- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-25
- Bylos Nr.
- e2A-1356-567/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14151-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Ieškovas
- TŪB „Santimas ir Ko“
- Kategorijos
- 2.6.10.2Civilinės atsakomybės sąlygos
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės tikrosios ūkinės bendrijos (toliau – TŪB) „Santimas ir Ko“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-976-433/2021 pagal ieškovės TŪB „Santimas ir Ko“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė TŪB „Santimas ir Ko“ pateikė ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ 1 276,35 Eur žalos atlyginimą, 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp šalių 2003 m. vasario 25 d. buvo sudaryta elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovė įsipareigojo ieškovės parduotuvės patalpoms (duomenys neskelbtini), tiekti kokybišką elektros energiją. 2018 m. gruodžio 17 d. sugedus atsakovei priklausančiam transformatoriui, elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas 13 vartotojų, įskaitant ieškovę. Po elektros energijos tiekimo sutrikimo parduotuvėje neveikė 20 vienetų apšvietimo lempų LED, du spausdintuvai, nešiojamas kompiuteris ir prie jo prijungtas gravografas, lauko švieslentėje tekstas švietė nepilnai. Dėl atsakovės kaltės ieškovė patyrė 1 961,06 Eur žalą, tačiau atsakovės įgaliota UAB ,,Smart Claims”, atlikusi patirtos žalos vertinimą ir nuostolių paskaičiavimą, nustatė, kad dėl elektros energijos tiekimo sutrikimo turi būti kompensuota 108,52 Eur suma už kompiuterio, monitoriaus, dviejų spausdintuvų, trijų transformatorių ir 20 vienetų parduotuvės apšvietimo LED lempų sugadinimą, o už sugadintą švieslentę ir graviravimo prietaisą kompensacija nepriklauso, nes nėra priežastinio ryšio tarp šių daiktų gedimo ir elektros energijos tiekimo sutrikimo. Atsakovė nepagrįstai atsisakė atlyginti ieškovės patirtą žalą pilna apimtimi, kadangi visi daiktai sugedo dėl atsakovės kaltės. 2015 m. įsigytos švieslentės remontas kainavo 781,66 Eur, iš jų 503,36 Eur – naujos dalys, todėl, įvertinus 37,50 % nusidėvėjimą, atsakovė privalo kompensuoti 592,90 Eur sumą. 2006 m. įsigyto graviravimo prietaiso remontas kainavo 995,48 Eur, iš jų 744,25 Eur – naujos dalys, todėl, įvertinus 75 % nusidėvėjimą, atsakovė privalo kompensuoti 437,29 Eur sumą. 2015 m. įsigyti 3 LED šviestuvų srovės transformatoriai buvo sugadinti nepataisomai ir jų nebėra prekyboje, todėl ieškovė nusipirko analogiškus už 139,42 Eur. Atsakovės sugadintų LED šviestuvų transformatorių nusidėvėjimas buvo 37,50 %, todėl atsakovė privalo atlyginti 87,14 Eur sumą. Ieškovės abu spausdintuvai buvo įsigyti 2011 m., todėl nusidėvėjimas įvykio dieną buvo 75 %. Nors atsakovė sutiko sumokėti po 14,96 Eur už kiekvieną spausdintuvą, tačiau už tokią kainą rinkoje nėra galimybės įsigyti naudoto spausdintuvo, todėl atsakovė privalo sumokėti po 40 Eur už kiekvieną spausdintuvą arba nupirkti ieškovei veikiančius spausdintuvus. 2013 m. įsigytas nešiojamas kompiuteris buvo sugadintas nepataisomai, nusidėvėjimas įvykio dieną buvo 75 %. Nors atsakovė sutiko sumokėti 43,68 Eur už sugadintą kompiuterį, tačiau už tokią kainą rinkoje nėra galimybės įsigyti naudoto kompiuterio, todėl atsakovė privalo sumokėti 100 Eur kompensaciją arba nupirkti ieškovei veikiantį kompiuterį, kuris galėtų veikti kartu su graviravimo prietaisu ,,Gravograph IM4“. Analogiška situacija yra ir su monitoriumi, už kurį atsakovė sutiko sumokėti 10,33 Eur, nors rinkoje už tokią kainą nėra galimybės nusipirkti naudotą monitorių, todėl atsakovė privalo sumokėti 30 Eur arba nupirkti ieškovei veikiantį monitorių. Įvykio metu buvo sugadinti 20 vienetų LED lempučių, kurių įsigijimo vertė 38 Eur, nusidėvėjimas 25 %, atlygintina suma – 28,50 Eur. Viso dėl atsakovės veiksmų ieškovė patyrė 1 961,06 Eur žalą, tačiau, įvertinus tai, kad sugadintas turtas buvo nenaujas, todėl, pritaikius nusidėvėjimą ir atsižvelgiant į daiktų remonto ir tiesiogiai su remontu susijusius kaštus, galutinis žalos dydis yra 1 384,87 Eur. Atsakovė jau yra atlyginusi 108,52 Eur sumą, todėl priteistinas žalos dydis yra 1 276,35 Eur (CK 6.245–6.249 str., 6.251 str., 6.270 str., 6.383 str., 6.386 str.).
