Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. Ivanovai ir atsakovei R. P. (ankstesnė pavardė L.), bei tretiesiems asmenims: Šiaulių m. savivaldybės Sutrikusio vystymosi kūdikių namai atstovei S. Pelanytei, Kuršėnų vaikų globos namų atstovui R. Šemetai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau- ŠVTAS) ieškinį atsakovei R. P. dėl neterminuoto ir laikinojo motinos valdžios apribojimo, vaikų nuolatinės globos ir jų gyvenamosios vietos nustatymo, turto administratoriaus paskyrimo bei išlaikymo vaikams priteisimo, tretieji asmenys: Šiaulių m. savivaldybės Sutrikusio vystymosi kūdikių namai (toliau- ŠSVKN), Kuršėnų vaikų globos namai (KVGN).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismą, nurodydamas, kad R. L. (dabartinė pavardė P.) turi tris nepilnametes dukras M. L., gim. 2000-09-06, ir S. D., gim. 2004-06-07, bei E. L., gim. 2009-11-13. M. L. tėvas - A. L., o S. D. tėvas - E. D., o E. L. įteisinto tėvo neturi. R. L. su A. L. yra išsituokusi, o su Edvinu D. R. L. santuokos nesudarė. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2002-04-08 sprendimu R. L. buvo paskirta brolio J. S., gim. 1995-10-15, nuolatine globėja. Kadangi atsakovė R. L. nepakankamai rūpinimosi globotiniu ir netinkamai vykdė globėjos pareigas, dėl to ieškovo prašymu teismas atleido atsakovę iš nuolatinės globėjos pareigų broliui J. S.. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-05-21 nutartimi atsakovės R. L. broliui buvo nustatyta nuolatinė globa Šiaulių vaikų globos namuose.

2009-03-05 Skyrius kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos nepilnamečiui vaikui nustatymo, nuolatinės vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, turto administratoriaus paskyrimo ir išlaikymo vaikams priteisimo, kadangi R. L. jau ne vieną kartą buvo panaudojusi savo valdžią priešingai vaikų interesams, netinkamai rūpinosi dukterimis M. L. ir S. D., kurios jau du kartus buvo apgyvendintos Šiaulių vaikų globos namuose.

2009-03-04 A. L. pateikė Skyriui prašymą grąžinti jam dukterį M. L. iš globos namų, kadangi jis norintis pats auginti savo dukterį.

2009-03-04 skyriaus posėdyje apsvarstęs A. L. prašymą, atsižvelgdamas į Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų nuomonę, į Skyriaus specialistų išvadas, į M. L. interesų pirmumą, Skyrius A. L. prašymą tenkino ir nusprendė nuo 2009-03-05 grąžinti M. L. tėvui A. L..

2009-04-06 Šiaulių miesto apylinkės sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-790-772/2009 laikinai dvejiems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos buvo apribota motinos valdžia R. L. dukros S. D. atžvilgiu. Neterminuotai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos buvo apribota motinos valdžia R. L. dukros M. L. atžvilgiu bei tėvo valdžia E. D. dukros S. D. atžvilgiu. S. D. nustatyta nuolatinė institucinė globa Kuršėnų vaikų globos namuose, esančiuose Pramonės g. 2, Kuršėnuose, Šiaulių rajone, nustatant šioje įstaigoje ir jos nuolatinę gyvenamąją vietą. Kuršėnų vaikų globos namai, esantys Pramonės g. 2, Kuršėnuose, Šiaulių rajone, buvo paskirti S. D. nuolatiniu globėju bei turto administratoriumi. M. L. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo nustatyta su jos tėvu A. L.. Iš R. L. buvo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai S. D. kiekvieną mėnesį po 250 Lt periodinėmis išmokomis mokamomis iki jos pilnametystės, išieškant išlaikymą vaiko nuolatiniam globėjui ir turto administratoriui Kuršėnų globos namams. M. L. iš jos motinos R. L. buvo priteista kiekvieną mėnesį po 250 Lt periodinėmis išmokomis mokamomis iki jos pilnametystės, išieškant išlaikymą vaiko tėvui A. L. ir paskiriant jį tvarkyti uzufrukto teise vaikui skirtą išlaikymą. Buvo pakeistas 2004-10-01 Šiaulių miesto apylinkės įsakymas dėl priteisto iš E. D. išlaikymo nepilnametei dukrai S. D. ir padidintas išlaikymas nuo 125 Lt iki 400 Lt periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.

Atsakovei laikinai, dvejiems metams, apribojus motinos valdžią jos dukters atžvilgiu, atsirado teisiniai tėvų valdžios apribojimo padariniai, kurie susiję su asmeninėmis tėvų teisėmis auklėjant ir auginant vaikus. R. L. neteko asmeninių teisių: gyventi su vaiku, dalyvaujant jo auklėjime, iš dalies bendrauti su vaiku ir panašiai. Bet motinai išliko teisė matytis su vaiku. Tačiau Kuršėnų vaikų globos namų 2011-05-04 rašte Nr. IS-289-(2.3.) pateikta informacija, kad S. apsigyvenus globos įstaigoje, motina mergaitę aplankė 8 kartus. 3 kartus su ja matėsi, mergaitės viešnagės pas senelį metų.

