Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė, sekretoriaujant Linai Laniauskienei, dalyvaujant atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ atstovui teisininkui E. V., trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Tortransa“ atstovei advokato padėjėjai M. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo If P&C Insurance AS, Lietuvoje vykdančio veiklą per If P&C Insurance AS filialą, ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl turtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Tortransa“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Ieškovas If P&C Insurance AS, Lietuvoje vykdantis veiklą per If P&C Insurance AS filialą pateikė prašymą nagrinėti bylą jo atstovui nedalyvaujant, teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį informuotas tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

7. Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad gavusi draudėjo (duomenys neskelbtini) pranešimą apie sugedusius įrenginius (,,XBOX“ ir ,,a/v receiverį“) ir atlikusi žalos bylos administravimą, ieškovė If P&C Insurance AS pripažino 2020 m. gruodžio 4 d. įvykį draudžiamuoju ir išmokėjo draudėjui 3382,20 Eur draudimo išmoką bei 34,00 Eur kompensaciją prietaisų diagnostikai. Ieškovė 2021 m. lapkričio 8 d. pareiškė pretenziją atsakovei dėl žalos atlyginimo, grindžiamą tuo, kad 2020 m. gruodžio 4 d. dėl elektros svyravimų (viršįtampio) sugedo jos apdraustas turtas. Atsakovei žalos neatlyginus, ieškovė kreipėsi į teismą.

8. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinį atsakovei reiškia kaip asmuo (draudikas), išmokėjęs draudimo išmoką apdraustajam ir perėmęs jo reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį. Ieškovės teigimu, atsakovės nekokybiškas elektros energijos tiekimas lėmė jos apdrausto turto (įrenginių adresu (duomenys neskelbtini)) nepataisomą gedimą, dėl to ieškovė, išmokėjusi draudėjui draudimo išmoką, patyrė nuostolių, už kuriuos atsakinga atsakovė.

9. Pagal CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1–2 dalis, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos davėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų. Vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą. Turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis, kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius bei yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017).

10. Byloje ginčas kilo dėl atsakovės, kaip skirstomųjų tinklų savininkės, civilinės atsakomybės už galimai netinkamu elektros energijos teikimu padarytą žalą įrenginiams, dėl ko ieškovė, kaip draudikė, patyrė atitinkamo dydžio nuostolių.

11. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) (ieškovės paaiškiniamis, draudėjas) sudarė 2009 m. rugpjūčio 6 d. elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 10184540-20110/293793. Pagal CK 6.386 straipsnio 1 dalį energijos kokybė turi atitikti sutarties bei kokybės standartų, kitų energijos kokybę reglamentuojančių norminių dokumentų nustatytus reikalavimus. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad abonentas turi teisę į nuostolių, patirtų dėl netinkamos kokybės energijos tiekimo, atlyginimą. Remiantis aktualia teismų praktika, tais atvejais, kai žalos padaroma dėl netinkamo elektros energijos tiekimo, atsakovui civilinė atsakomybė taikytina kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui CK 6.270 straipsnio pagrindu (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1356-567/2021, 2021 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-2389/2021, kt.).

12. CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Tačiau tai, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojui atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą kyla be kaltės, nereiškia, jog ieškovas atleidžiamas nuo kitų civilinės atsakomybės sąlygų įrodinėjimo, taigi ieškovui, reikalaujančiam nuostolių atlyginimo už didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą, būtina įrodyti kitas tris atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas – žalą (nuostolius), neteisėtus veiksmus (žalos padarymo faktą didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksniu) ir priežastinį ryšį tarp žalos (nuostolių) bei didesnį pavojų aplinkiniams keliančio veiksnio.

13. Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo iš esmės dėl dviejų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų ir priežastinio dydžio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

14. Civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Tai reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

15. Vadovaujantis nurodytomis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėmis, ieškovei teko pareiga įrodyti, kad atsakovė tiekė netinkamos kokybės elektros energiją (neteisėti veiksmai) ir kad būtent dėl to sugedo ieškovės apdraustas turtas,– įrenginiai adresu (duomenys neskelbtini) (priežastinis ryšys).

