Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2013-12-30 · Civilinė byla Nr. 2-541-445/2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-12-30Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-09-16Kauno apygardos teismas
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-12-30
Bylos Nr.
2-541-445/2013
Teisminio proceso Nr.
2-51-3-00342-2013-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalis Žilionis
Ieškovas
Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos
Atsakovas
Varėnos rajono savivaldybės administracijos
Kategorijos
  • 20.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-541-445/2013Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00342-2013-6Procesinio sprendimo kategorija 20.3.;20.3.1.;27.3.1.1.;30.2.;44.1.;44.2.; 44.2.1.;44.2.2.;44.2.3.;44.2.4. (S)
VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 30 d.Varėna

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant ieškovo Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos atstovei A. V., atsakovo Varėnos rajono savivaldybės administracijos atstovei G. B., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos ieškinį atsakovui Varėnos rajono savivaldybės administracijai dėl dalies lėšų pagal PHARE programos projektą „Nemuno turistinės trasos pilotinis infrostruktūros išvystymas“ grąžinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas paduotu ieškiniu atsakovei prašo priteisti iš Varėnos rajono savivaldybės 140 696,35 litus (vieną šimtą keturiasdešimt tūkstančių šešis šimtus devyniasdešimt šešis litus 35 centus) žalos atlyginimo. Taip pat priteisti 6 procentus procesinių palūkanų nuo ieškinio padavimo iki sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Ieškovas nurodo, kad Valstybinis turizmo departamentas( toliau – Departamentas) 2003-2008 metais įgyvendino Phare programos projektą Nr. 2003/005 809.01.02 ,,Nemuno turistinės trasos pilotinis infrastruktūros išvystymas" (toliau vadinama Projektas). Projekto finansavimas ir įgyvendinimas buvo vykdomas Phare programos lėšomis, vadovaujantis 2003 m. gruodžio 24 d. Finansiniu memorandumu dėl Phare programos NR.2003/005 809-01-01-2003/005-809-01-02 ,,2003 m. Phare išorinių sienų iniciatyvos programa" bei 2004 n birželio 21 d. tarp Departamento ir VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra (toliau – CPVA) pasirašyta Phare programos projektų įgyvendinimo ir priežiūros sutartimi Nr.044/533-Nr.64/04. Projekto įgyvendinimo metu 11 savivaldybių teritorijoje buvo pastatyta 12 mobilių ir 6 stacionarios prieplaukos.

Siekiant tinkamai įgyvendinti Projektą, Departamentas ir Varėnos rajono savivaldybė (toliau vadinama - Savivaldybė) 2004 gruodžio 13 d. sudarė Jungtinės veiklos sutartį (toliau - Sutartis), kuri šalys išsipareigojo bendradarbiauti vykdant Phare finansuojama projektą ,,Nemuno turistinės trasos pilotinis infrastruktūros išvystymas“ projektuojant, statant ir įrengiant dvi prieplaukas Nemuno upėje Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje - Merkinėje ir Liškiavoje. Departamentas įsipareigojo pastatyti prieplaukas ir perduoti jas savivaldybei, o Savivaldybė įsipareigojo perimti savivaldybė nuosavybėn iš Departamento patikėjimo teise valdomas, valstybei nuosavybės teise priklausančias prieplaukas ir krantines, įrengtas pagal Projektą ir įregistruotas pagal nekilnojamo turto registro įstatymus ir po prieplaukų perėmimo užtikrinti prieplaukų bei krantinių eksploatavimą. Baigus Projekto įgyvendinimo darbus Merkinėje ir Liškiavoje pastatytos ir įrengtos Nemuno upės prieplaukos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 vasario 6 d. nutarimu Nr.109 buvo perduotos Savivaldybė nuosavybėn. Perdavimas buvo įformintas 2008 m. balandžio 16 d. valstybės turto perdavimo i priėmimo aktu Nr.05/08, kurį pasirašė turintys įgaliojimus Departamento ir Savivaldybės atstovai.

Nuo 2008 metų atsakovas, Savivaldybė, neužtikrino projekto rezultatų tęstinumo, t.y. prieplaukų pontoninės dalys nebuvo nuleidžiamos į upę ir prieplaukos negalėjo būti panaudojamo laivų švartavimui. Dėl tokios priežasties Europos Komisijos Plėtros Generalinis direktoratas konstatavo pažeidimą ir pateikė reikalavimą Lietuvos Respublikai grąžinti Liškiavos bei Merkinė mobilioms prieplaukoms skirtas ES finansinės paramos lėšas, kurios sudaro 140 696, 35 Lt. Šiuo pagrindu 2012 m. sausio 6 dieną CVPA priėmė sprendimą Nr. 2012/1 dėl lėšų susigrąžinimo iš Departamento, nurodydama pervesti jas į Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad Departamentas nėra asignavimų valdytojas, Jis kreipėsi į Lietuvos Respublikos ūkio ministeriją (toliau - Ūkio ministerija) dėl lėšų skyrimo siekiant grąžinti minėtas ES finansavimo paramos lėšas.

