Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2025-05-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-755-1217/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-05-20
Bylos Nr.
eII-755-1217/2025
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00685-2025-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laura Kaupelė
Pažeidėjas
E. K.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. eII-755-1217/2025
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00685-2025-9Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.6.; 21.10.1; 21.10.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Kaupelė,sekretoriaujant Eglei Gurskajai,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam E. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimo Nr. 10-ANR_N-9419-2025 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 25269600992).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-9419-2025 (toliau ir – nutarimas) E. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, už tai jam paskirta 830 eurų dydžio bauda ir specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimas 7 mėn. bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 13 mėnesių. Ši nuobauda pareiškėjui buvo skirta už tai, kad jis 2025 m. balandžio 6 d., 00.56 val., Vilniuje, T. Narbuto g., vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,48 promilių girtumo laipsnis.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. gegužės 5 d. gautas atsakomybėn patraukto E. K. (toliau ir – pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma panaikinti minėtą Institucijos 2025 m. balandžio 18 d. priimtą nutarimą ir priimti naują sprendimą – skirti švelnesnę administracinę nuobaudą arba pakeisti skundžiamą nutarimą ir sumažinti paskirtos baudos dydį ir (arba) sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo laikotarpį, taikant alternatyvias priemones. Skunde nurodoma, kad nustatyta alkoholio koncentracija (0,47 promilės) nežymiai viršija leistiną 0,4 promilės ribą, skirtumas sudaro vos 0,07 promilės. Tokia koncentracija gali būti paveikta alkoholio matavimo prietaisų paklaidos, todėl reali koncentracija galėjo neviršyti nustatytos ribos. Elgesys kelyje nesukėlė jokios grėsmės – nebuvo eismo įvykio, pažeidimo metu nepadaryta jokių kitų taisyklių pažeidimų, vairavimas buvo saugus ir atsakingas. Lengvinančios pareiškėjo atsakomybę sąlygos nebuvo tinkamai įvertintos skiriant nuobaudą, kadangi pareiškėjas iš karto pripažino savo kaltę ir gailėjosi, nebuvo anksčiau baustas už analogiškus pažeidimus, teisė vairuoti būtina kasdieniam nuvykimui į darbą, nes dėl gyvenamosios vietos ir darbo specifikos nėra galimybės naudotis viešuoju transportu. Teisės vairuoti atėmimas sukelia reikšmingas socialines ir ekonomines pasekmes, neigiamai veikia fizinę ir psichologinę sveikatą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad minimalus leistinos normos viršijimas, nesant papildomų pavojingo vairavimo aplinkybių, vertinamas kaip mažareikšmis. Taikant proporcingumo ir teisingumo principus mano, kad skirta sankcija – ilgam atimama teisė vairuoti – neatitinka pažeidimo pobūdžio ir asmens individualių aplinkybių.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašoma priimtą nutarimą palikti nepakeistu ir pareiškėjo skundo netenkinti. Nurodoma, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas 2025 m. balandžio 6 d., 00.56 val., Vilniaus mieste vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus – nustatyta 0,48 promilės alkoholio koncentracija. Skunde keliamas klausimas dėl paskirtų administracinio poveikio priemonių proporcingumo bei ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybės. Pagal ANK 32 straipsnį administracinės nuobaudos ir poveikio priemonės skiriamos atsižvelgiant į teisės viršenybės, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad išimtinais atvejais, esant išskirtinėms aplinkybėms, leidžiama skirti švelnesnę nei sankcijoje nustatyta nuobauda. Tačiau teismų praktika patvirtina, kad tokios aplinkybės turi būti aiškiai išskirtinės, jos turi būti vertinamos itin atsakingai. Skundo motyvas, kad pareigūnas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, atmestinas. Ne pareigūnas, o įstatymo leidėjas transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam kvalifikavo kaip itin pavojingą pažeidimą, už kurį nustatyta griežta sankcija. Pareigūnas vadovavosi teismų praktika, tinkamai įvertino pareiškėjo asmenybę bei kitas aplinkybes ir pagrįstai neskyrė švelnesnės nuobaudos. Pareiškėjo padarytas nusižengimas nepatenka į mažai pavojingų veikų kategoriją, todėl nėra pagrindo laikyti jį išimtiniu atveju ANK 34 straipsnio 6 dalies prasme. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas nusižengimas yra formalios sudėties – atsakomybė kyla vien už pavojingą elgesį, nepriklausomai nuo to, ar dėl jo kilo pasekmių. Vairuodamas, esant 0,48 promilių girtumui, pareiškėjas elgėsi itin neatsakingai. Teisės vairuoti reikalingumas dėl darbo ar asmeninių priežasčių, nėra laikomas išimtine aplinkybe, taip pat nuoširdus gailėjimasis nelaikomas lemiamu veiksniu skiriant švelnesnę nuobaudą. Neigiamos pasekmės – teisės vairuoti atėmimas, su juo susiję nepatogumai yra natūralus tokio pažeidimo padarinys, apie kurį asmuo turi žinoti iš anksto.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas E. K. nurodė, jog kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažįsta. Teigia iš vakaro su draugais nuvažiavęs į (duomenys neskelbtini) biliardinę pažaisti biliardo. Baras randasi (duomenys neskelbtini). Į barą atvyko apie pusę 12 nakties. Ten būdamas išgėrė vieną bokalą 0,5 talpos alaus. Nesijautė išgėręs, nes vienas bokalas alaus neįtakoja girtumo. Gėrė gal dėl to, kad prisitaikyti prie draugų. Žinojo, jog tą vakarą vairuos. Bare prabuvo apie 1,5 valandos. Buvo visą dieną nevalgęs, gal todėl alkoholis buvo užfiksuotas. Jokių pažeidimų nepadarė, tiesiog su draugais važiavo pavalgyti ir policijos reido metu buvo sustabdytas. Iškart prisipažino vartojęs alkoholio, bet apsvaigęs nesijautė. Pirmu pūtimu buvo nustatytas 0,59 promilių girtumas, antru pūtimu – 0,49 promilės. Nežino, kodėl nenuvyko į gydymo įstaigą pasitikrinti kraujo, nes žino, jog kraujyje alkoholio paprastai daugiau randama. Supranta, kad elgėsi neatsakingai, gailisi, ateityje žada taip neatsakingai nebesielgti. Teisė vairuoti jam yra būtina dėl gyvenamosios vietos ir būtinybės vykti į darbą. Jo gyvenamojoje vietoje viešasis transportas važiuoja labai retai, sunku prisiderinti prie grafiko, tai sukelia labai daug nepatogumų. Automobilį įsigijo savomis lėšomis, jis priklauso jam asmeninės nuosavybės teise. Iš patirties žino pavyzdžių, kai vairuotojai buvo pagauti neblaivūs, kur galėjo grėsmę padaryti kitiems ir nuobauda jiems buvo skirta mažesnė. Mano, kad jam skirta nuobauda yra per griežta, per didelė. Turi 6 metų vairavimo stažą, 2020 m. buvo atimta teisė vairuoti už ištisinės linijos kirtimą. Praėjo kursus ir toliau važinėjo. Prašo atsižvelgti į jo prašymus ir palengvinti skirtą nuobaudą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 422 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, yra numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad E. K. padarė nutarime nurodytą administracinį nusižengimą, todėl pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį pripažintas kaltu teisėtai ir pagrįstai. Šioje byloje ginčas kilo ne dėl nusižengimo padarymo fakto ar jo teisinės kvalifikacijos, o dėl paskirtos piniginės baudos ir administracinio poveikio priemonių – specialiosios teisės atėmimo 7 mėnesiams bei draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 13 mėnesių. E. K. prašo panaikinti priimtą nutarimą ir priimti naują sprendimą – skirti švelnesnę administracinę nuobaudą arba pakeisti skundžiamą nutarimą ir sumažinti paskirtos baudos dydį ir (arba) sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo laikotarpį, taikant alternatyvias priemones.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad šioje dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. ANK 422 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, laikytina, kad Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, teisingai taikė įstatyme numatytas normas ir pagrįstai E. K. skyrė baudą ir administracinio poveikio priemones – specialiosios teisės atėmimą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Administracinės nuobaudos ir administracinių poveikio priemonių skyrimo pagrindai yra nurodyti ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Taigi administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, vis tik, būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos administracinio poveikio priemonės, t. y. paskirti tokią administracinio poveikio priemonę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik tokiais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikoma ši priemonė, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Tam įgalioti pareigūnai ar teismai, skirdami nuobaudas pažeidėjams, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių nusižengimų bylose nurodyta, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-53/2014, Nr. 2AT-57-139/2015 ir kt.).

