- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-23
- Bylos Nr.
- eII-551-1017/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00411-2026-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrė Norvilienė
- Pažeidėjas
- Š. M. Z.
- Kategorijos
- 16.11.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – Š. M. Z. (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2026 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-4190-2026 pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos 2026 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-4190-2026 (toliau – ir Nutarimas) Š. M. Z. pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalyje, dėl to, kad jis 2026 m. vasario 2 d., 00.15 val., Vilniuje, A. Vienuolio g., vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punktą. Š. M. Z. paskirta nuobauda – 300 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuot transporto priemones atėmimas 6 mėnesių.
Šalies argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškėjas Š. M. Z. pateikė skundą dėl minėto nutarimo pakeitimo. Skunde nurodė, kad 2023 m. gruodžio 11 d. buvo sustabdytas dėl vairavimo esant neblaiviam (nustatytos 0,47 promilės), dėl ko jam administracinio nusižengimo nutarimu ROIK 232278011463 buvo nuo 2024 m. sausio 5 d. iki 2025 m. sausio 5 d. atimta teisė vairuoti transporto priemones 1 metų terminui ir paskirta 810 Eur bauda. Baudą susimokėjo, pralaukęs metus nuo 2025 m. pradžios, pradėjo vairuoti, galvodamas, kad jo senosios teisės galioja ir teisiniu atžvilgiu jis gali vairuoti (jo vairuotojo pažymėjimas galioja iki 2032 m. rugpjūčio 22 d.). Po atsitiktinio patikrinimo 2026 m. vasario 2 d. jam buvo pareikšta, kad jis vis dėl to neturi teisės vairuoti transporto priemones ir jam buvo paskirta 300 Eur bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesių terminui. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad nors baudą susimokėjo ir nevairavo, pagal nuobaudos pobūdį neišklausė papildomo vairuotojo mokymų kurso ir nepersilaikė egzamino. Pažymėjo, kad ankstesniame nutarime ROIK 232278011463 niekur nėra užsiminta apart baudos ir teisių atėmimą apie kursų išklausymą ir teisių persiklausimą. Dėl šios priežasties, praėjus metams, būdamas įsitikinęs, kad vėl turi teisę vairuoti transporto priemones, ėmė vairuoti.
Skunde pareiškėjas prašė atsižvelgti į tai, kad dalinasi sūnaus F. Z. priežiūra su vaiko motina, jo sūnus turi nustatytą (duomenys neskelbtini) su sveikatai ir gyvybei pavojingais priepuoliais, jam yra nustatyti (duomenys neskelbtini) poreikiai. Vaiką visur yra būtina lydėti tėvams. Prie skundo prideda kopiją „susitarimo dėl vaiko palydėjimo į/iš pamokų“, dėl sudėliotos vaiko priežiūros, automobilis yra būtinas užtikrinant vaiko interesus. Nurodė, kad dėl vaiko motinos smurto atvejo prieš vaiką laikinai yra perėmęs vaiko globą, taip siekiant vaikui sudaryti saugią aplinką. Nors ikiteisminis tyrimas vaiko motinos atžvilgiu nebuvo pradėtas, tačiau yra tikimybė pasikartoti smurtiniam atvejui iš vaiko motinos pusės sūnaus atžvilgiu. Automobilis yra reikalingas, jei šiuo (ir galimu) atveju, siekiant greičiau reaguoti prieš galimai būsimus smurto atvejus prieš vaiką. Taip pat, teisė vairuoti yra reikalinga darbui, iš kurio moka išlaikymą sūnui. Žiemą vairuoja (duomenys neskelbtini) žiemos darbuose, vasarą dirba pagal individualią veiklą, važinėja pas klientus, Vilniuje pasiima didelius taisymo ruošinius ir iš didmenos vairuotojo atvežtas didesnių gabaritų prekes, kurių gabenimui yra būtinas automobilis. Mano, kad pirmajame nutarime apie kitus papildomus veiksmus, siekiant atgauti teisę nebuvo pažymėta, o jokio kito dokumento negavo, dėl to laiko, kad antroji administracinė nuobauda – vėl teisių atėmimas ir bauda yra perteklinė. Prašo įvertinti šias aplinkybes bei atsižvelgti į sūnaus priežiūros aplinkybes, į sūnaus sunkią (duomenys neskelbtini) diagnozę.
