- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-07-26
- Bylos Nr.
- 2-4807-901/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03709-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Karmazaitė
- Atsakovas
- R. P.
- Ieškovas
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Kategorijos
- 77.6pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei R. P. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Kuršėnų vaikų globos namai ir Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas su ieškiniu 2013-05-27 kreipėsi į teismą, prašydamas neterminuotai apriboti atsakovei R. P. motinos valdžią nepilnamečio dukrų E. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. D., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Ieškovo atstovė ieškinį palaiko ir nurodė, kad atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-02-07 įsakymu Nr. A-199, buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Atsakovė turi keturis nepilnamečius vaikus: U. P., gim. (duomenys neskelbtini), kurią šiuo metu pati augina, E. L. ir S. D. bei M. L., gim. (duomenys neskelbtini). 2008-11-04 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimu S. D. ir M. L. buvo paimtos iš šeimos ir pagal laikinąjį apgyvendinimo aktą apgyvendintos Šiaulių vaikų globos namuose, nuo 2009-03-05 M. L. buvo gražinta tėvui A. L.. 2009-05-08 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu R. P. (buvusiai L.) laikinai, dvejiems metams, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos buvo apribota motinos valdžia dukros S. D. atžvilgiu, bei neterminuotai, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, apribota motinos valdžia M. L. atžvilgiu, be to sprendimu neterminuotai buvo apribota tėvo valdžia E. D. dukros S. D. atžvilgiu, S. D. nustatyta nuolatinė institucinė globa Kuršėnų vaikų globos namuose, nustatant šioje įstaigoje ir jos nuolatinę gyvenamąją vietą, o M. L. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta jos tėvo A. L. nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. E. L. 2011-06-16 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimu paimta iš šeimos ir apgyvendinta Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta šioje įstaigoje. 2012-02-15 teismo sprendimu buvo laikinai vieneriems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminuotai apriboti motinos valdžią R. P. dukros S. D. atžvilgiu, bei laikinai dvejiems metams terminuotai apriboti motinos valdžią R. P. dukros E. L. atžvilgiu, nustatant joms nuolatinę institucinę globą. Kuršėnų vaikų globos namai 2013-04-04 raštu bei Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai 2013-05-09 raštu informavo Vaiko teisių apsaugos skyrių, kad atsakovė mergaičių nelanko nuo 2012 m. birželio mėn., nesidomi jų sveikata, moklslais, pasiekimais, priteisto išlaikymo į vaikų asmenines sąskaitas neperveda. Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centras 2013-05-09 rašte Nr. S-184 nurodė, jog R. P. motyvacija dėl vaikų grįžimo į šeimą, bei sprendžiant šeimos problemas yra žema, kadangi klientė vengė bendrauti su socialiniais darbuotojais, nesilaikė susitarimų, nereagavo į pastabas ir patarimus, jos sutuoktinis S. P. smurtavo artimoje aplinkoje, R. P. nelankė globos institucijose augančių savo vaikų, jais nesidomėjo, įpareigojimus vykdė vangiai arba visai nevykdė, todėl socialinių darbuotojų nuomone, būtų tikslinga neterminuotai apriboti motinos valdžią R. P. dukrų S. D. ir E. L. atžvilgiu. Ieškovo atstovė paaiškino, kad vaikai eilę metų auga globos įstaigose, jokių pokyčių nėra, po teismo sprendimų įsiteisėjimo bendravimas su vaikais minimalus, vaikai pasmerkti augti globos įstaigose, nors galėtų būti įvaikinti ar globojami šeimose. Pastebėjo, kad atsakovė buvo paskirta savo brolio globėja, tačiau dėl netinkamo savo elgesio globa buvo nutraukta, be to atsakovė turi įsiskolinimų už socialinį būstą, už vandenį.
