- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-22
- Bylos Nr.
- e2-251-341/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01884-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Rapolas Žukas
- Ieškovas
- Z. S.
- Atsakovas
- G. M.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Marius Rapolas Žukas, sekretoriaujant Liudmilai Ignatovič, dalyvaujant vertėjai A. S.,
dalyvaujant ieškovei Z. S., dalyvaujant ieškovės Z. S. atstovui advokatui G. A. P., dalyvaujant atsakovei G. M., dalyvaujant atsakovo G. M. atstovui advokatui E. J.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. S. ieškinį atsakovei G. M. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
I. Ieškovė Z. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei G. M., kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 7000 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškiniu ieškovė nurodo, kad: „Laikotarpyje nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2018 m. kovo 22 d. gulėjau VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“. Šios ligoninės darbuotoja G. M. man teikė masažo paslaugas pagal gydančiojo gydytojo paskyrimą. Įgavusi mano pasitikėjimą G. M. pradėjo pas mane prašyti paskolinti jai pinigų, nes pasak atsakovės, jai reikėjo išjos brolio išpirkti dalį namo. Išrašymo iš ligoninės dieną 2018 m. kovo mėnesį atsakovė pasisiūlė mane atvežti į namus (duomenys neskelbtini). G. M. baigus darbą ji ir josios vyras mane iš ligoninės parvežė namo. Po to, 2018 metų balandžio mėnesio pradžioje pas mane atvyko G. M. ir man papasakojo, jog jai reikia 15 000 Eur. Po to, atsakovei paprašius aš jai paskolinau 2 000 dolerių po 100 dolerių kupiūrų ir 7 000 Eur, 3 kupiūras po 500 Eur, 40 kupiūrų po 100 Eur ir 50 Eur. Šiuos pinigus aš perdaviau atsakovei, kuri visus pinigus perdavė savo vyrui. Atsakovė pažadėjo, jog raštelį dėl paskolintų pinigų atspausdins ir atveš vėliau, ir man davė savo paso lapo su nuotrauka kopiją (priedas Nr. 1) bei man pasakė, kad pinigus atidavinės po truputi. Jokio rašto dėl paskolintų pinigų G. M. man nedavė. G. M. man nepasakė, per kokį terminą atiduos pinigus, tačiau paaiškino, jog skolą atidavinės po truputį. 2018 m. gegužės mėnesio pabaigoje aš pradėjau atsakovę prašyti, jog ji sugrąžintų man skolą. 2018 m. birželio 10 d. pas mane atvažiavo G. M. su savo vyru ir man atvežė 2 000 dolerių. G. M. man pasakė, kad 7 000 Eur iš manęs neėmė, nors prieš tai man pasakė, jog 7 000 Eur jai neva padovanojau, bei pasakė, kad neičiau pas ją į darbą, nes su kolegėmis J. ir S. G. M. mane sumuš. Norėdama atgauti paskolintus pinigus 2019 m. sausio 18 d. parašiau prašymą į VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorei, prašydama padėti man susigrąžinti pinigus (priedas Nr. 2). Apie tai, kad atsakovė manimi rūpintųsi, kaip senyvu žmogumi su atsakove mes kalbėjome, tačiau su tuo, jog atsakovė manimi rūpintųsi aš nesutikau. Atsakovė man siūlė parduoti mano butą ir nusipirkti dviejų aukštų namą, tačiau aš taip pasielgti nesutikau.
VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorė I. Č. surašė pranešimą policijai, ar nėra šiuo atveju padaryta nusikalstama veika numatyta Baudžiamojo kodekso 182 straipsnyje „Sukčiavimas“ (priedas Nr. 3). Aš taip pat kreipiausi į policiją, dėl ko 2019 m. balandžio 9 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato l-ame veiklos skyriuje buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-2-02-00181-19, man buvo pasiūlyta kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka (priedas Nr. 4).
Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui.
Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Minėta, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas - jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis
civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008). Taigi, šiuo atveju atsakovė pripažįsta, jog ji be raštelio ar kitokio rašytinio dokumento pas mane skolinosi pinigus ir dalį man sugrąžino, būtent pripažįsta, kad iš manęs skolinosi 2 000 dolerių ir juos atidavė. Tačiau, atsakovė tuo pačiu metu pas mane skolinosi ir 7 000 Eur, kurių pagal mano reikalavimą man dar neatidavė.“
Atsiliepimas
II. Atsakovas atsiliepimu nesutiko su ieškiniu, atsiliepimu nurodė, kad: Ieškinys yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas. Ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, pateikė teismui visiškai nepagrįstą ieškinį ir faktiškai apšmeižė atsakovę. Ieškovė kreipėsi į teismą su reikalavimu priteisti iš atsakovės 7000 Eur skolos, 5 procentus procesinių palūkanų bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dirbanti darbuotoja G. M. (atsakovė) 2018 m. balandžio mėnesio pradžioje tariamai paskolino iš ieškovės 2000 dolerių ir 7000 Eur. Šiuos pinigus ieškovė tariamai perdavė atsakovei, o ši-savo vyrui. Nurodė, kad atsakovė pažadėjo atvežti paskolos raštelį vėliau ir davė paso su nuotrauka kopiją. Ieškovė taip pat paaiškino, kad tariamai jai atsakovė pažadėjo skolą grąžinti dalimis, po truputį. 2018 m. gegužės mėnesį ieškovė tariamai pradėjo prašyti grąžinti skolą ir 2018 m. birželio 10 d. atsakovė kartu su vyru atvyko ir grąžino ieškovei 2000 dolerių. Ieškovės nuomone, atsakovė ne tik atsisakė grąžinti 7000 Eur bet ir pagrasino, kad su kitomis darbuotojomis ją sumuš. Ieškovė pripažįsta, kad buvo kalbama apie tai, kad atsakovė ją rūpintųsi, tačiau ieškovė nesutiko. Paaiškino, kad tariamai atsakovė prašė ieškovės parduoti jos butą, tačiau ieškovė nesutiko. Paaiškino, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorė I. Č. parašė pareiškimą policijai su tikslu išaiškinti aukščiau išdėstytas aplinkybes. Ieškovės teiginiais, atsakovė pripažįsta, kad skolinosi 2000 dolerių, tačiau nepripažįsta, kad skolinosi 7000 Eur. FAKTAI
1. Atsakovė dirbo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kur laikotarpyje nuo 2017-10-16 iki 2018-03-22 gulėjo ieškovė. Atsakovė teikė ieškovei masažo paslaugas pagal gydančio gydytojo paskyrimą.
2. 2018-03-22 baigus darbą atsakovė ėjo link sutuoktinio automobilio, ir prie išėjimo iš ligoninės pamatė stovinčią su daiktais ieškovę, kuri pasiskundė, kad neturi už ką ir su kuo grįžti iš ligoninės namo ir paprašė ją pavežti namo. Ieškovė yra 1941 m. gimimo, dėl ko galėjo turėti sunkumų grįžtant namo. Atsakovė su sutuoktiniu senolę pavežė. Ieškovė buvo labai dėkinga, nuolat dėkojo it kartojo, kad atsakovė ir jos sutuoktinis labai geri žmonės. Akcentavo, kad ji yra vieniša, kad kartais neturi galimybės nusipirkti sau produktų, nes svaigsta galva. Paprašė atsakovės jos telefono numerį tam atvejui, kai bus reikalinga pagalba. Ieškovė paskambino vos ne kitą dieną ir pasakė, kad jos šaldytuvas tuščias, o jai svaigsta galva. Ieškovė paprašė nusipirkti jai pagrindinių maisto produktų. Atsakovė su sutuoktiniu nusipirko maisto produktų, nuvežė ieškovei. Pinigų už maistą imti nenorėjo, nes nebuvo išleista didelė suma, taip pat ieškovė skundėsi, kad yra vieniša ir jos pensijos pragyvenimui nepakanka. Nuo tos dienos ieškovė pradėjo skambinti atsakovams vis dažniau, prašė arba nusipirkti maisto produktų, arba sutaisyti santechniką. Ieškovė skundėsi, kad yra labai vieniša, todėl atsakovė su sutuoktiniu ne kartą buvo pakvietę ieškovę į svečius pas save arba į kaimą. Ieškovė susipažino su atsakovės vaikais. Pažintis trūko apie 5 mėnesius, tai yra nuo 2018-03-22 iki 2018-08-10. Pabrėžtina, kad ieškovė nuolat gyrė atsakovės šeimą, sutuoktinį, vaikus, jų tarpusavio gražius santykius.