Taip pat pareiškėjas skunde nurodė, kad visiškai nebevartoja alkoholio 2 metus 3 mėnesius. Gailisi dėl vėlesnio pažeidimo. Prie skundo pateikė papildomus duomenis: savo ir sūnaus asmens dokumentų kopijas, abu jo atžvilgiu priimtų nutarimų kopijas, gyventojų registro pažymą apie asmens duomenis (giminystės ryšys), vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą (naują), medicinos dokumentų išrašą iš psichikos sveikatos klinikos, medicininę pažymą iš Respublikinio priklausomybės ligų centro, Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos specialiųjų ugdymo poreikių vertinimo formą (dėl sūnaus (duomenys neskelbtini) sutrikimų ir specialiųjų ugdymo poreikių), LPF „SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos“ Vilniaus šeimų stiprinimo paslaugų padalinio pagalbos planą, Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko situacijos vertinimo sprendimą (dėl fiksuoto motinos smurto prieš sūnų atvejo ir sūnaus gerovės užtikrinimo), susitarimą dėl vaiko palydėjimo į/iš pamokų iš vaiko atvejo vadybininkės (dėl logistikos sūnaus specialiesiems poreikiams ir gerovei užtikrinti), psichologinio tyrimo išvadą, Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko perdavimo tėvams akto kopiją, sūnaus medicininį pažymėjimą su diagnoze, (duomenys neskelbtini) programos pažymėjimą (žiemos darbams).
Atsiliepimas
Institucijos pateiktame atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjui buvo paskirta minimalaus dydžio bauda ir minimalus specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones terminas, t. y. 6 mėnesiai. Dėl to manoma, kad pareiškėjo prašymas švelninti atsakomybę yra nepagrįstas. Tai, kad pareiškėjas nežinojo, jog turi perlaikyti egzaminą ir manė galintis vairuoti transporto priemones, Institucijos vertinimu, nepaneigia administracinio nusižengimo fakto. Nurodoma, kad KET 5 punkte nustatyta, jog eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, KET ir jų laikytis. Todėl kiekvienas kelių eismo dalyvis privalo pats įsitikinti, kad turi galiojančią teisę vairuoti transporto priemones ir atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Institucija laikosi pozicijos, kad pareiškėjo argumentai apie tai, kad jis nežinojo apie teisės vairuoti atgavimo tvarką iš esmės yra susiję su siekiu pagrįsti neigiamas pasekmes jam praradus teisę vairuoti transporto priemones, tačiau tai nepaneigia pareigos laikytis teisės aktų nustatytų reikalavimų ir nepašalina administracinės atsakomybės. Institucijos atstovė, priimdama skundžiamą nutarimą, tinkamai įvertino visas aplinkybes, nutarimu paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pareiškėjo asmenybę, todėl pagrindo keisti ar naikinti nėra. Prašo palikti šį nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti bei nagrinėti skundą Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Pareiškėjas ir Institucijos atstovas neatvyko į skundo nagrinėjimą, nors apie 2026 m. balandžio 7 d., 13.30 val. teismo posėdį buvo informuoti tinkamai. Teismo posėdžio protokolo duomenimis, telefonu susisiekus su pareiškėju, jis nurodė, kad yra tinkamai informuotas apie skundo nagrinėjimą ir dalyvauti teismo posėdyje nepageidauja. Institucijos atsiliepime į skundą prašoma skundą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant. Dėl nurodytų aplinkybių byla išnagrinėta pareiškėjui ir Institucijos atstovui nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka (ANK 629 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnio nuostatomis, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Š. M. Z. pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, dėl to, kad jis vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, šiais savo veiksmais jis pažeidė KET 14 punktą. Š. M. Z. paskirta nuobauda – 300 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuot transporto priemones atėmimas 6 mėnesių. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2024 m. sausio 5 d. nutarimu Nr. 50-ANR_N-175-2024, priimtu byloje, kurios ROIK 23227801463, buvo pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, dėl to, kad jis vairavo automobilį, būdamas neblaivus; pareiškėjui paskirta 810 Eur bauda ir teisės vairuot transporto priemones atėmimas 12 mėnesių. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, paskirta administracinio poveikio priemonė buvo vykdoma nuo 2023 m. gruodžio 11 d. iki 2024 m. gruodžio 10 d. 2026 m. vasario 2 d. tarnybinio pranešimo dėl KET pažeidimo duomenimis, sustabdžius patikrinimui pareiškėją, nustatyta, jog pareiškėjas neturi teisės vairuoti transporto priemones, nes šią teisę buvo praradęs 12 mėnesių laikotarpiui ir „Regitroje“ neperlaikė teorinio bei praktinio vairavimo egzaminų. Pareiškėjo teigimu, jis nežinojo, kad neužtenka sumokėti baudą ir nevairuoti transporto priemonių nustatytu terminu, o reikia papildomai perlaikyti egzaminą bei išklausyti atitinkamus kursus.