Ūkio ministerijai skyrus šiam tikslui valstybės biudžeto lėšų, Departamentas 2012 m. lapkričio 29 d. pavedimu, mokėjimo nurodymo Nr.766 pervedė 140 696, 35 Lt. į Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad Projekto rezultatų tęstinumas nebuvo užtikrintas ne dėl Projekto vykdytojo Departamento, o dėl Savivaldybės neveikimo, todėl laikytina, kad Savivaldybė turi atlyginti Departamento patirtą žalą. Departamentas raštiškai kreipėsi į Savivaldybę su reikalavimu regreso tvarka kompensuoti Departamentui šias lėšas, tačiau Savivaldybė savo 2013 vasario 28 d. raštu nurodė, kad neturi teisinio pagrindo tokiam kompensavimui, todėl reikalinga priteisti šią sumą teismine tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.280 straipsnis numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

CK 6.245 straipsnis nustato, kad civilinei atsakomybei atsirasti yra būtini elementai: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo.

Pažymėtina, kad žala padaryta neteisėtais Savivaldybės veiksmais, tai yra nevykdant Lietuvos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8 straipsnyje (Valstybės Žinios, 1998, Nr. 54-1492; Valstybės Žinios, 2002, Nr. 60-2412) numatytų principų, kuriais vadovaujantis turi būti naudojamas valstybės ar savivaldybės turtas, tarp jų ir laikantis racionalumo principo, kuris reiškia, kad turtas turi būti naudojamas tokiu būdu, kad būtų tausojamas, nešvaistomas ir racionaliai tvarkomas. Savivaldybė jai perduoto turto nenaudodama pagal paskirtį ir terminus, kuriuos numatė Projekto aprašymas, veikė neteisėtai ir pažeidė racionalumo principą. Taigi tuo padarė žalą Departamentui - Savivaldybės nuosavybėn perimtas turtas - Merkinės ir Liškiavos prieplaukos, neužtikrinus jų naudojimo pagal paskirtį, sukėlė žalą, ir Savivaldybei atsirado pareiga atlyginti 140 696, 35 Lt sumą, kuri buvo pripažinta kaip netinkamai panaudota.

CK 6.246 straipsnio pirmoji dalis apibrėžia neteisėtus veiksmus kaip pagrindą atsirasti civilinei atsakomybei. Tiksliau: civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Laikytina, kad Savivaldybė, nevykdydama teisės aktuose ir Sutartyje su Departamentu numatytų pareigų neabejotinai pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai bei naudoti jai perduotą turtą nepadarant žalos kitiems subjektams, šiuo atveju Departamentui.

Atsakovas neginčijo (2013 vasario 28 raštas Nr. PSD-990-(23.23)) fakto, kad perėmęs turtą jį naudojo savo nuožiūra, neatsižvelgdamas į pirminę paskirtį bei sąlygas, kurioms esant jis privalėjo naudoti perduotą turtą - tai yra naudoti Projekto rėmuose sukurtą turtą pagal paskirtį. Laikytina, kai atsakovas yra neabejotinai kaltas dėl žalos atsiradimo ir tai, kad neteisėtas turto naudojimas yra susiję priežastiniu ryšiu su Departamentui atsiradusia žala.

Žalos dydis yra lygus Departamento sumokėtai sumai 140 696,35 Lt, kuri buvo pervesti Finansų ministerijai 2012 m. lapkričio 29 d.

Tretysis asmuo VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra atsiliepimu į pareikštą ieškinį prašo Valstybinio turizmo departamento ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Tretysis asmuo nurodo, kad ieškinio faktiniu pagrindu nurodomas CPVA 2012 m. sausio 6 d. sprendimas Nr. 2012/1 dėl lėšų susigrąžinimo iš Valstybinio turizmo departamento (toliau - Sprendimas). Kaip nurodoma ieškinyje, šis CPVA sprendimas buvo įvykdytas, Valstybiniam turizmo departamentui 2012 m lapkričio 29 d. pavedimu į Finansų ministerijos sąskaitą pervedus Sprendime nurodytą lėšų sumą -140 696,35 Lt. Ginčo dėl CPVA sprendimo nėra.

Kaip nurodoma ieškinyje, CPVA 2012 m. sausio 6 d. priėmė sprendimą Nr. 2012/1, kuriuo Valstybinį turizmo departamentą įpareigojo grąžinti netinkamomis finansuoti pripažintas Phare programos projekto Nr. 2003/005-809.01.02 ..Nemuno turistinės trasos pilotinis infrastruktūros išvystymas“ (toliau - Projektas) lėšas - 140 696,35 Lt (40 748,48 eurus). Šis įpareigojimas nustatytas atsižvelgiant į šias aplinkybes:

Europos Komisijos Plėtros direktoratas 2011 m. lapkričio 11 d. rašte Nr. ARES (2011)1240216 konstatavo, kad Varėnos savivaldybėje Merkinėje ir Liškiavoje esančios dvi mobilios prieplaukos projekto tikslais nėra naudojamos nuo 2008 m., tokiu būdu neužtikrinant Projekto rezultatų tęstinumo, kaip tai numatyta Projekto aprašyme (Project Fiche), bei pareikalauti grąžinti šioms mobilioms prieplaukoms skirtas Europos Sąjungos lėšas. Ginčo dėl to, kad minėtos prieplaukos nenaudojamos Projekto tikslais, nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 (Žin., 2005, Nr. 69-2469; 2010, Nr. 33-1570) patvirtintų Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių (toliau - Taisyklės) 4,5,8 punktais, pareiga grąžinti netinkamai panaudotas finansinės paramos lėšas priklauso projekto vykdytojui. Kai lėšos gautos iš Phare programos, projekto vykdytoju laikytinas paramos gavėjas ir/ar tiekėjas, priklausomai nuo to, kuris pažeidė savo įsipareigojimus (žr. Taisyklių 2 punkte pateiktą sąvoką ..projekto vykdytojas). Šio Projekto paramos gavėju laikytinas Valstybinis turizmo departamentas.