3. Ieškovė papasakojo atsakovei apie moterį, kuri kažkada ją slaugė, tačiau apvogė ir dėl ko teko išsiskirti. Pridūrė, kad ji norėtų prašyti atsakovės ir jos šeimos narių ją slaugyti, o ji galės testamentu ją slaugančiam asmeniui palikti savo butą. Atsakovei ieškovės pasiūlymas atrodė normalus ir adekvatus, nes ieškovė iš tikrųjų buvo sunkios sveikatos ir jai slauga yra reikalinga. Atsakovė pradėjo domėtis teisiniais klausimais ir surado informaciją, kad tokiais atvejai asmenys surašo išlaikymo iki gyvos galvos sutartį arba rentos sutartį.
4. Ieškovė atsisakė pasirašyti bent kokią sutartį ir laikėsi nuomonės, kad paliks butą testamentu. Taip pat ieškovė pasiūlė jos manymu šalims naudingą variantą. Tai yra ieškovė paaiškino, kad norėtų pas atsakovę apsigyventi, o savo butą galėtų išnuomoti ir tuomet šalys turės papildomą pajamų šaltinį. Atsakovė iškart nesutiko su tokiu pasiūlymu, nes gyveno kartu su sutuoktiniu ankštame dviejų kambarių bute. Ieškovė dėstė toliau savo sumanymą nurodydama, kad atsakovė galėtų parduoti jai priklausančius butą ir namą kaime ir įsigyti didesnį namą, kuriame tilptų ir atsakovė su vyru ir ieškovė. Ieškovė paaiškino, kad atsakovei bus lengviau prižiūrėti ją ir nereikės važinėti. Iš tikrųjų atsakovės pasiūlymas atrodė logiškas ir abiems šalims naudingas. Ieškovė galėtų apsigyventi su žmonėmis, kuriais ji pasitiki. Namas suteiktų visiems daugiau erdvės. Atsakovei atitektų po ieškovės mirties jos butas. Atsakovė ir jos sutuoktinis šiai dienai negali suvokti, kaip 80-metė senolė sugebėjo primesti jiems savo nuomonę ir per tokį trumpą laiką įkalbėti juos parduoti savo visą nekilnojamąjį turtą, įsigyti namą ir apsigyventi su pagyvenusia moterimi, kurią pažinojo vos pusmetį. Atsakovė turėjo išpirkti iš savo brolio pusę namo kaime, apie ką pasakojo ieškovei kuri vėliau pasinaudojo šia informacija. Atsakovė net sugebėjo sudaryti 2018-06-13 su brokeriu tarpininkavimo sutartį dėl namo ir žemės sklypo kaime pardavimo. Taip pat brokeris buvo suradęs namą, kuris preliminariai atitiko ieškovės ir atsakovės šeimos poreikius ir ieškovė net du kartus kartu su atsakove buvo apžiūrėjusi šį namą.
5. Tuo pačiu laiku ieškovė pasakė atsakovei, kad jai atrodo, kad kažkas gali ar nori įsibrauti į jos butą ir ji prašo pasaugoti savo santaupas- 2000 JAV dolerių Nieko neįtardami atsakovė su jos sutuoktiniu priėmė šiuos pinigus. Atsakovė neturėjo jokio pagrindo abejoti ieškovės sąžiningumu, nes kaip ji manė, šalys siejo jau pakankamai artimi santykiai, pagrįsti bendru gyvenimu ateityje. Ieškovė pinigus sumoje 2000 JAV dolerių perdavė atsakovei 2018-06-26.
