Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

viešame teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje D. A., gim. 1966 m. vasario 10 d., Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, a. k. nevedes, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, 2003-03-07 Vokietijos Weiden I instancijos teismo pripažintas kaltu už dokumentu klastojima, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2, 5, 6, 9 p. p. (2000 m. rugsejo 26 d. istatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 9 p. (2000 m. rugsejo 26 d. istatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 5, 7, 10, 11 p. p. (2000 m. rugsejo 26 d. istatymo Nr. VIII-1968 redakcija),

Aprašomoji dalis

nustate:

kaltinamasis D. A. del savanaudišku paskatu nužude du bejegiškos bukles žmones, taip pat panaudodamas šaunamaji ginkla, pagrobe dideles vertes turta, taip pat del neatsargumo sunkiai sužalojo asmeni, taip pat nesunkiai sužalojo asmeni, ryšium su nukentejusio asmens tarnybos bei piliecio pareigu vykdymu, taip pat smurtaudamas (šaudydamas iš šaunamojo ginklo) nežymiai sužalojo asmeni.

Kaltinamasis D. A. 1993 m. liepos menesi, Vilniuje, iš anksto susitares ir veikdamas bendrininku grupeje su ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytais asmenimis, turedamas tiksla užvaldyti A. C. priklausancius 10 000 JAV doleriu, (kas pagal tuo metu visuotinai žinoma aplinkybe, veliau LR Vyriausybes 1994 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 213 patvirtinta oficialu JAV dolerio ir lito santyki (toliau – JAV dolerio ir lito santyki) atitiko 40 000,00 Lt suma)), R. Ž. priklausanti laikrodi „Rolex“ 10 000 JAV doleriu vertes (kas pagal tuo metu galiojanti JAV dolerio ir lito santyki atitiko 40 000,00 Lt suma), vaizdo kamera „Sony“ su vaizdajuoste bendros 300 JAV doleriu vertes (kas pagal tuo metu galiojanti JAV dolerio ir lito santyki atitiko 1200,00 Lt suma), auksini žieda su briliantu 1000 JAV doleriu vertes (kas pagal tuo metu galiojanti JAV dolerio ir lito santyki atitiko 4000,00 Lt suma) ir pašalinti asmens, kurio atžvilgiu tyrimas buvo išskirtas i atskira tyrima, verslo partneri R. Ž. tam, kad tik pastarajam (asmeniui, kurio atžvilgiu tyrimas buvo išskirtas i atskira tyrima) liktu visas pelnas iš bendro verslo - del savanaudišku paskatu, 1993 m. liepos 23 d., laikotarpiu nuo 12.00 val. iki 17.00 val., bute, esanciame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, veikdamas bendrininku grupeje kartu su ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytais asmenimis, panaudodamas fizini smurta, virvemis surišo rankas ir kojas R. Ž. ir A. C., taip atimdamas nukentejusiesiems galimybe priešintis, ir panaudodamas fizini smurta, sudave bejegiškos bukles R. Ž. smugius i nosi, antakius, lupa, smakra, krutine, peti, blauzda, taip pat sudave bejegiškos bukles A. C. smugius i nosi bei antakius, o po to nužude nukentejusiuosius, juos pasmaugdamas virve, šuviais iš nenustatyto 9 mm kalibro pistoleto peršove lavonu galvas bei užvalde A. C. priklausancius 10 000 JAV doleriu (kas pagal tuo metu galiojanti JAV dolerio ir lito santyki atitiko 40 000,00 Lt suma), R. Ž. priklausanti laikrodi „Rolex“ 10 000 JAV doleriu vertes (kas pagal tuo metu galiojanti JAV dolerio ir lito santyki atitiko 40 000,00 Lt suma), vaizdo kamera „Sony“ su vaizdajuoste bendros 300 JAV doleriu vertes (kas pagal tuo metu galiojanti JAV dolerio ir lito santyki atitiko 1200,00 Lt suma), auksini žieda su briliantu 1000 JAV doleriu vertes (kas pagal tuo metu galiojanti JAV dolerio ir lito santyki atitiko 4000,00 Lt suma). (Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2, 5, 9 p., 2000 m. rugsejo 26 d. istatymo Nr. VIII-1968 redakcija)

Taip pat jis 1993 m. rugpjucio 17 d., apie 11 val. 40 min., (duomenys neskelbtini) gatveje, Vilniuje, važiuodamas automobiliu „VAZ 2105“, valstybinis numeris E5453 HX, turedamas tiksla pasisavinti V. B. priklausanti dideles vertes turta - laikrodi „Rolex“ 10 000 JAV doleriu vertes (kas pagal tuo metu galiojanti JAV dolerio ir lito santyki atitiko 40 000,00 Lt suma), panaudojo šaunamaji ginkla - ireme automobilio priekineje keleivio vietoje sedinciam nukentejusiajam V. B. i galva 5,45 mm kalibro „Kalašnikov“ konstrukcijos automata, o nukentejusiajam iššokus iš automobilio ir bandant pabegti, D. A. ji pasivijo, sudave rankomis, kojomis ir automato buože smugius i galva bei krutine, po to, du kartus iššove iš „Kalašnikov“ tipo automato i žeme, šalia gulincio V. B. bei, nuplešdamas nuo V. B. rankos, pagrobe šiam priklausanti laikrodi „Rolex“ 10 000 JAV doleriu vertes (kas pagal tuo metu galiojanti JAV dolerio ir lito santyki atitiko 40 000,00 Lt suma). (Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d., 2000 m. rugsejo 26 d. istatymo Nr. VIII-I968 redakcija)

Taip pat jis, 1993 m. rugpjucio 17 d., apie 11 val. 50 min., (duomenys neskelbtini) gatveje, Vilniuje, siekiant nuslepti V. B. atžvilgiu padaryta nusikaltima, t. y. automobiliu „VAZ 2105“, valstybinis numeris E5453 HX, vairuojamu D. S., bandydamas pasišalinti iš nusikaltimo vietos, pro automobilio priekinio stiklo viršutine dali pradejo šaudyti iš 5,45 mm kalibro „Kalašnikov“ konstrukcijos automato i šalia ivykio vietos buvusiu Lietuvos kariuomenes bataliono „Geležinis Vilkas“ kariu Ž. J., I. K. bei S. K. puse, kurie, vykdydami tarnybos ir piliecio pareigas, bande apginti V. B. nuo nusikalstamu D. A. veiksmu ir nusikaltimo padarymo vietoje sulaikyti D. A., apsupdami automobili „VAZ 2105“, valstybinis numeris E5453 HX, kuriuo važiavo D. A., neturedamas tikslo sunkiai sužaloti R. V., rikošetavus kulkai ir pataikius šalia ivykio vietos buvusiame autobuse „Ikarus-3376“, valstybinis numeris 6922 ???, sedejusiam R. V. i krutine, del neatsargumo padare jam sunku sveikatos sutrikdyma, pasireiškusi krutines lastos, dešines puses priekinio paviršiaus kiauriniu aklu šautiniu sužalojimu su plauciu pažeidimu. (Lietuvos Respublikos BK 137 str. l d. (2000 m. rugsejo 26 d. istatymo Nr. VIII-I968 redakcija)

Taip pat jis 1993 m. rugpjucio 17 d., apie 11 val. 50 min., (duomenys neskelbtini) gatveje, Vilniuje, siekiant nuslepti V. B. atžvilgiu padaryta nusikaltima, t. y. automobiliu „VAZ 2105“, valstybinis numeris E5453 HX, vairuojamu D. S., bandydamas pasišalinti iš nusikaltimo vietos, pro automobilio priekinio stiklo viršutine dali pradejo šaudyti iš 5,45 mm kalibro „Kalašnikov“ konstrukcijos automato i šalia ivykio vietos buvusiu Lietuvos kariuomenes bataliono „Geležinis Vilkas“ kariu Ž. J., I. K. bei S. K. puse, kurie, vykdydami tarnybos ir piliecio pareigas, bande apginti V. B. nuo nusikalstamu D. A. veiksmu ir nusikaltimo padarymo vietoje sulaikyti D. A., apsupdami automobili „VAZ 2105“, valstybinis numeris E5453 HX, kuriuo važiavo D. A., padarydamas I. K. - nesunku sveikatos sutrikdyma, pasireiškusi dešines šlaunies šautine žaizda su svetimkuniais savaržos srityje ir dešineje šlaunyje. (Lietuvos Respublikos 1961 m. BK 112 str. 2 d., Lietuvos Respublikos Aukšciausiosios tarybos Prezidiumo 1984 m. vasario 29 d. isako Nr. X-3496 redakcija)

Taip pat jis 1993 m. rugpjucio 17 d., apie 11 val. 50 min., (duomenys neskelbtini) gatveje, Vilniuje, siekiant nuslepti V. B. atžvilgiu padaryta nusikaltima, t. y. automobiliu „VAZ 2105“, valstybinis numeris E5453 HX, vairuojamu D. S., bandydamas pasišalinti iš nusikaltimo vietos, pro automobilio priekinio stiklo viršutine dali pradejo šaudyti iš 5,45 mm kalibro „Kalašnikov“ konstrukcijos automato i šalia ivykio vietos buvusiu Lietuvos kariuomenes bataliono „Geležinis Vilkas“ kariu Ž. J., I. K. bei S. K. puse, kurie, vykdydami tarnybos ir piliecio pareigas, bande apginti V. B. nuo nusikalstamu D. A. veiksmu ir nusikaltimo padarymo vietoje sulaikyti D. A., apsupdami automobili „VAZ 2105“, valstybinis numeris E5453 HX, kuriuo važiavo D. A., padarydamas Ž. J. nežymu sveikatos sutrikdyma, pasireiškusi kairio peties šautinio kiaurinio sužalojimo ir aklo krutines lastos kaires puses pažeidimu, taip pat padarydamas S. K. nežymu sveikatos sutrikdyma, pasireiškusi kairio antakio skeveldros muštine žaizda ir lengvo laipsnio galvos smegenu sukretimu. (Lietuvos Respublikos BK 140 str. l d., 2000 m. rugsejo 26 d. istatymo Nr. VIII-I968 redakcija)

Kaltinamasis kaltes pagal jam pareikšta kaltinima del R. Ž. ir A. C. nužudymo nepripažino ir parode, kad šio nusikaltimo jis neivykde. V. B. pagal giminystes linija yra jo dede. Pastarasis buvo geras R. Ž. draugas. Jis (kaltinamasis) pažinojo R. Ž. kaip V. B. verslo partneri, ji yra mates kelis kartus. A. C. mate tik viena karta - 1992-1993 metais V. B. sodyboje, esancioje prie Žaliuju ežeru. Nuo to laiko daugiau jo nemate. Su abiem susipažino per V. B.. 1992-1993 metais V. B. pasiulymu jis neoficialiai dirbo jo apsauginiu. Apsauga buvo reikalinga tam, kad V. B. tuo metu užsieme cigareciu verslu, važinedavo i susitikimus su žmonemis arba prie Lietuvos-Lenkijos sienos, vežiodavo stambias pinigu sumas – šimta tukstanciu, penkis šimtus tukstanciu arba milijona JAV doleriu, todel reikedavo buti kartu su juo. Konkretus darbo užmokestis nebuvo nustatytas, V. B. jam laikas nuo laiko kažkiek sumokedavo. Apie R. Ž. ir A. C. nužudyma sužinojo atvažiaves pas savo teva, kur buvo V. B. ir kuris pasake, kad kažkas juos nužude. Kas juos nužude, jie nežinojo. 1993 metais siautejo Vilniaus brigada, buvo užsiimama kontrabanda, V. B. anksciau jam minejo, kad moka duokle brigados nariams, kad galetu laisvai užsiimineti bizniu. Pas R. Ž. namuose jis nera buves, žinojo, kad šis gyveno Lazdynu mikrorajone, bet kur konkreciai - nežinojo. Su R. Ž. bendravo mažai, buvo susitike gal pora kartu ofise. Apie tai, kad prieš R. Ž. ir A. C. nužudyma buvo parduota didele partija cigareciu, jis nieko nežinojo. Kartais lydedavo V. B. imones buhalteri. Dažnai su juo kartu važiuodavo ir D. S., kuris taip pat padedavo saugoti pervežamus pinigus. Apie tai, kad R. Ž. yra V. B. verslo partneris, jis žinojo, taciau su juo jokiu reikalu neturejo, jo nesaugojo. Laiška V. B. raše budamas jau Maskvoje.

Kaltinamasis pagal jam pareikšta kaltinima del pasikesinimo nužudyti V. B., pasikesinimo nužudyti S. K., I. K., Ž. J. ir R. V. kaltu prisipažino iš dalies ir parode, kad tuo metu kai jis saugojo V. B., kartu su juo (kaltinamuoju) dažnai važinedavo ir D. S., kuris buvo kaip apsauginis ir vairuotojas. Priimti apsauginiu D. S. V. B. pasiule jis (kaltinamasis) ir šis sutiko. Pastarajam už darba V. mokejo taip pat kaip ir jam. Kartais jie važiuodavo V. B. automobiliais „Mercedes“, „Audi“, kartais važiuodavo D. S. automobiliu „Žiguli“. Po R. Ž. ir A. C. nužudymo, V. B. eme kalbeti del jo apsaugos sustiprinimo Pastarasis jam atneše automata ir pasake, kad nuo šiol jam reikes saugoti ginkluotam automatu. Iš pradžiu jis su tuo nesutiko, bet V. B. paaiškino, kad jis pasirupins leidimu laikyti ginkla, liepe duoti savo nuotrauka. Po kurio laiko V. atneše leidima, bet jis buvo be nuotraukos. Leidimas buvo išrašytas jo vardu, jame uždeti antspaudai, irašytas automato numeris. Be šio automato, V. B. turejo pistoleta, kuri kartais nešiodavosi su savimi. Dar 1992 metais V. B. jam buvo daves pistoleta, su kuriuo ji po to sulaike, buvo iškelta baudžiamoji byla. Žino, kad tuo metu V. B. dažnai vartojo alkoholinius gerimus, mate uostant kažkokius baltos spalvos miltelius. 1993 m. rugpjucio 16 d. vakare V. B. liepe atvažiuoti kitos dienos ryte pas ji i namus Žirmunu mikrorajone. 1993 m. rugpjucio 17 d., apie 9.00-11.00 valanda, jis su D. S. automobiliu „Žiguli“ nuvažiavo paimti V. B.. Pastarasis jam padave automata, kuris buvo idetas i krepši ir kuri prieš tai vakare jis buvo pasiemes su savimi. Jis su V. B. dar anksciau buvo susitares, kad dienos metu automatas bus užtaisytas šoviniais, kurie naudojami pratybu metu, o koviniais šoviniais bus užtaisytas tik nakties metu, t. y. kai jiems reikes kur nors važiuoti darbo reikalais. Po to visi važiavo i ofisa (duomenys neskelbtini) gatveje. Ta diena ofise V. B. tvarke reikalus. Jis (kaltinamasis) žinojo, kad ofise turi buti apie 600 000 JAV doleriu, todel jeigu jis butu turejes tiksla apiplešti V., butu tai padares ofise, t. y. pagrasinus pastarajam automatu, šis butu pinigus iš karto atidaves, taciau to jis nedare. Ofise užtruko maždaug valanda, po to nusprende važiuoti kažkur i miesta. Kad V. B. su savimi turetu kažkokia didele suma pinigu, nežinojo, t. y. jam buvo žinoma, kad jis pinigu nesiveža. Susedo i automobili „Žiguli“, kuri vairavo D. S. ir važiavo (duomenys neskelbtini) gatve. Automobilyje šalia D. sedejo V. B., o jis (kaltinamasis) atsisedo ant galines sedynes. Mate kaip V. B. automobilyje uoste kažkokius baltos spalvos miltelius, tai galejo buti narkotikai. Bevažiuojant jis pradejo klausineti V. B. del pinigu už jo motinos A. A. buta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuri V. B. buvo iškeites i savo buta, gražinimo. Tuo metu jo motinos buto (duomenys neskelbtini) gatveje verte buvo apie 80 000 JAV doleriu. 1993 metu vasara, jis (kaltinamasis) apie 2,5 menesio buvo sulaikytas del ginklo neteiseto laikymo ir buto keitime bei motinos persikraustyme nedalyvavo. Jo motina tuo metu norejo pasikeisti buta i kelis butus. Del buto keitimo dar prieš sulaikyma jis (kaltinamasis) taresi su V. B.. Su juo kalbejo, kad V. keicia savo buta i jo motinos buta, t. y. V. persikelia i buta, esanti (duomenys neskelbtini) gatveje, motina keliasi i V. dvieju kambariu buta Naujininku mikrorajone ir V. B. dar nuperka dvieju kambariu buta jo (kaltinamojo) seseriai ir buta jam (kaltinamajam), arba už jo dali jam sumoka pinigus. Seseriai buta V. B. nupirko dar iki jo (kaltinamojo) suemimo. Iš buto (duomenys neskelbtini) gatveje sesuo ir motina išsikrauste kuomet jis buvo suimtas. Veliau V. pradejo delsti gražinti pinigus jam (kaltinamajam) už jo buto dali arba nupirkti jam buta. Tuo metu buto, i kuri persikele motina, verte buvo apie 9000 JAV doleriu, seseriai nupirko buta, kurio verte buvo apie 12000 JAV doleriu, todel V. B. buvo skolingas butu vertes skirtuma – maždaug 50 000 JAV doleriu. Iš pradžiu jis (kaltinamasis) tikejosi, kad V. B. jam nupirks buta, bet veliau nusprende buta susirasti pats, todel pastarajam pasake, kad jo dali atiduotu pinigais. V. jam turejo sumoketi apie 40 000 JAV doleriu. Grižus po sulaikymo, V. paklausdavo del pinigu, bet šis nieko konkreciai nepasakydavo, kalba nukreipdavo apie ka nors kita, sake, kad jam pinigai labai reikalingi, kad jis (kaltinamasis) neskubetu, nes veliau ar anksciau vis tiek pinigus atiduos. Iš tokiu pokalbiu, jis suprato, kad V. nenori ju atiduoti. Veliau jis pradejo reikalauti atiduoti pinigus už buta ir V. B. vis žadejo juos atiduoti, aiškindamas, jog už keliu dienu kažkas jam turi gražinti skola ir tuomet V. su juo (kaltinamuoju) atsiskaitys. Bet taip pinigu ir neatidave. Pokalbis apie pinigu gražinima vyko ir iki R. Ž. nužudymo, ir po to. Tokiu budu, 1993 m. rugpjucio 17 d., važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, jis ir vel pradejo kalba apie pinigus, klause V. B., kada šis juos gražins. Tuomet V. B. pradejo grubiai kalbeti, smoge D. S. ar tai jam (kaltinamajam), kuriam – šiuo metu tiksliai nepamena. Po to jis su V. B. mašinoje susistumde ir jis (kaltinamasis) papraše D. sustabdyti automobili. Sustojus automobiliui V. bande išlipti iš mašinos, bet kadangi buvo prisiuostes narkotiku, nugriuvo ant žemes, bande keltis. Tuomet jis (kaltinamasis) norejo padeti jam grižti i automobili, išlipo ir priejes prie nukentejusiojo pradejo stumti ji atgal. Automatas tuo metu buvo išimtas iš krepšio ir kabejo jam ant peties. Automata iš krepšio išsieme dar išvažiuojant iš ofiso ir jis gulejo ant keliu arba ant sedynes, arba ant kilimelio prie koju. V. B. buvo apsvaiges nuo narkotiku, ipykes, priešinosi, pradejo kažka šaukti, eme eiti link kažkokiu namu. Jis (kaltinamasis) kaip apsauginis pradejo eiti jam iš paskos, nes V. buvo prisiuostes kokaino ir maža kas galejo jam nutikti. Ejo tai greitai, tai letai, lygtai jis pastaraji vijosi, lyg ejo šalia jo. Nukentejusysis kažka mikciojo, bet konkrecios kalbos nebuvo. Nuejus nuo automobilio apie trisdešimt metru, V. pasisuko, ir jis (kaltinamasis) paeme pastarajam už rankos, kad nuvesti iki mašinos. Tada jis vel krito, vel stojosi, vel sukniubdavo. Automatas tuo metu buvo jo kaireje rankoje, nes dešine ranka bande kelti V.. Jis nukentejusiojo atgal i mašina netempe, šis pats pasisuko ir nutare eiti atgal. D. S. tuo metu buvo automobilyje. Po to D. padejo vesti nukentejusiji prie mašinos. Visa ši laika V. B. tai stojosi, tai krisdavo, tai stovejo ir niekur nejo. Pastarojo atžvilgiu nei jis, nei D. jokios prievartos nevartojo. Ar jis šaude iš automato, neprisimena, galejo šaudyti tam, kad V. atsipeiketu, nes galvojo, kad automatas, kaip buvo su pastaruoju sutarta anksciau, užtaisytas ne koviniais šoviniais. Po to D. privede V. prie mašinos ir pastarasis vel nugriuvo, todel jie pradejo ji kelti i mašina ant galines sedynes. V. nesipriešino ir pats atsisedo. Tuomet D. sedo už vairo, o jis (kaltinamasis) šalia jo. Besesdamas jis automata laike kaireje rankoje, nukreipta i viršu, o dešine uždarinejo dureles. Tuo metu kažkas sušuko „puola, šaudyk“, V. B. per jo peti griebe už automato rankenos ir trauke automata. Ginklo gaidukas buvo laisvas ir pasigirdo šuviu serija. Automato judesys buvo lygtai sukant lanku. Buvo šauta pro priekini stikla, šuviu serijos pedsakas buvo priekinio stiklo viršutineje dalyje. Po šiu šuviu V. B. staiga iššoko iš mašinos. Žinojo, kad V. B. turi laikrodi „Rolex“, taciau ta diena jo ant pastarojo rankos nemate ir jo nuo rankos nenupleše. Nemate ar ka nors sužeide, jo demesys buvo sutelktas i ginkla, nes pamate ginkla griebiancia ranka. Kad netoliese stovetu autobusas, nemate, taip pat nemate jokiu žmoniu ir i juos nešaude. Automobilis tuo metu trukciojo vietoje, D. S. bande važiuoti, bet kažka pamate priešais mašina ir eme stabdyti. Ar tuo metu ant kelio buvo automobiliu grustis, neprisimena. D. pradejo greitai važiuoti iš jie nuvažiavo žemyn (duomenys neskelbtini) gatve. Išvažiave iš miesto, suprato, kad po šio konflikto V. B. juos ims persekioti, todel nusprende, jog jiems reikia begti iš Lietuvos. Prie Baltarusijos valstybes sienos paliko automobili ir ejo miškais i Baltarusijos puse. Nelegaliai pereje valstybes siena, pakeleivingomis mašinomis nuvažiavo iki Minsko, o po to - link Maskvos, kur apsigyveno pas pažistamus žmones. Kadangi neturejo pinigu pragyvenimui Maskvoje, maždaug po dvieju savaiciu nusprende parašyti laiška V. B. ir pareikalauti gražinti pinigus. Žinodamas, kad po R. Ž. ir A. C. nužudymo daug kas itare V. B. ir noredamas kuo greiciau atgauti savo pinigus už motinos buto dali, nusprende laiška parašyti tokio turinio, kad žmogžudyste užsake V., kad ant jo kristu itarimai, t. y. kad atrodytu kaip tikrove, kad B. išsigastu, jog gali buti suimtas, todel laiške apkalbejo save, tikedamasis, kad tokio laiško V. B. niekam nerodys, o išsigandes, užmokes pinigus. Šiuo metu tiksliai nepamena, ka ten raše, taciau galbut paraše, kad nusišaus ar pasiduos policijai, t. y. laiške raše taip, kad sutaptu visos ivykio aplinkybes, kad atrodytu tikroviškiau, nors iš tikruju, viska sukure ir priraše nesamoniu. V. B. iš laiško turinio turejo suprasti, kad kalbama apie buto pinigus. Iš to ka paraše šiame laiške, itarimas galejo kristi ir ant jo (kaltinamojo), bet jis neturejo kitos išeities, nes jam reikejo pinigu, neturejo dokumentu, o kitokiu budu, laiškas neturetu jokios vertes ir pinigu jis niekaip nebutu galejes atgauti. Be to, jeigu jis iš tikruju butu nužudes R. Ž. ir A. C., taip jokiu budu nebutu rašes. Mineta laiška kažkokio lietuvio papraše nuvežti jo (kaltinamojo) tevui, pastarajam pasake tevo adresa ir papraše perduoti tevui, kad šis atiduotu V. B.. Galvojo, kad laiška geriau perduoti per teva. Veliau jokio atsakymo i ši laiška jis negavo, ryšiai su Lietuva nutruko, jis išvažiavo gyventi i Kryma. Ten gyveno be dokumentu, buvo vadinamas kitu vardu, taciau pavardes nekeite. Su D. S. išsiskyre Maskvoje, pastarajam minejo, kad žada išvažiuoti i Kryma. Savo kalte pripažista tik tiek, kad ivyko toks ivykis, kurio metu buvo sužaloti žmones, taciau jis i nieka nešaude ir ju sužaloti nenorejo. Po ivykio visa laika slapstesi Kryme. Kol buvo paieškomas, buvo sulaikytas su suklastotu pasu. Pažistama mergina iš Vilniaus, vardu Jurga pasiule jam darba Cekijoje. Po to jis su šia mergina mikroautobusu važiavo iš Vokietijos i Cekija dirbti. Bevažiuojant, kažkuriuo metu mergina išlipo ir jis liko vienas. Tuomet ji mikroautobuse pažadino pasienietis, kuris laike kažkoki pasa, nors jis (kaltinamasis) pastarajam jokio paso nepadave. Pasienietis kalbejo vokiškai, liepe jam išlipti, nusivede i posta ir parode pasa, kuriame buvo jo nuotrauka, taciau kiti duomenys buvo ne jo. Apie ši pasa jis nieko nežinojo, kaip pasas atsirado pas pasienieti, nežino. Kai buvo sulaikytas Vokietijos pasienyje jokio paso jis nepateikinejo. Mergina, kuri pasiule važiuoti i Cekija, prieš tai paeme jo nuotrauka. Paklausus, kam jai reikia jo nuotraukos, pastaroji atsake, kad tai jam neturetu rupeti, kad jis ses i autobusa, pervažiuos siena ir atsidurs Cekijoje. Suklastota pasa pasienieciui galejo paduoti arba ta mergina, arba ji kam nors perdave autobuse, kai jis miegojo. Kaip jis suprato, pasas buvo išduotas V. B. vardu, tik iklijuota jo nuotrauka. Pasienieciams jis neprisistate svetimu vardu. A. M. – tai jo pažistamas. Šio žmogaus vardas ir pavarde buvo irašyta jo užrašu knygeleje, kuria paeme pasienieciai. V. B. pažista nuo penkiolikos metu. Nuo to laiko pastarasis vartojo narkotikus. 2001 metais jis (kaltinamasis) V. B. motinos sode negyveno. Liudytojas, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kažka supainiojo, nes galejo buti apsvaiges nuo narkotiku. Paieškos laikotarpiu i Lietuva nebuvo atvykes. Su V. B. Ukrainoje nesusitikinejo. Buvo toks atvejis, kai jis (kaltinamasis) viešejo pas pažistamus žmones Ukrainoje, Lvovo mieste ir beeidamas pamate žmogu, labai panašu i V. B., todel jo papraše kartu nusifotografuoti. Tas žmogus sutiko. Po kažkurio laiko Kryme atsitiktinai susitiko su D. S., kuriam parode šia nuotrauka, ir juokais pasake, kad tai jis (kaltinamasis), su V. V.. D. pasižiurejo, o jis (kaltinamasis) pastarajam nieko nepasake, kad tai yra kitas, tik labai panašus i V., žmogus. Savo kalte pripažista iš dalies tame, kas buvo toks ivykis, nukentejo žmones, bet jis i nieka šaudyti nesiruoše, nieko nenorejo nušauti ir nešaudžiau. Todel del pasikesinimo nužudyti kaltes nepripažista.