A. R. P. atsiliepimo į ieškinį nustatytu laiku nepateikė, tačiau atvykusi į 2013-07-18 vykusį parengiamąjį teismo posėdį, perėjusį į teismo posėdį, su ieškiniu nesutiko, pasinaudoti advokato (taip pat ir valstybės garantuojama) teisine pagalba atsisakė. Nurodė, kad buvo laikotarpis kai ji girtavo, tačiau teigia, kad ji gydėsi anoniminių alkoholikų klube, buvau užsikodavusi ir šitos bėdos nebeturi. Vaikus lankė pagal galimybes, nes buvo nėščia, vyras buvo Švedijoje, jai sunku nuvykti į Kuršėnus, be to atvykus labai jaudinasi dėl tokios situacijos. Teigia, kad vaikus rėmė pinigais. Su Egidija nutrūkęs ryšys, nes namuose daromas remontas, paveldėtoje iš tėvo namo dalyje (19 kv.m. kambarys), esančio (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovė šiuo metu gyvena, be to tame pačiame gyvena atsakovės 88 m. močiutė, kuriai nustatyti specialūs poreikiai, ir kurią ji prižiūri. Socialiniame būste (duomenys neskelbtini), kurį gavo dar iki namo dalies paveldėjimo, teigia šiuo metu negyvenanti, skolų turi apie 3000 Lt. Dėl skolų UAB „Šiaulių vandenys“ kreipėsi į teismą, o Šiaulių miesto savivaldybėje teigė buvusi ir susitarusi, kad skolas mokės dalimis. Šiuo metu gaunu pašalpą už vaiką 97 Lt, be to vyras dirba Švedijoje ir siunčia jai po 1200 Lt kas mėnesį. Dėl vaikų susigrąžinimo nesikreipė, nes nesigaudo tokiuose dalykuose, be to socialinė darbuotoja pasakė, kad vaikus susigrąžinti nėra šansų. Paaiškino, kad nuo brolio globos buvo nušalinta dėl girtavimo.
Šalies argumentai
Tretysis asmuo Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai (toliau Kūdikių namai) su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad 2012-09-15 atsakovė paskutinį kartą aplankė savo dukrą E. L.. Kai šiais metais gegužės 15 dieną atsakovė lankėsi mamų šventėje E. reakcija buvo skausminga, po to psichologė bendravo su mama ir dukra. Atsakovė dukrą aplankė 2013-05-15, 2013-05-20, 2013-06-16, 2012-06-20. Mergaitė nori mamos, jie neranda pateisinamų priežasčių, kodėl mama nelanko dukros, kodėl dukrai meluoja. Revizoriniai mamos pasirodymai sukelia neigiamą vaiko reakciją. Vaiko atžvilgiu motinos valdžios apribojimas būtų teisingas. E. žino apie sesę, tačiau jie neturi lėšų, kad nuvežti ją į Kuršėnus.
Tretysis asmuo Kuršėnų vaikų globos namai su ieškiniu sutiko, jų atstovas nurodė, kad mergaitė skausmingai išgyvena periodinius motinius apsilankymus, stipriai išgyvena, kai mama neatvyksta, jeigu mama pažada ir neatvyksta, mergaitė nevalgo, verkia ir būna nusiminusi. Šiuose globos namuose S. atsirado 2009 metais. Atsakovė savo dukrą paskutinį kartą aplankė 2012-06-27, o 2013 metais, kai buvo kreiptasi į teismą birželio 3 dieną, birželio 11 dieną, birželio 15 dieną, liepos 2 dieną. Mama nepateisina vaiko lūkesčių, galbūt vaikas būtų įvaikintas, jeigu nebūtų užkirstas tam kelias (šio vaiko įvaikinimo galimybėmis jau domėtasi). Mergaitė labai gabi, protinga, turi meninių gebėjimų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, priimdamas sprendimą, vadovaujasi Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kurią LR Seimas ratifikavo 1995 m., nuostatomis, kuriose numatyta, jog imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų - svarbiausia yra vaiko interesai (Konvencijos 3 str.), o sprendžiant vaiko atskyrimo nuo tėvų klausimą, procese turi būti suteikiama galimybė dalyvauti visoms suinteresuotoms šalims (Konvencijos 9, 12 str.). Taip pat teismas remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau CK) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau CPK) įtvirtintomis teisės normomis, reguliuojančiomis šeimos bylų ypatumus, tuo pačiu susijusiomis su prioritetine vaiko teisių gynyba (CK 3.3 str. 1 d., 3.161 str.). CK ir CPK nustatytas aktyvus teismo vaidmuo, užtikrinant vaiko teisių įgyvendinimą, nagrinėjantis ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo teismas nesaistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą, atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaikų interesus (CK 3.183 str. 2 d., CPK XIX skyrius ,,Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“).
