Kauno apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 3.2.6.10; 3.2.7.1;3.4.1.11.4.3.1;

2022 m. sausio 24 d.

nedalyvaujant ieškovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. J. prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškinį atsakovui R. J. dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai (duomenys neskelbtini) preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, (toliau – ieškovė) ieškinį tenkino visiškai, ieškovei iš atsakovo R. J. (toliau – atsakovas) priteisė 4 003,62 Eur žalos atlyginimą.

2021 m. lapkričio 26 d. teisme gauti atsakovo prieštaravimai dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (duomenys neskelbtini) preliminaraus sprendimo, kuriuose atsakovas nurodė, kad ginčo dėl priteisto žalos atlyginimo nėra, tačiau atsakovas visos priteistos sumos šiuo metu sumokėti negali, todėl prašo jos mokėjimą išdėstyti dalimis, pradinę įmoką sumokant 373,62 Eur, o sekančius 11 mėnesių mokant po 330 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistu.

Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymu buvo įsteigtas Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondas, nustatyta šio fondo paskirtis, administravimas ir lėšų kaupimas. Minėto įstatymo 14 straipsnyje nustatyta, jog kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis yra nustatytas, teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta asmenims, kuriems buvo kompensuota smurtiniu nusikaltimu padaryta žala. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais, ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnis). CK 6.280 straipsnio 1 punktas numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

Nustatyta, kad atsakovas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 145 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje. 2019 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. (1.34.)7R-2730 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija priėmė sprendimą Z. M. prašymą tenkinti iš dalies ir išmokėti 4 003,62 Eur dydžio žalos kompensaciją. Ši suma į Z. M. sąskaitą buvo pervesta 2019 m. gegužės 10 d. Ieškovei atlyginus nukentėjusiam asmeniui smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, ji įgijo regreso teisę į žalą padariusį asmenį (atsakovą), tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas prieštarauja dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (duomenys neskelbtini) preliminaraus sprendimo, tačiau nurodo, jog ginčo dėl priteistos žalos dydžio nėra, atsakovas ginčija preliminarų sprendimą, kadangi prašo priteistą sumą išdėstyti lygiomis dalimis, todėl teismas plačiau dėl preliminaraus sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nepasisako. Preliminariu teismo sprendimu priteistas žalos atlyginimo dydis iš atsakovo nekeistinas iš atsakovo ieškovei priteisiamas 4 003,62 Eur žalos atlyginimas.

Prašymas dėl preliminaraus sprendimo vykdymo išdėstymo tenkinamas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnyje numatyta, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad ši teismo teisė vertintina kaip teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolei, kurią skolininkas įpareigotas įvykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lengvatinio termino nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų, o būtent užtikrinti socialinį teisingumą. Todėl atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą galima tada, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 15 nutartis Nr. 3K-925/2002). CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Prie tokių atvejų priskirtina skolininko sunki turtinė padėtis, kitos nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-626-378/2015).

Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad atsakovas priteistą sumą pripažįsta, tačiau visos sumos sumokėti negali dėl sunkios materialinės padėties. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), gauna pastovų darbo užmokestį, kuris 2021 m. vidutiniškai sudarė 675 Eur. Iš atsakovo paaiškinimų jis šiuo metu gauna 700-900 Eur darbo užmokestį. Atsakovas nevedęs, iš jo paaiškinimų – neturi nepilnamečių išlaikytinių vaikų, remia finansiškai neįgalią, nedarbingą motiną. Ieškovė su pareikštu prašymu sutinka. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad teismo posėdžio dieną atsakovas yra sumokėjęs pagal preliminarų teismo sprendimą 1033,62 Eur žalos atlyginimo. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog atsakovo veiksmai atliekant mėnesines įmokas, siekiant padengti susidariusį įsiskolinimą, sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad išdėsčius priteistos skolos mokėjimą dalimis, teismo sprendimas bus pilnai įvykdytas.

Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteisiamas 45,00 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 290-291 straipsniais,

nutaria:

preliminarų sprendimą palikti nepakeistu.

Priteisti iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, įmonės kodas 188604955, 4 003,62 Eur (keturių tūkstančių trijų eurų 62 ct) žalos atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 45,00 Eur (keturiasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Išdėstyti atsakovui R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu priteistos 4 003,62 Eur (keturių tūkstančių trijų eurų 62 ct) likusios nesumokėtos sumos 2970 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų septyniasdešimties eurų) mokėjimą dalimis, mokėjimą pradedant nuo 2022 m. vasario 1 d., mokant žalos atlyginimą dalinėmis įmokomis po 330 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų) iki paskutinės mėnesio dienos į ieškovės nurodytą Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.