Kauno apygardos teismo nutartis

2026-01-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-25-923/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-01-19
Bylos Nr.
eAN2-25-923/2026
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00826-2025-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Lina Lesinskienė
Pažeidėjas
G. K.
Advokatai
Vidas Adomaitis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-25-923/2026Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00826-2025-7Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10; 21.11.11 (S)
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. sausio 19 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Lina Lesinskienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. K. (toliau – ir apeliantas) atstovo advokato Vido Adomaičio (toliau – ir apelianto atstovas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria G. K. atstovo advokato Vido Adomaičio skundas netenkintas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. D. 2025 m. liepos 10 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. D. (toliau – ir Institucija) 2025 m. liepos 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nutarimas) G. K. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 426 straipsnio 1 dalį ir 423 straipsnio 3 dalį, už tai, kad jis 2025 m. balandžio 24 d. 17.30 val. vairuodamas transporto priemonę Toyota Prius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prekybos centro „Š“, adresu (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, važiuodamas atbuline eiga, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, buvo neatidus ir atsitrenkė į stovintį automobilį Hyundai, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jį apgadino, nepasiliko įvykio vietoje, nepranešė nukentėjusiajai, nei policijai ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Policijos patrulių 2025 m. balandžio 24 d. 19.27 val. automobilio Toyota Prius vairuotojas buvo surastas, jam nustatytas 1,00 promilės neblaivumas. Nutarimu už ANK 426 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką paskirtą 600 Eur bauda, už ANK 423 straipsnio 3 dalyje nurodytą veiką paskirta 1200 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 36 mėnesiams. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu jam paskirta galutinė 1200 eurų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėnesiams.

2. Institucijos nutarimą G. K. atstovas apskundė Kauno apylinkės teismui prašydamas sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimo - terminą, tačiau skundas buvo atmestas, o nutarimas paliktas galioti. Apylinkės teismo nutartyje pažymėta, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas bei, kad teismas nenustatė jokių išimtinių aplinkybių taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos teismui administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. K. atstovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo nutartį ir priimti naują nutartį – pakeisti Institucijos nutarimą dalyje, kurioje G. K. pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį paskirta administracinio poveikio priemonė — specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėnesiams ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, G. K. paskirti administracinio poveikio priemonę — specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams.

3.1. Pasak skundo autoriaus, pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apelianto atstovo skundo, nepagrįstai nevertino bylai teisiškai reikšmingų aplinkybių, nesivadovavo proporcingumo principu, parenkant nuobaudas, nepagrįstai netaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, suteikiančių teisę paskirti švelnesnę nei įstatyme numatytą nuobaudą, ignoravo apelianto atstovo nurodytą Kauno apygardos teismo praktiką, kur už savo esme didesnį pažeidimą ir gerokai sunkesnio pažeidimo pobūdį buvo pritaikyta kur kas švelnesnė nuobauda. G. K. vertinimu, paskirta nuobauda neatitinka proporcingumo principo, neadekvati padarytam pažeidimui.

3.2. Skunde pažymima, kad nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė yra ta, kad G. K. automobilio nevairavo neblaivaus, tačiau jam atsakomybė taikyta už tai, kad alkoholį vartojo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo už padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą). Teigia, jog iš tiesų G. K. vairuodamas kliudė transporto priemonę ir tik nežymiai apgadino automobilį, tačiau pradžioje ne visiškai suprato, kad iš tiesų kliudė automobilį bei apskritai padarė teisės uždraustą veiką. Vėliau sutuoktinė, sėdėdama keleivio vietoje, jam pasakė, kad galimai jis kliudė automobilį, dėl ko kiek pavažiavęs G. K. sustojo, grįžo atgal pažiūrėti, ar iš tiesų buvo padaryta žala. Pamatęs, kad iš esmės pažeidimai buvo labiau kosmetinio pobūdžio, jis tiesiog su sutuoktine nuvažiavo namo, kur grįžęs išgėrė parduotuvėje pirkto alaus. Byloje eigoje buvo pateikti rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, kad parduotuvėje „Šilas“ buvo įsigytas alus, iš vaizdo kamerų matyti, kad jis nebuvo vartotas prie parduotuvės, o išgertas tik grįžus namo. Kaip minėta, G. K. nevairavo automobilio neblaivus ir, nors nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, nebūdamas teisininkas, nepaisant nemažo vairavimo stažo, negalėjo tiksliai įvertinti teisinio reguliavimo ir iš jo išplaukiančios pareigų. Juo labiau, kad praeityje jis niekada nėra padaręs panašaus pobūdžio pažeidimo.

3.3. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog byloje buvo nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, eismo įvykio metu nebuvo padaryta jokia ženkli žala, nenukentėjo asmenys, praeityje už analogišką ar panašius administracinius nusižengimus G. K. nėra baustas, nėra teistas, jam paskirta tikrai pakankamai didelė piniginė bauda, todėl mano, kad šis jo padarytas administracinis nusižengimas buvo atsitiktinio pobūdžio, o ne gyvenimo būdo rezultatas.