I. R. Ž. ir A. C. nužudymo epizodas.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu del R. Ž. ir A. C. neprisipažino, jo kalte irodyta tokiais irodymais.

Nukentejusioji ir civiline ieškove D. Ž. parode, kad R. Ž. yra jos buves vyras, A. C. – jo draugas. 1993 m. liepos 23 d., grižusi i savo buta (duomenys neskelbtini) gatveje, Lazdynu mikrorajone, Vilniuje, rado nužudytus savo vyra ir A. C.. Iki nužudymo jos vyras turejo versla. V. B. buvo jo verslo partneris. Kiek jai žinoma, D. A. buvo V. B. apsauginis, su jos vyru nebendravo. Jos nuomone, R. Ž. nužudymas buvo naudingas V. B.. Tuo metu jos vyras ir V. B. turejo bendrove, kuri vertesi cigareciu vežimu iš Vokietijos. Tiksliai visu aplinkybiu pasakyti negali, taciau jai žinoma, kad prieš pat vyro nužudyma iš Vokietijos buvo gautas patvirtinimas, kad ju bendrovei suteikiamos išskirtines teises prekiauti Vokietijos firmos cigaretemis. Tuo metu bendrove priklause R. Ž. ir V. B., jie dirbo kartu, ir kiek jai buvo žinoma iš vyro, pelna dalijosi per puse. Prieš penkias dienas iki nužudymo, t. y. pirmadieni, ji su drauge išvyko i Prancuzija, o grižo lektuvu penktadieni – 1993 m. liepos 23 d. Išvykos metu, ju vaikai buvo išvežti pas jos tevus ir tuo metu su tevu bendravo telefonu. Kaip buvo sutarta, vyras turejo ja pasitikti aerouoste, bet nepasitiko. Tuomet ja iki namu parveže drauges vyras. Pasikelus liftu, visu pirma patenkama i bendra dvieju butu koridoriu, kurio durys buvo užtrenktos. Priejus prie buto duru, jai kilo itarimas, nes durys buvo neužrakintos. Iejusi i buta, visu pirma, svetaineje pamate gulinti kniubscia A. C., tada miegamajame rado negyva R.. Bute daiktai nebuvo suversti. Nužudytuju galvos buvo uždengtos pagalvemis. Iš pradžiu miesto telefonu ji bande prisiskambinti V. B. i mobiliojo ryšio telefona, bet jis telefonu buvo nepasiekiamas, nors paprastai, jo telefonas visuomet budavo ijungtas. Po to paskambino kaimynams, policijai. Del ko ta diena pas R. lankesi A. C., ji nežino. Tik veliau R. C. jai pasakojo, kad ta diena, jos vyras A. C. veže R. – 10 000 JAV doleriu. Po nužudymo ji pinigu bute nemate, kratos metu policija taip pat nerado didesnes sumos pinigu. Paprastai, grynuju pinigu vyras namuose nelaikydavo, didesnes sumos budavo labai retai. Raktus nuo buto turejo tik ji ir vyras. R. buvo gana atsargus ir bet kam duru neatidarydavo. Po žmogžudystes iš buto dingo laikrodis „Rolex“, kuri maždaug prieš trejus metus vyras pirko kartu su V. B. Maskvoje ir mokejo 10 000 JAV doleriu, taip pat žiedas su deimantu, vaizdo kamera „Sony“ su kasete. Laikrodžio „Rolex“ igijimo dokumentu, sertifikato neturi. Laikrodi atpažintu, nes jis buvo apvaliu ciferblatu, auksine apyranke, akmenuku nebuvo, spalva šviesi, aukso spalvos. Kada ir už kokia kaina isigijo žieda, neprisimena. Žieda pirko ir padovanojo vyras ir jo kaina galejo buti 1000-1500 JAV doleriu. Del žiedo kainos pagrindimo, jo apibudinimo, dokumentu neturi. Žiedas buvo šviesaus geltono aukso, nemažas akmuo ant kojeliu, kurios apkabina akmeni iš visu pusiu. Žino, kad tai buvo briliantas, nors jo tikrumo netikrino. Kada ir už kiek buvo pirkta vaizdo kamera, tiksliai nežino. Ja pirko parduotuveje, bet igijimo dokumentu neišsaugojo. Po vyro mirties jos turtine padetis labai pasikeite – ji liko su dviem mažameciais vaikais, neteko šeimos maitintojo. Bendrove dar kuri tai laika vertesi tuo paciu verslu, bet po to turejo tam tikru skolu. Po R. Ž. mirties, ji nebuvo imones dalininke. Buvo parduotas vyro prabangus automobilis, bet pinigus už automobili pasieme V. B.. R. Ž. kartu su V. B. turejo nama Avižieniuose, kuris irgi buvo parduotas. V. sake, kad puse už nama gautu pinigu priklauso jai. Po to buvo remontuojamas butas (duomenys neskelbtini) gatveje, kur viska organizavo V. B.. Butas tuo metu priklause R. Ž.. V. B. tuomet sake, kad visi pinigai, gauti už parduota automobili ir už puse namo Avižieniuose, buvo išleisti buto remontui, todel ji jokiu pinigu negavo. Taip pat su V. B. buvo bendrai statomas namas Nemencines plente, Vilniuje. Tai buvo didelis žemes sklypas su namu, kuris buvo statomas bendrai, bet iregistruotas V. B. vardu. Taciau pardavus sklypa su namu, V. B. neatsiskaite nei su R. Ž. vaikais, nei su ja. Apie tai, kad V. B. piktnaudžiavo alkoholiu ji girdejo iš bendroves darbuotoju, vyro ir jo draugu pasakojimu. Nusikaltimo metu iš jos buto buvo pagrobtas vyro laikrodis „Rolex“, kurio verte, kaip paaiškejo teismo posedžio metu buvo 40 000,00 Lt, vaizdo kamera „Sony“ su vaizdajuoste bendros 1290,00 Lt vertes bei jos auksinis žiedas su briliantu 4300,00 Lt vertes, todel prašo iš kalto asmens priteisti 45 590,00 Lt turtines žalos bei 100 000,00 Lt neturtines žalos atlyginimo, nes del vyro nužudymo ji patyre dideli dvasini sukretima, dvasinius išgyvenimus, kuriu pasekmes jaucia ir šiuo metu. Po vyro nužudymo liko du mažameciai vaikai, kuriuos jai teko auginti ir aukleti vienai. Šiuo metu tiksliai visu aplinkybiu neprisimena, todel prašo vadovautis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos pilnai palaiko.

Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 79-81, t. 4, b. l. 142-143, t. 12, b. l. 118-119), nukentejusioji D. Ž., be aukšciau paminetu aplinkybiu, parode, kad 1993 m. liepos 23 d. vakare grižusi namo rado nužudytus jos vyra ir A. C.. Iš buto dingo vaizdo kamera „Sony“, vaizdajuoste, vyro laikrodis „Rolex“ ir auksinis žiedas su briliantu. Po vyro mirties visas cigareciu verslas atiteko V. B.. Jos paskaiciavimais per metus pelnas nuo prekybos cigaretemis budavo nuo keliu šimtu iki milijono JAV doleriu. V. B. jai yra sakes, kad yra gaves laiška per D. A. teva, kuriame kaip veliau sužinojo D. A. ir D. S. kažkokia forma grasina V. B. del R. Ž. nužudymo. Jos vyro mirtis buvo naudinga V. B., kadangi jis turejo materialines naudos. Laikrodi „Rolex“ jos vyras pirko kartu su V. B. Maskvoje iki 1993 metu ir už ji mokejo apie keliasdešimt tukstanciu litu. Po žmogžudystes bute jokiu pinigu nerado, t. y. nerado 10 000 JAV doleriu

Nukentejusioji ir civiline ieškove R. C. parode, kad žuvusysis A. C. buvo jos vyras. Vyro biznio reikalu nežino, ar vyras pažinojo D. A. ir D. S., tiksliai nežino, mano, kad kažkiek galejo pažinoti. Žino, kad vyras draugavo su V. B. ir R. Ž.. 1993 m. rugpjucio 17 d. ryte, ji su vyru buvo namuose. Kadangi vyras treniruotes metu buvo susižeides koja ir pats mašinos nevairavo, todel nusprende išsikviesti taksi ir važiuoti pas R. Ž.. Tuo metu Ž. šeima gyveno Lazdynu mikrorajone, o jie - Žalgirio gatveje. Tuomet ji vyrui pasake, kad su vaiku važiuos i muge ir gali ji pavežti iki R. namu. Vyras paskambino R. ir pasake, kad tuojau atvažiuos. Žino, kad ta diena vyras R. veže 10 000 JAV doleriu. A. besiruošiant, perskambino R. Ž.. Nors paties pokalbio ji negirdejo, bet iš konteksto suprato, kad R. klause „kur tu esi, greiciau važiuok“. Vyras atsake „palauk, leisk nusiskusti, susiruošti, tuoj mane atveš“. Tada A. greitai susiruoše, ji pastaraji apie 10.00-11.00 val. priveže prie R. namo (duomenys neskelbtini) gatveje ir paliko. Namo numerio neatsimena, tai buvo monolitinis šešiolikos aukštu namas. Visa diena A. neskambino. Vyras žadejo atvažiuoti namo pietauti, bet neatvažiavo, taip pat jis negrižo ir vakare, o kitos dienos ryte atvažiave jo draugai praneše, kad A. ir R. nužudyti. Ar vyras turejo kažkokiu verslo reikalu su R. Ž., nežino. Kažkada anksciau jai vyras minejo, kad R. kviecia prisijungti prie bendro verslo. Ivykio diena vyras sake, kad veža R. pinigus – 10 000 JAV doleriu, minejo kažka panašaus, jog ji priims i bizni. Oficialaus darbo vyras tuo metu neturejo, užsieme metalo pirkimu užsienyje ir atvežimu i Lietuva. Su V. B. kažkiek bendravo laidotuviu metu, bet apie ka kalbejo, neprisimena. Po laidotuviu pastarasis pas ja atvažiaves nebuvo. Tik po keliu menesiu, jai bunant pas draugus Sauletekio alejoje, ji kieme atsitiktinai susitiko V. B., kuris buvo atvažiaves su savo draugu. Jis tada jos paklause, kiek nužudymo diena jos vyras veže R. pinigu. Ji atsake, kad veže 10 000 JAV doleriu. Tuomet V. pasake, kad jis jai tuos pinigus gražins ir nuejes link automobilio, iš jo atneše apie 11 000 JAV doleriu. Ji pasake, kad cia per daug, o V. atsake „nesvarbu, imk cia tau“ ir tuos pinigus gražino. A. C. buvo sportiškas, buves boksininkas ir tuo metu intensyviai treniravosi, buvo fiziškai stiprus, 190 cm ugio, svere 110 kg, todel jos nuomone, su juo nebutu lengva susidoroti, tai galejo buti padaryta netiketai. Jos manymu, tai galejo ivykdyti A. kažkiek pažistami žmones, t. y. nužudant vyra, turejo dalyvauti kažkas iš pažistamu asmenu. Ikiteisminio tyrimo metu ji minejo, jog vyro nužudyma galejo suorganizuoti V. B., bet tai buvo tik jos subjektyvi nuomone, tai patvirtinanciu irodymu ji neturejo.

