- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-09
- Bylos Nr.
- e2A-46-252/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01832-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Eigirdas Činka, Vygintas Mažuika
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
- Ieškovas
- V. S.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Vyginto Mažuikos ir Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020-10-28 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-308-356/2020 pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl dienpinigių ir palūkanų priteisimo
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. S. teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini) 1 895,34 Eur dienpinigių, 5% dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad pagal (duomenys neskelbtini) darbo sutartį jis buvo priimtas dirbti UAB (duomenys neskelbtini) pareigoms. Įmonėje dirbo nuo (duomenys neskelbtini) imtinai. Atsakovė jam niekada pinigų grynaisiais nemokėdavo ir visus mokėjimus darydavo pavedimu į banko sąskaitą, išskyrus vieną kartą, kai pervežant naudotus automobilius (duomenys neskelbtini) klientas už pervežimą perdavė 600 svarų, kuriuos atsakovė liepė pasilikti kaip dalį atlyginimo. Kadangi visi pavedimai būdavo daromi į sąskaitą, tai nėra net mažos tikimybės, kad atsakovė dienpinigius sumokėjo grynaisiais.
3. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisija (toliau – ir DGK) (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) išnagrinėjo jo pareikštą reikalavimą dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais išieškojimo ir jo prašymą tenkino iš dalies. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė pateikė (duomenys neskelbtini) Kasos išlaidų orderį 1500 Eur gautai sumai ir darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) už (duomenys neskelbtini) mėnesį 395,34 Eur sumai, kurie ieškovo teigimu yra pasirašyti ne jo.
4. DGK pasisakiusi, kad jai nesuteikta teisė nustatyti parašų autentiškumo, todėl laikė, kad tie pinigai jam buvo išmokėti. Kitus prašymus - išieškoti iš atsakovo 709,70 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų (suma nurodyta neatskaičius mokesčių); panaikinti atsakovo deklaruotą ieškovui nedraudiminį laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) ir pateikti VSDFV informaciją, tenkino.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2020-10-28 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės ieškovui 1 895,34 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų (suma nurodyta atskaičius mokesčius), 580 Eur advokato padėjėjų teisinei pagalbai apmokėti, 526,20 Eur už ekspertizės atlikimą. Iš atsakovės valstybei priteisė 43 Eur žyminio mokesčio ir 3,33 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
6. Atsižvelgęs į tai, kad DGK sprendimu priteista 709,70 Eur suma yra sumokėta, teismas nesprendė dėl šių išmokų priteisimo ir vertino, kad ši DGK sprendimo dalis vadovaujantis DK 229 straipsnio normomis, įsiteisėjusi ir įvykdyta.
7. Teismas pasisakė, kad ieškovui pareiškus apie dokumento suklastojimą (CPK 184 straipsnis), (duomenys neskelbtini) buvo paskirta teismo rašysenos ekspertizė. Ekspertams pateiktas tirti UAB (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) 1 500 Eur sumai. Darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraštis Nr. (duomenys neskelbtini) už (duomenys neskelbtini) nebuvo pateiktas, nes atsakovė tvirtino neturinti savo žinioje šio dokumento originalo, teismui pateikė tik spalvotą šviesokopiją.
8. Ekspertizės išvadoje įvertinus bendrųjų ir specialiųjų parašų kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) požymių skirtumus, nustatyta, kad jie yra esminiai, pastovūs ir sudaro požymių visumą, pakankamą tik tikėtinai išvadai, kad UAB (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini), eilutėje „Gavau:“, V. S. vardu pasirašė ne V. S.. Kategoriškai atsakyti į klausimą nebuvo galima, nes parašas susideda iš nesudėtingos konstrukcijos elementų, teikiančių nepakankamai grafinės informacijos.
9. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovės (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra įrašyta gautoji suma žodžiais, tad jis neatitinka Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) reikalavimų. Remdamasis teismo rašysenos ekspertizės akto išvadomis, teismas sprendė, kad UAB (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra ieškovo parašo, o pagal Taisyklių 19 punktą, jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti. Teismas konstatavo, kad šis kasos išlaidų orderis nepripažintinas įrodymu byloje.
10. Teismas pasisakė, kad kitos atsakovės įrodinėjimo priemonės – liudytojų G. R., UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), atliekančio ir (duomenys neskelbtini) pareigas, parodymai apie tai, kad ieškovas tą dieną buvo įmonės administracijos patalpose, atvežė ir jam perdavė grynųjų pinigų, kuriuos jis įnešė į kasą ir iš jų išmokėjo ieškovui 1 500 Eur, o kada ir kaip ieškovas pasirašė kasos išlaidų orderyje, nematė, bei G. V., (duomenys neskelbtini), parodymai apie tai, kad jai iš direktoriaus žinoma, kad pinigai ieškovui buvo išmokėti, negali patvirtinti, kad su ieškovu (duomenys neskelbtini) buvo atsiskaityta.
11. Teismas, pasisakydamas dėl kitos ieškovo prašomos sumos – 395,64 Eur, kuri turėjo būti išmokėta pagal Darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) už (duomenys neskelbtini), nepateikus jo originalo, vizualiai palyginęs šviesokopijoje ir (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) esančius parašus, sprendė, kad jis neturi ieškovo nurodyto jo parašo požymio – atskiro brūkšnelio parašo gale. Atsižvelgęs į teismo rašysenos ekspertizės metu nustatytus bendrųjų požymių skirtumus (išlavinimo ir judesių koordinacijos (pavyzdžiuose aukštesni), tempo (pavyzdžiuose greitesnis), taip pat į specialiųjų parašų požymių skirtumus, ir paties ieškovo nurodytą jo parašo ypatumą – parašo gale jis deda atskirą brūkšnelį, teismas tikėtina laikė, kad parašas, esantis žiniaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini), jo šviesokopijoje, galėjo sukelti abejonių jo tikrumu.
12. Teismas pažymėjo, kad abejoti rašytiniu įrodymu – Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvada, nėra pagrindo. Nustatęs, jog ginčo, kad 1 500 Eur ir 395,34 Eur išmokos, susijusios su darbo teisiniais santykiais, ieškovui turėjo būti išmokėtos, teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog šias sumas ieškovui sumokėjo, todėl ieškinį tenkino pilna apimti.
13. Teismas atsižvelgęs į darbo ginčų specifiką pažymėjo, kad taikant tiek DK 232 straipsnį, tiek CK 6.37 straipsnį dėl procesinių palūkanų susidarytų netoleruotina dvigubų finansinių sankcijų taikymo situacija, todėl darbo santykiuose taikytinas tik DK 232 straipsnis, jame nustatyta tvarka ir tik tada, jeigu atsakovė nevykdytų teismo sprendimo. Todėl prašymo dėl procesinių palūkanų priteisimo teismas netenkino, konstatavęs, kad tai nėra savarankiškas ieškinio reikalavimas.
14. Teismas spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, pasisakė, kad nustačius, jog ieškovas 350 Eur už ieškinio parengimą sumokėjo (duomenys neskelbtini), patvirtinantį įrodymą per EPP pateikė nedelsdamas po to, kai suprato, jog prie ieškinio (duomenys neskelbtini) jo nepridėjo, todėl teismas CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytų ribojimų netaikė. Be to pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis pripažino ir (duomenys neskelbtini) sumokėtą 30 Eur sumą atstovei už patarimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo Utenos apylinkės teismo 2020-10-28 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - palikti nepakeistą DGK (duomenys neskelbtini) sprendimą (duomenys neskelbtini), priimtą darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš ieškovo atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
16. Nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog UAB (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra ieškovo parašo ir šis dokumentas negali būti pripažintas įrodymu byloje.
