Panevėžio apygardos teismo nutartis

uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Skyrius) bei suinteresuoto asmens L. P. atskiruosius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eS2-1840-420/2023 pagal

pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą suinteresuotiems asmenims L. P. ir A. K. dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

9. Atskiruoju skundu pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. nutartį dalyje dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvo išdavimo netenkinimo ir išduoti leidimą paimti vaiką G. K. iš jos tėvo A. K..

9.1. Nurodo, kad vaiko biologinis tėvas vaiko auklėjime ir ugdyme nedalyvauja, su ja nebendrauja, nepalaiko ryšių, t. y. pats pirmosios instancijos teismas nustato vieną iš Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo pagrindų, numatytų CK 3.2541 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui. Apelianto nuomone, teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog tėvo negyvenimas kartu, nesirūpinimas vaiku, nebendravimas su juo yra nepakankamas faktinis pagrindas paimti vaiką iš tėvo, nes neva tėvas nedaro realios grėsmės vaiko sveikatai, saugumui ir gyvybei, t. y. aukščiau išvardytų aplinkybių nelaiko pagrindu paimti vaiką iš tėvo.

9.2. Pabrėžia, jog siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus vaiko paėmimo iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą institutas taikomas siekiant nustatyti vaiko laikinąją globą tam, kad būtų paskirtas už vaiką atsakingas asmuo (įstatyminis atstovas), kuris pasirūpins kasdieniais vaiko poreikiais, atstovaus ir užtikrins vaiko teisių įgyvendinimą ir geriausių interesų apsaugą. Laikinoji globa negali būti nustatyta, jei vaikas paimtas tik iš vieno vaiko įstatyminio atstovo, o kito atstovo atžvilgiu tokio sprendimo nėra (Vaiko atstovai pagal įstatymą – vaiko tėvai, vaiką įvaikinus, – įtėviai, nustačius globą ar rūpybą, – globėjai ar rūpintojai, įstatymų nustatytais atvejais – valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 12 punktas).

9.3. Gavus teismo leidimą paimti nepilnametę G. K. iš jos motinos L. P., bet negavus leidimo paimti mergaitę iš jos tėvo, nepilnametė G. K. turėtų būti perduota tėvui A. K., kuris, kaip teismas ir konstatavo, vaiko gyvenime nedalyvauja, vaikas šiuo metu su tėvu A. K. negyvena, tarpusavio bendravimo nėra (jo ilgą laiką nematęs), taipogi nėra informacijos apie jo šeimos aplinkos sąlygos ir/ar jo gyvenamąją ir buvimo vietą. Manytina, kad G. K. šiuo metu perdavus tėvui A. K. būtų pažeistos vaiko teisės ir geriausi interesai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas Skyriaus prašymas išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką iš tėvų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje sprendė, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką iš motinos, tačiau nėra pagrindo leisti paimti vaiką iš tėvo, kadangi jis ir taip nesirūpina vaiku bei yra nusišalinęs nuo jo priežiūros. Atskiruosius skundus pateikė Skyrius bei suinteresuotas asmuo L. P..

Dėl Pareiškėjo atskirojo skundo

15. Skundžiama nutartini pirmosios instancijos teismas sprendė, jog vaiko tėvas A. K. nuo šeimos gyvena skyrium, su vaiku nebendrauja, nepalaiko ryšių, neteikia jam išlaikymo, taigi nėra realios grėsmės vaiko sveikatai, saugumui ir gyvybei dėl vaiko tėvo veiksmų/neveikimo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja faktinis pagrindas išduoti teismo leidimą paimti vaiką G. K. iš tėvo A. K.. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka.

16. Kaip pagrįstai nurodoma atskirajame skunde, CK 3.254 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, kad vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo pagrindas yra atvejis, kai tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui. CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai yra šio kodekso 3.254 straipsnio 2 ar 3 punkte nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą.

17. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina ir dėl to ginčas nekyla, jog vaiko biologinis tėvas A. K. vaiko auklėjime ir ugdyme nedalyvauja, su ja nebendrauja, nepalaiko ryšių, taigi yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko priežiūros, vaiku nesidomi ir juo nesirūpina. Taigi tokia situacija šiuo metu, kai yra nutarta vaiką leisti paimti iš jo motinos, faktiškai lemia tai, jog vaikas turėtų būti perduotas tokio tėvo priežiūrai. Tokia situacija, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl grėsmės vaiko sveikatai bei saugumui.