Atsiliepimas
2. Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad iš tiesų dalis ieškovės turto buvo sugadinta dėl atsakovės kaltės, nes 2018 m. gruodžio 17 d. sugedo atsakovės elektros transformatorius. Atsakovės klientų kreipinius dėl žalos administruojanti įmonė nustatė, kad ieškovės patirtas nuostolis sudarė 108,52 Eur, kurie buvo sumokėti ieškovei. Nors ieškovė teikė pretenziją dėl per mažo žalos dydžio nustatymo, tačiau jokių įrodymų, t. y. sugadinto turto defektinių aktų, kuriuose būtų nurodyta gedimo priežastis, patvirtinant kitokį žalos dydį, nepateikė, todėl žalos dydis nebuvo perskaičiuotas. Graviravimo prietaiso ir švieslentės gedimo faktas nebuvo tinkamai užfiksuotas, kadangi nebuvo nustatytos daiktų gedimo priežastys, todėl nuostoliai dėl graviravimo aparato ir švieslentės nebuvo vertinti. Ieškovė neįrodė prašomos priteisti žalos dydžio. Švieslentės gedimas įrodinėjamas 1,5 metų senumo (nuo įvykio) raštu, kuriame net nenurodytos gedimo priežastys ir laikas. Graviravimo aparato remonto darbai atlikti tik 2019 m. gegužės–rugpjūčio mėn., t. y. praėjus pusmečiui po įvykio, todėl nepatvirtina atsakovės atsakomybės, juolab, remonto įmonės dokumentuose nenurodytos gedimo priežastys, laikas. Ieškovė neįrodė, kad likusioje dalyje, kurioje atsakovė išmokėjo kompensaciją už sugadintus daiktus, atsakovės išmokėtos kompensacijos dydis yra nepakankamas, nuostoliai dėl sugadinto turto yra didesni nei atsakovės paskaičiuoti, likutinė ir vidutinė rinkos sugadintų daiktų vertė yra didesnė, todėl ieškovė iš esmės siekia praturtėti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 23 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti.
4. Teismas nustatė, kad 2003 m. vasario 25 d. tarp šaliu buvo sudaryta elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovė įsipareigojo tiekti kokybišką elektros energiją ieškovės patalpoms (parduotuvei). 2018 m. gruodžio 17 d., apie 14 val. sugedus atsakovei priklausančiam transformatoriui, elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas 13 vartotojų, įskaitant ieškovę. Elektros energijos tiekimas įjungtas 2018 m. gruodžio 17 d., 15.08 val. Ieškovės darbuotojai 2018 m. gruodžio 18 d. surašė įmonės inventoriaus apžiūros aktą, kuriame nurodyta, kad po elektros energijos tiekimo sutrikimo parduotuvėje neveikė: 20 vienetų parduotuvės apšvietimo lempų LED; visiškai neveikė du spausdintuvai (Laser Jet 1020 ir Laser Jet 1200); visiškai neveikė nešiojamas kompiuteris ir prie jo prijungtas gravografas; lauko švieslentėje tekstas švietė nepilnai (atsirado tušti tarpai). 2019 m. vasario 7 d. atsakovės klientų kreipinius dėl žalos administruojančios UAB „Smart Claims“ atstovas nuvyko į ieškovės patalpas ir surašė Sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo aktą, kuriame išvardino neveikiančius daiktus: lauko švieslentė, LED šviestuvų srovės transformatoriai, spausdintuvas HP Laser Jet 1020 (2 vnt.), kompiuteris DELL DHP, monitorius SAMSUNG SYNCMASTER, graviravimo aparatas Gravograph IM4, lemputės OSRAM, LED lemputės TAC VT – 267, 6,5 W. Akte prie visų išvardintų neveikiančių daiktų padaryti prierašai „galimi defektai, reikalinga patikra“. UAB „Smart Claims“ pradėjo žalos administravimo bylą, atliko reikiamus veiksmus, surinko dokumentus ir apskaičiavo ieškovės nuostolį 108,52 Eur sumai, kuri buvo išmokėta ieškovei.
5. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog lauko švieslentė ir graviravimo aparatas „Gravograph IM4“ sugedo būtent dėl 2018 m. gruodžio 17 d. įvykio. Ieškovė taip pat nepagrindė žalos dydžio įrodymais. Atsakovė 2019 m. vasario 13 d.–2019 m. lapkričio 5 d. iš viso 16 kartų prašė ieškovės pateikti graviravimo aparato ir švieslentės dokumentus su nurodyta turto sugadinimo priežastimi, data, tačiau ieškovė tokių dokumentų atsakovei nepateikė.
6. Teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ įgaliotas žalų sureguliavimo partneris UAB „Smart Claims“ 2019 m. vasario 7 d. Sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo akte negalėjo nurodyti aplinkybių, leidžiančių spręsti, jog švieslentė ir graviravimo aparatas sugedo, sutrikus elektros tiekimui ir konkrečiu metu, o tik konstatuoti galimą daiktų sugadinimo faktą ir patikros reikalingumą, t. y. pačiame akte nenurodyta sugadinimo priežastis.
7. Teismas pažymėjo, kad patys ieškovės darbuotojai 2018 m. gruodžio 18 d. įmonės inventoriaus apžiūros akte nurodė, jog lauko švieslentėje tekstas švietė nepilnai (atsirado tušti tarpai), tačiau teismui nebuvo pateikti įrodymai, jog iki įvykio švieslentėje degė visos lemputės. 2020 m. balandžio 30 d. UAB „Meiga“ atsakymas dėl švieslentės, kuris buvo parengtas, praėjus 1,5 metų nuo įvykio, taip pat užsienio įmonės „GRAVOTECH SP. Z O. O.“ pateiktos aparato remonto sąskaitos neįrodė, kad daiktai sugedo įvykio metu, nes dokumentuose nenurodytos daiktų sugadinimo priežastys. 2018 m. gruodžio 18 d. įmonės inventoriaus apžiūros akte nurodyta, kad visiškai neveikia nešiojamas kompiuteris ir prie jo prijungtas gravografas, tačiau ieškovės 2020 m. sausio 3 d. pretenzijoje atsakovei dėl žalos atlyginimo jau nurodyta, kad gravografas neveikia tinkamai. 2018 m. gruodžio 18 d. pranešime Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui nurodyta, kad, pradėjus dirbti su gravografu, kažkaip keistai įsijungė ir negalima nustatyti graviravimo centro, t. y. graviravimo aparatas visgi veikė. Teismo vertinimu, vien tik pats švieslentės ir graviravimo aparato sugedimo faktas negali patvirtinti, kad šių daiktų gedimai įvyko 2018 m. gruodžio 17 d. įvykio metu ir dėl to yra atsakinga atsakovė, atsižvelgiant dar ir į aplinkybę, jog daiktai nebuvo nauji. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 592,90 Eur už švieslentę ir 437,29 Eur už graviravimo aparato remontą, yra nepagrįstas.