Teismo posedžio metu nukentejusiuoju del kito epizodo pripažintas V. B. parode, kad su D. A. susipažino 1978-1979 metais Marijampoleje, mokydamasis vidurineje mokykloje. D. A. tevas yra jo (liudytojo) sesers vyras. Su R. Ž. susipažino 1983 m. lapkricio 15 d., respublikiniame kariniame komisariate, kai buvo siunciami tarnauti armijoje. Po to jie tapo draugais ir verslo partneriais. Pažinojo jo žmona D. Ž.. Tiek A. C., tiek R. C. pažinojo nuo studiju laiku, t. y. nuo 1989-1991 metu, kuomet dar visi gyveno Sauletekio alejoje. Su D. S. susipažino kaip su D. A. draugu maždaug prieš metus iki ivykiu. Po 1993 m. rugpjucio menesio ivykiu nei D. A., nei D. S. nera mates. Su R. Ž. palaike labai artimus santykius, susitikdavo kiekviena diena, buvo geri draugai, važinedavo vienas pas kita i namus. Jis (V. B.) labai gerai sutare su R. tevais, o R. sutare su jo motina, nes abu buvo panašaus likimo – paimti iš vaiku namu ir užauginti svetimu tevu. R. Ž. jam buvo kaip brolis. Maždaug 1989 m. rudeni abu nusprende pradeti bendra polietileno gamybos versla. Skraidydavo i Rusija, važinedavo i Latvija, Baltarusija, pirkdavo polietileno granules, gamindavo polietileno plevele, iš kurio darydavo polietileninius maišelius. Tuo metu buvo didele polietileniniu maišeliu paklausa, buvo sudare daugybe sutarciu su ivairiomis prekybos organizacijomis, todel uždarbis buvo labai geras. Apie 1991 metus šis verslas pradejo strigti, todel nutare pradeti koki nors kita versla, bande užsiimti metalo verslu, bet nieko nepavyko. Po to gavo pasiulyma pirkti Rusijoje cigaretes „Marlboro“, gabenti jas i Lietuva ir pardavineti didmeniniu budu. Verslas sekesi gerai. Maždaug vienerius metus iki R. ir A. nužudymo, pirkdavo cigaretes iš rusu. Taciau tuo paciu metu patys ieškojo gamintoju, kad nereiketu pirkti cigareciu per tarpininkus. 1993 m. pavasari važiavo deretis su gamintoju atstovais i Hamburga, Vokietija. Tuomet vokieciai jiems paaiškino, kad cigareciu monopolis priklauso rusams. Susitarti su vokieciais nepavyko, taciau pastariesiems jie paliko savo koordinates. 1993 m. liepos menesio pradžioje jiems paskambino iš Vokietijos ir pasake, kad galima pradeti derybas del tiesioginio cigareciu pirkimo iš gamintoju, išvengiant rusu tarpininkavimo. Norint, kad vokieciai parduotu cigaretes, reikejo pirkti ne mažiau kaip krovinini automobili cigareciu. Tuo metu ju imone neturejo grynuju pinigu, todel cigareciu užpirkimui skolinosi pinigus iš banku, fiziniu asmenu. Iš viso verslui tuo metu pasiskolino 500 000 - 600 000 JAV doleriu. Bankams buvo ikeite bendra jo ir R. Ž. turta. 1993 m. liepos 22 d. jam paskambino draugas, verslininkas iš Mažeikiu R. M. ir pakviete atvažiuoti i Mažeikius pažiureti Lietuvos futbolo taures varžybu. Šia diena, apie pietus, jis savo automobiliu iš bendroves ofiso, esancio (duomenys neskelbtini) gatveje, Vilniuje, išvyko pas R. M. i Mažeikius. Tuo metu naudojosi mobiliojo ryšio telefonu „Motorola“, kuris veikdavo 1-2 valandas, o po to išsikraudavo. 1993 m. liepos 23 d., t. y. R. Ž. ir A. C. nužudymo diena, jis pas R. namuose nebuvo, nes ta diena buvo Palangoje, t. y. 1993 m. liepos 22 d., pavakariais vyko futbolo varžybos, po ju R. M. pakviete ji atšvesti pergales i restorana, kur jie prabuvo dviese iki 03.00-04.00 val. ryto. Kadangi jis (V. B.) buvo išgeres, R. M. apsaugos vyrai ji nuveže i Palanga, kur tuo metu ilsejosi jo drauge D. V., kuri žinojo, kad jis buvo Mažeikiuose. Tai buvo 1993 m. liepos 23 d., ankstyvas penktadienio rytas, apie 04.00-05.00 val. ir nuejo miegoti. Mobiliojo ryšio telefonas buvo išsikroves. Jo automobilis liko Mažeikiuose. Ryte paskambino R. Ž. i namus. Atsiliepe D. Ž. mama, kuri pasake, kad R. nužudytas. 1993 m. liepos 24 d. R. M. apsaugos vyrai parvairavo iš Mažeikiu jo automobili ir jis ta diena pats sugrižo i Vilniu. Prieš 3 - 4 dienas iki ivykdytos žmogžudystes, jis su R. Ž. pasieme 300 000 JAV doleriu kredita. Tuos pinigus jis su R. perdave bendroves buhalteriui V. P., kad šis pinigus saugiai pasleptu. Tuo metu itare, kad R. Ž. ir A. C. nužude del šiu pinigu. Diena prieš nužudyma i sandeli atvyko krovininis automobilis su cigaretemis. Tuomet jis (V. B.) pasikviete D. A. ir D. S., kad šie pasaugotu iškraunat prekes. Sekancia diena cigaretes buvo parduotos ir D. A. bei D. S. saugojo seifa su pinigais (apie 200 000 JAV doleriu) (duomenys neskelbtini) gatveje, Vilniuje. Neužilgo po nužudymo, jo (V. B.) nurodymu i Vokietijos banka buvo pervesta iš viso apie 500 000 JAV doleriu. D. A. žinojo jo verslo reikalus, nes girdedavo jo pokalbius telefonu su verslo partneriais. D. A. ji lydedavo, saugodavo cigareciu siuntas, kai prekes iškraudavo. Atsiskaitymuose už parduotas prekes nedalyvaudavo, gal tik viena karta apie 3-4 dienas sedejo patalpoje ir mate, kad buvo i seifa padeti pinigai. Viena karta D. A. mate, kad buvo padeti pinigai ofise (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje. Del D. Ž. išsakytu argumentu jo atžvilgiu, gali paaiškinti tai, kad po šios tragedijos, jis tiek bankui, tiek visiems kreditoriams gražino visas bendras su R. Ž. turetas skolas, gražino R. Ž. paimta kredita automobiliui pirkti. Maždaug penkerius metus finansiškai reme D. Ž. šeima, duodavo jiems pinigu. Iš pradžiu santykiai buvo geri, bet veliau D. Ž. pradejo reikalauti vis daugiau pinigu, ne karta buvo D. Ž. šantažuojamas moketi tai 50 000, tai 100 000 JAV doleriu. Tuo metu D. Ž. šalia Lukiškiu aikštes, istoriniame name buvo isigijusi buta, turejo to buto visa antra aukšta, kuri pagal individualu projekta remontavo jo pasamdyti architektai, D. Ž. pirko prestižinius baldus iš Vokietijos firmos „R. B.“, Suomijos firmos „Pusteli“ už 10 000 - 15 000 JAV doleriu, persiškus kilimus. Visa tai patvirtina, kad jis neturejo naudos iš R. mirties, po jo mirties nesielge savanaudiškai. Jau po pasikesinimo i jo gyvybe, jis (V. B.) 1993 m. rugsejo men. pasamde privaciu detektyvu firma, kad tirtu R. Ž. ir A. C. nužudyma papildomai ir ieškotu pasislepusiu D. S. ir D. A.. Detektyvai seke D. teva, buvo sumontuota pasiklausymo iranga jo bute. Kiek veliau D. A. tevas atpleštame voke perdave jam adresuota D. laiška. Perskaites laiška, jam jokios reikšmes nesuteike, norejo ji paviešinti, nes jame ižvelge šantaža, todel laiška parode D. Ž., savo pažistamam R. S., „Aro“ pareigunams, privatiems detektyvams. Tiesiogiai laiška jis perdave privaciam detektyvui Bagdonaviciui, kuris glaudžiai bendradarbiavo su nužudyma tiriancio skyriaus pareigunais, t. y. laiška perdave privaciu detektyvu firmai, nes firmos darbuotojus vertino, kaip oficialius teisesaugos pareigunus, kurie bendradarbiavo tiriant nužudyma. Laiško likimu toliau nesidomejo, nes nebuvo kaltas. Po to laiška jam parode prokuroras. Del laiško turinio gali paaiškinti tai, kad D. A. ir D. S. norejo iš jo gauti pinigu. Nei D., nei jo motinai už buta nebuvo skolingas. 1993 m. pavasari jis su D. A. motina keitesi butais. Kaip ir buvo susitare su D., jo motina ir seserimi anksciau, jis isigijo kaltinamojo motinos ganetinai apleista triju kambariu buta, esanti Lukiškiu aikšteje, mainais D. A. ir jo motinai perduodamas labai gerai irengta dvieju kambariu buta Naujininku mikrorajone ir kaltinamojo seseriai nupirkdamas dvieju kambariu buta. Butai pagal verte buvo lygiaverciai. Po šiu mainu nei D., nei jo motina su seserimi jam jokiu priekaištu neturejo, jis niekam skolingas neliko. Keiciantis butais ir persikraustant, D. A. motina labai gerai viska suprato, kartu važiavo pas notara, vidur dalyvavo jos dukra. Del buto keitimo 1993 metais pradžioje jis kalbejosi ne su D. A., o su pacia jo motina. D. A. žinojo tuos reikalus. Visi važiavo apžiureti jo buto, sutare, kad jame gyvens kaltinamojo motina, o miesto centre, netoli Gedimino prospekto jis turejo nupirkti buta kaltinamojo seseriai Jolantai. Del buto pirkimo D. A. nebuvo jokios kalbos, nes jis pastarajam dar iki to buvo atidaves apie 3000 – 5000 JAV doleriu. Kalbos apie 40 000 JAV doleriu nebuvo. Užpuolimo diena automobilyje jokios kalbos apie pinigus už buta nebuvo, nes už viska buvo atsiskaityta. Buvo tik iremtas automatas jam i galva ir pasakyta - sedek. Kur ji veža – nieko nesake. Jeigu kaltinamajam ir D. S. butu reikalingas tik jo laikrodis, šie butu laikrodi pagrobe ir pasišaline, taciau jie to nepadare, o tempe ji atgal i automobili, smurtavo. Praejus kažkiek laiko po nužudymo, jis R. C. atidave virš 10 000 JAV doleriu. Tai padare iš gailescio, t. y. sužinojes, kad A. C. ta diena veže R. 10 000 JAV doleriu, laike tai kaip R. skola A. C. ir del to šiuos pinigus nusprende gražinti R. C.. Po R. nužudymo jis daugybei žmoniu gražino pastarojo skolas, todel pinigu gražinimo A. žmonai faktui nesuteike jokios reikšmes. Laikrodžius „Rolex“ jis su R. Ž. pirko Maskvoje ir mokejo po 10000 JAV doleriu už kiekviena laikrodi.

Liudytojas A. P. parode, kad 1993 metais gyveno (duomenys neskelbtini)me aukšte. Prisimena, kad tais metais kaimynu bute buvo nužudyti du vyrai. Po ivykio pas juos buvo ateje policijos pareigunai, kuriems kiek pamena, jis sake, kad apatiniuose aukštuose girdejo tris šuvius. Apie kelinta tai buvo valanda, nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu nurodydamas laika, galejo klysti.

Liudytoja B. P. parode, kad 1993 metais ji gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Rugpjucio menesi ju name, viršutiniuose aukštuose esanciame bute buvo nužudyti du vyrai. Ta diena, iš ryto, ji pro langa prie laiptines mate kažkokius žmones, taciau kiek ju buvo – nepamena. Vienas žmogus prie laiptines stovejo apie 15-20 minuciu. Kaip jis buvo apsirenges, neprisimena. Ar ta diena girdejo šuvius, neprisimena. Prašo vadovautis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja B. P. savo paaiškinime (t. 1, b. l. 28), be aukšciau paminetu aplinkybiu, parode, kad 1993 m., liepos 23 d., apie 8.00 val., prie laiptines mate nepažistama vyra, kuris stovejo ir kažko lauke. Vyras buvo maždaug trisdešimties metu amžiaus, tamsiu plauku, apsirenges žydra striuke.

Liudytojas D. B. parode, kad R. ir D. Ž. buvo jo kaimynai. Taip pat pažista V. B., kaip R. gera drauga. 1993 m. vasara, tikslios datos neprisimena, gali buti 1993 m. liepos 23 d., t. y. taip kaip nurodyta jo parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu, vakare, jam i namus paskambino D. Ž. ir verkdama kažka nerišliai sake, praše pagalbos. Suprates, kad atsitiko beda, jis nuejo i D. buta, kur pamate miegamajame gulinti negyva, kruvina R., ir kita negyva vyra. Jis norejo iškviesti greitaja medicinos pagalba, taciau D. paaiškino, kad R. kunas jau atšales. Tuomet jis apie ivyki praneše policijai. D. minejo, kad ji toki vaizda rado sugrižusi iš Paryžiaus. Del R. ir A. biznio jis nieko nežinojo. Šiuo metu tiksliai visu aplinkybiu neprisimena, todel prašo vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos pilnai palaiko.

Ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas D. B. savo paaiškinime (t. 1, b. l. 32), be aukšciau paminetu aplinkybiu, parode, kad užejes pas D. Ž. i buta, pamate gulinti surišta žmogu kruvina galva. Užejes i miegamaji, pamate gulinti ant grindu surištomis kojomis R.. 1993 m. liepos 22 d., R. Ž. buvo užejes pas ji i namus, jie šiek tiek išgere konjako ir jis liko nakvoti. Apie kokius nors grasinimus ar nemalonumus pastarasis nieko nesake. 1993 m. liepos 23 d., apie 6.00-7.00 val. ryto, R. išejo namo. Apie 9.00 val. jis paskambino R. Ž. ir paklause, ar šis eis i darba. R. atsake, kad ilsesis namuose. Ta pacia diena, apie 18.00 – 19.30 val., jis (liudytojas) grižo namo ir iki D. skambucio jokiu šuviu negirdejo.

Liudytojas R. S. parode, kad šiuo metu dirba Generalineje prokuraturoje, o anksciau dirbo Vilniaus miesto prokuraturoje. Su nukentejusiuoju kartu mokesi viename kurse, bendravo mokslo metu ir po to. 1993 m. balandžio menesi tyre byla, pagal merginos pareiškima del išžaginimo, kur nusikaltimo padarymu buvo itariamas D. A.. Buvo sulaikytas ir D. S. del poveikio. Byloje liudytoju buvo apklaustas V. B., nes jo statomame name ta mergina buvo išžaginta. V. B. pasake, kad A. su S. saugodavo ta nama, turejo raktus. Veliau byla buvo nutraukta, pritrukus irodymu. 1993 m. liepos menesio pabaigoje sužinojo, kad buvo nušauti R. Ž. ir A. C.. R. Ž. jis pažinojo iš matymo, ji matydavo kartu su V. B., nes jie buvo draugai ir verslo partneriai. Po to veliau sužinojo, kad buvo pasikesinta i V. B.. Jo (liudytojo) papraše padeti apžiureti ivykio vieta (duomenys neskelbtini) gatveje ir jis šioje byloje buvo itrauktas i darbo grupe, bet veliau atsisake šios bylos, nes pažinojo nukentejusiji. Po pasikesinimo kalbejo su V. B. VPK ir mate, kad jis buvo sumuštas. Praejus kažkuriam laikui po to ivykio, V. B. buvo atnešes jam rašteli, surašyta ant sasiuvinio lapu ir klause, ka jam su šiuo rašteliu daryti, nes ten minimi S., G., minima kažkokia pinigu suma, kad jeigu V. jos kažkam neperduos, tai bus pasakyta, kad jis susidorojo su verslo partneriais. V. B. klause kaip jam pasielgti, nes raštelis buvo surašytas taip, kad iš jo turinio galima butu suprasti, jog V. butu užsakes ir organizaves R. Ž. ir A. C. nužudyma ir jo negalima butu niekam parodyti. Jis (liudytojas) pastarajam paaiškino, kad neštu rašteli byla tiriantiems pareigunams, nes jeigu jis nekaltas, bus išsiaiškinta. V. B. aiškino, kad laiške iš jo reikalauja pinigu žmones, kurie yra paieškomi, taip pat minejo, jog laiškas surašytas taip, kad jis niekam negaletu jo parodyti. Iš kur V. B. gavo ši laiška, jis neklause. Palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir prašo jais vadovautis.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 12, b. l. 37-39), liudytojas R. S., be aukšciau paminetu aplinkybiu, parode, kad 1993 metais jis, dirbdamas prokuroru, atliko parengtini tardyma baudžiamojoje byloje išžaginimo byloje, kurioje mergina kreipesi su pareiškimu del to, kad nepilnai irengtame name ja išžagino D. A.. D. A. buvo pareikštas itarimas del išžaginimo ir paskirta kardomoji priemone – suemimas. Baudžiamojoje byloje buvo atliekama akistata tarp minetos merginos ir D. A.. Atlikus akistata, baudžiamoji byla buvo nutraukta. Žino, kad 1993 metais, po to, kai D. A. buvo paleistas iš suemimo, buvo nužudyti R. Ž. ir A. C., taip pat, kad buvo pagrobtas V. B., pasikesinta i jo gyvybe. Šioje byloje jis atliko tyrimo pradžioje jis atliko tardymo veiksmus, nes buvo itrauktas i tyrimo grupe. Veliau V. B. jam minejo, kad jis itaria D. A. ir D. S. nužudžius R. Ž. ir A. C., o po to, tikedamiesi, kad V. B. atiteko visi bendro verslo pinigai, norejo ir jo išreikalauti pinigu. Praejus kažkiek laiko, V. B. jam parode laiška, kuri gavo iš D. A.. Iš laiško turinio galima buvo suprasti, kad žmogžudyste ivykde D. A..

Liudytoja E. B. parode, kad V. B. yra jos vyras. 1993 metais ji pradejo dirbti imoneje „Vyrada“ verteja. D. A. V. B. pagalba imoneje neoficialiai dirbo apsaugininku. R. Ž. taip pat buvo jos darbdavys, A. C. yra maciusi pora kartu kontoroje. Tuo metu V. B. ir R. Ž. užsieme cigareciu prekyba. Bendroveje taip pat dirbo buhalteris Vidas Petraitis. Kaip buvo organizuojama prekyba cigaretemis, neprisimena. Daugiausia buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais, veliau - pavedimais. Kartais jai tekdavo kaip vertejai vykti kartu su V. B. ar R. Ž. i Vokietija. Po R. Ž. nužudymo bendroveje buvo grynuju pinigu. Jie buvo surinkti už parduotas cigaretes. D. A. saugodavo, kai budavo vežamos didesnes sumos pinigu. Nuo 1995 metu pradžios ji su V. B. pradejo kartu gyventi. V. jai nerode jokio laiško, apie laiška ji tik girdejo, kad toks buvo. V. B. jai sake, kad ta laiška jam perdave jo sesers vyras V. A. ir tame laiške V. buvo apkaltintas tuo, kad užsake R. ir A. žmogžudyste. Žino, kad V. B. ta laiška rode daugeliui asmenu, taip pat jo pasamdytos detektyvu tarnybos darbuotojams. Žino, kad R. Ž. ir V. B. buvo ne tik verslo partneriai, bet ir draugai.

Liudytojas V. B. parode, kad kaltinamaji pažista nuo vaikystes. Tiksliai neprisimena, taciau paskutini karta ji mate maždaug prieš dvidešimt metu. Kai jie buvo susitike paskutini karta, D. A. neminejo, kad jis turi kokiu nors problemu su policija, nesake, kad ruošiasi kažkur išvažiuoti iš Lietuvos. Tiksliai šiu aplinkybiu neprisimena, nes jo labai bloga atmintis, kadangi nuo 2000 metu su pertraukomis maždaug 5-6 metus vartoja narkotikus. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus palaiko tik dalinai, nes šiuo metu neprisimena ka jis tuomet sake ir kaip viskas buvo. Prisimena, kad jo motinai priklausanciame sode kažkiek laiko gyveno kaltinamasis, taciau kuriais metais – nepamena. Anksciau duodamas parodymus galejo apsirikti nurodydamas datas. Apklausos protokola pasiraše, jo neskaites. 2004 - 2005 metais važiavo i Vokietija. Pamena, kad kelis kartus buvo dinges jo pasas, taciau taip nebuvo, kad jis neturetu paso nuo 1994 metu iki 2004 metu. Jo motina penkerius metus buvo Amerikoje ir grižo 2002 metais.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 10, b. l. 13-15), liudytojas V. B. parode, kad 2001 metu vasara jam paskambino D. A. ir pasiule susitikti. Susitikimo metu D. minejo, kad turi problemu su milicija. Papraše laikinai pagyventi jo sode, esanciame Šilenu gatveje, Nemencines plente, Vilniuje. Jis sutiko. D. A. ten gyveno apie metus, jokio atlygio nemokejo. D. tuo metu važinedavo i Rusija. Mano, kad pastarasis turejo ginkla bei pareiške, jog i kalejima neses. 2002 m. liepos - rugpjucio menesi D. A. išsikrauste. Jis (liudytojas) paklause, kur šis važiuos ir D. atsake, kad i Rusija. Buvo minejes, kad Kryme gyvena jo draugas. Po šio karto jis D. A. mate viena karta, maždaug 2004 metu rudeni, Kalvariju turgavieteje, Vilniuje. Pastarasis buvo vienas. 2002 - 2003 metais pastebejo, kad namuose nera jo paso. Del paso dingimo paraše pareiškima ir jam buvo išduotas naujas pasas.

Liudytojas D. S. parode, kad pažinojo nužudytuosius, V. B., D. A.. Su R. Ž. ir A. C. jis asmeniškai jokiu reikalu neturejo. R. pora kartu yra mates UAB „Vyrada“ patalpose, kai jis (liudytojas) neoficialiai buvo priimtas dirbti vairuotoju pas V. B.. Tai buvo maždaug 1992 - 1993 metus. Su V. B. susipažino per D. A.. Apie R. Ž. ir A. C. nužudyma jam pasake V. B.. Tiksliai negali pasakyti ar nužudymo diena - 1993-07-23 jis buvo susitikes su D. A., tai galejo buti, nes jie susitikdavo beveik kiekviena diena. Po nužudymo V. B. suslepe visas savo brangenybes – grandinele, laikrodi, grandinele ant rankos, dar kažka nuveže pas D. A. teva, suslepe mašinas, pradejo prasciau rengtis. Taip pat jis labai bijojo del savo gyvybes, todel sustiprino apsauga, nupirko ir D. dave automata Kalašnikov. Taip pat parupino D. A. leidima nešiotis ginkla. Jis (liudytojas) su D. beveik visur lydedavo V. B. tiek darbiniais, tiek asmeniniais reikalais, lydedavo pervežant dideles pinigu sumas, gabenant didelius kiekius cigareciu ir D. visuomet turejo ginkla.

