Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1-1767-1058/2021

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-09-02
Bylos Nr.: 1-1767-1058/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-14523-2021-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Giedrė Telksnienė
Kaltinamasis: G. K.

Kategorijos

1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
2.3.6.4.6Nuosprendžiui, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, keliami reikalavimai (BPK 297-307 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-1767-1058/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14523-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.4.2.6; 2.3.4.3; 2.3.6.4.6 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 2 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė,sekretoriaujant Gražinai Osinskajai,dalyvaujant prokurorui Romualdui Latveliui,kaltinamajam G. K.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. K. 2021 m. gegužės 8 d., apie 01.30 val., T. Narbuto g., Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW 530 XI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnų tikrinimo metu jo iškvėptame ore nustatyta mažiausia – 1,72 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis G. K. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku vairavo automobilį, vyko į (duomenys neskelbtini) ligoninę, prieš tai visą savaitę gėrė stiprius vaistus, nes buvo susižalojęs koją benzininiu pjūklu, galimai alkoholis suveikė su vaistais ir taip įvyko. Pervertino savo jėgas, tikėjosi, kad nebus tokių pasekmių. Po įvykio buvo nuvykęs į narkologinę įstaigą, ten buvo paimtas jo kraujas tyrimui, tyrimas parodė 2 promiles, sužinojęs rezultatus telefonu jų pasiimti nenuvyko. Po kraujo tyrimo atlikimo, jis dar kartą buvo patikrintas alkotesteriu ir jam buvo nustatyta 1,2 promilės. Savo elgesį vertina labai blogai, labai gailisi ir atsiprašo dėl savo poelgio, supranta, kad toks elgesys nepateisinamas. Jau trečią mėnesį gyvena strese, panikoje, yra smerkiamas darbo aplinkoje, šeimos narių. Po šio įvykio jo gyvenimas pasikeitė kardinaliai, padarė išvadas, jam labai gėda dėl savo poelgio. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jo motiną A. K.. Su mama yra labai artimi, jų tarpusavio santykiai geri, labai dažnai susitinka, savaitgaliais kartu važiuoja į sodybą, kartu tvarkosi (duomenys neskelbtini). Be to, dabar teko persikraustyti pas mamą, nes neturi teisės vairuoti transporto priemonę, o dirba (duomenys neskelbtini). Įdėjo daug pastangų į (duomenys neskelbtini) karjerą, mokslus. Yra savanoriavęs, prižiūrėdavo sunkiai gyvenančius žmones. Taip pat prašo nekonfiskuoti jo automobilio, vietoje to paskirti kitą baudžiamojo poveikio priemonę, pavyzdžiui, įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ar nemokamus darbus, nes šis automobilis buvo ilga jo svajonė, daug taupė, skolinosi pinigus iš draugų (tą patvirtina jo pateikti bankiniai pavedimai), iki šiol tenka grąžinti skolas. Pagal byloje pateiktus dokumentus automobilio vertė maždaug 42 000 EUR, tačiau realiai už automobilį mokėjo 35 000 EUR. Automobilio konfiskavimas visiškai jį sužlugdytų, jis planavo automobilį parduoti ir pinigus investuoti į (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis G. K. iš pradžių atsisakė duoti parodymus dėl emocinės būsenos (b. l. 105). 2021 m. gegužės 5 d. apklaustas G. K. savo kaltę pripažino visiškai ir buvo nurodęs, kad 2021 m. gegužės 2 d. dirbdamas benzininiu pjūklu susižalojo kairią koją ir (duomenys neskelbtini) ligoninėje tą pačią dieną jam susiuvo žaizdą. 2021 m. gegužės 3 d. atvyko į savo polikliniką perrišti žaizdą, kur jam nurodė vengti judėjimo mažiausiai dvi savaites ir vartoti nuskausminamuosius vaistus. Nuo 2021 m. gegužės 2 d. vartojo vaistus nuo skausmo „Ibuprofeną“ ir „Ibumetiną“. 