Įvertinęs E. K. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, teismas pažymi, kad asmens padarytas administracinis nusižengimas – automobilio vairavimas esant neblaiviam – yra pagrįstai laikomas vienu šiurkščiausių su KET pažeidimais susijusių administracinių nusižengimų, keliantis pavojų eismo saugumui ir kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei. Nors E. K. skunde teigia, kad šiuo atveju jo veiksmais žala turtui ar kitiems asmenims nebuvo padaryta, nebuvo eismo įvykio, nepadaryta jokių kitų kelių eismo taisyklių pažeidimų, visgi teismas pažymi, kad E. K. vairavo automobilį būdamas neblaivus Vilniaus mieste, savaitgalį, kur bet kuriuo paros metu vyksta pakankamai intensyvus transporto priemonių judėjimas. Vien tai, kad šiuo atveju neįvyko eismo įvykis ir nebuvo sužalota asmenų sveikata ar sugadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, nepaneigia grėsmės kilimo fakto ir nesumenkina pažeidimo pavojingumo. Skunde E. K. nurodė, jog alkoholį vartojo prieš valandą iki atsisėsdamas už vairo, kas, teismo vertinimu, rodo itin neatsakingą požiūrį į vairavimą. Žinodamas, kad tą vakarą jam reikės vairuoti ir norėdamas neišsiskirti draugų kompanijoje, priėmė sprendimą išgerti vieną bokalą alaus. Vėliau, pakankamai neįvertinęs alkoholio poveikio organizmui, sėdo už vairo. Nors pareiškėjas nurodė, jog nebuvo jokių neblaivumo požymių, vienas alaus nieko neįtakoja, tačiau toks savo būklės vertinimas laikytinas pareiškėjo siekiu išvengti administracinės atsakomybės ir sumenkinti padarytą nusižengimą, nurodant jį kaip mažareikšmį.

Kiekvienas naudojamas alkotesteris turi būti metrologiškai patikrintas, nustatyta jo atliekamų matavimų paklaida. Matavimo prietaiso paklaida nurodoma jo metrologinės patikros sertifikate. Atlikdamas matavimą alkotesteriu atsakingas subjektas (pvz., policijos pareigūnas) turi įvertinti ir matavimo priemonės paklaidą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-28-495/2021). 2025 m. balandžio 6 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad pirmojo patikrinimo, atlikto 00.56 val., metu E. K. buvo nustatytas 0,59 promilės neblaivumas. Antrojo patikrinimo, atlikto 01.14 val., metu, E. K. nustatytas 0,49 promilės neblaivumas. 2025 m. balandžio 18 d. nutarime nurodyta, kad pareiškėjas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai buvo nustatyta 0,48 promilės. Analogiški duomenys užfiksuoti ir 2025 m. balandžio 6 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad šiuose dokumentuose E. K. nustatytas neblaivumas nurodytas neteisingai įvertinus matavimo priemonės paklaidą (+/- 0,17 ?) – ją įvertinus turėjo būti nurodytas 0,47 promilės neblaivumas (Patikros sertifikatas Nr. 2200375). Todėl teismas mato pagrindą patikslinti nutarimą šioje dalyje nurodant, jog asmeniui buvo nustatytas 0,47 promilių girtumas.

