Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Lozoraitytės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės S. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-698-652/2018 pagal ieškovės S. J. ieškinį atsakovui S. J. dėl santuokos nutraukimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė S. J. kreipėsi su ieškiniu į Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus prašydama santuoką sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo S. J., įregistruotą 2001 m. gruodžio 29 d. Lazdijų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 104), nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – J., o atsakovui palikti prigimtinę pavardę – J.; sūnaus D. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus D. J. išlaikymui iki pilnametystės kiekvieną mėnesį po 170 Eur ir vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; priteisti iš atsakovo sūnaus D. J. išlaikymo įsiskolinimą 2 210 Eur; nustatyti tokią atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. J. tvarką: atsakovas su sūnumi bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 20 val., vaiką pasiimant ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą; porinių metų Kūčias (gruodžio 24 d.) ir Naujų metų dieną (gruodžio 31 d.) sūnus praleidžia su atsakovu, o neporiniais metais su ieškove; porinių metų Šv. Kalėdas (gruodžio 25 d. ir gruodžio 26 d.) sūnus praleidžia su atsakovu, o neporiniais metais su ieškove; porinių metų Šv. Velykas sūnus praleidžia su atsakovu, o neporiniais metais su ieškove; kiekvienų vaiko atostogų metu, atsakovas turi teisę pusę numatytų atostogų praleisti su sūnumi, apie tai ne mažiau kaip prieš septynias dienas informavęs ieškovę; atsakovo vardu kreditorinį įsipareigojimą AB „Swedbank“ pagal 2016 m. birželio 16 d. sutartį Nr. 16-072479-GV ir 2017-01-12 sutartį Nr. 17-000276-RK, po santuokos nutraukimo palikti atsakovui; ieškovės vardu kreditorinį įsipareigojimą UAB „General Financing“ pagal 2017 m. sausio 3 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Sandorį Nr. 2, po santuokos nutraukimo palikti ieškovei; ieškovės vardu kreditorinį įsipareigojimą UAB „SB lizingas“ pagal 2017 m. sausio 4 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. E701861238, po santuokos nutraukimo palikti ieškovei; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.Ieškinyje nurodė, kad dėl santuokos nutraukimo yra kaltas atsakovas, kuris ieškovės atžvilgiu naudojo smurtą, atsakovas susirado kitą moterį ir išėjo iš namų. Nurodė, kad sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiausiai atitiks vaiko interesus, atsakovas yra neatsakingas ir nepatikimas, su sūnumi bendrauja nepastoviai. Nurodė, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti ne mažesnis minimali mėnesinė alga. Atsakovas jau kuris laikas neteikia išlaikymo, todėl iš atsakovo turi būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį: nuo 2016-05-01 iki 2017-02-01, nuo 2017-05-01 iki 2017-07-01, nuo 2017-08-01 iki 2017-09-01, iš viso 2 210 Eur. Nurodė, kad nutraukus šalių santuoką, turi būti nustatyta bendravimo su vaiku tvarka. Prievolės kreditoriams kiekvienos šalių vardu, po santuokos nutraukimo atitinkamai turi būti pripažintos kiekvienos iš šalių asmenine prievole.Atsiliepime į ieškinį atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Nesutiko, kad santuoka nutrūko dėl jo kaltės. Nurodė, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai. Dėl vaiko gyvenamosios vietos prašė atsižvelgti į vaiko nuomonę. Jeigu vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, sutiko mokėti vaikui išlaikymą po 100 Eur kas mėnesį. Su išlaikymo įsiskolinimu atsakovas nesutiko, nes nėra aišku kuo jis grindžiamas. Nurodė, kad pagal galimybes vaikui duodavo pinigų. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriame prašė šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nutraukus santuoką atsakovui palikti pavardę J., ieškovei jos pasirinkimu; sūnaus D. J. gyvenamą vietą nustatyti pagal atsakovo deklaruojamą gyvenamą vietą; priteisti iš ieškovės nepilnamečio sūnaus D. J. išlaikymui po 100 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, kasmet jas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją iki vaiko pilnametystės, šių lėšų tvarkytoju paskiriant atsakovą; nustatyti tokią bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. J. tvarką: ieškovė su sūnumi bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį, nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 20 val., vaiką pasiimant ir gražinant į jo gyvenamą vietą; porinių metų Kūčias (gruodžio 24 d.) ir Naujųjų metų dieną sūnus praleidžia su atsakovu, o neporiniais metais su ieškove; porinių metų Šv. Velykas sūnus praleidžia su atsakovu, o neporiniais metais su ieškove; kiekvienų atostogų metu ieškovė turi teisę pusę numatytų atostogų praleisti su sūnumi apie tai ne mažiau kaip prieš septynias dienas informavusi atsakovą; bendravimas telefonu arba kitomis ryšio priemonėmis neribojamas; atsakovo vardu esantį kreditorinį įsipareigojimą AB „Swedbank“ pagal 2016 m. birželio 16 d. sutartį Nr. 16-072479-GV ir 2017 m. sausio 12 d. sutartį Nr. 17-000276 -RK po santuokos nutraukimo palikti atsakovui; ieškovės vardu esantį kreditorinį įsipareigojimą UAB „General Financing“ pagal 2017 m. sausio 3 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Sandorį Nr. 2 po santuokos nutraukimo palikti ieškovei; ieškovės vardu esantį kreditorinį įsipareigojimą UAB „SB lizingas“ pagal 2017 m. sausio 4 d. vartojimo kredito sutartį Nr. E701861238, po santuokos nutraukimo palikti ieškovei; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.Priešieškinyje nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kad atsakovas šeimą paliko dėl besaikio ieškovės girtavimo. Nurodė, kad sūnaus gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su atsakovu, kadangi sūnus su ieškove gyventi nenori ir laisvalaikį praleidžia su atsakovu, sūnų išlaiko atsakovas, duoda jam pinigų kelionėms, maistui ir drabužiams. Atsiliepime į priešieškinį ieškovė prašė priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovas jokių ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Su vaiku atsakovas bendrauja ne pastoviai, o tik laisvalaikiu. Vaikas turėtų keisti ir mokyklą, todėl būtų pažeisti jo interesai.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2018 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, nutraukė santuoką sudarytą tarp šalių dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko pavardę J.; nustatė nepilnamečio D. J. gyvenamąją vietą su ieškove pagal jos gyvenamąją vietą; priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam D. J. po 150 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų nuo ieškinio į teismą padavimo dienos (2017 m. spalio 9 d.) iki jo pilnametystės, indeksuojant šias išmokas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išmokomis uzufrukto teise disponuos ieškovė; nustatė atsakovo ir nepilnamečio jo sūnaus D. J. bendravimo tvarką: atsakovas su sūnumi bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 20 val., vaiką pasiimant ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą; porinių metų Kūčias (gruodžio 24 d.) ir Naujų metų dieną (gruodžio 31 d.) sūnus su tėvu atsakovu, o neporiniais metais su ieškove; porinių metų Šv. Kalėdas (gruodžio 25 d. ir gruodžio 26 d.) sūnus praleidžia su atsakovu, o neporiniais metais su ieškove; porinių metų Šv. Velykas sūnus praleidžia su atsakovu, o neporiniais metais su ieškove; kiekvienų vaiko atostogų metu atsakovas turi teisę pusę numatytų atostogų praleisti su sūnumi, apie tai ne mažiau kaip prieš septynias dienas informavęs ieškovę; kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė; valstybei priteisė iš ieškovės ir atsakovo iš kiekvieno po 2,83 Eur išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, ir 96,69 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.Dėl santuokos nutraukimo ir kaltės. Teismas nustatė, kad šalys nuo 2016 m. gegužės mėnesio kartu negyvena, bendro ūkio neveda, abi šalys pripažino, kad šeimoje buvo piktnaudžiaujama alkoholiu, dėl smurto šeimoje šalys aiškino skirtingai: ieškovė, kad smurtaudavo atsakovas, o atsakovas, kad konfliktus inicijuodavo ieškovė, būdama neblaivi. Teismas sprendė, kad abiejų šalių alkoholio vartojimas galėjo įtakoti ir abipusius smurto atvejus šeimoje, todėl abi šalys yra kaltos dėl santuokos nutraukimo, nes piktnaudžiavo alkoholiu, konfliktuodavo nepilnamečio sūnaus akivaizdoje, nebuvo viena kitai lojalios, pagarbios, neteikė viena kitai moralinės ir materialinės paramos, nepakankamai dėjo pastangų auklėdami sūnų, abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą.Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas nustatė, kad vaikas mokosi Simno gimnazijos 8b klasėje, kyla problemos dėl vaiko drausmės ir mokymosi rezultatų, kad ieškovė bendrauja su mokytojais, lanko tėvų susirinkimus, pagal galimybes padeda spręsti kylančias problemas, o atsakovas mažai domisi sūnaus rezultatais, su mokytojais nebendrauja, tėvų susirinkimų nelanko, palaiko tik sūnaus poziciją. Abu tėvai turi tinkamas gyvenimo sąlygas, panašias darbines pajamas. Teismas padarė išvadą, kad vaikui būtų sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos pas abu tėvus, vaiko ryšys su abiem tėvais yra susiformavęs ir pakankamai geras. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, į tai, kad iki mokslų metų pabaigos liko keli mėnesiai, sprendė, kad vaiko noras pakeisti gyvenamąją vietą ir mokyklą, šiuo metu prieštarauja jo interesams. Teismas pažymėjo, kad iš vaiko pateiktos nuomonės nėra aišku, kodėl tokia nuomonė susiformavo, nes vaikas nurodė, kad vienodai bendrauja su abiem tėvais, ryšys nei su vienu iš tėvų nėra nutrūkęs. Dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. Teismas nenustatė aplinkybių, kurių pagrindu maksimalų vaiko bendravimą su atsakovu būtų galima apriboti. Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje, atsakovas charakterizuojamas kaip stropus, pareigingas vyras, alkoholio vartojimo atvejų darbe neužfiksuota, atsakovo tėvų namuose yra tinkamos sąlygos gyventi vaikui, be to šalių siūloma bendravimo tvarka iš esmės nesiskiria. Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Teismas nustatė, kad šalys santuokoje registruojamo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, abi šalys turi prievolių kreditoriams, šalys dirba ir gauna panašų darbo užmokestį: ieškovė apie 345 Eur, o atsakovas 330 Eur per mėnesį. Teismas padarė išvadą, kad šalių turtinė padėtis panaši, ieškovės nurodyti vaiko poreikiai yra pagrįsti, nurodytos išlaidos vaiko poreikiams yra mažesnės, nei yra rekomenduojama. Teismas įvertino tai, kad vaikas vasaros ir kitas atostogas leidžia pas atsakovą, kuris tuo metu vaiką išlaiko, tėvų turtinę padėtį bei realias galimybes teikti tam tikrą išlaikymą, ir nusprendė, kad iš atsakovo turi būti priteistas 150 Eur išlaikymas kas mėnesį. Dėl išlaikymo įsiskolinimo. Teismas iš atsakovo paaiškinimo, vaiko apklausos, rašytinių įrodymų nustatė, kad atsakovas teikė tam tikrą išlaikymą sūnui ir po 2016 metų gegužės mėnesio, kai šalys pradėjo gyventi atskirai. Ieškovė nepaneigė, kad tuo laikotarpiu vaikui atsakovas nupirko kompiuterį, mokyklines prekes, batus, nepaneigė, kad atsakovas duodavo vaikui kišenpinigių, maistui ar kitiems smulkiems poreikiams tenkinti. Be to vaikas patvirtino, kad juo rūpinosi abu tėvai. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, kad teikiamas išlaikymas buvo nepakankamas ir nors atsakovas neteikė pastovaus išlaikymo įstatymo nustatyta forma ir tvarka, tačiau, teismas atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovės prašomą išlaikymo įsiskolinimą atmetė kaip neįrodytą.Dėl šalių kreditorių ir prievolių pobūdžio. Teismas nustatė, kad atsakovas pagal 2016 m. birželio 16 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 16-072479-GV turi 1 018,40 Eur įsipareigojimų bankui ,,Swedbank“, A, o ieškovė turi skolinių įsipareigojimų pagal 2017 m. sausio 3 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB ,,General financing“ ir pagal 2017 m. sausio 4 d. vartojimo kredito sutartį Nr. E701861238 UAB „SB lizingas“. Kadangi visos šalių vartojimo paskolų sutartys sudarytos šalims gyvenant atskirai, todėl teismo vertinimu jos nebuvo panaudotos šeimos interesams. UAB ,,General financing“ ieškovės prievolę pripažino asmenine jos prievole. Kiti kreditoriai savo pozicijos neišreiškė. Teismas sutiko su ieškovės nurodytų prievolių pobūdžio nurodymu, todėl sprendė, kad nėra pagrindo keisti prievolių pobūdį.