Liudytoja A. A. parode, kad ji su dukra ir sunumi D. 1993 metais gyveno 111 m³ ploto bute, miesto centro (duomenys neskelbtini) gatveje. Po to nutare ji parduoti ir kiekvienas nusipirkti po atskira buta. Buto kaina tuo metu buvo maždaug apie 80 000 JAV doleriu. Sunus jai minejo, kad žino žmogu, kuris noretu ju buta pirkti. Veliau D. pateko i kalejima, ji labai susinervino, nesuprato kas darosi, buvo pasimetusi, ir tuo metu, viena diena atvažiavo V. B. su dokumentais, ir pasake, kad jis yra tas žmogus, kuris nori pirkti ju buta, kad viskas paruošta, kad jis perka jos buta, o ji keliasi i pastarojo buta Naujininku mikrorajone. Iki to karto ji V. B. nebuvo maciusi, taciau apie ji girdejo iš sunaus pasakojimu, kaip apie sunaus darbdavi. Dokumentai jau buvo paruošti, ja isodino i mašina, nuveže pas notara, patvirtino tuos dokumentus ir ji dokumentus pasiraše. Apie pinigus jokios kalbos nebuvo. Tai padare ne savo valia, o del to, kad buvo labai pasimetusi, nes sunus jau du menesius buvo uždarytas kalejime, ji nesuprato del ko jis sulaikytas, kas cia vyksta aplinkui. Maždaug po menesio V. B. pasake, kad jas iškraustys, liepe supakuoti daiktus ir ja perveže i dvieju kambariu buta Naujininkuose. Taip V. B. be pinigu nupirko jos buta. Jai apsigyvenus bute Naujininkuose, po kiek laiko buvo paleistas sunus. Jis grižo i jos buta Naujininkuose, praše jos leidimo pas ja apsistoti. Tuomet ji sunaus paklause, o kur yra jam V. B. žadetas butas bei žadeti pinigai. Sunus atsake, kad jis nieko neturi, nei buto, nei pinigu, buvo labai nusimines, sugniuždytas. Del to, kad buvo V. B. apgauti, i policija nesikreipe, nes 1993 metais buvo tokie laikai, kad buvo baisu kur nors kreiptis. V. B. tuo metu nupirko buta ir jos dukrai, t. y. jis nupirko du butus – jai (A. A.) ir jos dukrai. Pastarajai nupirko dvieju kambariu, apie 40 m² ploto su viršum buta Pakalnes gatveje, Vilniuje, mokejo 14 000 JAV doleriu. Kiek mokejo už jos buta Naujininkuose, nežino, taciau kai ji ten apsigyveno, norejo buta parduoti ir nusipirkti kita buta prie juros. Tuo metu jai vienas pirkejas už buta pasiule daugiausia 9000 JAV doleriu. Važiuojant pas notara, V. B. jai negrasino, jokio spaudimo nedare, neikalbinejo parduoti buta, ji pati sutiko. Dokumentus pasiraše, perskaite, atsimena buvo irašytos kažkokios sumos, t. y. kiek kainuoja V. B. butas, kiek kainuoja jos butas ir ji nieko negalejo daugiau padaryti. Kokios sumos buvo irašytas neprisimena, bet galbut jos ne labai skyresi, pas notara jai nekilo klausimu del tu sumu, nes ten irašytos sumos buvo visai nerealios. Kodel ji tuo metu nieko nesake notarui, paaiškinti negali.

Ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja J. F. savo paaiškinime (t. 1, b. l. 29), paaiškino, kad 1993 m. liepos 23 d., jai bunant virtuveje, išgirdo tris garsus, panašius i šuvius. Jai pasirode, kad buvo šaudoma ju name, nes jokio aido nebuvo.

Liudytoju apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 40-44) S. F. parode, kad jam Vidas Petraitis sake, kad matomai R. Ž. ir A. C. nužudymui padaryti tinkami buvo R. Ž. asmens sargybiniai, kurie nesuciupti, todel Vidas Petraitis ir V. B. ju bijo. Vidas Petraitis jam pasake, kad maždaug po 1-2 savaiciu nuo pirmojo ivykio, asmens sargybiniai automobiliu buvo pagrobe taip pat ir V. B., taciau jam pavyko pabegti, kad susišaudymo metu buvo sužeisti kareiviai. Jam Vidas Petraitis paaiškino, kad nusikaltimo užkulisiai galejo buti, kad asmens sargybiniai akivaizdžiai troško pinigu. I ju saskaita Vokietijoje 1993 m. liepos 26 d. buvo pervesta 900 000 Vokietijos markiu.

Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 131-132), liudytoja D. V. parode, kad ji iki 1995 metu pradžios bendravo su V. B., kuri laika kartu gyveno Minties gatveje, Vilniuje. Tikslaus laiko neprisimena, taciau 1993 metu vasara, liepos menesi, V. B. ja su nepilnameciu sunumi J. V. išveže i Palanga, i poilsio namus „Vanagupe“, o pats grižo i Vilniu. Praejus kelioms dienoms, apie 02.00 val. nakties, i jos kambario duris kažkas pasibelde. Kai ji atidare duris, pamate V. B., kuris buvo girtas. Paklausus ko jis atvažiavo ir kodel yra girtas, pastarasis atsake, kad atvažiavo del to, kad pasiilgo, o girtas todel, kad Vilniuje gere alkoholinius gerimus R. Ž. namuose su R. Ž. ir A. C.. Kokia proga jis su jais gere, nepasake. Jis minejo, kad pas R. namuose buvo ir dar kažkokie asmenys, taciau jis iš buto išejo ir atvažiavo pas ja i Palanga. Kita ryta jai grižus iš proceduru, V. B. pasake, kad nužudyti R. Ž. ir A. C.. Po to V. išvažiavo i Vilniu. Ji R. Ž. ir A. C. pažinojo kaip V. B. verslo partnerius. Jau veliau po šio ivykio V. B. jai ne karta yra sakes, jog gerai, kad ta vakara jis atvažiavo pas ja i Palanga, nes šalia R. Ž. ir A. C. galejo buti ir jis. Po to V. pradejo saugoti D. A. ir D. S..

Kaltinamojo kalte padarius jam inkriminuojama nusikalstama veika taip pat irodyta rašytine bylos medžiaga.

Iš 1993-07-23 ivykio vietos apžiuros protokolo, 1993-07-27 papildomos ivykio vietos apžiuros protokolo, ju priedu – schemos, fotonuotrauku (t. 1, b. l. 5-16) matyti, kad atlikus buto, esancio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatyta, kad iejimo duryse, duru spynose, staktose mechaniniu pažeidimu nera, kambaryje esanciame šalia virtuves, ant grindu guli balto popieriaus skiaute su užrašu „10.000“ celofaninis paketas. Taip pat ant grindu, tarp žurnalinio staliuko ir sofos, ant pilvo, veidu i grindis guli vyriškos lyties lavonas skalbiniu virve surištomis kojomis ir rankomis, galva uždengta baltai dryžuotu skuduru, gausiai permirkusiu skysciu, panašiu i krauja. Tokiu pat skysciu permirkes kilimo kraštas bei grindys po galva. Pakaušio kaireje puseje yra žvaigždetos formos, maždaug 1,5 x 1 cm dydžio žaizda, kurios viduje jauciamas kaulo ilužimas. Tarp dešines akies ir ausies matosi kita 1 x 0,7 cm dydžio, nelygiais, užlenktais i vidu kraštais žaizda. Ant kaklo matyti ikypa, kylanti i viršu, tamsiai rudos spalvos stranguliacine vaga. Šalia guli gelsvas geletas pledas, kuriame yra dvi kiaurymines skyles, kuriu kraštai ištepti skysciu, panašiu i krauja, taip pat ant pledo matosi trys netaisyklingos formos sutepimai, panašus i krauja. Šalia pledo guli antklode, apvilkta baltos spalvos užvalkalu, ant kurio matyti demes, panašios i krauja. Miegamajame kambaryje, šalia dešines sienos, tarp drabužiu spintos ir lovos, guli vyriškio lavonas. Ant lavono dešines kojos uždeta pagalve, kurios viena puse gausiai sutepta skysciu, panašiu i krauja, taip pat matosi apvalios formos mechaninis pažeidimas aprukusiais kraštais 1,5 x 1,3 cm dydžio. Priešingoje pagalves puseje, kuri nera sutepta, per pati viduri matyti nelygios formos, 2 x 2 cm dydžio mechaninis pažeidimas, kurio kraštai yra apdege. Ant tualetinio staliuko, be kitu daiktu, guli dvieju daliu medine dežute, vienoje dalyje matosi sukrešejusi, panaši i krauja, deme. Ant grindu guli akiniai, kuriu remeliai sutepti medžiaga, panašia i krauja, kairio stiklo nera. Ant lovos ciužinio, medines galvugalio dalies bei ant sienos virš jos matyti kelios taškines demes, panašios i krauja. Ant grindu kilimelio guli suskiles telefono aparatas, kurio laidas nutrauktas arba nupjautas Lavono dešine ranka per alkune sulenkta, sulenkimo vietoje perrišta pilkos spalvos plastmasiniu laidu, panašiu i nupjauta telefono laida. Toje pacioje vietoje ranka suveržta skalbiniu virve. Analogiškai surišta ir lavono kaire ranka ties alkune ir ties riešu. Ties lavono veidu, kuris nukreiptas i grindis yra melynos spalvos marškiniai, gausiai permirke medžiaga, panašia i krauja. Smilkinio srityje, virš kaires ausies matosi apvalios formos žaizda. Ant marškiniu nugarines puses, beveik per viduri patyti mechaninis pažeidimas. Ant kaklo matyti labai gerai išreikšta horizontali stranguliacine vaga. Ant dešiniojo skruosto, po akimi matyti šautinio tipo apvalios formos 0,8 x 0,9 cm dydžio iejimo žaizda. Ant koju, ciurnos srityje užrišta baltos spalvos virve. Šalia lavono galvos guli akiniu stiklas, šalia – virves gabaliukas, sumirkes medžiaga, panašia i krauja. Lavono veidas gausiai kraujuotas. Skysciu, panašiu i krauja išteptos spintos durys. Svetaineje, po vaza rastas ir paimtas piršto pedsakas. Nustatyta, kad svetaineje guli A. C. lavonas, o miegamajame – R. Ž. lavonas. Ivykio vietos apžiuros metu buvo paimtas popieriaus gabaliukas, nuoruka, celofaniniai maišeliai, pledas, marškiniai, rasti ant A. C. galvos, daktiloskopines plokšteles su pirštu antspaudais, akiniai, virves nuo lavonu koju ir ranku, marškiniai, pagalves, medine dežute, telefono aparatas ir kiti daiktai. Mineti daiktai 1993-09-09 buvo apžiureti daiktiniais irodymais (t. 1, b. l. 197-199, 202-203). Papildomos ivykio vietos apžiuros metu, buto miegamajame, kuriame gulejo R. Ž. lavonas, 47 cm atstumu nuo lovos krašto, už staliuko, prie sienos rasta geltono metalo kulka, kuri 1993-07-27 buvo apžiureta daiktiniu irodymu (t. 1, b. l. 132-134).

Iš 1993-07-23 policijos pareiguno tarnybinio pranešimo (t. 1, b. l. 37) matyti, kad 1993 m. liepos 23 d. buvo gautas D. Ž. pranešimas, kad apie 21.00 val. grižusi namo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bute rado savo vyro R. Ž. ir jo draugo A. C. lavonus. Nuvykus i ivykio vieta, bute buvo rasti du vyriškos lyties lavonai su šautinemis žaizdomis galvose. D. Ž. paaiškino, kad iš buto dingo aukso dirbiniai.

Iš 1993-07-27 ivykio vietos apžiuros protokolo (t. 1, b. l. 22-23) matyti, kad atlikus UAB „Vyrada“ ofiso, esancio adresu (duomenys neskelbtini) g. 10, Vilniuje, rasti ir paimti pajamu orderis Nr. 106799, ranka rašytas raštelis bei laisvos formos buhalterio vedamas prekybos cigaretemis žurnalas.

Pagal 1993-07-24 poemio protokola (t. 1, b. l. 129) buvo paimti drabužiai, kuriais ivykio diena vilkejo nužudytieji: R. Ž. kelnes, kelnaites, A. C. džinsine striuke, džinsines kelnes, trumpikes, marškineliai, puskojines, taip pat striukeje rastas raktu ryšulys. Paimti drabužiai 1993-07-26 buvo apžiureti daiktiniais irodymais (t. 1, b. l. 200-201). Apžiuros metu nustatyta, kad R. Ž. kelnes, A. C. marškineliai, švarkas, kelnes ir kojines suteptos rudos spalvos dememis, panašiomis i krauja.

Pagal 1993-07-26 poemio protokola (t. 1, b. l. 131) iš teismo medicinos ekspertu buvo paimta kulka, išimta iš R. Ž. lavono galvos, kuri 1993-07-27 buvo apžiureta daiktiniu irodymu (t. 1, b. l. 132-134).

1993-08-10 ekspertizes akte Nr. 834 (t. 1, b. l. 145-147) nurodyta, kad rankos piršto pedsakas ant daktiloskopines plokšteles, kuri buvo paimta nuo polietileninio maišelio ir tyrimui pateikta voke Nr. 2, kuris išimtas ivykio vietos apžiuros metu 1993 m. liepos 23 d. iš R. Ž. buto, esancio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, asmens identifikavimui tinkamas. Kiti ranku pedsakai, tyrimui pateikti ant daktiloskopiniu plokšteliu ir daiktu, asmens identifikavimui netinkami.

1993-08-02 eksperto pažymoje Nr. 832 (t. 1, b. l. 149-150) nurodyta, kad du ranku pirštu pedsakai ant daktiloskopiniu plokšteliu Nr. 1 ir Nr. 3., išimti ivykio vietos apžiuros metu 1993 m. liepos 23 d. iš R. Ž. buto, esancio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, asmens identifikavimui tinkami.

1993-07-24 teismo medicinos ekspertizes aktu Nr. 1271 (t. 1, b. l. 153-166) pasitvirtina, kad A. C. mire nuo uždusimo užsmaugiant kakla kilpa. I tai nurodo uždara horizontali su perejimu per smakra stranguliacine vaga, kraujosruva galvos sukamajame raumenyje ir kaklo minkštuose audiniuose vagos projekcijoje, taškines kraujosruvos akiu ragenose, junginese gerklu gleivineje bei plauciu tarpskilveliniuose paviršiuose, prikastas tarp dantu liežuvis, sutepta išmatomis išeinamosios angos sritis.

1) uždara horizontali stranguliacine vaga su perejimu per smakra. Stranguliacines vagos pobudis (horizontali eiga skydines kremzles lygyje su perejimu per smakra), kraujosruva kaklo minkštuosiuose audiniuose ir galvos sukamajame raumenyje rodo, kad ji buvo padaryta užveržiant smaugvirve prieš mirti;

2) šautinis kiaurinis galvos sužalojimas su šuvio iejimo žaizda pakaušio kaireje puseje, šuvio kanalu galvos smegenyse, šuvio išejimo žaizda dešiniame smilkinyje. Po kiaurinio galvos šautinio sužalojimo, suardant galvos smegenis , mirtis ivyksta tuoj pat. Todel gerai išreikšti asfikcines mirties bendrieji požymiai (taškines kraujosruvos po plauciu krutinpleve, akiu junginese, gerklu gleivineje, prikastas tarp dantu liežuvis, išmatos apie išeinamaja anga) rodo, kad uždusimas (pasmaugimas), kuris ir buvo mirties priežastimi turejo buti padarytas prieš šuvi i galva. Šviežios kraujosruvos galvos smegenu suardymo vietoje, kraujosruvos galvos minkštuose audiniuose šuvio iejimo žaizdos aplinkoje, rodo, kad laiko tarpas nuo pasmaugimo iki šuvio i galva buvo labai trumpas, skaiciuojamas minutemis;

3) odos nubrozdinimas dešinio antakio išoriniame gale, nosies nugareleje, kraujosruvos abieju akiu viršutiniuose vokuose, apatines lupos vidiniame paviršiuje. Šie sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, turinciu ribota paviršiu, suduodant ar atsitrenkiant i tokius paviršius dvylikos valandu laikotarpyje iki mirties.

Gyviems asmenims pirmame ir antrame punktuose išvardinti sužalojimai kvalifikuojami kaip sunkus kuno sužalojimai, sukele pavoju gyvybei. Treciame punkte išvardinti sužalojimai, vertinant juos tiek atskirai, tiek kartu, kvalifikuojamu lengvais kuno sužalojimais.

A. C. mirtis ivyko prieš 6 – 7 valandas iki lavono apžiuros (apžiura - 1993-07-24, 00.20 val.). Jo kraujyje etilo alkoholio nerasta.

Esant mechaninei asfiksijai del pasmaugimo smaugvirve mirtis ivyksta per kelias minutes nuo smaugimo pradžios, todel A. C. po šio sužalojimo atlikti kokius nors veiksmus negalejo.

A. C. galvoje yra vienas šautinis kulkinis kiaurinis sužalojimas. Šuvio iejimo anga yra pakaušio kaireje puseje. Šuvio išejimo anga yra dešinio smilkinio srityje. Radialiniai plyšimai šuvio iejimo žaizdos pakaušio kaires puses kraštuose (duju poveikis), šuvio bei parako grudeliu nebuvimas, žaizdos kraštu nubrozdinimo dydis, forma bei ryškios periferines ribos rodo, kad šauta buvo iremus ginklo vamzdi. Šuvio kanalo kryptis galvoje buvo iš užpakalio i prieki, iš kaires i dešine ir nežymiai iš apacios i viršu. Tiketina, kad šuvio metu nukentejes gulejo kniubscias, jo galva dešinio smilkinio sritimi remesi i grindis.

1993-08-17 teismo cheminio tyrimo aktu Nr. 165 (t. 1, b. l. 171) 1993 07-28 aktu Nr. 4316 (t. 1, b. l. 172) pasitvirtina, kad A. C. lavono vidaus organuose alkaloidu, barbituratu, fenotiazino, pirazolono ir 1,4–benzodiazepino grupiu junginiu nera, kraujyje etilo alkoholio nerasta.

1993-07-26 teismo medicinos tyrimo aktu Nr. 165 (t. 1, b. l. 167-170) pasitvirtina, kad tyrimui pateikta A. C. lavono pakaušio kaires puses odos žaizda yra šautine – šuvio iejimo žaizda. Žaizdos kraštuose yra metalizacijos variu pedsaku. Dešinio smilkinio odos žaizda yra šautine – šuvio išejimo žaizda.

1993-07-24 teismo medicinos ekspertizes aktu Nr. 1261 (t. 1, b. l. 174-189) pasitvirtina, kad R. Ž. mire nuo uždusimo užsmaugiant kakla kilpa. I tai nurodo uždara horizontalo stranguliacine vaga su kraujosruva kaklo minkštuose audiniuose vagis projekcijoje ir galvos sukamajame raumenyje, taškines kraujosruvos akiu junginese, gerklu gleivineje bei plauciu tarpskilveliniuose paviršiuose, prikastas tarp dantu liežuvis, sutepta išmatomis išeinamosios angos sritis.

1) uždara horizontali stranguliacine vaga kakle. Stranguliacines vagos pobudis (horizontali eiga skydines kremzles lygyje), kraujosruva kaklo minkštuosiuose audiniuose ir galvos sukamajame raumenyje bei histologinio tyrimo duomenys rodo, kad ji buvo padaryta užveržiant smaugvirve prieš mirti;

2) šautinis kulkinis kiaurinis galvos sužalojimas su šuvio iejimo žaizda pakaušio kaireje puseje, šuvio kanalu, praeinanciu per pakaušio kairiaja puse galvos smegenu pakaušines skilties pamatine dali, per kaktikaulio akiduobines dalies dešine puse ir šuvio išejimo žaizda dešiniame smilkinyje. Po kiaurinio galvos šautinio sužalojimo, suardant galvos smegenis, mirtis ivyksta tuoj pat. Todel gerai išreikšti asfikcines mirties bendrieji požymiai (taškines kraujosruvos po plauciu krutinpleve, akiu junginese, gerklu gleivineje, prikastas tarp dantu liežuvis, išmatos apie išeinamaja anga) rodo, kad uždusimas (pasmaugimas), kuris ir buvo mirties priežastimi, turejo buti padarytas prieš šuvi i galva. Šviežia kraujosruva galvos minkštuose audiniuose šuvio iejimo žaizdos aplinkoje, rodo, kad laiko tarpas nuo pasmaugimo iki šuvio i galva buvo labai trumpas, skaiciuojamas minutemis;

3) odos nubrozdinimai nosies nugareleje, viršutineje lupoje, smakre, kairiame petyje, krutineje, blauzdose, kraujosruvos abieju akiu vokuose, kaireje blauzdoje. Odos nubrozdinimai blauzdose budingi sužalojimams, padarytiems suveržiant kojas virve. Like sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, turinciu ribota paviršiu, poveikyje ar atsitrenkiant i tokius paviršius dvylikos valandu laikotarpyje iki mirties.