6. Nėra aišku, kuo būtų pasibaigusi ši ieškovės suplanuota, ir neaišku iki šiol kokiu tikslu, istorija, tačiau į pagalbą atsakovei ir jos sutuoktinių atėjo ieškovės kaimynai, kurie įspėjo, kad ieškovė yra pažadėjusi savo butą gal keliasdešimt kartų skirtingiems asmenims, ir surašė tikrai ne vieną testamentą. Papasakojo, kad ieškovė su atsitiktiniais pažįstamais iš pradžių sukurdavo gerus ir šiltus santykius, surašydavo testamentą , o vėliau apkaltindavo savo globėjus vagyste, ketinimu susidoroti ir panašiai. Tokiu būdu ieškovę nemokamai prižiūrėję asmenys tiesiog nutraukdavo su ieškove visus santykius. Paaiškėjo, kad tokį planą turėjo ieškovė ir atsakovės atžvilgiu. Kažkokiu momentu ieškovės elgesys labai pasikeitė. Ieškovė pradėjo skambinėti atsakovei naktį, aiškino, kad jai per vamzdžius „bėga narkotikai“, kad kambaryje kažkas yra, kad ji kažką mato. Kai atsakovė nustojo reaguoti į ieškovės skambučius, ieškovė stipriai supyko, skambino ir keiksmažodžiais apvadindavo atsakovę ir visą jos šeimą. Ieškovė pasidarė neįtikėtinai agresyvi. Vieną kartą besikeikdama pareiškė, kad ji yra tikra, kad atsakovė „pragėrė“ jos 2000 JAV dolerių, kad ją apvogė ir panašiai. Tuo metu atsakovė suprato, kad ieškovė arba turi psichikos ligą, demenciją ar nėra aišku kuo dar serga ir kad santykius būtina kuo skubiau nutraukti. Kitą dieną po ieškovės kaltinimų atsakovė su sutuoktiniu atvažiavo pas ieškovę, grąžino jai 2000 JAV dolerių ir paaiškino, kad tokio elgesio ir tokių kaltinimų iš ieškovės nesitikėjo.
7. Ieškovė kažkokį laiką su atsakove nekontaktavo, tačiau vėliau paskambino ir pranešė, kad dolerio kursas per tą laiką pasikeitė ir atsakovė yra jai dar skolinga labai daug eurų. Atsakovė suprato, kad ieškovė arba nesuvokia savo elgesio pasekmių ir turi psichikos sutrikimą, arba labai gerai suvokia, ką daro ir realizuoja savo planą pasipelnyti.
8. Šalių santykiai galutinai nutrūko 2018-08-10.
9. Tai, kad ieškovė iš tikrųjų yra pasirengusi neteisėtu būdu pasipelnyti, įrodė jos skundas, datuojamas 2019-01-18, pateiktas VšĮ (duomenys neskelbtini) viršininkei. Minėtame skunde ieškovė apkaltino atsakovę vagyste, paaiškino apie tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Ieškovės skundas buvo persiųstas Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ajam veiklos skyriui, kuris 2019-04-09 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.
10. Ieškovės skundas darbdaviui sukėlė atsakovei labai skausmingas pasekmes. Atsakovė dirbo ligoninėje 22 metus ir džiaugėsi teigiamai vertinamo darbuotojo charakteristika. Jokių santykių su gydomaisiais ligoninės pacientais apart teikiamo gydymo, atsakovė neturėjo. Pirmą kartą jos pagalbos paprašė ieškovė ir pirmą kartą ji sutiko pacientei padėti, tai yra pavežė pacientę , perdavė jai maisto, galiausiai tarėsi dėl priežiūros. Skundą tyrė nauja viršininkė, kuri visiškai atsakovės nepažinojo, kalbėjo su atsakove labai nepagarbiai, nenorėjo išklausyti ir išsiaiškinti, galiausiai stipriai pažeminta atsakovė išėjo iš darbo savo noru.