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį, išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Atsakovė 2009-04-06 Šiaulių miesto apylinkės sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-790-772/2009 priteisto išlaikymo nemoka, S. D. yra visiškai išlaikoma valstybės. Pažymėtina, jog teismų praktikoje yra suformuotos nuostatos kas sudaro pagrindą tėvų valdžios apribojimui. Taip tai gali būti išlaikymo neteikimas tėvams į sunkią turtinę padėtį patekus dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto švaistymo), tėvų neatsakingumas vaikų atžvilgiu, nederamas, žalingą įtaką darantis tėvų elgesys, taip pat jei tėvai nevykdė pareigos auklėti vaikus, jais nesirūpino, amoraliu elgesiu darė žalingą įtaką vaikams, dėl to buvo pažeistos nepilnamečių vaikų teisės ir interesai, nesudarytos tinkamos sąlygos nepilnamečių vaikų auklėjimui, priežiūrai, ugdymui. Be to, tėvų pareigų nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms jau laikytina kaltais veiksmais. Tėvų rūpinimasis vaikais, jų auklėjimas yra prigimtinė pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas tokiais argumentais kaip: bedarbystė, lėšų ar nuosavo būsto neturėjimas ir pan.

CK 3. 180 straipsnyje 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, įtvirtinančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas, auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų turi būti taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas.

Motyvuojamoji dalis

Pažymėtina, kad Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją - tėvų valdžios apribojimą. Šios kategorijos bylose kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vieno to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais.

Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centras 2011-06-22 rašte Nr. S-235 informuoja, jog Socialinio darbo metu R. L. buvo nuolat motyvuojama nepiktnaudžiauti alkoholiu, vykdyti socialinių darbuotojų duotus įpareigojimus, rūpintis ir palaikyti ryšį su dukra S. D.. Moteriai buvo teikiamos informavimo, konsultavimo, socialinių ir motinystės įgūdžių ugdymo ir kitos socialinės paslaugos. Pastaruoju metu buvo pastebėta, jog R. L. pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu. Dirbant su R. L. šeima buvo išnaudotos visos galimybės padėti šiai šeimai, tačiau moteris gyvenimo būdo ir požiūrio į tinkamą savo vaiko priežiūrą nepakeitė. Atsižvelgiant į esamą situaciją, R. L. negali sudaryti tinkamų sąlygų visapusiškam vaiko vystymuisi. Socialinių darbuotojų nuomone, R. L. tikslinga neterminuotai apriboti motinos valdžią dukters S. D. atžvilgiu.

Atsižvelgdami į išdėstytą, manome, kad galima daryti išvada, jog atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo savo vaiko priežiūros, išlaikymo, auklėjimo, t.y. visiškai juo nesirūpina. Atsakovė dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo kreipėsi tik tada, kai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius informavo R. L., jog Skyrius žada kreiptis į Teismą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo R. L., dukters S. D. atžvilgiu. Skyrius geranoriškai sutiko iki 2011-06-30 palaukti, suteikti galimybę moteriai pačiai kreiptis į Teismą dėl dukters susigrąžinimo, tačiau jau 2011-06-15 iš Socialinių paslaugų centro buvo gautas raštas Nr. S-220 dėl R. L. netinkamo gyvenimo būdo, girtavimo, nepilnamečio vaiko nepriežiūros. Tą pačią dieną, apie 13.15 val. Skyriaus specialistams nuvykus minėtu adresu, iš pradžių niekas neatidarė durų. Sutikti R. L. kaimynai teigė, jog moteris tikrai yra namie su vaiku, kadangi dieną buvo girdėti kaip verkia mergaitė, tik R. L. nieko neįsileidžia. Specialistai bandė susitarti gražiuoju, jog moteris atidarytų duris, kad galima būtų įsitikinti nepilnametės E. L. saugumu. Tačiau R. L. nereagavo į specialistų prašymus ir paliepimus. Buvo nutarta kreiptis pagalbos į policijos pareigūnus.

Telefoninio pokalbio su policijos pareigūnu metu, atsidarė R. L. buto durys, moteris išėjo nešdama savo nepilnametę dukrą E. ant rankų. R. L. atrodė neblaivi, kalbėjo nerišliai, Skyriaus specialistus plūdo necenzūriniais žodžiais, savo nepilnametės dukters akivaizdoje. Specialistams paprašius sustoti ir pasikalbėti, nepakluso. Bandžiusiai specialistei ją sustabdyti, ją nustūmė ir tekina nubėgo nepaleisdama vaiko iš rankų.

