Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2020-11-09 · Civilinė byla Nr. e2YT-2767-514/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-11-09Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-02-25Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-11-09
Bylos Nr.
e2YT-2767-514/2020
Teisminio proceso Nr.
2-33-3-00838-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Volskytė
Pareiškėjas
R. K.
Suinteresuotas asmuo
V. K.
Civilinė byla Nr. e2YT-2767-514/2020Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00838-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.6.1; 3.4.5.2
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 9 d.Plungė
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė,sekretoriaujant Vilmai Grosienei,dalyvaujant pareiškėjui R. K., jo atstovui adv. M. G.,suinteresuotam asmeniui V. K., jo atstovei adv. Saulenai Gasiūnienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui V. K. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo A. K. K. mirties priėmė palikimą.

Pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. balandžio 3 d. mirė tėvas, po kurio mirties atsirado palikimas: butas, es. (duomenys neskelbtini), Plungėje, namų apyvokos daiktai, piniginės lėšos, automobiliai. Pareiškėjas paveldėjimo bylos po tėvo mirties neužsivedė, tačiau palikimą priėmė, pradėdamas palikimą faktiškai valdyti kaip ir suinteresuotas asmuo, brolis V. K.. Pareiškėjas kartu su broliu laidojo tėvą, disponavo tėvo turėtu turtu - lėšų dalimi, butu. Tėvas 2019 m. spalio 22 d. testamentu visą savo turtą lygiomis dalimis paliko pareiškėjui ir broliui (suinteresuotam asmeniui). Susidarė situacija, kad pareiškėjas negali paveldėti turto, kurį paliko tėvas, nes nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo bylos, o šiuo metu tai padaryti galimybių nebeturi. Pareiškėjas priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai valdyti tėvui priklausiusį turtą, todėl prašė palikimo priėmimo faktą nustatyti teismine tvarka.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo atsiliepimu prašė pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti. Nurodė, kad ne pareiškėjas rūpinosi tėvo laidotuvėmis, o suinteresuotas asmuo. Po tėvo laidotuvių suinteresuotas asmuo su savo broliu nebebuvo susitikęs, jokio palikimo kartu netvarkė. Pareiškėjas neturėjo tėvo buto raktų, todėl negalėjo ten patekti ir tvarkyti palikimo. Be to, jis net nesidomėjo, koks yra likęs palikimas, į Plungę nebuvo atvykęs, turto net neapžiūrėjo. Visas sąskaitas už buto komunalinius mokesčius mokėjo suinteresuotas asmuo, jis butą valė, tvarkė jau po tėvo mirties. Piniginių lėšų tėvas nepaliko, todėl paveldėtojai negalėjo jomis naudotis ar disponuoti, laidojimo pašalpa buvo sumokėta į suinteresuoto asmens sąskaitą. Nuvykęs pas notarą dėl pavedėjimo bylos užvedimo suinteresuotas asmuo labai nustebo, sužinojęs, kad yra surašytas 2019 m. spalio 22 d. testamentas, kuriuo palikimas paliktas pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui lygiomis dalimis. Suinteresuotas asmuo susisiekė su pareiškėjo sūnumi M. K. ir jam perdavė saugoti automobilius, nes automobiliai buvo jam palikti ankstesniu 2019 m. rugpjūčio 22 d. testamentu. Suinteresuoto asmens nuomone, įvertinus pareiškėjo veiksmus, atliktus po tėvo A. K. K. mirties, nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų atlikęs kokius nors aktyvius veiksmus, atitinkančius įstatymų nuostatas dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjas aktyvių veiksmų, nurodytų CK 5.51 straipsnyje, nėra atlikęs, tėvo palikimu nesidomėjo iki to laiko, kol notarė pranešė, jog ketina išduoti paveldėjimo teisės liudijimą tik suinteresuotam asmeniui. Pareiškėjas neišreiškė valios priimti palikimą, nebuvo atvykęs į tėvo butą, jo neapžiūrėjo, neprašė raktų, kad jį įleistų, nesisiūlė jo tvarkyti, nenorėjo pasiimti jokių daiktų, sumokėti mokesčių. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, materialines teisės normas bei teismų praktiką ir byloje esančius įrodymus, prašė pareiškėjo pareiškimą atmesti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas, jo atstovas teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Pareiškėjas paaiškino, kad dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, būdamas įsitikinęs, kad nėra svarbu, kada tai padarys, nes turtas buvo paliktas testamentu. Nurodė, kad gyvena kitame mieste nei iki mirties gyveno tėvas, todėl bute, priklausiusiame tėvui, dažnai nesilankė. Po tėvo mirties jam atiteko laikrodis, ragai, kiškio iškamša, senovinės svarstyklės. Į butą galėjo patekti, nes buto raktus turėjo sūnus M. K. Pareiškėjo pavedimu sūnus saugo ir prižiūri tėvui priklausiusius automobilius Opel ir Moskvič, taip pat prižiūrėjo butą. Pas M. K. yra saugomi ir žvejybos įrankiai. Sąskaitų už butą neimdavo ir jų neapmokėjo, nes broliui išmokėta laidojimo pašalpa, nors laidotuvių išlaidas apmokėjo pareiškėjas. Pareiškėjo nuomone, brolis, disponuodamas laidojimui skirta pašalpa, ir privalėjo mokėti mokesčius, susijusius su buto išlaikymu. Pareiškėjas visą testamentu paliktą turtą ketino perleisti sūnui M. K., todėl šis pareiškėjo pavedimu rūpinosi po tėvo mirties likusiu turtu.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo, jo atstovė teismo posėdžio metu pareiškimą prašė atmesti. Suinteresuotas asmuo papildomai paaiškino, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl buto tvarkymo neatitinka tikrovės, butą po tėvo mirties išvalė, atjungė elektros prietaisus ir pan. suinteresuotas asmuo. Esant sutvarkytam butui, jokie buto tvarkymo darbai nebebuvo reikalingi. Tik suinteresuotas asmuo apmokėjo ir apmoka sąskaitas už komunalinius patarnavimus. Suinteresuotas asmuo likusį automobilį Opel apdraudė, pasirūpino technine apžiūra, nupirko naujus akumuliatorius, šį automobilį ir automobilį Moskvič perdavė pareiškėjo sūnui M. K., kadangi pirmuoju testamentu jam automobiliai ir buvo palikti. Automobilio Moskvič dokumentai iki šiol yra pas suinteresuotą asmenį. Mano, kad pareiškėjas nurodytus daiktus - iškamšą, ragus, žvejybos įrankius, pasiėmė lankydamasis bute šių metų spalio mėnesį, kai jau buvo prasidėjęs teisminis ginčas dėl palikimo priėmimo, o svarstykles pareiškėjas gavo anksčiau iš tėvo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Byloje nustatyta, kad A. K. K. mirė 2020 m. balandžio 3 d. Po palikėjo mirties liko nekilnojamas turtas: butas, es. (duomenys neskelbtini), Plungės m., senoviniai automobiliai, piniginės lėšos. Palikėjas 2019 m. spalio 22 d. testamentu visą jam priklausantį turtą (įskaitant nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, turtines teises ir kita) ) lygiomis dalimis po ½ paliko suinteresuotam asmeniui V. K. ir pareiškėjui R. K.. Suinteresuotas asmuo palikimą priėmė, 2020 m. birželio 26 d., paduodamas pareiškimą Plungės r. 3-ajam notarų biurui.