17. Nurodo, kad vertindamas, jog 1500 Eur ieškovui V. S. nebuvo išmokėti pagal (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), teismas rėmėsi vieninteliu argumentu - ekspertizės aktu. Pabrėžia, priešingai nei vertino teismas, atsakovė neturėjo pareigos šį įrodymą nuginčyti.
18. Teismas šį įrodymą turėjo vertinti su atsakovės teikiama priešpriešine pozicija, liudytojų parodymais bei kitais įrodymais ir aiškiai motyvuoti, kodėl šį ekspertizės aktą bei ieškovo paaiškinimus laikė labiau įtikinamais ar svaresniais nei atsakovės. Juolab, kad ekspertas pasisakydamas dėl (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo V. S. parašo, padarė tik tikėtiną išvadą, kad eilutėje „Gavau:“, ieškovo vardu pasirašė ne jis.
19. Mano, kad teismas, vertindamas tokią tik tikėtiną eksperto išvadą, ne tik gali, bet ir privalo analizuoti visus eksperto išvados elementus, taip pat ir patikrinti jos pagrįstumą, eksperto taikomo metodo moksliškumą ar tyrimo turinys ir jo rezultato išvados yra logiškai susiję. Tačiau teismas to nepadarė, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
20. Teismas visiškai nevertino Ekspertizės akte nurodytų išvadų, kad visumoje V. S. parašai susideda tik iš nesudėtingos konstrukcijos elementų, teikiančių nepakankamai grafinės informacijos. Lyginant tiriamąjį parašą su lyginamajam tyrimui pateiktais ieškovo parašų pavyzdžiais, nustatyti tik tokie bendrųjų požymių skirtumai: išlavinimo ir judesių koordinacijos (pavyzdžiuose aukštesni), tempo (pavyzdžiuose greitesnis), kas apeliantės nuomone, nereiškia, kad pateiktame dokumente pasirašė ne V. S.. Juolab, kad pats ieškovas, kaip vienintelį jo matomą skirtumą įvardijo tai, kad parašo pabaigoje ant tiriamų dokumentų nebuvo atskiro brūkšnelio, kurį jis paprastai deda. Tokio požymio nenustatė ir teismo ekspertas, atlikdamas ekspertizę.
21. Mano, kad teismas neteisingai įvertino Taisyklėse nustatytą reglamentavimą ir nepagrįstai nurodė, kad kasos išlaidų orderyje nesant įrašytos gautos sumos žodžiais, jis laikomas negaliojančiu. Pabrėžia, kad (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta išmokėta suma skaičiais, yra V. S. parašas, yra visi kiti būtini duomenys, patvirtinantys tokią kasos operaciją su grynaisiais pinigais.
22. Be to, teismas netinkamai įvertino liudytojų G. R. ir G. V. parodymus. Neatsižvelgė į tai, kad ieškovas atsisakė prašymo apklausti buvusią įmonės (duomenys neskelbtini) S. V., taip pat neišsakė prašymo apklausti įmonės darbuotoją, neva klastojusią jo parašus.
23. Teismas nevertino ieškovo kintančios pozicijos dėl pinigų išmokėjimo grynais, dėl kitų darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščių Nr. (duomenys neskelbtini) suklastojimo. Taip pat nepasisakė kodėl į DGK ieškovas kreipėsi tik (duomenys neskelbtini) ir kodėl jis dar dirbo kelis mėnesius, jei jo teigimu jam nebuvo išmokami dienpinigiai.