2011-06-16 pakartotinai buvo gautas pranešimas dėl R. L. netinkamo gyvenimo būdo, vaiko nepriežiūros. Apie 15.30 val. nuvykus adresu Radviliškio g. 124-7, Šiauliuose, Skyriaus darbuotojus pasitiko matomai neblaivi R. L.. Moteris elgėsi agresyviai, vartojo necenzūrinius žodžius, pasipriešino specialistams paprašius parodyti jos mažametę dukterį E. L.. Skyriaus specialistai iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę padėjo surasti E. L.. Vaikui buvo iškilusi reali grėsmė, motina nesugebėjo tinkamai pasirūpinti savo vaiku. Pareigūnams sulaikius R. L. dėl nuolatinio motinos girtavimo, netinkamos vaiko priežiūros, nesirūpinimo vaiko sveikata, iškilus grėsmei vaiko sveikatai ir gyvybei, buvo nuspręsta paimti vaiką iš motinos R. L. ir pagal laikinojo apgyvendinimo aktą Nr. 18, E. L. apgyvendinti Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, esančiuose Vilniaus g. 303, Šiauliuose. Nuo 2011-06-16 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-06-21 įsakymu Nr. A-713, E. L. nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju ir turto administratoriumi paskirti Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai, esantys Vilniaus g. 303, Šiauliuose. Dėl motinos valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams, R. L. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 1 d. 2011-08-03 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarimu R. L. paskirtas įspėjimas.

2011-06-29 R. L. užsiregistravo darbo biržoje, nuo 2011-07-18 iki 2011-09-30 moteris buvo įdarbinta pagal viešųjų darbų programą. 2011-07-04 jai taikytas specifinis antialkoholinio preparato DISULFIRAM (ESPERAL) gydymas, kuris galios iki 2011-10-04. Tačiau jau 2011-08-01 į Skyrių paskambinęs anonimas pateikė informaciją, jog R. L. bute, po nepilnametės E. L. paėmimo iš motinos R. L., pakankamai dažnai girtaujama.

2011-08-01 nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), Skyriaus specialistams niekas neatidarė durų. Sutiktas kaimynas patvirtino, jog pastaruoju metu R. L. bute dažnai yra geriama, triukšmaujama, vyksta muštynės.

2011-08-02 Socialinių paslaugų centras rašte Nr. S-267 pateikė informaciją, jog jų nuomone E. L., gim. 2009-04-06, grąžinti į šeimą negalima kadangi teigiami pokyčiai vyksta neilgą laiko tarpą. R. L. jau ne pirmą kartą buvo įsipareigojusi tinkamai vykdyti motinos pareigas, tačiau įsipareigojimai vykdomi nebuvo.

2011-08-04 UAB „Bendrabutis“ rašte Nr. 200 informavo, kad R. L., 2011-09-30 dienai už komunalines paslaugas yra skolinga 178,17 Lt.

2011-08-09 UAB „Šiaulių vandenys“ rašte Nr. S-2992 informavo, kad R. L. iki 2011-08-01 už jų bendrovės atliekamas paslaugas yra skolinga 77,30 Lt.

2011-08-11 AB „Šiaulių energija“ rašte Nr. SD-17-2281 (4.5) pateikė informaciją, jog R. L., gyv. (duomenys neskelbtini) už tiektą šilumos energiją iki 2011-07-31 yra susidariusi 199,68 Lt skola. Skola susidarė buto nuomininkei nemokant paskaičiuotų mokėjimų už buto šildymą nuo 2011-02-01 iki 2011-04-30.

2011-08-12 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius protokoliniu sprendimu Nr. VVT-70, nusprendė, 2011-07-13 R. L. prašymo dėl dukters E. L. susigrąžinimo, netenkinti. Buvo priimtas sprendimas Skyriui kreiptis į Šiaulių miesto apylinkės teismą dėl laikino motinos valdžios apribojimo R. L., dukters S. D. atžvilgiu, nuolatinės globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo, nuolatinės gyvenamosios vietos bei išlaikymo priteisimo.

Kaip jau minėta, atsakovė visiškai nesirūpina savo vaikais. Dėl motinos gyvenimo būdo E. taip pat negali gyventi namuose. Kadangi tarp R. L. ir jos dukros E. L., emocinis ryšys yra nenutrūkęs, moteris vaiką Kūdikių namuose lanko, tačiau jau ne pirmą kartą žada tinkamai vykdyti motinos pareigas, be to R. L. šiai dienai turi nemažai įsiskolinimų už komunalines bei kitas jos būstui teikiamas paslaugas, manome, kad motinos valdžia R. L. dukters E. L. atžvilgiu ribotina laikinai.

Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją, todėl laikinas motinos valdžios apribojimas taikomas kaip prevencinė priemonė vienam iš tėvų, kad jis pasikeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Atsižvelgdami į faktines bylos aplinkybes, manome, jog yra pažeidžiamos vaiko teises ir interesai bei į pačių pažeidimų pobūdį, taip pat į galimybes ateityje panaikinti vaiko teisių ir interesų pažeidimus, bei siekiant perspėti atsakovę dėl netinkamo motinos valdžios įgyvendinimo, manome, jog dabartinėje situacijoje tikslinga laikinai dvejiems metams apriboti atsakovei motinos valdžią dukters E. atžvilgiu.

Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo pagrindai yra nurodyti CK 3. 254 straipsnyje. Iš šiame straipsnyje nurodytų pagrindų, kurių sąrašas laikytinas baigtiniu, analizės darytina išvada, kad tėvų valdžios apribojimo laikinoji globa negali būti nustatoma (skiriama). Be to, CK 3.262 str. nurodyta, kad laikinoji globa (rūpyba) nustatoma rajono (miesto) savivaldybėje jos valdybos (mero) sprendimu (potvarkiu) pagal valstybinės vaikų teisių apsaugos institucijos teikimą, t.y. neteismine tvarka. Teismas nustato (skiria) tik nuolatinę globą. Kadangi esamomis sąlygomis E. L. negali grįžti į biologinę šeimą, reikalinga jai nustatyti nuolatinę globą ir paskirti nuolatinį globėją bei turto administratorių.

