Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-08-10 · Civilinė byla Nr. e2S-1782-967/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-08-10
Bylos Nr.
e2S-1782-967/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-09119-2023-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
Ieškovas
A. Z.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai, V. B., T. V.
Trečiasis asmuo
UAB „ICOR“, R. D., A. J.
Kategorijos
  • 3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.1.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-1782-967/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09119-2023-6Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.14; 3.1.14.3.; 3.1.14.8.1.; 3.3.1.18.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 10 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 26 d. nutarties, priimtos sprendžiant ieškovo A. Z. ieškinio atsakovams Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai, V. B. ir T. V. dėl atstovavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys byloje – UAB „ICOR“, R. D. ir A. J., priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. Z. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti 2020 m. liepos 22 d. atstovavimo sutartį sudarytą tarp advokatų V. B., T. V. ir Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijos niekine ir negaliojančia dalyje dėl pavedimo veikti prieš A. Z.; 2) priteisti iš atsakovų solidariai ieškovui patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad šis siekia apginti savo teises, pažeidžiamas neteisėta atstovavimo sutartimi, jos pagrindu teikiant 240 mln. Eur reikalavimus, kurie reiškiami valstybės vardu, nors Vyriausybė neįgaliojo Energetikos ministerijos reikšti tokius reikalavimus prieš ieškovą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 26 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti ieškovo ieškinį.

Šalies argumentai

4. Teismas, remdamasis LITEKO informacinės sistemos duomenimis, nustatė, kad ieškovė Lietuvos Respublika atstovaujama Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2020 m. liepos 23 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovų Prancūzijos Respublikoje registruotos įmonės Veolia Environnement S.A., Prancūzijos Respublikoje registruotos įmonės Veolia Energie International S.A., UAB „Vilniaus energija“, UAB „Litesko“, UAB „ICOR“, A. J., L. S. ir A. Z., kuriuo 240 703 696 Eur žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi ieškinys nebuvo priimtas, kadangi ieškovės ieškinys kitiems atsakovams atsakovams – UAB „Vilniaus energija“, UAB „Litesko“, UAB „ICOR“, A. J., L. S. ir A. Z., buvo grindžiamas solidaria atsakovų atsakomybę su įmone Veolia, todėl išskirti bylos dalį pagal tokį ieškovės ieškinį, koks yra pateiktas, nebuvo galimybės. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo nutartis buvo panaikinti ir klausimas buvo perduotas nagrinėti iš naujo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. sausio 18 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo nutartis palikta nepakeista.

Žemesnės instancijos teismas

5. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 14 d. nutartimi vėlgi atsisakė priimti ieškinį. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą, o Kasacinis teismas 2023 m. kovo 30 d. nutartimi panaikino pirmines nutartis ir Vilniaus apygardos teismui perdavė klausimą nagrinėti iš naujo. Kasacinis teismas nustatė, kad ieškinį valstybės vardu pareiškė Vyriausybės įgaliojimus gavusios Energetikos ministerijos, kurios viena iš veiklos sričių – šilumos ūkis (energetikos ūkio sritis, tiesiogiai susijusi su šilumos ir karšto vandens gamyba, perdavimu, tiekimu ir vartojimu), vardu veikiantys advokatai, t. y. byloje esanti atstovavimo sutartis (įgaliojimas) suteikė teisę advokatams V. B. ir T. V. atstovauti Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai. Minėtoje sutartyje įtvirtinta, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. vasario 3 d. nutarimu Nr. 103 „Dėl įgaliojimų atstovauti Lietuvos Respublikos Vyriausybei (valstybei) suteikimo“ (su pakeitimais ir papildymais), advokatams pavesta atstovauti Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai visų instancijų bendrosios kompetencijos teismuose civilinėse bylose su minėtame Vyriausybės nutarime nurodytais subjektais, taip pat santykiuose su bet kokiomis įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis bei trečiaisiais juridiniais ir fiziniais asmenimis tiek, kiek tai būtina klientės interesams nurodytuose teisminiuose procesuose užtikrinti. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 14 d. nutartimi priėmė ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, ieškinį atsakovams Veolia Environnement S. A., Veolia Energie International S. A., UAB „Vilniaus energija“, UAB „Litesko“, UAB „ICOR“, A. J., L. S. ir A. Z. dėl žalos atlyginimo.