8. Teismas nustatė, kad atsakovė, apskaičiuodama ieškovei kompensacijos dydį už kitus sugadintus daiktus, atsižvelgė į aplinkybes, jog visas sugadintas turtas buvo įgytas 2011–2015 metais, todėl kompensacija buvo skaičiuojama, atsižvelgiant į nusidėvėjimo lygį. Ieškovė neginčijo atsakovės apskaičiuoto daiktų, už kuriuos išmokėta kompensacija, nusidėvėjimo procento, tačiau, nesutikdama su apskaičiuota suma, savo nurodyto žalos dydžio leistinais įrodymais nepagrindė, o tik deklaratyviai nurodė, jog už sumokėtą kompensaciją negali įsigyti tokių pat daiktų. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės nurodytos sumos (80 Eur už sugadintus spausdintuvus, 100 Eur už nešiojamąjį kompiuterį DELL DHP, 30 Eur už kompiuterio monitorių „Samsung Syncmaster“) yra nepagrįstos jokiais įrodymais, todėl ieškovės reikalavimas dėl papildomos kompensacijos už sugadintus daiktus priteisimo taip pat atmestas, kaip nepagrįstas (CK 6.247 str., 6.251 str., 6.270 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovė TŪB „Santimas ir Ko“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas nepagrįstai liudytojais neapklausė ieškovės darbuotojų D. R. ir D. G., nors toks prašymas buvo nurodytas ieškinyje. Šių asmenų parodymais ieškovė siekė pagrįsti ieškinio faktinį pagrindą, o ieškovės vadovo apklausa nelaikytina liudytojo apklausa, nes ieškovės vadovas yra įmonės atstovas. Tokiu būdu buvo pažeistos ieškovės teisės apklausti liudytojus ir dalyvauti, tiriant šiuos konkrečius įrodymus, užkirstas kelias pateikti įrodymus, pažeisti rungimosi ir betarpiškumo principai bei įrodymų vertinimo taisyklės, nors pats teismas pripažino, jog šios kategorijos bylose žalos padarymo faktas įrodinėjamas liudytojų parodymais.
9.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė neįrodė žalos dydžio, nors ieškovė patirtą žalą dėl neteisėtų atsakovės veiksmų grindė rašytiniais įrodymais, o žalos dydis kiekvienam konkrečiam daiktui buvo apskaičiuotas, įvertinus jo nusidėvėjimo procentą. Lauko švieslentė buvo nupirkta 2015 m. už 1 245,09 Eur, nusidėvėjimas įvykio dieną sudarė 37,50 %, remontas kainavo 781,66 Eur, iš jų 503,36 Eur – naujos dalys, todėl turėjo būti priteista 592,90 Eur suma. Graviravimo prietaisas buvo įsigytas 2006 m., įvykio dieną nusidėvėjimas sudarė 75 %, remonto darbai kainavo 995,48 Eur, iš jų 744,25 Eur – naujos detalės, vertimo išlaidos sudarė 29,04 Eur (prietaisas buvo remontuojamas Lenkijoje), todėl turėjo būti priteista 466,33 Eur.
9.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės transformatoriaus gedimo ir ieškovės daiktų sugadinimo. Liudytojų, kuriuos teismas atsisakė apklausti, parodymai patvirtintų, kad elektros prietaisai ir įrenginiai sugedo įvykio metu, t. y. dėl netinkamos kokybės elektros energijos tiekimo. 2018 m. gruodžio 18 d. įmonės inventoriaus apžiūros aktas patvirtina, kad iš karto po įvykio lauko švieslentėje tekstas švietė nepilnai (atsirado tušti tarpai). Kad lauko švieslentė veikė nepilnai (buvo sugedusi), yra užfiksuota ir 2019 m. vasario 7 d. sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo akte, kurį surašė atsakovės atstovas. Lauko švieslentė buvo išmontuota ir išvežta remontui, kurią 2019 m. rugpjūčio mėn. suremontavo UAB ,,Meiga“. UAB ,,Meiga“ 2020 m. balandžio 30 d. informavo, kad visų švieslentės modulių daugelis lempučių yra perdegusios, taip pat sudegę kai kurie modulių IC lustai, todėl visi moduliai turėjo būti pakeisti į naujus. Analogiškai yra ir su graviravimo aparatu, kurio gedimas užfiksuotas 2018 m. gruodžio 18 d. įmonės inventoriaus apžiūros akte, kuriame iš karto po netinkamos kokybės elektros energijos tiekimo buvo užfiksuoti neveikiantys ar netinkamai veikiantys elektros prietaisai ir įrenginiai. Graviravimo įrenginys veikia tik maitinamas elektros energija, o pačiu graviravimo prietaisu dirbti galima, kai jis yra elektros kabeliu sujungtas su kompiuteriu, kuris specialia programa valdo prietaiso darbinę dalį. Atsakovė neginčijo savo atsakomybės už sugadintą nešiojamą kompiuterį, todėl nesuprantama, kodėl nebuvo priteista kompensacija už graviravimo prietaisą, kuris įvykio metu buvo sujungtas su nešiojamu kompiuteriu ir veikė, kaip vienas įrenginys, o graviravimo prietaiso remontą atlikusi įmonė pakeitė sugedusį elektros variklį. Akivaizdu, kad ieškovės daiktai buvo sugadinti dėl nekokybiško elektros energijos tiekimo, todėl priežastinis ryšys tarp netinkamos elektros kokybės ir žalos atsiradimo yra įrodytas (CK 6.247 str., CPK 12–14 str., 17 str., 42 str., 178–185 str., 189–190 str., 197 str.).