2011-07-15 Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartimi Civilinėje byloje Nr. 2-1290-291/2011 buvo priimtas pareiškėjos R. L. pareiškimas suinteresuotam asmeniui Kuršėnų vaikų globos namams, Institucijai, duodančiai išvadą Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nuolatinės globos panaikinimo.

Siekiant greičiau, efektyviau ir ekonomiškiau išnagrinėti bylas, teismo prašome, esant galimybei civilines bylas išnagrinėti kartu.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą ir vadovaudamasis LR CK 3.180 str., 3.182 str. 2 d., 3. 183 str., 3. 184 str., 3.192 str., 3.195 str., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.252 str. 1 d. 2 p., bei 2 d. 3 p., 3.256 str., 3. 257 str. 3 d., 3.261 str., 3. 263 str., ieškovas teismo prašė:

Neterminuotai apriboti motinos valdžią R. L., a/k (duomenys neskelbtini) dukters S. D., gim. 2004-06-07, atžvilgiu.Laikinai dvejiems metams apriboti motinos valdžią R. L., a/k (duomenys neskelbtini) dukters E. L., gim. 2009-06-11, atžvilgiu.Nustatyti E. L., gim. 2009-06-11, nuolatinę institucinę globą Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, esančiuose Vilniaus g. 303, Šiauliuose.E. L., gim. 2009-06-11, nuolatiniu globėju ir turto administratoriumi paskirti Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi namus, esančius Vilniaus g. 303, Šiauliuose, ten pat nustatyti ir vaiko gyvenamąją vietą.Priteisti iš R. L., a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymą E. L. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Lt iki jos pilnametystės nuo ieškinio pateikimo teismui dienos.Iš atsakovės R. L. priteisto išlaikymo dukrai E. L. išieškotoju ir vaikui priklausančio turto administratoriumi paskirti Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namus, esančius Vilniaus g. 303, Šiauliuose.

Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu pakartojo ieškinyje išdėstytus reikalavimus, nurodė byloje esančius rašytinius įrodymus ir prašė teismo ieškovo ieškinį tenkinti visiškai. Taip pat teigė, kad atsakovė R. P. (buv. pavardė L.) po ankstesnių teismo posėdžių nepadarė jokių išvadų ir nėra jokių įrodymų, jog ji norėtų susigrąžinti į šeimą vaikus. Ieškovo atstovė nurodė, kad Šiaulių m. Vaikų teisių apsaugos skyrius atsakovės R. P. šeimą stebi jau senokai, teigė, kad iki kreipimosi į teismą dienos atsakovė nelanko vaikų esančių globos įstaigose, nebendrauja su jais bei neteikia vaikams jokios paramos. Nurodė, jog atsakovės elgesys keičiasi tik tuomet, kai yra iškeliama byla dėl motinos valdžios apribojimo. Teigė, kad atsakovei vaikai visai nerūpi. Kadangi atsakovė nekeičia gyvenimo būdo, savo netinkamu elgesiu kenkia vaikams, netgi sudaro tokias sąlygas, kurios kelia pavojų vaikų sveikatai, dėl to prašė teismo ieškinį tenkinti visiškai.

Atsakovė R. P. nors atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau su juo sutiko iš dalies ir prašė teismo tik terminuotai apriboti jai motinos valdžią dukters S. atžvilgiu, kadangi nori po kurio laiko dukrą susigrąžinti atgal į šeimą. Iš dalies pripažino, kad yra pati kalta dėl susidariusios padėties, tačiau nemano, kad dėl to reikėtų neterminuotai jai apriboti motinos valdžią dukters S. atžvilgiu. Atsakovė prašė neišskirti jos ir dukters S.. Teigė, kad pakeitė gyvenimo būdą, pradėjo lankyti vaikus globos namuose, ateityje sieks susigrąžinti dukras į dabartinę gyvenamąją vietą. Taip pat teigė, kad norėtų įsidarbinti, tačiau kol kas negali, nes šiuo metu laukiasi kūdikio nuo S. P. su kuriuo neseniai sudarė santuoką. Atsakovė nurodė, kad dabartinis jos sutuoktinis taip pat myli jos vaikus, lėšų pragyvenimui jiems pakanka, o prasidėjus pavasariui sutuoktinis vėl pradės dirbti statybose kur gauna gerą darbo užmokestį. Be to, jeigu reikės jis galės išvykti į užsienį ir uždirbti šeimai pinigų pragyvenimui. Paaiškino, kad yra priėmusi velionio tėvo palikimą, planuoja esant galimybei parduoti paveldėtą nekilnojamojo turto dalį ir įsigyti nedidelį gyvenamąjį namą kaimiškoje vietovėje. Nurodė, kad pagerėjo jos santykiai su seserimi, kuri irgi neatsisako jai padėti, tačiau kol kas jai tokia parama nereikalinga. Mano, kad galės dukroms sudaryti dabartinėje gyvenamojoje vietoje tinkamas sąlygas augti ir vystytis. Dėl kitų ieškovo reikalavimų pretenzijų nereiškė. Papildomai nurodė, kad šiuo metu yra įteikusi Šiaulių raj. apylinkės teismui ieškinį dėl laikinojo motinos valdžios apribojimo panaikinimo dukters S. atžvilgiu, tačiau pastarąją bylą teismas sustabdė, iki bus išnagrinėta ši byla.