Pareiškėjo teiginiai, kad alkoholio koncentracija tik nežymiai viršija leistiną ribą ir gali būti užfiksuota dėl matavimo prietaisų paklaidos, vertintini kaip gynybinė pozicija. Pareiškėjui pirmu pūtimu buvo nustatyta 0,59 promilės girtumas, antru – 0,49 promilės, po paklaidos 0,47 promilės. Kadangi net ir patikslinus nustatytą neblaivumą ir įvertinus alkotesterio paklaidą, pareiškėjui nustatytas neblaivumas viršija leistiną normą, vertinti, kad šiuo atveju netinkamai nustatytas pareiškėjo neblaivumas, nėra pagrindo. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė nevykęs į gydymo įstaigą, kad būtų pakartotinai nustatytas jo neblaivumas, nes iš patirties žino, kad kraujyje alkoholio kiekis būna didesnis. Šie argumentai rodo, kad pareiškėjas žinojo, kad vairuoja pavartojęs alkoholio, todėl argumentai, kad alkoholio kiekis nežymiai viršija leistiną ribą, kuri galėjo atsirasti dėl matavimo prietaisų paklaidos, atmestini kaip nepagrįsti. Taigi prieš trumpą laiką pavartojęs alkoholio ir sėsdamas už vairo, pareiškėjas privalėjo įsitikinti, ar iš organizmo jau spėjo pasišalinti reikiamas alkoholio kiekis, todėl turėjo itin atsargiai vertinti savo galimybę vairuoti automobilį, tačiau to nepadarė ir turi prisiimti tokio elgesio pasekmes.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teigiama asmens charakteristika, teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbui, šeiminės aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtinį administracinių nusižengimų teisenos institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-11-303/2018, 2AT-13-693/2018, 2AT-54-489/2018, 2AT-15-788/2024 ir kt.). Teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti atėmimas ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui netaikomos (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-22-648/2024), vis dėlto, teismo vertinimu, tokia situacija iš esmės galima bylose, kuriose neblaivumo laipsnis visiškai nežymiai viršija ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatytą minimalią ribą, kartu nustačius kitas reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju E. K. nustatytas 0,47 promilės neblaivumas (po paklaidos), nors ir nedaug viršija leistiną ribą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas, žinodamas, kad jam reikės vairuoti, nusprendė vartoti alkoholį, sudaro pagrindą spręsti, kad jo padarytas administracinis nusižengimas nebuvo neatsargus. Pareiškėjas turėjo įvertinti galimas pasekmes ir itin atsargiai vertinti savo būklę, juo labiau, kad pats teismo posėdžio metu nurodė, kad visą dieną buvo nevalgęs. Net ir nedidelis leistino alkoholio kiekio viršijimas tikrai turi reikšmės vairuotojo koordinacijai, pastabumui ir jo vairavimas kelia pavojų eismo saugumui ir nesumažina padaryto pažeidimo šiurkštumo. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tyčinė kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-36-387/2021, 2AT-31-489/2024). Šiuo aspektu pažymėtina, kad sėsdamas už vairo prieš valandą vartojęs alkoholinius gėrimus ir juo labiau, būdamas visą dieną nevalgęs, E. K. turėjo pagrindą įsitikinti, kad yra blaivus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įstatymo leidėjas, nustatydamas minimalias neblaivumo ribas, nustatė ženkliai mažesnę leistiną neblaivumo ribą ne savitiksliai, o įvertinęs mokslinius medicininius tyrimus ir rekomendacijas šiuo aspektu. Taigi priešingai E. K. argumentams, paminėtos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad E. K. padarytas administracinis nusižengimas buvo mažesnio pavojingumo ar mažareikšmis. Įvertinus pareiškėjo veiksmus šiuo aspektu, nėra pagrindo E. K. veiksmus laikyti mažiau pavojingais ir dėl to taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.

