Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-05-13 · Civilinė byla Nr. e2-419-370/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-13
Bylos Nr.
e2-419-370/2021
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00024-2021-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danguolė Martinavičienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „M.“, uždarajai akcinei bendrovei „M.“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „R.“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-419-370/2021Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00024-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; 3.3.2.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 13 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „M.“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-559-777/2021, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „R.“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „R.“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „M.“ ir uždarajai akcinei bendrovei „O.“ dėl skolos priteisimo ir sutarties pripažinimo negaliojančia,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „R.“ (toliau – ir ieškovė) 2021 m. sausio 26 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1) priteisti iš atsakovės UAB „M.“ 56 422,40 Eur skolą, kurią sudaro 52 000 Eur paskola ir 4 422,40 Eur ieškinio pateikimo dieną (2021 m. sausio 26 d.) paskaičiuotos palūkanos, 6 proc. metines palūkanas už naudojimąsi paskolos suma, skaičiuojamas nuo paskolos sumos už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 26 d. iki paskolos sumos grąžinimo, 6 proc. metines kompensuojamąsias palūkanas, skaičiuojamas nuo paskolos sumos už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 26 d. iki paskolos sumos grąžinimo; 2) pripažinti negaliojančia 2020 m. gegužės 11 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovė UAB „M.“ pardavė atsakovei UAB „O.“ 0,149 ha žemės sklypą ir nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), ir taikyti restituciją; 3) priteisti iš atsakovės UAB „M.“ 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas; 4) priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinį iš esmės grindė aplinkybėmis, kad atsakovė jai negrąžino paskolintų pinigų ne tik suėjus paskolos grąžinimo terminui, bet ir papildomai pareikalavus, be to, po pareikalavimo pateikimo atsakovė perleido nekilnojamąjį turtą, tačiau skolos ieškovei nesumokėjo.

Šalies argumentai

3. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) areštuoti atsakovės UAB „M.“ nekilnojamąjį turtą, kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis; 2) padaryti įrašą Nekilnojamojo turto registre apie draudimą perleisti ginčo nekilnojamąjį turtą. Ieškovė nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, o atsakovė UAB „M.“ vengia grąžinti skolą, gali toliau vengti įvykdyti savo prievolę. Ieškovei pareiškus reikalavimą grąžinti skolą, atsakovė UAB „M.“ perleido su ja susijusiam asmeniui atsakovei UAB „O.“ ginčo turtą, siekdama apsunkinti išieškojimą iš minėto turto.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. sausio 27 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino: 1) areštavo atsakovei UAB „M.“ nuosavybes teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas bei turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, neperžengiant pareikšto reikalavimo ribų, t. y. 56 422,40 Eur, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę, tačiau iš areštuotų lėšų, priklausančių atsakovei ir esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leido vykdyti įsipareigojimus valstybei ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, mokėti darbo užmokestį darbuotojams; 2) nutarė padaryti įrašą Nekilnojamojo turto registre apie draudimą perleisti ginčo nekilnojamąjį turtą.

5. Teismas nustatė, kad ieškinio faktinis pagrindas suformuluotas tinkamai, pateikti jį turintys pagrįsti įrodymai (paskolos sutartis; pranešimas raginimas dėl įsiskolinimo grąžinimo; Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai su istorija; „Creditinfo“ duomenys apie atsakoves). Teismas sprendė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.

6. Teismas taip pat nustatė, kad byloje nėra duomenų, paneigiančių ieškovės nurodytą aplinkybę, kad ieškinio suma atsakovei UAB „M.“ yra didelė. Pas atsakovę dirba 4 darbuotojai; 2019 m. pardavimo pajamos buvo nuo 50 001–100 000 Eur be PVM; 2021 m. sausį atsakovė turėjo 1 transporto priemonę (išperkamą arba nuomojamą); atsakovės darbuotojui ar jų grupei paskelbta prastova.