Liudytojas S. P. parodė teismui, kad kol kas nedirba, tačiau neužilgo pradės dirbti, nes jo darbo pobūdis yra sezoninis, tai yra atlieka namų fasadų apšiltinimą. Šiuo metu irgi gauna neapmokestinamų pajamų, kurios nėra pastovios, tačiau pajamų pragyvenimui pakanka. Nurodė, kad jam žada padėti sesuo gyvenanti užsienyje, o jeigu reikės tai ir jis važiuos į užsienį užsidirbti pinigų šeimos išlaikymui.

Trečiasis asmuo Šiaulių m. savivaldybės Sutrikusio vystymosi kūdikių namai (ŠSVKN) atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutinka su ieškovo ieškinio reikalavimais ir prašė teismo juos tenkinti. Teismo posėdžio metu atstovė palaikė ieškovo ieškinio reikalavimus.

Trečiasis asmuo Kuršėnų vaikų globos namai (KVGN) atsiliepime į ieškinį taip pat nurodė, kad sutinka su ieškiniu ir pažymėjo, kad neprieštarauja ieškovo reikalavimams, kurie susiję su šios įstaigos funkcijomis dėl atsakovės nepilnamečio vaiko globos. Teismo posėdžio metu atstovė irgi palaikė ieškovo ieškinio reikalavimus.

Ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pažymėtina, kad LR CK 3.183 str. 2 d. reglamentuoja, jog nagrinėjantis ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo teismas nesaistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą, atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaikų interesus. LR CPK normose, reglamentuojančiose bylų, kylančių iš šeimos santykių, nagrinėjimo ypatumus, taip pat nustatyta teismo teisė, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą sudarančias ir teisme paaiškėjusias bylos aplinkybes, priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, bet yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (LR CPK XIX skyrius ,,Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“). LR CK ir LR CPK įtvirtintos teisės normos, kuriose nustatytas aktyvus teismo vaidmuo, užtikrinant vaiko teisių įgyvendinimą.

Tėvų valdžios turinys nustatytas LR CK 3.155 str. 2 d. – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Teismas pažymi, kad tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaikų teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Vadovaujantis LR CK 3.156 str. 2 d. tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams. Tačiau teisinė padėtis pasikeičia kada teismas laikinai ar neterminuotai apriboja tėvų valdžią jų vaikų atžvilgiu. Atsakovei kol kas tėra laikinai apribota motinos valdžia jos vaikų atžvilgiu. Tokiu atveju jai atsiranda teisiniai tėvų valdžios apribojimo padariniai, kurie susiję su asmeninėmis tėvų teisėmis auklėjant ir auginant vaikus. Atsakovei laikinai (terminuotai) apribojus tėvų valdžia vaikų atžvilgiu, motina netenka asmeninių teisių: gyventi su vaikais, dalyvauti jų auklėjime, iš dalies bendrauti su vaiku ir panašiai. Bet motinai išlieka teisė matytis su vaikais. Pagrindinis laikinojo ir neterminuoto tėvų valdžios apribojimo padarinių skirtumas, kad neterminuotai apribojus tėvų valdžią vaiką galima įvaikinti be tėvų sutikimo. Remiantis ieškovo atstovės paaiškinimais, atsakovė turėjo daug teisių ir pareigų dėl savo vaikų, kuriomis ji galėjo naudotis ir iki bylos iškėlimo teisme, tiek pati asmeniškai, tiek ir per jos artimus giminaičius. Ieškovo atstovė ir trečiųjų asmenų atstovai nurodė bei pateikė teismui duomenis, kad atsakovė R. P. tik neseniai aktyviau pradėjo lankyti vaikus globos įstaigose, t.y. kuomet ieškovas iškėlė teisme bylą dėl motinos valdžios apribojimo. Iš to seka išvada, kad atsakovės elgesys bendraujant su vaikais keičiasi tik tada kai iškyla grėsmė neterminuotam motinos valdžios apribojimui. Toks atsakovės elgesys kuomet ji nebendrauja su vaikais, laikytinas netinkamu ir iš dalies žalingu vaikams. Ieškovas kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė ir tai, kad atsakovė nuo laikinojo vaikų apgyvendinimo momento (nuo 2009-05-06 S. D. ir nuo 2011-06-16 E. L.) institucinės globos įstaigose, vaikais nesidomėjo, nesirūpino, beveik nebendravo, išskyrus tą momentą, kuomet atsakovei iškelta bylą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo. Taip pat atsakovė nemokėjo jiems išlaikymo, nedalyvavo jų auklėjime. Todėl darytina išvada, kad atsakovė ir toliau tinkamai neįgyvendina tėvų valdžios numatytos LR CK 3.155 str. 2 d., dėl ko jos nepilnamečiai vaikai buvo laikinai apgyvendinti ir toliau gyvena nuolatinės globos institucijose. Teismo nuomone, tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei. Tačiau tėvų valdžios apribojimas atsakovei taikytinas priklausomai nuo susiklosčiusių nepalankių aplinkybių už vengimą vykdyti savo pareigas vaikų atžvilgiu (LR CK 3.180 str.).