ANK 686 straipsnio 4 dalies nuostatomis, pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (toliau – ir SEAKĮ) nustatyta tvarka. Jeigu specialioji teisė buvo atimta už tai, kad asmuo administracinį nusižengimą padarė būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, pasibaigus paskirtam specialiosios teisės atėmimo terminui ši teisė grąžinama tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos (ANK 686 straipsnio 5 dalis). Remiantis SEAKĮ 24 straipsnio 5 dalimi, asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos, baigus vairavimo esant neblaiviam prevencijos programą, papildomą vairuotojų mokymą ir perlaikius vairavimo egzaminą.
Be to, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. IV-418 patvirtinto Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 9, 11 punktuose numatyta, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta vieniems metams ar ilgesniam laikui, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, pateikia bet kuriam VĮ „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui prašymą grąžinti teisę vairuoti ir šiame Apraše nurodytus dokumentus, taip pat turi būti išlaikę vairavimo egzaminą. Aprašo 13 punkte numatyta, kad VĮ „Regitra“ įgaliotas darbuotojas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti. Taigi, teisės vairuoti transporto priemonę grąžinimas visais atvejais siejamas su juridiniu aktu – „Regitra“ įgalioto darbuotojo sprendimu grąžinti šią teisę.
Teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, jog remiantis KET 5 punkto nuostatomis, eismo dalyviai privalo išmanyti SEAKĮ, mokėti KET ir jų laikytis. Dėl to teismų praktikoje yra preziumuojama, kad asmenys, įgiję teisę vairuoti transporto priemones, t. y. vairuotojai, žino minėtų teisės aktų reikalavimus, juose nustatytas taisykles bei draudimus, tarp jų ir SEAKĮ 24 straipsnio reikalavimus. Taigi asmuo, praradęs teisę vairuoti, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad šią teisę tinkamai susigrąžino, įvykdė kitus įstatymų bei poįstatyminių teisės aktų reikalavimus. Šiuo atveju pareiškėjas to nepadarė: nagrinėjamo įvykio metu (2026 m. vasario 2 d.) jis dar nebuvo perlaikęs egzamino, neatlikęs medicininės ir švietėjiškos atestacijos, neišklausęs papildomų vairuotojų mokymų ir VĮ „Regitra“ įgaliotas darbuotojas dar nebuvo priėmęs sprendimo grąžinti jam teisę vairuoti. Dėl to skundžiamu nutarimu jis buvo pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį.
Šios išvados nepaneigia skundo argumentas, kad 2024 m. sausio 5 d. nutarime nebuvo išaiškinta, jog pareiškėjas turėjo perlaikyti teises ir išklausyti papildomus kursus. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalį, įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Analogiška nuostata numatyta ir ANK 2 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog teisės aktai, kurių asmuo, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, turėjo laikytis, siekdamas susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones, t. y. SEAKĮ, KET, minėtas Aprašas, buvo paskelbti „Valstybės žiniose“ ar Teisės aktų registre. Taigi šie teisės aktai asmenims yra prieinami, su jais galima susipažinti ir atitinkamai savarankiškai ar su teisininko pagalba išsiaiškinti jų turinį. Dėl to vien tai, kad administracinio nusižengimo nutarime nėra detaliai nurodyta tvarka, kaip asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, turi ją susigrąžinti, nereiškia, kad ši tvarka tokiam asmeniui neturi būti žinoma ir jis neturėjo galimybių jos išsiaiškinti bei laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. spalio 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-40-1073/2025).
ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).
ANK 424 straipsnio 3 dalies nuostatomis, transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų (ANK 424 straipsnio 7 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjui paskirta minimalaus dydžio nuobauda bei administracinio poveikio priemonė.