Laikinas tėvų valdžios apribojimas tėvams yra skiriamas tuo tikslu, kad tėvai per skirtą terminą pakeistų gyvenimo būdą, dėtų visas įmanomas pastangas ir iniciatyvą užmegzti abipusį ryšį su vaikais, tinkamai pasirengti juos savarankiškai auklėti ir prižiūrėti. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas taikomas tik išimtinais atvejais, kuomet tėvai visiškai nesirūpina vaiku, nedalyvauja ji auklėjant, gyvena amoraliai ir nenori keisti padėties, iš jų gyvenimo būdo, įpročių matyti, kad nėra galimybes tikėtis pokyčių ateityje (CK 3.180 str. 2 d.). Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-95/2009).
Tėvų valdžios turinys nustatytas LR CK 3.155 str. 2 d. – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Teismas pažymi, kad tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaikų teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Vadovaujantis LR CK 3.156 str. 2 d. tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams. Laikinai ar neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvai netenka asmeninių teisių: gyventi su vaikais, dalyvauti jų auklėjime, iš dalies bendrauti su vaikais ir panašiai, bet tėvams išlieka teisė matytis su vaikais. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 str. 3 d.).
A. R. P. yra keturių nepilnamečių vaikų: M. L., gim. (duomenys neskelbtini), S. D., gim. (duomenys neskelbtini), E. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir U. P., gim. (duomenys neskelbtini), kurią šiuo metu pati augina, motina (4, 5, 26, 58 b.l.). R. P. 2011-12-08 yra sudarius santuoką su U. P. tėvu, kuris šiuo metu kaip ji nurodė daugiausia gyvena ir uždarbiauja užsienyje (6, 58 b.l.).
R. P. (buvusi L.) 2007-02-07 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-02-07 įsakymu Nr. A-199, buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Atsakovės šeimai nuolat buvo teikiamos socialinės paslaugos.
2009-04-06 Šiaulių miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-790-772/2009 neterminuotai buvo apribota tėvo valdžia E. D. dukros S. D. atžvilgiu, R. L. (dab. P.) neterminuotai buvo apribota motinos valdžia dukros M. L. atžvilgiu, o M. L. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta jos tėvo A. L. nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (18-26 b.l.).
Dar 2008-11-04 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimu S. D. kartu su M. L. buvo paimtos iš šeimos ir pagal laikinąjį apgyvendinimo aktą apgyvendintos Šiaulių vaikų globos namuose. Nuo 2009-03-05 M. L. buvo gražinta tėvui A. L., kuris prašė grąžinti jam dukrą iš vaikų globos namų, nes jis pats norintis auginti dukrą (20 b.l.). Minėtu 2009-04-06 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu R. P. (buvusiai L.) laikinai, dvejiems metams, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos buvo apribota motinos valdžia dukros S. D. atžvilgiu, jai nustatyta nuolatinė institucinė globa Kuršėnų vaikų globos namuose, nustatant šioje įstaigoje ir jos nuolatinę gyvenamąją vietą, be to iš atsakovės R. P. M. L. ir S. D. priteistas išaikymas po 250 Lt kiekvienai periodinėmis mėnesinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išieškant išlaikymą M. L. turto administratoriui M. L. tėvui ir S. D. turto administratoriui Kuršėnų vaikų globos namams (26 b.l.). Vaikai iš atsakovės buvo paiimti dėl jų nepriežiūros, ji 2008-11-02, nesusitarusi dėl vaikų priežiūros, savavališkai buvo palikusi mergaites pas savo įtėvį A. Š., už ką ji teismo nubausta administracine tvarka; atsakovė neturėjo darbo, nuolat keitė gyvenamą vietą, nesirūpino dukterų sveikata (CPK 182 str. 1 d. 2 p.; administracinė byla Nr. A-2638-741/2008).