16. Teismas pažymi, kad vertinant atsakovės veiksmų neteisėtumą būtina atsižvelgti į teisės norminių aktų, reglamentuojančių elektros energijos teikimą, reikalavimus. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriai privalo užtikrinti saugų, patikimą ir nepertraukiamą elektros energijos persiuntimą iki vartotojo objekto nuosavybės ribos. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriai privalo laikytis nustatytų elektros energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimų. Pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 50.4 punktą operatorius privalo sudaryti sutartis ir teikti vartotojams elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo vietoje kokybišką elektros energijos persiuntimo paslaugą, persiųsti kokybišką elektros energiją. Elektros energijos persiuntimo paslaugos ir elektros energijos kokybė turi atitikti sutarties, Lietuvos standarto LST EN 50160:2010 „Viešųjų elektros tinklų įtampos charakteristikos“ ir kitų kokybę reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 136 punkte nurodyta, kad elektros energijos persiuntimą nutraukti ar apriboti vartotojams be išankstinio įspėjimo galima tik tais atvejais, kai tuo siekiama išvengti avarijos ar gedimų energetikos sistemoje ar operatoriaus elektros tinkle arba likviduoti patirtą avariją, gedimus ar sutrikimus. Pagal Taisyklių 150.9 punktą tiekėjas ir (ar) operatorius neprivalo atlyginti elektros energijos vartotojui patirtų nuostolių, kai jam elektros energijos persiuntimas ir (ar) tiekimas nutraukiamas ar apribojamas arba elektros energijos kokybės parametrai neatitinka nustatytų sutartyje, kai vartotojo aprūpinimo elektros energija nutraukimo laikas kiekvienu atskiru atveju neviršija sutartyje ar taisyklėse nustatyto laiko. Vadovaujantis Taisyklių 58.8 punktu, vartotojas privalo įrengiant elektros įrenginius ir vidaus tinklą pagal suteiktą patikimumo kategoriją, užtikrinti optimalią vartotojo elektros įrenginių schemą (kaip nustatyta Taisyklių 87, 89, 90 punktuose), numatant ir įgyvendinant priemones galimiems nuostoliams dėl elektros energijos persiuntimo ir tiekimo nutraukimo sumažinti ar jų išvengti, įskaitant ir priemones dėl Lietuvos standarte LST EN 50160:2010 nurodytų staigiųjų trumpųjų, ilgųjų įtampos kryčių ir pertrūkių. Taisyklių 150.6 ir 150.7 papunkčiai numato, kad operatorius neatlygina vartotojui patirtų nuostolių, kai jam elektros energijos persiuntimas ir (ar) tiekimas nutraukiamas ar apribojamas arba elektros energijos kokybės parametrai neatitinka nustatytų sutartyje: <...> dėl vartotojo veiksmų ar neveikimo (kai vartotojas nesilaiko sutartyse ar teisės aktuose nustatytų reikalavimų, neįdiegia teisės aktuose ir sutartyse nustatytų nuostolių mažinimo techninių priemonių), dėl avarijų prevencijos automatikos poveikio (taip pat ir esant gedimui, sutrikimui ar avarijai kitose energetikos sistemose).

17. Ieškovė atsakovės neteisėtus veiksmus įrodinėjo pranešimu apie įvykį, žalos administravimo suvestine, kurioje nurodyta, kad 2020 m. gruodžio 5 d. draudėjas (duomenys neskelbtini) informavo, kad po elektros dingimo nebedirba a/v receiveris ir xbox, įrenginių nuotraukomis, UAB Servisa ICT klientų aptarnavimo vadybininkės elektroniniu laišku, kad minėtų įrenginių gedimus (pagrindinės plokštės ir valdymo plokštės gedimus) galėjo įtakoti įtampos šuolis.

18. Teismas pažymi, kad trumpalaikis elektros tiekimo pertrūkis savaime nepatvirtina atsakovės neteisėtų veiksmų buvimo – tam svarbu įvertinti aplinkybių visetą. Iš 2022 m. rugpjūčio 10 d. Elektros tinklų nuosavybės ribų akto Nr. 22-RA18376 matyti, kad ieškovės draudėjui buvo suteikta trečia aprūpinimo elektra patikimumo kategorija, todėl pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 85.1 punktą nutrūkus elektros energijos persiuntimui, aprūpinimas elektros energija ties operatoriaus ir vartotojo elektros tinklų nuosavybės riba turi būti atkurtas ne vėliau kaip per 24 valandas. Atsakovės byloje pateikta informacija apie 2020 m. gruodžio 4 d. įvykusį gedimą patvirtina, kad dėl šio gedimo elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas trumpiau nei valandą.

