- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-07
- Bylos Nr.
- e2-460-1007/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-00275-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Domeikienė
- Ieškovas
- UAB „Gelvora“
- Atsakovas
- J. V.
- Kategorijos
- 2.5.1.3.6Piniginės prievolės
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Domeikienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui J. V. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo iš atsakovo priteisti 1 815,21 Eur skolos, kurią sudaro 1 024 Eur negrąžinto kredito, 504,24 Eur palūkanų, 215,26 Eur delspinigių, 12,71 Eur palūkanų delspinigių, 59 Eur ikiteisminių skolos išieškojimo išlaidų, 5 % metines palūkanas už priteistą sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 18,50 % sutartinių palūkanų nuo pagrindinės skolos – 1 024 Eur negrąžinto kredito – nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas – 41 Eur žyminio mokesčio.
Ieškovas prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į pareikštą ieškinį arba parengiamojo procesinio dokumento.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka – viešai skelbiant specialiame internetiniame puslapyje, tačiau atsakovo atsiliepimas per vadovaujantis CPK 142 straipsniu teismo nustatytą 14 dienų terminą teisme negautas.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad yra CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytas pagrindas priimti sprendimą už akių. Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2010-08-25 AB „Swedbank“ ir J. V. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 10-064009-GV, pagal kurią bankas kredito gavėjui suteikė 6 479 Lt kreditą, o kredito gavėjas įsipareigojo suteiktą kreditą bankui grąžinti dalimis iki 2015-08-17, taip pat mokėti 18,50 % dydžio palūkanas, 0,1 % dydžio delspinigius. AB „Swedbank“ ir UAB „Gelvora“ 2012-12-06 sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 12-20-79, pagal kurią ieškovui buvo perleistas reikalavimas į kredito gavėją pagal anksčiau minėtą vartojimo kredito sutartį Nr. 10-064009-GV. 2014-01-28 ir 2014-04-08 ieškovas išsiuntė atsakovui pranešimą dėl reikalavimo perleidimo. Pagal ieškovo pateiktą skolos paskaičiavimo dokumentą atsakovo skolą sudaro 1 024 Eur negrąžinto kredito, 504,24 Eur palūkanų, 215,26 Eur delspinigių, 12,71 Eur palūkanų delspinigių, 59 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, iš viso 1 815,21 Eur. Byloje duomenų, kad atsakovas savo įsipareigojimus įvykdė, nėra.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Vadinasi, atsakovas privalėjo tinkamai bei nustatytais terminais vykdyti prievoles, laikydamasis minėtoje sutartyje nustatytų sąlygų. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje numatyta kreditoriaus teisė be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui (nagrinėjamu atveju – ieškovui). Skolininkas (nagrinėjamu atveju – atsakovas) pagal CK 6.107 straipsnio 1 dalį galėjo reikšti naujojo kreditoriaus (ieškovo) reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą. Tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir jokių prieštaravimų nepareiškė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs pradiniam kreditoriui ar iš jo reikalavimo teisę perėmusiam ieškovui skolą už suteiktą kreditą. Kadangi atsakovas neatsiskaitė su pradiniu kreditoriumi nustatytais terminais, o taip pat neįvykdė savo piniginės prievolės reikalavimą pareiškusiam naujajam kreditoriui – ieškovui, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 024 Eur negrąžinto kredito tenkintinas.
Pažymėtina, kad ieškovas prašo priteisti 504,24 Eur palūkanų, t. y. skaičiuojant 18,50 % metinių palūkanas nuo pagrindinės skolos – 1 024 Eur negrąžinto kredito, iki reikalavimo teisės perleidimo sutarties priskaičiuota 123,78 Eur palūkanų, nuo 2014-02-26 iki 2016-02-19 (723 dienos) priskaičiuota 380,46 Eur palūkanų. Darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas dėl 504,24 Eur palūkanų priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Be to, ieškovas prašo priteisti 215,26 Eur delspinigių ir 12,71 Eur palūkanų delspinigių. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laiku negrąžino kredito, ieškovas už kiekvieną prievolės neįvykdymo dieną skaičiuoja 0,10 % dydžio delspinigius, t. y. nuo pagrindinės skolos – 1 024 Eur negrąžinto kredito – iki reikalavimo teisės perleidimo sutarties priskaičiuota 30,94 Eur delspinigių, taip pat už laikotarpį nuo 2015-08-23 iki 2016-02-19 (180 dienų) priskaičiuota 184,32 Eur delspinigių, be to, nuo 123,78 Eur palūkanų iki reikalavimo teisės perleidimo sutarties priskaičiuota 12,71 Eur palūkanų delspinigių.
Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba iki sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis). Netesybos gali būti nustatomos už prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, taip pat įvykdymo termino praleidimą (CK 6.71 straipsnio 1 ir 3 dalimis). Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius. Netesybos turėtų tik kompensuoti ieškovui nuostolius už laiku negaunamas įmokas. Pažymėtina, jog nuo 2011-04-01 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 % pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos. Nors šis įstatymas šalims sudarant paskolos sutartį dar negaliojo, tačiau teismas laiko, kad jame nurodyta maksimali delspinigių riba gali būti taikoma kaip orientacinė, vertinant šioje ir kitose iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose vartojimo kredito sutartyse nustatytus netesybų dydžius. Taigi turint omenyje, kad klientas yra vartotojas, sudaręs ieškovo parengtą standartinę sutartį prisijungimo būdu ir neturėdamas galimybių derėtis dėl jos bendrųjų sąlygų, atsižvelgiant į minėtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse taikytus delspinigių dydžius, reikalaujami delspinigiai yra akivaizdžiai lupikiški ir neprotingo dydžio, prieštaraujantys CK įtvirtintai įskaitinių netesybų sampratai, o reikalavimas priteisti tokio dydžio delspinigius – aiškiai nepagrįstas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta valstybės priedermė reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, o šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkte preziumuojama, kad neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą vykdymą nustatančios vartojimo sutarčių sąlygos yra nesąžiningos, todėl remiantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, CK 6.258 straipsnio 3 dalimi, teismas turi teisę sumažinti aiškiai per dideles netesybas. Sutartyje numatytas delspinigių dydis (0,10 % už dieną) yra aiškiai per didelis. Sutarties laisvės principas reiškia, kad sutarties šalys gali nustatyti bet kokias sutarties sąlygas, neprieštaraujančias imperatyvioms įstatymo normoms, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir kitiems principams. Kreditavimo sutartyje nustatyti delspinigiai prilygsta net 36,50 % metinių palūkanų. Atsižvelgiant į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, Šiaulių apygardos teismo nutartis, priimtas civilinėse bylose Nr. 2A-978-210/2015, e2A-1013-368/2015, į šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros, delspinigių dydis mažintinas iki 100 Eur. Likusioje dalyje reikalavimas dėl delspinigių atmestinas.
Kreditavimo santykiams taikomoje CK 6.874 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutartinės palūkanos skaičiuojamos nuo tos dienos, kada kredito suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į CK 6.37 straipsnyje numatytų procesinių palūkanų mokėjimą nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Nagrinėjamu atveju, sudarytoje kredito sutartyje yra numatyta 18,50 % metinė palūkanų norma, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo tokio dydžio metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos – 1 024 Eur negrąžinto kredito – nuo bylos iškėlimo teisme iki visos kredito sumos grąžinimo yra tenkintinas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinės palūkanos skaičiuotinos taip pat ir nuo priteistų sutartyje numatytų palūkanų, atliekančių mokėjimo funkciją. Minėtoje sutartyje nesusitarta dėl kitokio dydžio metinių procesinių palūkanų, todėl vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi iš atsakovo priteistinos 5 % metinės palūkanos už priteistą sumą. Pažymėtina, kad į priteistos sumos, nuo kurios yra priteisiamos procesinės palūkanos, sąvoką neįeina bylinėjimosi išlaidos.
Ieškovas prašo priteisti 59 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų. Pagrindo priteisti šias išlaidas nėra, nes jos nepagrįstos jokiais įrodymais. Be to, Šiaulių apygardos teismas 2015-11-03 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-978-210/2015, pažymėjo, kad ikiteisminė skolos išieškojimo procedūra nėra būtina sąlyga siekiant kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo, todėl išlaidos nepripažintinos būtinomis ir pagrįstomis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas), todėl reikalavimas dėl ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo netenkintinas.
Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 82 straipsniu bei 93 straipsnio 2 dalimi, patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo ieškovui priteistina 37 Eur žyminio mokesčio, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 88 straipsniu, 93 straipsnio 2 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsnio 1 dalimi ir 286 straipsniu teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1 024 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt keturis eurus) negrąžinto kredito, 504,24 Eur (penkis šimtus keturis eurus 24 ct) palūkanų, 100 Eur (vieną šimtą eurų) delspinigių, 18,50 % (aštuoniolika procentų ir penkias dešimtąsias) sutartinių palūkanų nuo pagrindinės skolos (1 024 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme – 2016-02-25 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 % (penkis procentus) metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2016-02-25 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 37 Eur (trisdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio ieškovui UAB „Gelvora“ (juridinio asmens kodas 125164834).
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Išaiškinti atsakovui, dėl kurio yra priimtas sprendimas už akių, kad atsakovas negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Akmenės rajono apylinkės teismui kartu su šiuo sprendimu siunčiamame pranešime nurodyto turinio prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Išaiškinti ieškovui, kad jis turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo apskųsti jį Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodamas per Akmenės rajono apylinkės teismą.