Byloje kilo ginčas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad priėmė palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti, pareiškėjo nurodomas aplinkybes dėl palikimo priėmimo faktinio ginčija suinteresuotas asmuo V. K.

Teisę į palikimą pagal testamentą lygiomis dalimis turi tiek pareiškėjas, tiek suinteresuotas asmuo, suinteresuoto asmens atlikti veiksmai dėl palikimo priėmimo nenušalina pareiškėjo nuo palikimo priėmimo. Pagal teismų suformuotą teismų praktiką tais atvejais, kai kyla ginčas dėl teisės paveldėti tarp įpėdinių, kurių vienas savo teisę paveldėti yra įgyvendinęs paduodamas pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, o kitas siekia įrodyti, jog šią teisę įgyvendino pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, būtina nustatyti ar tokio įpėdinio elgesys atitinka palikimo priėmimo sampratos turinį.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinsi laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpinasi kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net bet kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, t. y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis aktyviais veiksmais parodo, jog išreiškė savo valią, siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti bei naudotis.

Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

Pareiškėjas, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimą priėmė, nurodė, kad po tėvo mirties lankėsi tėvo bute, jam atiteko tėvo laikrodis, ragai, kiškio iškamša, senovinės svarstyklės, žvejybos įrankiai. Taip pat senoviniai automobiliai – Opel ir Moskvič, saugomi pas sūnų M. K.. Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad po tėvo mirties pareiškėjas paėmė tėvo laikrodį, ragus, kiškio iškamšą, žvejybos įrankius, kad senoviniai automobiliai yra pas pareiškėjo sūnų M. K., tačiau pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo skirtingai vertino veiksmų pobūdį. Be to, suinteresuoto asmens nuomone, tėvo asmeniniai daiktai galėjo būti paimti jau prasidėjus ginčui dėl palikimo priėmimo.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Pareiškėjo paaiškinimais, liudytojo M. K. parodymais nustatyta, kad po tėvo mirties pareiškėjas lankėsi tėvui priklausiusiame bute, jį apžiūrėjo, paėmė kai kuriuos tėvui priklausiusius daiktus, laikydamas save teisėtu įpėdiniu. Nors suinteresuotas asmuo teigė, kad pareiškėjo nurodyti daiktai galimai paimti tik 2020 m. spalio mėnesį, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Pagal liudytojo parodymus bute pareiškėjas lankėsi netrukus po mirties (praėjus devynioms dienoms ar trisdešimčiai dienų), t. y. nepraėjus įstatymo nustatytam trijų mėnesių terminui palikimui priimti. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008). Tačiau įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-695/2018).

Pagal pareiškėjo paaiškinimus paveldimą turtą jis ketino perleisti sūnui M. K., tokius ketinimus patvirtino išduodamas įgaliojimą vesti paveldėjimo bylą po tėvo mirties. Nors įgaliojimas išduotas 2020 m. liepos 14 d., praėjus trims mėnesiam po testatoriaus mirties, tokie veiksmai rodo, kad pareiškėjas siekė realizuoti teisę į palikimą.

Pareiškėjo ir suinteresuoto asmens paaiškinimais, liudytojo M. K. parodymais nustatyta, kad mirusiajam priklausę automobiliai Opel ir Moskvič yra saugomi pas liudytoją. Automobilį Opel atvarė ir perdavė suinteresuotas asmuo, o automobilį Moskvič pakeitęs padangas ir suremontavęs automobilio stabdžius saugojimui į gyvenamojo namo kiemą parsivarė liudytojas. Suinteresuoto asmens paaiškinimu šiuos automobilius perdavė saugoti liudytojui, kadangi 2019 m. spalio 22 d testamentu šie automobiliai testatoriaus buvo palikti liudytojui. Tačiau iš paties suinteresuoto asmens paaiškinimų seka, kad jau 2020 m. gegužės mėnesį lankydamasis pas notarą sužinojo apie pakeistą testamentą, todėl automobilių perdavimo momentu M. K. nebebuvo įpėdinis pagal testamentą, kadangi 2019 m. spalio 22 d. testamentu testatorius visą jam priklausiusį turtą paliko pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per atstovą. Pagal pareiškėjo paaiškinimus sūnus M. K. šių automobilių saugumu rūpinosi ir rūpinasi ne tik suinteresuoto asmens, bet ir pareiškėjo prašymu, automobilis Moskvič liudytojo buvo remontuojamas (pakeistos padangos, remontuoti stabdžiai), automobiliai ir šiuo metu yra liudytojo gyvenamojo namo teritorijoje, pareiškėjo šeimos narių žinioje, darytina išvada, kad automobiliais liudytojas rūpinasi kaip pareiškėjo atstovas, saugodamas ir prižiūrėdamas šiuos automobilius kaip paveldimo turto objektus. Šių daiktų suinteresuoto asmens sutikimu paėmimas vertintinas kaip palikimo priėmimas.