Gyviems asmenims pirmame ir antrame punktuose išvardinti sužalojimai kvalifikuojami kaip sunkus kuno sužalojimai, sukele pavoju gyvybei. Treciame punkte išvardinti sužalojimai, vertinant juos tiek atskirai, tiek kartu, kvalifikuojamu lengvais kuno sužalojimais.

R. Ž. mirtis ivyko prieš 6 – 7 valandas iki lavono apžiuros (apžiura - 1993-07-24, 00.20 val.). Jo kraujyje rasta 1,79 procento etilo alkoholio. Tai atitinka vidutini girtumo laipsni.

Esant mechaninei asfiksijai del pasmaugimo smaugvirve mirtis ivyksta per kelias minutes nuo smaugimo pradžios, todel R. Ž. po šio sužalojimo atlikti kokius nors veiksmus negalejo.

R. Ž. galvoje yra vienas šautinis kulkinis kiaurinis sužalojimas. Šuvio iejimo anga yra pakaušio kaireje puseje. Šuvio išejimo anga yra dešinio smilkinio srityje. Radialiniai plyšimai šuvio iejimo žaizdos pakaušio kaires puses kraštuose (duju poveikis), šuvio suodžiu bei parako grudeliu nebuvimas, žaizdos kraštu nubrozdinimo žymes ir forma bei ryškios periferines ribos rodo, kad šauta buvo iremus ginklo vamzdi. Šuvio kanalo kryptis galvoje buvo iš užpakalio i prieki, iš kaires i dešine ir nežymiai iš apacios i viršu. Tiketina, kad šuvio metu nukentejes gulejo kniubscias.

1993-08-17 teismo cheminio tyrimo aktu Nr. 4721 (t. 1, b. l. 191), 1993-08-03 aktu Nr. 4451 (t. 1, b. l. 190) pasitvirtina, kad R. Ž. lavono skrandyje, plonosiose žarnose, kepenyse, inkste ir galvos smegenyse barbituratu, alkaloidu, fenotiazinu ir 1,4–benzodiazepinu nera, kraujyje rasta 1,79 procento etilo alkoholio.

1993-07-26 teismo medicinos tyrimo aktu Nr. 164 (t. 1, b. l. 193-196) pasitvirtina, kad tyrimui pateiktas R. Ž. lavono pakaušio kaires puses skylinis sužalojimas yra šautinis – sviedinio iejimo anga, jo matmenys rodo, kad sviedinio, padariusio ši sužalojima diametras buvo artimas 9 mm, sviedinys turejo savybiu metalizuoti variu. Tyrimui pateikta dešinio skruosto odos žaizda yra šautine - šuvio išejimo žaizda.

2001-01-22 ekspertizes aktu Nr. 8678 (t. 2, b. l. 54-55) pasitvirtina, kad atlikus dvieju kulku – vienos paimtos papildomos ivykio vietos - R. Ž. buto apžiuros metu, antros paimtos R. Ž. lavono skrodimo metu, rastos lavono galvoje, balistine ekspertize, nustatyta, kad dvi tyrimui pateiktos kulkos yra fabrikines gamybos, 9 mm kalibro šoviniu 9 x 18 mm Makarov dalys. Dvi tyrimui pateiktos kulkos labiausiai tiketina, kad buvo iššautos iš fabrikines Vengrijos gamybos 9 mm kalibro PA-63 ar R-61 modeliu pistoletu FEG, Taip pat neatmetama tikimybe, kad tai galejo buti ginklas, duomenu apie kuri Kriminalistiniu ekspertiziu tarnyboje nera. Dvi tyrimui pateiktos kulkos buvo iššautos iš vieno ginklo vamzdžio.

Iš 2007-12-12 specialisto išvadoje Nr. 140-(7347)-IS1-9222 (t. 2, b. l. 122-124) nurodyta, kad atlikus pateiktu pagalves užvalkalo, septyniu virviu, laido, rankšluoscio, pledo, telefono, paimtu 1993-07-23 ivykio vietos apžiuros R. Ž. bute, esanciame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, metu tyrima, nustatyta, jog ant pateiktu tirti pagalves užvalkalo (meg. Nr. 1 ir Nr. 2), virviu, laboratorijoje pažymetu Nr. 2 (meg. Nr. 8), Nr. 5 (meg. Nr. 12) ir Nr. 7 (meg. Nr. 15), pledo (meg. Nr. 22 ir Nr. 23), rasta dvieju vyru kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Žmogaus kraujas, rastas ant pateiktu tirti virves, laboratorijoje pažymetos Nr. 6 bei pledo (meg. Nr. 21) yra netinkamas asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant pateiktu tirti virviu Nr. 1, Nr. 3, Nr. 4, laido, rankšluoscio ir telefono nerasta žmogaus biologiniu pedsaku, tinkamu asmens tapatybei nustatyti.

Iš 2008-02-20 specialisto išvados Nr. 140-(261)-IS1-1499 (t. 2, b. l. 129-130) matyti, kad atlikus D. S., D. A. daktiloskopiniu korteliu ir 1993-08-10 ekspertizes akte Nr. 834 (t. 1, b. l. 145-147) bei 1993-08-02 eksperto pažymoje Nr. 832 (t. 1, b. l. 149-150) pažymetu ranku pirštu pedsaku, paimtu 1993-07-23 ivykio vietos apžiuros metu tyrima, nustatyta, jog trys ranku pirštu pedsakai (du ranku pirštu pedsakai eksperto pažymoje Nr. 832 fotonuotraukose pažymeti Nr. 1 ir Nr. 2 ir vienas rankos piršto pedsakas ekspertizes akte Nr. 834 fotonuotraukoje pažymetas Nr. 1 yra palikti ne D. S., ne D. A., o kito ar kitu asmenu ranku pirštais.

Vilniaus miesto 5-ojo Tardymo skyriaus tardytojo 1992-07-27 nutarimu (t. 3, b. l. 1, 2) buvo iškelta baudžiamoji byla pagal nusikaltimo, numatyto 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 234 str. 1 d. požymius del po, kad 1992 m. liepos 27 d. prie kavines „Lokio peda“, Kalnu parke, Vilniuje, buvo sulaikytas D. A., pas kuri buvo rastas ir paimtas šaunamasis ginklas ir šaudmenys, kuriuos jis neteisetai isigijo, laike ir nešiojo.

1992-07-27 D. A. asmens kratos metu (t. 3, b. l. 46, 47) matyti, kad D. A. asmens kratos metu buvo rasta pistoletas „Parabellum“ Nr. 2484, pistoleto detuve su keturiais šoviniais, dvi granatos ?-1, granata RG-42, prieštankine kumuliativine granata RKG-3, keturi granatu sprogdikliai.

Iš 1992-07-27 kratos protokolo (t. 3, b. l. 40-41, 42-43) matyti, kad 1992 m. liepos 27 d. atlikus krata D. A. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo rasta ir paimta dvi pistoleto detuves, keturios rankines skeveldrines granatos bei ju sprogdikliai, kamšciai su sriegiu, 87 vnt. 9 mm kalibro šoviniu, 150 vnt. 5,6 mm kalibro sportiniu medžiokliniu šoviniu, vienas 12-o kalibro medžioklinis šovinis, 40 cm ilgio durtuvas.

1992-07-28 bei 1992-07-30 duodamas parodymus apie rastus ginklus ir šaudmenis (t. 3, b. l. 122-124, 125-127, 136-137, 138-139, 140, 141-142, 149-150, 151-154) D. A. nurode, kad ginklus ir šaudmenis jis isigijo Gariunu turgavieteje iš nepažistamu tarybines armijos kareiviu.

Iš 1992-09-25 nutarimo (t. 3, b. l. 5, 6), 1992-07-27 sulaikymo protokolo, 1992-07-30 nutarimo (t. 3, b. l. 116, 117-118, 155, 156-157) matyti, kad D. A. buvo sulaikytas 1992 m. liepos 27 d. ir suemimo terminas Vilniaus miesto Vyriausiojo prokuroro R. G. sankcionuotu nutarimu nustatytas iki 1992 m. spalio 25 d.

Iš 1992-07-30 rašto (t. 3, b. l. 158, 159) matyti, kad apie D. A. suemima 1992 m. liepos 30 d. buvo pranešta jo motinai A. A..

Iš 1992-10-06 kaltinamojo motinos A. A. prašymo Vilniaus miesto 5-ajam policijos komisariatui (t. 3, b. l. 160), Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato tardytojo 1992-10-20 ir 1992-10-16 nutarimu (t. 3, b. l. 161,162, 163, 164) matyti, kad A. A. 1992 m. spalio 6 d. kreipesi i komisariata, prašydama D. A. paleisti iš suemimo už užstata ir D. A. 1992 m. spalio 20 d. buvo paleistas iš suemimo ir jam buvo skirta kardomoji priemone 10 000 talonu užstatas.

Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 1992-12-03 nuosprendžiu (teisejas D. V.) (t. 3, b. l. 207-205) D. A. buvo nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 234 str. 1 d. laisves atemimu dvejiems metams. Pritaikius BK 47¹ str., laisves atemimo bausmes vykdymas atidetas vieneriems metams.

Lietuvos Respublikos Aukšciausiojo teismo 1993-08-25 nutartimi (t. 3, b. l. 212-213) aukšciau paminetas nuosprendis buvo panaikintas ir byla perduota nagrineti iš naujo.

Pagal 1993-09-24 Vilniaus miesto prokuraturos tardytojo D. S. prašyma Vilniaus 1 apylinkes teismui (t. 3, b. l. 217) D. A. baudžiamoji byla, kurioje jis buvo kaltinamas pagal 1961 m. BK 234 str. 1 d, buvo persiusta Vilniaus miesto prokuraturai (t. 3, b. l. 218) ir 1993-10-15 tardytojo D. S. nutarimu sujungta su baudžiamaja byla del 1993-08-17 ivykdyto pasikesinimo i V. B. gyvybe, kurioje nusikaltimo padarymu buvo itariami D. A. ir D. S., suteikiant bylai numeri 10-2-335-93, o 2007-06-08 Vilniaus apygardos prokuraturos prokuroro nutarimu (t. 4, b. l. 8) ši baudžiamoji byla sujungta su baudžiamaja byla del R. Ž. ir A. C. nužudymo, kurioje nusikaltimo padarymu buvo itariami D. A. ir D. S., suteikiant bylai numeri 10-2-303-93.

Iš 2007-12-22 pranešimo apie itarima (t. 9, b. l. 56) matyti, kad V. B. buvo pareikštas itarimas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p., 5 p., 6 p., 9 p. del to, kad jis iš anksto susitares ir veikdamas bendrininku grupeje su D. A., D. S., iš savanaudišku paskatu, turedamas tiksla užvaldyti R. Ž. priklausancius 40 000 JAV doleriu, organizavo dvieju asmenu, esanciu bejegiškos bukles – R. Ž. ir A. C. tycini nužudyma.

Iš byloje esancio prašymo (t. 10, b. l. 17) matyti, kad liudytojas V. B. 2002-07-02 kreipesi su prašymu išduoti nauja pasa vietoje prarastojo. Prašyme nurode, kad neaiškiomis aplinkybemis dingo jo pasas, t. y. jis maždaug 2001-12-30 pastebejo, kad nebera jo paso.

Iš Vilniaus apskrities VPK NTV Asmenu paieškos skyriaus 2009-01-29 rašto Nr. 10-30-52-195 (t. 10, b. l. 54) matyti, kad D. A. paieškos eigoje, paskelbus ieškomojo tarptautine paieška 2002 m., buvo gauta informacija iš LKPB Tarptautiniu ryšiu valdybos, kad 2002-04-14 Vokietijos pasienyje buvo sulaikytas asmuo su suklastotu LR piliecio pasu. Šis pasas buvo išduotas V. B., gim. 1966 m. kovo 16 d., vardu. Apklausos metu sulaikytasis pateike apie save neva tikruosius duomenis – A. M., Ivano, gim. 1966 m. kovo 16 d. Sumokejes užstata, sulaikytasis buvo paleistas. Patikrinus pirštu antspaudus, buvo nustatyta, jog sulaikytasis iš tikruju yra D. A..

Iš byloje esancio Baudžiamojo isakymo (t. 10, b. l. 99-100, 134-135) matyti, kad D. A. yra nuteistas Vokietijos Weiden I instancijos teismo 2003 m. kovo 7 d. baudžiamuoju isakymu pagal Vokietijos BK 267 paragrafa 1 pstr. del dokumento klastojimo 400 euru bauda už tai, kad jis 2002 m. balandžio 14 d., apie 08.00 val., atvykes prie greitkelio sienos perejimo punkto Waidhaus, ketindamas išvykti iš Vokietijos Federacines Respublikos, oficialiam patikrinimui pateike Lietuvos Respublikos užsienio pasa Nr. LC747048, išduota ne D. A., kuriame originali fotonuotrauka buvo pakeista D. A. fotonuotrauka. Pateikdamas ši dokumenta, D. A. norejo suklaidinti del savo tapatybes, t. y. teisineje srityje panaudojo netikra ar suklastota dokumenta.

Vilniaus miesto prokuraturos ONKT skyriaus tardytojo D. S. 1993-09-03 nutarimu (t. 5, b. l. 152) buvo paskelbta kaltinamojo D. A. paieška.

Iš Vilniaus apskrities VPK NTV Asmenu paieškos skyriaus 2009-07-07 rašto Nr. 10-30-S2-511 (t. 10, b. l. 158) matyti, kad 2009-07-03 Ukrainoje buvo sulaikytas paieškomasis D. A., gim. 1966 m.

Pagal 2009-10-28 pavyzdžiu lyginamajam tyrimui paemimo protokola (t. 11, b. l. 86) buvo paimtas D. A. DNR eminys.

Pagal 2009-11-23 pavyzdžiu lyginamajam tyrimui paemimo protokola (t. 11, b. l. 88) buvo paimtas D. S. DNR eminys.

2010-01-28 specialisto išvada Nr. 140-(10617)-IS1-714 (t. 11, b. l. 133-134) nustatyta, kad ant laido, virviu, pažymetu Nr. 2, Nr. 7, užvalkalo, pledo, paimtu 1993-07-23 ivykio vietos apžiuros (duomenys neskelbtini), Vilniuje, metu, rastas vyru kraujas nepriklauso D. A., D. S..

Iš Vilniaus miesto VPK NATS komisaro V. B. rašto (be datos ir be numerio) (t. 2, b. l. 44), adresuoto Vilniaus miesto prokuraturos ONKTS tardytojui D. S., matyti, kad jis prijungimui prie baudžiamosios bylos del R. Ž. ir A. C. nužudymo siuncia laiška, kuri jam perdave V. B..

Iš byloje esancio laiško (t. 12, b. l. 128) matyti, kad jis yra adresuotas V. ir yra tokio turinio: „Labas V. Jeigu tu neišpildysi pirmo mano prašymo, šita žemiau parašyta informacija išsiusiu i visus Lietuvos laikrašcius, smulkiai viska išdestant. Po to D. pasiduos, o aš nusišausiu, nes manes jau niekas nebedomina ir nebelaiko, bet kai pamatysi mano lavona, gali nedžiugauti, aš ateisiu pas tave. Tu gal dabar nusijuoksi arba galvosi, kad aš tave emu ant glotkes, bet kai tai ivyks tu tuo isitikinsi pats ir pakol tu busi tame kune kur dabar esi bus tau labai liudna. Tu gal dabar juokiesi, bet laikas eina i prieki ir amžinybes lygiu to laiko ir nebeliko. O juokauti, tipo – pasiduok B. ištrauks – kada jautiesi tipo saugus yra nevyriška, prisimins savo veido išraiška, kai automatas žiurejo i tave. Pirma tu supirkai visa ginkluote, kad mes galetume užsiimineti juodais darbais tavo naudai. Tu papirkai teismo pirmininka D. V., kad manes nepasodintu savo naudai, tu žinai kokiai, antra karta kai užlekiau, tu papirkai G. ir S. Pagal tavo nurodymus aš nužudžiau Ramuna, kad visas pelnas eitu tau vienam ir visi pinigai kurie buvo jusu liktu tau. O asmens sargybiniai tai mes, tai del atmazkes, tipo tau griasia irgi pavojus. O del ko ant Minsko plento musu mašinoje kilo kipšas tu pats žinai. Kad nužudytume Ramuna tu man prižadejai nemažai pinigu. Kai ta reikala sutvarkeme tu nesumokejai, delsiai sakei kada užmušime barzda tada už viska atsiskaitysi, o aš nenorejau delsti norejau kuo greiciau gauti pinigus ir išvažiuoti, nes supratau, kad gali mentai razniuchinti, ir tu pats manes atsikratyti. Kai aš mašinoje stipresniu tonu pradejau šita tema su tavimi kalbeti tu mane pasiuntei nachui ir pasakei kantrybes, tada man atsileido nervai ir visa tai prasidejo, laikraštyje išdestysiu smulkiau. Jeigu nori prašyma ivykdyk tapacia diena, kai gausi šita negramatnai parašyta ksiva. Perduok linkejimus R., A. ir Tevui. D. Pats Žinai“ (kalba netaisyta). Minetas laiškas 1993 m. spalio 22 d. buvo apžiuretas daiktiniu irodymu (t. 2, b. l. 45-48).

Pagal 2010-02-19 pavyzdžiu lyginamajam tyrimui paemimo protokola (t. 12, b. l. 3-11) buvo paimti D. A. lyginamieji rašysenos pavyzdžiai.

2010-03-23 specialisto išvada Nr. 11-604(10) (t. 12, b. l. 17-18) pasitvirtina, kad atlikus laiško perduoto V. B. rašysenos ekspertine, nustatyta, jog laiška, pradeta žodžiais „Labas V. Jeigu tu neišpildysi...“ ir pabaigta žodžiais „...Perduok linkejimus R., A. ir Tevui D. Pats žinai“ paraše D. A..

2010-04-27 specialisto išvadoje Nr. 89TPK-195 (t. 12, b. l. 51) nustatyta, kad iš laiško, pradeto žodžiais „Labas V. Jeigu tu neišpildysi...“ ir pabaigto žodžiais „...Perduok linkejimus R., A. ir Tevui D. Pats žinai“, kuri paraše D. A., turinio negalima daryti kategorišku išvadu apie pastarojo psichologine bukle tuo metu. Laiško, pradeto žodžiais „Labas V. Jeigu tu neišpildysi...“ ir pabaigto žodžiais „...Perduok linkejimus R., A. ir Tevui D. Pats žinai“, turinio analize leidžia teigti, jog autorius, rašydamas ši laiška, nebuvo tokioje emocineje busenoje, kuri galejo tureti esmines itakos jo samonei ir veiklai, t. y. nenustatyta, kad tuometine D. A. emocine busena laiško surašymo metu trukde jam teisingai suvokti aplinka, savo veiksmus bei atitinkamai organizuoti ir reguliuoti savo veikla.

Iš 2008-04-14 specialisto išvados (t. 9, b. l. 102-104) matyti, kad psichofiziologiniu metodu atlikus V. B. apklausa, nustatyta, jog užregistruotos V. B. psichofiziologines reakcijos i atsakymus: 1) asmuo užsakes Ž. ir C. nužudyma pagal profesija yra advokatas; 2) Ž. ir C. užsake nužudyti B.. I kitu klausimu atsakymus akivaizdžiu reakciju neužfiksuota.

Iš 2008-03-06 specialisto išvados (t. 9, b. l. 218-221) matyti, kad psichofiziologiniu metodu atlikus D. S. apklausa ikiteisminio tyrimo byloje del R. Ž. ir A. C. nužudymo, nustatyta, jog užregistruotos D. S. psichofiziologines reakcijos i atsakymus: 1) R. Ž. ir A. C. rankas surišo A.; 2) asmuo, užsakes nužudyti R. Ž. ir A. C. pagal profesija yra vairuotojas; 3) R. Ž. ir A. C. užsake nužudyti B.; 4) iš R. Ž. buto nusikalteliai paeme laikrodi; 5) kai buvo šaudoma i R. Ž. ir A. C. dalyvavo A.; 6) ginklas, kuriuo buvo šaudyta i R. Ž. ir A. C. yra Latvijoje; 7) nusikalteliai R. Ž. ir A. C. padare kontrolini šuvi; 8) R. Ž. ir A. C. buvo pasmaugti su pagalve. I kitu klausimu atsakymus vienareikšmiu psichofiziologiniu reakciju nera. Specialisto išvadoje taip pat konstatuota, kad apklausos metu D. S. bande itakoti (deformuoti) savo kvepavima, todel tai apsunkino reakciju išaiškinima.