2011-06-16 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimu E. L. taip pat paimta iš atsakovės šeimos ir apgyvendinta Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta šioje įstaigoje.
2012-02-15 Šiaulių miesto teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-241-772/2012 buvo laikinai vieneriems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminuotai apribota motinos valdžia R. P. dukros S. D. atžvilgiu, bei laikinai dvejiems metams terminuotai apribota motinos valdžia R. P. dukros E. L. atžvilgiu, nustatant joms nuolatinę institucinę globą atitinkamai Kuršėnų vaikų globos namuose bei Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose; iš atsakovės R. P. E. L. priteistas išlaikymas po 250 Lt periodinėmis mėnesinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išieškant išlaikymą jos turto administratoriui Kūdikių namams (8-17 b.l.). Vaikai iš atsakovės paimti, nes atsakovė vėl juos palikdavo be priežiūros, moteris elgėsi agresyviai su vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais, vartojo necenzūrinius žodžius, buvo neblaivi, dėl motinos valdžios panaudojimo priešingai E. L. interesais, ji teismo buvo nubausta administracine tvarka (administracinė byla Nr.A2.9.-2178-650/2011). Reikia pastebėti, kad atsakovė ir anksčiau Šiaulių miesto apylinkės teismo buvo nubausta administracine tvarka, 2006-05-17 nutarimu jai skirtas įspėjimas už tai, kad ji 2005-12-10 mosuodama diržu, netyčia juo sudavė vieną kartą per veidą savo globotiniui - broliui J. S., gim. 1995-10-15. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-05-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2494-810/2008 R. L. (dab. P.) buvo nušalinta nuo J. S. globėjos pareigų ir jam nustatyta institucinė globa Šiaulių apskrities vaikų globos namuose. Atsakovė nušalinta dėl vaiko nepriežiūros bei globėjos nepakankamo rūpinimosi globotiniu, taip pat dėl to, kad atsakovės namuose buvo girtaujama, triukšmaujama, dėl ko vaikas į mokyklą nueidavo nepailsėjęs, neišsimiegojęs, butai, kuriuose gyveno globotinis J. S. su globėja R. L. ir jos šeima, dažnai keičiami, patikrinimų metu buvo netvarkingi, sąlygos gyventi juose vaikams nebuvo tinkamos, jautėsi tabako kvapas, būdavo girtaujama, moteris neturėjo darbo.
Iš byloje esančių R. P. 2012-11-14, 2013-02-26 ir 2013-05-08 rašytinių paaiškinimų socialiniams darbuotojams matyti, kad moteris skundėsi, kad nuo 2012-11-09 jos vyras S. P. paliko šeimą, be to, jo vardu sutvarkytą pašalpą vaikams naudoja savo, bet ne vaikų poreikiams, taip pat skundėsi, kad jos sutuoktinis 2013-02-26 grįžo namo neblaivus, prieš ją smurtaudavo; paaiškino, kad šiuo metu gyvena Gumbinės 44, Šiauliuose, vaiko neskiepija, nes šis pastoviai sloguoja, jam sukilusi temperatūra, bet pas vaiko gydytoją paskutiniu laiku nebuvo (29-31 b.l.).