2021 m. gegužės 7 d. išgėrė paskutę tabletę nuo skausmo, tačiau vakare pradėjo skaudėti sužalotą koją, todėl namuose neturėdamas daugiau vaistų, nusprendė skausmą apraminti alkoholiu. Būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), išgėrė 3-4 stiklines alkoholinių kokteilių ir apie 22 val. nuėjo miegoti. 2021 m. gegužės 8 d., apie 1 val. nubudo dėl stipraus skausmo, tuomet nusprendė pats savo automobiliu „BMW 530 XI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vykti į (duomenys neskelbtini) ligoninę, ką ir padarė. 2021 m. gegužės 8 d., apie 01.30 val., T. Narbuto g., Vilniuje, jį sustabdė policijos pareigūnai ir pasiūlė pasitikrinti girtumą, jis sutiko. Pirmojo pūtimo metu įpūtė 2,05 promilių, o antrojo pūtimo metu – 1,72 promiles. Jo automobilis priverstinai buvo išvežtas, o jis patalpintas į areštinę. Prieš jį vežant į areštinę jis policijos pareigūnams sakė, kad nori duoti kraujo, iš kurio būtų nustatytas girtumas. Iš Priklausomybės ligų centro gavo išvadą, kurią artimiausiu metu pateiks prie atliekamo ikiteisminio tyrimo. Labai gailisi dėl savo neapgalvoto poelgio. Tą naktį vairavo automobilį, nes jautėsi gerai ir neapgirtęs, nemanė, kad gali tiek pripūsti. Tikriausiai jo išgertas alkoholis susimaišė su vaistais nuo skausmo. Kai buvo patalpintas į areštinę jam labai skaudėjo sužalotą koją, pareigūnams sakė apie traumą, tačiau jam pagalba nebuvo suteikta, todėl pirmosios apklausos metu nedavė jokių parodymų, nes buvo šoko būsenoje dėl įvykusio įvykio ir kojos skausmo. Prie atliekamo ikiteisminio tyrimo pateikia savo rašytinius parodymus dėl visos įvykusios situacijos. Jei yra galimybė norėtų bylą užbaigti taikant laidavimą. Laiduotoja galėtų būti jo mama A. K.. Dėl savo poelgio labai gailisi, ikiteisminis tyrimas jam savaime padarė labai didelę įtaką, jį sukrėtė ir nubaudė visomis prasmėmis. Suvokia, kad gali netekti ne tik pragyvenimo šaltinio, bet ir sugriauti savo ateities planus. Nuo šio įvykio negėrė nei lašo alkoholio. Per šias kelias savaites jį pasmerkė tiek aplinkiniai, tiek draugai, tiek šeimos nariai, todėl tikrai padarė atitinkamas išvadas (b. l. 121-124).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje davęs parodymus kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokuroras, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. T. parodė, kad dirbo pagal iš anksto nustatytą darbo grafiką nuo 2021 m. gegužės 7 d. 17 val. iki 2021 m. gegužės 8 d. 5 val., T. Narbuto g., Vilniuje, kartu su Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialios paskirties specialistu J. V.. Jie dirbo pagal policijos priemonę, tikslu išaiškinti vairuotojų daromus teisės pažeidimus bei tikrino vairuotojų blaivumą. 2021 m. gegužės 8 d., apie 01.23 val. patikrinimui sustabdė automobilį „BMW 530IX“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo, kaip vėliau paaiškėjo G. K., vairuotojo tapatybė buvo nustatyta pagal pateiktą vairuotojo pažymėjimą. Atliekant dokumentų patikrinimą jis juto nuo vairuotojo sklindantį stiprų alkoholio kvapą, jo kalba buvo nerišli. Paklausus vairuotojo, ar vartojo alkoholinius gėrimus, jis prisipažino, kad prieš 40 min. gėrė kokteilius su alkoholiu. Patikrinus G. K. blaivumą alkoholio kiekio matuokliu, apie 01.27 val. pirmu pūtimu G. K. nustatytas 2,05 promilių girtumas, apie 01.47 val. antru pūtimu – 1,72 promilių girtumas. Automobilis „BMW 530IX“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai išgabentas į automobilių saugojimo aikštelę adresu Eišiškių pl. 127, Vilnius (b. l. 62-65). Iš esmės analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir Lietuvos Kelių policijos tarnybos Specialiosios paskirties skyriaus vyriausiojo patrulio A. T. tarnybiniame pranešime (b. l. 8).