3.4. Skunde apelianto atstovas nurodo, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Nagrinėjamos bylos atveju reikšminga yra Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartis, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-141-397/2025, kurioje nustatyta, kad panašioje situacijoje asmuo vairavo automobilį neblaivus, tačiau apylinkės teismas jam paskyrė specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams bei draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 18 (aštuoniolikai) mėnesių, kai tuo tarpu nagrinėjamoje byloje G. K. nevairavo automobilio neblaivus. Pažymi, jog aplinkybė, kad apelianto pažeidimas buvo padarytas dienos metu, kad jis turi didelį vairavimo stažą, kad įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, visiškai nereiškia, kad nagrinėjamos bylos atveju negalėjo būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Šiuo specialiosios teisės atėmimas net 36 mėnesiams, nagrinėjamoje situacijoje, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Be to, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, apeliantas jokiu būdu nesiekė išvengti atsakomybės, nes po eismo įvykio nepasišalino iš eismo įvykio, grįžo prie apgadinto automobilio apžiūrėti, tačiau įvertinęs, kad nėra padaryta jokia didelė žala, tiesiog išvyko namo. Kita vertus, nurodytoje parduotuvėje apeliantas apsipirkinėja labai dažnai, žino, kad kiemo aikštelė yra filmuojama, kas reiškia, kad yra labai lengva identifikuoti asmenybę, todėl jokios dingsties slėptis ar išvengti atsakomybės apeliantas neturėjo, nes bet kokiu atveju pažeidimas būtų konstatuojamas vaizdo filmavimo priemone ir apelianto asmenybė lengvai nustatoma.

Žemesnės instancijos teismas

3.5. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra galimybės nustatyti ar apeliantas vairavo automobilį blaivus, o apelianto pirmosios instancijos teisme pateikti rašytiniai įrodymai nieko nepagrindžia, tačiau būtent iš pateiktų įrodymų matyti, kad šalia eismo įvykio esančioje parduotuvėje apeliantas pirko alkoholinius gėrimus, o juos nusipirkęs iš karto važiavo namo. Tokiu būdu nėra byloje duomenų, kad iš tiesų apeliantas vairavo automobilį neblaivus. Iš kitos pusės, apeliantui ir nebuvo inkriminuojamas kaltinimas tuo, kad jis vairavo automobilį neblaivus.

3.6. Savo esme už kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės įbrėžimą papildomas draudimas, įvertinant ir tai, kad G. K. privalės sumokėti dar ir pakankamai didelę 1200 Eur baudą, sumokėjo už automobilio saugojimą, būtų visiškai neproporcingas. Net ir trumpesnis administracinio poveikio priemonės taikymas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui sukels nepatogumų, atgrasys G. K. nuo administracinių nusižengimų darymo, tačiau nesuvaržys jo teisių labiau nei būtina.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo G. K. atstovo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo nutartį. Atsiliepime pažymima, jog apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių naujų aplinkybių, įrodymų ar argumentų susijusių su administracinio nusižengimo byla. Visi apeliaciniame skunde pateikti argumentai jau buvo išnagrinėti ir aptarti Kauno apylinkės teismo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

G. K. atstovo advokato Vido Adomaičio apeliacinis skundas atmestinas.

5. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Apeliantas skunde apygardos teismui neginčija padaręs jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir 423 straipsnio 3 dalyje, tačiau nesutikdamas su paskirtos administracinio poveikio priemonės terminu, prašo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir administracinio poveikio priemonės terminą sutrumpinti iki šešių mėnesių. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas nagrinėtinas skundo ribose – paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo kontekste.

7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus bei apeliacinio skundo argumentus sprendžia, kad apylinkės teismo nutartis, kuria paliktas galioti Institucijos Nutarimas, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar keisti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

8. ANK 426 straipsnio 1 dalyje administracinė atsakomybė numatyta už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Už šį nusižengimą vairuotojas yra baudžiamas bauda nuo 600 iki 1100 eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 850 iki 2000 eurų. Institucija už šį nusižengimą G. K. paskyrė minimalią 600 eurų baudą.

9. ANK 423 straipsnio 3 dalyje be kita ko įtvirtinta, kad vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas) vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. To paties straipsnio 4 dalyje be kita ko įtvirtinta ir tai, jog už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas neblaivumas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. Už šį nusižengimą G. K. paskirta 1200 eurų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejų metų (36 mėnesių) laikotarpiui.

