- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-28
- Bylos Nr.
- 2S-725-278/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Suinteresuotas asmuo
- K. A. M., V. G., N. R.
- Pareiškėjas
- J. B.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-725-278/2016
Teisėja Ledina Šinkūnienė Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00387-2016-2
2016 m. rugsėjo 28 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal neįtraukto į bylą suinteresuotu asmeniu K. A. M. atskirąjį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-520-504/2016 pagal pareiškėjos J. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. G., N. R. dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
K. A. M. 2016 m. balandžio 13 d. teismui pateikė prašymą įtraukti jį suinteresuotu asmeniu į civilinę bylą, nagrinėjamą pagal J. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Nurodė, kad jis nėra M. M., kuri mirė (duomenys neskelbtini), įpėdinis, tačiau M. M. rūpinosi iki jos mirties. Teigė, jog 1995 m. lapkričio 16 d. M. M. jo sutuoktinei padovanojo visą tuo metu turėtą turtą, t.y. dalį gyvenamojo namo, o 1996 m. vasario 13 d. surašė jam įgaliojimą atstovauti ją Rokiškio rajono žemėtvarkos ir geodezijos tarnyboje bei kitose įstaigose, sprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., atstatymo. Nurodė, jog M. M. žadėjo šį žemės sklypą, atkūrus nuosavybės teises, padovanoti jam. Panevėžio apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) sprendimu M. M. vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės į minėtą žemės sklypą. Jis rūpinosi šio žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimu, jį prižiūrėjo, išvalė, iškirto krūmus, po to kiekvienais metais jį deklaravo ir juo rūpinasi iki šiol. Nurodė, kad yra suinteresuotas ir toliau naudotis šiuo žemės sklypu, nes jo pastangomis į jį buvo atkurtos nuosavybės teisės, todėl pageidautų sklypą išsinuomoti iš valstybės. Teigė, jog M. M. palikimo giminaičiai nėra priėmę, nes velionės niekas nelankė, neprižiūrėjo ir ja nesirūpino. Būdama gyva M. M. teigė, jog pageidauja, kad jos turtas atitektų jam, o ne kitiems asmenims.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 2 d. nutartimi K. A. M. prašymo įtraukti jį į bylą suinteresuotu asmeniu netenkino.Teismas konstatavo, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, - kad palikimą priėmė pareiškėja J. B. bei kad M. (M.) M. ir V. (M.) Č. yra seserys, nustatymo, o pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo suinteresuotais asmenimis įtraukiami tik tie asmenys, kurie turi teisinį interesą dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto. Darė išvadą, jog pareiškėjas K. A. M. negali paveldėti mirusiosios M. M. turto, nes nėra jos tiesioginis įstatyminis įpėdinis ir šią aplinkybę pripažįsta, todėl nebūdamas M. M. įpėdiniu, neturi teisinio intereso dėl J. B. prašomų nustatyti juridinę reikšmę turinčių faktų. Nurodė, jog civilinėje byloje, nagrinėjamoje pagal pareiškėjos J. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, teismo sprendimas neturės įtakos neįtraukto į bylą suinteresuotu asmeniu K. A. M. materialiosioms teisėms ir pareigoms.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu K. A. M. prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – įtraukti jį į bylą suinteresuotu asmeniu.
8. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, nes M. M. iki mirties gyveno su juo bei jo šeima, buvo išdavusi jam įgaliojimą atstovauti ją atitinkamose įstaigose, sprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo, be to, žadėjo šį žemės sklypą padovanoti būtent jam. Teigia, jog M. M. vardu atkurtu žemės sklypu rūpinosi būtent jis, jo užsakymu ir lėšomis buvo atlikti šio žemės sklypo matavimai, kiekvienais metais sklypą deklaravo ir juo rūpinosi, todėl jis turi teisę ir į išlaidų, išleistų šiam žemės sklypui, atlyginimą.