Įtariamojo G. K. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad jis savo kaltę pripažįsta visiškai, labai gailisi dėl savo poelgio ir jį vertina blogai. Prašo byloje atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą. 2021 m. gegužės 2 d. su benzininiu pjūklu buvo susižalojęs koją, persipjovė kelį, teko skubiai vykti į (duomenys neskelbtini) mikrorajone esančią ligoninę, kurioje viena žaizda buvo susiūta, o šalia buvusį sužalojimą paliko nesusiuvus stebėjimui. 2021 m. gegužės 3 d. atvyko į polikliniką kojos perrišimui, kur jam nurodė vengti judėjimo ir būti ramybės būsenoje mažiausiai dvi savaites bei gerti nuskausminamuosius vaistus. Tą savaitę būdamas namie reguliariai išgerdavo vaistų nuo skausmo, kurį jautė kiekvieną dieną, vartojo laisvai prieinamus „ibuprofeną“ ir „ibumetiną“, kurių turėjo iš anksčiau, kai gydėsi ankstesnę traumą. 2021 m. gegužės 7 d. išgėrė paskutinę turėtą tabletę nuo skausmo. Buvo penktadienis, žiūrėjo televizorių ir vakare pradėjo mausti koją, todėl, vildamasis kad maudimas aprims arba bent jau nebus toks įkyrus, išgėrė alkoholio, sumaišė 3-4 alkoholinius kokteilius. Apie 22 val. nuėjo miegoti. Apie 01.00 val. nakties prabudo dėl veriančio kojos skausmo, atsikėlęs, nebeturėdamas vaistų, nusprendė važiuoti į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Nesijautė apsvaigęs, todėl ir nusprendė vairuoti. Važiuojant pakeliui į (duomenys neskelbtini), Narbuto gatvėje, jį sustabdė reidą vykdę policijos pareigūnai. Skaičiai (2,04 ir 1,72), kuriuos parodė alkotesteris jį pribloškė, negalėjo jais patikėti, nes jautėsi gerai ir nesitikėjo, kad dėl jo suvartotų kokteilių leistina alkoholio riba viršys 0,4 promiles. Mažiau nei valandos laikotarpyje buvo nuvežtas į narkologinį dispanserį Gerosios vilties gatvėje, kuriame jam reikėjo atlikti įvairias užduotis ir testus, kurias atliko sklandžiai ir tinkamai, kas rodo, kad jautėsi gerai ir nebuvo neadekvatus. Dar kartą pasitikrinus alkoholio matuokliu alkotesteris parodė iki 1,23 promilės sumažėjusį neblaivumą. Supranta, kad šios aplinkybės nepateisina alkotesteriu užfiksuoto fakto sustabdžius pirminio patikrinimo metu, tačiau prašo į tai atsižvelgti. Be to, viso bendravimo su policijos pareigūnais metu elgėsi išskirtinai mandagiai ir nuosekliai vykdė jų duotus nurodymus. Bendravimas buvo loginis ir konstruktyvus tiek su jį sustabdžiusiais, tiek su policijos komisariate dirbusiais policijos pareigūnais. Policijos komisariate pareigūnams nurodė, kad jo koja yra sužalota, susiūta ir ją reikia apžiūrėti bei perrišti, tačiau į šiuos jo prašymus niekas nesureagavo, tik sekančios dienos popietę per sulaikymo kameros mikrofoną susisiekusi pareigūnė paklausė, kas jo kojai ir kaip ją prižiūri. Paaiškinęs situaciją dar kartą paprašė jos, kad ji iškviestų jam medikus, kurie galėtų perrišti koją. Pareigūnė nurodė, kad perduos budėtojui, bet daugiau niekas su juo nesusisiekė. Dėl didelio streso ir sukrėtimo, kurį jam sukėlė pats įvykis, buvimas areštinėje, kitą dieną po įvykio neįstengė nei duoti logiškų savo nederamo elgesio paaiškinimų, nei tinkamai susivokti aplinkoje. Be galo gailisi dėl savo tokių veiksmų. Šis įvykis parodė, jog jo organizmas nėra tolerantiškas alkoholio vartojimui ir pašalinimas iš organizmo itin lėtas. Negalėjo net patikėti, jog tokius kritinius skaičius sukėlė pirmą kartą gyvenime sumaišytas vaistų ir alkoholio mišinys. Tikrai nesijautė apsvaigęs ir tik dėl šios priežasties pats nusprendė vairuoti. Tikrai nebūtų sugalvojęs vairuoti ir taip rizikuoti, jeigu būtų supratęs, kad alkoholio koncentracija gali viršyti įstatymuose numatytas ribas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas jau savaime padarė jam labai didelę įtaką, sukrėtė ir nubaudė visomis prasmėmis. Tuo pačiu suvokė, kad gali netekti ne tik pragyvenimo šaltinio, bet ir sugriauti savo ateities, kurios taip siekė, planus. Nuo įvykio negėrė nei lašo alkoholio ir į jo pusę negali pažiūrėti. Tai yra beprotiškas nuodas, kurio niekam gyvenime nerekomenduos vartoti. Per šias kelias savaites jį pasmerkė tiek aplinkiniai, tiek draugai, tiek šeimos nariai, todėl permąstė savo gyvenimą ir padarė atitinkamas išvadas (b. l. 128-129).