7. Teismas, įvertinęs ieškovės ieškinyje nurodytus argumentus dėl atsakovės UAB „M.“ nesąžiningumo – atsakovė vengia grąžinti skolą, ieškovei pareiškus atsakovei reikalavimą grąžinti skolą, ji perleido su ja susijusiam asmeniui UAB „O.“ turtą, siekdama apsunkinti išieškojimą iš minėto turto, sprendė, kad yra tikėtinų duomenų apie galimą atsakovės nesąžiningumą, jos ketinimą, paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, todėl teismas tenkino ieškovės prašymą. Papildomai pažymėjo, kad padarytinas įrašas dėl nekilnojamojo turto perleidimo draudimo, nes šis turtas yra ginčo objektas nagrinėjamoje byloje ir byloje tikslinga užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo (esama padėtis) išsaugojimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atsakovė UAB „M.“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 27 d. nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovės UAB „M.“ atžvilgiu, ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės UAB „M.“ atžvilgiu atmesti, nutartį leisti skubiai vykdyti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

8.1. Ieškovės ieškinio argumentai ir duomenys neatspindi tikrovės. Atsakovė 8 000 Eur iš bendros 52 000 Eur dydžio paskolos sumos jai yra grąžinusi ir tai padarė iki šios civilinės bylos iškėlimo. Ši paskolos sumos dalis ieškovei grąžinta per 4 kartus: 2020 m. gegužės 27 d., 2020 m. birželio 17 d., 2020 m. liepos 16 d. ir 2020 m. rugpjūčio 31 d. mokėjimais. Šie duomenys preliminariai patvirtina, kad ieškovės reikalavimas dėl 44 000 Eur viršijančios paskolos sumos priteisimo yra nepagrįstas, nėra pagrindo užtikrinti tokio reikalavimo įvykdymą. Ieškovė 2020 m. gegužės 5 d. tarpusavio skolų suderinimo akte 2020 m. balandžio 30 d. nurodė 6 622,13 Eur dydžio atsakovei priskaičiuotas palūkanas už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. paskolos sutarties sudarymo iki 2020 m. balandžio 30 d., kurias atsakovė ieškovei vienu mokėjimu pervedė jau kitą dieną. Atsakovė neturi ieškovei nesumokėtų palūkanų už laikotarpį nuo paskolos sutarties sudarymo iki 2020 m. balandžio 30 d. Atsakovė yra apmokėjusi visas ieškovės PVM sąskaitas faktūras, išrašytas už paskolos palūkanas laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki nutarties priėmimo. Atsakovė yra įvykdžiusi visus ieškovės reikalavimus sumokėti palūkanas pagal 2018 m. rugpjūčio 1 d. paskolos sutartį, dėl to ieškovės reikalavimas dėl 4 422 Eur dydžio palūkanų priteisimo yra nepagrįstas, nėra pagrindo užtikrinti tokio reikalavimo įvykdymą.

8.2. Atsakovės pateikiamos ieškovės PVM sąskaitos faktūros įrodo, kad ieškovė tikrai iš atsakovės yra gavusi nurodytą 8 000 Eur sumą, skirtą daliniam paskolos grąžinimui, kadangi ieškovė po kiekvieno 8 000 Eur sumą sudarančio atsakovės mokėjimo gavimo atitinkamai sumažindavo atsakovės mokėtinų palūkanų dydį. Ieškovės PVM sąskaitose faktūrose, išrašytose už palūkanas už 2020 m. rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesius, mokėtinas palūkanas apskaičiuodavo būtent nuo 44 000 Eur, o ne nuo 52 000 Eur ar kitos sumos. Ieškovės pareikšto ieškinio dalis bent jau dėl 44 000 Eur viršijančios sumos iš atsakovės priteisimo yra preliminariai nepagrįsta, šis faktas yra visiškai akivaizdus, net ir be bylos nagrinėjimo iš esmės nebuvo pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nurodytai 56 422,40 Eur sumai.