9. Teigia, jog nors nėra tiesioginis įstatyminis M. M. įpėdinis ir šio žemės sklypo paveldėti negali, tačiau yra suinteresuotas šiuo žemės sklypu naudotis ir toliau. Nurodo, jog M. M. palikimą priėmus valstybei, jis turės galimybę nuomotis ir toliau naudotis žemės sklypu, o palikimą priėmus pareiškėjai J. B. jis tokios galimybės netektų.
10. Apeliantas nurodo, jog į bylą suinteresuotu asmeniu nėra įtrauktos ir Valstybinė mokesčių inspekcija bei Nacionalinė žemės tarnyba, kurios valstybės vardu yra įgaliotos priimti asmens palikimą.
11. Be to, teigia, kad jokie M. M. giminaičiai jos palikimo nėra priėmę, niekada jie jos nelankė, neprižiūrėjo ir nesirūpino, o M. M. pageidauvo, kad jos turtas atitektų jam ir jo šeimai, bet ne kitiems asmenims. Nurodo, jog M. M. giminaičių pretenzijos prieštarauja M. M. žodžiu išreikštai valiai, o teiginiai, kad kuris nors iš giminaičių faktiniu valdymu paveldėjo M. M. palikimą yra išsigalvojimas, siekiant perimti M. M. vardu registruotą turtą.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo N. R. prašo atskirąjį skundą atmesti.
13. Nurodo, kad K. A. M. negali paveldėti mirusiosios M. M. turto, kadangi nėra jos įpėdinis, todėl, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią palikimo priėmimo fakto nustatymo bylose suinteresuotais asmenimis įtraukiami tik mirusiojo įpėdiniai, o jiems nesant – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), t.y. institucija, atstovaujanti valstybę, prašymas į bylą įtraukti K. A. M. suinteresuotu asmeniu pagrįstai nebuvo tenkintas. Be to, pareiškėja J. B. į bylą suinteresuotais asmenimis įtraukė kitus paskesnės eilės mirusiosios įpėdinius, dėl ko apelianto argumentas įtraukti ir VMI, nėra pagrįstas, juo labiau kad VMI buvo žinoma apie civilinės bylos dėl juridinių faktų nustatymo pagal pareiškėjos J. B. pareiškimą, iškėlimą, tačiau ši įstaiga jokių prašymų teismui nepateikė. Be to, priešingai, nei teigia K. A. M., Nacionalinė žemės tarnyba į paveldėjimo bylas neįtraukiama, kadangi ji nėra įgaliota atstovauti valstybę, sprendžiant palikimo priėmimo klausimą.
14. Atsiliepime nurodoma, kad K. A. M., nebūdamas mirusiosios M. M. giminaičiu, negalėjo žinoti viso iki mirties jos valdyto turto, o apie M. M. išduotą K. A. M. įgaliojimą, pareiškėjai J. B. ir suinteresuotiems asmenims buvo žinoma. Pareiškėja J. B. šią aplinkybę nurodė teismui pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, taip pat nurodė, kad, kaip faktinė M. M. palikimo valdytoja, šiam faktui nuo pat palikimo priėmimo dienos neprieštaravo. Teigia, jog aplinkybė, kad po M. M. mirties jos turto paveldėjimo byla nebuvo pradėta ir niekas nepareiškė pretenzijų K. A. M. dėl jo naudojimosi M. M. turtu, savaime nereiškia, jog M. M. turtas liko nepaveldėtas.
15. Nurodo, jog tai, kad K. A. M. investavo pinigines lėšas į M. M. turtą, rūpinosi ir prižiūrėjo žemės sklypu bei turi pretenzijų ar reikalavimų būsimam šio žemės sklypo savininkui, gali būti nagrinėjama atskiroje, savarankiškoje byloje, nes civilinėje byloje, pradėtoje pagal pareiškėjos J. B. pareiškimą, yra sprendžiamas tik juridinių faktų, su kuriais K. A. M. nėra susijęs, nustatymo klausimai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas įtraukti K. A. M. į bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotu asmeniu.