2004 m. birželio 21 d. tarp Valstybinio turizmo departamento (kaip paramos gavėjo) ir CPVA buvo pasirašyta Phare programos projektų įgyvendinimo ir priežiūros sutartis Nr. 044/533 Nr. 64/04 (priedas prie ieškinio Nr. 2; toliau - Projektų įgyvendinimo ir priežiūros sutartis). Projekto įgyvendinimo ir priežiūros sutarties 1 priedas, kuriame išvardijami sutarties objektu esantys Phare programos projektai, patvirtina, kad sutartis apėmė ir projektą Nr. 2003/005-809.01.02.

Projektų įgyvendinimo ir priežiūros sutarties 3.1 punkte numatyta, kad Valstybinis turizmo departamentas įgyvendina Phare programos projektus, užtikrina, kad jiems finansuoti skirtos lėšos būtų naudojamos pagal paskirtį, projektai būtų įgyvendinami efektyviai ir pasiektų Finansiniuose memorandumuose numatytus rezultatus.

Vadovaujantis Taisyklių 5.2.2 ir 8.1 punktais, administruojančios institucijos (jeigu lėšos gautos iš Phare programos administruojančia institucija laikytina CPVA; žr. šių taisyklių 2 punkto pateiktą sąvoką „administruojančioji institucija“) sprendimas privalo būti priimtas, jeigu projekto vykdytojas nesilaikė Europos Sąjungos ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arbą tarptautinių sutarčių ir (arba) paramos sutarties ir dėl to projekto vykdytojui išmokėta arba už jį sumokėta didesnė nei priklauso lėšų suma. Taisyklių 2 punkte pateikta sąvoka ,,paramos sutartis“ apima ir Projektų įgyvendinimo ir priežiūros sutartį.

Kadangi nebuvo užtikrintas Projekto tęstinumas (prieplaukų naudojimas pagal paskirtį) tokiu būdu pažeidžiant teisės aktuose bei Projektų įgyvendinimo ir priežiūros sutartyje įtvirtintu reikalavimus, CPVA, atsižvelgdama į Europos Komisijos plėtros direktorato 2011 m. lapkričio 21 d. rašte Nr. Ares (2011) 1240216 ,,Dėl pažeidimo, įgyvendinant projektą Nr. 2003/005-809.01.02 ,,Nemuno turistinės trasos pilotinis infrastruktūros išvystymas“ išdėstytą reikalavimą grąžinti Liškiavos bei Merkinės mobilioms prieplaukoms skirtas Europos Sąjungos finansinės paramos lėšas, privalėjo priimti Sprendimą.

Pažymėtina, kad aplinkybė, jog Varėnos ir Liškiavos mobilios prieplaukos nebuvo naudojamos pagal paskirtį, tokiu būdu neužtikrinant Projekto tęstinumo, sąlygojo, jog Lietuvos Respublika privalėjo į Europos Sąjungos biudžetą grąžinti 140 696,35 Lt. Taigi, dėl šio pažeidimo -Projekto rezultatų tęstinumo neužtikrinimo - Lietuvos valstybės biudžetas patyrė 140 696,35 Lt žalą. CPVA patvirtina ieškinyje išdėstytą teiginį, kad Valstybinis turizmo departamentas į Sprendime nurodytą Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą pervedė 140 696,35 Lt, tokiu būdu įvykdydamas Sprendimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau — CK) 6.280 straipsniu, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

CPVA turimi duomenys patvirtina, kad Varėnos rajono savivaldybės dispozicijoje esančios Merkinės ir Liškiavos mobilios prieplaukos nuo 2008 m. nebuvo naudojamos pagal paskirtį dėl ko, kaip minėta, Lietuvos Respublika privalėjo Europos Komisijai grąžinti 140 696,35 Lt. Šią sumą ,,padengė" ieškovas, pervesdamas ją į Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą.

Kitos civilinei atsakomybei atsirasti būtinos aplinkybės: neteisėti savivaldybės veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo susijęs su dvišaliais Valstybinio turizmo departamento ir Varėnos rajono savivaldybės santykiais bei teisės aktuose (Lietuvos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme) įtvirtintomis Varėnos rajono savivaldybės funkcijomis (pareigomis). CPVA pagal savo kompetenciją dėl šių aplinkybių negali pateikti papildomų argumentų ar įrodymų. CPVA nuomone, ieškinyje išdėstyti Valstybinio turizmo argumentai patvirtinta aplinkybių, reikalingų Varėnos rajono savivaldybės atsakomybei atsirasti, buvimą.

Varėnos rajono savivaldybės administracija paduotu atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą.