8.3. Atsakovės finansinė padėtis yra pakankamai gera ir stabili, kad atsakovė galėtų sumokėti 56 422 Eur sumą. Atsakovės vykdoma veikla yra pelninga. Atsakovė neturi pradelstų įsipareigojimų savo kreditoriams ar darbuotojams bei nedalyvauja kituose teisminiuose ginčuose. Atsakovės turto areštas nutartimi pritaikytas pirmą kartą per atsakovės veiklos istoriją bei jos turtui nėra taikomi kiti apribojimai. Iš atsakovės niekuomet nebuvo vykdomi išieškojimai per antstolius ar atitinkamas paslaugas teikiančias bendroves. Atsakovė yra apmokėjusi visas ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras, taip pat ir tas, kurias ieškovė išrašė atsakovei apmokėti po 2020 m. gegužės 11 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Aplinkybė, kad atsakovė 2020 m. gegužės 11 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą, nesuponuoja atsakovės nesąžiningumo ar išvados, kad ji turi ketinimų parduoti ir kitą savo turtą. Atsakovė ir toliau vykdo veiklą bei įsipareigojimus, atsakovės vykdoma veikla yra susijusi su įvairių finansinių konsultacijų teikimu. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų atsakovės ketinimus turtą slėpti ar perleisti. Atsakovė ir jos akcininkas neturi ketinimų nutraukti vykdomos atsakovės veiklos. Atsakovė yra sėkmingai veikianti bendrovė, kuri ir toliau siekia vykdyti veiklą, gauti iš jos pajamas, išlaikyti darbuotojus bei plėsti savo pajėgumus. Trikdyti normalią įmonės veiklą taikant laikinąsias apsaugos priemones nėra teisėta, protinga ar proporcinga. Areštavus atsakovės pinigines lėšas, jos veiklos vykdymas suvaržytas, atsakovė negali normaliai atsiskaityti su kreditoriais bei uždirbti naujų pajamų, kurios gerintų atsakovės turtinę padėtį. Atsakovė ne tik neįvykdys jau esamų sutarčių, pagal kurias jau yra prisiimti įsipareigojimai, bet ir negalės sudaryti naujų sutarčių. Nutartimi taikytas piniginių lėšų areštas lemia įprastos atsakovės komercinės veiklos sutrikdymą, blogina įmonės reputaciją ir patikimumą.

8.4. Ginčo nekilnojamąjį turtą atsakovė iš Danske Bank AS Lietuvos filialo 2017 m. rugpjūtį įsigijo, nes matė galimybę šį turtą parduoti už brangiau. Tačiau šio turto įsigijimo iš Danske Bank AS Lietuvos filialo sandorį finansavęs UAB Medicinos bankas kaip vieną iš sąlygų kreditui suteikti nurodė, kad atsakovė privalo ne vėliau kaip iki 2018 m. sausio 5 d. Registrų centre įregistruoti 100 proc. perkamo gyvenamojo namo baigtumą, dėl to atsakovė turėjo iki 2018 m. sausio 5 d. arba šį turtą parduoti ir atsiskaityti su UAB Medicinos banku arba įvykdyti tokią sąlygą, kurios įvykdymas būtų reikalavęs daug papildomų atsakovės lėšų. UAB Medicinos bankas už tam tikrą mokestį sutikdavo pratęsti šį terminą, tačiau paskutiniu papildomu susitarimu UAB Medicinos bankas sutiko šį terminą pratęsti iki 2020 m. rugpjūčio 1 d., po kurio pabaigos bankas atsakovei būtų kiekvieną mėnesį taikęs 1 000 Eur dydžio baudą. Dėl to atsakovė nusprendė šį turtą parduoti, gauti pajamų bei atsiskaityti su UAB Medicinos banku. Būtent tai ir buvo padaryta: atsakovė už 121 000 Eur (su PVM) 2017 m. rugpjūtį įsigytą nekilnojamąjį turtą 2020 m. gegužės 11 d. už 150 000 Eur (su PVM) pardavė kitai atsakovei, visiškai atsiskaitė su UAB Medicinos banku bei gavo iš šių sandorių sudarymo papildomų pajamų, pagerinusių atsakovės turtinę padėtį.