19. Ieškovė ieškinyje laikėsi pozicijos, kad duomenys apie buvusį elektros energijos tiekimo pertrūkį patvirtina, jog būta elektros energijos netinkamo tiekimo, anot ieškovės, viršįtampio, kas ir sąlygojo įrenginiams padarytos žalos priežastis. Teismas, vertindamas ieškovės argumentus, pažymi, kad nutrūkus elektros energijai, t. y. nesant įtampos tinkle, viršįtampiai negali susiformuoti, todėl buvęs elektros energijos tiekimo pertrūkis niekaip nepagrindžia ieškovės įrodinėjamo žalos turtui padarymo dėl ,,viršįtampio“ mechanizmo.

20. Anot atsakovės, nebūtų galėjusi atsirasti žala ieškovės apdraustam turtui, jeigu ieškovės draudėjas būtų tinkamai vykdęs savo prisiimtus įsipareigojimus pagal sutartį ir teisės aktų reikalavimus. Atsikirsdama į ieškovės teiginius, atsakovė pateikė duomenis (transformatorinės MT-1533 schema, kurioje pažymėta, jog įrengti viršįtampių ribotuvai), kuriais remdamasi tvirtino, kad nėra byloje duomenų, patvirtinančių buvus neleistiną ,,viršįtampį“, kaip kad įrodinėja ieškovė, o pateikti duomenys patvirtina tik tiek, kad iš tiesų tinkle buvo nutrūkęs elektros tiekimas.

21. Vadovaujantis Lietuvos standarto LST EN 50160:2010 nuostatomis, elektros tinkluose galimi ir leistini trumpalaikiai įtampos pokyčiai, kryčiai ir viršįtampiai. Pagal 2012 m. vasario 3 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-22 patvirtintų Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių 49 punktą, Elektros imtuvų savininkai ir naudotojai, vadovaudamiesi iš operatoriaus gautais prisijungimo sąlygų aprašais, elektros energijos aprūpinimo patikimumo sąlygomis, privalo pasirinkti atskiriems imtuvams vidaus tinklų elektros aprūpinimo schemas, numatyti ir įgyvendinti priemones galimiems nuostoliams dėl aprūpinimo elektra nutrūkimo išvengti ar juos sumažinti, įskaitant ir dėl staigiųjų trumpųjų, ilgųjų įtampos kryčių ir pertrūkių priemones.

22. Teismas pažymi, kad konkrečiu atveju ieškovė duomenų, kad vykdant sutartį ir teisės aktų reikalavimus draudėjas savo vidaus tinkle būtų įsirengęs atitinkamas apsaugos priemones nepateikė, nėra pateikti ir duomenys, ar draudėjo vidaus tinklas buvo tvarkingas. Iš atsakovės rašytinių paaiškinimų ir teiktų įrodymų nustatyta, kad iš viso 612 vartotojų dėl minėto įvykio nutrūko elektros energijos tiekimas, tačiau, – išskyrus ieškovės pretenziją dėl sugadintų įrenginių adresu (duomenys neskelbtini),– daugiau pretenzijų (pranešimų) nebuvo gauta (2022-058-26 (duomenys neskelbtini) raštas ,,Informacija dėl rašytinių pretenzijų“). Teismo vertinimu, esant viršįtampiui, jis turėjo atsirasti visame tinkle, taigi būtų sugedę ir kitų vartotojų įrenginiai, dėl ko, tikėtina, vartotojai kreiptųsi į operatorių ar draudimo bendroves dėl žalos atlyginimo, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų dėl aktualaus įvykio mechanizmo nustatyta, kad sugedus trečiojo asmens kabeliui, suveikė apsaugos aparatai transformatorių pastotėje ,,Aerouostas“, dėl ko buvo atjungtas elektros energijos tiekimas 6 transformatorinėms, tarp jų ir MT-1533 transformatorinei, iš kurios elektros energija buvo tiekiama ir į vartotojo (draudėjo) (duomenys neskelbtini) objektą (duomenys neskelbtini).

23. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017). Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, reikšmės turi ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).

24. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendžia, kad ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų kaip būtinosios jos civilinės atsakomybės sąlygos. Nepaisant to, kad, nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, kitų atsakomybės sąlygų įrodinėjimas nagrinėjamoje byloje nebetenka teisinės reikšmės, teismas glaustai pasisako ir dėl kitos civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Teismų praktikoje akcentuojama, kad priežastinio ryšio sąlyga šios kategorijos bylose yra reikšminga, nes bet kuriuo atveju netinkamos kokybės elektros tiekimas savaime neįrodo elektros įrenginio gedimo priežasties, o pagal CK 6.247 str. gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, lėmusiais asmens civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nukentėjusiam asmeniui nuostoliai būtų atsiradę dėl kaltininko neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-2100-567/2021).