Kuršėnų vaikų globos namai 2013-04-04 rašte Nr. IS-257-(2.3.) nurodė, jog R. P. yra visiškai nusišalinusi nuo dukters S. D. priežiūros, auklėjimo ir išlaikymo, nėra nuolatinio bendravimo, R. P. dėl savo nerūpestingo elgesio, neatsakingumo vaiko atžvilgiu, pareigos nevykdymo auklėti ir rūpintis savo vaikais, pažeidė dukters S. teises ir interesu turėti pastovų ir saugų gyvenimą bei jausmus jos atžvilgiu, būti globojamai šeimoje ir būti įvaikintai (34 b.l.). Minėtame rašte taip pat nurodoma, jog, kadangi R. P. yra visiškai nusišalinusi nuo dukters S. auklėjimo, rūpinimosi, materialinio išlaikymo, nuo 2012-06-27 bendravimas su motina visiškai nutrūko, situacija nesikeitė, motina nedėjo jokių pastangų susigrąžinti vaiką į šeimą, mano, kad tikslinga teismo sprendimu neterminuotai apriboti motinos valdžią R. P. vaiko S. D. atžvilgiu. Šios įstaigos atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovė savo dukrą paskutinį kartą aplankė 2012-06-27, o 2013 metais, kai buvo kreiptasi į teismą, pradėjo vėl lankyti dukrą. Mama nepateisina vaiko lūkesčių, vaikui meluoja, kad ateis, tačiau to nepadaro, dėl ko vaikas labai išgyvena.
Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai 2013-05-09 raštu Nr. S-441 informavo, kad R. P. savo dukrą E. L. 2012 m. vasario mėnesį aplankė vieną kartą ir vieną kartą teiravosi telefonu, kovo mėnesį - aplankė vieną kartą ir vieną kartą teiravosi telefonu, balandžio ir gegužės mėnesiais po vieną kartą teiravosi telefonu, daugiau mergaitės nelanko, nesidomi jos sveikata, raida, pasiekimais, priteisto išlaikymo į vaiko asmeninę sąskaitą neperveda (35 b.l.). Šios institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad 2012-09-15 atsakovė paskutinį kartą aplankė savo dukrą E. L.. Kai šiais metais gegužės 15 dieną atsakovė lankėsi mamų šventėje Egidijos reakcija buvo skausminga, po to psichologė bendravo su mama ir dukra. Atsakovė dukrą aplankė 2013-05-15, 2013-05-20, 2013-06-16, 2012-06-20. Mergaitė nori mamos, jie neranda pateisinamų priežasčių, kodėl mama nelanko dukros, kodėl dukrai meluoja. Revizoriniai mamos pasirodymai sukelia neigiamą vaiko reakciją.
Liudytoja V. M. (šiuo metu šią šeimą prižiūrinti socialinė darbuotoja) 2012 metais, gimus dukrai U. P., pastebėjo, kad atsakovės sutuoktinis S. P. pasikeitė, prasidėjo problemos dėl jų santykių, finansų. Atsakovė kitų savo vaikų nelankė. Nuo 2013 metų kovo mėnesio atsakovė su socialiniais darbuotojais ir vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovais pradėjo visai nebendrauti. Atsakovę pasikviesti į tarnybą sudėtinga, net ir gimus dukrai, ji nesirūpina ja tinkamai, nesilanko pas gydytoją, o 2013 metų gegužės mėn. vaiko nepaskiepijo. Atsakovė teigia, kad vaikas sveikas, kad pakeitė šeimos gydytoją, nors kaip paaiškėjo, kad tik atsakovė pakeitė savo gydytoją, o vaikas liko pas tą pačią gydytoją. Atsakovės sutuoktinis į Švediją išvyko praeitą rudenį, kartais išvažiuoja.