8.5. Ieškinio reikalavimų patenkinimo atveju būtų priimtas toks teismo sprendimas, kuris savaime užtikrintų jo įvykdymą, kadangi atsakovės nuosavybėn būtų papildomai grąžintas gerokai didesnės vertės turtas nei ieškovės iš atsakovės nepagrįstai prašoma priteisti 56 422 Eur suma. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės neatlieka savo esminės funkcijos – neužtikrina būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Taikytos ir kitos laikinosios apsaugos priemonės, kurios, atsižvelgiant į uždrausto perleisti nekilnojamojo turto apimtį ir vertę, ieškinio patenkinimo atveju leistų visiškai įvykdyti tokį teismo sprendimą.

Atsiliepimas

9. Ieškovė UAB „R.“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

Šalies argumentai

9.1. Ieškove? su ieškiniu pateikė įrodymus, patvirtinančius ieškovės nurodytas aplinkybes, t. y. tiek susitarimą dėl nekilnojamojo turto įsigijimo, tiek ir pagrindines aplinkybes, kad ji, 2017 m. liepos 25 d., vykdydama susitarimą, atliko mokėjimą UAB „M.“ 57 000 Eur, skirtą turto pirkimo kainos daliai sumokėti. Šalims nepardavus turto, 2018 m. rugpjūčio 1 d., jos sudarė atlygintinę paskolos sutartį vienerių metų terminui. Taip pat ieškovė pateikė UAB „M.“ atliktų mokėjimų dokumentus. Pateikti duomenys patvirtina, kad UAB „M.“ sutartyje nustatytais terminais prievolės neįvykdė.

9.2. UAB „M.“ vadove? nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. yra L. J., kuri nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. yra ir UAB „O.“ vadovė. Atsakovių nesąžiningumas yra preziumuojamas.

9.3. UAB „M.“ yra nemoki, sudarydama pirkimo–pardavimo sutartį su susijusiu asmeniu sieke? perkelti vienintelį vertingą turtą, iš kurio galima išieškoti skolą. Iš UAB „M.“ 2019 m. balanso ir pelno nuostolių ataskaitos matyti, kad 2019 m. gruodžio 31 d. jos turtas buvo 147 724 Eur vertės, is? kurio – ilgalaikis turtas 106 663 Eur. Kadangi ginčo turtas parduotas 2020 m. gegužės 11 d., akivaizdu, kad 2020 m. balanse turto nebebus. Mokėtinos sumos, numatytos balanse – 134 316 Eur – nesumokėtos. Atsakovė duomenų apie skolų sumokėjimą nepateikė, nes savo prievolių kreditoriams neįvykdė, bei įvykdyti negali, nes jos 2019 m. veiklos pelnas buvo 479 Eur, atsakovė gaudama tokį pelną neturi galimybių įvykdyti būsimą teismo sprendimą. Pateiktame antstolio J. P. turto arešto akte nurodyta, kad antstolis nenustatė, jog UAB „M.“ turėtų realaus turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas. Atsakove? net ir nedidelių sumų už elektros energiją nesugeba laiku apmokėti.