Be kilnojamojo turto po A. K. K. mirties liko butas, esantis Plungės m. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šiame bute nei pareiškėjas, nei suinteresuotas asmuo negyvena, tik pastarasis moka mokesčius, susijusius su buto išlaikymu. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo ir suinteresuoto asmens paaiškinimais nustatyta, kad mokesčiai mokami iš lėšų, gautų kaip laidojimo pašalpa, kuri buvo sumokėta į suinteresuoto asmens sąskaitą, todėl aplinkybė, jog pareiškėjas neprisideda lėšomis prie buto išlaikymo, nesudaro pagrindo spręsti, kad dėl šios aplinkybės pareiškėjas palikimo nėra priėmęs. Kaip nustatyta pareiškėjas lankėsi palikimą sudarančiame bute, domėjosi jo būkle, tokie veiksmai vertintini kaip savininko veiksmai su palikimą sudarančiu turtu. Pažymėtina, kad laikotarpiu, kai pagal įstatymą pareiškėjas galėjo priimti palikimą, šalyje buvo paskelbtas karantinas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“), todėl pareiškėjo paaiškinimai, kad ir dėl šios priežasties paveldimą turtą kaip atstovas prižiūrėjo sūnus M. K., kuris pareiškėjo pavedimu rūpinosi paveldimo turto būkle, saugumu, yra įtikinantys ir logiški.

Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Įstatyme įpėdinis neįpareigojamas pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjas būtų atsisakęs paveldėjimo teisės. Priešingai, iš pareiškėjo paaiškinimo seka, kad suinteresuotas asmeniui 2020 m. gegužės mėnesį sužinojus apie testatoriaus valios pakeitimą (naują testamentą, kuriuo turtas paliktas abiem vaikams (pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui) po lygiai), kilus ginčui telefoninio pokalbio metu, pareiškėjas aiškiai išreiškė poziciją dėl pageidavimo paveldėti testamentu paliktą turtą. Pareiškėjo siekį įgyvendinti palikimo priėmimo teises patvirtina ir tai, kad pareiškimą teismui dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo pateikė 2020 m. liepos 17 d., nežymiai praleidęs (13 dienų) įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti.

Sprendžiant dėl pareiškėjo veiksmų priimant palikimą ir vertinant įrodymus, atsižvelgtina į nustatytas aplinkybes, jog palikėjo laidotuvių išlaidas apmokėjo pareiškėjas, kad paveldėjimo teisės paskirtis – užtikrinti mirusiojo valios įgyvendinimą, paveldėtojų interesus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad palikėjas savo valią, išreikštą 2018 m. rugpjūčio 22 d. testamente, pakeitė, 2019 m. spalio 22 d. surašydamas naują testamentą, kuriuo visą jam priklausantį turtą (įskaitant nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, turtines teises ir kita) ) lygiomis dalimis po ½ paliko savo sūnums: suinteresuotam asmeniui V. K. ir pareiškėjui R. K.. Pareiškėjas, prašydamas nustatyti palikimo priėmimo faktą, siekia įgyvendinti savo teisę į palikimą tokiu būdu, kad nebūtų paneigta palikėjo valia.

Pareiškėjui po tėvo mirties atiteko asmeniniai tėvo daiktai, įeinantys į palikimo sudėtį, kuriais pareiškėjas ar jo atstovas valdo iki šiol, pareiškėjas aktyviais veiksmais siekia realizuoti paveldėjimo teisę, byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, jog pareiškėjas faktiniu valdymu palikimą priėmė, pareiškėjo pareiškimas tenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį bylose, teismo nagrinėjamose ypatingosios teisenos tvarka, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus atvejus, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi. Byloje kilęs ginčas, dalyvaujančių asmenų interesai priešingi, pareiškėjui iš suinteresuoto asmens priteistinas jo sumokėtas žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis), išlaidos už teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Pagal pareiškėjo atstovų pateiktus duomenis pareiškėjas už teisinę pagalbą patyrė 1 000 Eur išlaidų. Išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau –Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių, iš suinteresuoto asmens pareiškėjo naudai išieškotina 1 000 Eur išlaidų už teisinę pagalbą, viso 1 038 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo R. K. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po tėvo A. K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2020 m. balandžio 3 d.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Priteisti iš V. K. 1 038 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt aštuonis Eur) bylinėjimosi išlaidų R. K.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.

Teisėja Aušra Volskytė