Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-12-07 · Civilinė byla Nr. 2A-1044-492/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-07
Bylos Nr.
2A-1044-492/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Henrichas Jaglinskis, Virginija Volskienė
Ieškovas
UAB „Vilniaus energija“
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės
Trečiasis asmuo
N. K.
Civilinė byla Nr. 2A-1044-492/2009Procesinio sprendimo kategorija: (S) 35.5; 45.5 121.15.; 121.18.; 121.21.;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. gruodžio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,

teisėjų Romualdos Janovičienės, Henricho Jaglinskio,sekretoriaujant Jonei Markovičiūtei,dalyvaujant ieškovo UAB „Vilniaus energija“ atstovui adv. T. Kelpšui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2666-599/2009 pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl įsiskolinimo išieškojimo, trečiasis asmuo N. K.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Vilniaus energija“ prašė priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 1 879,98 Lt įsiskolinimą, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tiekė energiją butui, esančiam adresu, duomenys neskelbtini, nuosavybės teise priklausančiam atsakovui. Šiuo butu naudojasi trečiasis asmuo N. K. , tačiau su ja individuali šilumos energijos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, todėl šilumos vartotoju, turinčiu mokėti mokesčius už tiekiamą šilumą ir karštą vandenį, laikytinas buto savininkas - Vilniaus miesto savivaldybė. Įsiskolinimas susidarė per laikotarpį nuo 2007-07-01 iki 2008-11-30 ir sudaro 1879,98 Lt. Ieškovas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartimi civ. byloje 3K-3-3/2008, kurioje nurodyta, kad CK 6.584 straipsnio 1 d. pagrindu Vyriausybės 2001-07-11 nutarimu Nr. 876 patvirtinta tvarka reglamentuoja valstybės ar savivaldybės ir jų patalpų nuomininko tarpusavio teisinius santykius ir nereglamentuoja šilumos tiekėjo ir valstybės ar savivaldybės patalpų nuomininkų tarpusavio santykių. Šilumos tiekėjas ir patalpų savininkas bei nuomininkas gali susitarti dėl to, kad nuomininkas taps energijos pirkimo – pardavimo sutarties šalimi, tačiau nesant tokio susitarimo, šilumos pirkimo - pardavimo sutarties šalis yra patalpų, kurioms tiekiama šiluma, savininkas.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad LR CK 6.584 str. 1 d. numato, jog mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas, kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių ir mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškovas savo reikalavimus iš esmės grindžia LR Ūkio ministro įsakymais, o tai yra žemesnės teisinės galios teisės aktai, nei LR Vyriausybės nutarimai, todėl šiam ginčui netaikytini. Nurodė, kad pagal susiformavusią teismų praktiką, būtina nustatyti galutinį energijos vartotoją. Ieškovas niekada neteikė atsakovui sąskaitų už šilumos energiją, jos buvo teikiamos trečiajam asmeniui, t.y. nuomininkei. Iš UAB „Vilniaus energija“ veiksmų matyti, kad UAB „Vilniaus energija“ šilumos energijos pirkimo - pardavimo sutarties šalimi laikė buto nuomininkę. Nors su juo ir nebuvo sudariusi rašytinės energijos pirkimo – pardavimo sutarties, tačiau šalių veiksmai rodė, kad tarp jų yra susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai: ieškovas tiekė šilumos energiją butui, o nuomininkė ją vartojo, t.y. pripažino sandorį, todėl privalėjo vykdyti iš sandorio kylančią prievolę – už suteiktą šilumos energiją mokėti nustatytais terminais. Atsakovas rėmėsi 2001-03-01 Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 356V „Dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo, vartojimo, eksploatavimo ir atsiskaitymo sutarčių tvirtinimo ir duomenų apie daugiabučių namų patalpas pateikimo tvarkos“, kurio 2 p. nuspręsta įpareigoti SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ generalinį direktorių iki 2001-03-31 sudaryti šilumos energijos, karšto vandens tiekimo ir šildymo eksploatavimo sutartis su uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis, eksploatuojančiomis gyvenamuosius namus. Ieškovas šios pareigos neįvykdė, tačiau laikytina, kad susitarimas tarp SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (jų teisių perėmėja UAB „Vilniaus energija“) ir Vilniaus miesto savivaldybės yra sudarytas, todėl ne Vilniaus miesto savivaldybė turėtų atsiskaityti su šilumos tiekėju.