Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei, dalyvaujant ieškovui B. K., ieškovo atstovei advokatei Aušrai Saulėnienei ir įgaliotai atstovei A. K., atsakovo S. K. atstovui advokato padėjėjui Jan Zavadskij,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. K. ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, pareikštą atsakovui S. K.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-10-28 nutartimi paskirta teismo ekspertizė. Teismo ekspertizės aktas gautas 2025-02-27. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akto Nr. VS-2025/02-2 išvadoje nurodyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 dalies, sudarančios 27,043 m² plotą, rinkos vertė 48700 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Ieškovo pateikta Vilniaus miesto 31-ojo notarų biuro notaro patvirtinta 2013-04-09 dalies buto pirkimo - pardavimo sutartis patvirtina, kad ieškovas buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 81,13 m², gyvenamasis plotas 54,91 m², 2/3 dalis nuosavybės teise įsigijo šios pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu iš buvusios buto 2/3 dalių savininkės J. K., kurios nuosavybės teisė į 2/3 buto dalis buvo įregistruota Apylinkės teismo 2004-12-15 nutarties Nr. 2-9910-10-2004 pagrindu. Aptariamos pirkimo - pardavimo sutarties 4.1.14 ir 6.10 punktai patvirtina, kad sudarant šią sutartį ieškovui buvo žinoma, kad butas įgyjamas bendrosios dalinės nuosavybės teise ir buto bendraturčiu yra atsakovas, o šios sutarties 4.1.13 ir 6.11 punktai patvirtina, kad ieškovui sutarties sudarymo metu buvo žinoma ir jis suprato, kad yra nustatyta naudojimosi butu tvarka.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-416-129/2014, patvirtina, kad 2013-08-05 ieškovas atsakovui buvo pareiškęs ieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Byla buvo baigta šalių sudaryta taikos sutartimi, kurioje ieškovas ir atsakovas susitarė dėl naudojimosi butu tvarkos pagal architekto (duomenys neskelbtini) parengtą buto planą. Šalių paaiškinimai patvirtina, kad ieškovas ir atsakovas butu naudojasi taip, kai buvo sutarta taikos sutartimi, patvirtinta 2024-04-14 nutartimi, nors ši naudojimosi tvarka viešame registre nėra įregistruota, t. y. ieškovas naudojasi 13,90 m² ploto kambariu žymimu „24-4“ ir 17,95 m² ploto kambariu žymimu „24-8“, atsakovas naudojasi 11,73 m² ploto kambariu žymimu „24-5“ ir 11,34 m² ploto kambariu, žymimu „24-7“. Kitų buto patalpų (virtuvės, vonios, koridoriaus, sandėlio) plotų dalys pagal taikos sutarties 1.1 punkto papunkčius taip pat priskirtos naudotis kiekvienam bendrasavininkiui, tačiau nurodytose patalpose taip pat yra nustatytos ploto dalys, kuriomis šalys naudojasi bendrai. Pagal nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1.2 punktą ieškovui priskirtas 37,31 m² buto plotas, atsakovui - 26,96 m², o 16,86 m² buto plotas priskirtas bendram naudojimui.

Ieškovo pateiktas 2017-02-15 pranešimas Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 6 PK patvirtina, kad ieškovas 2017-02-15 pateikė policijai pareiškimą, nes prieštaravo tam, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame bute gyventų bendrasavininkio sugyventinė.

Ieškovo pateiktas 2019-11-11 pranešimas Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 6 PK patvirtina, kad ieškovas kartus su A. K. 2019-11-11 pateikė policijai pareiškimą, pakartotinai informuojant, kad bendrojo naudojimo patalpose laikomi, nors dėl to atsakovui jau buvo skirta pastaba.