Nagrinėjamoje byloje ieškinys dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo yra pareikštas motinai (atsakovei), tačiau tik dukters S. atžvilgiu, o dukters E. atžvilgiu prašoma laikinai apriboti motinos valdžią. Dėl to sprendžiant ginčą dėl tėvystės teisių apribojimo būtina nustatyti ieškinyje nurodomus motinos priešingus teisei veiksmus, t. y. vengimą atlikti savo pareigas auklėti vaikus; nesirūpinimą vaikais ir pan. Iš bylos duomenų nustatyta, kad vaikai negyvena su motina dėl susiklosčiusių aplinkybių, t. y. dėl to, jog motina ilgą laiką neturėjo darbo ir pragyvenimui reikalingų lėšų. Nors nepilnamečių vaikų motina kol kas negyvena kartu su jais, tačiau dabartiniu metu pasikeitus aplinkybėms žada dukras susigrąžinti į dabartinę gyvenamąją vietą. Atsakovė 2011-12-08 sudarė santuoką su S. P., laukiasi kūdikio, susitvarkė su įtėvio palikimu susijusius dokumentus. Taip pat atsakovei yra mokomos valstybės išmokos ir ji paskutiniu metu pradėjo lankyti dukras globos įstaigose. Toks dabartinis atsakovės elgesys ir jos santykių su dukromis atsinaujinimas rodo, jog ji vėl siekia būti rūpestinga bei atsakinga motina. Kaip jau minėta atsakovei anksčiau neatliekant motinos pareigų jos nepilnametės dukros S. ir E. (pastaroji nuo 2011-06-16) buvo laikinai apgyvendintos institucinės globos įstaigose KVGN bei ŠSVKN. Esant institucinei globai atsakovės dukros jaučiasi saugios ir prižiūrimos. Kaip jau nurodyta, nuo laikinojo vaikų apgyvendinimo iki ginčo dėl neterminuoto ir laikinojo motinos valdžios apribojimo atsakovė nesiekė suartėti su vaikais, beveik jų nelankė, nebendravo, nesirūpino, t. y. toliau neatliko savo pareigų be jokių objektyvių priežasčių. Teismo nuomone, nors šios bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės suponuoja motinos kaltę abiejų vaikų atžvilgiu vengiant atlikti LR CK 3. 155 str. nustatytas pareigas, tačiau priklausomai nuo motinos kaltės pobūdžio kiekvieno vaiko atžvilgiu, gali būti ribojama motinos valdžia laikinai ar neterminuotai.

Teismas spręsdamas klausimą dėl motinos valdžios apribojimo pirmiausia, vadovaujasi prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu, reiškiančiu, kad sprendžiant ginčą dėl tėvų valdžios apribojimo, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus (LR CK 3.3 straipsnio 1 dalis). LR CK 3.161 str. 3 d. nustatytos tokios vaiko teisės: gyventi kartu su tėvais; būti auklėjamam ir aprūpinamam savo tėvų šeimoje; bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar su jais gyvena kartu ar skyrium, ir su giminaičiais. Taigi kiekvienu atveju teismui tenka nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo ir pan.

Ieškovas ieškinyje nurodo, kad būtina neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei dukters S. atžvilgiu. Teismas nevisiškai sutinka su šiuo ieškinio motyvu. Išaiškintina, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas taikomas tik išimtiniais atvejais, kuomet tėvai visiškai nesirūpina vaiku, nedalyvauja jį auklėjant, gyvena amoraliai ir nenori keisti padėties, ir iš jų gyvenimo būdo, įpročių ir pan. matyti, kad nėra galimybės tikėtis pokyčių ateityje. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad motina vengė atlikti savo pareigas, tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovės ir dukters S. tarpusavio santykiai, nėra tokie, jog dėlto būtų būtina neterminuotai apriboti atsakovei motinos valdžią. Panaši situacija yra susiklosčiusi ir motinos santykiuose su dukra Egidija. Nors atsakovė šiuo metu nedirba, tačiau ji gauna valstybės išmokas ir turi kitokių pajamų. Be to yra sumokėjusi iš dalies ir įsiskolinimą skirta dukters S. išlaikymui. Atsakovė žada artimiausiu laiku gimus vaikui siekti pirmiausia, susigrąžinti į šeimą dukrą S., o po to ir dukrą E.. Iš teismui pateiktų duomenų, įsitikinta, jog atsakovė nori gyventi kartu su vaikais, tačiau dėl objektyvių priežasčių kol kas to negali įgyvendinti. Visi šie atsakovės veiksmai leidžia teismui daryti skirtingą išvadą, kad nepilnametės S. motina dar nėra praradusi galimybių ją susigrąžinti, auginti ir rūpintis vaiku. Taip pat atsakovė nėra nusišalinusi ir nuo dukters E. priežiūros, auklėjimo, išlaikymo ir bendravimo su vaiku. Dėl to teismas vertindamas šias aplinkybes, kartu pažymi, jog pateikti į bylą duomenys apie atsakovę rodo, kad ji dabartiniu metu nevengia motinos pareigų dukroms, dėl ko jai taikytinas terminuotas motinos valdžios apribojimas. Tuo pačiu teismas daro išvadą, kad toks atsakovės elgesys dabartiniu momentu negali būti vertinamas tik neigiamai.