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. gegužės 21 d. sprendimu ieškinį tenkino. Nusprendė išieškoti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškovo UAB „Vilniaus energija“ naudai 1 879,98 Lt įsiskolinimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 64,00 Lt žyminį mokestį bei 590,00 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad šilumos pirkimo - pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir patalpų savininkas, nepaisant to, kas naudojasi minėtomis patalpomis, kurioms yra tiekiama šilumos energija. Šilumos pirkimo – pardavimo teisinių santykių dalyvis yra patalpų savininkas, nebent šilumos tiekėjas ir patalpų savininkas, kuris nuomoja jam nuosavybės teise priklausančias patalpas, bei šių patalpų nuomininkas susitaria dėl energijos pirkimo – pardavimo sutarties šalių pakeitimo, kur nuomininkas taptų minėtos sutarties šalimi. Jeigu toks susitarimas nesudarytas, o šiuo atveju taip ir yra, tai šilumos pirkimo – pardavimo sutarties šalis yra patalpų, kurioms tiekiama šiluma, savininkas, t.y. nagrinėjamu atveju atsakovė. Be to, nors tarp ieškovės ir atsakovės nėra sudaryta individuali rašytinė energijos pirkimo – pardavimo sutartis, tačiau tokia sutartis yra laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais tarp ieškovės, kaip šilumos tiekėjo, ir atsakovės, kaip pastato savininko. Be to, buto, esančio, duomenys neskelbtini, nuomos sutartis nėra įregistruota viešame registre, todėl negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis, šiuo atveju prieš ieškovę.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – UAB „Vilniaus energija“ ieškinio netenkinti. Nurodė, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad už susidariusį įsiskolinimą yra atsakingas buto savininkas, t.y. Vilniaus miesto savivaldybė. Ginčui turėtų būti taikoma LR CK 6.584 str. 1 d., jog mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas, kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių, bei LR Vyriausybės 2001-07-11 nutarimas Nr. 876, kuriuo patvirtinta „Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją ir komunalines paslaugas, tvarka“, pagal kurios 2 punktą, šiluminės energijos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis su tiekėjais sudaro valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkai, jei nuomos sutartyse nenumatyta kitaip, ir už gyvenamosiose patalpose faktiškai sunaudotą šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas ir šiluminę energiją atsiskaito butų nuomininkai. Tai, kad nėra sudarytos rašytinės šilumos energijos pirkimo - pardavimo sutarties su nuomininku, negali būti pagrindas Vilniaus miesto savivaldybės atsakomybei atsirasti, nes būtent pati SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir turėjo pareigą sudaryti rašytines šilumos energijos pirkimo - pardavimo sutartis su butų nuomininkais. Taip pat reiktų atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, jog būtina nustatyti galutinį energijos vartotoją. Apeliantas nurodė, kad šilumos tiekėjas ir patalpų savininkas bei nuomininkas gali susitarti dėl to, kad nuomininkas taps energijos pirkimo – pardavimo sutarties šalimi. Nors su buto nuomininku nebuvo sudaryta rašytinė energijos pirkimo – pardavimo sutartis, tačiau šalių veiksmai rodė, kad tarp jų yra susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai: ieškovas tiekė šilumos energiją butui, o nuomininkas ją vartojo, t.y. pripažino sandorį, todėl privalėjo vykdyti iš jo kylančią prievolę – už pateiktą šilumos energiją mokėti nustatytais terminais. Tarp buto nuomininko ir UAB „Vilniaus energija“ susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, o jų valia tiekti ir gauti šilumos energiją buvo realizuota konkliudentiniais veiksmais. Atsakovas nurodė, kad pirmos instancijos teismas neteisingai aiškino LR CK 6.579 str. 4 d., kuri numato, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis tik įregistravus ją įstatymų nustatyta tvarka viešame registre. Teisinė registracija kaip paviešinimas naudojamas tuo metu ir prieš tuos asmenis, kurie faktiškai nežinojo apie registruotiną sandorį, juridinį faktą ar kitą informaciją. Jeigu asmuo faktiškai žinojo apie tai, kad tam tikra aplinkybė egzistuoja, tai jis negali naudotis argumentu, jog teisinio pobūdžio duomenys nebuvo įregistruoti, Šiuo atveju ieškovas žinojo, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra sudariusi nuomos sutartį su N. K. . Apeliantė pažymėjo, kad niekas neneigė, jog sąskaitos už suteiktą šilumos energiją visą laiką buvo siunčiamos vartotojai N. K. , ieškovė apie susidariusį įsiskolinimą atsakovės nebuvo informavusi iki 2008-09-30 – prieš tris mėnesius iki kreipimosi į teismą dienos, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiga mokėti už suvartotą šilumos energiją tenka atsakovui – patalpų savininkui, yra nepagrįsta bei neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Ginčydamas skolos dydį, atsakovas nurodė, kad ieškovas, grįsdama skaičiuoklėje nurodytų asmenų skaičių, privalėjo motyvuoti ir pagrįsti komunalinių mokesčių skaičiavimą 4 asmenims, o ne vienai N. K. . Kadangi to nepagrindė, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinį tenkino pilnai. Pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimų apimties, atsakovas pažymėjo, kad ieškovas teismą prašė įsiskolinimo už šildymą priteisimo, o teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą ir besivadovaudamas ieškovės pateikta įsiskolinimo skaičiuokle, priteisė nepagrįstą sumą, įskaičiuodamas ir deklaruojamą skolą už karštą vandenį. Nesutikdamas su priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, atsakovas nurodė, kad šios civilinės bylos negalima priskirti sudėtingų bylų kategorijai, teismuose nagrinėjama daug analogiškų bylų, ieškovui procesiniams dokumentams parengti nereikėjo daug specialių žinių, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 590 Lt už procesinių dokumentų parengimą yra visiškai nepagrįstas ir pirmos instancijos teismas šią prašomą priteisti sumą turėjo sumažinti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Vilniaus energija“ prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinio skundo netenkinti, iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (šio teismo 2008-01-30 nutartis civ.b. Nr. 3K-3-3/2008), ieškovas nurodė, kad LR CK 6.584 str. ir 2001-07-11 LR Vyriausybės nutarimo normos nekonkuruoja su 2003-06-30 LR ūkio ministro įsakymų Nr.4-258 ir Nr. 4-260 normomis, kadangi jos reglamentuoja skirtingus teisinius santykius. Lietuvos Aukščiausiasis teismas pripažino, kad nesant individualių rašytinių sutarčių su paslaugų tiekėjais už šilumos energiją ir elektros energiją privalo atsiskaityti patalpų savininkas. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo nesikreipė į UAB „Vilniaus energija“ ir nesudarė individualios šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutarties, kuria šilumos vartotoju būtų laikomas jis, o ne, kaip standartinėse šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutarčių sąlygose numatyta, patalpų savininkas. Remdamasis ta pačia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, ieškovas nurodė, kad tam, kad šilumos vartotoju nuo tam tikro momento būtų laikomas pats nuomininkas, reikalingas trišalis susitarimas tarp šilumos tiekėjo, nuomininko ir savininko, kurio nagrinėjamu atveju nėra. Ieškovas pažymėjo, kad apelianto elgesys, kai jis, sudarydama gyventojų patalpų nuomos sutartį, neaptarė su nuomininku atsiskaitymo už šilumos energiją ir kitas teikiamas paslaugas tvarkos, neatitinka rūpestingo ir atidaus šeimininko elgesio reikalavimų. Ieškovas nesutiko su apeliantės teiginiu, kad ji teikė šilumos energiją butui, o nuomininkas ją vartojo, t.y. pripažino sandorį. Nurodė, kad atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-30 nutartį civ.b. Nr. 3K-3-3/2008, nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo – pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas, o jis negalėjo priversti nuomininko sudaryti šilumos vartojimo pirkimo - pardavimo sutarties su UAB „Vilniaus energija“. Nesutikdamas su apelianto argumentu dėl skolos dydžio, skaičiuojamo keturiems gyventojams, nurodė, kad ieškovas rėmėsi 2005 m. UAB „Grigiškių komunalinis ūkis“ pateiktais duomenimis. Galimybių savarankiškai tikslinti gyventojų skaičių ieškovas neturi, o duomenų apie gyventojų skaičių pasikeitimą nebuvo gauta. Nesutikdamas su Vilniaus miesto valdybos sprendimo Nr. 356V taikymu nagrinėjamam atvejui, nurodė, kad minėtu sprendimu buvo nustatytas reikalavimas sudaryti šilumos tiekimo sutartis su uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis, eksploatuojančiomis gyvenamuosius namus, o ne su fiziniais asmenimis, todėl ginčo teisiniams santykiams šis teisės aktas netaikytinas. Nesutikdamas su apelianto argumentu dėl reikalavimų apimties, ieškovas nurodė, kad šilumos energijos sąvoka apima ne tik šildymo paslaugas, bet ir karštą vandenį bei šilumą karšto vandens temperatūros palaikymui, todėl teismas ieškinio ribų neperžengė. Bylinėjimosi išlaidos - 590,00 Lt už advokato pagalbą neviršija LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio už ieškinio parengimą. Be to, į šią sumą įskaitytas ne tik bylos medžiagos rengimas, bet ir dalyvavimas teismo posėdžiuose pirmos instancijos teisme.