17. Iš bylos duomenų matyti, kad Rokiškio rajono apylinkės teisme 2016 m. kovo 30 d. buvo priimtas pareiškėjos J. B. pareiškimas, kuriuo ji prašė nustatyti juridinius faktus, kad M. (M.) M., gim. (duomenys neskelbtini) ir V. (M.) Č., gim. (duomenys neskelbtini), yra seserys bei kad ji, J. B. priėmė M. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti. Į šią bylą suinteresuotais asmenimis buvo įtraukti V. G. ir N. R.. Iš byloje esančių duomenų matyti ir tai, kad K. A. M., sužinojęs apie teismui J. B. paduotą pareiškimą, padavė prašymą įtraukti jį į bylą suinteresuotu asmeniu. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas K. A. M. prašymo netenkino. Atskiruoju skundu K. A. M. tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas jo prašymą, neatsižvelgė į tai, kad jis rūpinosi velione M. M., buvo įgaliotas atstovauti atitinkamose įstaigose dėl žemės sklypo atkūrimo mirusiosios vardu, be to, velionė buvo išreiškusi valią nepalikti savo turto giminaičiams.
18. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, pareiškėjo atskirąjį skundą bei atsiliepimą į jį, saro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias suinteresuotų asmenų dalyvavimą procese ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį.
19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo suinteresuotais asmenimis įtraukiami tik tie asmenys, kurie turi teisinį interesą dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto. Tuo atveju, jeigu priimtas teismo sprendimas neturės įtakos atitinkamo asmens materialiosioms teisėms ir pareigoms, toks asmuo (fizinis ar juridinis), net kai yra pareiškėjo prašymas jį įtraukti, neįtraukiamas dalyvauti suinteresuotu asmeniu byloje. Be to, palikimo priėmimo fakto nustatymo bylose suinteresuotais asmenimis įtraukiami tik mirusiojo įpėdiniai, o jiems nesant – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-237/2007; Nr. 3K-3-97/2009).
20. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad Rokiškio rajono apylinkės teismui buvo paduotas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, t.y. pareiškėja J. B. prašė teismo nustatyti, kad M. M. ir V. Č. yra seserys, o taip pat, kad pareiškėja J. B. priėmė M. M. palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti. Minėti duomenys leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjos J. B. reikalavimai yra susiję išimtinai su paveldėjimo teisiniais santykiais. Iš J. B. pareiškimo taip pat matyti, jog ji suinteresuotais asmenimis į bylą įtraukė penktos eilės įpėdinius – palikėjos M. M. sesers mirusių dukterų vaikus – V. G. ir N. R.. Duomenų, kad K. A. M. būtų mirusiosios M. M. įpėdinis, byloje nėra. Priešingai pats apeliantas pripažįsta, jog nėra įpėdinis, o tik faktiškai valdo mirusiosios M. M. turtą, į kurį yra investavęs piniginių lėšų. Tačiau ši aplinkybė, priešingai nei tvirtina apeliantas, nepatvirtina, jog Rokiškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-520-504/2016 priimtas sprendimas gali turėti tiesioginės įtakos jo materialinėms teisėms ar pareigoms.