Atsižvelgtina, kad nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, jog dukros S. emociniai ryšiai su jos biologine motina dar nėra nutrūkę, o su dukra Egidija paskutiniu metu irgi yra užsimezgę. Taip pat pažymėtina, kad institucinio globėjo teikiama globa atsakovės dukroms sudaro palankias ir kompensuojamas sąlygas vaikų socialinei raidai, o nutraukus vaikų ir jų motinos biologinį ryšį, vaikams gali būti padaryta sunki psichologinė trauma. Teismas pažymi, kad esant bylos duomenimis patvirtintai teisinei situacijai, kai vaikų ir motinos ryšiai dar nenutrūkę, teismas mano tikslinga taikyti atitinkamą įstatyme nustatytą tėvų valdžios ribojimo priemonę kartu ją derinant su įstatyme nustatytomis vaiko teisių įgyvendinimo priemonėmis, taip pat ir galimybe atkurti jų ryšius su biologine motina. Todėl teismas mano, kad tikslingiau pagal susidariusią padėtį motinai taikyti laikinąjį (terminuotą) tėvų valdžios apribojimą abiejų dukrų atžvilgiu. Šiuo būdu, teismo nuomone bus užtikrinamas vaikų geriausių interesų įgyvendinimas, tuo pačiu nepaneigiama biologinės motinos teisė turėti galimybes bendrauti su vaikais. Biologinių tėvų ir vaikų, kurie jau tam tikrą laiką gyvena institucinėje globoje, santykių atnaujinimas reikalauja pasiruošimo, taip pat reikalingas aktyvus ir supratingas visų suinteresuotų asmenų bendradarbiavimas. Teismas pažymi, kad teismo sprendimas dėl nuolatinės globos nustatymo neįgyja res judicata galios, todėl tėvai gali kreiptis į teismą dėl nuolatinės globos panaikinimo, kai tik išnyks aplinkybės, dėl kurių ji nustatyta.

Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją, todėl laikinas (terminuotas) motinos valdžios apribojimas taikomas kaip prevencinė priemonė vienam iš tėvų, kad ji pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Teismas atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, pažeidžiamas vaikų teises ir interesus bei pačių pažeidimų pobūdį, taip pat į galimybes ateityje panaikinti vaikų teisių ir interesų pažeidimus, bei siekiant perspėti atsakovę dėl netinkamo motinos valdžios įgyvendinimo, mano, jog dabartinėje situacijoje tikslingą laikinai (terminuotai) apriboti atsakovei motinos valdžią dukrų S. ir E. atžvilgiu.

Taikant atsakovei valdžios vaikams laikiną (terminuotą) apribojimą, įvertintina ta aplinkybė, jog laikinas apribojimas, taip pat turi būti terminuotas. Be to atsakovės nepilnamečių vaikų nuolatinė institucinė globa tęstina abiejose globos įstaigose, tai yra Kuršėnų vaikų globos namuose ir Šiaulių m. savivaldybės Sutrikusio vystymosi kūdikių namuose (LR CK 3.254 str. 3 p.). Šiose globos institucijose nustatytina (tęstina) atsakovės nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta. Išaiškintina, kad laikinas (terminuotas) motinos valdžios apribojimas ir vaikų apgyvendinimas globos įstaigose irgi yra laikina priemonė, kurios taikymas turi būti sustabdytas, kai tik aplinkybės leis tai padaryti. Nuolatinės globos taikymas yra derinamas su pagrindiniu tikslu – suvienyti biologinę motiną ir dukras S. bei E.. Kad būtų įgyvendintas šis nuolatinės globos tikslas, t. y. vaikai grąžinti į biologinę šeimą, turi aktyviai dalyvauti valstybės institucijos, t. y. Vaikų teisių apsaugos skyrius ir globos įstaigos. Pastebėtina, kad Vaikų teisių apsaugos skyrius turi pareigą įgyvendinti tinkamas priemones šeimos ryšiams išlaikyti. Teismas mano, kad nors valdžios institucijos turi plačias vertinimo laisvės ribas, analizuojant vaiko perdavimo į nuolatinę globą būtinumo klausimą, griežtesnio kruopštumo reikalaujama kuomet sprendžiama dėl tolimesnių apribojimų, t. y. neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nes šie apribojimai kelia pavojų tėvų ir mažų vaikų šeimos santykiams. Mažiausia, ko galima tikėtis iš valdžios institucijų, tai retkarčiais peržiūrėti šeimos situaciją, patikrinti, ar ji nepagerėjo, nes šeimos suvienijimo galimybės palaipsniui sumažės ir galiausiai išnyks, jei biologinei motinai ir vaikams nebus iš viso leidžiama matytis arba bus leidžiama matytis taip retai, kad nutrūks natūralus jų ryšys.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika irgi atkreiptinas dėmesys į tai, kad neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir bendravimo teisių su vaiku atėmimo taikymą Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta išimtiniu. Tokios priemonės turėtų būti taikomos tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir ginant geriausius vaiko interesus (Johansen ?. Norway, § 78). Byloje Johansen prieš Norvegiją teismas pripažino valstybės veiksmus nesuderinamais su Konvencijos 8 straipsnio reikalavimais (asmens teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą). Taigi kiekvienu atveju nacionaliniam teismui tenka svarbi užduotis nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimą ir panašiai.