6. Teismas remiantis bylos duomenimis nustatė, kad ieškovo (A. Z.) tikslas yra nebūti atsakovu civilinėje byloje Nr. e2-2020-614/2023, t. y., ieškovo nuomone, jis yra netinkamas atsakovas civilinėje byloje iškeltoje pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, ieškinį atsakovams Veolia Environnement S. A., Veolia Energie International S. A., UAB „Vilniaus energija“, UAB „Litesko“, UAB „ICOR“, A. J., L. S. ir A. Z. dėl žalos atlyginimo, kadangi ieškovas Lietuvos Respublikos energetikos ministerija neturi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliojimo teikti teismui ieškinį (per atstovus) su reikalavimais būtent prieš atsakovą A. Z.. Teismas išnagrinėjęs 2020 m. liepos 22 d. skundžiamą atstovavimo sutartį nutarė, kad tarp advokatų V. B., T. V. ir Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijos niekine ir negaliojančia dalyje dėl pavedimo veikti prieš A. Z. yra materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas, kadangi nurodyti atsakovą (šiuo metu ieškovės Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijos ieškinyje), vadovaujantis CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 135 straipsnio 1 dalimi, kuris atsakys pagal ieškinio reikalavimus) yra ieškovo pareiga ir prerogatyva ir ieškovės konstitucinė teisė teikti ieškinį neturėtų būti ribojama teikiant kitą ieškinį žemesnės instancijos teismui kvestionuojant šią ieškovės teisę, todėl ar A. Z. tinkamas atsakovas ir privalo (privalėtų) atsakyti pagal ieškinio reikalavimus spręstina Vilniaus apygardos teisme iškeltoje civilinėje byloje Nr. e2-2020-614/2023. Todėl teismas sprendė, kad ieškovo (A. Z.) ieškinio nagrinėjimo atveju būtų revizuojami aukštesnės ir kasacinės instancijos teismų sprendimai, tačiau tokios kompetencijos revizuoti aukštesnės ir kasacinės instancijos sprendimus pirmosios instancijos (apylinkės) teismas neturi. Taip pat tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu išduoto įgaliojimo veikti Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai Lietuvos Respublikos vardu apimtys jau patikrintos kasacinės instancijos teismo.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Apeliantas A. Z. (ieškovas) atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 26 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui perduoti nagrinėti iš naujo.

8. Apeliantas, priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, teigia, kad teikiamas ieškinys ir šio išsprendimo rezultatas sukels materialines teisines pasekmes apeliantui. Apelianto vertinimu 2020 m. liepos 22 d. atstovavimo sutarties pagrindu atsakovai veikia prieš apeliantą. Pažymi, kad buvęs (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) R. D. neturi teisinio išsilavinimo todėl tuo metu neturėjo jokių įgaliojimų atstovauti LRV ar Energetikos ministerijai kuriame nors teisme. Paaiškina, kad atstovavimo sutarties dalies negaliojimas apelianto atžvilgiu, kurios pagrindu instancijų Lietuvos Respublikos teismuose atsakovai jau daugiau nei 3 metus aktyviai veikia prieš apeliantą, sukels teisines pasekmes. Ieškinio patenkinimo atveju atstovavimo sutartis negalios šio atžvilgiu, o veiksmus atliktus negaliojančios atstovavimo sutarties atžvilgiu bus galima pripažinti neteisėtais ir reikalauti žalos atlyginimo.