21. Faktas, kam nuosavybės teise priklausys K. A. M. nurodomas žemės sklypas, t.y. jį paveldės pareiškėja J. B. ar jis pereis valstybės nuosavybėn, niekaip nekeičia susiklosčiusios situacijos, jog šis žemės sklypas K. A. M. nuosavybės teise nepriklauso ir su teisėtu šio žemės sklypo savininku, jis, siekdamas ir toliau sklypu naudotis, turės sudaryti atitinkamus susitarimus ar sutartis. Atskirajame skunde nurodomas argumentas, kad pareiškėja J. B., paveldėjusi žemės sklypą, gali neleisti juo naudotis, taip pat nesudaro pagrindo įtraukti K. A. M. į bylą suinteresuotu asmeniu, nes jis nepateikė jokių įrodymų, kad žemės sklypu naudojasi konkrečiu teisiniu pagrindu, kurio galiojimui tiesioginės įtakos turi būtent konkretus žemės sklypo savininkas (pareiškėja arba valstybė). Vien subjektyvus K. A. M. vertinimas, jog žemės sklypą paveldėjusi valstybė neabejotinai suteiks galimybę jam šį žemės sklypą nuomoti, nekeičia byloje egzistuojančių paveldėjimo bei juridinio fakto nustatymo teisės normų, o taip pat J. B. pareiškimo nagrinėjimo ribų, dėl ko toks apelianto argumentas negali būti pripažintas pagrindu K. A. M. įtraukti į bylą suinteresuotu asmeniu. Aplinkybė, jog K. A. M. yra investavęs į šį žemės sklypą tam tikras pinigines lėšas, neturi įtakos byloje prašomų nustatyti juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo klausimo išsprendimui bei neužkerta kelio pareiškėjui teismine ar neteisime tvarka spręsti klausimą dėl investuotų lėšų kompensavimo.
22. Atskirajame skunde K. A. M. taip pat nurodo, kad į bylą suinteresuotu asmeniu turi būti įtrauktas dar ir todėl, kad rūpinosi velione iki pat jos mirties, ji savo turtą – dalį gyvenamojo namo, paliko jo sutuoktinei, be to, jokie mirusiosios M. M. giminaičiai nėra ja rūpinęsi, dėl ko velionė buvo žodžiu išreiškusi savo valią turtą palikti jam. Apeliacinės instancijos teismas tokius argumentus, atsižvelgiant į virš išdėstytus duomenis, taip pat atmeta, nes nepateikta rašytinių duomenų, jog M. M. būtų sudariusi testamentą, sutartį ar kt. patvarkymą apelianto naudai, todėl K. A. M. nurodomos aplinkybės nekeičia Rokiškio rajono apylinkės teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2YT-520-504/2016 dalyko bei neleidžia spręsti, jog K. A. M. gali įgyti teisę paveldėti velionės turtą.
23. Apeliacinės instancijos teismas atmeta ir pareiškėjo argumentus, jog nagrinėjamoje byloje suinteresuotu asmeniu nėra įtrauktos Valstybinė mokesčių inspekcija bei Nacionalinė žemės tarnyba, kurios valstybės vardu yra įgaliotos priimti asmens palikimą. Kaip matyti iš byloje esančio VMI rašto „Dėl M. M. palikimo priėmimo valstybės vardu“, šiai institucijai žinoma apie M. M. palikimą bei velionės įpėdinius, dėl ko, atsakydama į K. A. M. raštą, nurodė, jog teismui atsisakius tenkinti J. B. prašymą dėl juridinio fakto nustatymo, bus inicijuotas M. M. palikimo priėmimas valstybės vardu. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Jeigu paaiškėja, kad nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas šaukia jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį. Bylą nagrinėjančiam teismui yra suteiktos galimybės šaukti asmenį dalyvauti byloje jei yra nustatoma, kad nagrinėjama byla yra susijusi su konkretaus asmens teisėmis ir pareigomis. Apeliantas nepataikė jokių duomenų, kad yra įgaliotas atstovauti valstybę, todėl sprendžiant klausimą dėl jo paties įtraukimo į bylą suinteresuotu asmeniu, klausimas dėl kitų suinteresuotų asmenų įtraukimo į bylą, apeliacine tvarka nagrinėjant K. A. M. skundą, nesvarstytinas.
24. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, nes, teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus ir nustatytas aplinkybes, jie neturi įtakos teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Dėl aukščiau paminėtų motyvų tenkinti atskirąjį skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.