Ji nurodė, kad LR Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnyje yra numatyta savivaldybės teisė, bendriems tikslams pasiekti sudaryti jungtinės veiklos sutartis. Varėnos rajono savivaldybės administracija 2004 m. gruodžio 14 d. sudarė Jungtinės veiklos sutartį Nr. 192/04, kuria įsipareigojo bendradarbiauti vykdant PHARE finansuojamą projektą ,,Nemuno turistinės trasos pilotinis infrastruktūros išvystymas“ projektuojant, statant ir įrengiant dvi prieplaukas Nemuno upėje Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje (Merkinės ir Liškiavos) sutartyje numatyta tvarka ir sąlygomis. Ši sutartis buvo pakeista ir papildyta 2007 m. birželio 19 d. pasirašius papildomą susitarimą, kuriuo patikslinti Varėnos rajono savivaldybės įsipareigojimai. Taigi, Varėnos rajono savivaldybės administracija nebuvo minėto projekto vykdytojas, o bendradarbiavo Jungtinės veiklos sutarties pagrindu su ieškovu, pastarajam įgyvendinant projektą ,,Nemuno turistinės trasos pilotinis infrastruktūros išvystymas“ prisiimdama konkrečius sutartyje numatytus įsipareigojimus. Tai patvirtina ieškovo kartu su ieškiniu ieškovo pateikta 2004-12-14 Jungtinės veiklos sutarties Nr. 192/04 ir ją keitusio 2007-06-19 papildomo susitarimo kopijos bei Trečiojo asmens pateikta 2004-06-21 Phare programos projektų įgyvendinimo ir priežiūros sutarties Nr.044/553—Nr. 64/04 kopija.

Vykdant minėtą projektą buvo įvykdyti visi Jungtinės veiklos sutarties pagrindu Varėnos rajono savivaldybės administracijos prisiimti įsipareigojimai: bendradarbiauta parenkant prieplaukų įrengimo vietas, vykdant projektavimo ir statybos rangos darbus, projekto metu sukurtas turtas perimtas Varėnos rajono savivaldybės nuosavybėn, pasirūpinta objektams būtina higienos ir kita projektinėje dokumentacijoje numatyta įranga, sutvarkyta šalia prieplaukų esanti infrastruktūra. Pagal Jungtinės veiklos sutarties 3.1.6 punktą Varėnos rajono savivaldybės administracija buvo įsipareigojusi užtikrinti tinkamą Liškiavos ir Merkinės mobilių prieplaukų, jų įrangos eksploatavimą ir saugojimą nuo prieplaukų pripažinimo tinkamomis naudoti iki turto perdavimo savivaldybės nuosavybėn teisės aktų nustatyta tvarka. Minėtas turtas Varėnos rajono savivaldybės nuosavybėn buvo perduotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 109. Todėl, atsižvelgiant į tai kad jungtinės veiklos sutarties 4.1. punktu buvo sulygta, kad ,,sutartis galioja iki prieplaukų ir krantinių perdavimo Savivaldybei“, Jungtinės veiklos sutartis yra pasibaigusi 2008 m. balandžio 16 d., ieškovui ir Varėnos rajono savivaldybės administracijai pasirašius Valstybės turto perdavimo ir priėmimo aktą Nr. 05/08.

Atsižvelgiant į tai, kad Varėnos rajono savivaldybės administracija neturėjo jokio teisinio pagrindo vykdyti projekto veiklos tęstinumą, atmestinas ieškovo teiginys, kad atsakovas pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai bei nevykdė teisės aktuose ir Jungtinės veiklos sutartyje numatytų pareigų.

Atsakovas nurodė, kad ieškovas klaidina teismą, teigdamas, jog Varėnos rajono savivaldybei perduotas turtas naudojamas ne pagal paskirtį. Prieplaukos yra eksploatuojamos, Varėnos rajono savivaldybės administracijos Merkinės seniūnijos darbuotojų prižiūrimos, tvarkomos, atnaujinamos. Turizmo sezonu jomis naudojasi tiek vietiniai, tiek atvykstantys poilsiautojai. Taigi, Varėnos rajono savivaldybės administracija perduotą Varėnos rajono savivaldybei nuosavybėn valstybės turtą naudoja ir disponuoja juo tinkamai, nepažeisdama LR Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8-1 straipsnio nuostatų .

Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2)priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Ir tik tuo atveju, kai yra nustatytos visos šios sąlygos, galima spręsti dėl žalos atlyginimo pagal LR CK 280 straipsnį. Neegzistuoja nei viena sąlyga, kad ieškovo reikalavimas būtų pripažintas pagrįstu.

Ieškovo atstovė ieškinį palaiko ir prašo tenkinti. Ji nurodo, kad atsakovė neužtikrino statinio tinkamo naudojimo ir tinkamos eksploatavimo, projekto tęstinumo, neracionaliai naudojo savivaldybės turtą, atsakovė nevykdė teisės aktuose ir sutartyje numatytų pareigų elgtis atidžiai ir rūpestingai. Savivaldybė perduotą turtą nenaudojo pagal paskirtį ir terminus, kuriuos numatė projekto aprašymas ir kadngi padarė žalą ieškovui, tai turi atlyginti.

Atsakovo atstovė ieškinio nepripažino ir prašė atmesti. Ji nurodė, kad savivaldybė nėra prisiėmusi projekto tęstinumo, nėra projekto vykdytoja. Pastatytos prieplaukos eksploatuojamos pagal poreikį. Laivyba nurodytame Nemuno upės ruože nevykdoma.Turtą tvarko racionaliai. Dėl nurodomos žalos padarymo projekto įgyvendinime, savivaldybei nieko nebuvo žinoma iki sprendimo, kai sužinojo apie lėšų grąžinimą.

Ieškinys atmestinas.

