijos pareigūno, fiksavusio pažeidimą nuotraukoje ir tarnybiniame pranešime.

Motyvuojamoji dalis

A. N. skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Nagrinėdamas pareiškėjo skundą teismas, atsižvelgdamas į paminėtas įrodymų vertinimo administracinio teisės pažeidimo byloje nuostatas, patikrino byloje esančius įrodymus.

Skundžiamu 2015-09-28 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio nutarimu A. N. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 4 d., už tai, kad 2015-08-23, apie 16.40 val., Vilniuje, Lizdeikos gatvėje vairuodamas automobilį „Seat Alhambra“, valst. Nr. T11868, paliko jį stovėti ant vejos, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 150.5. punkto reikalavimus.

A. N. teisme paaiškino, kad atvažiavo prie Valakampių pliažo. Ten invalido vietos niekur nėra, buvo pilna mašinų. Nuo restorano iki aikštelės kelkraščiuose visur stovėjo mašinos. Buvo tarpas, ir jis pastatė savo automobilį. Atėjęs rado pareigūnų pranešimą. Atvykus į policijos komisariatą jam mergaitė pasakė, kad jis ankščiau baustas, bus nubaustas. Palaukus prie budinčios dalies jam atnešė sprendimą. Tuomet jis tuo pačiu metu budinčioje dalyje apskundė šitą sprendimą. Toje vietoje nėra jokio bordiūro, yra kelkraštis, nėra pievos. Nebuvo, kur kitur pastatyti automobilio, todėl galvojo, kad kelkraštyje galima pastatyti mašiną.

Liudytojas R. K. teisme parodė, kad teko tikrinti Valakampių paplūdimio teritoriją, nes vasarą praktiškai kiekvieną dieną ten daromi patikrinimai. Jis pamena, kad rašant pranešimą priėjo asmuo, kuris kažką bandė sakyti, kad galbūt galima nrefiksuoti pažeidimo. Tačiau pažeidimas jau buvo užfiksuotas, todėl buvo paliktas pranešimas už stiklo. Pilietis susinervino, suglamžė lapelį ir numetė. Ten buvo daugybė automobilių, šie buvo sustatyti ant žolės.

Iš fotonuotraukų matyti automobilio „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo vieta (b. l. 7). R. K. teisme patvirtino, kad tai jo darytos nuotraukos, kuriose ant žolės užfiksuota vieta, kur stovėjo automobilis.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 4 d. numato atsakomybę už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia stovėti, taip pat sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų arba važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimus. Ši nuostata susieta su Kelių eismo taisyklių 150.5. punkto reikalavimų pažeidimu. Šioje teisės normoje inter alia įtvirtinta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu). Lingvistiniu aiškinimu, veja suprantama kaip jauna žolė, pievelė. Tiek administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 2 dalies dispozicijoje, tiek Kelių eismo taisyklėse „vejos“ apibrėžimas nenurodomas. Minėtame administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnyje bei Kelių eismo taisyklių 150.5. punkte vartojama sąvoka „veja“ nėra speciali teisinė sąvoka ir todėl teismas ją supranta taip, kaip yra įprasta bendrinėje kalboje. Lietuvių kalbos žodynuose nurodomomis reikšmėmis yra: „žalia, tankia žole užžėlusi pieva, žolynas“, „lygi sužėlusi pieva“, „žema lygi žolė“, „viršutinis žemės sluoksnis su žole“. Teismo vertinimu, veja turėtų būti laikoma tik tokia žolė ar pievelė, kuri yra specialiai suformuota (apželdinta) ir atlieka specialią kultūrinę paskirtį. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (2012-12-18 ATP-641-72/2012; 2009-01-29 Nr. II-29-402/2009; LVAT 2007-05-04 Nr. N3-894-07).

Teismas įvertinęs skundą padavusio asmens motyvus ir bylos medžiagą nustatė, jog A. N. 2015-08-23, apie 16.40 val., Vilniuje, Lizdeikos gatvėje atvažiavęs automobiliu „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šį pastatė ir paliko stovėti būtent ant vejos, ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 150.5 punkto reikalavimus. Pareiškėjo teiginius apie tai, kad automobilį jis paliko stovėti kelkraštyje, paneigia ne tik fotonuotraukos, bet ir liudytojo R. K. parodymai apie tai, kad A. N. prašė nefiksuoti pažeidimo. Be to, pats pareiškėjas teismui pripažino, kad esant įvykio vietoje įrengtai stovėjimo vietai, pažymėtai invalido ženklu, jis automobilio užfiksuotoje vietoje nebūtų pastatęs. Tokiu būdu teismas pastebi, kad pareiškėjo pozicija dėl pažeidimo proceso metu nebuvo nuosekli, jo parodymai kito atitinamai vertinant įvykio aplinkybes ir jas traktuojant tik sau palankiu būdu. Automobilio stovėjimo neleistinoje vietoje faktą patvirtina objektyvūs duomenys, kurių patikimumą patikrinęs teismas pripažįsta tinkamais ir pakankamais įrodymais byloje. Tokiu būdu visus šiuos duomenis nuosekliai jungiant į visumą, teismui nenustačius pagrindo liudytojui apkalbėti pareiškėją, pažeidimo faktą ir objektyvius duomenis teismas pripažįsta kaip visiškai įrodytą. Teismas pastebi, kad vieta, kurioje buvo pastatytas automobilis, aiškiai yra apaugusi sukultūrinta žole, kuri jokiais būdais kelkraščio požymių neatitinka. Bet kuriuo atveju, kultūrine žole apaugusi vieta, nors ir esanti ne šalia, bet netoli kelio – negali būti subjektyviai vertinama kaip kelkraštis. Tai, kad minėtoje vietoje nėra neįgaliųjų aikštelės ar atskiros vietos nešalina pažeidėjo atsakomybės. A. N. turėjo ir galėjo suprasti, kad jo automobilio pasirinkta stovėjimo vieta nėra ir nebuvo transporto priemonėms stovėti skirta vieta, jis būdamas vairuotoju privalėjo žinoti Kelių eismo taisyklių 150.5. punkto reikalavimus ir juos vykdyti, tačiau to nepadarė, todėl jis pagrįstai nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 4 dalį.

Kita vertus, priimtame 2015-09-28 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio nutarime konstatuojama, kad pažeidėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nuoširdžiai gailėjosi padaręs pažeidimą, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad pažeidėjas per metus laiko padarė tos pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą, už kurį buvo paskirta administracinė nuobauda. Nagrinėjant bylą nustatyta, kad teisės pažeidimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis, kas turėtų būti pripažįstama pažeidėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² str. 1 d. numato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Teismas įvertinęs A. N. atsakomybę dvi lengvinančias aplinkybes, vieną sunkinančią aplinkybę pripažįsta, kad pažeidėjui pagal 124¹ str. 4 d. nepagrįstai yra paskirta sankcijos vidurkiui artima administracinė nuobauda – 50 Eur bauda. Paskirta nuobauda prieštarauja administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² straipsnio nuostatoms, institucijos nutarimas šioje dalyje nėra teisingas, todėl keistinas skiriant mažesnę nuobaudą, atitinkančią Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² str. nuostatas. Teismas pripažįsta, kad atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes, pažeidėjos asmenybę – A. N. turėtų būti paskirta bauda, artimesnė jos minimaliai ribai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 d. 5 p., teismas

nutarė:

A. N. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2015-09-28 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio nutarimą: A. N. už teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 4 d. skirti 40 (keturiasdešimties) eurų dydžio baudą.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Striaukas