Atsiliepimas
10. Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama jį atmesti. Nurodė, kad teismas dėl ieškovės prašymo apklausti liudytojus sprendė 2020 m. rugsėjo 28 d. parengiamojo teismo posėdžio metu ir, išklausęs šalių nuomonę, nutarė šio prašymo laikinai nespręsti ir paragino prie šio klausimo grįžti, pradėjus nagrinėti bylą iš esmės ir išklausius ieškovės direktoriaus paaiškinimus. Vėlesnėse proceso stadijose ieškovė savo prašymo dėl liudytojų apklausos nepalaikė, todėl teismas proceso normų nepažeidė. Apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, nes apeliantė neįrodė, jog jos reikalaujama atlyginti žalą atsirado dėl netinkamos kokybės elektros energijos tiekimo. Apeliantė buvo daug kartų raginama pateikti sugadinto turto defektinius aktus, kuriuose būtų nurodyta gedimo priežastis, tačiau tokių dokumentų apeliantė nepateikė, todėl nuostoliai dėl graviravimo aparato ir švieslentės nebuvo vertinti ir išmokėti. Tokių įrodymų, kuriuose būtų užfiksuotos daiktų sugedimo priežastys, laikas, apeliantė nepateikė ir teismui. Apeliantė įrenginių nusidėvėjimą skaičiavo pagal ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvus, skelbiamus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklalapyje, nors teisės aktai nereglamentuoja, jog nurodytu dokumentu turi būti vadovaujamasi, skaičiuojant ir atlyginant kito asmens padarytus nuostolius. Atsakovės partneris UAB „Smart Claims“, apskaičiuodamas nuostolių dydį, vadovaujasi specialiais normatyvais, kurie yra parengti, vertinant draudimo kompanijų taikomus normatyvus bei vadovaujantis turto vertinimo praktika. Nusidėvėjimo normos yra nustatytos pagal tokių pačių parametrų daiktų rinkos kainos kitimą, pavyzdžiui, per tris metus kompiuteris nuvertėja 70–80 %, todėl vidutinis metinis nusidėvėjimas vertinamas 25 %. Vadovaujantis nurodytais normatyvais, ieškovei ir buvo apskaičiuotas bei išmokėtas 108,52 Eur nuostolių dydis. Apeliantė net neįrodinėjo atsakovės apskaičiuoto daiktų nusidėvėjimo procento, o tik deklaratyviai nurodė, jog už atsakovės išmokėtą sumą negali įsigyti kitų daiktų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
12. Byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimo už sugadintus elektros prietaisus, kurių gedimą lėmė netinkamos kokybės elektros energijos tiekimas.
13. CK 6.383 str. 1 d. nurodyta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Pagal CK 6.386 str. 1 d. energijos kokybė turi atitikti sutarties bei kokybės standartų, kitų energijos kokybę reglamentuojančių norminių dokumentų nustatytus reikalavimus. Jeigu energijos tiekimo įmonė pažeidžia energijos kokybės reikalavimus, tai abonentas turi teisę atsisakyti už tokią energiją mokėti. Tačiau energijos tiekimo įmonė šiuo atveju turi teisę reikalauti, kad abonentas atlygintų vertę to, ką abonentas be teisinio pagrindo sutaupė, naudodamas energiją. Abonentas turi teisę į nuostolių, patirtų dėl netinkamos kokybės energijos tiekimo, atlyginimą (CK 6.386 str. 2 d., 3 d.). Vadinasi, elektros energijos vartotojas turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ne tik dėl netinkamos kokybės energijos tiekimo, bet ir kitais atvejais, kai patiria nuostolių dėl to, kad tiekėjas netinkamai vykdo elektros energijos sutartį, pavyzdžiui, tiekia netinkamos kokybės elektros energiją.
14. Asmens, tiekiančio elektros energiją, veikla yra susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, todėl jo civilinė atsakomybė už valdomo didesnio pavojaus šaltinio sukeltą žalą reglamentuojama CK 6.270 str. 1 d., pagal kurią asmuo privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė yra be kaltės ir kyla nustačius tris būtinas sąlygas: 1) žalą (nuostolius); 2) neteisėtus veiksmus – žalos padarymo faktą didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksniu; 3) priežastinį ryšį tarp žalos (nuostolių) ir didesnį pavojų aplinkiniams keliančio veiksnio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2011).
15. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad atsakovė apeliantei 2018 m. gruodžio 17 d., apie 14 val., netinkamai tiekė elektros energiją, t. y. kad elektros energijos tiekimas apeliantės patalpoms nutrūko dėl atsakovės transformatoriaus gedimo. Byloje taip pat nėra ginčo, kad dalis apeliantės elektros įrenginių sugedo dėl netinkamos elektros energijos tiekimo, t. y. apeliantė patyrė žalą. Dėl dalies apeliantės įrenginių gedimo aplinkybių kilo ginčas, todėl, siekiant įrodyti atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, turėjo būti nustatytas priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo. Priežastinio ryšio sąlyga šios kategorijos bylose yra reikšminga, nes netinkamos elektros kokybės tiekimas savaime neįrodo elektros įrenginio gedimo priežasties, o pagal CK 6.247 str. gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, lėmusiais asmens civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nukentėjusiam asmeniui nuostoliai būtų atsiradę dėl kaltininko neteisėtų veiksmų.
16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. sprendžiama, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo (neveikimo). Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010).
17. Pagal CPK 185 str. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017). Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, reikšmės turi ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinės bylos nagrinėjamos, laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str.). Įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 str.).
19. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp netinkamos elektros tiekimo kokybės ir atsiradusių nuostolių, remontuojant lauko švieslentę ir graviravimo aparatą. Ieškovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo elektros įrenginių gedimas kilo dėl atsakovės netinkamai suteiktos elektros energijos tiekimo paslaugos. Aplinkybės, kad atsakovė (jos partnerė) savo iniciatyva dar iki civilinės bylos iškėlimo atliko ieškovės elektros įrenginių patikrą, nustatė dalies įrenginių gedimo priežastis ir išmokėjo dalį kompensacijos, savaime nepaneigia ieškovės pareigos įrodyti, jog kiti elektros įrenginių gedimai, kurių atsakovė nepripažino, kaip atsiradusių dėl jos neteisėtų veiksmų, atsirado dėl atsakovės neteisėtų veiksmų.
20. Byloje nustatyta, kad atsakovė 2019 m. vasario 13 d.–2019 m. lapkričio 5 d. laikotarpiu iš viso 16 kartų prašė ieškovės pateikti graviravimo aparato ir švieslentės dokumentus su nurodyta turto sugadinimo priežastimi, data, tačiau ieškovė tokių dokumentų atsakovei nepateikė. Ieškovė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas įrodinėjo švieslentę remontavusios UAB „Meiga“ 2020 m. balandžio 30 d. atsakymu, kad 2019 m. rugpjūčio mėn. buvo nustatyta, jog visų švieslentės modulių daugelis lempučių yra perdegusios, sudegę kai kurie modulių IC lustai, todėl visi moduliai turėjo būti pakeisti į naujus. Graviravimo prietaiso gedimą ieškovė įrodinėjo remontą atlikusios Lenkijos įmonės „GRAVOTECH SP. Z O. O“ sąskaitomis, išrašytomis 2019 m. gegužės–rugpjūčio mėn. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuose dokumentuose nenurodytos nei elektros įrenginių gedimo priežastys, nei gedimo data. Elektros energijos sutrikimas ieškovės patalpose įvyko 2018 m. gruodžio mėn., todėl nurodyti dokumentai, kurie sudaryti praėjus daugiau nei 6–18 mėnesių nuo įvykio, nepatvirtina, jog elektros prietaisai sugedo būtent 2018 m. gruodžio 17 d. įvykio, t. y. elektros energijos tiekimo sutrikimo, metu. Darytina išvada, kad šie ieškovės įrodymai nepatvirtina, kad elektros prietaisai sugedo dėl netinkamos atsakovės tiekiamos elektros energijos kokybės, sutrikimų ir teisine prasme yra pernelyg nutolę nuo neteisėtų veiksmų atlikimo.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė, siekdama paneigti atsakovės atsisakymo išmokėti kompensaciją už sugadintus elektros prietaisus, turėjo teisę prašyti teismo skirti ekspertizę elektros prietaisų gedimo priežastims ir laikui nustatyti, kadangi elektros prietaisų gedimų priežasčių ir laiko nustatymas reikalauja specialių žinių. Tik kvalifikuotų konkrečių elektros prietaisų srities ekspertų išvados galėtų patvirtinti ieškinio pagrindą ir priežastinį ryšį su nuostoliais (CPK 178 str., 212 str.). Ieškovė, atstovaujama profesionalaus teisininko, neprašė skirti teismo ekspertizės elektros prietaisų gedimo priežastims ir laikui nustatyti, nors nė viename ieškovės pateiktame įrodyme nenurodyta elektros prietaisų, už kurių remontą atsisakė atlyginti atsakovė, gedimo priežastis ir laikas.
22. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neapklausė ieškovės darbuotojų, kurios galėtų patvirtinti ieškovės ieškinio argumentus dėl civilinės atsakomybės sąlygų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas, spręsdamas prašymą dėl liudytojų apklausos, turi įvertinti, ar konkretus asmuo gali būti liudytojas, ar prašymas paduotas, laikantis tvarkos, ar liudytojas galės nurodyti aplinkybes, susijusias su byla, ar turinčios reikšmės bylai aplinkybės gali būti įrodinėjamos liudytojų parodymais (CPK 180 str., 189 str., 197 str.). Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas parengiamojo teismo posėdžio metu svarstė klausimą dėl ieškovės nurodytų liudytojų apklausos ir nutarė šio prašymo laikinai nespręsti ir paragino prie klausimo grįžti, pradėjus nagrinėti bylą iš esmės, išklausius ieškovės direktoriaus paaiškinimus. Vėliau, t. y. bylą nagrinėjant iš esmės ir žinant atsakovės nesutikimo atlyginti žalą argumentus, ieškovė pakartotinai neprašė apklausti liudytojas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad elektros prietaisų gedimo priežasties ir laiko nustatymas reikalauja specialių žinių. Apeliantė neįrodė, kad ieškovės darbuotojos, kurias buvo prašoma apklausti liudytojomis, yra kvalifikuotos konkrečių elektros prietaisų srities ekspertės, t. y. užsiima elektros prietaisų remontu, gedimų diagnostika ir pan., todėl nėra pagrindo spręsti, jog ieškovės darbuotojų neapklausimas liudytojomis pirmosios instancijos teisme užkirto apeliantei galimybes įrodyti, kad elektros prietaisai (lauko švieslentė ir graviravimo įrenginys) sugedo būtent dėl atsakovės netinkamai pateiktos elektros energijos. Aplinkybės, kad nurodytos ieškovės darbuotojos ginčo įvykio metu dirbo pas ieškovę ir matė, kad iki įvykio elektros prietaisai veikė, o po įvykio atsiradus elektros energijai – nebeveikė – nepatvirtina priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo, atsižvelgiant į tai, kad elektros prietaisų gedimo priežastis ir laiką nustatyti galėjo tik kompetentingi konkrečių elektros prietaisų srities ekspertai. Byloje nėra duomenų, kad iš karto po įvykio elektros prietaisus būtų apžiūrėję kvalifikuoti ir specialių žinių turintys ekspertai, kurie būtų pateikę konkrečias išvadas dėl prietaisų gedimo priežasčių. Ieškovės elektros prietaisus po įvykio apžiūrėjo atsakovės partnerė žalų klientams atlyginimo klausimais, kuri nenustatė jokių ginčo elektros prietaisų gedimo priežasčių, ne vieną kartą prašė ieškovės šią informaciją pateikti, tačiau ieškovė iki šiol teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių elektros prietaisų (lauko švieslentės ir graviravimo įrenginio) gedimo priežastis ir laiką.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės pozicija dėl ginčo elektros prietaisų gedimo priežasčių ir laiko yra prieštaringa, nes pačios ieškovės kitą dieną po įvykio 2018 m. gruodžio 18 d. sudarytame įmonės inventoriaus apžiūros akte nurodyta, jog lauko švieslentėje tekstas švietė nepilnai (atsirado tušti tarpai), tačiau byloje nėra įrodymų, kad iki tol švieslentė veikė tinkamai, juolab, švieslentė buvo remontuojama tik 2019 m. rugpjūčio mėn., o remontą atlikusi įmonė nenurodė gedimo priežasčių ir laiko. Analogiška situacija yra ir su graviravimo prietaisu, nes 2018 m. gruodžio 18 d. įmonės inventoriaus apžiūros akte nurodyta, kad visiškai neveikia nešiojamas kompiuteris ir prie jo prijungtas gravografas, tačiau tos pačios dienos pranešime Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui nurodyta, kad, pradėjus dirbti su gravografu, kažkaip keistai įsijungė ir negalima nustatyti graviravimo centro, o jau 2020 m. sausio 3 d. ieškovės pretenzijoje atsakovei nurodyta, jog gravografas neveikia tinkamai. Iš karto po įvykio elektros prietaisus nebuvo apžiūrėję kvalifikuoti ir specialių žinių turintys ekspertai, kurie būtų pateikę