11. Apibendrinant, atsakovė pažįsta ne vieną asmenį, kuris kažkokiu momentu prižiūrėjo ieškovę, su kuriais ieškovė pasielgė analogiškai, tai yra iš pradžių ieškovė užmegzdavo gerus santykius, pažadėdavo butą už jos priežiūrą. Pasitikintys garbaus amžiaus moterimi žmonės neturėjo pagrindo abejoti jos sąžiningumu ir suprasti, kad faktiškai yra išnaudojami. Po kažkokio laiko, priklausomai nuo padėties, ieškovė ją prižiūrinčius asmenis apkaltindavo vagyste ir santykius nutraukdavo. Ieškovė buvo surašiusi ne vieną testamentą, ką galėtų patvirtinti išrašas iš Testamentų registro.
12. Ieškovė turi patirties tvarkant juridinius klausimus, perkant ir parduodant nekilnojamąjį turtą. O būtent, ieškovė du kartus pardavinėjo bustą ir pirko naują. Butas, adresu (duomenys neskelbtini), yra jos trečias būstas. Ieškovė labai gyrėsi, kaip jai pavykdavo sutvarkyti pardavimo dokumentus, pasakojo apie asmenis, kurie padėjo jai nekilnojamąjį turtą parduoti arba nusipirkti. Ieškovei puikiai yra žinomas pinigų perdavimo įforminimo prasmė ir sąvoka, nes pati pasakojo, kad priimdavo avansus už nekilnojamąjį turtą. Aplinkybė, kad ieškovė nesant jokiam patvirtinimui perdavė tokią didelę pinigų sumą yra neįtikėtina. Šiai dienai, atsakovė supranta, kad perduoti „pasaugoti“ 2000 JAV dolerių atliko pasitikėjimo užtvirtinimo funkciją turint tikslą atsakovės šeimą apgauti. Visi ieškovės perduoti pinigai, sumoje 2000 JAV dolerių buvo grąžinti jai 2018 m. liepos pabaigoje. Ieškovė neturėjo jokių pretenzijų iki 2019 m. sausio mėnesio, o tik 2019 m. sausio mėnesį sugalvojo apgaulės būdu pasipelnyti, atsakovė apšmeižė, parašė skundą, ko pasekoje atsakovė prarado darbą ir buvo priversta lankyti policijoje.
13. Atsakovė neturėjo jokio pagrindo skolintis ar prašyti pinigų, nes ir ji ir jos sutuoktinis yra dirbantys asmenys. Ieškovė pasinaudojo jai žinoma informaciją, kad atsakovė turėjo išsipirkti iš savo brolio ½ gyvenamojo namo kaime ir apie tai papasakojo policijos pareigūnams. Pinigus sumoje 2000 JAV dolerių atsakovė priėmė 2018-06-26, o gyvenamojo namo dalį iš brolio išpirko 2018-05-03, ką patvirtina teismui pridedamas atsakovės sutuoktinio V. M. banko sąskaitos išrašas iš kuriuo matyti, kad 2018-05-03 V. M. pervedė J. G. 2500 Eur už namo dalį. Pridedamas banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad atsakovės sutuoktinis 2019-03-01 savo banko sąskaitoje turėjo 3269,46 Eur, turėjo pastovų darbą ir skolintis pinigų šeimai tikrai nereikėjo. Atsakovė taip pat turėjo pastovų darbą, reguliarų atlyginimą, neturėjo jokių įsiskolinimų. Atsakovė su sutuoktiniu grąžino tuos pačius 2000 JAV dolerių, kuriuos perdavė ieškovė, nekeitė jų ir jais niekada nedisponavo.
14. Apibendrinant, ieškovė neperdavė atsakovei 7000 Eur, minėtų pinigų atsakovė neskolino, nepriėmė ir jų niekada nematė.
15. Mažai tikėtina, kad ieškovė apskritai galėjo turėti tokią pinigų sumą, nes nuolat skundėsi, kad jos pensija labai maža.
