Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Bružienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. P. skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotiems asmenims antstoliui S. U., G. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo antstolis S. U. pateikė byloje patvarkymą dėl skundo, kuriuo skundo netenkino (b. l. 3-4). Patvarkyme yra nurodyta, kad skunde nurodyti argumentai, jog antstolis, prieš skelbiant varžytynes, privalo priimti patvarkymą pasiūlydamas areštuoto turto bendrasavininkams kreiptis į teismą dėl skolininko dalies ir naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, yra nepagrįsti. Antstolis nurodo, kad CPK 667 straipsnio nuostatos dėl skolininko (fizinio asmens), kuris yra bendraturtis su kitais asmenimis, turto nustatymo gali būti taikomos tik tuo atveju, kai bendraturčių dalys nenustatytos, t. y. kai turtas valdomas, naudojamas ar juo disponuojama bendrosios jungtinės nuosavybės teise ar tam tikrais atvejais – bendrosios dalinės nuosavybės teise, bet konkrečios bendraturčių dalys nenustatytos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-05 nutartis Nr. 3k-3-542/2007). Todėl skundo argumentai prieštarauja kasacinio teismo praktikai. Be to, nepagrįsti ir skundo argumentai, kad turi būti nustatyta tarp bendraturčių naudojimosi turtu tvarka, kadangi išieškojimas galimas esant nustatytai tiek idealiajai, tiek realiajai daliai, nes CPK normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies.

2015-08-19 teisme gautas pareiškėjo J. P. atsiliepimas dėl 2015-07-29 antstolio patvarkymo, kuriame pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su antstolio argumentacija, jog CPK normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendrojoje nuosavybėje dalies ir mano, kad CPK 667 str. imperatyviai numato, kad teismas turi nustatyti ir naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo turto dalimi tvarką prieš parduodant iš varžytynių, ir šiai nuostatai nėra taikoma jokia išimtis, t. y., kad CPK 667 str. imperatyvi nuostata dėl naudojimosi tvarkos nustatymo taikoma ne tik tuo atveju, jei prieš varžytynes nėra nustatytos skolininko turto dalys, bet ir tuo atveju, jei jos jau yra nustatytos. Kitoks šios teisės normos aiškinimas reikštų dvejopų ir nenuoseklų reikalavimų taikymą. Skolininkas J. P. mano, kad įstatymų leidėjo valia buvo užtikrinti, kad prieš parduodant turtą iš varžytynių būtų žinoma naudojimosi juo tvarka: priešingu atveju įstatymų leidėjas CPK 667 str. būtų nurodęs tik tiek, kad prieš varžytynes pakanka nustatyti skolininko turto dalį. Aplinkybė, kad parduodamos skolininko J. P. teisės į turtą (o ne turtas), nepaneigia įstatymo imperatyvo nustatyti naudojimosi turtu tvarką (nes teisių pirkėjas rezultate įgys nuosavybės teises į turtą, taps konkretaus turto savininku). Be to, šiuo atveju reikėtų vertinti šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusius santykius bei į turto specifiką: iš vykdomojoje byloje esančių VĮ Registrų centro duomenų banko išrašų matyti, kad iš varžytynių parduotinuose sklypuose yra apsaugos zonos, nedirbamos žemės dalys, kurių vertė yra mažesnė lyginant su kitomis tų žemės sklypų dalimis; suprantama, kad šių žemės sklypų dalys yra nelygiavertės; gyvenamojo namo dalys ne lygiavertės, - kambarių būklė ir paskirtis yra skirtinga, ir tai lemia skirtingų namo dalių vertės skirtumus.

Esant nurodytoms aplinkybėms teismas skundą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka (CPK 443 str. 5 d.), į teismo posėdį dalyvaujančių byloje asmenų nekviečiant ir jame nedalyvaujant (CPK 153 str. 2 d.). Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims buvo pranešta CPK 133 str. 3 d. nustatyta tvarka - apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiant specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos (b. l. 30-39) (CPK 153 str.2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad antstolio S. U. kontoroje pateiktas vykdyti 2014-07-07 Klaipėdos m. 15-ojo notarų biuro vykdomasis įrašas Nr. 8364 dėl 21908 Eur (75645,80 Lt) skolos išieškojimo iš skolininko J. P. išieškotojai G. K. (vykd. b. l. 1). 2015-07-03 antstolis priėmė patvarkymą „Dėl turto įvertinimo vykd. b. Nr. 0034/14/00820 Dok. Nr. S-00030372 (vykd. b. l. 151-152) ir 2015-07-13 pranešimu dėl areštuoto turto pardavimo Dok. Nr.S-00030563, informavo išieškotoją ir skolininką, kad po 10 dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos bus skelbiamas areštuoto turto pardavimas iš varžytynių (vykd. b. l. 158-159). 2015-07-17 skolininkas J. P. antstoliui pateikė motyvuotus prieštaravimus dėl jo turto įkainojimo (vykd. b. l. 186-193), kurių antstolis 2015-07-23 patvarkymu „Dėl turto įvertinimo vykd. b. Nr. 0034/14/00820 Dok. Nr. S-00030372“ netenkino (vykd. b. l. 194-195). Pareiškėjas 2015-07-24 pateikė skundą, kuriuo prašė priimti patvarkymą, pasiūlant išieškotojai G. K. bei skolininko J. P. turimo turto bendrasavininkiams kreiptis į teismą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo minėtu turtu.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas teisės normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, išieškotojas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007). Lietuvos Respublikos CPK 7 str. įtvirtintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas – kad įsiteisėjęs teismo sprendimas (ar kitas vykdomasis dokumentas) būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir numatytas pareigas. Atsižvelgiant į tai, antstolis negali teikti pirmenybės kuriai nors vykdymo proceso šaliai, jis privalo vadovautis jų interesų derinimo principu.