18. Pastebėtina, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nepilnamečio vaiko tėvas bent iš dalies būtų atlikęs kokius nors vaiko priežiūros veiksmus. Priešingai, suinteresuoto asmens L. P. pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodoma, kad suinteresuotas asmuo A. K. neteikia išlaikymo dukrai, ja nesirūpina, su ja nebendrauja ir nepalaiko ryšių. Taigi tai papildomai patvirtina, kad nepilnamečio vaiko interesai būtų pažeisti jį perdavus tėvui, su kuriuo nėra palaikomi jokie ryšiai, o be to teismui ir institucijoms nėra žinomos aplinkės dėl A. K. gyvenimo sąlygų, vedamo gyvenimo būdo bei kitų nepilnamečio vaiko interesams reikšmingų aplinkybių.

19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pareiškimo dalies dėl leidimo paimti nepilnametį vaiką iš tėvo A. K. netenkino nepagrįstai, kadangi nepakankamai atsižvelgė į materialinės teisės normas, reglamentuojančias vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo pagrindus bei jų taikymą, todėl ši skundžiamos nutarties dalis yra keičiama ir išduodamas teismo leidimas paimti nepilnametį vaiką G. K., gimusią (duomenys neskelbtini), ir iš tėvo A. K., gim. (duomenys neskelbtini).

Dėl suinteresuoto asmens L. P. atskirojo skundo

20. Pateiktame atskirajame skunde suinteresuotas asmuo L. P. iš esmės nurodo jog jai buvo apribotos procesinės teisės, ji neturėjo galimybės pasiruošti bylos nagrinėjimui, patekti atitinkamų įrodymų, o be to teismas nepagrįstai neišklausė vaiko nuomonės bei pernelyg sureikšmino paauglio vaiko nurodomas aplinkybes.

21. Nagrinėdamas atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi tai, jog aplinkybės, kad suinteresuotas asmuo vartoja alkoholį, dėl ko kyla nesutarimų su nepilnamečiu vaiku; kad nepilnametis vaikas išreiškė norą negyventi su savo mama, tačiau buvo geranoriškai nusiteikęs ir priėmė institucijos siūlomas priemones; kad nepilnamečio vaiko mama pripažino esanti pasakiusi nemandagius žodžius dukrai, dėl ko dukra yra įskaudinta; kad nepilnamečio vaiko mama net ir atskirajame skunde dėsto tokią poziciją, kad dėl susiklosčiusios situacijos yra kalta tik nepilnametė dukra; o taip pat kad Skyriui šeima buvo žinoma nuo 2018 metų bei buvo gauti pranešimai dėl galimo smurto (nepriežiūros) prieš vaikus, sprendžia, jog skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad egzistuoja pagrindas leisti paimti nepilnametį vaiką iš motinos.

22. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pastebi tai, jog suinteresuotas asmuo atskirajame skunde nurodo neturintis jokios priklausomybės alkoholiui, o taip pat neva nesupratusi institucijos siūlomos pagalbos atsisakymo pasekmių, tačiau pastebėtina tai, kad motinos sąmoningumas nagrinėjamu klausimu iš esmės nepasikeitė – iki Skyriaus kreipimosi į teismą ji nurodė, kad institucijos teikiamos paslaugos yra reikalingos tik dukrai, o ne jai, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad net ir po apeliantės nurodomo supratimo apie galimas pasekmes, ji būtų ėmusis realių veiksmų dėl ryšio su dukra atkūrimo. Priešingai, net ir atskirajame skunde apeliantė tvirtina, jog yra pernelyg sureikšminami dukters pasisakymai ir savijauta, kad ji, kaip motina, pakankamai rūpinasi vaiku bei neturi jokių problemų dėl alkoholio vartojimo ar vaiko priežiūros. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apeliantė nesiekia realiai spręsti problemos su nepilnamete, kuri be kita ko geranoriškai priėmė institucijos teikiamas priemones, bei nurodė, jog gyvendama atskirai nuo mamos jaučiasi geriau ir ramiau, jai nereikia grįžus iš mokyklos į nešildytus namus dar papildomai rūpintis broliais ir seserimis, ruošti maistą bei šildyti kambarius, nors apeliantė niekur nedirba ir nurodo mananti, kad piniginių lėšų šeimai pakanka.