Sprendžiant dėl skundžiamu nutarimu pareiškėjui pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį paskirtos nuobaudos dydžio bei pritaikytos administracinio poveikio priemonės, atsižvelgtina, visų pirma, į padaryto nusižengimo aplinkybes: pareiškėjui 2024 m. sausio 5 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje už šiurkštų KET pažeidimą, vairavus transporto priemonę, esant neblaiviam, ANK 422 straipsnio 5 dalies pagrindu buvo paskirta bauda ir specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gruodžio 11 d. iki 2024 m. gruodžio 10 d. 2026 m. vasario 2 d. pareiškėją sustabdžius patikrinimui, nustatyta, jog jis vairavo transporto priemonę, neturint teisės vairuoti, kai pasibaigus teisės atėmimo vairuoti terminui, neįvykdė sąlygų susigrąžinti jos. Be to, pareiškėjas 2026 m. sausio 30 d. baustas už 2025 m. gruodžio 12 d. padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Teismas neturi pagrindo netikėti pareiškėjo paaiškinimais, kad jis nagrinėjamą administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, t. y. netyčia, neišsiaiškinęs, kokia yra teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo tvarka ir taisyklės. Vis tik ši aplinkybė negali būti pripažįstama išimtine ir reikšminga aplinkybe, dėl kurios būtų pagrindas švelninti ar naikinti skundžiamu nutarimu paskirtą minimalios trukmės terminą dėl specialios teisės atėmimo. Pareiškėjas turi (turėjo) pareigą pats aktyviai domėtis ar kreiptis pagalbos ir savalaikiai išsiaiškinti, kokia tvarka vyksta teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo.
Vertinant pareiškėjo asmenybę, nustatyta, jog jis yra brandaus amžiaus, nuolat dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą, yra išsiskyręs, turi nepilnametį vaiką, kuriuo aktyviai rūpinasi. Nustatyta pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino ir gailisi padaręs administracinį nusižengimą), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tai yra pareiškėją teigiamai charakterizuojančios aplinkybės. Vis tik, Administracinių nusižengimų registro duomenimis, pareiškėjas per pastaruosius 5 metus buvo baustas administracine tvarka (turi galiojančių nuobaudų) – pagrinde už įvairius KET pažeidimus. Įvertinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjas yra linkęs pažeisti KET, dėl to šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjo asmenybės pavojingumas yra mažesnis nei įprastai tokius administracinius nusižengimus padarančių asmenų pavojingumas.
Be to, teismų praktikoje nuosekliai vadovaujamasi nuostata, kad asmens nurodytos priežastys, dėl kurių jam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, susijusios su darbinių funkcijų atlikimu ar šeimos poreikiams patenkinti, nėra laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad tai, jog nuobauda (ir/ar administracinio poveikio priemonė) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-88/2016, 2AT-8/2019). Pareiškėjas pateiktame skunde akcentavo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbui bei siekiant užtikrinti vaiko interesus (užtikrinant jo gerovę, sveikatos būklę ir specialius poreikius). Pažymėtina, kad pareiškėjas gyvena Vilniaus mieste, skundo duomenimis, kartu su sūnumi, jo sūnaus poreikiai (įskaitant saugumą bei nuvykimą į/iš mokymosi įstaigos/gydymo įstaigų/specialistų konsultacijų vietų) gali būti užtikrinami, naudojantis kitomis susisiekimo priemonėmis (kitomis transporto priemonėmis, taksi ar pavežėjų paslaugomis). Juolab kad pareiškėjo gyvenamoji vieta nuo vaiko mokyklos yra nutolusi vos 800 m, vaikui paskirtas mokymas namuose; vaiku rūpinasi ir jo motina. Šiuo atveju pareiškėjo patiriami nepatogumai bei suvaržymai yra laikytini adekvačia jo neteisėto elgesio pasekme bei negali būti vertinami kaip pernelyg griežti ar neadekvatūs jo padarytam nusižengimui. Juolab kad pareiškėjui paskirtas minimalios trukmės administracinio poveikio priemonės taikymo terminas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjui skundžiamu nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė nėra per griežta, ji atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat teismų praktiką. Dėl nurodytų aplinkybių administracinėn atsakomybėn patraukto Š. M. Z. skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 675 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
Netenkinti Š. M. Z. skundo ir palikti nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2026 m. vasario 18 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-4190-2026.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.