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovė prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 30 d. sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir šiose dalyse priimti naują sprendimą – šalių santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės; priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus D. J. išlaikymui iki pilnametystės kas mėnesį po 170 Eur ir priteisti iš atsakovo 2 210 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:Teismas spręsdamas klausimą dėl kaltės neatsižvelgė, kad byloje įrodyta, jog atsakovas žiauriai elgėsi su sutuoktine - nuolat naudojo smurtą. Teismas turėjo pripažinti, jog atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo, nes iš esmės pažeidė savo santuokines pareigas ir smurtavo prieš sutuoktinę;Teismas neįvertino aplinkybės, kad teismo posėdžio metu atsakovas pareiškė, kad jis išėjo iš geriau apmokamo darbo tam, kad jam nebūtų priteistas tokio dydžio išlaikymas sūnui, kokio prašė ieškovė. Atsakovas pats pripažino, kad jis gali uždirbti daugiau, ir tai, kad jis pats specialiai pablogino savo finansinę padėtį, siekdamas išvengti išlaikymo mokėjimo. Teismas turėjo priteisti išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 170 Eur ir neatsižvelgti į atsakovo turtinę padėtį, kurią jis pats tyčia pablogino;Teismo išvada, kad ieškovė neįrodė išlaikymo įsiskolinimo, yra nepagrįsta. Byloje buvo pateikta informacija ir įrodymai apie tai, kokias sumas ieškovė gavo iš atsakovo. Byloje nebuvo klausiama vaiko, kiek ir ar išvis tėvas duodavo jam pinigų. Atsakovas pateikė kvitą, kad už kanceliarines prekes sumokėjo 30 Eur. Tai visi jo įrodymai, pateikti byloje. Ieškovė neprašė nupirkti kompiuterio vaikui, jo vaikas nenaudoja mokymuisi ar kitiems lavinantiems užsiėmimams. Atsakovas turėjo pateikti įrodymus ir pagrįsti, kad jis teikė išlaikymą vaikui, tačiau to nepadarė. Nepaisant to, teismas sprendė, kad išlaikymas buvo teikiamas ir jis buvo pakankamas. Tokia teismo pozicija yra ne tik nemotyvuota, tačiau ir nelogiška. Teismas ne tik kad perkėlė įrodinėjimo pareigą ieškovei, tačiau ir visiškai nevertino pateiktų įrodymų turinio, o sprendimą priėmė, į juos neatsižvelgdamas ir nevertindamas. Byloje esantys įrodymai bei šalių paaiškinimai leidžia spręsti apie tai, kad išlaikymas nepilnamečiui vaikui nebuvo teikiamas.Atsiliepime į apeliacinį atsakovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti iš ieškovės jo patirtas procesinių dokumentų parengimo apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Atsiliepime iš esmės pritarė sprendimo motyvams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.Apeliaciniu skundu ieškovė skundžia teismo sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovė nesutinka su priteisto išlaikymo dydžiu bei su atmestu reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Dėl teismo sprendimo dalies, kuria pripažinta, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės

Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kurioje pripažinta, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodo, kad teismas turėjo pripažinti, jog atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo, nes iš esmės pažeidė savo santuokines pareigas ir smurtavo prieš sutuoktinę.Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.92, 3.109 straipsniuose, ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Sutuoktinio pareiga apima lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitas įstatyme įtvirtintas pareigas. Aiškinant CK 3.60 straipsnio 3 dalį, konstatuotina, kad pakanka įrodyti bent vieną iš šioje teisės normoje nurodytų aplinkybių tam, kad būtų laikoma, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu pastarasis nepaneigia kaltės prezumpcijos.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys nuo 2016 metų gegužės mėnesio kartu negyvena ir bendro ūko neveda. Abi šalys pripažino, kad šeimoje buvo piktnaudžiaujama alkoholiu, o dėl smurto šeimoje šalys aiškino skirtingai: ieškovė nurodė, kad smurtaudavo atsakovas, o atsakovas paaiškino, kad konfliktus būdama neblaivi inicijuodavo atsakovė. Kadangi dėl smurto šeimoje rašytinių įrodymų pateikta nebuvo, todėl teismas sprendė, kad abiejų šalių alkoholio vartojimas galėjo įtakoti ir abipusius smurto atvejus šeimoje.