Taikant (tęsiant) atsakovės nepilnamečiams vaikams nuolatinę institucinę globą, jų globėjams išaiškintina pareiga netrukdyti motinai bendrauti su vaikais, dėti maksimalias pastangas, kad vaikai būtų grąžinti į biologinę šeimą. Motinai išaiškintina, kad apribojus motinos valdžią laikinai (terminuotai), motinai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaikais (LR CK 3.180 str. 3 d.). Tuo pačiu remiantis aukščiau išdėstytu ir atsižvelgiant į pačios atsakovės R. P. sutikimą, jai terminuotai dvejiems metams apribotina motinos valdžia dukters E. atžvilgiu, o dukters S. atžvilgiu tik vieneriems metams, kadangi šio vaiko atžvilgiu biologinės motinos valdžia jau anksčiau Šiaulių m. apylinkės teismo 2009-04-06 sprendimu buvo apribota dvejiems metams.

Toliau laikinai (terminuotai) apribojus tėvų valdžią ir nustačius nuolatinę globą, tėvams išlieka pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. LR CK 3.192 str. nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (LR CK 3.192 str. 2 d.). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Jei tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikams vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas turi būti priteisiamas. Kadangi byloje nekilo ginčo dėl išlaikymo R. P. ( buv. L.) dukrai E. priteisimo, todėl kaip jau minėta tokia tėvų pareiga išlieka ne tik jiems apribojus valdžią, bet ir iki vaiko pilnametystės (CK 3. 194str. 3 ir 4d.). Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė yra darbinga, gali reguliariai gauti pajamas, todėl tenkintinas ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikui E. priteisimo iš atsakovės R. P. po 250 Lt periodinėmis išmokomis mokamomis kiekvieną mėnesį dukros išlaikymui iki jos pilnametystės. Taip pat nekeistinos Šiaulių m. apylinkės teismo 2009-04-06 sprendimo rezoliucinės dalies nuostatos dėl kitų klausimų, susijusių su atsakovės dukra S., išskyrus laikinąjį motinos valdžios apribojimą. Kadangi atsakovės dukrai E. nustatytina nuolatinė institucinė globa, dėl to globėjas ŠSVKN skirtinas vaiko turto administratoriumi.

Teismui patenkinus ieškinį iš dalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovės priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos valstybei (LR CPK 88 str. 1d. 3p.; 92 str. 1d.; 93 str. 1d.; 2 d.; 96 str.). Išlaikymas atsakovės dukrai E. pagal šį teismo sprendimą priteistinas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (CK 3.200 str.). Sprendimas dalyje dėl išlaikymo E. L. priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d.1 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.

1. Nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti Šiaulių m. apylinkės teismo 2009-04-06 sprendimo rezoliucinės dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

,,1. Laikinai vieneriems metams nuo 2012-02-15 teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminuotai apriboti motinos valdžią R. P. (a/k (duomenys neskelbtini) dukros S. D. (a/k (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.“

2. Laikinai dvejiems metams terminuotai apriboti motinos valdžią R. P. (a/k (duomenys neskelbtini) dukros E. L. (a/k (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

3. Nustatyti E. L. (a/k (duomenys neskelbtini) nuolatinę institucinę globą Šiaulių m. savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose (į/k 190522935), adresu Vilniaus g. 303, Šiauliai, nustatant šioje globos įstaigoje ir jos nuolatinę gyvenamąją vietą.

4. Paskirti Šiaulių m. savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namus (į/k 190522935), adresu Vilniaus g. 303, Šiauliai, E. L. (a/k (duomenys neskelbtini) nuolatiniu globėju, paskiriant šią įstaigą ir vaiko turto nuolatiniu administratoriumi.

5. Priteisti iš atsakovės R. P. (a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai E. L. (a/k (duomenys neskelbtini) kiekvieną mėnesį po 250,00 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) periodinėmis išmokomis mokamomis iki jos pilnametystės, išieškant išlaikymą vaiko nuolatiniam globėjui ir turto administratoriui Šiaulių m. savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namams (į/k 190522935), adresu Vilniaus g. 303, Šiauliai.

6. Priteisti iš atsakovės R. P. (a/k (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) šias bylinėjimosi išlaidas: 90,00 Lt (devyniasdešimt litų) žyminio mokesčio už vaiko išlaikymui skirtas išmokas, 278,00 Lt (du šimtus septyniasdešimt aštuonis litus) už neturtinio pobūdžio reikalavimus ir 12,35 Lt (dvyliką litų 35ct) išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą, iš viso: 380,35 Lt (tris šimtus aštuoniasdešimt litų 35 ct).

7. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo E. L. (a/k (duomenys neskelbtini) priteisimo vykdomas skubiai.

8. Likusioje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.