24. Priešingai nei pasisakė teismas, atsakovė teismui pateikė Darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščio Nr. (duomenys neskelbtini) už (duomenys neskelbtini) 395,34 Eur sumai originalą. Tai buvo padaryta (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu. Tačiau daugiau nei po keturių mėnesių, atsakovė gavo iš teismo (duomenys neskelbtini) raštą „Dėl dokumento originalo“. Taigi, kur dingo atsakovės teismui posėdžio metu pateiktas Darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščio originalas, taip ir neaišku, tokia aplinkybė teismo sprendime neanalizuota. Originalo praradimo pasekmės nepagrįstai teko atsakovei, kadangi nebuvo galimybės atlikti ieškovo parašo jame rašysenos ekspertizės ir atsakovei įrodyti, kad šiame mokėjimo dokumente yra tikrai ieškovo parašas.
25. Mano, kad sprendimo išvada, jog vizualiai palyginus šviesokopijoje ir (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) esančius parašus, jie neturi ieškovo nurodyto jo parašo požymio - atskiro brūkšnelio parašo gale, yra pagrįsta tik ieškovo teiginiais.
26. Teismas, pažeisdamas CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas priteisė ieškovo naudai 350 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas dėl ieškinio parengimo, nors ieškovo (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymas buvo pateiktas (duomenys neskelbtini), t. y. po bylos nagrinėjimo iš esmės. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai priteisė 30 Eur už patarimą, kuris suteiktas ieškovui (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
27. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
28. Nurodo, kad iš skundžiamo sprendimo yra aišku, kad teismas įvertino į bylą abiejų šalių pateiktų įrodymų visumą. Apeliantė nepateikė jokių kitų įrodymų, išskyrus su atsakove darbo santykiais susijusių liudytojų parodymus, kurie patvirtintų, kad dokumentuose pasirašė būtent ieškovas. Kita vertus, šie liudytojai teismo posėdžio metu nenurodė, kad jie būtų matę, jog ieškovas gavo 1 500 Eur pagal (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), todėl teismas pagrįstai padarė išvadą, kad (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašė ne ieškovas.
Šalies argumentai
29. Apeliantė teigdama, kad aptariamuose dokumentuose pasirašė būtent ieškovas galėjo remtis visais leistinais įrodymais, prašyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, pateikti specialisto išvadą ir pan., tačiau to nepadarė ir neįrodė šios aplinkybės.
30. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad apeliantė vengė pateikti į bylą žiniaraščio Nr. (duomenys neskelbtini) už (duomenys neskelbtini) mėnesį originalą, kas kelia abejonių jos sąžiningumu. Šio žiniaraščio originalu ji vadina spalvotą kopiją.
31. Ieškovas bylą vedė ne per advokatą, todėl jam nebuvo žinoma, kad įrodymai dėl bylinėjimosi išlaidų turi būti pateikti iki baigiamųjų kalbų. Teismas į tai atsižvelgė ir mano, kad bylinėjimosi išlaidų klausimas išspręstas teisingai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
32. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
33. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovo ieškinys dėl dienpinigių iš atsakovės priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
34. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) dirbo UAB (duomenys neskelbtini) pareigose. (duomenys neskelbtini) jis kreipėsi su prašymu į DGK dėl neišmokėto darbo užmokesčio bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas. DGK (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą darbo ginčų byloje, kuriuo prašymą tenkino iš dalies; nusprendė išieškoti iš UAB (duomenys neskelbtini) 709,70 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų (suma nurodyta neatskaičius mokesčių); panaikino UAB (duomenys neskelbtini) deklaruotą V. S. nedraudiminį laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini); įpareigojo bendrovę pateikti VSDFV informaciją apie V. S. panaikintą nedraudiminį laikotarpį ir priskaičiuotą 221,58 Eur ir 333,38 Eur darbo užmokestį.
35. DK 146 straipsnio 2 dalis numato, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų; darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.