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad abi šalys kaltos dėl santuokos nutraukimo, nes piktnaudžiavo alkoholiu, konfliktuodavo nepilnamečio sūnaus akivaizdoje, nebuvo viena kitai lojalios, pagarbios, neteikė viena kitai moralinės ir materialinės paramos, nepakankamai dėjo pastangų auklėdami sūnų.Vertindamas ieškovės apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies nepagrįstumo ir neteisėtumo nustatant šalių kaltę dėl santuokos nutrūkimo, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad jie iš esmės yra susiję su nustatytomis bylos aplinkybėmis ir įrodymų vertinimu. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) reiškia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku (CPK 176 str.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016 ). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016).Ieškovės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia ištirtų įrodymų, tame tarpe ir liudytojų parodymų, pagrindu pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalių santuoka pagrįstai nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.60 str. 2 d., 3.61 str. 2 d.).

Dėl priteisto nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydžio

Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria iš atsakovo S. J. priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui D. J. gim. (duomenys neskelbtini) po 150 Eur kas mėnesį periodinių išmokų nuo ieškinio į teismą padavimo dienos (2017-10-09) iki sūnaus pilnametystės. Apeliantė nurodė, kad teismas neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį, kurią jis tyčia pablogino. Prašo priteistą išlaikymą padidinti nuo 150 Eur iki 170 Eur per mėnesį.Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013).Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, ar yra galimybė priteisti maksimaliai tenkinantį vaiko poreikius išlaikymo dydį, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013).Vertinant šalių turtinę padėtį teismas nustatė, kad šalys santuokoje registruojamo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi. Ieškovė S. J. dirba Simno žemės ūkio mokykloje, gauna apie 345 Eur darbo užmokestį. Atsakovas S. J. dirba ūkininko N.A. N. ūkyje ir gauna apie 330 Eur darbo užmokestį. Šalys turi skolinių įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartis. Šių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šalių turtinė padėtis yra panaši.Byloje nustatyta, kad šalių sūnus D. lanko mokyklą, jis specialiųjų poreikių neturi. Ieškovė nurodė, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį reikia skirti 380 Eur, tačiau šių išlaidų nepagrindė, be to, neįrodė kokio dydžio išlaikymą vaikui skiria ji pati. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo 150 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymui, atsižvelgė į šalių turtinę padėtį ir jų realias galimybes teikti išlaikymą vaikui. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad šalių nepilnametis sūnus atostogas praleidžia pas tėvą ir tuo metu jam teikia išlaikymą atsakovas. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo nenukrypo nuo vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principo, todėl priteistą išlaikymo dydį keisti nėra pagrindo.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 2 210 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016-05-01 iki 2017-02-01, nuo 2017-05-01 iki 2017-07-01, nuo 2017-08-01 iki 2017-09-01. Teismas sprendė, kad atsakovas teikė tam tikrą išlaikymą sūnui ir po 2016 metų gegužės mėnesio, kai šalys pradėjo gyventi atskirai, ką patvirtina prekių D. pirkimo kvitai, piniginės perlaidos ieškovei. Taip pat teismas nurodė, kad sūnui D. buvo pirktas kompiuteris, mokyklinės prekės, batai, visas 2016-2017 metų atostogas, kurios sudaro keletą mėnesių, D. buvo pas atsakovą.Apeliantė nurodė, kad tokia teismo išvada nepagrįsta, nes byloje esantys įrodymai leidžia spręsti apie tai, kad išlaikymas ieškovės nurodytais laikotarpiais nebuvo teikiamas.