Kaip jau minėta, atsakovė bausta dėl vaikų nepriežiūros administracine tvarka, su jos šeima nuolat dirba socialiniai darbuotojai, tačiau ji išvadų nedaro, turi problemų dėl alkoholio vartojimo, nemoka mokesčių už būstą, turi kitų skolų kreditoriams UAB „Šiaulių vandenys“ ir UAB „Bitė Lietuva“, kurios priteistos iš jos teismine tvarka, išieškojimas gali būti nukreiptas į jos nuosavybės teise paveldėtą namo, (duomenys neskelbtini), dalį, be to, jai nemokant mokesčių už socialinį būstą, teismine tvarka gali būti nutraukta jos ir Šiaulių miesto savivaldybės sudarytą socialinio būsto nuomos sutartis ir ji iškeldinta su jos šeimos nariais iš šios gyvenamosios patalpos. Tačiau teismas norėtų pastebėti, kad atsakovė šiuo metu vis tik turi būstą, kuriame gyvena su mažamete dukra U. P., šią dukrą augina pati, šiuo metu ieškosi darbo, ją remia sutuoktinis, teismo posėdžio metu pateikti tai patvirtinantys rašytiniai įrodymai (58 - 62 b.l.). Teigia, kad į teismą dėl vaikų grąžinimo nesikreipė, nes jai socialiniai darbuotojai paaiškino, kad nėra galimybių susigrąžinti vaikų. Su tuo negalima sutikti, nes jei atsakovei rūpėtų susigrąžinti vaikus, ji turėjo teisę kreiptis teisinės pagalbos arba į advokatus arba į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kur jai būtų suteikta nemokama ar iš dalies nemokama pagalba, tačiau ji to nepadarė. Be to, ir šio teisminio proceso metu atsakovė teisine pagalba pasinaudoti atsisakė. Reikia pastebėti, kad pagrindinis šiuo metu atsakovės pajamų šaltinis yra už vaikus gaunamos socialinės išmokos, taip pat jos sutuoktinio, su kuriuo ji negyvena, ir su kuriuo santykiai yra įtempti, siunčiami pinigai. Teismų duomenų bazės LITEKO duomenimis atsakovės sutuoktinis yra ne kartą teistas administracine ir baudžiamąja tvarka, iš jo taip pat yra priteista skola UAB „Bitė Lietuva“, be to, iš jo yra išieškomas išlaikymo įsiskolinimas jo ir buvusios sutuoktinės sūnui E. P., gim. (duomenys neskelbtini), iš ankstesnės santuokos. Visa tai rodo, kad atsakovės pajamos yra nestabilios.
Visuma nurodytų aplinkybių patvirtina, kad atsakovė sąmoningai ir toliau vengia atlikti savo pareigą auklėti vaikus, piktnaudžiauja motinos valdžia, visiškai nesirūpina savo vaikais, jų mokslais, sveikata, jų neišlaiko, dalina vaikams pažadus, kurių netęsi, dėl ko vaikai labai skausmingai išgyvena, domėtis vaikais pradeda tik po Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovų kreipimosi į teismą, dėl kurių jai jau buvo terminuotai apribota motinos valdžia, išvadų dėl savo elgesio nepadarė, nebendrauja su socialiniais darbuotojais.
Reikia pastebėti, kad atsakovė vis tik ne vienodai abejinga savo vaikams. Iš jos paaiškinimų, byloje esančios medžiagos matyti, kad ji jaunesniąją dukrą E. L., kurios globos įstaiga yra Šiaulių mieste, lanko dažniau nei S. D., kurios globos įstaiga yra Kuršėnų miestelyje, be to, E. L. yra gerokai trumpesnį laiką vaikų globos įstaigoje nei S. D.. Atsakovė dukrą E. L. yra aplankius po U. P. gimimo (2012-05-29) ir iki ieškovo kreipimosi į teismą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, kas rodo kad šio vaiko ir motinos ryšiai dar nenutrūkę, teismas mano tikslinga taikyti atitinkamą įstatyme nustatytą tėvų valdžios ribojimo priemonę kartu ją derinant su įstatyme nustatytomis vaiko teisių įgyvendinimo priemonėmis, taip pat ir galimybe atkurti jų ryšius su biologine motina. Todėl teismas mano, kad tikslingiau pagal susidariusią padėtį motinai taikyti laikinąjį (terminuotą) tėvų valdžios apribojimą šios dukros atžvilgiu ir šiuo atveju tikslinga nustatyti ne didesnį nei vienerių metų laikinąjį apribojimą, kad būtų sudarytos faktinės galimybės atsakovei padaryti tinkamas išvadas dėl savo elgesio, jeigu ji nori, kad vaikai augtų su ja. Biologinių tėvų ir vaikų, kurie jau tam tikrą laiką gyvena institucinėje globoje, santykių atnaujinimas reikalauja pasiruošimo, taip pat reikalingas aktyvus ir supratingas visų suinteresuotų asmenų bendradarbiavimas. Teismas pažymi, kad teismo sprendimas dėl nuolatinės globos nustatymo neįgyja res judicata galios, todėl tėvai gali kreiptis į teismą dėl nuolatinės globos panaikinimo, kai tik išnyks aplinkybės, dėl kurių ji nustatyta.
Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją, todėl laikinas (terminuotas) motinos valdžios apribojimas taikomas kaip prevencinė priemonė vienam iš tėvų, kad ji pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Teismas atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, pažeidžiamas vaikų teises ir interesus bei pačių pažeidimų pobūdį, taip pat į galimybes ateityje panaikinti vaikų teisių ir interesų pažeidimus, bei siekiant perspėti atsakovę dėl netinkamo motinos valdžios įgyvendinimo, mano, jog dabartinėje situacijoje tikslingą laikinai (terminuotai) vieneriems metams apriboti atsakovei motinos valdžią dukros E. L. atžvilgiu.
Teismas nori pažymėti, kad visai kitokia situacija ir santykis tarp atsakovės ir jos kitos dukros S. D., kuri vaikų globos įstaigoje yra apie ketveri metai. Mergaitė skausmingai išgyvena periodinius motinius apsilankymus, stipriai išgyvena, kai mama neatvyksta, jeigu mama pažada ir neatvyksta, mergaitė nevalgo, verkia ir būna nusiminusi. Globos įstaigos atstovo teigimu atsakovė savo dukrą aktyviau pradėjo lankyti tik 2013 metais, kai buvo kreiptasi į teismą dėl neterminuoto motinso valdžios apribojimo, - birželio 3 dieną, birželio 11 dieną, birželio 15 dieną, liepos 2 dieną. Nesutiktina su atsakovės teiginiais, kad ji neturi galimybių nuvykti dukros aplankyti, nes jos jauniausioji dukra jau yra virš metų, be to, Kuršėnai nuo Šiaulių nėra toli. Globos įstaigos direktorius atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovė 2012 m. S. D. lankė tik penkis kartus, paskutinį kartą aplankė 2012-06-27 (44 b.l.). Atsakovei bandyta kelis kartus prisiskambinti, tačiau telefonu nieks neatsiliepdavo. S. D. labai laukia mamos, jos viltys gyventi kartu senka, situacija kartojasi ir tai mergaitei sukelia labai daug pergyvenimų. R. P. yra visiškai nusišalinusi nuo dukters S. D. priežiūros, auklėjimo ir išlaikymo, nėra nuolatinio bendravimo, R. P. dėl savo nerūpestingo elgesio, neatsakingo vaiko atžvilgiu, pareigos nevykdymo auklėti ir rūpinti šiuo vaiku, pažeidė dukters S. D. teises ir interesus turėti pastovų ir saugų gyvenimą bei jausmus motinai. Atsakovė nepateisina S. D. lūkesčių, galbūt vaikas būtų įvaikintas, jeigu nebūtų užkirstas tam kelias (šio vaiko įvaikinimo galimybėmis jau domėtasi). Kaip nurodė vaiko globos įstaigos atstovas ši mergaitė labai gabi, protinga, turi meninių gebėjimų.