Ieškovas nurodo, kad žala buvo padaryta Lietuvos Respublikos biudžetui dėl savivaldybės (atsakovo) netinkamai įgyvendinto jai nuosavybėn perduoto turto savininko teisių, PHARE programos lėšomis finansuojamo projekto rėmuose sukurtos atitinkamos vertės turtas, kurio dalies (mobiliosios sumontuojamos prieplaukų dalys, pontonai) tinkamai, pagal paskirtį, neeksploatuojant, šiai daliai turto sukurti panaudotos PHARE programos lėšų buvo pripažintos netinkamomis finansuoti ir turėjo būti grąžintos Europos Komisijai. Tai buvo padaryta valstybės lėšomis iš Ūkio ministerijos skirtų valstybės biudžeto asignavimų.

Ieškovas reikalauja atlyginti valstybei padarytą žalą per žalos atlyginimo institutą, t.y. pagal

CK 6.245 straipsnį, kad civilinei atsakomybei atsirasti yra būtini elementai: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo. Ieškovas nurodo, kad žala padaryta neteisėtais Savivaldybės veiksmais, tai yra nevykdant Lietuvos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8 straipsnyje (Valstybės Žinios, 1998, Nr. 54-1492; Valstybės Žinios, 2002, Nr. 60-2412) numatytų principų, kuriais vadovaujantis turi būti naudojamas valstybės ar savivaldybės turtas, tarp jų ir laikantis racionalumo principo, kuris reiškia, kad turtas turi būti naudojamas tokiu būdu, kad būtų tausojamas, nešvaistomas ir racionaliai tvarkomas. Savivaldybė jai perduoto turto nenaudodama pagal paskirtį ir terminus, kuriuos numatė Projekto aprašymas, veikė neteisėtai ir pažeidė racionalumo principą. Taigi tuo padarė žalą Departamentui - Savivaldybės nuosavybėn perimtas turtas - Merkinės ir Liškiavos prieplaukos, neužtikrinus jų naudojimo pagal paskirtį, sukėlė žalą, ir Savivaldybei atsirado pareiga atlyginti 140 696, 35 Lt sumą, kuri buvo pripažinta kaip netinkamai panaudota.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad kad Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostata, jog valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas, reiškia, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas įstatymu, kad įstatymuose turi būti inter alia nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai perduoti minėtą turtą, taip pat šio turto perdavimo tvarka ir sąlygos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 23 d. nutarimas).

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8¹ straipsnyje nustatyta, kad valstybės turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo laikantis šių pagrindinių principų: 1) visuomeninės naudos principo – valstybės ir savivaldybės turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; 2) efektyvumo principo – sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; 3) racionalumo principo – valstybės ir savivaldybės turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas ir racionaliai tvarkomas;4) viešosios teisės principas – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybės turtu nustatytais atvejais ir būdais.

LR Vyriausybės 2008-02-06 nutarimu Nr.109 “Dėl turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn” buvo perduota Varėnos rajono savivaldybės nuosavybėn savarankiškosioms funkcijoms įgyvendinti valstybei nuosavybės teise priklausantį ir šiuo metu Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos patikėjimo teise valdomą ilgalaikį ir trumpalaikį materialųjį turtą, pagal likutinę vertę 2007 m. rugsėjo 26 d. (pagal 7 priedą), tame tarpe ir mobilias prieplaukas, Varėnos r. sav., Merkinės mstl. ir Liškiavos kaime (b.l. 11-13).

2004-12-13 jungtinės veiklos sutartimi šalys (ieškovas ir atsakovė) susitarė bendradarbiauti vykdant PHARE finansuojamą projektą “Nemuno turistinės trasos pilotinis infrastruktūros išvystymas”, projektuojant, statant ir įrengiant dvi prieplaukas Nemuno upėje Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje ( Merkinėje ir Liškiavoje), sudarytoje sutartyje numatyta tvarka ir sąlygomis. Pagal šią sutartį atsakovė (savivaldybė) įsipareigojo: išskirti žemės sklypus; perimti savivaldybės nuosavybėn prieplaukas ir krantines; po prieplaukų priėmimo užtikrinti prieplaukų ir krantinių eksploatavimą ir kita. Šia sutartimi ieškovas įsipareigojo parengti teisės aktus dėl prieplaukų ir krantinių perdavimo, atlikti tuto perdavimui būtinus parengiamuosius darbus ir perduoti savivaldybei valstybei nuosavybės teise priklausančias prieplaukas ir krantines; teikti visa informaciją, susijusią su prieplaukų ir krantinių statyba ir įrengimu.Buvo numatyta, kad sutartis galioja iki prieplaukų ir krantinių perdavimo savivaldybei (b.l.5-6).

2007-12-13 susitarimu šalys papildė sudarytos jungtinės sutarties sąlygas, pagal kurias atsakovas įsipareigojo užtikrinti tinkamą Liškiavos ir Merkinės mobilių prieplaukų, jų įrangos eksploatavimą ir saugojimą nuo prieplaukų pripažinimo tinkamomis naudoti iki turto perdavimo savivaldybės nuosavybėn teisės aktų nustatyta tvarka ( b.l. 7).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatų, kad pagal CPK nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, nes būtent ieškinio pagrindo ir dalyko tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribas ir užtikrinti visišką ginčo išsprendimą. Ieškovo teisė ir pareiga pasirinkti pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdą.