36. DK 214 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu darbuotojas kreipiasi į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl individualaus ginčo dėl teisės, darbdavys privalo įrodinėti tam tikras ginčui išspręsti svarbias aplinkybes ir pateikti įrodymus, jeigu jis juos turi arba jie jam lengviau prieinami. DK 148 straipsnyje numatyta darbdavio pareiga tvarkyti informaciją apie darbuotojo darbo užmokestį ir dirbtą laiką. DK 65 straipsnio 7 dalies ir DK 146 straipsnio 2 dalies nuostatos įtvirtina darbdavio pareigą užtikrinti tinkamą darbo santykių pasibaigimo įforminimą ir atsiskaitymą su darbuotoju.
37. Aptartos teisinio reguliavimo nuostatos lemia darbdavio pareigą užtikrinti tokius faktus (pavyzdžiui, atsiskaitymą su darbuotoju) patvirtinančių duomenų pakankamumą. Esant darbdavio ir darbuotojo ginčui dėl išmokų, susijusių darbo santykiais sumokėjimo fakto, vadovaujantis CPK 178 straipsniu ir DK 214 straipsnio 3 dalimi, darbdaviui (šiuo atveju atsakovei) tenka procesinė pareiga įrodyti, jog ji tinkamai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju (ieškovu).
38. Atsakovės vertinimu, (duomenys neskelbtini) Kasos išlaidų orderis ir Darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraštis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad su juo pilnai buvo atsiskaityta, t.y. jam atitinkamai išmokėta 1 500 Eur ir 395,34 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų. Ieškovas gi įrodinėjo, jog šių sumų grynaisiais pinigais jis nėra gavęs, o aptariamuose dokumentuose esantys parašai yra ne jo.
39. CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai.
40. Pirmosios instancijos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi paskyrė teismo rašysenos ekspertizę ir pavedė ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertams, siekiant išsiaiškinti ar UAB (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderyje, už blanke esančio įrašo „Gavau:“, ant linijos yra pasirašęs ieškovas, ar kitas asmuo ir ar Darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini) už (duomenys neskelbtini) mėnesį, eilutėje „tabelio Nr. (duomenys neskelbtini) S. V.“, už įrašų „395,34 395,34 0,00“, grafoje „Parašas“, tarp linijų yra pasirašęs ieškovas, ar kitas asmuo.
41. Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje konstatuota, kad tikėtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) 1 500 Eur sumai, eilutėje Gavau pasirašė ne V. S.. Iš ekspertizės akto matyti, kad kategoriškai atsakyti į klausimą dėl šio dokumento nebuvo galima, nes parašas susideda iš nesudėtingos konstrukcijos elementų, teikiančių nepakankamai grafinės informacijos.
42. Pagal CPK 218 straipsnį eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles. Taigi turi būti įvertinti visi įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant vertinimą atsižvelgiama į tų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2016-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016).
43. Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu. Eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (LAT 2007-01-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007).
44. Aptarto teisinio reguliavimo ir kasacinio teismo praktikos kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, kad nepaisant to, jog byloje atliktos teismo rašysenos ekspertizės aktu konstatuota, jog minėtame kasos išlaidų orderyje tikėtina pasirašė ne ieškovas, pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju yra pažeistas Taisyklių 19 punkto reikalavimas, nes kasos išlaidų orderis nepasirašytas ieškovo ir pasisakydamas, kad šio dokumento nelaiko įrodymu, padaryta skubotai, neišsiaiškinus esminių šiam klausimui teisingai išspręsti aplinkybių ir netikslinant šalių pareigos įrodinėti.
45. Pirmiausia, ieškovas tvirtino, kad kasos išlaidų orderyje nurodytą dieną - (duomenys neskelbtini), jis buvo kitame mieste, tad tiesiog fiziškai jo pasirašyti negalėjo. Iš jo paaiškinimų galima spręsti, kad jo judėjimo maršrutas buvo fiksuojamas telefone esančioje vietos nustatymo programoje. Ieškovas teismui teikė įrodymus apie jo judėjimo maršrutus, įskaitant ir aptariamą dieną, tačiau teismas visiškai nepasisakė dėl šių įrodymų, neišnaudojo galimybės šių duomenų autentiškumą įvertinti, kad ir teismo posėdžio metu apžiūrint kartu su ginčo šalimis, ieškovo telefone fiksuotus duomenis. Be to, nors ir ieškovas užsiminė kokiu tikslu jis buvo nurodytose vietose, iš ko akivaizdu, kad jis bendravo su kitais asmenimis, tačiau nepasiūlė ieškovui šią aplinkybę įrodinėti liudytojų pagalba.
