Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, paskutinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2018 m. gruodžio 18 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį ? 40 MGL dydžio bauda;

2) 2019 m. birželio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ? 10 mėnesių laisvės apribojimu;

3) 2020 m. gegužės 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ? 30 parų arešto, uždraudžiant 4 metus naudotis teise vairuoti transporto priemones, su automobilio vertės konfiskavimu,

Kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje (transporto priemonių vairavimas esant neblaiviam) ir 243 straipsnį (vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemonę).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. S. M. yra kaltinamas tuo, kad 2022 m. kovo 7 d. apie 16.35 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – S. K. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę „BMW”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore buvo 2,36 promilės.

2. Be to, S. M. taip pat yra kaltinamas tuo, kad jis žinodamas, kad 2020 m. gegužės 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu yra pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, privalėdamas atlikti šiuo nuosprendžiu jam, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ? draudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones 4 metus bei Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. liepos 29 d. būdamas pasirašytinai supažindintas su šios baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, sąlygomis ir atsakomybe, gresiančia už vengimą ją atlikti, baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo laikotarpiu, tyčia vengė atlikti jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. 2022 m. kovo 7 d., apie 16.35 val. (duomenys neskelbtini)., ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo kelių transporto priemonę – S. K. nuosavybės teise priklausantį automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį

6. Vadovaujantis BK 281¹ straipsnio 1 dalimi, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

10. Šie aukščiau nurodyti duomenys pripažįstami įrodymais, vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Tokiu būdu kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai. Tad teismas sprendžia, kad kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika yra teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 243 straipsnį.

11. Prokuroras kaltinamajam taip pat inkriminavo nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, t. y. kaltina kaltinamąjį ir už tai, kad kaltinamasis vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – vairavo transporto priemonę, kai tokia teisė atimta. Kaltinimas buvo grindžiamas žemiau išdėstytais motyvais:

11.1. Iš tarnybinio pranešimo dėl papildomos veikos inkriminavimo teismas nustatė, kad kaltinamajam buvo papildomai inkriminuota nusikalstama veika numatyta BK 243 straipsnyje, kadangi atliekant ikiteisminį tyrimą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, tyrimo metu pareigūnai nustatė, kad 2020 m. gegužės 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamajame įsakyme S. M. dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pagal BK 68 straipsnio 2 dalį paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ? uždraudimas naudotis specialia teise ? teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metus, laikotarpį skaičiuojant nuo 2020 m. kovo 9 d., tačiau kaltinamasis 2022 m. kovo 7 d. vairavo transporto priemonę „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai teisė vairuoti jam buvo atimta ir tokiu piktybišku elgesiu, šiurkščiai ignoruodamas visuomenėje įtvirtintas elgesio taisykles, nevykdė jam paskirtų įpareigojimų, ir tokiais veiksmais vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (b. l. 51?53).

11.2. Iš Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus pateiktos informacijos teismas nustatė, kad 2019 m. sausio 25 d. į asmenų, kuriems paskirtos kitos baudžiamosios atsakomybės priemonės, duomenų registrą pagal BK 68 straipsnį įtrauktas kaltinamasis, kuris nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 metus. Kaltinamasis taip pat nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 22 d. baudžiamuoju įsakymu, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 4 metams uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. kovo 9 d. Baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo metu, laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 5 d. iki 2020 m. liepos 29 d., kaltinamasis buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis ir 2020 m. liepos 29 d. kaltinamasis nurodė „Buvau supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonėmis ir sąlygomis, pretenzijų neturiu”. Iš priežiūros plano matyti, kad laikotarpyje nuo 2020 m. liepos 20 d. iki 2022 m. kovo 21 d. kaltinamojo pažeidimų nenustatyta (b. l. 56?74).

Dėl įrodymų vertinimo pagal BK 243 straipsnį

12. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus, suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-491-813/2019).

13. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad draudimas antrą kartą bausti už tą patį teisės pažeidimą įtvirtintas tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 7 4 straipsnyje, skelbiančiame, kad niekas negali būti tos pačios valstybės institucijų vėl persekiojamas ar baudžiamas už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą. BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-511/2021).

14. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad principas non bis in idem (ne du kartus už tą patį) reiškia ir tai, kad jeigu asmuo už teisei priešingą veiką buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, bet kaip už administracinį nusižengimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2001 m. spalio 2 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2017 m. kovo 15 d. nutarimai).

15. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pasisakoma, jog non bis in idem principo pažeidimas konstatuojamas ne tik tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas, bet ir kai antrą kartą persekiojamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus. Šio principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminis veikų požymis (jį atitinkantys teisiškai reikšmingi faktai) (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fischer prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97). Vertinant veikų tapatumą, neprivaloma atsižvelgti į jų teisinį kvalifikavimą, nes reikšmės turi tik idem factum (pati faktinė veika), o ne idem crimen (veikos kvalifikavimo arba teisinio vertinimo tapatumas) (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Kiiveri prieš Suomiją, peticijos Nr. 53753/12; 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Sismanidis ir Sitaridis prieš Graikiją, peticijos Nr. 66602/09 ir 71879/12; ir kt.).

16. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad non bis in idem principo įtvirtinimo tikslas yra uždrausti ne tik nubaudimą už tą pačią veiką, dėl kurios baudžiamasis procesas buvo pabaigtas galutiniu sprendimu, bet ir baudžiamojo proceso dėl tokios veikos pakartojimą, kad administraciniai teisės pažeidimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio, o pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos požymių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-942/2016).

17. Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčas dėl to, kad kaltinamasis žinodamas, jog 2020 m. gegužės 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu yra pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje, t. y. 4 metus uždrausta naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones, 2022 m. kovo 7 d., apie 16.35 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės neginčijo ir pats kaltinamasis, todėl teismas plačiau dėl to nepasisako.

18. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš 2022 m. gegužės 3 d. administracinių nusižengimų registro išrašo teismas nustatė, jog kaltinamasis 2022 m. kovo 28 d. buvo nubaustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ? ANK) 424 straipsnio 2 dalį, už tai, kad jis 2022 m. kovo 7 d. 16.39 val. (duomenys neskelbtini)., vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės jos vairuoti, kai ši teisė yra atimta ir neįvykdęs susigražinimo sąlygų. Kaltinamajam už tai paskirta 300 Eur dydžio bauda.

19. Taigi, tiek šioje baudžiamojoje byloje, tiek administracinio nusižengimo byloje inkriminuotos esminės faktinės veikos aplinkybės – padarymo vieta, laikas ir padarymo būdas – yra tos pačios; tiek nubaudimas pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, tiek baudžiamasis persekiojimas pagal BK 243 straipsnį dėl vengimo vykdyti teismo skirtą baudžiamojo poveikio priemonę kaltinamajam iš esmės grindžiami tuo pačiu, transporto priemonės vairavimo neblaiviam ir neturint tam teisės, faktu.

20. Taip pat nustatyta, jog ikiteisminis tyrimas byloje kaltinamojo atžvilgiu pagal BK 243 straipsnį pradėtas 2022 m. kovo 14 d., t. y. pirmiau minėtam 2022 m. kovo 28 d. nutarimui dar neįsiteisėjus, tačiau apie šį administracinį nusižengimą ikiteisminio tyrimo institucijai jau žinant. Iš ANK išrašo taip pat matyti, jog administracinio nusižengimo protokolas surašytas 2022 m. kovo 7 d., administracinio nusižengimo byla išnagrinėta 2022 m. kovo 28 d., duomenų, jog nutarimas, priimtas administracinio nusižengimo byloje, būtų apskųstas, nėra. Taigi 2022 m. kovo 28 d. nutarimas įsiteisėjo po 20 dienų nuo jo išdavimo dienos ir nebegali būti skundžiamas. Tuo tarpu minėta, kad sprendžiant dėl non bis in idem principo veikimo ribų yra vertinami teisiškai reikšmingi faktai, neatskiriamai susiję su tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta, neatsižvelgiant į tai, kad skiriasi ar gali skirtis teisinė pažeidimo kvalifikacija. Todėl, laikantis non bis in idem principo, baudžiamasis procesas pagal BK 243 straipsnį, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, šioje baudžiamojoje byloje turi būti nutrauktas. Su šiomis aplinkybėmis teisiamojo posėdžio metu sutiko ir prokuroras.

21. Atsižvelgdamas į šio nuosprendžio 12-19 punktuose nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teismas sprendžia, kad šioje baudžiamojoje byloje pradėtas baudžiamasis procesas pagal BK 243 straipsnį negalimas, todėl, vadovaujantis BPK 254 straipsnio 4 dalimi, 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nutrauktinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-511/2021; 2021 m. spalio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-976/2021).

Dėl bausmės skyrimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį

22. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

23. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-492/2014 ir kt.).

24. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą.

26. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

27. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jam inkriminuotą baudžiamojo įstatymo numatytą veiką padarė, būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas)).

28. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, veika baigta, turtinė žala nepadaryta. Teismas atsižvelgia į vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybes, taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – šiuo metu nedirbantis, kad būtų registruotas Užimtumo tarnyboje, duomenų nėra, teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą – vairavimą, esant neblaiviam, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, duomenų, kad būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, nėra.

29. Prokuroras, palaikantis kaltinimą šioje baudžiamojoje byloje, kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, siūlo skirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis teismo posėdžio metu prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, bausmę mažinti 1/3 ir skirti jam sumažintą bausmę – 4 mėnesių laisvės atėmimą, atidedant jos vykdymą 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui įpareigojant kaltinamąjį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

30. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes (t. y. į kaltinamojo asmenybės bei gyvenimo būdo ypatumus, kurie rodo, jog kaltinamasis yra linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, daro tiek administracinius nusižengimus, tiek nusikalstamas veikas, todėl atitinkamų išvadų dėl savo netinkamo elgesio jis nėra padaręs ir nedaro, už ankstesnes nusikalstamas veikas kaltinamajam paskirta pakankamai švelni bausmė poveikio kaltinamajam neturėjo) bei, vadovaujantis BK 54 ir 61 straipsnių nuostatomis, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajam paskyrus griežčiausią – laisvės atėmimo – bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis, t. y. 6 mėnesius.

31. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

32. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

33. Teismas, vertindamas bausmės vykdymo atidėjimą, visų pirma, atsižvelgia į tai, jog kaltinamajam šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė skiriama pirmą kartą. Nors kaltinamasis yra linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, tačiau teisiamojo posėdžio metu paliko teigiamą įspūdį – nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, kritiškai įvertino savo elgesį. Be to, pažymėtina ir tai, jog kaltinamasis nuo pat pradžių policijos pareigūnams prisipažino vartojęs alkoholį ir pripažino savo kaltę, nebandydamas išsisukti nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamojo neteisėtais veiksmais žala nepadaryta, tretieji asmenys nenukentėjo, todėl, teismo nuomone, yra pagrindas spręsti, jog kaltinamasis dar gali pasitaisyti ir bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

34. Tad, atsižvelgiant į aukščiau esančias aplinkybes bei vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 metams 6 mėnesiams, kaltinamajam paskiriant įpareigojimus: pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 2 dalis ir 5 dalies 5,10 punktai).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

35. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, siekiama iš esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sąraše išvardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis).

36. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.

37. Vadovaujantis aptartojo BK 68 straipsnio nuostatomis, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos 281¹ straipsnio 1 dalyje, pavojingumą bei siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 5 metams.

38. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas.

39. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-114-628/2019).

40. Teismų praktikoje akcentuojama, kad turto konfiskavimas yra būtina priemonė, siekiant užtikrinti vairavimo apsvaigus kriminalizavimo tikslus – šių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju kiltų situacija, kai asmuo turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti, taip nebūtų užtikrintas prevencinis pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134-1073/2018); taip pat galėtų susidaryti situacija, kad kaltininko asmeniniai interesai vertinami aukščiau nei valstybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims.

41. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą, remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai yra netikslinga, spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019).

42. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už BK uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

43. Transporto priemonė „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pripažinta nusikalstamos veikos priemone. Šią transporto priemonę, kuri priklauso kaltinamojo sugyventinei, kaltinamasis naudojo nusikalstamai veikai daryti be savininkės žinios. Šiame kontekste teismas pažymi, kad sąmoningas svetimos transporto priemonės panaudojimas nusikaltimui daryti negali tapti būdu išvengti nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo padarinių. Tad, nesant pagrindo konfiskuoti transporto priemonę iš jos savininko, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 3 390 Eur (BK 72 straipsnio 5 dalis).

44. Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas (b. l. 133–136), rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 129–132), dokumentų (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 137–140) – paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniu,

nusprendė:

S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir S. M. skirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Baudžiamąjį procesą, pradėtą prieš S. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 5, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant S. M. bausmės vykdymo atidėjimo metu: pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti S. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 5 (penkerius) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2022 m. kovo 7 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš S. M. išieškoti, transporto priemonės „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 390 Eur (tris tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt eurų 00 ct) valstybės naudai.

S. M. skirtas kardomąsias priemones – teisės vairuoti transporto priemones sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, paimtą dokumentą – S. M. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, grąžinti kaltinamajam.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.