9. Apeliantas vertina, kad ieškinyje išdėstyti faktai ir kartu su pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia, kad Energetikos ministerijos investicinis ieškinys prieš apeliantą ir kitus asmenis, pateiktas niekinės ir negaliojančios atstovavimo sutarties pagrindu ir neturint tam jokio LRV pavedimo, jau beveik trejus metus pažeidžia apelianto teisę nebūti atsakovu pagal investicinį ieškinį ir sąlygoja reputacinę žalą ir didžiules materialines išlaidas, tame tarpe ir ginantis nuo investicinio ieškinio. Pabrėžia, kad visi nepagrįsti kaltinimai neva reiškiami valstybės vardu, tačiau su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtina, kad LRV niekada neįgaliojo nei Energetikos ministerijos, nei jos advokatų reikšti tokius reikalavimus prieš apeliantą. LR Vyriausybė (valstybė) apskritai net nesvarstė dėl įgaliojimo Energetikos ministerijai teikti bet kokių kaltinimų ar reikalavimų apeliantui suteikimo. Tai, apelianto vertinimu, reiškia, kad LRV, priimdama Nutarimą Nr. 103 ir (ar) Nr. 809 nesvarstė pretenzijų nei apeliantui, nei ICOR, nei kitiems Lietuvos fiziniams asmenims, iš tiesų niekada nekaltino ir nesiekė kaltinti jokiais neteisėtais veiksmais, kuriuos savo nuožiūra sugalvojo teikti Energetikos ministerija ir jos advokatai. Todėl apeliantas mano, kad šių aplinkybių nustatymas nagrinėjamoje byloje turės akivaizdžias teisines pasekmes – pripažinus, kad Energetikos ministerija ir jos advokatai veikia ultra vires – turės būti sprendžiamas klausimas tiek dėl Energetikos ministerijos investicinio ieškinio trūkumų nustatymo arba atsiėmimo. O to pasekoje, apeliantas teigia, kad išnagrinėjus šiuo ieškiniu pateiktus reikalavimus Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama byla prieš apeliantą nebebūtų nagrinėjama toliau, nes nustatytos aplinkybės sąlygotų investicinio ieškinio pateikimo ir veikimo bylose prieš apeliantą neteisėtumą ir visas iš to kylančias teisines pasekmes.

10. Apeliantas nurodo, kad ieškinio priėmimas yra procedūra, kurios metu teismas turi patikrinti tik tai, ar ieškinys atitinka jam keliamus formalius reikalavimus (ar sumokėtas žyminis mokestis, pateikti atstovavimo dokumentai ir pan. kaip tai numato CPK 135 straipsnio 1 dalis). Ta aplinkybė, kad sandoris teismo buvo vertinamas, kaip įrodymas kitoje byloje, apelianto vertinimu neturi reikšmės sprendžiant dėl ieškinio priėmimo klausimą. Taip pat pažymi, kad teisinis suinteresuotumas, pagrindžiantis teisę į teisminę gynybą, negali būti paneigiamas argumentais dėl tokio kreipimosi tikslingumo ar besikreipiančio asmens reiškiamų reikalavimų pagrįstumo; sprendžiant, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, nevertinamos aplinkybės, kurios yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir kurių pagrindu teismas sprendžia, ar patenkinti ar atmesti ieškinį.

11. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atstovavimo sutarties galiojimas apelianto atžvilgiu jau peržiūrėtas kasacine tvarka. Nurodo, kad civilinėje byloje Nr. e2-2020-614/2023 teismai vertino atstovavimo sutartį, kaip įrodymą, tačiau nenagrinėjo ir negalėjo nagrinėti bei pasisakyti dėl atstovavimo sutarties buvimo niekine ir negaliojančia. Civilinėje byloje Nr. e2-2020-614/2023 teismai nevertino su ieškiniu pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad sprendžiant dėl Energetikos ministerijos įgaliojimų ir sudarant atstovavimo sutartį, iš LRV pusės apie apeliantą nebuvo svarstoma. Todėl skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatuota, kad LRV nutarimu išduoto įgaliojimo Energetikos ministerijai Lietuvos Respublikos vardu apimtys jau patikrintos kasacinės instancijos teismo. Kasacinis negalėjo ir netyrė fakto klausimo, o teisės aspektu pasisakė dėl visiškai kitų aplinkybių, negu nurodomos apelianto ieškinyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

13. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punkte, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl bylos faktinių aplinkybių

14. Iš bylos duomenų nustatyta, kad apeliantas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti 2020 m. liepos 22 d. atstovavimo sutartį sudarytą tarp advokatų V. B., T. V. ir Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijos niekine ir negaliojančia dalyje dėl pavedimo veikti prieš A. Z.; 2) priteisti iš atsakovų solidariai ieškovui patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš ieškinio turinio matyti, kad apeliantas siekia apginti savo teises, pažeidžiamas neteisėta atstovavimo sutartimi, jos pagrindu teikiant 240 mln. Eur reikalavimus prieš jį.