konkrečias išvadas dėl prietaisų gedimo priežasčių ir laiko. Atitinkamai apeliantės akcentuojama aplinkybė dėl įvykio metu sugadinto nešiojamo kompiuterio, prijungto prie graviravimo prietaiso, yra nereikšminga, nes abiejų prietaisų sujungimas savaime nereiškia, kad elektros iškrovos ar dingimo ir pan. metu galėjo būti pažeistas ir graviravimo prietaisas. Abu ginčo prietaisai buvo remontuojami, praėjus pusei metų nuo įvykio, todėl nėra pagrindo spręsti, kad jų gedimą tiesioginiu priežastiniu ryšiu lėmė netinkamos elektros kokybės tiekimas. Prietaisai pagaminti 2006–2015 m., t. y. įvykio metu (2018 m. gruodžio mėn.) jie nebuvo nauji, todėl, nesant nustatytų konkrečių gedimo priežasčių ir laiko, vien aplinkybė, jog dėl netinkamos elektros kokybės buvo pažeisti kiti elektros prietaisai, už kuriuos atsakovė sutiko kompensuoti nuostolius, automatiškai nepatvirtina kitų elektros prietaisų, kurie buvo remontuojami, praėjus ilgą laiko tarpą nuo įvykio, gedimo priežasties ir laiko.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios kategorijos bylose dėl žalos atlyginimo už netinkamos elektros kokybės tiekimu padarytą žalą energijos naudotojo elektros prietaisams priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo negali būti grindžiamas prielaidomis, spėjimais, ženkliai vėliau nuo įvykio sudarytais dokumentais ir kitais įrodymais, kurie tiesiogiai negali patvirtinti elektros prietaisų sugedimo konkrečios priežasties ir laiko. Apeliantė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog ginčo elektros prietaisai buvo sugadinti būtent dėl atsakovės netinkamai patiektos elektros kokybės 2018 m. gruodžio 17 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo ieškovės pateiktais įrodymais. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad ginčo prietaisai sugedo būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo, sprendžiant ieškinio reikalavimo pagrįstumo klausimą, apklausti liudytojomis ieškovės darbuotojas, kurios nėra kompetentingos nustatyti elektros prietaisų gedimo priežastis, juolab, tokių priežasčių nenustatė ir ieškovės pasitelktos elektros prietaisų remonto įmonės.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors apeliantė prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti pilna apimti ir ieškinį tenkinti visiškai, tačiau nenurodė konkrečių priežasčių, kodėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl žalos dydžio už kitus sugadintus elektros prietaisus, už kuriuos atsakovė sumokėjo kompensaciją. Apeliantė taip pat neginčijo atsakovės apskaičiuoto daiktų nusidėvėjimo procento, todėl aplinkybės, kad pagal skelbimus nėra galimybės įsigyti naudotų analogiškų prietaisų atsakovės paskaičiuotomis kainomis, nereiškia, kad atsakovės skaičiavimai yra neteisingi ir neatitinka realių atsakovės nuostolių. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad kiti elektros prietaisai, už kurių sugadinimą atsakovė kompensavo, yra ženkliai vertingesni, jų įvykio metu už kompensuotą kainą nebuvo galimybės įsigyti ar tuo metu jų vertė buvo kitokia, todėl apeliantės argumentai dėl kitokio žalos dydžio atmestini, kaip nepagrįsti.
26. Apeliacinės instancijos teismas spendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir procesinės teisės normas, o apeliantės argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliktinas nepakeistas. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako (CK 1.5 str., 6.246–6.249 str., 6.270 str., 6.383 str., 6.386 str.; CPK 2 str., 7 str. 178 str., 180 str., 185 str., 189–190 str.).
27. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantei nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė neįgijo pareigos atlyginti atsakovei bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, nes nepateikti jų dydį patvirtinantys įrodymai (CPK 93 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.