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą atsisakytina tenkinti.

Atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso butas, esantis, duomenys neskelbtini (l. 7). Bute įrengtas centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu 2005-11-22 Nr. 30-1850 „Dėl socialinio būsto išnuomojimo“ šis butas buvo išnuomotas N. K. keturių asmenų šeimai (l. 37). Nuomos sutartis nėra įregistruota viešajame registre. Už ieškovo tiekiamą šilumos energiją per laikotarpį nuo 2007-07-01 iki 2008-11-30 susidarė 1 879,98 Lt skola. Su ieškovu buto nuomininkė nėra sudariusi šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir aiškindamas šilumos energijos pirkimo – pardavimo teisinius santykius reglamentuojančias CK normas (CK 6.584 ir kt. straipsniai), Šilumos ūkio įstatymą, ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-260 patvirtintas Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių standartines sąlygas, kitas specialiąsias teisės normas, yra konstatavęs, kad šilumos pirkimo – pardavimo teisinių santykių šalys yra tiekėjas ir pastato savininkas – šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas, ir nurodė, kad teisinis reglamentavimas lemia tai, jog, nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo – pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad civilinėje teisėje galiojant sutarties laisvės principui šilumos energijos vartojimo teisinių santykių dalyvis gali būti ne tik patalpų savininkas (nuomotojas), bet ir šių patalpų nuomininkas. Šilumos tiekėjas ir patalpų savininkas (nuomotojas) bei nuomininkas gali susitarti dėl to, kad nuomininkas taps šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties šalimi. Jeigu tokio susitarimo nėra, šilumos energijos sutarties šalis (pirkėjas) yra patalpų, į kurias tiekiama šiluma, savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-432/2009; 2009 m. liepos 9 d, nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-280/2009; 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-3/2008.). Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytos kasacinio teismo išnagrinėtos bylos savo faktinėmis aplinkybėmis yra analogiškos nagrinėjamai bylai, todėl aptarti kasacinio teismo teisės normų aiškinimai taikytini šioje byloje (CPK 4 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

Minėta, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino dėl to, jog atsakovas (nuomotojas) ir trečiasis asmuo (nuomininkas) nuomos teisinių santykių rašytine sutartimi neįformino, jos neįregistravo viešame registre, kad galėtų ja remtis prieš kasatorių (CK 6.478 straipsnio 2 dalis), o trečiasis asmuo nėra sudaręs su ieškovu sutarties dėl šilumos energijos tiekimo butui. Šilumos tiekėjo, patalpų savininko ir nuomininko susitarimas turi būti konkretus; jame turi būti aiškiai išreikšta, kad nuomininkas taps šilumos energijos tiekimo pirkimo – pardavimo sutarties šalimi (pirkėju). Kadangi byloje nenustatyta, kad tokio susitarimo būta, tai už butui tiektą šilumą privalo mokėti jo savininkas (atsakovas). Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino šilumos pirkimą – pardavimą reglamentuojančias teisės normas ir nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos šiuo klausimu teismo praktikos.

Šalies argumentai

Apelianto argumentai, kad ieškovas nepagrįstai prašė teismą priteisti įsiskolinimą už keturių asmenų sunaudotą šilumos energiją, o pirmosios instancijos teismas, priteisdamas skolą už šilumos energiją ne tik butui šildyti, bet ir karštam vandeniui paruošti, peržengė ieškinio ribas, yra nepagrįsti ir atmestini. Ginčo butas buvo suteiktas N. K. keturių asmenų šeimai, duomenų, kad situacija po to pasikeitė, civilinėje byloje nėra (CPK 178). Šilumos energiją butui šildyti ir karštam vandeniui paruošti tiekia tas pats subjektas, ieškinio dalyką sudaro skola už šilumos energiją, ieškinį pagrindžianti skaičiuotė apima ir karšto vandens paruošimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė visą reikalautą skolą.

Ieškovo naudai iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme – 590 Lt – laikytinos ne per didelėmis, nes turi būti įvertintas ne tik ieškinio surašymas, bet ir parengiamieji darbai, kitų procesinių dokumentų surašymas, atstovavimas teisme.

Apeliacinės instancijos teisme ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atstovauja ta pati advokatų kontora, kuri rengė ieškinį pirmosios instancijos teisme, byla nėra sudėtinga, buvo parengta ir išnagrinėta teisme daug vienarūšių bylų, mažina iki 500 Lt. Iš atsakovo į valstybės pajamas priteistina 8,50 Lt teismo procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme siuntimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti ieškovui UAB „Vainiaus energija“ 500 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Priteisti į valstybės pajamas iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 8,50 Lt teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Kolegijos pirmininkė Virginija VolskienėTeisėjai Romualda JanovičienėHenrichas Jaglinskis