Iš 2010-05-13 specialisto išvados (t. 12, b. l. 94-96) matyti, kad psichofiziologiniu metodu atlikus D. A. apklausa ikiteisminio tyrimo byloje del R. Ž. ir A. C. nužudymo, nustatyta, jog užregistruotos D. A. psichofiziologines reakcijos i atsakymus: 1) R. Ž. rankos buvo surištos virve; 2) prieš šaudant i A. C., jis buvo apsvaigintas kastetu, pasmaugtas; 3) šaudant i A. C., be R. Ž. buvo S., 4) i R. Ž. ir A. C. nusikalteliai paleido daugiau negu šešis šuvius; 5) jis iš savo ginklo i R. Ž. ir A. C. nepaleido nei vieno šuvio.

Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys numato, kad irodymai baudžiamajame procese yra istatymu nustatyta tvarka, teisetais budais gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent viena aplinkybe, turincia reikšmes bylai išspresti teisingai. Irodymais gali buti tik tokie duomenys, kuriais irodinejama bent viena bylai reikšminga aplinkybe. Baudžiamajame procese numatyta, jog prireikus specialiuju žiniu, gali buti paskiriamas specialisto tyrimas, o vienu iš istatyme numatytu irodymu šaltiniu yra specialisto išvada (BPK 90 str.). Taciau istatymas atskirai nereglamentuoja psichofiziologiniu specialisto išvadu. Tokiu budu psichofiziologinis tyrimas vertinamas kaip vienas iš irodymu kartu su kitais baudžiamojoje byloje esanciais irodymais.

Iš byloje esanciu nukentejusiojo V. B. bei D. S. psichofiziologiniu specialisto išvadu, dalis byloje nustatytu aplinkybiu (nužudymo organizavimo, motyvu, ivykdymo aplinkybiu), netiesiogiai pasitvirtina apklausiamuju psichofiziologiniu tyrimu. Tyrimo metu nustatytos D. S. reakcijos i klausimus, jog nužudymo metu buvo paimtas laikrodis, nužudytiesiems padaryti kontroliniai šuviai, pastarieji surišti virvemis bei pasmaugti. Tyrimo metu nustatytos D. A. reakcijos i klausimus, jog prieš šaudant, R. Ž. virve buvo surištos rankos, A. C. apsvaigintas kastetu ir pasmaugtas. Tokiu budu, vertinant šiuos kaltinamojo D. A., D. S. ir V. B. psichofiziologinio tyrimo duomenis, konstatuotina, jog pagrindinese detalese jie atitinka vienas kita bei visos šios aplinkybes sutampa su byloje nustatytomis R. Ž. ir A. C. nužudymo aplinkybemis. Todel teismas aukšciau paminetas psichofiziologinio tyrimo specialistu išvadas laiko irodymais, pagrindžianciais kaltinamojo D. A. kalte ir jomis vadovaujasi.

Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalis numato, kad teisejai irodymus vertina pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaudamiesi istatymu.

Pagal santyki su irodinetinomis bylos aplinkybemis, irodymai gali buti tiesioginiai ir netiesioginiai. Tiesioginis irodymas yra tas, kuris pats, be tarpiniu grandžiu, susijes su irodinejimo dalyku arba bent vienu iš jo elementu. Netiesioginis yra toks irodymas, kuris per keleto pakopu procedura, iš pradžiu pagrindžia tarpinio fakto buvima, o paskui per ji patvirtina ir irodinejimo dalyka ar jo elementa. Nustatant tiesioginiu irodymu tikruma, teismas gali remtis netiesioginiais irodymais, kurie leidžia nustatyti tokias bylos aplinkybes, kurioms truksta tiesioginiu irodymu.

Bylos nagrinejimo metu kaltinamajam pareikštas kaltinimas pasitvirtino. Priimdamas apkaltinamaji nuosprendi, teismas vertino tiek tiesioginius, tiek netiesioginius byloje surinktus D. A. kalte pagrindžiancius irodymus.

Tirdamas ir analizuodamas nukentejusiuju, liudytoju parodymus, bylos rašytinius irodymus, teismas vadovavosi nukentejusiuju D. Ž., R. C., liudytoju A. P., B. P., D. B. parodymais ir juos vertino, sulygindamas su bylos rašytiniais dokumentais bei kitomis faktinemis bylos aplinkybemis.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ivykio diena, apie 11 val., A. C. atvažiavo i R. Ž. buta bei su savimi nusiveže 10 000 JAV doleriu. Tai patvirtino nukentejusioji R. C. paaiškindama, kad vyras iš namu pasieme 10 000 JAV doleriu, ji pastaraji automobiliu nuveže prie R. namo (duomenys neskelbtini) gatveje ir paleido. Nukentejusioji R. C. taip pat parode, kad ta diena, apie 10.00 val. ryto, jos vyras paskambino R. ir pasake, kad tuojau atvažiuos. A. besiruošiant, perskambino R. Ž. ir iš pokalbio turinio ji suprato, kad R. skubino A. greiciau atvažiuoti.

Byloje nustatyta, kad R. Ž. ir A. C. buvo nužudyti R. Ž. bute, esanciame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apie 17-18 valanda (pagal 1993-07-24 teismo medicinos ekspertizes aktu Nr. 1271 ir Nr. 1261 duomenis, R. Ž. ir A. C. mirtis ivyko prieš 6 – 7 valandas iki lavono apžiuros, atliktos 1993-07-24, 00.20 val.). Liudytojas A. P. parode, kad ta diena apatiniuose aukštuose girdejo tris šuvius. Apie kelinta tai buvo valanda, nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu nurodydamas laika, galejo klysti. Liudytoja J. F. paaiškino, kad 1993 m. liepos 23 d., jai bunant virtuveje, išgirdo tris garsus, panašius i šuvius. Liudytoja B. P. parode, kad ivykio diena, iš ryto, ji pro langa prie laiptines mate kažkokius žmones, taciau kiek ju buvo – nepamena. Vienas žmogus prie laiptines stovejo apie 15-20 minuciu ir kažko lauke. Tai isidemejo, nes jos vaikas buvo lauke ir ji vis išeidavo i balkona pasižiureti.

Vertinant šiuos irodymus visumoje, darytina išvada, kad dar iki A. C. atvažiavimo, R. Ž. bute jau buvo asmenys, veliau nužude pastaruosius. Tokiu budu, nukentejusiosios bei liudytoju parodymai atitinka kitus byloje surinktus irodymus bei patvirtina faktines R. Ž. ir A. C. nužudymo aplinkybes.

Byloje taip pat nustatyta, kad kaltinamasis D. A. pažinojo R. Ž.. Nors teisminio bylos nagrinejimo metu kaltinamasis aiškino, kad R. Ž. jis buvo mates tik kelis kartus, tokius parodymus teismas vertina kritiškai, kaip prieštaraujancius tolesniems paties kaltinamojo parodymams, kadangi po to jis aiškino, jog neoficialiai dirbo V. B. apsaugininku, dažnai budavo bendroves ofise (duomenys neskelbtini) gatveje, saugodavo cigareciu siuntas, saugodavo vežant dideles sumas pinigu. Iš to darytina išvada, kad kaltinamasis gerai pažinojo ne tik V. B., bet ir jo verslo partneri R. Ž., o tuo paciu ir R. Ž. gerais pažinojo D. A..

Nukentejusioji D. Ž. parode, kad grižusi iš keliones ir išlipusi iš lifto, pastebejo, kad ju buto durys neužrakintos, del ko jai kilo itarimas. Iejusi i buta rado nužudytus jos vyra R. Ž. ir vyro drauga A. C.. Bute bendra tvarka pažeista nebuvo. Iš karto bande prisiskambinti V. B. i mobiliojo ryšio telefona, bet jis telefonu buvo nepasiekiamas, nors paprastai, jo telefonas visuomet budavo ijungtas. R. buvo gana atsargus ir nepažistamu žmoniu i buta neisileisdavo.

1993-07-23 ivykio vietos apžiuros R. Ž. bute metu buvo rasti pistoletai, vienas kuriu buvo užtaisytas šoviniais.

Nukentejusioji R. C. parode, kad A. C. buvo sportiškas, buves boksininkas ir tuo metu intensyviai treniravosi, buvo fiziškai stiprus, 190 cm ugio, svere 110 kg, todel jos nuomone, su juo nebutu lengva susidoroti, tai galejo buti padaryta netiketai. Jos manymu, tai galejo ivykdyti A. kažkiek pažistami žmones, t. y. nužudant vyra, turejo dalyvauti kažkas iš pažistamu asmenu.

Vertinant šiuos irodymus visumoje, darytina išvada, kad R. Ž. ir A. C. nužudyme dalyvavo jiems gerai pažistami žmones, kuriuos R. Ž. pats isileido i buta. Atkreiptinas demesys ir i ta aplinkybe, kad bute nebuvo nustatyta jokiu grumtyniu pedsaku, kas patvirtina, kad R. Ž. ir A. C. buvo užpulti netiketai, t. y. nesitikedami, kad jiems pažistami žmones prieš juos gali staiga panaudoti fizini smurta. Nustatyta, kad R. Ž. turejo nelegaliai laikoma pistoleta, todel visai nelogiška butu manyti, kad i buta užejus nepažistamiems žmonems, jis šio ginklo nebutu panaudojes. Taip pat akivaizdu, kad A. C., budamas fiziškai stiprus vyras, nepažistamiems asmenims bandant prieš ji panaudoti fizini smurta, leistu pastariesiems prie jo prisiartinti per toki atstuma, jog šie galetu ji pasmaugti, tai padarydami be ypatingu grumtyniu. Visos šios aplinkybes, leidžia daryti išvada, kad nužudyme dalyvavo nužudytiesiems pažistami asmenys.

Teismas atkreipia demesi i iš dalies prieštaringus nukentejusiojo V. B. ir liudytojos Venskienes parodymus. Nukentejusysis V. B. parode, kad 1993 m. liepos 23 d., t. y. R. Ž. ir A. C. nužudymo diena, jis pas R. namuose nebuvo, nes ta diena buvo Palangoje, t. y. 1993 m. liepos 22 d., Mažeikiuose žiurejo futbolo varžybas, po ju su pažistamu R. M. iki 03.00-04.00 val. ryto buvo restorane, po to apie 04.00-05.00 val., nuvyko i Palanga, kur poilsio namuose ilsejosi jo drauge D. V., ir ten nakvojo. Tuo tarpu, liudytoja D. V., duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, parode, kad 1993 metu vasara, liepos menesi, jai su nepilnameciu sunumi bunant Palangoje, poilsio namuose „Vanagupe“, viena nakti, apie 02.00 val., i jos kambario duris kažkas pasibelde. Atidariusi duris, pamate girta V. B., kuris aiškino, jog atvažiavo del to, kad pasiilgo, o girtas todel, kad Vilniuje gere alkoholinius gerimus R. Ž. namuose su R. Ž. ir A. C.. Minejo, kad R. namuose buvo dar kažkokie asmenys, taciau jis iš buto išejo ir atvažiavo pas ja i Palanga. Kita ryta V. B. pasake, kad nužudyti R. Ž. ir A. C..

Byloje atliktu daktiloskopiniu ekspertiziu metu (2008-02-20 specialisto išvada Nr. 140-(261)-IS1-1499 (t. 2, b. l. 129-130)) buvo nustatyta, kad ranku pirštu pedsakai, paimti 1993-07-23 ivykio vietos apžiuros nužudytojo bute metu yra palikti ne D. S., ne D. A., o kito ar kitu asmenu ranku pirštais. Taip pat atlikus DNR ekspertize (2010-01-28 specialisto išvada Nr. 140-(10617)-IS1-714 (t. 11, b. l. 133-134)), nustatyta, kad ant laido, virviu, pažymetu Nr. 2, Nr. 7, užvalkalo, pledo, paimtu 1993-07-23 ivykio vietos apžiuros (duomenys neskelbtini), Vilniuje, metu, rastas vyru kraujas nepriklauso D. A., D. S.. Taciau tai kategoriškai nepaneigia, kad D. A. nedalyvavo R. Ž. ir A. C. nužudyme, t. y. šios aplinkybes nei paneigia, nei patvirtina D. A. kaltes del jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo.

Vienas iš pagrindiniu tiesioginiu kaltinamojo kalte pagrindžianciu irodymu byloje yra neužilgo po pasikesinimo i V. B. kaltinamojo D. A. rašytas laiškas V. B..

Byloje nustatyta, kad mineta laiška V. B. gavo iš D. A. tevo, kuriam ji perdave pats D. A. per kažkoki pažistama asmeni. Laiška V. B. perdave policijos pareigunui V. B.. Tai pasitvirtina Vilniaus miesto VPK NATS komisaro V. B. raštu (be datos ir be numerio) (t. 2, b. l. 44). Kaltinamasis D. A. paaiškino, jog ši laiška paraše jis, budamas Maskvoje ir per pažistama lietuvi perdave savo tevui, kuris laiška turejo perduoti V. B.. Kad mineta laiška raše D. A., patvirtina ir 2010-03-23 specialisto išvada Nr. 11-604(10) (t. 12, b. l. 17-18), kurioje nurodoma, jog rašysenos ekspertizes metu nustatyta, jog laiška paraše D. A.. Byloje nera duomenu, kad rašydamas laiška, D. A. butu buves tokioje emocineje busenoje, kuri galejo tureti esmines itakos jo samonei ir veiklai, t. y. nenustatyta, kad tuometine D. A. emocine busena laiško surašymo metu trukde jam teisingai suvokti aplinka, savo veiksmus bei atitinkamai organizuoti ir reguliuoti savo veikla. Tai pasitvirtina 2010-04-27 specialisto išvadoje Nr. 89TPK-195 (t. 12, b. l. 51).

Kaltinamasis D. A., duodamas parodymus del šio laiško, parode, kad jo motina A. A. turejo buta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio verte buvo 80 000 JAV doleriu ir kuri V. B. buvo iškeites i savo buta. 1992 metu vasara, jam bunant sulaikyme V. B. nupirko jo motinos buta, o motina persikele i V. buta Naujininkuose. Taip pat buvo sutarta, kad V. B. už butu kainu skirtuma turi nupirkti buta jo seseriai ir jam. Veliau V. B. nupirko buta jo seseriai, o jam buto nenupirko, už ji pinigu neatidave ir liko skolingas apie 40 000 JAV doleriu. Grižus po sulaikymo, jis V. paklausdavo del pinigu, bet šis pinigu nenorejo atiduoti, vis žadejo tai padaryti veliau. Del to tarp ju kito konfliktas 1993 m. rugpjucio 17 d. Budamas Maskvoje, neturejo pinigu pragyvenimui, todel nusprende parašyti laiška V. B. ir pareikalauti gražinti pinigus už buta. Žinodamas, kad po R. Ž. ir A. C. nužudymo daug kas itare V. B. ir noredamas kuo greiciau atgauti savo pinigus už motinos buto dali, nusprende laiška parašyti taip, kad iš jo turinio galima butu manyti, kad žmogžudyste užsake V., kad ant jo kristu itarimai, t. y. kad atrodytu kaip tikrove, kad B. išsigastu, jog gali buti suimtas, todel laiške apkalbejo save, tikedamasis, kad tokio laiško V. B. niekam nerodys, o išsigandes, užmokes pinigus. Kaltinamasis taip pat aiškino, kad laiška raše taip, kad sutaptu visos ivykio aplinkybes, kad atrodytu tikroviškiau, nors iš tikruju, viska sukure ir priraše nesamoniu. V. B. iš laiško turinio turejo suprasti, kad kalbama apie buto pinigus.

Liudytoja A. A. teisme tvirtino, kad V. B. buvo likes skolingas jos sunui D. už jam atitenkancia buto dali. Ji parode, kad 1993 metais norejo parduoti savo buta, kurio verte buvo apie 80 000 JAV doleriu. Sunus jai minejo, kad buta nori pirkti V. B.. Veliau D. pateko i kalejima, ji labai susinervino, nesuprato kas darosi, buvo pasimetusi, ir tuo metu, viena diena atvažiavo V. B. su dokumentais, isodino ja i mašina, nuveže pas notara, patvirtino buto pardavimo dokumentus, ji juos pasiraše, jokiu pinigu negavo, apie pinigus kalbos nebuvo. Tai padare ne savo valia, o del to, kad buvo labai pasimetusi, nes sunus jau du menesius buvo uždarytas kalejime, ji nesuprato del ko jis sulaikytas, kas cia vyksta aplinkui. Po buto pardavimo V. B. turejo nupirkti D. buta, taciau to nepadare, taip pat už sunaus dali neatidave pinigu.

Analizuodamas kaltinamojo D. A. ir liudytojos A. A. parodymus del A. A. priklausancio buto pardavimo bei V. B. už buta likusiosios maždaug 40 000 JAV doleriu skolos, teismas juos vertina kritiškai, kaip kaltinamojo siekima išvengti baudžiamosios atsakomybes, o liudytojos siekima padeti kaltinamajam tai padaryti, todel pilnai atmeta.

Bylos duomenimis nustatyta, kad apie D. A. suemima 1992 m. liepos 30 d. buvo pranešta jo motinai A. A. (t. 3, b. l. 158, 159), veliau pagal 1992 m. spalio 6 d. A. A. prašyma Vilniaus miesto 5-ajam policijos komisariatui paleisti D. A. iš suemimo už užstata (t. 3, b. l. 160), D. A. 1992 m. spalio 20 d. buvo paleistas iš suemimo ir jam buvo skirta kardomoji priemone 10 000 talonu užstatas. Taigi, ši aplinkybe pilnai paneigia liudytojos aiškinima, kad ji buvo labai susijaudinusi del sunaus suemimo, nieko nesuprato kas vyksta, todel atvykus V. B. tvarkyti buto pirkimo klausimu, dare viska, ka pastarasis liepe. Tokiu budu ji buvo apgauta ir V. B. liko skolingas už buta jos sunui. Atvirkšciai ši aplinkybe patvirtina, kad A. A. gerai žinojo del ko jos sunus yra sulaikytas, buvo pilnai orientuota del tuo metu su jos sunumi vykstanciu ivykiu, žinojo kokiu reikia imtis priemoniu, kad jos sunui butu pakeista kardomoji priemone i švelnesne ir tai gana kompetentingai padare, pateikdama prašyma tardyma atliekanciai institucijai del D. A. paskirto suemimo pakeitimo i užstata bei užstata sumokejo. Tokiu budu, teismas daro išvada, kad liudytoja A. A. parduodama savo buta, viska buvo iš anksto su V. B. aptarusi ir buta pardave laisva valia, vietoje vieno buto gaudama buta sau bei nuperkant dar viena buta miesto centre jos dukrai. Byloje nepasitvirtino ta aplinkybe, kad už viena A. A. buta V. B. turejo nupirkti tris butus. Tai nepatvirtino ir pati liudytoja, duodama parodymus teisme. Nukentejusysis V. B. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai tvirtino, kad perkant A. A. buta, su pastaraja buvo sutarta, jog už ši buta A. A. jis perduos savo dvieju kambariu gerai irengta buta Naujininku mikrorajone bei jos dukrai nupirks dvieju kambariu buta Vilniaus miesto centre, ka jis ir padare. Apie dar vieno buto nupirkima D. A. nei su A. A., nei su kaltinamuoju kalbos nebuvo, todel jokios pinigines skolos kaltinamajam ar jo motinai už buta (duomenys neskelbtini)gatveje jis neturejo. Netiketi šiais V. B. parodymais nera jokio pagrindo.

Tokiu budu, ivertinus aukšciau aptarta, teismas laiko irodyta aplinkybe, kad 1993 metu rugpjucio menesi, V. B. nei kaltinamajam D. A., nei jo motinai A. A. už buto pirkimo-pardavimo sandori skolingas nebuvo, todel tikint kaltinamojo parodymais apie 1993 m. rugpjucio 17 d. automobilyje (duomenys neskelbtini) gatveje tarp V. B. ir D. A. ivykusio konflikto kilimo priežasti – kalba apie pinigus, konstatuotina, jog kaltinamajam užklausus nukentejusiojo del pinigu sumokejimo, buvo kalbama ne apie skola už buta, o apie kita skola, žinoma tik nukentejusiajam ir kaltinamajam, kurios teisminio bylos nagrinejimo metu nei vienas iš ju nenurode.