Tėvų pareiga yra dorai auklėti, prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti juos, sudaryti palankias sąlygas jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str.). Bylos duomenys leidžia nustatyti, kad atsakovė neatlieka motinos pareigų numatytų CK 3.155 str., ji ne tik nesirūpina S. D. bei kitais savo vaikais (vieno vaiko (dukros M. L.) atžvilgiu jos motinos valdžia apribota neterminuotai, kito – kaip ir S. D. atžvilgiu apribota terminuotai), labai retai lanko juos globos įstaigose, nusišalinusi nuo jų auklėjimo. Atsakovei buvo suteikta galimybė pakeisti savo gyvenimo būdą, gyvenimo sąlygas, tačiau teismas mano, kad jai suteiktos galimybės atsakovė neišnaudojo ar nenorėjo išnaudoti. Nuo to momento kaip atsakovė pateko į Vaiko teisių apsaugos skyriaus įskaitą, jokio žymaus teigiamo poslinkio jos gyvenime neįvyko: atsakovė ir toliau vaikais nesirūpina, ryšys tarp jos vaikų silpnėja, vaikai motiną pamiršta, atsakovė išlaikymo vaikams neteikia. Atsakovė savo elgesiu, savo veiksmais daro ir ateityje darys žalą S. D. ir nėra duomenų, kad ateityje jos elgesys galėtų pasikeisti. Tretieji asmenys sutinka su ieškiniu. Dėl to, atsižvelgiant į šio nepilnamečio vaiko interesus, todėl atsakovei taikytinas neterminuotas motinos valdžios apribojimas jos nepilnamečio vaiko S. D. atžvilgiu (CK 3.180 str.).
Atsakovei išaiškintina, kad apribojus motinos valdžią, motinai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku (CK 3.180 str. 3 d.). Įsiteisėjus sprendimui dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaikas įtraukiamas į galimų įvaikinti vaikų apskaitą (CK 3.180 str. 3 d., 3. 219 str. 2 d.). Tačiau neterminuotas motinos valdžios apribojimas ir vaiko perkėlimas globai į globos įstaigą yra laikina priemonė, todėl pasikeitus aplinkybėms (motinai pradėjus gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, pradėjus dirbti ir esant įrodymams, kad motina gali pradėti tinkamai rūpintis vaiku), vaikas motinos rašytiniu prašymu teismui gali būti grąžintas į biologinę šeimą, jeigu šis vaikas dar nebus įvaikintas (CK 3.181 str. 3.182 str. 4 d.). Vaikų teisių apsaugos skyrius turi pareigą retkarčiais peržiūrėti atsakovės situaciją, patikrinti, ar ji nepagerėjo, nes vaiko ir motinos suvienijimo galimybės palaipsniui sumažės ir galiausiai išnyks, jei šiems nebus iš viso leidžiama matytis arba bus leidžiama matytis taip retai, kad nutrūks natūralus jų ryšys.
Kadangi atsakovės vaikų nuolatinės institucinės globos nustatymo, konkrečių vaikų globos institucijų paskyrimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo iš atsakovės klausimai yra išspręsti minėtu 2012-02-15 Šiaulių miesto teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-241-772/2012, ieškovės atstovės ir trečiųjų asmenų atstovų teigimu, kitos globos institucijos E. L. kolkas nereikia nustatyti, be to, to ir neprašo ieškovas, todėl šie klausimai šioje byloje nėra spręstini.
Teismui ieškovo ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės valstybei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 72,00 Lt žyminio mokesčio -, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas, ir 5,70 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 82 str., 83 str. 1 d. 2 p., 5 p., 85 str.1 d. 3 p., 93 str. 1d., 96 str).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259-260 str., 263 str., 268-271 str., 279 str., 268 str. 5 d., 406-407 str.,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Neterminuotai nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos apriboti motinos valdžią R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko S. D., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Laikinai vieneriems metams nuo 2013-07-26 teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos apriboti motinos valdžią R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko E. L., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Kitoje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 72,00 Lt (septyniasdešimt du litus) žyminio mokesčio ir 5,70 Lt (penkis litus ir 70 centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.