Būtent ieškovas 2003-2008 m. įgyvendino _Phare programos projektą “Nemuno turistinės trasos pilotinis infrastruktūros išvystymas”. Projekto finansavimas ir įgyvendinimas buvo vykdomas tarp ieškovo ir VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros pasirašyta Phare programos projektų įgyvendinimo ir priežiūros sutartimi ( vadovaujantis 2003 m. gruodžio 24 d. Finansiniu memorandumu dėl Phare programos NR.2003/005 809-01-01-2003/005-809-01-02 ,,2003 m. Phare išorinių sienų iniciatyvos programa" bei 2004 n birželio 21 d. tarp Departamento ir VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra (toliau – CPVA) pasirašyta Phare programos projektų įgyvendinimo ir priežiūros sutartimi Nr.044/533-Nr.64/04 ).

Pagal ieškovo nurodomas aplinkybes Phare programos projekto vykdymas buvo apspręstas 2004-06-21 sudaryta ieškovo sutartimi su VŠĮ Centrine projektų valdymo agentūra, kuri teismui nebuvo pateikta kaip įrodymas šioje byloje.

2004-12-13 jungtinės veiklos sutartis buvo sudaryta tarp šalių (ieškovo ir atsakovės šioje byloje), jau siekiant įgyvendinti nurodytą projektą, šalims nustatant jų teises ir pareigas pagal šią sutartį.

Pagal jungtinės veiklos sutartį ieškovas įsipareigojo užtikrinti projekto finansavimą ir sklandų vykdymą, teikti visą informaciją, dokumentus, susijusius su prieplaukų ir krantinių statyba ir įrengimu ir t.t. Šioje sutartyje buvo nurodyta atsakovės (savivaldybės) pareiga po prieplaukų perėmimo užtikrinti prieplaukų ir krantinių eksploatavimą. Vėliau, 2007-06-19 susitarimu tarp šalių dėl jungtinės veiklos sutarties pakeitimo ir papildymo, buvo patikslinta : “užtikrinti tinkamą Liškiavos ir Merkinės mobilių prieplaukų, jų įrangos eksploatavimą ir saugojimą nuo prieplaukų pripažinimo tinkamomis naudoti iki turto perdavimo savivaldybės nuosavybėn teisės aktų nustatyta tvarka”.

Ieškovas nurodo, kad atsakovė nuo 2008 metų neužtikrino projekto rezultatų tęstinumo, t.y. prieplaukų pontoninių dalių nenuleido į upę, prieplaukos negalėjo būti panaudojamos laivų švartavimui. Dėl šios priežasties Europos Komisijos plėtros generalinis direktoratas konstatavo pažeidimą ir pateikė reikalavimą grąžinti prieplaukoms skirtas ES finansinės paramos lėšas.

Įdomi ir ta aplinkybė, kad mažoji laivyba nurodomame upės ruože, naudojant minimas prieplaukas pagal jų paskirtį, nebuvo ir nėra apskritai vykdoma. Mažosios laivybos infrastruktūra nėra sukurta.

Ieškovas teigia, kad projekto rezultatų tęstinumas nebuvo užtikrintas ne dėl projekto vykdytojo (ieškovo), o dėl atsakovės (savivaldybės) neveikimo, todėl atsakovė turi atlyginti ieškovo patirtą žalą.

2012-01-06 VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros direktorius priėmė sprendimą “Dėl lėšų susigrąžinimo”, kuriame nurodoma, kad Varėnos rajono savivakdybėje Liškiavoje ir Merkinėje esančios mobilios prieplaukos projekto tikslais nėra naudojamos nuo 2008 metų, tokiu būdu neužtikrintas projekto rezultatų tęstinumo, kaip tai numatyta aprašyme (Project Fiche). Neužtikrinant projekto rezultatų tęstinumo projekto dalyje, susijusioje su Liškiavos ir Merkinės mobiliomis prieplaukomis, buvo pažeistas 2003 m. gruodžio 24 d. Finansiniu memorandumu dėl Phare programos NR.2003/005 809-01-01-2003/005-809-01-02 ,,2003 m. Phare išorinių sienų iniciatyvos programos …..”2003 m. Phare išorinių sienų iniciatyvos programa” įgyvendinimo, projekto aprašymas ( Project Fiche) bei 2004 m. birželio 21 d. tarp Valstybinio turizmo departamento ir VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra pasirašyta Phare programos projektų įgyvendinimo ir priežiūros sutartis Nr.044/533-Nr.64/04 ( b.l. 20-21).

Šiuo sprendimu konstatuoti projekto aprašymo ir pogramos projektų įgyvendinimo ir priežiūros sutarties pažeidimai, pagal kuriuos atsakovė nebuvo prisiėmusi įsipareigojimų. Taigi pagal šias sutartis nėra atsakovės kaltės ar neteisėto neveikimo. Pagal šį sprendimą nėra aišku ir kada, kokiu laiku nustatytas pažeidimas, t.y. iki prieplaukų perdavimo savivaldybės nuosavybėn ar jau po perdavimo, nes perdavimas pagal turto perdavimo ir priėmimo aktą atliktas 2008-04-16, o LR Vyriausybės 2008-02-06 nutarime Nr.109 “Dėl turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn” nurodoma, kad perduodamas turtas Varėnos rajono savivaldybės nuosavybėn savarankiškosioms funkcijoms įgyvendinti yra šiuo metu Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos patikėjimo teise valdomas ilgalaikis ir trumpalaikis materialusis turtas, pagal likutinę vertę 2007 m. rugsėjo 26 d. (b.l. 11-13).

Ieškovas žalos atlyginimo pagrindą nurodo, kad atsakovei kilo civilinė atsakomybė neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas).

