Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal T. J. (toliau ir – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. vasario 2 d. nutarties, kuria T. J. skundas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2025 m. lapkričio 26 d. nutarimo Nr. 40-ANR_N-12003-2025 panaikinimo netenkintas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) vyresniosios tyrėjos 2025 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 40-ANR_N-12003-2025 T. J. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 416 straipsnio 3 dalyje, už tai, kad jis 2025 m. rugpjūčio 28 d., 12.50 val., Šiaulių mieste (koordinatės X: 6202584.31, Y: 454967.95), vairuojant transporto priemonę „Dacia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą 30 km/h greitį viršijo 25 km/h, t. y. važiavo 55 km/h greičiu (įvertinus paklaidą). Tokiais veiksmais T. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 127 punkto reikalavimus. Už ANK 416 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą jam skirta 60 Eur dydžio bauda.

2. Nesutikdamas su Institucijos 2025 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 40-ANR_N-12003-2025, T. J. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus, prašydamas panaikinti paskirtą administracinę nuobaudą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

T. J. apeliacinis skundas atmestinas

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje. Įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus, apeliacinio skundo argumentus ir administracinio nusižengimo medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Nutarties keisti ar naikinti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

7. Apeliantas dėsto aplinkybes dėl, jo nuomone, pareigūno grasinimų dėl baudos dydžio, taip pat teisėjo, išnagrinėjusio administracinio nusižengimo bylą, šališkumo. Apygardos teismas atmeta šiuos apelianto argumentus kaip nepagrįstus.

7.1. Pirma, Institucijos rašte apeliantui dėl gauto skundo bei pranešime dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo nurodyta, kad jo skundas dėl paskirtos 15 Eur baudos nebus nagrinėjamas. Nurodyto skundo padavimo metu Institucija apelianto atžvilgiu dar nebuvo surašiusi nutarimo, o tik administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu; tai reiškia, kad pagal įstatymą toks nurodymas neskundžiamas, taip pat pagal ANK asmeniui pirmiausiai skiriama pusė minimalios baudos, šiuo atveju – 15 Eur. Apeliantui rašte buvo nurodyta, kad nesumokėjus 15 Eur baudos, byla bus perduota nagrinėti pareigūnui, taigi, bus surašomas nutarimas. Šiuo atveju suteikiama galimybė administracinėn atsakomybėn trauktinam asmeniui dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka (apie tai apeliantas informuotas rašte bei el. laišku, išsiųstu jam 2025 m. spalio 20 d. 7.13 val.). T. J. šia teise pasinaudojo, jis pateikė argumentus Institucijai, po ko nutarta jam paskirti vidutinio dydžio - 60 Eur baudą. Apeliacinės instancijos teismo vertimu, pareigūnai tinkamai informavo apeliantą apie proceso tvarką, apie tai, kad yra administracinis nurodymas, pagal kurį jis turi sumokėti tik 15 Eur baudą. Apygardos teismas akcentuoja, kad tai, jog nesumokėjus nurodytos baudos (15 Eur) administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu ir administracinio nusižengimo protokolas bus siunčiamas institucijai, kurios pareigūnai įgalioti nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, aiškiai numatyta įstatyme – ANK 609 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Taigi, apeliantas, nesumokėjęs 15 Eur baudos, tuo pačiu prisiėmė padarinius, jog nurodytos baudos dydis didės. Pažymėtina, kad jokių duomenų apie pareigūnų grasinimus, spaudimą, byloje nėra. Apeliantas nurodo tik savo subjektyvų vertinimą, kuris skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumui įtakos neturi.

7.2. Antra, neginčijama asmenų konstitucinė teisė, kad jų bylą išnagrinėtų nešališkas teismas. Nustatyta, kad T. J. pareiškė nušalinimą teisėjui, nagrinėjusiam bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau teisėjas nenusišalino. Proceso dalyvių pareikšti prašymai dėl nušalinimų savaime neįpareigoja teisėjų jų tenkinti. Teisėjas, remdamasis įstatymų nuostatomis, vertindamas susiklosčiusią situaciją, priima atitinkamą sprendimą. Bylą nagrinėjęs teisėjas savo sprendimą motyvavo, nurodydamas, kad nėra buvęs atstovu jokioje byloje, o kitos bylos nagrinėjimas to paties asmens – T. J. atžvilgiu nusišalinimo pagrindo nesudaro. Šiuo atveju duomenų, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, nėra.

8. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad vien tai, jog teisėjas anksčiau nagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo T. J., nėra negalėjimo dalyvauti procese pagrindas, nes įstatymas draudžia pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą. Kiekviena administracinio nusižengimo byla yra individuali, nesvarbu, kad joje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra tas pats, kurio ankstesnę bylą teisėjas jau nagrinėjo - bylos tarpusavyje skiriasi. Apskritai, teismui įstatymais numatyti įpareigojimai būti neutraliam, nešališkam, vertinti bylos aplinkybes objektyviai. Šiuo atveju pareikšto nušalinimo motyvai nėra pakankami, kad būtų padaryta išvada, jog teisėjas gali būti šališkas. Tai pagrindžia ir kasacine praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143/2012, 2K-143-628/2021). Tai, kad tas pats teisėjas nagrinėja skirtingas to paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens bylas, nepažeidžia įstatymų reikalavimų ir yra normali praktika visų instancijų teismuose.

9. Analizuojant įvykio aplinkybes, pastebėtina, kad ANK 416 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip dvidešimt, bet ne daugiau kaip trisdešimt kilometrų per valandą, užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. KET 127 punktas nurodo, jog vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

10. Apeliantas sutinka su tuo, kad važiavo 55 km/h greičiu, tačiau nurodo, kad kelio ženklo, ribojančio greitį (Nr. 329), kelyje nebuvo. Teismas pastebi, kad šiuo atveju neginčijama, jog (duomenys neskelbtini) gatvėje ties įvažiavimais (atsišakojimais) į gyvenamųjų namų kvartalus nėra įrengti kelio ženklai „Lygiareikšmių kelių sankryža“, „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Eismas ratu“. Vis tik, nustatyta, kad kelio ženklas Nr. 329 „Ribotas greitis“, įrengtas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžoje, galioja visoje (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpoje nuo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžų iki (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, taip pat kelio ženklas Nr. 329 „Ribotas greitis“ įrengtas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžoje.

11. KET 1 priedo III skyriaus 5 punkte nurodyta, kad galiojimo zoną turinčių draudžiamųjų kelio ženklų Nr. 319, 325, 327, 329, 331–335 draudimai galioja nuo draudžiamojo kelio ženklo iki artimiausios sankryžos (įskaitant sankryžos plotą) ar važiuojamųjų dalių sankirtos (įskaitant sankirtos plotą) už draudžiamojo kelio ženklo, kurios pažymėtos pirmumo kelio ženklais, kelio ženklais „Lygiareikšmių kelių sankryža“, „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Eismas ratu“, o gyvenvietėse, kai nėra nurodytos sankryžos ar važiuojamųjų dalių sankirtos, – iki gyvenvietės pabaigos, pažymėtos nurodomuoju kelio ženklu „Gyvenvietės pabaiga“. Taigi, apeliantas, važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, privalėjo laikytis leistino greičio.

12. Be kita ko, kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokole užfiksuota, kad greičio matavimo prietaisas užfiksavo 58 km/h automobilio važiavimo greitį, o įvertinus paklaidą nustatytas 55 km/h greitis, kuris ir inkriminuotas apeliantui, bei užfiksuota, kad leistinas važiavimo greitis – 30 km/h. Iš protokole esančių fotonuotraukų matyti, kad apelianto vairuoto automobilio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Sulyginus šias fotonuotraukas su apelianto pateiktomis fotonuotraukomis Nr. 1, 2, matyti, kad kelias ir automobilis nufotografuoti skirtingais metų laikais – protokole užfiksuotas vasaros laikotarpis, kai buvo padarytas administracinis nusižengimas, o apelianto fotonuotraukose – žiema, taip pat pateiktos fotonuotraukos darytos skirtingu rakursu, nei fotonuotraukos, esančios protokole. Be to, apelianto pateiktose fotonuotraukose matyti skirtingi gyvenamieji namai, nei užfiksuoti protokole. Taigi, apelianto pateiktos fotonuotraukos sprendimui įtakos neturi ir apygardos teismo pozicijos nekeičia.

13. Apeliantas nenurodė jokių argumentų dėl jam paskirtos baudos dydžio, tačiau teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Nuobauda yra teisėta ir pagrįsta, kai ji skirta įstatymo nustatyta tvarka, laikantis įstatymo nustatytų reikalavimų. Atsižvelgus į tai, kad apeliantas ne pirmą kartą viršijo greitį ir apskritai yra padaręs eilę administracinių nusižengimų, pažeisdamas KET, jam parinktos baudos dydis – 60 Eur yra proporcingas ir tinkamas. Teismas akcentuoja, kad vertinant apelianto asmenybę esmę sudaro ne tai, ar gautas išrašas už padarytus administracinius nusižengimus apima 3 metų laikotarpį, ar 5 metų laikotarpį, o tai, ar daromi nusižengimai yra vienodo pobūdžio, ar jie daromi sistemingai. Šiuo atveju matyti, kad apeliantas nekeičia savo elgesio teigiama linkme ir toliau pažeidinėja įstatymų nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. vasario 2 d. nutartį nepakeistą ir T. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.