23. Iš kartu su prašymu pirmosios instancijos teismui pateiktų dokumentų turinio matyti, kad suinteresuotas asmuo L. P. buvo informuota, kur yra apgyvendinta jos dukra, jai buvo teikiama visa informacija apie G. K. apgyvendinimą bei to priežastis, Skyriaus specialistės su nepilnamečiu vaiku, kuris išreiškė nenorą grįžti pas mamą, bendravo tiesiogiai ir betarpiškai, o L. P., kaip matyti iš 2023 m. sausio 4 d. Mobiliosios komandos specialisčių tarnybinio pranešimo, buvo informuota apie Mobiliosios komandos tikslus, funkcijas bei darbo eigą, tačiau teigė, kad pagalba jai nėra reikalinga. Svarbu pažymėti ir tai, kad L. P. buvo informuota ir apie tai, kad iki 2023 m. sausio 18 d. gali kreiptis į specialistes ir priimti teikiamą pagalbą, buvo nurodyti specialisčių kontaktiniai duomenys. Tai leidžia vertinti, kad nepilnametei dukrai dar 2022 m. gruodžio mėnesį apsigyvenus ne namuose, suinteresuotas asmuo L. P. turėjo pakankamai laiko imtis priemonių siekdama išsiaiškinti, kokie veiksmai yra svarbūs bei sudarantys pagrindą dukrai grįžti, taip pat kreiptis į specialistes dėl pagalbos suteikimo ar situacijos papildomo paaiškinimo, juo labiau kad dar 2020 metais nepilnamečiam asmeniui taip pat buvo taikyta laikina priežiūra nustačius vaiko apsaugos poreikį. Kita vertus, byloje esančiuose dokumentuose fiksuota ir tai, kad Mobiliosios komandos darbo metu, t.y. nuo 2023 metų, nepilnamečio vaiko teigimu, jai esant pas laikinąją prižiūrėtoją, paskambino mama, kuri buvo neblaivi ir kuri nurodė, kad dukra dirba „stotelėje“. Tokių aplinkybių visuma, priešingai nei atskirajame skunde nurodo suinteresuotas asmuo, neleidžia vertinti, kad egzistuoja realus pagrindas mamos siekyje atkurti ryšius su dukra bei imtis konkrečių aktyvių veiksmų dėl susiklosčiusios situacijos apgerinimo ar kilusių konfliktų išsprendimo.

24. Vertinant atskirojo skundo argumentus dėl aplinkybių, susijusių su procesinių teisių užtikrinimu bei proceso įstatymo nuostatų taikymu, pirmiausia pažymėtina tai, kad pagal CPK 582 straipsnio 7 dalį, kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Be to, CPK 582 straipsnio 3 dalyje įtvirtina, jog bylos dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamos žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismui pakanka byloje esančių įrodymų, reikalingų bylai išnagrinėti rašytinio proceso tvarka, ir pats teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Byla dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjama žodinio proceso tvarka, kai yra bent vieno byloje dalyvaujančio asmens prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju kartu su prašymu pateikta eilė dokumentų bei duomenų, kurie yra pakankami spręsti dėl pareikšto prašymo pagrįstumo bei tinkamai išnagrinėti bylą. Atsižvelgiant į tai, atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šią civilinę bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, yra atmetami, kaip nepagrįsti.

25. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad CPK 582 straipsnio 5 dalis įtvirtina, jog prašymas išduoti teismo leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo jo priėmimo dienos. Taigi šios rūšies byloms yra nustatyta pagreitinta nagrinėjimo tvarka, todėl suinteresuoti asmenys, kurie be kita ko yra informuojami bei žino apie susiklosčiusią situaciją, kadangi būtent jų vaikas yra paimamas, privalo būti aktyvūs ir sąmoningi siekdami dalyvauti procese. Taigi aplinkybė, kad civilinė byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta pagreitinta tvarka, priešingai nei nurodo apeliantė, nėra proceso pažeidimas, juo labiau kad ši pagreitinta tvarka yra orientuota į geriausių vaiko interesų užtikrinimą bei tinkamą ir operatyvų reagavimą. Be to, siekiant tinkamai užtikrinti ir tėvų procesines teises aptariama pagreitinta tvarka nagrinėjamose bylose, abiem suinteresuotiems asmenims buvo iškart paskirti atstovai advokatai (2023 m. vasario 10 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimai „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“. Atstovams advokatams, kaip matyti iš LITEKO sistemos, pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus išsiuntė 2023-02-15 įstatymų nustatyta tvarka, todėl apeliantė iškart buvo atstovaujama profesionalaus teisininko, kuriam galėjo išdėstyti argumentus dėl proceso eigos ar prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tokį vertinimą papildomai pagrindžia ir tai, kad 2023 m. vasario 14 d. Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašyme dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų išdavimo, kuris buvo pateiktas pirmosios instancijos teismui, suinteresuotas asmuo L. P. tą pačią dieną, t.y. 2023 m. vasario 14 d. pasirašė ir savo parašu patvirtino, kad jai yra įteiktas šis prašymas dėl leisimo paimti vaiką, o taip pat kad ji yra informuota, jog jai yra paskirtas advokatas civilinėje byloje, kurio vardas, pavardė, darbo vietos adresas bei telefono numeris buvo nurodyti

26. Taigi, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas daryti išvadą, kad suinteresuotas asmuo buvo tinkamai informuotas apie procesą, ja buvo suteikta visa reikalinga informacija, o taip pat ji buvo atstovaujama profesionalaus teisininko, kurio kontaktinius duomenis žinojo. Atsižvelgiant į tai, atskirojo skundo argumentai, dėl procesinių dokumentų neįteikimo, netinkamo įteikimo bei laiko poreikio siekiant pasirūpinti tinkamu atstovavimu, yra atmetami, kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad apeliantė, būdama atsakinga mama, turėjo visas priemones pateikti, jos vertinimu, reikšmingus dokumentus, teikti prašymus ar išdėstyti reikalavimą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, reikšminga ir tai, kad apeliantė nenurodo jokių aplinkybių, leidžiančių pagrįstai vertinti, kad ji siekė ir ėmėsi veiksmų, kurie atkurtų santykį su dukra. Vien tai, kad apeliantė mano tinkamai auklėjanti vaiką, kuris išreiškia norą gyventi skyrium, neleidžia automatiškai ginčą priskirti vien nepilnamečio vaiko paauglystės problematikai. Apeliantė faktiškai nemato jokių problemų savo elgesyje, nevertina kritiškai savo elgesio, tačiau mano, kad institucijos bei teismas pernelyg sureikšmina paauglės dukters nuomonę. Tokie teiginiai nevertinami, kaip pagrįsti, juo labiau kad apeliantė turi galimybes dėti visas pastangas ir imtis veiksmų, kad atkurtų ryšį su dukra ir ji norėtų grįžti gyventi pas ją.

28. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmiau išdėstytos aplinkybės yra pakankamos daryti išvadą, jog suinteresuotas asmuo nepakankamai rūpinasi bei domisi vaiku, netinkamai jį auklėja, galimai naudoja smurtą bei piktnaudžiauja tėvų valdžia, dėl ko kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį dalyje dėl teismo leidimo paimti vaiką iš suinteresuoto asmens L. P., kurią naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais

29. Kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

30. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl leidimo paimti nepilnametį vaiką iš motinos yra teisėta ir pagrįsta, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas bei vertino byloje esančius duomenis, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį šioje dalyje. Suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo pakeisti ar panaikinti šią skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis). Tačiau, pirmosios instancijos teismas pareiškimo dalies dėl leidimo paimti nepilnametį vaiką iš tėvo A. K. netenkino nepagrįstai, kadangi nepakankamai atsižvelgė į materialinės teisės normas, reglamentuojančias vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo pagrindus bei jų taikymą, todėl ši skundžiamos nutarties dalis yra keičiama ir išduodamas teismo leidimas paimti nepilnametį vaiką G. K., gimusią (duomenys neskelbtini), iš tėvo A. K., gim. (duomenys neskelbtini) (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. vasario 20 d. nutartį pakeisti.

Leisti paimti nepilnametį vaiką G. K., gimusią (duomenys neskelbtini), iš tėvo A. K., gim. (duomenys neskelbtini).

Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.