Ieškovas nurodo, kad atsakovė nevykdė teisės aktuose ir sutartyje (jungtinės veiklos) numatytų pareigų, pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, naudoti jai perduotą turtą nepadarant žalos kitiems subjektams, t.y. ieškovui.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teigti ir daryti išvadą, kad ieškovas 2003-2008 metais įgyvendino Phare programos projektą ir buvo projekto vykdytojas. Tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, pagal kurią šalys įgijo teises ir pareigas, vykdant šią sutartį.

CK 6.969 str. 1 d. numato, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Nustatyta, kad tokią veiklą šalys vykdė.

Europos Komisijos Plėtros direktoratas 2011 m. lapkričio 11 d. rašte Nr. ARES (2011)1240216 nurodė, kad Varėnos savivaldybėje Merkinėje ir Liškiavoje esančios dvi mobilios prieplaukos projekto tikslais nėra naudojamos nuo 2008 m., tokiu būdu neužtikrinant Projekto rezultatų tęstinumo, kaip tai numatyta Projekto aprašyme (Project Fiche), bei pareikalauta grąžinti šioms mobilioms prieplaukoms skirtas Europos Sąjungos lėšas. Tokių aplinkybių jungtinės veiklos partneriai neginčijo, tik informacija (sprendimas) apie tai buvo pateiktas ieškovui, o ne atsakovei, nurodant į ieškovo sudarytos sutarties pažeidimą.

CK 6.978 str. 3 d. numato, kad nuo jungtinės veiklos sutarties pabaigos momento jos dalyviai solidariai atsako tretiesiems asmenims pagal neįvykdytas bendras prievoles. Taigi jeigu ieškovas pripažino, kad neįvykdė trečiajam asmeniui bendrosios prievolės, turi pagrįsti ir įrodyti, kad jo kaltės dėl sutarties neįvykdymo, nėra.

Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ v. A. A. B. firma „Arum“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Fegda“ v. UAB „Via Baltika Logistika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-349/2010; kt.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. IĮ „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010, remdamasi teismų formuojama praktika, konstatavo, kad konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygų išaiškinimas, sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimas.

Kiekviena sutartis privalo būti aiškinama sąžiningai. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbios ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus, ir kiekvienu atveju, aiškinant konkrečią sutartį, būtina atsižvelgti į jų visetą.

Taigi ieškovas, kaip projekto vykdytojas, įtraukdamas bendradarbiauti atsakovę (savivaldybę), taip pat turėjo garantuoti arba patvirtinti, kaip savivaldybė patvirtino ir garantavo esmines sąlygas dėl nekilnojamojo turto išskyrimo naudojimui sudarytai sutarčiai įgyvendinti, nustatant kokios bus sąlygos eksploatuojant prieplaukas. Atsakovė nebuvo supažindinta su Projekto aprašymu, nes projektų įgyvendinimo ir priežiūros sutartis buvo sudaryta tarp ieškovo ir VšĮ CPVA (trečiojo asmens šioje byloje). Tarp ieškovo ir atsakovės sudarytoje sutartyje nėra nustatytas terminas, per kurį atsakovė perduotą turtą turi naudoti pagal paskirtį ir negali keisti buvusių sutarties sąlygų.

Įgyvendinant Phare programos projektą, ieškovas bendradarbiaudamas su atsakove nenurodė, kaip turės būti tinkamai naudojamos (eksploatuojamos) prieplaukos, ar kokias nors išlaidas patirs atsakovė, eksploatuodama prieplaukas, ir jeigu patirs, tai kokios ir dėl ko galimos šios išlaidos, t.y. neapsprendė ir nepagrindė ar ekonomiškai pagrįstas toks projekto įgyvendinimas ir jį įgyvendinant nebus padaryta žala kitiems subjektams ( savivaldybei).

Pagal sudarytą jungtinės veiklos sutartį ieškovo pareiga buvo užtikrinti projekto sklandų vykdymą. Atsakovės, kaip ir kitos savivaldybės, prisijungė prie projekto vykdymo. Vis tik projekto parengimas ir įgyvendinimas atsakovės buvo vykdomas prisijungimo būdu ir iš dalies priklausė nuo ieškovo, kaip projekto vykdytojo, vykdomo projekto sąlygų. Galima teigti, kad sąlygos dalyvauti projekto vykdyme ir įgyvendinime buvo apspręstos ieškovo ir trečiojo asmens ( VšĮ CPVA) pasirašyta Phare programos projektų įgyvendinimo ir priežiūros sutartimi.

Sutarties vykdymas yra jos šalių bendradarbiavimo procesas, kuris turi vykti sąžiningumo ir geros valios sąlygomis (CK 6.158, 6.200 straipsniai). Tai reiškia, kad sutarties šalys negali elgtis priešingai tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m .kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB „Minaičiai“ v. AB „Žemaitijos pienas“, bylos Nr. 3K-3-208/2013).

Šalių sudarytu 2007-06-19 susitarimu Nr.1 ( b.l. 7), atsakovui buvo nustatyta pareiga užtikrinti tinkamą prieplaukų, jų įrangos ekploatavimą ir saugojimą nuo prieplaukų pripažinimo tinkamomis iki turto perdavimo savivaldybės nuosavybėn teisės aktų nustatyta tvarka. Kuo turi pasireikšti tinkamas prieplaukų ir jų įrangos eksploatavimas ir saugojimas, nėra nurodoma, detalizuojama. Tokia sutarties sąlyga nors ir nebuvo nauja, bet jau padidino reikalavimus vienai iš sutarties šalių (atsakovei) – užtikrinti tinkamą sukurto turto eksploatavimą, nenagrinėjant su tuo susijusių išlaidų atsiradimo ir sutarties galimybe įvykdyti tokią sąlygą pagal įgyvendinamą projektą dėl nustatytų techninių reikalavimų. Be to nustatytas ir šios sutarties vykdymo terminas – nuo prieplaukų pripažinimo tinkamomis naudoti iki perdavimo nuosavybėn.