CPK 634 str. 2 d. įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir teisėtus interesus.

Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu objektu bei juo disponuoti (CK4.72 straipsnio 1 dalis). Antstoliui nustačius, kad kito skolininko turto nėra ar jo neužtenka, kad būtų patenkinti kreditorių reikalavimai, antstolis priima sprendimą nukreipti išieškojimą į skolininko turtą, bendrą su kitais asmenimis (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininko fizinio asmens dalis bendrojoje nuosavybėje nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjas skunde dėl antstolio veiksmų nurodo, kad įstatymas imperatyviai numato, jog teismas turi nustatyti ir naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo turto dalimi tvarką, ir šiai nuostatai nėra taikoma jokia išimtis, todėl, prieš skelbiant varžytynes vykdomojoje byloje Nr.00034/14/00820 antstolis S. U. privalėjo priimti patvarkymą, pasiūlydamas išieškotojai bei turto bendrasavininkiams kreiptis į teismą dėl naudojimosi nurodytu turtu tvarkos nustatymo.

Teismas pažymi, kad daikto savininkas turi teisę savo nuožiūra daiktą valdyti, naudoti ir juo disponuoti (CK 4.20 straipsnis), tiek daiktas, tiek ir teisė į jį gali būti pirkimo-pardavimo sutarties objektu (CK 6.306 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad jam priklausančios turto dalys (1/2 buto, bendro ploto 40,17 kv. m., esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2/55 žemės sklypo, bendro ploto 0,1375 ha, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/5 gyvenamojo namo, bendro ploto 209,29 kv. m., esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/5 kitų statinių (tvora, kiemo aikštelė), esantys (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/6 žemės sklypo, bendro ploto 25,6500 ha, esantis (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 59/353 žemės sklypo, bendro ploto 3,5300 ha, esantis v., unikalus Nr. 6754-0001-0200), negali būti varžytynių dalykas, kol jos neatidalytos iš bendrosios dalinės nuosavybės, arba kol bendraturčiai nesusitarė dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos. Kaip matyti iš vykdomojoje byloje pateiktų VĮ „Registrų centro“ nekilnojamojo turto banko duomenų išrašų, pareiškėjui priklausančio bendrosios nuosavybės dalys yra aiškiai nustatytos, t. y., pareiškėjui priklauso : 1) 1/2 buto, bendro ploto 40,17 kv. m., esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kita 1/2 dalis buto priklauso bendraturtei M. K. (vykd. b. 149-150); 3) 2/55 žemės sklypo, bendro ploto 0,1375 ha, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitos dalys žemės sklypo priklauso bendraturčiams: M. K. – 2/55,– M. M. V. – 255/1375, A. G. – 258/1375, P. U. – 262/1375, A. M. – 143-1375, P. M. – 306/1375, Lietuvos Respublikai – 51/1375 (vykd. b. l. 146-148); 4) 1/5 gyvenamojo namo, bendro ploto 209,29 kv. m., esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 kitų statinių (tvora, kiemo aikštelė), esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitos dalys namo ir pastatų priklauso bendraturčiams M. K. – 1/5 bei 31/100, J. P. – 29/100 (vykd. b. l. 141-145); 5) 1/6 žemės sklypo, bendro ploto 25,6500 ha, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitos dalys žemės sklypo priklauso bendraturčiams: M. K. – 1/6, L. D. – 12825/25650, D. B. – 4275/25650 (vykd. b. l. 137-140); 6) 59/353 žemės sklypo, bendro ploto 3,5300 ha, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitos dalys žemės sklypo priklauso bendraturčiams: M. K. – 59/353, L. D. – 176/353, D. B. – 59/353 (vykd. b. l. 134-136). Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, varžytynių dalykas gali būti ne tik suformuota ir individualiai apibrėžta daikto dalis (šiuo atveju – žemės sklypo bei pastatų dalys), bet ir teisė į ją (idealioji dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje R. T. v. antstolė D. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-448/2006; 2007 n, gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje L. B. W. B. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-542/2007). Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjo nuosavybės teisės dalis gali būti varžytynių dalykas, nes išieškojimas galimas esant nustatytai tiek idealiajai, tiek realiajai daliai, todėl teismas konstatuoja, kad antstolis teisingai sprendė, jog CPK normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies.

