Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo D. A. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2017 m. vasario 13 d. nutarimo, kuriuo nutrauktas procesas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje Nr. 1-62-312/2011 (Nr. 1A-118/2012, teisminio proceso Nr. 1-10-2-00303-1993-2).

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. birželio 21 d. D. A. kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, prašydamas atnaujinti procesą baudžiamojoje byloje Nr. 1-62-312/2011 dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Siekdamas patikrinti D. A. prašyme nurodytas aplinkybes, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas, einantis generalinio prokuroro pareigas, Ž. R. , 2016 m. rugpjūčio 12 d. priėmė nutarimą, kuriuo baudžiamojoje byloje Nr. 1-62-312/2011 pradėjo procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2017 m. vasario 13 d. nutarimu nutrauktas procesas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje Nr. 1-62-312/2011 (Nr. 1A-118/2012, teisminio proceso Nr. 1-10-2-00303-1993-2). Nutarime nurodyta, kad D. A. pateikta bei kita gauta informacija, susijusi su liudytojų parodymais, negali būti vertinama kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės.

Skunde nurodoma, jog šiuo konkrečiu atveju yra susiklosčiusi išimtinė procesinė situacija, kurios žemesnės instancijos teismas tinkamai neįvertino. Pasak nuteistojo, baudžiamąją bylą nagrinėję teismai, pripažindami jį kaltu dėl R. Ž. ir A. Č. nužudymo, pagrindiniu, tiesioginiu ir vieninteliu jo kaltės įrodymu pripažino jo laišką, rašytą V. B. . Nuteistojo teigimu, jokių kitų tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, kurie jį susietų su šiuo labai sunkiu nusikaltimu, nebuvo surinkta nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu.

Nuteistojo vertinimu, jeigu liudytojų, apie kuriuos jam nebuvo žinoma nagrinėjant baudžiamąją bylą jo atžvilgiu, nurodytos aplinkybės paneigė nužudymo motyvus V. B. atžvilgiu nagrinėtoje baudžiamojoje byloje, tai šios aplinkybės savaime paneigia nuteistajam inkriminuoto nužudymo motyvus, teismų nustatytus jo atžvilgiu nagrinėtoje baudžiamojoje byloje. Pasak nuteistojo, priešingai nei teigiama skundžiamoje teismo nutartyje, minėtos aplinkybės turi tiesioginę įtaką vertinant jo veiksmus - jis pripažintas kaltu ir nuteistas už kvalifikuotą nužudymą iš savanaudiškų paskatų, tad šio nužudymo motyvas, kaip būtinasis šio nusikaltimo sudėties požymis, buvo viena iš pagrindinių įrodinėtinų aplinkybių nuteistojo atžvilgiu vykusiame baudžiamajame procese.

Skunde nuteistasis pažymi, kad susidariusios procesinės situacijos neįvertino nei skundžiamą nutarimą nutraukti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių priėmęs Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, nei skundžiamą nutartį priėmęs Vilniaus apygardos teismas. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad jo baudžiamąją bylą nagrinėję teismai nenustatė jokių jo asmeninių paskatų nužudyti R. Ž. bei A. Č. . Pasak nuteistojo, savanaudišką šio nužudymo motyvą teismai siejo išimtinai su išteisintojo V. B. asmeniu bei jo asmeninėmis paskatomis ir tikslais. Taigi skundžiamuose procesiniuose sprendimuose išvardintų liudytojų nurodytos aplinkybės, kurios sudarė pagrindą teismams paneigti V. B. asmenines paskatas nužudyti R. Ž. ir A. Č. , o kartu ir paneigti nuteistojo V. B. parašyto laiško įrodomąją vertę, priešingai nei nurodoma skundžiamuose procesiniuose sprendimuose, atitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių kategoriją, nes jos kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis objektyviai rodo, kad nuteistasis yra nekaltas dėl šio labai sunkaus nusikaltimo padarymo.