16. Paskolos sutartis įstatyme apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis).
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paskolos sutartys yra realinės, nes tam, kad atsirastų paskolos sutartiniai santykiai, yra būtina pinigus arba rūšies požymiais apibūdinamus suvartojamuosius daiktus perduoti paskolos gavėjui, todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo – priimtas. Kai paskolos gavėjas nevykdo sutartinės pareigos grąžinti paskolos dalyką, paskolos davėjas įgyja paskolos sutarties pagrindu reikalavimo teisę susigrąžinti paskolos dalyką, jo dalį ir atlygį už daikto skolinimą, jeigu toks buvo šalių sutartas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
Motyvuojamoji dalis
18. CK 6.871 straipsnyje nustatyta, kad Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. Įstatymo ar šalių susitarimo nustatytais atvejais paskolos sutartis turi būti sudaryta paprasta rašytine forma, tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą.
19. Ieškovė jokių pinigų atsakovei neskolino. Tarp šalių niekada nebuvo paskolinių santykių. Ieškovei puikiai žinoma aplinkybė, kad ji elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Dėl šios priežasties atsakovė prašys teismo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl išdėstyto ir vadovaujantis Teismo prašo: 1. Ieškovės ieškinį atmesti. 2. Priteisti iš ieškovės atsakovės naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Ieškovė teismo posėdyje palaikė savo reikalavimus ieškinyje nurodytais pagrindais, paaiškino, kad paskolino atsakovei 2018m. balandžio mėnesyje 7000 eur pinigų sumą grynaisiais pinigais, rašytinės sutarties nesudarinėjo, nes pasitikėjo atsakove.
Atsakovė teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais pagrindais, paaiškino, kad jokių 7000 eur pinigų sumos iš ieškovės nesiskolino.
Ieškinys atmestinas.
IV. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys tarpusavyje buvo pažįstamos, bendravo, kad ieškovė nurodo į grynųjų pinigų 7000 eur sumai paskolinius santykius 2018 m. balandžio mėnesyje atsakovei, kuriuos atsakovė neigia, nurodydama, kad tokių 7000 eur grynųjų piniginių paskolinių santykių tarp šalių nebuvo. Iš šalių paaiškinimų, bylos medžiagos matyti, kad ieškinio pagrindu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ir 2019-04-09 priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą įvertinus pareiškime išdėstytas įvykio aplinkybes ir surinktą medžiagą, ko pagrindu padaryta išvada, kad tarp Z. S. ir G. M. yra atsiradę civiliniai teisiniai santykiai apibrėžti LR CK, todėl nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 str.(Sukčiavimas). Pareiškėjai siūlytina ginti savo pažeistas teises civilinio proceso numatyta tvarka; kad civilinėje byloje nėra pateikta įrodymų pagal ieškinio dalyką, kurį neigia atsakovas, kad tarp šalių būtų sudaryta rašytinė notarinė sutartis. Kitokių faktinių aplinkybių pagal ieškinio dalyką nėra dėl paskolinių šalių santykių, kur ieškovė nurodo, kad paskolino atsakovei 2018m. balandžio mėnesyje 7000 eur pinigų sumą grynaisiais pinigais, rašytinės sutarties nesudarinėjo, nes pasitikėjo atsakove, ko pagrindu atsakovė nurodo, kad jokių 7000 eur pinigų sumos iš ieškovės nesiskolino.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Tokiu būdu šios sutarties pagrindu šalims atsiranda civilinės teisės ir pareigos (CK 1.136 straipsnis), tai yra ieškovas (kreditorius) įgyja teisę reikalauti skolos grąžinimo, o atsakovas (skolininkas) turi pareigą nustatytu terminu grąžinti paskolintą sumą. Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškinęs, kad paskolos sutartis yra realinė – ji laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnis), bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino arba jos negavo. Kasacinio teismo nurodyta, kad įstatymo ar šalių susitarimo nustatytais atvejais paskolos sutartis turi būti sudaryta paprasta rašytine forma, tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą, o kitais atvejais gali būti sudaryta žodžiu (žodine forma). Paprastos rašytinės formos sutarties esminiai požymiai yra visų sutarties šalių valios išreiškimas raštu. Rašytinės formos sutartį pasirašo ją sudarantys asmenys. Kasacinis teismas, aiškindamas paskolos sutarties teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, yra nurodęs, kad CK 6.871 straipsnio 3 dalyje, atsižvelgiant į šių santykių specifiką, paplitimą, paskolos sutarties realinį pobūdį, įtvirtinta speciali sutarties paprastos rašytinės formos samprata, palyginus su ta bendrąja, kuri nustatyta CK 1.73 straipsnio 2 dalyje, 6.192 straipsnio 2 dalyje, ir nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Ši teisės norma skirta reguliuoti atvejams, kai šalys nebuvo pasirašiusios bendro (vieno) dokumento, taip pat kai nebuvo apsikeitusios atskirais laiškais, raštais ir pan., t. y. kai nėra sudarytos rašytinės formos sutarties bendrosios paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme, tačiau egzistuoja faktas, kad paskolos gavėjas yra pasirašęs ir išdavęs paskolos raštelį arba kitokį skolos dokumentą, patvirtinantį paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Šių dokumentų materialioji teisinė reikšmė reiškiasi ir tuo, kad juose raštu yra išreikšta vienos iš sutarties šalių (paskolos gavėjo) valia, jie išduodami kreditoriui prievolei patvirtinti ir liudija apie paskolos davėjo suderintos valios, nors ir neišreikštos rašytine forma, egzistavimą. Tokie dokumentai suponuoja išvadą dėl prievolinių paskolos teisinių santykių egzistavimo, jų buvimas pas kreditorių teikia galimybę teigti apie prievolės neįvykdymą, o jų buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta (CK 6.65 straipsnis). CK 6.871 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas atitinka civiliniuose teisiniuose santykiuose taikytiną protingo žmogaus standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-223-313/2017 ir joje nurodyta teismų praktika).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismas, formuodamas praktiką dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo šios kategorijos bylose, yra nurodęs, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2008); kai skolos dokumente neužfiksuotas pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktas, įrodyti pinigų perdavimo faktą turi paskolos davėjas; kai skolos dokumentas patvirtina pinigų perdavimą, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą turi paskolos gavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-422-687/2017 ir joje nurodyta teismų praktika).
Taigi pagal susiformavusią teismų praktiką matyti, kad paskolos sutartimi turi būti įforminama kokia pinigų suma skolinama ir kokiam asmeniui konkrečiai skolinama.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.871 straipsnyje (aktuali redakcija ginčo pagal ieškinį laikotarpiu) yra įtvirtinta paskolos sutarties teisinė forma, t. y. fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. Jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. Įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 3 dalis). CK 1.93 str. 2d. numato, kad : „Įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį.“
Aukščiau aptarto teisinio ir faktinio argumentavimo prasme teismas laiko, kad ieškovas nepateikė ir neįrodė tuo pagrindu paskolinių santykių, kuriuos nurodo susidariusius tarp šalių 2018m. balandžio mėnesyje, kuriuos atsakovas neigia, kaip tokius buvusius (CK 6.871 str., 1.93 str.). Aukščiau nurodyto pagrindais, ieškinys atmestinas. Pažymėtina, jog remiantis aukščiau išdėstytais argumentais ir išvadomis, dėl kitų ieškinio reikalavimų, kaip išvestinių, teismas nepasisako remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, kurioje buvo ne kartą nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 16034/90, par. 61) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-542-611-2016).
V. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Ieškinio netenkinus, atsakovei G. M. iš ieškovo priteistinos jos patirtos įrodymais pagrįstos išlaidos – 500 Eur bylinėjimosi išlaidų (advokato pagalbos išlaidų). Ieškovė pagal įstatymą yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą 100 proc. (CPK 96 str. 2d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinio netenkinti.
Priteisti atsakovei G. M. (a/k (duomenys neskelbtini) iš ieškovo Z. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penki šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimo kopiją siųsti šalių/atstovų žiniai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.