CK 6.186 str.3 d. numato, kad pagal kitos šalies pasiūlytas standartines sąlygas sudariusi sutartį prisijungimo būdu šalis turi teisę reikalauti ją nutraukti ar pakeisti, jeigu sutarties standartinės sąlygos nors ir neprieštarauja įstatymams, tačiau atima iš jos paprastai tokios rūšies sutarčių suteikiamas teises ar galimybes, panaikina ar apriboja sutarties standartines sąlygas parengusios šalies civilinę atsakomybę arba nustato sutarties šalių lygybės bei jų interesų pusiausvyros principus pažeidžiančias sąlygas, arba prieštarauja protingumo, sąžiningumo ar teisingumo kriterijams.

Sutarties sudarymas prisijungimo būdu taip pat reiškia, kad pagal CK 6.193 str.4 d., kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Ieškovas, kaip valstybinė institucija, pagal vykdomos veiklos pobūdį, įgyvendina įvairių programų projektus, o atsakovė, kaip savivaldybė, dalyvavo projekte bendradarbiavimo pagrindu, kadangi programos projektas apėmė ir šios savivaldybės teritorijoje esančios infrastruktūros išvystymą. Ieškovas, kaip projekto vykdytojas, įgyvendindamas programos projektą, turėjo numatyti, kokios gali atsirasti išlaidos eksploatuojant sukurtą turtą, ir ar tos išlaidos nebus didesnės, nei sukurto turto vertė, ir tokio turto naudojimas ir eksploatavimas esamomis sąlygomis nebus finansiškai nuostolingas.

Taigi aiškinant ieškovo ir atsakovės sutartį ir jos vykdymą, reikia remtis ir CK 6.188 str. nustatytais vartojimo sutarčių sąlygų ypatumais, t. y. sutarties sąlygos aiškinamos vartotojų ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Tokia teismų praktika formuojama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. IĮ „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010.

Ieškovas neįrodė, kad žala padaryta dėl atsakovės kaltės, kad ji netinkamai vykdė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, naudoti jai perduotą turtą nepadarant žalos kitiems subjektams.

Ieškovas teigia, kad buvo pažeistas racionalumo principas – valstybės ir savivaldybės turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas ir racionaliai tvarkomas, o atsakovė jai perduoto turto nenaudodama pagal paskirtį ir terminus, kuriuos numatė projekto aprašymas, veikė neteisėtai ir pažeidė racionalumo principą.

Pagal CK 4.37 str.1 d. nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.

Atsakovės atstovė nurodė, kad pastatytų prieplaukų pontoninė dalis yra sumontuojama ir demontuojama laivybos sezono metu. Tokių darbų atlikimui atsakovas kiekvieną sezoną turėtų išleisti apie 44 tūkstančius litų. Atsižvelgiant į tai, kad laivyba nėra vykdoma, savivaldybė negali pateisinti racionalaus turto naudojimo pagrindo, turint tokias išlaidas (b.l. 80). Taip pat, atsakovės atstovė nurodė, kad statant prieplaukas nebuvo numatytos tokios išlaidos, valstybės perduotam turtui savivaldybei eksploatuoti. Be to sutartyje nėra nurodytas perduoto turto naudojimo terminas.

LR Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatyta, kokiais principais valstybės turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama. Vienas iš šių principų yra racionalumo principas, t.y. savivaldybės turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas ir racionaliai tvarkomas. Šio įstatymo nuostatos leidžia daryti išvadą, kad savivaldybė jai priklausančiu turtu turi siekti maksimalios naudos visuomenei, užtikrinti efektyvų jai priklausančio turto valdymą, naudojimą ir disponavimą. Nagrinėjamu atveju nurodomo turto vertė 140696.35 Lt, o eksploatuojant mobilias prieplaukas per metus išlaidos sudaro apie 44000 Lt, kaip nurodė atsakovės atstovė. Kadangi ieškovas nepaneigė leistinais įrodymais atsakovės nurodytų aplinkybių dėl išlaidų eksploatuojant prieplaukas, tai santykis tarp išlaidų ir perduoto savivaldybei turto masės santykinai mažas ( tik virš trijų kartų didesnis). Tokios išlaidos nėra pateisinamos racionalumo principu. Taigi racionalumo principo vertinimas yra sąlyginis dalykas ir jis negali būti vertinamas atskirai nuo nustatytų savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo principų.

Strateginio planavimo grupės pasitarimo 2012-11-22 protokole Nr.8 buvo svarstoma dėl asmeninės atsakomybės inicijuojant ir įgyvendinant įvairius projektus, tačiau nėra byloje pateikti duomenys ar tai susiję su tiriamu šios bylos dalyku ( b.l. 28-29). Taigi ir šiuo atveju nebuvo nustatyta dėl kieno kaltės buvo padaryta žala valstybei.

CPK 96 str. 4 d. numato, kad jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 – 260, 263 - 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.

Teisėjas Dalis Žilionis