Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ejava“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Ejava“ ieškinį atsakovui V. K. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, D. K. (D. K.), S. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Ieškovės atstovė neatvyko į teismo posėdį, vykusį 2021 m. sausio 25 d.

3. Atsakovas pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą iki karantino pabaigos arba nagrinėti bylą atsakovui ir jo atstovui nedalyvaujant.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Šioje byloje ieškovė ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, ieškovės atstovei neatvykus į teismo posėdį ir nepateikus prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ar nagrinėti bylą jai nedalyvaujant. Ieškovės bankrutavusios UAB „Ejava“ atstovė bankroto administratorė nurodo, jog į teismo posėdį, vykusį nuotoliniu būdu, neprisijungė, nes supainiojo posėdžio datą, tačiau pažymi, jog ieškinio palikimas nenagrinėto prieštarauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams, o ieškovė procese veikė atsakingai ir rūpestingai.

9. Iš bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog ieškovės BUAB „Ejava“ bankroto administratorės UAB „Acountera“ atstovė ieškinį teismui pateikė dar 2017 m. rugpjūčio 2 d., ieškinyje prašė priteisti iš V. K., buvusio BUAB „Ejava“ vadovo, 9 937,29 Eur žalos atlyginimą ir procesines palūkanas. Teismas 2019 m. lapkričio 27 d. išnagrinėjo bylą, tačiau 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas iš esmės, į bylą trečiuoju asmeniu įtraukiant S. B.. 2019 m. kovo 10 d. nutartimi bylos nagrinėjimas atsakovo V. K. prašymu sustabdytas, iki Lietuvos apeliaciniame teisme bus išnagrinėta byla pagal atsakovo V. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-62-460/2020. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi byloje paskirtas teismo posėdis, turėjęs įvykti 2021 m. sausio 25 d. 10.00 val. Teismo šaukimas ieškovės atstovei įteiktas 2020 m. gruodžio 10 d. CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka. Ieškovės atstovė į 2021 d. sausio 25 d. vykusį teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ar nagrinėti bylą jai nedalyvaujant nepateikė. Pirmosios instancijos teismas, ieškovės atstovei be pateisinamų priežasčių neatvykus į teismo posėdį, ieškinį paliko nenagrinėtą.

10. Pareiškimo palikimo nenagrinėto pagrindai įtvirtinti CPK 296 straipsnyje. Teismas palieka pareiškimą nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 1–11 punktuose numatytais atvejais, taip pat kitais CPK ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) numatytais atvejais (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), kuriam pasiekti CPK 7, 8, 159, kituose straipsniuose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laiką. CPK 42 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis.

11. Pažymėtina, kad ieškinio palikimo nenagrinėto institutas – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą, todėl ieškinį palikti nenagrinėtą teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galbūt piktnaudžiauja procesu, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos baigtimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-777/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013).

12. Ieškinio palikimo nenagrinėto instituto paskirtis – užkirsti galimybes vilkinti procesą, todėl ši priemonė negali būti taikoma formaliai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-863-464/2015, 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018).

13. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad yra galimos konkrečios situacijos, kai bylos nagrinėjimas jau toli pažengęs, todėl prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018). Todėl teismas, spręsdamas dėl ieškinio palikimo nenagrinėto, net ir esant konkrečiam CPK ar CK įtvirtintam šio instituto taikymo atvejui, visuomet turi įvertinti konkrečios bylos aplinkybes.

14. Nagrinėjamu atveju egzistavo įstatyme numatytas pagrindas palikti ieškinį nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punktas), tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino konkrečios bylos proceso eigos, šalies, neatvykusios į teismo posėdį, elgesio proceso metu ir šios įstatymo normos pagrindu palikdamas ieškinį nenagrinėtą priėmė pernelyg formalų sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovė, nustatytu terminu nevykdydama procesinės pareigos, sąmoningai veikė prieš operatyvų bylos išnagrinėjimą ir (ar) piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Įvertinus civilinio proceso, pradėto ieškovės ieškinio pagrindu, eigą, nurodytą nutarties 9 punkte, matyti, jog ieškovės atstovė šioje byloje iki to momento, kai dėl klaidos neatvyko į teismo posėdį, sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai įgyvendino savo procesines teises ir pareigas. Bylos procesą pagal ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo ieškovė inicijavo pateikdama ieškinį dar 2017 metais. Procesas užsitęsė dėl įvairių objektyvių aplinkybių, tačiau viso proceso metu ieškovė buvo aktyvi ir rūpestinga, nenustatyta jokių bylos proceso vilkinimo ar pasyvumo atvejų.

15. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, įvertinus šalies elgesį proceso metu, bylos proceso stadiją, užsitęsusią proceso trukmę, prioriteto formaliesiems aspektams suteikimas šiuo atveju paneigtų esminius civilinio proceso principus – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principą.

16. Atkreiptinas dėmesys, jog šioje byloje egzistuoja viešasis interesas: ieškinį įmonės bankroto administratorė pareiškė bankrutavusios įmonės buvusiam vadovui, taigi šiuo atveju svarbus ir kreditorių lūkestis dėl operatyvaus ir ekonomiško jų teisių gynimo. Šiuo aspektu teismas turėtų itin atidžiai įvertinti galimybę palikti ieškinį nenagrinėtą ir taikyti šį institutą, tik nustatęs akivaizdžius šalies piktnaudžiavimo procesu, jo vilkinimo ar sistemingo šalies pasyvumo atvejus. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo teigti, jog ieškovė, neatvykdama į teismo posėdį, veikė prieš greitą ir teisingą procesą, piktnaudžiavo jai įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis, taip pat jog nebepalaiko savo ieškinio reikalavimų ir nebėra suinteresuota bylos baigtimi. Ieškovės neatvykimas į teismo posėdį vertintinas kaip vienkartinis neatidumo atvejis, ir, nors ši neatvykimo priežastis pagal CPK nuostatas formaliai nelaikoma svarbia priežastimi, tačiau, turint omenyje bendrą šalies procesinio elgesio kontekstą, pernelyg formalizuotas vienkartinio elgesio atvejo vertinimas prieštarautų teisingumo ir protingumo principams.

17. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad, nors ieškinio palikimas nenagrinėto neužkerta kelio ieškovei dar kartą kreiptis į teismą, tačiau, turint omenyje šio proceso trukmę, taip tik dar labiau užsitęstų ginčo nagrinėjimas, padidėtų proceso dalyvių, teismo išlaidos, laiko sąnaudos, būtų pažeisti proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principai.

18. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog neigiamų procesinių padarinių ieškovei taikymas, paliekant jos ieškinį nenagrinėtą, šiuo atveju neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėto instituto paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 2 straipsnis, 7 straipsnis). Taigi pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtą, todėl skundžiama nutartis naikintina ir byla grąžintina toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

teismas nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.