46. Grįžtant prie teismo ekspertizės akto išvados, teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantės argumentais, kad teismas neturėjo pagrindo spręsti apie vieno iš ieškinio reikalavimų pagrįstumą išimtinai remdamasis tik tikėtina eksperto išvada. Šis įrodymas turi būti įvertintas ne atsietai, o sistemiškai, abiejų ginčo šalių pateiktų ir, kaip minėta, papildomai išreikalautinų, duomenų kontekste. Nagrinėjamu atveju, toks vertinimas apskritai nebuvo atliktas, kas neleidžia pirmosios instancijos išvadą, kad kasos išlaidų orderyje nėra ieškovo parašo, laikyti pagrįsta bylos duomenų analize.
47. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad kasos išlaidų orderis buvo užpildytas nesilaikant Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių reikalavimų, tuo pagrindu, kad jame išmokama suma nenurodyta žodžiais, ne tik nenurodė, kokiu Taisyklių punktu jis grindė tokią išvadą, bet ir neįvertino, kokią teisinę reikšmę dokumento įrodomajai galiai apskritai turi tokia aplinkybė. Juolab, kad Taisyklės imperatyvų reikalavimą nurodyti išmokamą sumą žodžiu numato jeigu pinigai išmokami pagal kasos išlaidų orderį fiziniam asmeniui, kuris nėra to ūkio subjekto darbuotojas (5 punktas). O Taisyklių 11 punktas nurodo, kad kasos pajamų bei išlaidų orderiai be kita ko gali būti pildomi ir techninėmis priemonėmis. O į bylą pateikto kasos išlaidų orderyje ginčo suma yra atspausdinta ne tik skaičiais, bet ir žodžiais.
48. Teisėjų kolegijos vertinimu, konstatuoti pinigų išmokėjimo ar neišmokėjimo faktą tik pagal aptariamą kasos išlaidų orderį, byloje esančių duomenų visgi nepakanka. Kadangi atsakovės darbuotojas, be kita ko, atliekantis ir (duomenys neskelbtini) funkcijas, G. R. patvirtino, kad pagal į bylą pateiktą kasos išlaidų orderį pinigus ieškovui išmokėjo būtent jis, o be jo aptariamą dokumentą pasirašė ir (duomenys neskelbtini) S. V., teismas, turėjo tikslinti atsakovės pareigą įrodinėti dėl S. V. kvietimo liudyti bylai reikšmingas aplinkybes.
49. Kita vertus, ši liudytoja, nors ir nebedirba atsakovės įmonėje, bet kaip ginčui aktualiu laikotarpiu, tiesiogiai už įmonės (duomenys neskelbtini) atsakingas asmuo, atskleistų įmonėje susiformavusią atsiskaitymų su darbuotojais praktiką ir ginčo dokumento sudarymo aplinkybes.
50. Pirmosios instancijos teismas taip ir paliko neišspręstą ieškovo iškeltą klausimą dėl liudytojo A. K. apklausos, kuris akivaizdu, gali turėti ginčui reikšmingos informacijos. O taip pat nepareikalavo iš atsakovės pateikti duomenis dėl ginčui aktualiu laikotarpiu jų įmonėje dirbusio asmens vardu (duomenys neskelbtini), kuri, kaip galima spręsti iš ieškovo paaiškinimų, galėtų suteikti duomenų apie aptariamų dokumentų pildymą.