25. Nagrinėjamu atveju ieškovė priežastiniam ryšiui įrodyti pateikė tik UAB Servisa ICT klientų aptarnavimo vadybininkės elektroninį laišką, kad minėtų įrenginių gedimus (pagrindinės plokštės ir valdymo plokštės gedimus) galėjo įtakoti įtampos šuolis. Akcentuotina, kad minėtame elektroniniame laiške nėra konstatuota įrenginių gedimo priežastis, nėra vienareikšmiškai konstatuota, kad gedimo priežastis buvo ,,viršįtampis“, kaip kad įrodinėja ieškovė, nors įrodinėjimo pareiga, kaip teismas jau ne kartą akcentavo šiame sprendime, tenka būtent ieškovei (CPK 178 straipsnis). Ieškovė nepateikė duomenų, ar vykdant žalos administravimą, vertinta, kaip draudėjas eksploatavo savo elektros įrenginius (t. y. ar laikėsi gamintojo nustatytų reikalavimų). Ieškovė remiasi tik minėtu elektroniniu laišku, kaip patvirtinančiu, jog gedimas galėjo atsirasti dėl 2020 m. gruodžio 4 d. elektros energijos tiekimo sutrikimas, tačiau minėtame laiške ne tik nenurodyta konkrečių įrenginių gedimo priežasčių, bet taip pat nenurodyta, kada gedimas galėjo atsirasti, neužfiksuota netgi pačių įrenginių gedimo data, vieta, be to, neaišku, ar laišką surašęs asmuo turi reikiamą kvalifikaciją konstatuoti įrenginių gedimo priežastis. Remdamasis išdėstytais argumentais teismas elektroninio laiško nepripažįsta pakankamu įrodymu, patvirtinančiu priežastinį ryšį tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos.

26. Apibendrindamas teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovei tenka pareiga atlyginti ieškovės patirtus nuostolius. Padarius tokią išvadą, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas, be kita ko pažymint, kad byloje nėra pakankamai duomenų spręsti, ar ieškovė pagrįstai pripažino įvykį draudžiamuoju, nes nėra pateiktas turto draudimo liudijimas ar sutartis dėl turto adresu (duomenys neskelbtini), draudimo, kurios pagrindu ieškovė teigia išmokėjusi prašomas priteisti sumas.

27. Pripažinęs nepagrįstu ir dėl to atmestinu pagrindinį reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, teismas nesprendžia ir nepasisako dėl išvestinio ieškinio reikalavimo – priteisti procesines palūkanas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

28. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus ieškinį, teismo sprendimas laikytinas priimtu atsakovės naudai. Atsakovei atsikertant, kad ji nėra atsakinga už netinkamą elektros energijos tiekimą, nes atsakovės apsaugos aparatai suveikė dėl trečiojo asmens kabelio vidaus tinkle gedimo, buvo tenkintas ieškovės prašymas ir trečiuoju asmeniu dalyvauti bylos nagrinėjime įtraukta uždaroji akcinė bendrovė „Tortransa“, kuri patyrė 650 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Ieškovei laikantis pozicijos, kad visgi įrenginių gedimo priežastis buvo viršįtampio situacija, ieškinys buvo atmestas kaip nepagrįstas. Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Spręsdamas dėl atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015-03-20 galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, atsakovės atstovo galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju trečiojo asmens patirtos išlaidos advokato padėjėjo pagalbai pirmosios instancijos teisme (užmokestis už atsiliepimą į ieškinį parengimą, pasirengimą bylos nagrinėjimui teismo posėdyje, atstovavimą teismo posėdžio metu) yra protingo dydžio, todėl priteisiamos pilna apimtimi (CPK 98 straipsnis). Kadangi atsakovė neprašė atlyginti bylinėjimosi išlaidų ir neteikė jų dydį patvirtinančių įrodymų, jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

29. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, sudarančios 22,24 Eur, priteisiamos iš ieškovės valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės If P&C Insurance AS, Lietuvoje vykdančio veiklą per If P&C Insurance AS filialą, (duomenys neskelbtini), uždarajai akcinei bendrovei „Tortransa“, (duomenys neskelbtini), 650,00 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų ir 00 euro centų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš ieškovės If P&C Insurance AS, Lietuvoje vykdančio veiklą per If P&C Insurance AS filialą, (duomenys neskelbtini), valstybei 22,24 Eur (dvidešimt du eurai ir 24 euro centai) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5662, teismui pateikiant apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.