Nuteistojo manymu, jokiais objektyviais duomenimis nėra pagrįsti skundžiamos Vilniaus apygardos teismo nutarties argumentai, kad prašyme dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nurodytos aplinkybės nuteistajam buvo žinomos nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, todėl šis neva turėjo objektyvias galimybes jas nurodyti ir jomis remtis jo atžvilgiu vykusiame baudžiamajame procese. Pasak nuteistojo, apie liudytojus, kurie paneigė V. B. (o per jį - ir nuteistajam) inkriminuotą nužudymo motyvą, kuris pripažintas nustatytu nuteistojo atžvilgiu nagrinėtoje baudžiamojoje byloje, jam tapo žinoma tik po to, kai buvo išnagrinėta V. B. baudžiamoji byla ir jo atžvilgiu priimti teismų procesiniai sprendimai, todėl šių asmenų bei jiems žinomų aplinkybių nuteistasis objektyviai negalėjo nurodyti jo atžvilgiu vykusiame procese ir neturėjo jokios galimybės jomis remtis. Nuteistojo vertinimu, šis teismo nutarties argumentas nėra grindžiamas jokiais duomenimis, be to, jį paneigia pats proceso dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pradėjimo faktas, todėl jis yra visiškai nepagrįstas ir nesudaro pagrindo atmesti nuteistojo skundą dėl nutarimo nutraukti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Pasak nuteistojo, priešingai nei nurodoma skundžiamoje teismo nutartyje, nei šiuo metu, nei kada nors anksčiau nesikeitė jo gynybinė pozicija dėl jam inkriminuotos žmogžudystės. Viso jo atžvilgiu vykusio baudžiamojo proceso metu ir proceso dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių metu nuteistasis nuosekliai laikėsi vienodos pozicijos, jog jam inkriminuotos nusikalstamos veikos jis nepadarė, o pagrindiniu jo kaltės įrodymu pripažintas jo laiškas V. B. tebuvo šantažo priemonė, ką vėliau V. B. baudžiamąją bylą nagrinėję teismai pagrįstai ir teisingai nustatė. Nuteistojo teigimu, skundžiamos teismo nutarties argumentai, kad jo prašymas dėl proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių neva buvo sąlygotas pasikeitusios jo gynybinės pozicijos ar taktikos, yra nepagrįsti jokiais duomenimis ir nesudaro pagrindo atmesti jo skundą.

Nuteistasis nesutinka ir su skundžiamos teismo nutarties teiginiais, jog būtent Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras turėjo teisę priimti procesinį sprendimą dėl pradėto proceso dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Pasak nuteistojo, procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių buvo pavesta organizuoti ir jam vadovauti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentui, todėl būtent šio departamento prokurorai, patys betarpiškai organizavę ir vadovavę procesui dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, privalėjo dėl jo priimti procesinį sprendimą, tokiu būdu neatimant iš nuteistojo baudžiamojo proceso įstatymo garantuojamos teisės apskųsti priimtą procesinį sprendimą instancine tvarka aukštesniam prokurorui, o šio procesinį sprendimą - teismams.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. A. skundas atmetamas.

BPK 443 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis ar nutartis gali būti panaikinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nurodytos BPK 444 straipsnyje. BPK 444 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra šios: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.

D. A. kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, prašydamas atnaujinti procesą baudžiamojoje byloje Nr. 1-62-312/2011 (proceso Nr. 1-10-2-00303-1993-2) dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, remdamasis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu – esant kitokioms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą. Pažymėtina, jog nagrinėjant skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarties panaikinimo, baudžiamojoje byloje esantys įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami, o tik tikrinama, ar nėra BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyto pagrindo bylai atnaujinti.

Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundui nagrinėti pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad nuteistojo D. A. skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarties nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme.