10. Nagrinėjamu atveju G. K. Institucijos nutarimu nubaustas už ANK 426 straipsnio 1 dalį ir 423 straipsnio 3 dalį už tai, kad vairuodamas transporto priemonę prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje, važiuodamas atbuline eiga, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, buvo neatidus ir atsitrenkė į stovintį kitą automobilį, jį apgadino, nepasiliko įvykio vietoje, nepranešė nei nukentėjusiajai, nei policijai ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Po kelių valandų policijos patrulių vairuotojas G. K. buvo surastas, jam nustatytas 1,00 promilės neblaivumas. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui už padarytus administracinius nusižengimus paskirta subendrinta 1200 eurų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam trejų metų (36 mėnesių) laikotarpiui.

11. Apeliaciniame skunda apelianto gynėjas tvirtina, kad šiuo atveju turi būti atsižvelgtina ir įvertinta aplinkybė, kad administracinius nusižengimus asmuo padarė ne būdamas neblaivus, o alkoholį vartojo po įvykio, dėl ko atitinkamai turėtų būti ir vertinamas nusižengimo pobūdis, taip pat pažymėjo, jog jokia ženkli žala nepadaryta, dėl ko turėtų būti sutrumpintas teisės vairuoti atėmimo terminas. Aukštesnysis teismas su apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Kaip teisingai išaiškino ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, ANK 423 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas administracinis nusižengimas gali būti padaromas trimis alternatyviais veiksmais: 1) kai nežymų sveikatos sutrikdymą arba turto sugadinimą pažeisdamas KET padaro neblaivus (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas) ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų asmuo; 2) kai asmuo vengia apsvaigimo pasitikrinimo arba 3) alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartoja po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Taigi, įstatymo leidėjo visi trys alternatyvūs veiksmai pripažinti vienodai pavojingais ir už bet kurio iš jų padarymas asmeniui skirtina straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda. Vienintelis skirtumas tarp asmens, kuris administracinį nusižengimą padarė būdamas neblaivus ir to, kuris alkoholį vartojo po administracinio nusižengimo padarymo iki bus nustatytos eismo įvykio aplinkybės, įtvirtintas ANK 423 straipsnio 4 dalyje, t. y. nustačius asmens neblaivumą yra nurodyta alternatyva skiriant administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 3 iki 5 metų arba nuo 2 iki 4 metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų 6 mėnesių iki 2 metų. Kaip teisingai pažymėjo ir apelianto atstovas – G. K. neblaivumas įvykio vietoje nebuvo nustatytas, jam neinkriminuota veika, kad jis administracinį nusižengimą padarė neblaivus, todėl skiriant kaip privalomą administracinio poveikio priemonę, jam buvo nustatyta minimali įstatyme numatyta teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trukmė – 3 metai (36 mėnesiai).

12. Apeliaciniame skunde apeliuojama ir į tai, kad G. K. vertinimu ženkli žala padaryta nebuvo – tik keli kosmetiniai įbrėžimai, dėl ko jis išvažiavo ir namuose grįžęs išgėrė alaus, o būdamas ne teisininkas jis negalėjo tiksliai įvertinti teisinio reguliavimo ir iš jo išplaukiančios pareigų, t. y. pasekmių jei vartos alkoholį grįžęs namo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek iš paties G. K. prisipažinimo, jo veiksmų iš kart po sukelto įvykio, akivaizdu, jog asmuo suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė, šio fakto nepaneigia ir tai, kad jo subjektyvia nuomone kitai transporto priemonei padaryti kosmetiniai pažeidimai nelaikyti žymia žala. Pagal KET 221 punktą su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. Kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju pažymėtina ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 straipsnyje įtvirtinta nuostata, be kita ko įpareigojanti eismo dalyvį (šiuo atveju transporto priemonės vairuotoją) įvykus eismo įvykiui nedelsiant sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą KET nustatyta tvarka, pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį pranešti policijai, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus, taip pat po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, iki bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba bus atsisakyta tai atlikti. Taigi, normos, įpareigojančios nevartoti alkoholio po eismo įvykio įtvirtintos teisės aktuose, su kuriomis privalo susipažinti ir jų laikytis visi vairuotojai be išimties, o jų nežinojimas, ar pasekmių nesuvokimas, nesudaro pagrindo svarstyti švelnesnės teisinės atsakomybės asmeniui taikymo.

13. ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Be kita ko, tiek baudos dydis, tiek specialiosios teisės atėmimo trukmė bei draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmė nustatomi atitinkamai pagal straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį ir administracinio poveikio priemonės minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2, 3, 4 dalys).

14. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, motyvuotu sprendimu gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti (ANK 34 straipsnio 6 dalis). Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Be to, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Prie išskirtinių aplinkybių, suteikiančių teisę teismui pažeidėjui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, galėtų būti priskiriamas ir nedidelis veikos pavojingumas, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad G. K. padaryti nusižengimai nepatenka į ANK 12 straipsnio 1 dalį, kurioje numatytos mažai pavojingos veikos.

16. Kaip nurodyta aukščiau, pažeidėjui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas galima tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Nagrinėjamu atveju apelianto ir jo atstovo teiktuose skunduose nenurodoma jokių išimtinių aplinkybių, dėl ko būtent G. K. turėtų būti taikoma švelnesnė atsakomybė, nei numatyta įstatyme, apeliuojama tik į administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įvykių suvokimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde išdėstytos aplinkybės nelaikytinos itin išskirtinėmis ir leidžiančiomis daryti išvadą, kad paskirtos administracinio poveikio priemonės minimalus terminas šiam asmeniui prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir sumažinant administracinio poveikio priemonės terminą.

17. Paminėtina ir tai, kad nors buvo nustatytos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančios aplinkybės (prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0 - 40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba 65 metų sulaukęs asmuo), jis kritiškai vertina savo veiksmus, nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau vien šios aplinkybės savaime negali nulemti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo galimumo.

18. Teikdamas skundus apelianto atstovas tvirtino, jog teismai privalo laikytis aukštesniųjų teismų kuriamos praktikos ir kaip pavyzdį pateikia vieną apeliacine tvarka Kauno apygardos teisme išnagrinėtą administracinių nusižengimų bylą, kurioje asmeniui buvo sušvelninta administracinio poveikio priemonė ir paskirtas teisės vairuoti atėmimas 6 mėnesių terminui bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 18 (aštuoniolikai) mėnesių. Aukštesnysis teismas pažymi, kad apelianto atstovo pateiktas pavyzdys negali būti laikomas precedentu šioje byloje, nes kaip nurodo ir pats skundo autorius, teismai remiamasi praktika, suformuluota analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Šiuo atveju kaip pavyzdžiu pateiktoje byloje asmuo padarė tik vieną administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, kai apeliantas šioje byloje du – ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje. Administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės taip pat skiriasi. Be to, administracinės nuobaudos paskyrimas kiekvienu atveju yra individualizuojamas konkrečiam administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Apelianto atstovo nurodomoje byloje asmuo nurodė ir teismas nustatė išskirtines aplinkybes, dėl ko teisė vairuoti asmeniui yra svarbi ir būtina – akcentavo teigiamą pažeidėjo charakteristiką, šeimoje susiklosčiusią situaciją bei kitas aplinkybes, kurios sudarė pagrindą manyti, jog net ir minimalaus administracinio poveikio priemonės termino nustatymas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Kaip jau minėta, šioje byloje apeliantas ir jo atstovas nepateikė ir nenurodė jokių duomenų, kurie leistų spręsti apie išskirtinių aplinkybių buvimą, dėl ko nenustatytas pagrindas G. K. taikyti švelnesnę teisinę atsakomybę, nei numatyta įstatyme.

19. Apygardos teismo įsitikinimu, G. K. privalėjo būti ypatingai atidus ir supratęs padarius administracinį nusižengimą, nepaisant sukeltų pasekmių masto, nepasišalinti iš įvykio vietos, o imtis įstatymuose numatytų veiksmų, tame tarpe ir nevartoti alkoholio. Skiriama nuobauda ar administracinio poveikio priemone siekiama nubausti teisės pažeidėją ir sukelti jam tam tikras neigiamas pasekmes, kad jis daugiau nenusižengtų, o tokio pobūdžio pasekmių atsiradimas savaime nėra laikomas išskirtine aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nes tai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra iš anksto informuojami tai įtvirtinant įstatymuose. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui Institucija paskyrė ANK 423 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos baudos minimalų dydį, t. y. 1200 Eur, taip pat buvo nustatytas ir minimalus administracinio poveikio priemonės terminas, todėl dar labiau sutrumpinti šį terminą ar apskritai netaikyti administracinio poveikio priemonės šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo.

20. Įvertinęs visa tai kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad G. K. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, laikantis ANK 32 ir 34 straipsnių nuostatų ir yra ne per griežta, priešingai – proporcinga jo padarytiems administraciniams nusižengimams, todėl spręstina, kad apylinkės teismas, padarė teisingą išvadą, jog nėra teisinio pagrindo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą. Paminėtina, kad tiek administracinės nuobaudos, tiek administracinio poveikio priemonės tikslas yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti juos, kad laikytųsi įstatymų ir daugiau administracinių nusižengimų nedarytų, nubausi administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, todėl per švelnus asmens nubaudimas jam gali suformuoti nebaudžiamumo įspūdį ir paskatinti vėl daryti teisei priešingus veiksmus.

21. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas G. K. atstovo advokato Vido Adomaičio skundas ir paliktas nepakeistas 2025 m. liepos 10 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl G. K. atstovo advokato Vido Adomaičio apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. K. atstovo advokato Vido Adomaičio apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Lina Lesinskienė