9.4. Atsakovė nepateikė nei kredito sutarties, nei turto pirkimo ir pardavimo sandorių. Atsakovė siekia nuslėpti tikrąsias sandorių aplinkybes. 2017 m. liepą ieškovė ir atsakove? susitarė įsigyti lygiomis dalimis ir įsigijo ginčo nekilnojamąjį turtą, kurį pardavė Danske Bank AS Lietuvos filialas. Šalys susitarė, kad pirkimo–pardavimo sutartį sudarys atsakove?. 2017 m. liepos 25 d. ieškovė vykdydama susitarimą pervedė atsakovei 57 000 Eur pirkimo kainos daliai sumokėti. 2017 m. liepos 26 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis. Turto pirkimo kaina sumokėta iš ieškovės perduotų 57 000 Eur, o likusią kainos dalį sumoke? jo atsakovė (galbūt pasinaudodama finansavimo priemone iš UAB Medicinos banko). Paskolos suma negalėjo būti 121 000 Eur, nes 57 000 Eur buvo sumokėti iš ieškovės lėšų. Be to, 21 000 Eur sudarė PVM, kuris atsakovei buvo grąžintas. Todėl, jei atsakovės sudarė 2020 m. gegužės 11 d. pirkimo–pardavimo sutartį už 150 000 Eur (su PVM), atsakovė grąžino bankui paskolos sumą, apie kurios dydį ir sąlygas duomenys nepateikti, tačiau negrąžino skolos ieškovei, akivaizdu, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai ir siekia nuslėpti turtą, kad būsimas teismo sprendimas būtų neįvykdomas.

9.5. Atsakovės, sudarydamos ginčijamą sandorį, sieke? sudaryti situaciją, kad UAB „M.“ faktiškai būtų nemoki įmone?, kuri pelningos veiklos nevykdo, bet kuriuo momentu galinti pradėti bankroto procedūrą, bei, kad nebūtų galimybės ieškovei patenkinti savo reikalavimą. Atsakovė nepateikė duomenų apie įmonės veiklą 2020 m.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

10. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas. Šio apeliacinio proceso objektas – Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 27 d. nutarties dalis, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės UAB „M.“ atžvilgiu.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

11. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės yra priemonių kompleksas, teismo taikomų po vieną ar kelias dėl atsakovui priklausančio turto nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti teismo procesinio sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą ir kartu išvengti teismo procesinio sprendimo įvykdymo pasunkinimo arba neįmanomumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2014).

12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – sudaro privalomas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas.

Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo

13. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Atskirajame skundė atsakovė su šia pirmosios instancijos išvada nesutinka, teigia, kad dalį ieškovės reikalaujamos skolos sumos bei palūkanas atsakovė ieškovei jau yra sumokėjusi, todėl bent dalis ieškovės pareikštų reikalavimų yra nepagrįsti ir tokiems reikalavimams užtikrinti turėtų būti netaikomos laikinosios apsaugos priemonės.

14. Byloje keliamas klausimas dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo, kaip sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimo. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą. Pagal prima facie doktriną, ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016). Tai reiškia, kad preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-95-943/2021; 2021 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-155-241/2021).

15. Iš ieškovės ieškinio turinio matyti, kad ieškinio faktinis pagrindas suformuluotas tinkamai, kartu su ieškiniu ieškovė pateikė ieškinio faktinį pagrindą turinčius pagrįsti įrodymus. Vertinant ieškovės suformuluotus ieškinio reikalavimus (dalyką), spręstina, kad ieškovė pasirinko įmanomą savo teisių gynimo būdą. Duomenų, kurie leistų manyti, kad ieškovės reikalavimas yra aiškiai nepagrįstas, nėra.

16. Atsakovės nurodomos aplinkybės, kad dalį ieškovės reikalaujamos priteisti skolos sumos bei palūkanas atsakovė ieškovei jau yra sumokėjusi, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, dėl kurių pirmosios instancijos teismas pasisakys vėlesnėje proceso stadijoje. Šiuo atveju atsakovei teigiant, kad dalis ieškovės reikalaujamos priteisti sumos yra apmokėta, reiškia ne akivaizdų dalies ieškovės reikalavimų nepagrįstumą, o egzistuojantį šalių ginčą, kuris nėra sprendžiamas ir dėl jo nėra pasisakoma vertinant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį. Šioje proceso stadijoje nėra sprendžiama, kokia apimtimi ieškovės turtinis reikalavimas pagrįstas ir kurie atsakovės įrodymai paneigia ieškovės reikalavimų pagrįstumą, kadangi toks vertinimas reikštų pasisakymą dėl ginčo esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovės nurodytiems argumentams patvirtinti.

17. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, o atsakovės atskirojo skundo argumentai ir pateikiami įrodymai šios išvados nepaneigia. Dėl to konstatuotina, kad egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės atžvilgiu sąlyga.

Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui

18. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Kiekvienu atveju vertinant aplinkybes, kuriomis šalis įrodinėja grėsmę teismo sprendimo įvykdymui bei nusprendžiant dėl jų pakankamumo išvadai, jog egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis, turi būti atsižvelgiama į paminėtų aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms. Grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas turi būti vertinamas ieškinyje pareikštų reikalavimų, kurių įvykdymą siekiama užtikrinti, kontekste, kadangi teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-155-241/2021).

19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas galbūt ieškovei palankaus sprendimo neįvykdymo riziką iš esmės konstatavo dėl dviejų aplinkybių: 1) kadangi pagal byloje esančius duomenis ieškinio reikalavimo suma atsakovei yra didelė; 2) yra tikėtinų duomenų apie galimą atsakovės nesąžiningumą, jos ketinimą, paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti.

20. Atsakovė atskirajame skunde su minėtomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka teigdama, kad atsakovės įmonė veikia pelningai, yra pajėgi sumokėti ieškovės ieškiniu prašomą sumą. Mano, kad nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių atsakovės nesąžiningumą.

21. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad byloje, kurioje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne) sąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018; 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-896-302/2020).

22. Atsakovė, įrodinėdama savo gerą finansinę padėtį pateikė du įrodymus – „Stipriausi Lietuvoje“ sertifikatą ir 2019 m. gruodžio 31 d. balansą su pelno (nuostolių) ataskaitą. „Stipriausi Lietuvoje“ sertifikatas objektyviai šiuo metu egzistuojančios geros atsakovės finansinės būklės neįrodo, kadangi yra išduotas 2019 m. gruodžio 4 d., kai atsakovė dar nebuvo pardavusi 2017 m. įsigyto ginčo nekilnojamojo turto. Šis sertifikatas yra to pageidaujančios įmonės (šiuo atveju atsakovės) nusiperkamas ir nėra prilyginamas realią finansinę įmonės padėtį parodantiems finansinio pobūdžio dokumentams, todėl nepagrindžia atsakovės geros finansinės padėties. Be to, tos pačios UAB „Creditinfo Lietuva“, išdavusios atsakovei minėtą sertifikatą, 2021 m. sausio 15 d. duomenimis, atsakovės vėlavimo atsiskaityti reitingas – aukštesnis nei vidutinės rizikos, o bankroto reitingas – vidutinės rizikos. UAB „Creditinfo Lietuva“ 2021 m. sausio 15 d. ataskaitos duomenimis, atsakovė turėjo skolų už elektros energiją ir telekomunikacijos paslaugas.

23. Iš pateikto atsakovės 2019 m. gruodžio 31 d. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad atsakovės turtas 2019 m. gruodžio 31 d. sudarė 147 724 Eur (iš kurio beveik 100 tūkst. Eur sudarė ilgalaikis materialusis turtas (tikėtina, kad būtent jau perleistas ginčo nekilnojamasis turtas)), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 134 316 Eur. Ieškovės pelnas ataskaitiniais 2019 metais buvo tik 479 Eur. Tai pat pažymėtina, kad atsakovė pateikė tik 2019 m. duomenis (iki ginčo nekilnojamojo turto pardavimo), tačiau nepateikė aktualių finansinių dokumentų. Atsakovė, nors ir deklaruoja turinti, tačiau nepateikė duomenų apie šiuo metu turimą turtą, kurio pakaktų ieškovės reikalavimams patenkinti. Be to, nors ir atsakovė teigia, kad vykdo veiklą, dirba pelningai, tačiau tokių argumentų įrodymais nepagrindė. Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad ieškovės ieškinio turtinis reikalavimas, kurio suma 56 422,40 Eur, atsakovei yra didelis.

24. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad tokios aplinkybės, kaip reikalavimo sumos dydis atsakovui ar atsakovo turimo turto apimtis savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovo turto bei piniginių lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018; 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1726-330/2020 ir kt.). Todėl nagrinėjamoje byloje vertinant grėsmę galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, vertintina ne tik atsakovės finansinė padėtis, tačiau ir jos elgesys sąžiningumo aspektu.

25. Grėsmę, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės dėl atsakovo veiksmų, patvirtinti gali tik duomenys apie galimą atsakovo nesąžiningumą ir / ar jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018). Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusi šalis turi pateikti bent minimalius įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų turto masei sumažinti, jam nuslėpti ar pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019).

26. Vertinant atsakovės UAB „M.“ sąžiningumą, pažymėtina, kad atsakovės vadove? nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. yra L. J., kuri nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. yra ir UAB „O.“ vadovė. Būtent tarp atsakovių, kurioms atstovavo L. J., 2020 m. gegužės 11 d. sudarytas ginčo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandoris, kurio pagrindu UAB „M.“ perleido susijusiai UAB „O.“ ginčo nekilnojamąjį turtą už 150 000 Eur su PVM. Kadangi šio sandorio pagrindu atsakovė UAB „M.“ neteko didžiosios dalies jos kapitalą sudariusio ilgalaikio materialaus turto, iš kurio būtų galimas ieškovės reikalaujamos sumos išieškojimas, o vietoje nekilnojamojo turto gavo piniginės lėšas, kurios gali būti greitai perleidžiamos kitiems asmenims. Be to, sandoris sudarytas po to, kai atsakovė UAB „M.“ gavo ieškovės 2020 m. gegužės 6 d. raginimą grąžinti paskolą. Dėl šių priežasčių yra pagrindas manyti, kad egzistuoja grėsmė ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

27. Ieškovė taip pat teigia, kad byloje taikytos kitos laikinosios apsaugos priemonės (įrašas Nekilnojamojo turto registre apie draudimą perleisti ginčo nekilnojamąjį turtą) pakankama apimtimi užtikrina ieškovės reikalavimo įvykdymą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ginčo nekilnojamasis turtas yra perleistas atsakovei UAB „O.“, o byloje taikyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo yra turto areštas, laikinai apribojantis vieną iš nuosavybės teisės sudedamųjų dalių – disponavimą ginčo turtu. Nors perleisti šio turto tretiesiems asmenims UAB „O.“ negali dėl taikyto arešto, tačiau atsakovė turi galimybę daryti įtaką ginčo turto vertei (pavyzdžiui, vertę sumažinti), ginčo turto dalis (pastatas), gali žūti, o tokiu atveju, tik draudimas atsakovei UAB „O.“ disponuoti ginčo turto neužtikrintų galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės UAB „M.“ turto areštas, kaip papildoma priemonė, yra būtina ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo realiam įvykdymui užtikrinti.

28. Taip pat pažymėtina, kad atsakovė neįrodė, jog jos atžvilgiu taikomi apribojimai, kurie netrukdo vykdyti įsipareigojimus valstybei ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, mokėti darbo užmokestį darbuotojams, apriboja atsakovės galimybės vykdyti veiklą. Atsakovė neįrodė, kad apskritai kažkokią veiklą vykdo, todėl spręstina, kad atsakovės atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia atsakovės interesų.

Dėl bylos procesinės baigties

29. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi ieškovės prašytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovės UAB „M.“ atžvilgiu pritaikytos pagrįstai, konstatavus tokių priemonių poreikį, egzistuojant įstatyme nustatytoms sąlygoms, todėl skundžiama nutarties dalis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 27 d. nutarties dalį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „M.“ atžvilgiu, palikti nepakeistą.

Teisėja Danguolė Martinavičienė