Analizuojant kaltinamojo D. A. parodymus del V. B. rašyto raštelio turinio, jog visos laiške minimos aplinkybes buvo išgalvotos, tikintis, kad tokiu budu pavyks greiciau atgauti pinigus, teismas juos vertina kritiškai ir atmeta, kadangi šie parodymai pilnai paneigti byloje surinktais irodymais ir kaltinamojo laiške nurodytos aplinkybes pilnai atitinka realius to meto ivykius, susijusius su kaltinamuoju D. A., V. B. D. S., R. Ž. ir A. C. nužudymo aplinkybemis bei V. B. užpuolimo 1993 m. rugpjucio 17 d. aplinkybemis. Visiškai nelogiškas kaltinamojo aiškinimas, kad laiške minimos aplinkybes yra išgalvotos, kad butu labiau panašios i tikrove, o tokio turinio laiška jis paraše noredamas išgasdinti V. B. ir tokiu budu susigražinti jam priklausancius pinigus už buta. Visai neitiketina, kad kaltinamasis, žinodamas jog del R. Ž. ir A. C. nužudymo atliekamas ikiteisminis tyrimas, paskelbta jo paieška, suprasdamas, jog tokiu laišku jis duoda parodymus prieš save, prisipažindamas ivykdes nužudyma, laiška perduotu V. B., kuris, anot kaltinamojo, tuo metu yra agresyviai nusiteikes jo atžvilgiu, ir kuris galetu ši laiška kaip irodyma pateikti teisminems institucijoms. Ivertinus ta aplinkybe, kad laiške išdestyti faktai yra nuoseklus ir objektyvus, konstatuotina, kad nera jokio pagrindo abejoti laiško turinio objektyvumu bei laiške nurodytas teiginys, jog jis pagal asmens, kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas i atskira tyrima, nurodymus nužude R., kad visas pelnas eitu vienam minetam asmeniui ir visi pinigai, kurie buvo ju, liktu asmeniui, kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas i atskira tyrima, vertintinas kaip atitinkantis tikrove. Ivertinus laiške minimus esminius teiginius su byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais bei kitais irodymais, matyti kad šie teiginiai pilnai atitinka realiai tuo metu vykusius ivykius.

- „tu supirkai visa ginkluote, kad mes galetume užsiimineti juodais darbais tavo naudai“. Ši aplinkybe byloje pasitvirtino. Teisminio bylos nagrinejimo metu kaltinamasis parode, kad V. B. nupirko automata „Kalašnikov“, kuri kaltinamasis panaudojo 1993 m. rugpjucio 17 d. ivykio metu. Aplinkybe, kad nukentejusysis pirko kaltinamajam ginklus patvirtino ir liudytoju apklaustas D. S. bei pats nukentejusysis V. B., paaiškindamas, jog yra daves D. 1300-1400 JAV doleriu ginklui isigyti, pastarasis turejo automata „Kalašnikov“, 1-2 pistoletus. Bylos duomenimis nustatyta, kad 1992 m. liepos 27 d. atlikus krata D. A. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo rasta ir paimta dvi pistoleto detuves, keturios rankines skeveldrines granatos bei ju sprogdikliai, kamšciai su sriegiu, 87 vnt. 9 mm kalibro šoviniu, 150 vnt. 5,6 mm kalibro sportiniu medžiokliniu šoviniu, vienas 12-o kalibro medžioklinis šovinis, 40 cm ilgio durtuvas (t. 3, b. l. 40-41, 42-43). 1992 m. liepos 27 d. D. A. asmens kratos metu, pas pastaraji buvo rasta pistoletas „Parabellum“ Nr. 2484, pistoleto detuve su keturiais šoviniais, dvi granatos ?-1, granata RG-42, prieštankine kumuliativine granata RKG-3, keturi granatu sprogdikliai (t. 3, b. l. 46, 47);

- „tu papirkai teismo pirmininka D. V., kad manes nepasodintu savo naudai, tu žinai kokiai“, „antra karta kai užlekiau, tu papirkai Gr. ir S.“ Bylos duomenimis nustatyta, kad 1992 metais D. A. atžvilgiu buvo pradetas ikiteisminis tyrimas pagal 1961 m. 234 str. 1 d. del neteiseto ginklu laikymo. D. A. buvo sulaikytas 1992 m. liepos 27 d. ir suemimo terminas Vilniaus miesto Vyriausiojo prokuroro R. G. sankcionuotu nutarimu nustatytas iki 1992 m. spalio 25 d. (t. 3, b. l. 5, 6, t. 3, b. l. 116, 117-118, 155, 156-157). Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 1992-12-03 nuosprendžiu (byla nagrinejo teisejas D. V.) D. A. buvo nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 234 str. 1 d. laisves atemimu dvejiems metams. Pritaikius BK 47¹ str., laisves atemimo bausmes vykdymas atidetas vieneriems metams (t. 3, b. l. 207-205). Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamajam buvo pradetas tyrimas del išžaginimo, kur tuo metu tyrima atliko R. S. ir kuris po kaltinamojo akistatos su nukentejusiaja, baudžiamaja byla nutrauke. Šia aplinkybe teisminio bylos nagrinejimo metu patvirtino pats R. S., apklaustas liudytoju

- „Pagal tavo nurodymus aš nužudžiau Ramuna, kad visas pelnas eitu tau vienam ir visi pinigai kurie buvo jusu liktu tau. O asmens sargybiniai tai mes, tai del atmazkes, tipo tau griasia irgi pavojus.“ Byloje nustatyta, kad po R. Ž. ir A. C. nužudymo, V. B., sustiprino savo apsauga, kuria vykde D. A. ir D. S., nes bijojo del jam gresiancio pavojaus. Šia aplinkybe teisme patvirtino nukentejusysis;

Tokiu budu teismas, atsižvelgdamas i aukšciau išdestyta, nustate, kad kaltinamasis D. A. tokio turinio laiška suraše ne manydamas, jog V. B. išsigas ir atiduos jam pinigus, o tikedamasis, jog pastarasis, bijodamas, kad del R. Ž. ir A. C. nužudymo itarimai gali buti pareikšti jam, šio laiško niekam neparodys, jo neviešins ir sumokes jam jo reikalaujamus pinigus ir apie kaltinamojo šiame laiške parašyta prisipažinima niekam nepraneš.

Atsižvelgiant i aukšciau išdestyta, teismas byloje nustate, kad kaltinamojo D. A. kalte nužudžius R. Ž. ir A. C. yra irodyta.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam D. A. pareikštame kaltinime inkriminuota, jog jis tycia nužude R. Ž. ir A. C., buvusius bejegiškoje bukleje del to, kad prieš nužudyma pastariesiems buvo surištos rankos ir kojos. Teisminio bylos nagrinejimo metu ši nusikalstamus veiksmus kvalifikuojanti aplinkybe pilnai pasitvirtino.

Nužudymas kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p. (bejegiškos bukles), kai nužudomas asmuo, kuris del fiziniu ar del psichiniu savybiu negali suprasti kaltininko veikos pobudžio, negali gintis, išvengti pavojaus arba kitaip aktyviai pasipriešinti.

Kad nužudytieji buvo bejegiškos bukles, leidžia teigti 1993-07-23 ivykio vietos apžiuros protokolas, kuriame nurodoma, jog bute (duomenys neskelbtini) gatveje rastu lavonu rankos ir kojos buvo surištos virvemis. Tai patvirtina, kad del šios priežasties nužudytieji negalejo nei gintis, nei kitaip išvengti jiems gresiancio pavojaus.

Nužudymas kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p., kai nužudoma siekiant tureti iš to kokia nors nauda sau ar kitiems asmenims. Savanaudiškumas baudžiamojoje teiseje suprantamas kaip nusikaltimo motyvas – skatinamoji priežastis, pagrindas nusikalstamam veiksmui – nužudymui.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis pateko i buta bei nužude R. Ž. ir A. C., turedamas tiksla pagrobti svetima turta, ka ir padare, pagrobdamas A. C. priklausancius 10 000 JAV doleriu bei R. Ž. priklausanti laikrodi „Rolex“, vaizdo kamera „Sony“ su vaizdajuoste, auksini žieda su briliantu bei pašalindamas asmens, kurio atžvilgiu tyrimas buvo išskirtas i atskira tyrima, verslo partneri. Todel kolegija konstatuoja, jog kaltinamasis tycia nužude R. Ž. ir A. C. iš savanaudišku paskatu.

Vienok, byloje nepasitvirtino ta aplinkybe, kad kaltinamasis nužude R. Ž. ir A. C., juos kankindamas. Vien ta aplinkybe, kad teismo medicinos tyrimo metu nužudytiesiems buvo konstatuoti ivairaus pobudžio lengvi kuno sužalojimai, neleidžia daryti išvados, kad nužudytieji prieš mirti buvo kankinami. Todel ši aplinkybe iš kaltinimo šalintina.

Taigi, iš surinktu ir aukšciau aptartu irodymu visumos daroma išvada, jog kaltinamojo D. A. veikos kvalifikacija pagal LR BK 129 str. 2 d. 2, 5, ir 10 p. (2000 m. rugsejo 26 d. istatymo Nr. VIII-1968 redakcija) yra teisinga, kadangi jis iš anksto susitares ir veikdamas bendrininku grupeje su ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytais asmenimis, turedamas tiksla užvaldyti A. C. priklausancius 10 000 JAV doleriu (40 000,00 Lt), R. Ž. priklausanti laikrodi „Rolex“, vaizdo kamera „Sony“ su vaizdajuoste, auksini žieda su briliantu ir pašalinti asmens, kurio atžvilgiu tyrimas buvo išskirtas i atskira tyrima, verslo partneri R. Ž. tam, kad tik pastarajam (asmeniui, kurio atžvilgiu tyrimas buvo išskirtas i atskira tyrima) liktu visas pelnas iš bendro verslo - del savanaudišku paskatu, veikdamas bendrininku grupeje kartu su ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytais asmenimis, panaudodamas fizini smurta, virvemis surišo rankas ir kojas R. Ž. ir A. C., taip atimdamas nukentejusiesiems galimybe priešintis, ir panaudodamas fizini smurta, sudave bejegiškos bukles R. Ž. smugius i nosi, antakius, lupa, smakra, krutine, peti, blauzda, taip pat sudave bejegiškos bukles A. C. smugius i nosi bei antakius, o po to nužude nukentejusiuosius, juos pasmaugdamas virve, šuviais iš nenustatyto 9 mm kalibro pistoleto peršove lavonu galvas bei užvalde A. C. priklausancius 10 000 JAV doleriu (40 000,00 Lt), R. Ž. priklausanti laikrodi „Rolex“ 10 000 JAV doleriu vertes (40 000,00 Lt), vaizdo kamera „Sony“ su vaizdajuoste bendros 300 JAV doleriu vertes (1200,00 Lt), auksini žieda su briliantu 1000 JAV doleriu vertes (4000,00 Lt).

Ištyrusi byloje surinktus irodymus, kolegija konstatuoja, kad kaltinamojo D. A. veika (ranku surišimas, fizinio smurto panaudojimas, pasmaugimas, šuviai i lavonu galvas) yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su R. Ž. ir A. C. mirtimi. Jis veike tiesiogine apibrežta tycia, turedamas tiksla juos nužudyti, t. y. suprato, kad tokiais veiksmais kelia pavoju ju sveikatai ir gyvybei, kad ja gali atimti, ir norejo taip veikti (LR BK 15 str. 2 d. 1 p.).

Pagal Lietuvos Respublikos 2002 m. spalio 29 d. Baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000-09-26 istatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002-03-14 istatymu Nr. IX-785, ir Bausmiu vykdymo kodekso, patvirtinto 2002-06-27 istatymu Nr. IX-994, isigaliojimo ir igyvendinimo tvarkos istatymo Nr. IX-1162 (su pakeitimais, padarytais 2003 m. balandžio 10 d. istatymu Nr. IX-1498) 5 str. 1 p., baudžiamosiose bylose del nusikalstamu veiku, padarytu iki 2003 m. gegužes 1 d., veiklos perkvalifikuojamos, vadovaujantis šio istatymo 4 straipsniu ir naujojo Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio nuostatomis bei vadovaujantis naujuoju Baudžiamojo proceso kodeksu.

Pagal mineto istatymo 4 str. 1 dali veika gali buti perkvalifikuojama pagal atitinkama naujojo Baudžiamojo kodekso straipsni, kai jis yra švelninantis bausme arba kitokiu budu palengvinantis nusikalstama veika padariusio asmens teisine padeti.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 3 str. 2 d. veikos nusikalstamuma švelninantis ar kitokiu budu nusikalstama veika padariusio asmens teisine padeti palengvinantis baudžiamasis istatymas turi grižtamaja galia, t. y. taikomas iki tokio istatymo isigaliojimo nusikalstama veika padariusiems asmenims.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis D. A. nusikalstama veika padare 1993 m. liepos 23 d., t. y. galiojant 1961 m. Lietuvos Respublikos Baudžiamajam kodeksui. Mineto Baudžiamojo kodekso 7 str. numate, kad veikos nusikalstamuma ar baudžiamuma nustato istatymas galiojes šios veikos padarymo metu. Istatymas, griežtinantis bausme arba kitaip sunkinantis veika padariusio asmens teisine padeti, neturi grižtamosios galios. Lietuvos Respublikos BK 3 str. 3 d. taip pat numatyta, kad baudžiamasis istatymas, nustatantis veikos nusikalstamuma, griežtinantis bausme ar kitaip sunkinantis nusikalstama veika padariusio asmens teisine padeti, neturi grižtamosios galios.

Vadovaujantis nusistovejusia teismu praktika, nužudymai numatyti 1961 m. BK 105 straipsnyje perkvalifikuojami pagal 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies atitinkama dali. Tai atitinka 2000 m. BK 3 str. 2 d. nuostatai, pagal kuria veikos nusikalstamuma panaikinantis, bausme švelninantis arba kitokiu budu nusikalstama veika padariusio asmens teisine padeti palengvinantis baudžiamasis istatymas turi grižtamaja galia. Bausme sušvelninantis yra toks istatymas, kuris sumažina jos minimalia, maksimalia arba šias abi ribas, numato nauja švelnesne bausmes ruši, pašalina papildomas bausmes, papildomas privalomas bausmes pakeicia i fakultatyvias. Nusikaltimo padarymo metu pagal 1961 m. BK 105 straipsnio sankcija už ši nusikaltima buvo nustatyta laisves atemimo bausme nuo aštuoneriu iki penkiolikos metu arba mirties bausme. Tuo tarpu 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies sankcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužes 1 d. iki 2007 m. liepos 21 d. (2000-09-26 istatymo Nr. VIII-1968 red.), nustate laisves atemimo nuo penkeriu iki dvidešimties metu arba laisves atemimo iki gyvos galvos bausme. Akivaizdu, kad naujojo Baudžiamojo kodekso isigaliojimo metu 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 5 ir 9 punktu sankcija (bejegiškos bukles žmogaus nužudymas, dvieju žmoniu nužudymas, nužudymas del savanaudišku paskatu) yra švelnesne nei 1961 m. BK 105 straipsnio 8 punkto sankcija, nes sumažina bausmes minimalia riba nuo aštuoneriu iki penkeriu metu, be to, aukšciausia bausmes ruši vietoje mirties bausmes numato laisves atemima iki gyvos galvos. Tokiu budu, kaltinamojo D. A. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p. 5 p., 9 p. (2000 m. rugsejo 26 d. istatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

Lietuvos Respublikos Aukšciausiojo Teismo Senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 38 „Del teismu praktikos taikant Baudžiamojo kodekso normas, reglamentuojancias baudžiamuju istatymu galiojima laiko atžvilgiu“ 13 punkte išaiškinta, kad istatymas, nustatantis veikos nusikalstamuma, griežtinantis bausme arba kitaip sunkinantis veika padariusio asmens teisine padeti, grižtamosios galios neturi. Šiame punkte nurodoma, kad prie tokiu kitaip sunkinanciu veika padariusio asmens teisine padeti, priskiriamas ir istatymas, kuriuo pailginami senaties terminai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad D. A. nuo 1993 m. rugsejo 3 d. (t. 5, b. l. 152) iki 2009 m. liepos 3 d. (t. 10, b. l. 158) buvo pasislepes nuo ikiteisminio tyrimo.

Taikant bendruosius apkaltinamojo nuosprendžio priemimo senaties terminus, senaties terminas del nusikalstamos veikos, padarytos R. Ž. ir A. C. atžvilgiu, turetu pasibaigti 2013 m. liepos 23 d. Taciau bylos duomenimis nustatyta, kad Vokietijos Weiden I instancijos teismo 2003 m. kovo 7 d. baudžiamuoju isakymu (t. 10, b. l. 99-100, 134-135) D. A. yra nuteistas pagal Vokietijos BK 267 paragrafa 1 pstr. del dokumento klastojimo už nusikaltima, padaryta 2002 m. balandžio 14 d.

Vadovaujantis tarptautinemis sutartimis, Europos Nuteistuju asmenu perdavimo konvencija, kitais tarptautiniais teises aktais, Lietuvos Respublikos istatymai pripažista užsienio valstybese ivykdytus nusikaltimus, užsienio valstybiu nuosprendžius, nes, priešingu atveju, nebutu imanomas baudžiamojo persekiojimo peremimas, bausmes atlikimas Lietuvoje pagal užsienio valstybiu teismu priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius, kai kuriu asmenu pripažinimo pavojingais recidyvistais klausimas (išskyrus nusikaltimus, už kuriuos Lietuvos Respublikos baudžiamieji istatymai nenumato baudžiamosios atsakomybes). Lietuvos Respublikos BK 5 str. numato, kad Lietuvos Respublikos pilieciai ir kiti nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys už užsienyje padarytus nusikaltimus atsako pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamaji kodeksa.

Kaltinamasis D. A. pagal Vokietijos istatymus buvo nuteistas už suklastoto dokumento – paso panaudojima, t. y. už tai, kad 2002 m. balandžio 14 d., ketindamas išvykti iš Vokietijos Federacines Respublikos, oficialiam patikrinimui pateike Lietuvos Respublikos užsienio pasa Nr. LC747048, išduota ne D. A., kuriame originali fotonuotrauka buvo pakeista D. A. fotonuotrauka, taip noredamas suklaidinti del savo tapatybes, t. y. panaudojo netikra ar suklastota dokumenta. Pagal nusikalstamos veikos metu (2002-04-14) galiojusi 1961 m. Lietuvos Respublikos Baudžiamaji kodeksa, ši nusikalstama veika atitiko BK 207 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudeti, už kuri galejo buti skiriama laisves atemimo bausme iki treju metu. Teisminio bylos nagrinejimo metu, kaltinamasis aiškino, kad kertant Vokietijos valstybes siena, jis jokio paso pasienieciui nepateikinejo, suklastota pasa pastarajam galejo paduoti mergina, kuri pasiule jam darba Cekijoje, kuriai jis buvo daves savo nuotrauka ir su kuria kartu važiavo mikroautobusu. Kai ji pažadino pasienietis, laikydamas rankoje pasa su jo nuotrauka, merginos jau nebebuvo. Tokiu budu jis jokio nusikaltimo nepadare. Tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai, kaip visiškai nelogiškus ir neitiketinus. Šie parodymai pilnai paneigti liudytojo V. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kur jis paaiškino, kad po, to kai 2001 metais jo motinos sodo namelyje laikinas gyveno D. A., dingo jo pasas. Iš byloje esancio V. B. prašymo išduoti nauja pasa (t. 10, b. l. 17) matyti, kad liudytojas nurode, jog maždaug 2001 m. gruodžio 30 d. neaiškiomis aplinkybemis dingo jo pasas. Be to, šiuo metu Vokietijos Weiden I instancijos teismo 2003 m. kovo 7 d. baudžiamasis isakymas yra isiteisejes ir byla nagrinejant teismas del šios nusikalstamos veikos D. A. kaltes klausimo nesprendžia.

Atsižvelgiant i aukšciau išdestyta, nustatyta, kad D. A. Vokietijoje ivykdytas nusikaltimas nutrauke apkaltinamojo nuosprendžio priemimo senaties termina, todel D. A. atžvilgiu senaties nutruko del naujo nusikaltimo padarymo. Tokiu budu konstatuotina, kad apkaltinamojo nuosprendžio priemimo senaties terminas del nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p. 5 p., 9 p. (2000 m. rugsejo 26 d. istatymo Nr. VIII-1968 redakcija) sueis 2029 m. liepos 3 d. (senaties terminui atsinaujinus nuo sulaikymo dienos).

2. Pasikesinimo nužudyti V. B. epizodas. Pasikesinimo nužudyti Sauliu

Karciauska, I. K., Ž. J. ir R. V. epizodas.

Be kaltinamojo dalinio pripažinimo kai kuriu nusikalstamos veikos faktiniu aplinkybiu, jo kalte padarius teisminio bylos nagrinejimo metu nustatytus nusikaltimus irodyta tokiais irodymais.