Skunde nuteistasis nepagrįstai nurodo, jog jo baudžiamąją bylą nagrinėję teismai, pripažindami jį kaltu dėl R. Ž. ir A. Č. nužudymo, pagrindiniu, tiesioginiu ir vieninteliu jo kaltės įrodymu pripažino jo laišką, rašytą V. B. , o jokių kitų tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, kurie jį susietų su šiuo nusikaltimu, neva nebuvo surinkta nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu. Iš Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 12 d. nuosprendžio, priimto nagrinėjant nuteistojo D. A. gynėjos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 20 d. nuosprendžio, turinio matyti, jog D. A. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyta byloje nustatyta ir teismo nuosprendyje tinkamai ir motyvuotai įvertinta netiesioginių įrodymų grandine bei vienu iš pagrindinių tiesioginių įrodymų – D. A. rašytu laišku V. B. . Taigi teismai, priimdami apkaltinamuosius nuosprendžius D. A. atžvilgiu, rėmėsi ne vien minėtu D. A. laišku, bet ir kitais bylos medžiagoje esančiais įrodymais: paties D. A. ir liudytojų parodymais, rašytiniais bylos duomenimis. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimo įrodymais, įrodymų pakankamumo, jų vertinimo ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra tik teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 20 d. nuosprendyje, kuris priimtas objektyviai ir visapusiškai įvertinus baudžiamojoje byloje esančių duomenų visetą, ir kurio teisėtumas bei pagrįstumas patikrintas instancine tvarka, neabejotinai nustatyta, kad nuteistasis D. A. , veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatytais asmenimis nužudė R. Ž. ir A. Č. bei užvaldė jiems priklausantį turtą.

Nepagrįstas ir nuteistojo skundo teiginys, kad jo baudžiamąją bylą nagrinėję teismai iš esmės pasisakė ir dėl V. B. kaltės įvykdžius kvalifikuotą nužudymą, šį nužudymą siedami ne su kokiomis nors nuteistojo asmeninėmis paskatomis ir tikslais, bet išimtinai su V. B. asmeninėmis paskatomis bei jo asmeniniais interesais. Minėtame Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 12 d. nuosprendyje pažymėta, jog kaltinimas dėl R. Ž. ir A. Č. nužudymo nagrinėjamoje byloje buvo pareikštas D. A. . Šis kaltinimas bylos nagrinėjimo metu pasitvirtino. Tiek Vilniaus apygardos teismas, tiek ir Lietuvos apeliacinis teismas vertindami įrodymus dėl nuteistojo D. A. kaltės nužudant R. Ž. ir A. Č. , V. B. veiksmų, susijusių su šių asmenų nužudymo organizavimu, nevertino. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. kovo 5 d. nutartyje, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro M. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 9 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 5, 6 ir 9 punktus (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, taip pat nurodė, jog nagrinėdami D. A. baudžiamąją bylą tiek apeliacinės, tiek ir kasacinės instancijos teismai nevertino V. B. veiksmų, susijusių su kurstymu nužudyti. Be to, priešingai, nei skunde nurodo nuteistasis, kvalifikuotas nužudymas, už kurį jis nuteistas, teismų nebuvo susietas išimtinai su V. B. asmeniniais interesais, nes kaltinime nurodyta, jog D. A. be kita ko, turėjo tikslą užvaldyti A. Č. priklausančius 10000 JAV dolerių bei R. Ž. priklausantį laikrodį „Rolex“, vaizdo kamerą „Sony“ su vaizdajuoste ir auksinį žiedą su briliantu. Aplinkybė, jog atskirose bylose skirtingos teisėjų kolegijos vieną iš įrodymų vertino skirtingai, nelaikytina naujai paaiškėjusia aplinkybe BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.