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas nedetalizavo, kokio dydžio išlaikymą teikė atsakovas ieškovės nurodytu laikotarpiu. Iš AB „Swedbank“ sąskaitos išrašo kopijos matosi, kad atsakovas S. J. teikė išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 150 Eur 2017 metų vasario, kovo ir balandžio mėnesiais (2018-01-23 DOK Nr. 2845), tačiau ieškovė išlaikymo įsiskolinimo už šį laikotarpį neprašo. Taip pat iš atsakovo pateiktų 2017-10-06, 2017-11-07, 2017-12-07 bankų mokėjimo nurodymų išrašų kopijų (2018-01-16, DOK Nr. 1925) matosi, kad ieškovas teikė išlaikymą vaikui po 50 Eur kas mėnesį, tačiau šie mokėjimai atlikti po bylos iškėlimo teisme ir priteisus iš atsakovo laikiną išlaikymą po 130 Eur kas mėnesį iki bus priimtas teismo sprendimas byloje.Atsakovas yra pateikęs 2017-06-07 UAB „Alytaus prekyba“ kvitą, iš kurio matosi, kad buvo nupirkti kedai už 15 Eur ir kvitą UAB „Norfos mažmena“ (2018-01-16, DOK Nr. 1925), iš kurio matosi, kad buvo nupirkti sąsiuviniai už 33,99 Eur, kas įrodo, kad atsakovas sūnui D. nupirko prekių už 48,99 Eur. Nors iš bylos duomenų matosi, kad atsakovas nupirko sūnui kompiuterį, tačiau ši prekė negali būti pripažinta išlaikymu vaikui, nes ji nėra skirta nepilnamečio kasdieninių būtiniausių poreikių tenkinimui.Iš šalių paaiškinimų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sūnus D. 2016-2017 metų atostogas, kas sudaro keletą mėnesių, praleidžia pas atsakovą, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad keturių mėnesių (vasaros atostogų) laikotarpiu yra pagrindas sumažinti ieškovės prašomą priteisti išlaikymo įsiskolinimą, nes sūnui būnant pas atsakovą jis jį išlaikė. Kitokių įrodymų apie atsakovo teiktą išlaikymą nepilnamečiui vaikui ieškovės nurodytais laikotarpiais į bylą nepateikta.Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, jog jo teikiamas išlaikymas nepilnamečiui vaikui ieškovės nurodytais laikotarpiais buvo teikiamas pastoviai ir pakankamas vaiko būtiniausių poreikių tenkinimui, todėl yra pagrindas prašomą priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 12 mėnesių sumažinti iki 8 mėnesių skaičiuojant po 150 Eur kas mėnesį, iš šios sumos išskaičius 48,99 Eur už atsakovo nupirktas prekes. Iš viso iš atsakovo priteistinas 1151,01 Eur išlaikymo įsiskolinimas (CK 3.200 str.).

Dėl procesinės bylos baigties

Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, dėl ko nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą, todėl sprendimas iš dalies naikinamas. Ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą 1151,01 Eur. (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Kita sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Atsakovas S. J. pateikė 2018 m. gegužės 14 d. sąskaitą už teisines paslaugas bei 2018 m. gegužės 14 d. pinigų priėmimo kvitą serija LAT Nr. 482188, iš kurių matosi, kad S. J. už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą turėjo 100 Eur išlaidų. Kadangi apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies (du apeliacinio skundo reikalavimai atmesti, o trečias reikalavimas patenkintas 52 proc.), todėl iš ieškovės atsakovui yra pagrindas priteisti 81,84 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str.). Kadangi ieškovė VGTPT Kauno skyriaus 2018-04-213 sprendimu Nr. 2.1 (NTP-2)-18-T-1892-7558 nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei yra atleista, todėl yra pagrindas iš atsakovo priteisti 26 Eur žyminio mokesčio valstybei (CPK 96 str.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 30 d. sprendimą panaikinti iš dalies.

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 30 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės S. J. ieškinio reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą.

Ieškovės S. J. ieškinio reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą tenkinti iš dalies – priteisti iš atsakovo S. J. a. k. (duomenys neskelbtini) sūnaus D. J. a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą 1151,01 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt vieną eurą 01 centą).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš S. J. a. k. (duomenys neskelbtini) S. J. a. k. (duomenys neskelbtini) 81,84 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš S. J. a. k. (duomenys neskelbtini) 26 Eur žyminio mokesčio valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.