Byloje pateikti pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašai (b. l. 11).

Žemesnės instancijos teismas

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašai. Vaizdo ir garso įraše, pavadinimu „2021_0508_021928_008“ (kairiajame apatiniame kampe yra užrašas „VLN_NVRS_619782/2021/05/08 02:17:29“) matosi, kad filmuojama tamsiu paros metu, į vaizdo įrašo įrašymo lauką patenka važiuojamoji kelio dalis, dešiniajame kelkraštyje stovintys policijos skiriamaisiais ženklais žymėti tarnybiniai automobiliai, priešais juos toliau matomas stovintis baltos spalvos automobilis, valstybiniai numeriai neįžiūrimi, jau pakrautas ant tralo. Kelkraštyje matomas stovintis vyras, vilkintis darbinę uniformą su šviesą atspindinčiais elementais, galimai tralo vairuotojas ir toliau kelkraštyje stovi vyras, rankose laikantis rankinę ir maišą. Vaizdo ir garso įrašas prasideda policijos pareigūnų bendravimu tarpusavyje. Pirmas policijos pareigūnas kreipiasi į antrą policijos pareigūną: „Dėl mašinos. Gali vežt ar ne dar?“. Antras policijos pareigūnas: „Tai taip. Čia kas keleivis?“. Pirmas policijos pareigūnas: „Jo“. Antras policijos pareigūnas „Kada pirmas pūtimas buvo?“. Pirmas policijos pareigūnas: „Nulis, vienas, dvidešimt septynios“. Toliau vaizdo įraše policijos pareigūnai tarpusavyje derina procesinių veiksmų atlikimo eigą. 02:19:12 vaizdo ir garso įraše toliau nuo dešiniojo kelkraščio ir arčiau esančių medžių ir krūmų matomas stovintis vyras, nugara atsisukęs į važiuojamąją kelio dalį bei pasilenkęs į priekį. 02:19:31 vyras atsisuka ir eina link pareigūno (vyras yra trumpai kirptų tamsios spalvos plaukų, vilki tamsios spalvos striukę, tamsios spalvos kelnes, avi tamsios spalvos batus su baltu padu). Toliau vaizdo ir garso įraše matoma, kaip atėjęs vyras stovi su policijos pareigūnu prie skiriamaisiais ženklais žymėto tarnybinio automobilio galinės dalies, nugara atsisukę į vaizdo filmavimo kamerą. Vaizdo ir garso įrašas, pavadinimu „2021_0508_023625_009“ (kairiajame apatiniame kampe yra užrašas „VLN_NVRS_619782/2021/05/08 02:34:25“) prasideda policijos pareigūnų važiavimu tarnybiniu automobiliu, filmuojama tarnybinio automobilio viduje. 02:36:08 girdimas policijos pareigūnės balsas: „Atsisakė pūst?“. 02:36:09 policijos pareigūnas: „Ne, pageidauja sakė šitie keliukai, kad nori į narkologinį, kad kraują priduot“. 02:36:22 policijos tarnybinis automobilis sustoja, pareigūnas išlipa iš vairuotojo pusės, atidaro tarnybinio automobilio, sulaikytiems asmenims skirtos vietos, duris ir klausia: „Kaip vardas Jūsų?“. Sėdintis vyras atsako: „G“. Policijos pareigūnas: „G, Jūs pageidaujat kraują prisiduot dar?“ Vyras: „Taip“. Policijos pareigūnas: „Ten susimokėt pačiam reikės viską“. Vyras: „Tai gerai, aš sumokėsiu, jokių problemų“. 02:36:49 vyras išlipa iš tarnybinio automobilio sulaikytiems asmenims skirtos vietos ir kartu su pareigūnu nueina iki Priklausomybės ligų centro pagrindinių įėjimo durų, skambinama į durų skambutį. Vyras: „Savanoriuose esam, ane?“. Policijos pareigūnas: „Nu jo“. 02:38:41 patenkama į Priklausomybės ligų centro vidų. Policijos pareigūnas kreipiasi į darbuotoją: „Labas rytas. Žmogus čia nori kraują prisiduot“. Darbuotoja: „Gerai“ ir nurodoma palaukti. Toliau filmuojama Priklausomybės ligų centro patalpų viduje, ant sienos matoma lentelė su užrašu: „Girtumo ekspertizė“. Vaizdo ir garso įrašas, pavadinimu „2021_0508_024125_010“ (kairiajame apatiniame kampe yra užrašas „VLN_NVRS_619782/2021/05/08 02:41:24“), prasideda filmavimu Priklausomybės ligų centro patalpų viduje. 