Nuteistasis skunde taip pat nepagrįstai nurodo, jog apie liudytojus, kurie paneigė V. B. inkriminuotą nužudymo motyvą, kuris pripažintas nustatytu nuteistojo atžvilgiu nagrinėtoje baudžiamojoje byloje, jam tapo žinoma tik po to, kai buvo išnagrinėta V. B. baudžiamoji byla ir jo atžvilgiu priimti teismų procesiniai sprendimai, todėl šių asmenų bei jiems žinomų aplinkybių nuteistasis objektyviai negalėjo nurodyti jo atžvilgiu vykusiame procese ir neturėjo jokios galimybės jomis remtis. Kaip teisingai pažymėta Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2017 m. vasario 13 d. nutarime, kuriuo nutrauktas procesas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje Nr. 1-62-312/2011 (teisminio proceso Nr. 1-10-2-00303-1993-2), minėtų liudytojų parodymuose pateiktos aplinkybės neturi įtakos vertinant nuteistojo veiksmus. Liudytojai V. B. byloje apklausti siekiant išsiaiškinti, kokia buvo su nužudytaisiais siejamos UAB (duomenys neskelbtini) finansinė situacija ir vertinant ar V. B. turėjo realios finansinės naudos po R. Ž. mirties. D. A. ir jo gynėja, nagrinėjant D. A. bylą turėjo galimybę kelti klausimus dėl V. B. suinteresuotumo R. Ž. nužudymu, tačiau pasirinko kitokią gynybinę poziciją, todėl, kaip skundžiamoje nutartyje konstatavo žemesnysis teismas, nuteistojo gynybinės pozicijos pasikeitimas negali būti vertinamas kaip pagrindas atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Skunde nuteistasis remiasi Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo Ž. R. 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutarime, kuriuo pradėtas procesas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, pateiktu 2016 m. birželio 21 d. D. A. prašymo atnaujinti procesą baudžiamojoje byloje Nr. 1-62-312/2011 dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių vertinimu, teigdamas, jog Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas pripažino, kad prašyme nurodytos aplinkybės gali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis. Tačiau atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog minėtu nutarimu tik buvo sprendžiamas klausimas dėl jo prašymo priimtinumo, šiuo nutarimu nebuvo konstatuota, kad nuteistojo prašyme nurodytos aplinkybes laikytinos naujai paaiškėjusiomis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme. Vėlesniu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2017 m. vasario 13 d. nutarimu, išsamiai įvertinus nuteistojo pateiktus duomenis, procesas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių buvo nutrauktas.

Žemesnysis teismas tinkamai nurodė, jog nuteistojo D. A. prašymą teisėtai ir pagrįstai nagrinėjo Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras. BPK 446 straipsnio dalyje įtvirtinta, kad su apylinkių teismų įsiteisėjusiais nuosprendžiais susijusius asmenų pareiškimus dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nagrinėja apylinkės vyriausiasis prokuroras, su apygardos teismų nuosprendžiais ir nutartimis susijusius pareiškimus – apygardos vyriausiasis prokuroras, su Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiais ir nutartimis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis susijusius pareiškimus – Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras. D. A. pareiškimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių susijęs su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartimi, kuria atmestas jo gynėjos skundas dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 12 d. nuosprendžio, todėl minėto pareiškimo nagrinėjimas priklausė Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro kompetencijai. Nors skunde nuteistasis teigia, jog skundą išnagrinėjus Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui buvo suvaržyta jo teisė skųsti nutarimą instancine tvarka aukštesniam prokurorui, tačiau įstatyme tokia teisė nėra numatyta. Pagal BPK nuostatas, asmuo turi teisę skųsti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimą apygardos teismui, o šio priimtą nutartį – aukštesniam teismui, kuria nuteistasis pasinaudojo, realizuodamas minėtą teisę.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad nėra pagrindo nuteistojo D. A. skunde nurodytų aplinkybių pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, dėl kurių galimas baudžiamosios bylos atnaujinimas pagal BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 15 d. nutartimi pagrįstai atmetė nuteistojo skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2017 m. vasario 13 d. nutarimo, kuriuo nutrauktas procesas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje Nr. 1-62-312/2011 (Nr. 1A-118/2012, teisminio proceso Nr. 1-10-2-00303-1993-2).

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. A. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.