Dėl rašytinių paaiškinimų (ne)priimtinumo

15. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314, 338 straipsniai).

16. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, 10 punktas).

17. Advokatai teismui 2023 m. rugpjūčio 8 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, atsižvelgiant į tai, apeliantas susipažinęs su pateiktas rašytiniais paaiškinimais 2023 m. rugpjūčio 9 d. teismui pateikė papildomus paaiškinimu. Advokatai rašytiniais paaiškinimais bei pridėtais kartu naujais įrodymais, iš esmės siekia įrodyti, kad apelianto prašomas priimti ieškinys turi būti nepriimtas, kadangi jis nesukels jokių materialių teisinių padarinių, ieškinys nenagrinėtinas teisme, o apeliantas priešingai, iš esmės, nurodo tokius pačius argumentus kodėl mano, kad šio ieškinys turėtų būti priimtas nagrinėti, kad šis sukels jam materialinius teisinius padarinius, t. y. galės kvestionuoti savo kaip atsakovo statusą Vilniaus apygardos teisme nagrinėjant investicinį ieškinį, teismo sprendimas suteiks šiam galimybę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.

18. Iš LITEKO informacinės sistemos duomenų matyti, kad advokatas T. V. 2023 m. liepos 4 d. pateikė prašymą nustatyti atsakovui advokatui T. V. ne trumpesnį nei 14 dienų terminą atsiliepti į atskirąjį skundą.

19. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 4 d. nutartimi atmetė advokato prašymą. Nurodė, kad vadovaujantis CPK 37 straipsnio 2 dalimi, 41 straipsnio 1 dalimi, 42 straipsnio 1 dalimi, ieškovo ieškinį buvo atsisakyta priimti, t. y. ieškovo ieškinyje nurodyti asmenys procesinio statuso – atsakovas neįgijo, todėl šie negali teikti jokių atsiliepimų į atskirąjį skundą dėl ieškinio priėmimo klausimo. Teismas taip pat pažymėjo, jog ieškovui ir ieškovo ieškinyje nurodytiems atsakovais asmens buvo suteikta galimybė iki ieškinio priėmimo pateikti savo pozicijas dėl ieškinio priėmimo ir nepriėmimo, kas ir buvo padaryta pateikiant šešis procesinius dokumentus. Papildomai nurodė, kad nagrinėjamu atveju terminas atsiliepimams pateikti nenumatytas, advokato T. V. prašymas nustatyti ne trumpesnį nei 14 dienų terminą pažeistų trijų dienų imperatyvų terminą nuo atskirojo skundo padavimo dienos išsiuntimui į apeliacinės instancijos teismą. Taigi kaip matyti, advokatai nėra įgiję atsakovų statusų, kadangi šioje stadijoje yra sprendžiamas klausimas dėl ieškinio priimtinumo klausimo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pateiktų rašytinių paaiškinimų nepriima ir atitinkamai apelianto atsikirtimai į šiuos rašytinius paaiškinimus taip pat nepriimami. Teismo taip pat akcentuotina, kad rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingų šalių apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas kitais procesiniais dokumentais.

Dėl ieškinio (ne)priimtinumo

20. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti reiškiamą ieškinį nustatęs, kad apeliantas siekia būti išbrauktu kaip atsakovas iš Vilniaus apygardos teisme pareikto ieškinio. Mano, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai priėjo prie išvados, kad šio reiškiamas ieškinys nesukels ieškovui jokių materialių teisinių padarinių; kad skundžiamos atstovavimo sutarties negaliojimas buvo aptartas kasaciniame teisme.

21. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Asmuo įgyvendina šią teisę, laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

22. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018). Teismas, gavęs procesinį dokumentą (ieškinį ar pareiškimą), be šio dokumento formos ir turinio atitikties proceso įstatymo nustatytiems reikalavimams, turi patikrinti, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai. Šių pagrindų sąrašas yra baigtinis, o tai reiškia, kad teismo atsisakymas pradėti (iškelti) civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą gali būti grindžiamas tik pirmiau nurodytoje proceso įstatymo normoje įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018).