02:43:07 vyras, lydimas pareigūno, nueina į tualeto patalpą. 02:45:03 vyras išeina iš tualeto patalpos. 02:45:58 policijos pareigūnas kreipiasi į vyrą: „Daug išgėręs?“. Vyras: „Ką?“. Policijos pareigūnas: „Daug išgėręs?“. Vyras: „Ne, tai žinai, vat ant smūgiavimo žinai pačiupo ir viskas“. Policijos pareigūnas: „Gėrei alaus ar degtinės kokios?“. Vyras: „Degtinę gėrėm, žinai, bet kokteiliukus tokius“. Policijos pareigūnas: „Ai, kokteilius?“. Vyras: „Kokteilius ir du prapūtimai ir viskas. Vienas du nol penki, kitas vienas septyni du“. Vaizdo ir garso įrašas, pavadinimu „2021_0508_024624_011“ (kairiajame apatiniame kampe yra užrašas „VLN_NVRS_619782/2021/05/08 02:46:23“), prasideda filmavimu Priklausomybės ligų centro patalpų viduje. Policijos pareigūnas: „Kiek pirmas?“. Vyras: „Du nol penki. Antras - vienas septyni du. Jo, visos kategorijos ir B ir C ir CE. Ir šiaip aš (duomenys neskelbtini) esu. Nu čia žodžiu žiauru ir jeigu būtų viskas taip, tai aš labai tikiuosi, kad nebus“. 02:49:30 girdimas darbuotojos balsas: „Ateikit“. 02:49:37 darbuotoja klausia policijos pareigūno: „Tai jis čia pats darysis ar čia jūs siųsit?“. Policijos pareigūnas: „Ne, jisai pats savanoriškai nori“. Darbuotoja: „Žino, kiek kainuoja?“. 02:49:45 vyras užeina į darbuotojos kabinetą, pildo dokumentus. Vaizdo ir garso įrašas, pavadinimu „2021_0508_025123_012“ (kairiajame apatiniame kampe yra užrašas „VLN_NVRS_619782/2021/05/08 02:51:22“, prasideda filmavimu Priklausomybės ligų centro patalpų viduje ir vyro dokumentų pildymu darbuotojos kabineto viduje. 02:53:44 vyras nueina į kitą patalpą, kurioje jau yra darbuotoja ir kur iš vyro rankos paimamas kraujas. Vaizdo ir garso įrašas, pavadinimu „2021_0508_025622_013“ (kairiajame apatiniame kampe yra užrašas „VLN_NVRS_619782/2021/05/08 02:56:21“), prasideda filmavimu Priklausomybės ligų centro patalpų viduje. 02:56:43 darbuotoja ir vyras grįžta į pirmąjį kabinetą. Darbuotoja sako vyrui: „Penkiasdešimt septyni eurai septyniasdešimt penki centai“. 02:57:16 vaizdo ir garso įraše matoma, kaip vyras tame pačiame kabinete atsisėda prie kito stalo, kur sėdi kita darbuotoja. Toliau vyras kalba su kita darbuotoja, apie ką kalbama nesigirdi. Vyrui matuojamas kraujo spaudimas. Vaizdo ir garso įrašas, pavadinimu „2021_0508_030121_014“ (kairiajame apatiniame kampe yra užrašas „VLN_NVRS_619782/2021/05/08 03:01:20“), prasideda filmavimu Priklausomybės ligų centro patalpų viduje darbuotojų kabinete. Vyras sėdi, abi darbuotojos pildo dokumentus. Vaizdo ir garso įrašas, pavadinimu „2021_0508_030620_015“ (kairiajame apatiniame kampe yra užrašas „VLN_NVRS_619782/2021/05/08 03:06:19“), prasideda filmavimu Priklausomybės ligų centro patalpų viduje darbuotojų kabinete. Vyras toliau atsakinėja į vienos iš darbuotojų užduodamus klausimus. 03:09:32 policijos pareigūnas klausia darbuotojos: „Kiek dabar?“. Darbuotoja: „Vienas du trys“. Vyras toliau pildo dokumentus. 03:11:09 vyras ir policijos pareigūnas atsisveikina su darbuotojomis ir eina link išėjimo iš Priklausomybės ligų centro (b. l. 12-15).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje užfiksuota, kad apžiūrėjus automobilį „BMW 530 XI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jo salono viduje buvo rasta taros nuo alkoholinių gėrimų – butelis alaus 0,5 l (b. l. 17-24).

Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2021 m. gegužės 8 d., 01.27 val. kaltinamajam G. K. buvo nustatytas 2,05 promilių neblaivumas, o 01.47 val. – 1,72 promilių neblaivumas (b. l. 97). Aplinkybę, kad alkotesterio prietaisas patikrinimo metu buvo tinkamas naudoti patvirtina byloje esantis patikros sertifikatas (b. l. 98).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad G. K. 2021 m. gegužės 8 d., pirmo patikrinimo alkotesteriu metu, t. y. 01.27 val. buvo nustatytas 2,05 promilių girtumas. Pakartotinai patikrinus asmens blaivumą 01.47 val. G. K. nustatytas 1,72 promilių girtumas. Akte taip pat nurodyta, kad G. K. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Kaltinamasis G. K. neblaivumo nustatymo aktą pasirašė (b. l. 96).

Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „BMW 530 XI“ (2000 m.) kaina Lietuvoje yra 32 074 EUR (be PVM) ir 40 600 EUR (su PVM) (b. l. 25).

VĮ „Regitra“ duomenų išraše nurodyta, kad automobilio „BMW 530 XI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininku yra G. K. (b. l. 26).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Kaltinamasis G. K. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jo kaltę taip pat įrodo liudytojo parodymai, tarnybinis pranešimas, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas ir prie jo pridėta fotolentelė, byloje esantys vaizdo įrašai ir jų apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys ir jo patikros sertifikatas. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad G. K. vairavo automobilį „BMW 530 XI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (patikrinimų metu nustatyta mažiausia alkoholio koncentracija 1,72 promilės etilo alkoholio), todėl G. K. veiksmai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 4 punktas (nuo 2021 m. sausio 1 d. galiojanti redakcija) numato, kad pareigūnai per tikrinimą nustatę, jog įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra didesnė už leidžiamą Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per patikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Atsižvelgiant į minėtas teisės akto nuostatas, kaltinime tikslintinos faktinės aplinkybės, nurodant, kad G. K. 2021 m. gegužės 8 d., apie 01.30 val., T. Narbuto g., Vilniuje, vairavo automobilį „BMW 530 XI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnų tikrinimo metu jo iškvėptame ore nustatyta mažiausia – 1,72 promilių etilo alkoholio koncentracija. Toks faktinių aplinkybių patikslinimas kaltinamojo veiksmų kvalifikavimui įtakos neturi. Atskirai paminėtina ir tai, kad atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, aplinkybė, jog po kraujo tyrimo pridavimo kaltinamąjį dar kartą patikrinus alkotesteriu, jo teigimu, jam buvo nustatytas maždaug 1,2 promilių girtumas, jo veiksmų kvalifikavimui taip pat įtakos neturi.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Bylos nagrinėjimo metu, kaltinamasis G. K. ir jo motina buvo pateikę teismui prašymą atleisti G. K. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį A. K. atsakomybei pagal laidavimą.

Kaltinamojo laiduotoja prašanti būti A. K. teismo posėdyje nurodė esanti kaltinamojo motina. Paaiškino, kad apie įvykį sūnus kurį laiką bijojo jai papasakoti, nes žinojo, kokia bus jos reakcija. Mano, kad sūnaus elgesys nepateisinamas, tačiau ji kaip mama stengsis padėti sūnui. Mato, kad po įvykio jis (G. K.) persimainęs, pergyvena, supranta atsakomybę, supranta, kad blogai pasielgė. Žino, koks jo požiūris į darbą, į vertybes, jo vertybės visiškai nesiderina su jo veiksmais, kaltina ir save dėl šio įvykio, jis persipjovė koją, nes tvarkė mišką. Kiekvienai mamai savo vaikas yra brangus, tikrai didžiuojasi savo sūnumi, jis yra kultūringas, inteligentiškas, išsilavinęs žmogus, nėra linkęs į nusikaltimus. Jų tarpusavio santykiai labai draugiški, šilti, labai džiaugiasi turėdama tokį sūnų. Dabar jis gyvena pas ją, kadangi neturi automobilio, o į darbą reikia važiuoti iš (duomenys neskelbtini). Jų sodyba yra toli už 50 km, galima sakyti dabar apleista, nes ten nuvažiuoti yra sudėtinga, važiuojant viešuoju transportu reikia dar 4 km iki namų eiti pėsčiomis.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad G. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis savo kaltę pripažino, dėl savo veiksmų gailėjosi, juos vertino kritiškai. Kaltinamasis nurodė padaręs išvadas ir žadėjo, kad toks elgesys ateityje nepasikartos. Aplinkybę, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis išgyvena ir suprato padaręs klaidą teisme patvirtino ir jo motina A. K.. G. K. prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis laikytini jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. G. K. nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė, jo veiksmais žala nepadaryta, byloje civilinis ieškinys nėra pareikštas. G. K. yra teisiamas pirmą kartą (b. l. 67), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, didžioji dalis įvykdytų nusižengimų susijusi su KET pažeidimais, tačiau jie nėra itin šiurkštūs, kaip paaiškino pats kaltinamasis, didžioji dalis nuobaudų yra už automobilio stovėjimą neleistinoje vietoje, kas buvo nulemta to, jog neturėdamas nuolatinės parkavimo vietos darbovietėje, nenorėdamas pavėluoti į darbą, buvo priverstas statyti automobilį šalia darbovietės, už ką buvo baudžiamas administracinėmis nuobaudomis, už vairavimą esant neblaiviam paskutinių 5 metų laikotarpiu nebaustas (b. l. 69-95, 154-155), vykdo (duomenys neskelbtini) veiklą (b. l. 165), dirba (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojamas itin teigiamai, kaip pareigingas, punktualus, empatiškas, diplomatiškas ir energingas darbuotojas, taip pat užsiimantis ir visuomenine veikla (b. l. 159), yra savanoriavęs (duomenys neskelbtini), siekdamas padėti skurstantiems ir (ar) namų neturintiems asmenims (b. l. 160), vedė (duomenys neskelbtini) kursus, teikė nemokamas (duomenys neskelbtini) (b. l. 161, 172), yra jauno amžiaus, duomenų apie kaltinamojo psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra, byloje yra pateikta pažyma, patvirtinanti, kad G. K. išklausė 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus sveikatai mokymo programą (b. l. 173). Nustatytos aplinkybės liudija, kad kaltinamajam nėra būdingas priešingas teisei elgesys, ką teisme patvirtino ir jo motina, jis sugeba laikytis nustatytų draudimų ir įpareigojimų, nusikalstamą veiką įvykdė neapgalvotai, padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, todėl spręstina, kad ateityje G. K. laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Kaip minėta, byloje yra pateiktas kaltinamojo motinos A. K. prašymas perduoti G. K. jos atsakomybei pagal laidavimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. K. neteista (b. l. 182), du kartus bausta administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi, už KET pažeidimų padarymą nebausta (b. l. 179-180), dirba (duomenys neskelbtini) UAB „K“ (duomenys neskelbtini), taip pat yra UAB „S“ (duomenys neskelbtini) (b. l. 174-175), jos užimamos pareigos yra labai atsakingos, darbas taip pat yra susijęs su bendravimu su žmonėmis. Teisiamojo posėdžio metu A. K. nurodė, kad G. K. poelgį vertina itin neigiamai, jo nepateisina, dėl to sūnus ne iš karto papasakojo jai apie įvykį, nes žinojo kokia bus jos reakcija. Nesitikėjo, kad sūnus galėtų taip pasielgti, kadangi jo vertybės visiškai nesiderina su šiuo jo poelgiu. Su sūnumi daug kalbėjo apie nagrinėjamą įvykį ir mato, kad jis pergyvena dėl to, kas įvyko. Laiduotoja teigė esanti įsitikinusi, kad ateityje toks G. K. elgesys nepasikartos. Kaltinamasis ir jo motina nurodė, kad juos sieja glaudus ryšys, jie nuolat bendrauja, važiuoja kartu į sodybą, kartu tvarkosi (duomenys neskelbtini), šiuo metu G. K. persikraustė gyventi pas motiną. Būtent dėl tokio artimo judviejų ryšio, laiduotoja prašanti būti A. K. mano galinti daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, pastarasis taip pat nurodė ja pasitikintis. Teismas, įvertinęs A. K. kaip laiduotoją charakterizuojančią medžiagą, jos artimus santykius su kaltinamuoju, asmenines savybes, darbo pobūdį, sprendžia, kad A. K. yra verta teismo pasitikėjimo ir tinkama laiduotoja, galinti daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, todėl yra pagrindas atleisti G. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį A. K. atsakomybei. Įvertinus laiduotoja prašančios būti A. K. asmenybę bei kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad laidavimas nustatytinas be užstato.

Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, G. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę, tai, kad vis tik kaltinamasis ne kartą yra baustas už KET pažeidimų padarymą, nuobaudos galioja, laiduotojos A. K. asmenybę, paties baudžiamojo proceso kaltinamajam padarytą įtaką ir daro išvadą, jog laidavimas 1 metų ir 8 mėnesių terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltinamajam.

Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise.

Atleidęs asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas gali spręsti klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonių, įskaitant ir uždraudimo naudotis specialia teise, taikymo. BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui nuo vienerių iki penkerių metų naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šiuo atveju G. K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jam nustatytas vidutinis girtumas. Jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. G. K. nėra teistas ar baustas už vairavimą esant neblaiviam, tačiau eilę kartų baustas už kitų KET pažeidimų padarymą, turi galiojančių nuobaudų, kas neleidžia jo apibūdinti kaip išimtinai drausmingo vairuotojo, kita vertus, nusikalstama veika jokie padariniai sukelti nebuvo, dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant G. K. naudotis teise vairuoti transporto priemones – 2 metų laikotarpiui.

Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo dienos, kada buvo pritaikyta BPK 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Šiuo atveju – nuo 2021 m. gegužės 8 d.

Dėl turto konfiskavimo.

Bylos duomenimis automobilis „BMW 530 XI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso kaltinamajam G. K.. BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Minėta transporto priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymui, transporto priemonę būtina konfiskuoti. Pagal LAT formuojamą praktiką, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymas paliekamas teismo nuožiūrai (LAT nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018). Sprendžiant dėl konfiskavimo taikymo svarbu, kad taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. G. K. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, pasielgė itin neatsakingai, suvartojęs didelį kiekį alkoholio, parėjus neilgam laiko tarpui sėdo už automobilio vairo, vairavo vidutinio girtumo būklės, be to, vairavo tamsiu paros metu, kas įvertinus jo būklę, dar labiau didino pavojų eismo saugumui, važiavo gatvėmis, kur būna pakankamai intensyvus eismas. G. K. yra baustas už KET pažeidimų padarymą ir turi galiojančių nuobaudų, todėl negali būti laikomas išimtinai pavyzdingu kelių eismo dalyviu. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti kaltinamajam turto konfiskavimo institutą. Kita vertus, skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas visais atvejais turi būti individualizuotas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad BK 72 straipsnio 5 dalis taip pat suteikia teismui teisę pripažinti, jog turto konfiskavimas natūra konkrečiu atveju gali būti netikslingas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021). Svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-17-788/2019, 2K-50-303/2020). VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „BMW 530 XI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo G. K., vertė sudaro 40 600 EUR (su PVM). Kaltinamasis teisme nurodė, kad už automobilį mokėjo apie 35 000 EUR, pinigus automobilio pirkimui skolinosi iš draugų, tą patvirtina ir byloje pateikti sąskaitos išrašai (b. l. 167, 168, 169). G. K. yra jauno amžiaus, nepaisant turimų administracinių nuobaudų (čia pažymėtina, kad už vairavimą esant neblaiviam 5 metų laikotarpiu nebaustas), yra charakterizuojamas itin teigiamai, dirba, savanoriauja bei dalyvauja visuomeninėje veikloje, išklausė 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus sveikatai mokymo programą. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailėjosi, ką teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Išlieka nepaneigta ir veikos padarymo aplinkybė, jog alkoholį kaltinamasis vartojo norėdamas numalšinti kojos skausmą (byloje pateikti įrodymai patvirtinantys, jog kaltinamasis buvo rimtai susižalojęs koją), taigi, jo elgesys nors ir buvo labai neatsakingas, tačiau ne piktybinis, G. K. nustatytas vidutinis girtumo laipsnis artimesnis minimaliai ribai, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė, pareigūnų jis buvo sustabdytas vykdant planinį patikrinimą, o ne trečiajam asmeniui pranešus apie galimai neblaivų vairuotoją. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad visos automobilio vertę atitinkančios sumos, t. y. 40 600 EUR konfiskavimas iš esmės apsunkintų kaltinamojo turtinę padėtį ir būtų neproporcingai didelė našta, be to, neatitiktų kaltininko asmenybės bei nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, todėl šiuo atveju iš kaltinamojo išieškotina automobilio vertės dalis. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo paskirtį – užtikrinti, jog konfiskuotinas turtas nebūtų naudojamas nusikalstamais tikslais, daryti prevencinį poveikį nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, taip pat į tai, jog G. K., nors ir charakterizuojamas išimtinai teigiamai, tačiau sistemingai daro KET pažeidimus, kurie nors ir nėra itin šiurkštūs, tačiau rodo asmens polinkį kartoti teisei priešingus veiksmus, šiuo atveju proporcingu padarytam pažeidimui ir asmenį charakterizuojantiems duomenims laikytinas ketvirtadalį jo sumokėtos automobilio kainos dalies konfiskavimas – 9 000 EUR.

Prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „BMW 530 XI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini) (b. l. 28-29, 31, 32-33), taikytinas iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl transporto priemonės saugojimo ir nuvežimo į aikštelę išlaidų.

Automobilis „BMW 530 XI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Tomadas“ automobilių saugojimo aikštelėje buvo saugomas nuo 2021 m. gegužės 8 d. iki 2021 m. gegužės 13 d. (b. l. 25, 36, 38, 42, 56). Pagal transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Tomadas“ ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą moka policijos įstaiga. Iš byloje pateikto Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos aptarnavimo skyriaus rašto matyti, kad Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos Komisariato išlaidos, patirtos dėl priverstinai nuvežto ir UAB „Tomadas“ aikštelėje saugoto automobilio „BMW 530 XI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sudaro 18,22 EUR (b. l. 58). Šios išlaidos laikytinos procesinėmis išlaidomis ir, vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, priteistinos iš kaltinamojo Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui.

Kiti klausimai.

Ikiteisminio tyrimo metu G. K. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2021 m. gegužės 8 d., 01.27 val. iki 2021 m. gegužės 8 d., 15.25 val., t. y. vieną dieną (b. l. 99, 112).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 107-108, 109) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus paimtas dokumentas perduotinas teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“. Kitos paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 107-108) – paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

G. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant jį A. K. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti G. K. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gegužės 8 d.

Išieškoti iš G. K. valstybės naudai 9 000 EUR sumą, atitinkančią dalį automobilio „BMW 530 XI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertės.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „BMW 530 XI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš G. K. Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui procesines išlaidas – 18,22 EUR, patirtas už transporto priemonės – automobilio „BMW 530 XI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimą ir saugojimą, pinigus pervedant į AB „SEB bankas“ esančią sąskaitą Nr. LT96 7044 0600 0782 1032.

G. K. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – paimtą dokumentą (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)) perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

G. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti G. K., kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti A. K., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Telksnienė