Būtinybę vairuoti E. K. argumentuoja tuo, kad teisė vairuoti jam reikalinga dėl gyvenamosios vietos specifikos ir darbo reikalais. Įvertinęs šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad jos iš esmės nėra išimtinės, sudarančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Teismo vertinimu, nors teisė vairuoti transporto priemones E. K. yra svarbi dėl asmeninių poreikių, tačiau šiuo atveju tokie poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ir administracinės atsakomybės tikslų. Poreikis iš gyvenamosios vietos patogiai nuvykti į reikiamą vietą egzistavo jau nusižengimo padarymo metu, tačiau, nesilaikydamas KET reikalavimų, E. K. šių poreikių tinkamai neįvertino. Teismas neabejoja, kad kartu su pinigine bauda paskirtos administracinio poveikio priemonės sukelia E. K. neigiamas pasekmes – yra apsunkinamas jo kasdienis gyvenimas, tačiau teismų praktikoje yra ne kartą pabrėžta, kad kaip išskirtinio pobūdžio aplinkybė negali būti laikoma asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų tiek jam pačiam, tiek susijusių su jo asmeniniais įsipareigojimais, nes dėl specialiosios teisės atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, kylantys nepatogumai yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakomybę prisiima pažeidėjas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga jo paties poreikiams tenkinti, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti administracinio poveikio priemonių taikymą, taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jam bei kitiems asmenims. Pažymėtina, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda (administracinio poveikio priemonės) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38-895/2019). Aplinkybės, dėl kurių įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui būtų per griežtos, negali būti būdingos daugeliui bylų, neypatingos, įprastos. Priešingu atveju, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį be aiškaus pagrindo, toks taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, ir taip būtų iškreipiama šios normos paskirtis.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš Administracinių nusižengimų registro duomenų apie E. K. registruotus administracinius nusižengimus per pastaruosius penkerius metus matyti, kad asmuo yra baustas administracine tvarka 5 kartus už KET pažeidimų padarymą – nustatyto leistino greičio viršijimą, įvažiavimą į sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui, vairavimą nedraustos transporto priemonės, ištisinės linijos kirtimą. Šios aplinkybės ne itin teigiamai charakterizuoja vairuotoją, turintį neilgą, 6 metų, vairavimo stažą.

Įvertinus administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, charakterizuojančius administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį E. K. bei skundo argumentus, aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teismas vertina, jog nebuvo nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, leidžiančių svarstyti dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo. Kaip jau aukščiau aptarta, vairavimas esant neblaiviam yra laikytinas itin šiurkščiu kelių eismo taisyklių pažeidimu, galinčiu sukelti negrįžtamas pasekmes ne tik vairuotojui, tačiau ir aplinkiniams. Skunde nurodytos aplinkybės ir E. K. teismo posėdžio metu pateikti paaiškinimai apie tai, kad administracinio nusižengimo padarymo metu jis nesijautė neblaivus, vienas bokalas alaus, išgertas valandą laiko prieš sėdant už vairo, neįtakoja asmens girtumo, dėl ko sėdo už vairo, tai, kad teisė vairuoti yra itin reikalinga darbiniu aspektu, taip pat, kad teisė vairuoti yra reikalinga tenkinti asmeninius pareiškėjo poreikius, nėra laikytinos nei išskirtinėmis, nei asmens teisinę padėtį švelninančiomis. E. K., priimdamas sprendimą vairuoti transporto priemonę tą patį vakarą, praėjus valandai po alkoholio vartojimo, savo būseną turėjo įvertinti išskirtinai kritiškai, tačiau priėmė sprendimą vairuoti transporto priemonę, nors teisė vairuoti transporto priemonę, jam yra labai reikalinga. Šios aplinkybės turėjo asmenį sulaikyti nuo bet kokios rizikos vairuoti esant neblaiviam, ir tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo subjektyviai vertino savo būseną kaip puikią ir leidžiančią vairuoti transporto priemonę, tik suponuoja išvadą, jog asmuo lengvabūdiškai nevertino aplinkybės, kad prieš valandą iki vairavimo vartoti alkoholiniai gėrimai, gali turėti įtakos jo blaivumui. Nors E. K. teigė, jog jautėsi gerai, nesijautė apsvaigęs, tačiau toks nekritiškas savęs vertinimas, apskritai neigiamai charakterizuoja administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, jį sustabdžius neblaivumo patikrinimui, panaudojus bekontaktį alkoholio detektorių buvo užfiksuotas iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, pirmuoju tikrinimu buvo nustatytas 0,59 promilių neblaivumas, antruoju – 0,49 promilių neblaivumas. Neblaivumo nustatymo akte, kurį atsakomybėn patrauktas asmuo pasirašė nurodyta, kad alkoholio vartojo prieš valandą. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, objektyviai turėjo jausti alkoholinių gėrimų įtaką jo organizmui, koncentracijai. Vien tai, kad žinodamas, jog jam reikės tą vakarą vairuoti nusprendė vartoti alkoholinius gėrimus, atskleidžia itin atsainų požiūrį tiek į KET, tiek į save, tiek į savo darbą, į kurį nuvykti jam būtina transporto priemonė. Kaip jau aukščiau aptarta, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia išskirtinai švelnios administracinio poveikio priemonės taikymą, tai jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gyvenamoji vieta yra už miesto, retai važiuoja viešasis transportas, sunku prisiderinti prie viešojo transporto grafiko, kadangi šios aplinkybės, kaip ir kitos, kurios skunde nurodytos, kaip teisinę padėtį švelninančios, jau egzistavo E. K. darant administracinį nusižengimą.