Pažymėtina, kad tais atvejais, kai skolininko, kaip bendrosios dalinės nuosavybės dalyvio, dalis yra žinoma, priverstinio vykdymo metu naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarka pagal CPK 667 straipsnio 2 dalį nenustatoma. Tačiau šia nuostata nėra apribojama bendraturčių teisė bendru susitarimu nustatyti naudojimosi daikto konkrečiomis dalimis tvarką (CK 4.81 straipsnio 1 dalis), nesusitarus – įgyvendinti šią teisę teismine tvarka (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Nustatyti naudojimosi tvarką visų pirma turi būti suinteresuotas skolininkas, nes, tą padarius, atsiranda galimybė jam priklausančią turto dalį realizuoti už aukštesnę kainą. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas pasinaudoti galimybe jam priklausančią ginčo turto dalį parduoti už aukštesnę kainą, turi teisę tartis su bendrosios nuosavybės dalyviais dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo arba kreiptis dėl šios teisės įgyvendinimo į teismą. Šios teisės (nustatyti naudojimosi tvarką) įgyvendinimas neturėtų būti priskiriamas išieškotojui ir antstoliui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2007, 2012 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2012). Nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką gali būti suinteresuoti ir kiti bendraturčiai, siekdami, kad išieškojimas būtų nukreipiamas tik į konkrečią skolininkui priklausančią dalį. Teismas pažymi, kad, kai išieškoma iš skolininko – bendrosios nuosavybės dalyvio, siekiant užtikrinti kitų bendraturčių interesus, antstolis turi suteikti jiems informacijos apie atliekamus vykdymo veiksmus, kurie jiems sukelia arba gali sukelti teisinių padarinių, šiuo atveju – apie vykdomą išieškojimą iš bendro turto (CPK 633 straipsnio 2 dalis, 667 straipsnio 1 dalis).

Dėl kitų pareiškėjo skunde dėl antstolių veiksmų nurodytų aplinkybių teismas nepasisako, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas (CPK 185 str.).

Įvertinęs bylos medžiagą, faktines bylos aplinkybes bei atsižvelgdamas į anksčiau nurodytą teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju vykdymo proceso metu antstolio padarytų Civilinio proceso kodekso pažeidimų nenustatyta, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 513 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylas dėl antstolių veiksmų teismas nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas). Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį, ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Paprastai ypatingosios teisenos bylose nėra priešingų interesų, nes pagrindinis proceso tikslas yra administruoti materialiosios teisės normas, esmę. Tačiau įstatymas daro keletą minėtos taisyklės išimčių, kurių esmė – turėtų išlaidų padalijimas proceso dalyviams. Taigi teismo išlaidos gali būti padalijamos, jeigu byloje dalyvaujančių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas (tai jokiu būdu nereiškia, kad jų interesai yra priešingi) arba jeigu dalyvaujančių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingi (kai nagrinėjant bylą kyla ginčas dėl teisės arba skundžiami antstolių ar notarų veiksmai). Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Suinteresuotas asmuo G. K. pateikė prašymą atlyginti 428,96 Eur už atsiliepimų į skundą bei prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą (b. l. 23-24, 25-30). Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, 428,96 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos bei jų dydis neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių už sumos už atsiliepimų į skundą bei prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą. Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju suinteresuoto asmens G. K. ir pareiškėjo J. P. suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingas, atmestus pareiškėjo skundą, iš pareiškėjo J. P. suinteresuotam asmeniui G. K. priteistini 428,96 Eur išlaidų, patirtų teisinei advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimų surašymą (CPK 443 straipsnio 6 dalis, 98 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Teismui netenkinus pareiškėjo skundo, iš pareiškėjo priteistinos valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 3,43 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str., 95 str., 290 str., 293 str., 295 str.,

nutaria:

Pareiškėjo J. P. skundą dėl antstolio S. U. veiksmų atmesti.

Priteisti iš pareiškėjo J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 428,96 Eur (keturis šimtus dvidešimt aštuonis eurus 96 ct) išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš pareiškėjo J. P., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei – 3,43 Eur (tris eurus 43 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.