Ieškovo pateiktas sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašas, išfiltruotas pagal gavėją AB Vilniaus šilumos tinklai, ir AB Vilniaus šilumos tinklai sąskaitos, sudarytos nuo 2023-10-31 iki 2024-09-30 patvirtina, kad ieškovas nuo 2023-02-17 iki 2024-10-14 apmokėdavo už suvartotą šilumą ir karštą vandenį pagal butui, kurio adresas sąskaitose nurodomas (duomenys neskelbtini), plotas – 49,32 m², gyventojas – 1, kliento kodas – (duomenys neskelbtini), teikiamas sąskaitas. Ieškovo papildomai pateiktos AB „Vilniaus šilumos tinklai“ sąskaitos, sudarytos nuo 2022-05-31 iki 2024-12-31, patvirtina, kad šilumos tiekėjo sąskaitose nurodomas buto adresas, kliento kodas, plotas, gyventojų skaičius nekito nuo 2022 metų.

Ieškovo ir atsakovo pateiktas 2025-02-05 mokėjimo pranešimas, kuriame rinkliavos mokėtoju nurodytas ieškovas, suteiktas kodas (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad butui, kurio plotas 81,13 m² paskaičiuota 82,62 Eur rinkliava už atliekų tvarkymą. Atsakovo pateiktas 2025-03-17 mokėjimo dokumentas patvirtina, kad atsakovas pagal šį pranešimą sumokėjo 30,60 Eur.

Atsakovo pateikti atsiskaitymo knygelės, kurioje nurodytas kliento Nr. (duomenys neskelbtini), įrašai ir pateikti mokėjimo kvitai patvirtina, kad atsakovas mokėjimus AB „Vilniaus šilumos tinklai“, UAB „Vilniaus vandenys“, kitas paslaugas apmokėdamas nurodydavo kodą (duomenys neskelbtini), apmokėdamas UAB „Ignitis“ nurodydavo kodą (duomenys neskelbtini). Atsakovo atlikti mokėjimai: 2021-08-26 AB „Vilniaus šilumos tinklai“ - 5,01 Eur, UAB „Vilniaus vandenys“ - 4 Eur, už kitas paslaugas -12 Eur, UAB „Ignitis“ - 9,88 Eur; 2021-10-23 AB „Vilniaus šilumos tinklai“ - 7,35 Eur, UAB „Vilniaus vandenys“ - 3,22 Eur, už kitas paslaugas - 13 Eur, UAB „Ignitis“ - 7,60 Eur; 2022-01-20 AB „Vilniaus šilumos tinklai“ - 80,40 Eur, UAB „Vilniaus vandenys“ - 3,27 Eur, už kitas paslaugas - 13 Eur, UAB „Ignitis“ - 11,69 Eur; 2022-04-20 AB „Vilniaus šilumos tinklai“ - 57,14 Eur, UAB „Vilniaus vandenys“ - 3,22 Eur, už kitas paslaugas - 12 Eur, UAB „Ignitis“ - 11,69 Eur; 2022-08-20 UAB „Vilniaus vandenys“ - 3,27 Eur, už kitas paslaugas - 14 Eur; 2023-04-22 AB „Vilniaus šilumos tinklai“ - 44,05 Eur, UAB „Vilniaus vandenys“ - 4,89 Eur, pagal UAB „Ignitis“ pateiktą sąskaitą 40,33 Eur sumai, sumokėjo 14 Eur; 2023-05-20 UAB „Vilniaus vandenys“ - 4,89 Eur, pagal UAB „Ignitis“ pateiktą sąskaitą 13,44 Eur sumai, sumokėjo 12 Eur; 2023-12-21 AB „Vilniaus šilumos tinklai“ - 53,10 Eur, UAB „Vilniaus vandenys“ - 6,58 Eur, už kitas paslaugas - 16 Eur, pagal UAB „Ignitis“ pateiktą sąskaitą 20,31 Eur sumai, sumokėjo 14 Eur; 2024-02-23 AB „Vilniaus šilumos tinklai“ - 65,61 Eur, UAB „Vilniaus vandenys“ - 6,58 Eur, už kitas paslaugas - 20 Eur, pagal UAB „Ignitis“ pateiktą sąskaitą 16,56 Eur sumai, sumokėjo 14 Eur; 2024-04-29 AB „Vilniaus šilumos tinklai“ - 41,24 Eur, UAB „Vilniaus vandenys“ - 9,66 Eur, už kitas paslaugas - 19 Eur, pagal UAB „Ignitis“ pateiktą sąskaitą 10,31 Eur sumai, sumokėjo 4,69 Eur; 2024-08-27 AB „Vilniaus šilumos tinklai“ - 13,94 Eur, UAB „Vilniaus vandenys“ - 10 Eur, už kitas paslaugas - 20 Eur, pagal UAB „Ignitis“ pateiktą sąskaitą 41,08 Eur sumai, sumokėjo 14 Eur; 2024-09-29 UAB „Vilniaus vandenys“ - 20 Eur įmoką“, už kitas paslaugas - 20 Eur, pagal UAB „Ignitis“ pateiktą sąskaitą 14 Eur sumai, sumokėjo 12 Eur; 2024-10-26 AB „Vilniaus šilumos tinklai“ - 7,12 Eur, UAB „Vilniaus vandenys“ - 25 Eur, už kitas paslaugas - 19 Eur, pagal UAB „Ignitis“ pateiktą sąskaitą 26 Eur sumai, sumokėjo 12 Eur; 2024-11-23 AB „Vilniaus šilumos tinklai“ - 22,62 Eur, UAB „Vilniaus vandenys“ - 16,09 Eur, pagal UAB „Ignitis“ pateiktą sąskaitą 38 Eur sumai, sumokėjo 14 Eur; 2025-01-25 AB „Vilniaus šilumos tinklai“ - 62,06 Eur, UAB „Vilniaus vandenys“ - 5,17 Eur, už kitas paslaugas - 20 Eur įmoką, pagal UAB „Ignitis“ pateiktą sąskaitą 66 Eur sumai, sumokėjo 14 Eur; 2025-02-24 AB „Vilniaus šilumos tinklai“ - 62,46 Eur, UAB „Vilniaus vandenys“ - 5,17 Eur, už kitas paslaugas - 21 Eur, pagal UAB „Ignitis“ pateiktą sąskaitą 20 Eur sumai, sumokėjo 15 Eur.

Ieškovo pateiktas UAB „Jakovo veterinarijos centras“ išrašas iš ligos istorijos patvirtina, kad katė Mani, kurios savininkas yra J. K., gyvenanti (duomenys neskelbtini), į šią kliniką buvo pristatyta 2025-01-24 ir 2025-01-26.

Ieškovo pateiktas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, sudarytas 2025-01-29, patvirtina, kad ieškovas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-04-02 sprendimo už akių pagrindu 2024-05-02 įregistravo nuosavybės teisę į visą butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir šis įrašas nebuvo panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-06-07 nutartimi panaikinus 2024-04-02 sprendimą už akių, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-6116-862/2024.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši nuostata reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009; 2019-04-11 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019 24 p.). Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Taigi, bendraturčių nesutarimus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės sprendžiantis teismas iš esmės yra apribotas juos išspręsti dviem būdais – padalydamas daiktą natūra arba priteisdamas kompensaciją pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-02-24 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-32-701/2021, 33 p.).

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad priteisti kompensaciją be kito bendraturčio sutikimo galima tik išimtiniais atvejais, kai yra šios sąlygos: pirma, išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; antra, faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (pvz., kai bendrosios nuosavybės dalis, palyginti su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertintinas kaip labai svarbus). Klausimas, ar bendraturčio interesas naudotis daiktu yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų, pagrindžiančių bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu, visumą, taip pat atsižvelgiant į kitus reikšmingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009; 2012-10-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2012).

Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad būtent atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016). Kitas bendraturtis gali siūlyti alternatyvias atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes arba, jei nesiekia jokio atidalijimo varianto, savo nesutikimą su siūlomu ieškovo projektu gali grįsti bendraturčių interesų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014).

Teismai, spręsdami šalių ginčą dėl turto atidalijimo ir vertindami, ar vieno iš bendraturčių siūlomas atidalijimo būdas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus, turi tam tikrą diskreciją, kurią įgyvendindami privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2009). Klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014).

Kasacinio teismo taip pat nurodoma, jog svarbu nustatyti, kuris iš bendraturčių turi esminį interesą naudotis daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Klausimas, ar bendraturčio interesas naudotis daiktu yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų visetą apie bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu, atsižvelgiant į jų amžių, sveikatos būklę, profesinę veiklą, šeimos sudėtį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tam, kad nebūtų pažeistos atidalijamo bendraturčio, kuriam išmokama kompensacija, nuosavybės teisės, ši kompensacija turi atitikti jo dalies bendrojoje nuosavybėje vertę, buvusią atidalijimo metu, t. y. tuo metu, kai pasibaigė bendroji dalinė nuosavybė. Teismų praktikoje akcentuojama, kad kompensacija atidalijamam bendraturčiui yra teisinga tik tuo atveju, jeigu ji atitinka daikto rinkos kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

Ieškovas reikalavimą, kuriuo prašo turtą atidalinti, priteisiant ieškovui 1/3 buto dalį natūra, o atsakovui iš ieškovo priteisiant 32000 Eur kompensaciją, grindžia aukščiau nurodytais rašytiniais įrodymais ir šiais argumentais: 1) šalys tarpusavyje nesutaria, nes atsakovas yra agresyvus, nelinkęs kalbėtis su ieškovu, konfliktiškas, naudojęs prieš ieškovą fizinį, psichologinį smurtą, 2) atsakovas laiko gyvūnus, kurių neprižiūri, todėl dergiamas ir gadinamas butas, 3) atsakovas nedaro bute remonto ir nesutiko, kad butas būtų pritaikytas ieškovo, kuris turi sveikatos problemų, poreikiams, 4) ieškovui įgyjant nuosavybės teisę į dalį buto, buvo žadėta, jog atsakovas ieškovui jam priklausančią buto dalį parduos, 5) atsakovas nemoka už butui teikiamas paslaugas, nes buvo susidariusi skola už suvartotą elektros energiją.

Atsakovas ieškovo nurodomas aplinkybes neigia. Atsakovas nesutikimą su jam pareikštu reikalavimu grindžia taip pat tuo, kad 32000 Eur suma, kurią ieškovas vertina 1/3 buto dalį, neatitinka nekilnojamojo turto rinkos vertės. Ši suma nebus pakankama tam, kad atsakovas, kuris neturi kito nekilnojamojo turto, galėtų įsigyti kitą butą, kuriame galėtų gyventi.

Kaip matyti iš ieškovo pateiktų, aukščiau nurodytų rašytinių įrodymų, be paaiškinimų apie atsakovo agresyvų elgesį, konfliktišką jo būdą, nenorą naudojimosi butu klausimus spręsti bendraturčių sutarimu, ieškovas grindžia ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus apskrities šeštojo policijos komisariato priimtu nutarimu bei ieškovo pranešimais šiam komisariatui. Nurodyti įrodymai nėra pakankami tam, kad pagrįstų ieškovo argumentus, jog atsakovas yra itin konfliktiškas ar agresyvus asmuo. Priešingai, aplinkybės, nurodytos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus apskrities šeštojo policijos komisariato viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio 2013-05-27 nutarime, o taip pat 2017, 2019 metų pranešimai, yra pakankami išvadai, jog ir ieškovas nėra tas asmuo, kuris dėtų visas pastangas tam, kad bendraturčiai ieškotų ir rastų galimybės kylančius nesutarimus spręsti ieškodami kompromisų, Taigi, aptarti ieškovo argumentai nėra pakankami tam, kad daryti išvadą, jog vien tik atsakovo elgesio rezultate buto bendrasavininkai negali išspręsti naudojimosi butu ar apmokėjimo už butui teikiamas paslaugas klausimų.

Kaip matyti iš ieškovo pateiktų procesinių dokumentų, paaiškinimų ir pateiktų rašytinių įrodymų, ieškovas tik 2025-03-26 teismo posėdyje atskleidė faktinę aplinkybę, kad ne tik atsakovas, bet ir ieškovas bute laiko gyvūną. Ieškovo paaiškinimai taip pat patvirtina, jog faktinė aplinkybė, kad atsakovas bute laiko gyvūnus, ieškovui buvo žinoma 2013 metais, įsigyjant buto dalį. Taigi, ieškovo argumentai, kad atsakovo laikomi gyvūnai trukdo naudotis bendrąja daline nuosavybe esančiu turtu, yra deklaratyvūs ir nesudaro pagrindo išvadai, kad gyvūnų būvimu esmingai yra pažeidžiamos ieškovo kaip nekilnojamo turto bendrasavininkio teisės ar teisėti interesai.

Ieškovas teigdamas, kad bendrojo naudojimo patalpoje – virtuvėje esantys langai yra blogos būklės, kad bendro naudojimo patalpoje – koridoriuje reikalingas remontas ir turėklai tam, kad ieškovui, kuris turi negalią, būtų patogiau judėti, kad butui reikalingas remontas, taip pat patvirtina, kad jis pats nededa pastangų ir iniciatyvos tam, kad bendrojo naudojimo patalpų būklė būtų pagerinta. Atsakovas gi teigia, kad virtuvės langai savo funkciją atlieka, jis geba juos atidaryti ir uždaryti, kad jį buto koridoriaus būklė tenkina. Atsakovas taip pat teigia, kad ieškovas nesikreipė į jį tam, kad šis duotų sutikimą buto pritaikymui ieškovo poreikiams. Ieškovo pateiktame BĮ „Vilniaus miesto socialinių paslaugų centras“ 2025-01-27 rašte Nr. 8-1240/25 yra nurodyta, kad ieškovas dėl buto pritaikymo negalią turinčiam asmeniui kreipėsi 2022-09-09 ir kad iki bylos iškėlimo teisme (2024-02-02) nebuvo priimtas sprendimas dėl buto pritaikymo valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšomis, tačiau šis raštas patvirtina, kad ieškovas, manydamas, jog buto pritaikymas jo poreikiams turi būti atliktas skubiai, gali pats, sudaręs sutartį su savivaldybe, organizuoti buto pritaikymo savo poreikiams darbus. Be ieškovo ir jo įgalioto asmens paaiškinimų byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovas, kaip buto bendrasavininkis, negalėdamas atidaryti virtuvės lango ar patogiai naudotis vonia ir tualetu, koridoriumi būtų atlikęs kokius nors realius veiksmus (sudaręs sutartį dėl virtuvės lango keitimo, koridoriaus remonto ir pritaikymo poreikiams) tam, kad jo poreikiai būtų užtikrinti, todėl ir aptariami ieškovo argumentai negali būti laikomi pakankamais tam, kad daryti išvadą, jog atsakovas pažeidžia ieškovo kaip buto bendrasavininkio teises ir teisėtus interesus.

Kaip matyti iš aukščiau nurodytų ieškovo ir atsakovo pateiktų mokėjimo dokumentų už butui teikiamas paslaugas, esminis nesutarimas tarp buto bendrasavininkių yra kilęs dėl butui teikiamos elektros energijos apmokėjimo. Nurodyti dokumentai patvirtina, kad ieškovas pateikė įrodymus apie 2023 – 2024 metais atliktus mokėjimus AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir UAB „Ignitis“, o atsakovas pateikė duomenis apie 2021 - 2025 metais atliktus mokėjimus AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir UAB „Ignitis“, o taip pat UAB „Vilniaus vandenys“, kitas butui teikiamas paslaugas. Pateikti įrodymai ir šalių paaiškinimai pakankami išvadai, jog tiek ieškovas, tiek atsakovas iki bylos iškėlimo teisme netinkamai vykdė prievoles laiku ir visa apimtimi apmokėti už jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiam butui teikiamas paslaugas. Pateikti įrodymai yra pakankami išvadai, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas aptarią buto bendrasavininkių pareigą pradėto vykdyti ir vykdė bylos nagrinėjimo metu. Šalių paaiškinimai patvirtina, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas nedėjo reikiamų ir tinkamų pastangų tam, kad rastų kompromisą dėl butui teikiamų paslaugų apmokėjimo, ar ieškotų būdų, kad kylantys nesutarimai būtų išspręsti pasitelkiant šilumos, vandens, elektros energijos tiekėjų pagalbą. Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad 2023-03-31 sąskaitoje nurodytą 460,53 Eur skolą už butui tiektą elektros energiją apmokėjo ieškovas, tačiau byloje esantys įrodymai nėra pakankami įvertinti, kada ir dėl kurio iš bendraturčių neatsakingo elgesio aptariama skola susidarė. Taigi, vien tik ieškovo argumentai, jog jis 2024 metais sumokėjo iki 2023-03-21 susidariusią skolą už elektros energiją, atsižvelgiant į tai, kad tinkamai prievolių apmokėti už butui teikiamas paslaugas nevykdė abu bendrasavininkiai, nesudaro pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl bendrąja daline nuosavybe valdomo turto atidalijimo, išmokant kompensaciją be kito bendraturčio sutikimo.

Atsakovo prašymu byloje atliktos teismo ekspertizės išvada, kurioje nurodyta, kad buto esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 dalies rinkos vertė yra 48700 Eur, patvirtina atsakovo argumentus, kad ieškovo siūloma 32000 Eur kompensacija neatitinka atsakovo turimos dalies bendrojoje nuosavybėje vertės. Nors atsakovas nurodo, kad jis turi galimybę kompensuoti atsakovui ir ekspertizės akte nurodyto dydžio sumą, tačiau po teismo ekspertizės akto gavimo nepateikė savo banko sąskaitos duomenų, ar kitų galimų įrodymų, kurie nurodytus argumentus patvirtintų. Ieškovo įgaliotos atstovės teiginiai, jog jos sesuo, kuri tikėtina yra UAB „Jakovo veterinarijos centras“ išraše apie katės savininką nurodytas asmuo J. K., turi reikiamą papildomų piniginių lėšų kiekį, taip pat nėra pagrįsti byloje esančiais įrodymais (sąskaitų išrašais, sutartimi ar kitais). Ieškovo argumentais, kad ieškovas realiai gali sumokėti atsakovui kompensaciją yra pagrindas abejoti ir remiantis ieškovo pateiktais įrodymais - į bylą pateiktų apžvalgų duomenis ir ieškovo sąskaitos išrašais. Kaip matyti iš aukščiau nurodytų įrodymų teismui buvo pateiktos trijų sąskaitų apžvalgos. Vienoje jų nurodyta sąskaita (duomenys neskelbtini), ties ja apžvalgoje yra raidės „(duomenys neskelbtini)“. Teismui pateikti šios sąskaitos išrašai patvirtina, kad ši sąskaita yra B. K. banko sąskaita. Pastebėtina, kad apžvalgoje esančios didžiosios raidės atitinka ieškovo vardo ir pavardės pirmąsias raides. Teismui nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kokiam asmeniui priklauso apžvalgoje nurodyta sąskaita (duomenys neskelbtini), ties kuria apžvalgoje yra raidės „(duomenys neskelbtini)“. Byloje esantis įgaliojimas patvirtina, kad ieškovo įgalioto asmens vardas yra (duomenys neskelbtini), o pavardė (duomenys neskelbtini), todėl tikėtina, kad ši sąskaita nėra ieškovui priklausanti sąskaita. Teismui taip pat nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kokiam asmeniui priklauso apžvalgoje nurodyta sąskaita (duomenys neskelbtini), ties kuria apžvalgoje yra raidės „(duomenys neskelbtini)“. Iš ieškovo įgalioto asmens paaiškinimų apie seserį ir ieškovui pateikus teismui UAB „Jakovo veterinarijos centras“ išrašą, kuriame katės savininku nurodyta J. K., labiau tikėtina ir tai, kad ir trečioji sąskaita, kuria buvo grindžiami ieškovo argumentai, kad jis gali sumokėti atsakovui 32000 Eur sumą, taip pat nėra ieškovo sąskaita. Taigi, yra pagrindas ir išvadai, kad ieškovas neįrodė, jog jis yra pajėgus sumokėti atsakovui rinkos vertę atitinkančią kompensaciją už nekilnojamojo turto dalį, kurią siekia įgyti nuosavybės teise pareikštu ieškiniu. Atsakovo paaiškinimai ir duomenys iš VĮ „Registrų centras“ svetainės patvirtina, kad atsakovas jokio kito nekilnojamojo turto, kuriame galėtų gyventi, neturi. Ieškovo argumentai, jog atsakovas nėra Lietuvos Respublikos pilietis, jog turi giminių gyvenančių už Lietuvos Respublikos ribų ir juos lanko, nepaneigia atsakovo teisės gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje bei tų socialinių ryšių, kurie yra susiklostę atsakovui ilgą laiko tarpą gyvenant Vilniuje, šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame bute. Atsakovo paaiškinimai ir pažyma iš UAB „Transporto era“ apie gaunamas pajamas, atsižvelgiant į atsakovo amžių, nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovas turi galimybę įgyti kitą butą Vilniaus mieste net gavęs kompensaciją, todėl atsižvelgiant į išdėstytą bei nustačius, kad ieškovas negali sumokėti atsakovui kompensacijos atitinkančios atsakovo turimos turto dalies bendrojoje nuosavybėje vertės, yra pagrindas išvadai, kad atidalijus turtą ieškovo siūlomu būdu, būtų pažeistos atsakovo teisės ir teisti interesai, tame tarpe ir teisė į būstą.

Vadovaujantis aukščiau išdėstytu bei tuo, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas išnaudojo visas galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, ieškovui neįrodžius, jog po 2013-04-09, t. y. po to, kai jis bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo ginčo buto dalį, atsirado aplinkybės, kurios ženkliai pakeitė tą situaciją, kuri buvo ieškovui įgyjant ginčo buto dalį, taip pat nustačius, kad ieškovo siekiamu atidalinimo būdu būtų iš esmės pažeistos atsakovo kaip buto bendrasavininkio teisės, ieškovo ieškinys atmetamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (tolau -CPK) 178, 185 straipsniai).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl dėl kitų šalių argumentų, pateiktų įrodymų teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi teisinės reikšmės galutiniam teismo sprendimui.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas už pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo sumokėjo 55 Eur žyminį mokestį, kuris buvo įskaitytas kodu ZN 13802 iš 2024-05-15 mokėjimo nurodymu Nr. 1131 sumokėtos 705 Eur sumos. Atsakovas sumokėjo 800 Eur sumą už byloje atliktą teismo ekspertizę bei pateikė įrodymus, kad už suteiktą teisinę pagalbą patyrė 1500 Eur išlaidas (pinigų priėmimo kvitas Nr. 1098189), todėl ieškinį atmetus yra pagrindas priteisti iš ieškovo atsakovui 2355 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Bylos nagrinėjimo metu patirtos 10,06 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Šios išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11 -07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), tačiau ieškovui esant 100 procentų atleistam nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, nurodytų išlaidų iš ieškovo valstybei nėra pagrindo priteisti (CPK 96 straipsnis).

Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 6 dalimi apie iškeltą bylą 2024-02-06 pranešimu civilinėje byloje Nr. e2-6116-862/2024 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-01856-2024-7) buvo informuotas VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registras, todėl bylą išnagrinėjus iš esmės, VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registrui išsiųstinas įsiteisėjęs teismo sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai, 2355 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją išsiųsti VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registrui.