23. Iš LITEKO informacinės sistemos matyti, kad Vilniaus apygardos teismas nagrinėja civilinė bylą Nr. e2-2020-614/2023, kurioje pateiktas ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, ieškinį atsakovams Veolia Environnement S. A., Veolia Energie International S. A., UAB „Vilniaus energija“, UAB „Litesko“, UAB „ICOR“, A. J., L. S. ir A. Z. dėl žalos atlyginimo.

24. Šiuo atveju apeliantas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti 2020 m. liepos 22 d. atstovavimo sutartį sudarytą tarp advokatų V. B., T. V. ir Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijos niekine ir negaliojančia dalyje dėl pavedimo veikti prieš apeliantą; 2) priteisti iš atsakovų solidariai ieškovui patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taigi pirminiu vertinimu teikiamas ieškinys ir Vilniaus apygardos teisme jau nagrinėjamas ieškinys akivaizdžiai skiriasi dalyku ir pagrindu. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamu ieškiniu prašoma žalos atlyginimo, bandomu pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškiniu išreikšti reikalavimai pripažinti 2020 m. liepos 22 d. atstovavimo sutartį sudarytą tarp advokatų V. B., T. V. ir Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijos niekine ir negaliojančia dalyje dėl pavedimo veikti prieš apeliantą.

25. Kaip matyti tiek iš pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, tiek iš LITEKO informacinės sistemos, iki kol ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, buvo priimtas Vilniaus apygardos teismo, kasacinis teismas 2023 m. kovo 30 d. nutartimi dėl apelianto ieškiniu kvestionuojamos atstovavimo sutarties pripažinimo negaliojančia nepasisakė, tačiau nurodė, kad ieškinį valstybės vardu pareiškė Vyriausybės įgaliojimus gavusios Energetikos ministerijos, kurios viena iš veiklos sričių – šilumos ūkis (energetikos ūkio sritis, tiesiogiai susijusi su šilumos ir karšto vandens gamyba, perdavimu, tiekimu ir vartojimu), vardu veikiantys advokatai.

26. Pirmosios instancijos teismas, sprendžiant iš ieškinio ir kitų procesinių dokumentų turinio, ieškovo tikslas yra nebūti atsakovu civilinėje byloje Nr. e2-2020-614/2023, t. y., ieškovo nuomone, jis yra netinkamas atsakovas civilinėje byloje iškeltoje pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, ieškinį atsakovams Veolia Environnement S. A., Veolia Energie International S. A., UAB „Vilniaus energija“, UAB „Litesko“, UAB „ICOR“, A. J., L. S. ir A. Z. dėl žalos atlyginimo, kadangi ieškovas Lietuvos Respublikos energetikos ministerija neturi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliojimo teikti teismui ieškinį (per atstovus) su reikalavimais būtent prieš atsakovą A. Z.. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismo sutinkama, kadangi pats apeliantas nurodė, kad tenkinus pateiktą ieškinį ir galėtų kvestionuoti ir buvimą atsakovu Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje byloje Nr. e2-2020-614/2023. Tačiau pažymėtina, kad tokia teismo išvada gali būti pagrindas spręsti dėl ieškinio nepriimtinumo. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas remdamasis pirmiau išdėstytu sprendė, kad apelianto teikiamas reikalavimas dėl 2020 m. liepos 7 d. atstovavimo sutarties sudarytos tarp advokatų V. B., T. V. ir Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijos niekine ir negaliojančia dalyje dėl pavedimo veikti prieš A. Z. yra materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad apelianto reikalavimas pripažinti 2020 m. liepos 22 d. atstovavimo sutartį, sudarytą tarp advokatų V. B., T. V. ir Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijos niekine ir negaliojančia dalyje dėl pavedimo veikti prieš apeliantą, tenkinimas ar netenkinimas niekaip neįtakos apelianto procesinės padėties – atsakovo civilinėje byloje Nr. Nr. e2-2020-614/2023, nagrinėjamoje Vilniaus apygardos teisme. Nepriklausomai nuo atstovavimo sutarties iš dalies pripažinimo ar nepripažinimo negaliojančia tai nepanaikins ieškovės civilinėje byloje Nr. e2-2020-614/2023 Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijos pareigos nurodyti, jos nuomone, asmenis atsakingus pagal ieškinį byloje (atsakovus), nepriklausomai kokie atstovai (advokatai) atstovaus ieškovę byloje. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis apeliacinės instancijos teismas sutinka, kadangi akcentuotina, kad ieškovė pagal teikiamus įrodymus pati nusprendžia, kurios nuomone ginče yra tinkami atsakovai, o atsakovų tinkamumą byloje patikrina ir teismas pagal savo pareigas.