51. Pasisakant dėl kasos išlaidų orderio, kaip įrodymo šioje byloje vertinimo, reikšminga ir tai, kad bendriausia prasme kasos išlaidų orderis yra suprantamas kaip įmonės apskaitos dokumentas, kuris patvirtina pinigų sumokėjimo faktą. Šiuo gi atveju finansinė operacija dėl kurių ginčo šalių pozicijos kardinaliai skiriasi, turėtų atsispindėti ne tik kasos išlaidų orderyje, bet ir kituose įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose. Todėl pirmosios instancijos teismas, vykdydamas pareigą būti aktyviam tokio pobūdžio bylose, turėjo išsireikalauti iš atsakovės ir tokius papildomus dokumentus, kuriuose atsispindėtų kaip šios lėšos buvo apskaitytos įmonės buhalterinėje apskaitoje ir kaip išspręsti mokestiniai šių lėšų klausimai.
52. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismo vertinimas, jog darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini) už (duomenys neskelbtini) mėnesį 395,34 Eur sumai esantis parašas neturi ieškovo nurodyto jo parašo požymio - atskiro brūkšnelio gale, yra iš esmės pagrįsta tik ieškovo teiginiais. Teismo atliekama vizuali dokumento apžiūra negali nei patvirtinti, nei paneigti, ar dokumentą pasirašė ieškovas, ar kitas asmuo. Tokius klausimus kompetentingai įvertinti gali tik asmenys turintys specialių žinių.
53. Šiuo aspektu reikšmingas ir atsakovės procesinių teisių ir pareigų įgyvendinimas nagrinėjamoje byloje. Priešingai nei dėstoma apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija, įvertinusi šio žiniaraščio pateikimo teismui, jo perdavimo ekspertinei įstaigai aplinkybes, sprendžia, kad atsakovė nepagrįstai teigia, kad dokumento originalas prarastas jį perdavus teismui.
54. Teisėjų kolegijai, išklausius teismo posėdžių garso įrašus, įvertinus proceso pirmosios instancijos teisme eigą, akivaizdu, kad atsakovė pateikė teismui šio dokumento spalvotą šviesokopiją, kaip originalą. Ši aplinkybė paaiškėjo tik ekspertinėje įstaigoje, o jau apeliaciniu skundu atsakovė ėmė kelti jokio pagrindo neturinčias versijas dėl originalaus dokumento praradimo teisme. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į priimamą procesinį sprendimą, atsakovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis klausimą palieka spręsti pirmosios instancijos teismui. Kartu pažymėdamas, kad nesant dokumento originalo ekspertinės įstaigos teismo rašysenos ekspertizės neatlieka. Todėl atitinkamai turėtų būti išsireikalauti nutarties 49 punkte nurodyti duomenys, įskaitant ir valstybinio socialinio draudimo duomenys dėl atsakovės atliktų socialinio draudimo įmokų.
55. Apylinkės teismas neišsiaiškinęs pirmiau nurodytų bylos išsprendimui reikšmingų aplinkybių, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų išreikalavimą, įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą, ir dėl šio pažeidimo liko neatskleista bylos esmė, taigi byla iš esmės galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 176, 179, 183, 185 straipsniai).
56. Aptartų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčas dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo apeliacinės instancijos teisme negali būti iš esmės išnagrinėtas, nes skundžiamo sprendimo pagrįstumo klausimas turėtų būti nagrinėjamas pagal papildomai pateiktus įrodymus, kurie pirmosios instancijos teisme nebuvo tiriami.
57. Konstatavus, kad nagrinėjamos bylos esmė nebuvo atskleista ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, yra pagrindas panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020-10-28 sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu).
58. Perdavus bylą pirmosios instancijos teismui visi ieškinio reikalavimai bus nagrinėjami iš naujo, todėl kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį išdėstyti argumentai nebedaro įtakos bylos išnagrinėjimo teisiniam rezultatui ir apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
59. Bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020-10-28 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.