Pažymėtina, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones ypatingai yra reikalinga dėl gyvenamosios vietos, esančios už miesto ribų, pats turėjo būti savikritiškas savo elgesiui ir suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, taip pat jis privalėjo ir turėjo numatyti, ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jam ar net kitiems eismo dalyviams. Teismas pritaria Institucijos argumentams, kad nors pasekmių neatsirado, pats pažeidimas kelia didelį pavojų visuomenės saugumui. Šiuo konkrečiu atveju vairavimas neblaiviam yra labai pavojingas kitų eismo dalyvių atžvilgiu. Pažymėtina, kad alkoholis keičia emocijas, norus, jų kontrolę, mintis, suvokimą, turi įtakos dėmesio koncentracijai, koordinacijai, t. y. veikia ne tik galvos smegenis, bet ir visą organizmą. Nustatyta, kad esant 0,2 promilės alkoholio kraujyje, šiek tiek sušyla kūnas, atsipalaiduojama, pakinta nuotaika, gali būti sunkiau fiksuojami greitai judantys objektai, gali sumažėti gebėjimas greitai perkelti dėmesį. Kai kraujyje randama 0,5 promilės alkoholio koncentracija - tampama labiau išsiblaškiusiu, sumažėja budrumas, savikontrolė, dominuoja draugiškumo jausmas, gali pablogėti koordinacija, sumažėja gebėjimas greitai reaguoti, pablogėja vairavimo įgūdžiai, sulėtėja atsakas į netikėtas situacijas keliuose.

Taigi, atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, teismas nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir galėtų būti vertinamos kaip pagrindas pakeisti Institucijos priimtą nutarimą. Teismas atkreipia dėmesį, kad Institucija skirdama baudą skyrė nežymiai viršijančią minimalią ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nurodytą baudą. Be kita ko, Institucija surašydama nutarimą ir paskirdama administracinio poveikio priemonę, pritaikė išlygą, tai yra specialiosios teisės atėmimas 7 mėnesiams (iš esmės minimalus sankcijoje nustatytas laikotarpis), tuo tarpu pasibaigus šiam terminui E. K. galės vairuoti transporto priemones, tačiau tik tas, kuriose bus įrengti antialkoholiniai variklio užraktai, ir tai nesuvaržys jo teisės vairuoti ir patirti papildomus nepatogumus.

Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, teismas konstatuoja, jog tenkinti E. K. skundo nėra teisinio pagrindo, teismas nenustatė ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybių ir sprendžia, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gruodžio 18 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-9419-2025 yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus nusižengimo padarymo aplinkybes, pavojingumą ir administracinėn atsakomybėn traukiamos asmens asmenybę, todėl keisti jo nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutarė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 18 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-9419-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25269600992 palikti nepakeistą ir E. K. skundą atmesti.

Patikslinti nutarimą dalyje ir nurodyti, jog E. K. 2025 m. balandžio 6 d., 00.56 val., vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatyta 0,47 promilės.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Laura Kaupelė