27. Tačiau apeliacinės instancijos teismo akcentuotina, kad apeliantas kvestionuoja iš esmės ne tik buvimą tinkamu atsakovu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje, bet ir sudarytos atstovavimo sutarties galiojimą. Ieškiniu nurodo, kad jo vertinimu atstovavimo sutartis šio atžvilgiu negalioja, kadangi pridėti rašytiniai įrodymai, apelianto požiūriu, pagrindžia, kad Energetikos ministerijos investicinis ieškinys prieš apeliantą pateiktas neturint tam jokio LRV pavedimo, paaiškina, kad beveik trejus metus tai pažeidžia apelianto teisę nebūti atsakovu pagal investicinį ieškinį ir sąlygoja reputacinę žalą ir didžiules materialines išlaidas, tame tarpe. Pabrėžia, kad visi nepagrįsti kaltinimai neva reiškiami valstybės vardu, tačiau su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtina, kad LRV niekada neįgaliojo nei Energetikos ministerijos, nei jos advokatų reikšti tokius reikalavimus prieš apeliantą. Todėl mano, kad galimai priėmus apelianto reiškiamą ieškinio reikalavimus pripažinti atstovavimo sutarties negaliojimą, apeliantas galės kreiptis į atitinkamus asmenis dėl žalos atlyginimo ir taip, nors ir kaip minėta galimai palankaus teismo sprendimo priėmimas neturėtų įtakos Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamai bylai ir kaip atsakovui reikšmės, kadangi ieškovė laisva nuspręsti, kas galimai pagrįstai turėtų atsakyti ginče, galimai palankus teismo sprendimas sukurs apeliantui materialius teisinius padarinius. Tačiau, kaip ir pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dėl savo tinkamo būti atsakovu, atstovavimo sutarties negaliojimo apeliantas savo poziciją yra išdėstęs Vilniaus apygardos teisme iškeltoje civilinėje byloje Nr. e2-2020-614/2023 savo 2023 m. balandžio 14 d. atskirajame skunde bei Lietuvos apeliaciniam teismui teiktame prašyme dėl civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymo. Tai, remiantis LITEKO informacinės sistemos duomenimis, patvirtina ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis. Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje nutartyje nustatė, jog apeliantas kvestionuoja savo kaip atsakovo įtraukimą Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje, Lietuvos apeliaciniam teismui nurodė, kad nustačius, jog ieškinys apelianto atžvilgiu buvo pateiktas neturint tam įgaliojimų, tai kartu reikštų, kad ir jų atžvilgiu ieškinys buvo pareikštas tam neturint įgaliojimų ir procesas pagal tokį ieškinį negalėtų vykti. Tačiau kaip ir Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kaip ir iš LITEKO informacinės sistemos duomenų, matyti, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. kovo 30 d. nutartimi nagrinėdamas aktualius klausimus nurodė, kad byloje atstovavimo sutartis (įgaliojimas) suteikia teisę advokatams V. B. ir T. V. atstovauti Energetikos ministerijai. Taigi atsižvelgus į išdėstytą spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė, kad teikiamo ieškinio išnagrinėjimas šalims nesukels jokių materialinių teisinių padarinių; kad Kasacinis teismas jau įvertino atstovavimo sutartį; kad apeliantas CPK 45 straipsnyje numatytų šalies teisių turinį suvokia tinkamai ir minėtame straipsnyje įtvirtinta teise jau buvo pasinaudojęs.

Dėl bylos procesinės baigties

28. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas bei teismų praktiką sprendžiant dėl ieškinio priimtinumo, todėl nėra pagrindo tenkinti apelianto atskirojo skundo ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 27 d. (CPK 336 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

apelianto (ieškovo) A. Z.zui atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos priėmimo dienos.

Teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė