- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-11-15
- Bylos Nr.
- 1A-582-851/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14523-2021-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Bartkus, Nijolė Žimkienė, Aiva Survilienė
- Advokatai
- Gediminas Skaistys, Aleksandras Vancevičius
- Kategorijos
- 1.2.14.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Žimkienės,
asmeniui, kurio atžvilgiu nutraukta byla, G. K., jo gynėjui advokatui Aleksandrui Vancevičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės (toliau ir – prokurorė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo, perduodant jį pagal laidavimą A. K. atsakomybei 1 metų ir 8 mėnesių terminui be užstato, ir baudžiamoji byla nutraukta.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, G. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas dvejiems metams naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, skaičiuojant šį terminą nuo 2021 m. gegužės 8 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, G. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio (duomenys neskelbtini) XI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalies, tai yra 9000 Eur, konfiskavimas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. G. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2021 m. gegužės 8 d. apie 01.30 val. T. N. g., Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) XI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnų tikrinimo metu jo iškvėptame ore nustatyta mažiausia 1,72 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais G. K. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, jog G. K. nėra būdingas priešingas teisei elgesys, pastarasis sugeba laikytis nustatytų draudimų ir įpareigojimų, nusikalstamą veiką įvykdė neapgalvotai, padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, į tai, jog G. K. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, atleido G. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį motinos A. K. atsakomybei, nustatant 1 metų ir 8 mėnesių laidavimo terminą. Pirmosios instancijos teismas G. K. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant G. K. naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui.
3. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog visos automobilio vertę atitinkančios sumos, t.y. 40 600 Eur konfiskavimas iš esmės apsunkintų kaltinamojo turtinę padėtį ir būtų neproporcingai didelė našta, be to, neatitiktų kaltininko asmenybės bei nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, nusprendė iš kaltinamojo išieškoti automobilio vertės dalį – t.y. 9 000 Eur.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nuosprendį dalyje, kurioje priimtas sprendimas išieškoti iš G. K. valstybės naudai 9 000 Eur sumą, atitinkančią dalį automobilio (duomenys neskelbtini) XI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertės, ir priimti šioje dalyje naują nuosprendį, kuriuo konfiskuoti G. K. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) XI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir perduoti jį valstybės nuosavybėn.
4.1. Skunde nurodoma, jog byloje esantys įrodymai patvirtinta, kad G. K. vairavo jam priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) XI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, t.y. automobilį tiesiogiai panaudojo darydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir todėl minėtas automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti konfiskuotino turto požymius. Atsižvelgiant į tai, minėtas automobilis turėjo būti konfiskuotas.
4.2. Vilniaus miesto apylinkės teismas motyvai, kad viso automobilio vertės konfiskavimas iš esmės apsunkintų kaltinamojo turtinę padėtį, būtų neproporcingai didelė našta, be to, neatitiktų kaltinamojo asmenybės bei nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, todėl nutarė iš kaltinamojo išieškoti automobilio vertės dalį, negali būti pagrindu teigti, kad konfiskuoti automobilį nėra tikslinga, ar kad automobilio konfiskavimas aiškiai prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas, pagal byloje nustatytas aplinkybes yra proporcinga (adekvati) G. K. padarytam nusikaltimui ir turi būti taikoma. Šiuo atveju asmenybė, veikos pavojingumo laipsnis ar automobilio vertė negali būti laikoma išimtine aplinkybe, panaikinančia BK 72 straipsnio 2, 3 dalių taikymą. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams ir kad teismui ją paskiriant būtų netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.
4.3. Skunde nurodyta, kad G. K., išgėręs didelį alkoholio kiekį, praėjus neilgam laiko tarpui sėdo prie vairo, vairavo vidutinio girtumo būklės, vairavo tamsiu paros metu, kas atsižvelgiant į jo būklę dar labiau didino pavojų eismo saugumui, važiavo gatvėmis, kur būna pakankamai intensyvus eismas. Tai rodo, kad G. K. akivaizdžiai kėlė pavojų kitiems asmenims, tačiau buvo abejingas gresiančioms pasekmėms. Tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkių padarinių. Asmuo prieš darydamas nusikalstamą veiką galėjo ir privalėjo įvertinti tai, kad neblaivus vairuodamas automobilį rizikuoja savo bei kitų eismo dalyvių sveikata, gyvybe ir turtu. Taip pat teiginiai, kad G. K. alkoholį vartojo tam, kad numalšintų kojos skausmą ar tai, kad sėsdamas už vairo nesijautė apsvaigęs, todėl nusprendė vairuoti, nes jautėsi gerai, negali būti laikomi pakankamu pagrindu pateisinti neteisėtą ir nusikalstamą elgesį. Ko rezultate, siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymą, transporto priemonę būtina konfiskuoti.
4.4. Prokurorė pažymėjo, jog G. K. atsakomybę lengvinančios ir teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės jau buvo įvertintos jo atžvilgiu taikant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą, todėl nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo klausimo išsprendimui nėra reikšmingos ir nesudaro pagrindo išvadai, kad aptariama baudžiamojo poveikio priemonė būtų aiškiai per griežta baudžiamosios atsakomybės taikymui. Pirmosios instancijos teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (uždrausta naudotis specialia teise – teisė vairuoti transporto priemonės 2 metams ir išieškoma konfiskuotino turto vertės dalis) šiuo atveju nėra pakankamos siekiant užtikrinti prevencinius tikslus bei atgrasyti nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Visuomenės ir G. K. interesų pusiausvyra būtų pažeista, jeigu iš jo nebūtų konfiskuota nusikalstamos veikos padarymo priemonė, nes taip būtų formuojamas asmens nebaudžiamumas bei nepagarba baudžiamajam įstatymui, neužtikrintas prevencinis baudžiamojo poveikio priemonių tikslas ir sudaromos sąlygos pakartotinai nusikalsti.
4.5. Skunde pažymėjo, kad analizuojant, ar didelė konfiskuotino turto vertė nepatenka į turto konfiskavimo privalomumo taisyklės išimtį kaip išskirtinis atvejis, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė, nustatyta, kad kasacinis teismas automobilio didelės vertės nelaiko išskirtiniu atveju, kuomet turto konfiskacijai galima padaryti išimtį.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
6. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės G. K. bei jo gynėjas prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
7. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau - BPK ) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
8. Prokurorė apeliaciniame skunde neginčija veikos kvalifikavimo ir kaltės, tik ginčija G. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės apimtį.
9. Skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta G. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio (duomenys neskelbtini) XI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalies, tai yra 9000 Eur, konfiskavimą. Prokurorė apeliaciniame skunde prašo skirti paminėto automobilio konfiskavimą.
10. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pirmiausia pažymėtina tai, kad teismų praktikoje nurodyta, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-80-511/2018). Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatė baudžiamąją atsakomybę, nurodydamas, kad už šį nusikaltimą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018). Taigi įstatymo leidėjas, nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, siekė didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams.
11. Pagal BK 42 straipsnio 6 dalį, 67 straipsnio 3 dalį, nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, vadovaujantis BK 67, 68, 68¹, 68², 72, 72¹, 72² ir 72³ straipsniais, kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba kelios baudžiamojo poveikio priemonės.
12. Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, bet nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.
13. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad G. K. jam priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) XI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,05 promilių (pakartotinio tikrinimo metu – 1,72 promilių) neblaivumas. Taigi G. K. automobilį tiesiogiai panaudojo darydamas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą, ir jis šiuo atveju yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius), kuri, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatomis, turi būti konfiskuojama. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą konfiskuoti tik mažą dalį (9000 Eur) automobilio vertės motyvavo tuo, kad G. K. yra jauno amžiaus, nepaisant turimų administracinių nuobaudų yra charakterizuojamas itin teigiamai, dirba, savanoriauja bei dalyvauja visuomeninėje veikloje, išklausė 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotikų ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus sveikatai mokymo programą, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailėjosi. Teismas pažymėjo ir tai, jog alkoholį kaltinamasis G. K. vartojo norėdamas numalšinti kojos skausmą, todėl jo elgesys, nors ir buvo labai neatsakingas, tačiau ne piktybinis, G. K. nustatytas vidutinis girtumo laipsnis artimesnis minimaliai ribai, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė, pareigūnų jis buvo sustabdytas vykdant planinį patikrinimą, o ne trečiajam asmeniui pranešus apie galimai neblaivų vairuotoją. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, jog visos automobilio vertę atitinkančios sumos, t.y. 40 600 Eur konfiskavimas iš esmės apsunkintų kaltinamojo turtinę padėtį ir būtų neproporcingai didele našta, be to, neatitiktų kaltininko asmenybės bei nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio. Su tokiu pirmosios instancijos teismo argumentavimu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
14. Kaip jau minėta aukščiau, aptariamas automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius), kuri, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatomis, turi būti konfiskuojama. Nagrinėjamų argumentų kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad turto konfiskavimas nesiejamas su konfiskuotino turto verte, todėl teismo sprendimas dėl nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo negali priklausyti nuo jos vertės (tokia teismų praktika jau yra suformuota, pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2018). Pirmosios instancijos teismo nurodytos G. K. atsakomybę lengvinančios ir teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, leidžiančiomis netaikyti automobilio konfiskavimo. Be to, tai, jog G. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės taikant laidavimo institutą, nesudaro pagrindo pastarajam priklausančio automobilio konfiskavimą laikyti neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kurią paskyrus būtų aiškiai pažeista pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad G. K. daugybę kartų baustas administracinėmis nuobaudomis už kelių eismo taisyklių pažeidimus, pažeidimai yra pasikartojančio pobūdžio, kas rodo, jog G. K. sąmoningai ignoruoja teisės aktų reikalavimus. Todėl remiantis aukščiau išdėstytais argumentais bei siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikalstamų veikų darymui bei valstybės ir visuomenės interesus iškeliant aukščiau už kaltininko interesus, G. K. priklausanti transporto priemonė – automobilis (duomenys neskelbtini) XI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotina BK 72 straipsnio pagrindu.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų atlyginimo
15. Byloje taip pat gauta pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kuria prašoma iš G. K. priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas 94,50 Eur išlaidas.
16. Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 1 d. numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos nėra imperatyvios - teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-177-696/2015).
17. Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla su prokurorės Jūratės Semėnienės apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teisme buvo gauta 2021 m. rugsėjo 27 d., tačiau informacija apie G. K.pasirinktą gynėją teismui buvo pateikta tik 2021 m. spalio 26 d. teismo posėdžio metu, todėl dar 2021 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi G. K.buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas advokatas Gediminas Skaistys, kadangi nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje privalo dalyvauti gynėjas (Lietuvos Respublikos BPK 322 str. 1 d.).
18. Taigi, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos gynėjas G. K. buvo paskirtas teismo iniciatyva. Duomenų, kad advokatas Gediminas Skaistys G. K. betarpiškai būtų suteikęs teisines paslaugas (konsultavęs, padėjęs pasiruošti bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka ar pan.), teismui nebuvo pateikta. Nuteistasis G. K. turėjo pagal susitarimą pasikvietęs savo gynėją – advokatą Aleksandrą Vancevičių, kuris ir dalyvavo 2021 m. spalio 26 d. teismo posėdyje. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad išieškoti iš G. K. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas šiuo atveju būtų neteisinga, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsni 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Prokurorės apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsniu, G. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio (duomenys neskelbtini) XI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalies, tai yra 9000 Eur, konfiskavimas, panaikinti, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, konfiskuoti iš G. K. automobilį (duomenys neskelbtini) XI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui (duomenys neskelbtini) XI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotam G. K. vardu, palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo dėl turto konfiskavimo.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo išieškoti iš G. K. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro 94,50 Eur, netenkinti.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.