Nukentejusysis ir civilinis ieškovas V. B. parode, kad po R. Ž. ir A. C. nužudymo, 1993 m. liepos 25 d., sekmadieni, iš pat ryto buvo nuvažiaves pas savo seseri, kurios vyras – D. A. tevas pasake, kad D. už atitinkama užmokesti galetu ji (V. B.) saugoti ir jis sutiko. Po šios žmogžudystes jis išsigando del savo gyvybes, todel papraše D. A. ir D. S., kad jie sustiprintu jo apsauga. 1993 m. rugpjucio menesi jis gyveno Minties gatveje, Vilniuje, pas savo tuometine drauge D. V.. 1993 m. rugpjucio 17 d. ryte atvažiavo D. A. ir D. S. pavežti jo iki darbo. Tuo metu tarp ju jokiu pykciu nebuvo. Visi nuvažiavo i ofisa, esanti (duomenys neskelbtini) gatveje, Vilniuje, kur buvo sekretore (šiuo metu jo žmona – E. B.) ir kiti darbuotojai. Pabuves kontoroje, nusprende kažko važiuoti link miesto. D. S. vairavo automobili, jis sedejo priekineje keleivio sedyneje, o D. A. – galineje sedyneje. Išvažiavus iš (duomenys neskelbtini) gatves i (duomenys neskelbtini) gatve ir pavažiavus ne daugiau puses kilometro, D. A., nieko nesakes, ireme jam i pakauši automata „Kalašnikov“, o D. dešine ranka sudave jam i krutine. Tuomet jis iš karto suvoke kas vyksta, todel sušukes, kad D. baigtu taip elgtis, viena ranka sueme iremta ginkla, o kita ranka – atsidare dureles ir krito iš važiuojancios mašinos. Atsimena tik tiek, kad jis slysta, o mašina intensyviai, skersai stabdoma ciuožia keliu. Staiga jis pašoko nuo žemes ir pradejo begti i kiemus tarp senu mediniu namu, esanciu (duomenys neskelbtini) gatveje. Prabeges kiemus ir priešais pamates pakalne ir krumus, suprato, kad jei begs ten, bus nušautas, todel nusprende apibegti antra nama ir grižti atgal i gatve. Girdejo, kad ji vejasi D., kuris šauke, kad jeigu nestos, bus nušautas. Išbeges atgal i kelia, pamate važiuojancias mašinas, automobilis „Žiguli“ stovejo skersai kelio, nuo kalno leidosi autobusas. Tuo metu išgirdo serija šuviu ir suprato, kad šaudo D. A.. Bebegdamas jis paslydo ir nukrito ant asfalto ir tada, pribeges D., automato buože pradejo daužyti jo galva, šove i ji, bet prašove pro šali, po to nutaikes automata jam i galva, liepe sestis i mašina, reke, kad jeigu neses - nušaus. D. S. atbuline eiga automobiliu privažiavo prie jo ir puole padeti D. tempti ji (V. B.) i mašina. Nuo smugiu automato „Kalašnikov“ geležine buože jam buvo prakirsta galva ir ji visa kraujuojanti D. su D. pritempe prie mašinos. Jo kojos palindo po mašina, bet šie vis tiek imete ji ant galines sedynes. Tuomet D. A. išoko i mašina, atsisesdamas ant priekines keleivio sedynes, o D. S. – už vairo. Pastarasis pradejo rekti, kad reikia važiuoti, spaude akseleratoriu, taciau negalejo pajudeti, nes prie mašinos susirinko minia žmoniu, atbego kareiviai. Tuo metu D. A. pradejo šaudyti iš automato per priekini automobilio stikla. Jis (V. B.) buvo beprarandas samone, bet nuo šuviu garso atsipeikejo ir atsidares galines dureles, iššoko ir mašinos. Del kokios priežasties ta diena ji užpuole, nei D., nei D. nieko nesake. Jo nuomone, pastarieji turejo tiksla išreikalauti iš jo pinigu, nes tempe i automobili, nuo rankos nupleše ir pagrobe laikrodi „Rolex“. Ši laikrodi jis pirko Maskvoje turguje kartu su R. Ž.. Tada ir R. sau nusipirko laikrodi „Rolex“. Už abu laikrodžius jie sumokejo 20 000 JAV doleriu, tuo metu valiutos kursas buvo 1 JAV doleris lygus 4,00 Lt. Laikrodžiai buvo lygiaverciai, originalus, nes tada juos patikrino pas laikrodžiu meistra Maskvoje. Laikrodžiu dokumentu, sertifikatu nebuvo. Po šio pasikesinimo i jo gyvybe, jis suprato, kad R. Ž. ir A. C. nužude D. A. ir D. S.. Žinojo, kad D. A. ir D. S. turi ginklu. Su jais taresi, kad ji saugos budami ginkluoti. Yra daves D. 1300-1400 JAV doleriu ginklui isigyti. D. A. turejo automata „Kalašnikov“, 1-2 pistoletus. Pas D. S. yra mates granatu. Jis (liudytojas) turejo leidima ginklui. Jokiu konkreciu nurodymu del ginklu panaudojimo D. A. ir D. S. nedave. Pastariesiems tik buvo minejes, jog jeigu ivyktu užpuolimas, panaudotu ginklus. Nedave nurodymu, kad jeigu prie jo artinsis itartini asmenys, šie šaudytu. Taip pat nedave nurodymu šaudyti i pribegancius kareivius. Kai kaltinamasis su D. S. nuvažiavo, ivykio vietoje mate ant žemes nukritusius kareivius. Po šio incidento nei su D. A., nei su D. S. nebendravo. Del užpuolimo metu pagrobto laikrodžio „Rolex“ jam buvo padaryta 40 000,00 Lt turtine žala, nes tuo metu buvo tokia laikrodžio verte, todel padaryta žala prašo priteisti iš kaltinamojo. Šiuo metu tiksliai visu aplinkybiu neprisimena, todel prašo vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos pilnai palaiko.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b. l. 117-119, 120-121), nukentejusysis V. B., be aukšciau paminetu aplinkybiu, parode, kad tik pradejus automobiliui leistis (duomenys neskelbtini) gatve, Vilniuje, ties „Šašlykine“ išgirdo kaip už nugaros spragtelejo, kaip veliau pamate „Kalašnikov“ konstrukcijos automatas. D. A. ji pertrauke ir kai jis atsisuko i automobilio gala, pamate i jo galva nutaikyta automata. D. A. pasake „Viskas V., baigesi juokai, sedek ramiai, nesikrutink“. Tuo pat metu po D. A. žodžiu, D. S. jam sudave viena ranka smugi i šona, kita ranka laike vaira. Suprates, kad jo gyvybei gresia pavojus, nes po D. S. smugiu, kaltinamasis vis dar laike nutaikes automata jam i galva, jis iššoko iš važiuojancio automobilio ir pradejo begti. Mate, kad D. S. su D. A. ji vijosi. D. S. ji prisivijes, pradejo mušti kumšciais i veida. Kiek buvo smugiu nežino, nes jie buvo serijomis, daugybiniai. Kai jis nukrito ant žemes, D. sparde kojomis gulinti i ivairias kuno vietas - galva, krutine, korpusa. Jis stengesi išvengti smugiu, bet nepavykdavo, kadangi nuo smugiu i galva pradejo prarasti samone. Tuo metu prie jo pribego D. A. su automatu „Kalašnikov“, liepe D. S. privaryti automobili arciau, ir jam grasinamai liepe greitai sesti i mašina. Iš pradžiu jis nesutiko lipti i automobili, taciau kai D. S. privare automobili, D. A. automato buože kirto jam i galva, po to sparde kojomis i ivairias kuno vietas. Tuo tarpu jis bande pasislepti už automobilio po juo palisdamas, taciau D. A. du kartus šove i ji iš automato pavieniais šuviais, taciau nepataike, kadangi jis sukosi nuo ju. Tuo pat metu D. A., priejes prie jo, nutrauke nuo rankos laikrodi „Rolex“ kainuojanti apie 40 000,00 Lt. Pastarieji itrauke ji i automobili ir pasodino ant galines sedynes. D. S. i automobili ji pasodino paemes abiem rankom už džinsinio švarkelio, kuri tuo metu devejo. Tai pastarieji padare prieš jo valia, kadangi jis sestis i ju automobili nenorejo. Neteisetai laisve jam buvo atimta apie dvi minutes nuo to momento, kai D. S. su D. A. ji per prievarta isodino i ju automobili ir iki to momento, kai jis iššoko iš važiuojancio automobilio. D. S. liepe D. A. sesti i gala, taciau šis atsisedo i prieki. Mašina pradejo važiuoti (duomenys neskelbtini) gatve, link miesto centro ir jis pamate, kad i automobilio puse atbega burys kareiviu. Tuomet D. A. per automobilio priekini stikla pradejo šaudyti iš mašinos i kareivius. Tuo metu jis, gelbedamasis nuo D. S. ir D. A. užpuolimo, vel iššoko iš važiuojancio automobilio. Iššokes iš automobilio pradejo begti i kalna i priešinga puse, kur važiavo automobilis. Begdamas mate rekiancius kareivius, kurie buvo sužeisti ir gulejo ant žemes. Jo nuomone D. A. ir D. S. visa tai padare, noredami iš jo prievartauti pinigus, kuriu jis turejo, t. y. buvo susitare jo atžvilgiu ivykdyti plešima ir pareikalauti pinigu, taciau kadangi jis nuo pastaruju pabego, pinigu pareikalauti jiems nepavyko.

Nukentejusysis ir civilinis ieškovas R. V. parode, kad ivykio diena buvo susiruošes su šeima važiuoti atostogauti prie juros. Iš miesto važiavo autobusu namo, kilo i kalna (duomenys neskelbtini) gatve. Autobusui sustojus ne stoteleje, išgirdo šuvius. Priekyje per kaires puses langa pamate kitoje eismo juostoje stovinti automobili, prie kurio vyko grumtynes. Autobuse sedejo prie lango, toje puseje, kur vyko veiksmas. Mate, kad šalia automobilio ant žemes guli žmogus, o kiti du žmones bando ji istumti i mašina. Vienas vyras buvo apsirenges striuke, kitas - treningus. Tas asmuo, kuris buvo su striuke, turejo ginkla, buvo ilgais plaukais. Matesi, kad dviese smurtauja prieš žmogu, gulinti ant asfalto. Tuo metu nuo šašlykines puses pasirode link besugrumianciuju pro automobilio prieki begantys kareiviai. Kareiviai norejo atidaryti automobilio dureles, vienas lygtai šoko per mašinos variklio dangti. Po to pasigirdo šuviai. Tuo metu jis pajuto, kad yra sužeistas i krutine, iš žaizdos pradejo kraujuoti. Pirmus šuvius išgirdo tuo metu kai sustojo autobusas, o kai žmogu istume i mašina, kiti du taip pat atsisedo i mašina, vel pasigirdo šuviai. Negali pasakyti, ar pirma ir antra karta buvo pavieniai, ar serijiniai šuviai. Jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, peršauti plauciai, po to buvo operuotas, ilgai gydesi. Del jo atžvilgiu ivykdyto nusikaltimo, jam buvo padaryta turtine ir neturtine žala. Ivykio metu buvo sutepti krauju ir nepataisomai sugadinti visi jo drabužiai ir batai, kuriu bendra verte yra 300,00 Lt. Be to, del sužalojimo jis patyre dideli fizini skausma, baime, dvasini sukretima, prarado sveikata, todel prašo iš kalto asmens priteisti 25 000,00 Lt neturtines žalos atlyginimo. Taip pat prašo priteisti 300,00 Lt proceso išlaidu už teisines paslaugas, surašant ieškinio pareiškima. Šiuo metu tiksliai visu aplinkybiu neprisimena, todel prašo vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos pilnai palaiko.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 5, b. l. 36-37), nukentejusysis R. V., be aukšciau paminetu aplinkybiu, parode, kad jis 1993 m. rugpjucio 17 d., apie 11.30 val., miesto autobusu važiavo iš stoties i namus, esancius Rudaminoje. Autobuse sedejo kaireje puseje prie lango, autobusas buvo su sujungimu (jis sedejo gale). (duomenys neskelbtini) gatveje ties “Šašlykine“, pamate ant asfalto klupanti ant vieno kelio 30-ies maždaug metu vaikina, apsirengusi džinsinemis kelnemis, kuris kažka šauke. Šalia jo stovejo vaikinas trumpomis kelnemis, odine striuke, su melynos spalvos kepuraite ir rankomis laike klupantiji. Tuo metu visu greiciu iš apacios privažiavo automobilis VAZ markes, valstybinis numeris E 5354 HX, vairuojamas ilgaplaukio vaikino, kuris iššoko iš mašinos ir pripuole padeti kitam vaikinui istumti ta klupantiji vaikina i mašina. Tada tas vaikinas, kuris buvo su trumpomis kelnemis išsitrauke iš po striukes automata ir du-tris kartus iššove i žeme. Po to abu vaikinai pradejo spardyti kojomis, daužyti rankomis bei automato buože klupanti, kad ikelti ji i automobili. Vaikinas trumpomis kelnemis iššove dar apie 3-4 kartus i ora, ikele nukentejusiji i mašina ant galines sedynes. Tuo metu iš kažkur atsirado kareiviai. Vienas šoko prie priekiniu dureliu. Tuomet rankoje laikes automata vaikinas iš mašinos per stikla iššove. Kareivis nukrito. Jis sededamas autobuse, pajuto, kad jam i krutine ismigo kulka, nuo ko jis nukrito ant žemes, bet samones neprarado. Kai po to atsikele, mate, kad vienas kareivis guli ant žemes, melynos mašinos nebebuvo. Ji del sužalojimo išveže i ligonine.

Nukentejusysis S. K. parode, kad tuo metu tarnavo Garbes kuopoje. Prisimena, kad ta diena jis su kitais kariais išejo ieškoti savo kolegos, kuris buvo dinges. Visi buvo apsirenge kareiviškomis uniformomis. Bevaikštant po (duomenys neskelbtini) gatves rajona, išgirdome šuvius, todel išbegome i kelia. Viduryje kelio stovejo automobilis „Žiguli“, prie kuriuos vyko grumtynes. Grumesi trys žmones, vienas ju mojavo kažkokiu ginklu, taciau kokiu – tiksliai pasakyti negali. Jie pradejo begti link automobilio. Jis (S. K.) bego paskui kažkuri kareivi ir pribeges prie mašinos iš vairuotojo puses, norejo atidaryti dureles. Tuo metu tik prisimena, kad suskilinejo mašinos stiklai ir pajuto, jog jam i kakta pataike skeveldra, nuo ko jis nukrito ant asfalto. Kai pakilo nuo asfalto, mašinos jau nebebuvo. Šuvius girdejo du kartus, t. y. iki pamatant automobili ir pribegus prie jo. Ivykio metu jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiuo metu tiksliai visu aplinkybiu neprisimena, todel prašo vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos pilnai palaiko.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 5, b. l. 22), nukentejusysis S. K., be aukšciau paminetu aplinkybiu, parode, kad 1993 m. rugpjucio 17 d., apie 11.30 val., jis su savo tarnybos draugais ejo pro šašlykine, kuri yra (duomenys neskelbtini) gatveje, Vilniuje. Tuo tarpu išgirdo apie du šuvius. Paskui išgirdo dar pora šuviu ir moters riksma. Tada nubego i ta vieta ir pamate, kad (duomenys neskelbtini) gatveje, ant asfalto, guli žmogus, o kitas apsirenges šortais ir odine striuke, buvo su automatu, dauže ta gulinti kojomis, rankomis, sudave smugi automato buože i kakta. Iš jo veiksmu suprato, kad šis nori nukentejusiji itempti i automobili. Kai pastarasis pamate atbegancius ji ir tarnybos draugus, paliko nukentejusiji vaikina, sedo i automobili „VAZ 2105“ melynos spalvos, kuriame už vairo sedejo vaikinas ilgais plaukais. Jis su tarnybos draugais pribego prie automobilio ir tada tas vaikinas, kuris buvo su šortais, iš mašinos per langus pradejo šaudyti i juos. Jam kulka pataike i kakta. Jis buvo neilgam prarades samone. Kai atsipeikejo, tai gulejo prie tos pacios melynos mašinos, o paskui ši mašina su dviem vaikinais nuvažiavo miesto link.

Nukentejusysis I. K. parode, kad ivykio metu tarnavo Garbes kuopoje, Kapsu gatveje, Vilniuje. Iš ju burio buvo pabeges kareivis ir vadovybe liepe eiti jo ieškoti, apžiurint apylinkes. Bevaikštant po laukus, išgirdo šuvius, todel išejo i kelia, kur priešingoje kelio puseje pamate stovincia mašina, prie kurios vyko kažkokios grumtynes. Šalia mašinos stovejo daug žmoniu, kurie pradejo šauktis ju pagalbos, sakydami, kad yra žudomas žmogus. Bege prie automobilio, bande padeti žmogui. Jis šoko per mašinos prieki ir tuo metu pro priekini stikla iš mašinos pasigirdo serija šuviu. Buvo šaudoma iš automato, nes per du kartus girdejosi po 3-4 šuvius, trumpomis serijomis, kaip pavieniai šuviai vienas paskui kita. I ji pataike dvi kulkos, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šuviu metu jis buvo prisilietes prie automobilio, t. y. pašoko per automobilio kampa, remdamasis ranka per mašinos kapota. Mašina stovejo i ji vairuotojo puse. Priartejo prie automobilio iš vairuotojo puses, bande patekti i keleivio puse pašokdamas, peršokti mašinos kampa, kur sedi keleivis, ir tuo metu pasigirdo šuviai. Prieš pradedant šaudyti, visi kareiviai buvo šalia automobilio. Už automobilio vairo sedejo ilgaplaukis, o šaude šalia sedejes vaikinas. Šiuo metu tiksliai visu aplinkybiu neprisimena, todel prašo vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos pilnai palaiko.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 5, b. l. 1), nukentejusysis I. K., be aukšciau paminetu aplinkybiu, parode, kad kartu su savo burio kariais 1993 m. rugpjucio 17 d., apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini) gatves rajone ieškojo dingusio kareivio. Bevaikštant išgirdo pavienius šuvius, kurie sklido nuo gatves. Nubegus pažiureti pamate, kad kitoje gatves puseje, priešais šašlykine, du vyriškiai: vienas ilgais plaukais, spalvos nepamena, kitas labai tvirto kuno sudejimo, džinsiniais šortais, su kepurele ir su automatu AKSU bando itempti i melynos spalvos automobili „VAZ 2105“ kita vaikina, kuris kruvina galva gulejo ant žemes. Jis mate, kad tas kruvinas vaikinas šaukesi pagalbos, ji jega itempe i automobili. Asmuo su automatu sedo i keleivio vieta, ilgaplaukis i vairuotojo. Jis iš dešines automobilio puses bego prie automobilio, norejo atidaryti keleivio puses dureles. Kai iki mašinos buvo like apie 1,5 metro, pamate, kad stambus vaikinas nukreipe vamzdi jam i krutines ar pilvo sriti. Tuomet jis pašoko i viršu ir išgirdo šuviu garsa, pamate ugni bei pažyrancius šoninio langelio stiklus. Tuo metu jis nukrito ir pamate, kad iš mašinos iššoko vaikinas, kuri buvo jega istume, o mašina nuvažiavo i miesto puse.

Nukentejusysis Ž. J. parode, kad 1993 m. rugpjucio 17 d., jis kartu su kitais septyniais ar aštuoniais kareiviais ieškojo iš karinio dalinio pabegusio kareivio ir (duomenys neskelbtini) gatveje pamate, kad dviese muša ant žemes gulinti žmogu. Mate, kad vienas vaikinas turejo automata. Jie nuo šašlykines puses bande pribegti prie mašinos, taciau du vaikinai, palike mušama žmogu, šoko i automobili „Žiguli“ ir nuvažiavo, prieš tai i juos paleisdami šuviu serija. Automatas buvo sukamas ir paleista serija šuviu, nes jis mate per stikla, kad „eina“ eile kulku. Buvo sužeisti trys kariai. Jam buvo peršautas petys, ranka. Šove per priekini stikla. Pirmas nukrito I. K., kuriam kliuvo i koja. Ivykio vietoje mate autobusa, kuris važiavo link Lydos plento, o automobilis „Žiguli“ stovejo pasisukes važiuoti žemyn nuo kalno, i miesto puse. Jie buvo per kelia ir vienas kito atžvilgiu stovejo lygiagreciai. Automobilis stovejo nuo galo autobuso maždaug per 3-4 metrus. Šiuo metu tiksliai visu aplinkybiu neprisimena, todel prašo vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos pilnai palaiko.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b. l. 153-154), nukentejusysis Ž. J., be aukšciau paminetu aplinkybiu, parode, kad (duomenys neskelbtini) gatveje prie šašlykines išgirdo šuvius, šaude po viena šuvi, ne serijomis, kas šaude – nesimate, bet girdejosi, kad šaudo nuo gatves. Eme begti link gatves ir pribege prie šašlykines, pamate, kad ant gatves stovi melynos spalvos VAZ markes automobilis, o už jo - eile mašinu. Vienas asmuo buvo nukrites prie mašinos, ji sparde vyriškis pliktelejes baltais plaukais, kuris rankoje turejo automata, automatas buvo trumpas. Vaikinas ilgais juodais plaukais sedo i automobilio vairuotojo vieta, o pliktelejes vaikinas, atsisuko i žmones ir nusitaike i juos. Po to, už apykakles paemes mušama vaikina, ivilko ji ant automobilio užpakalines sedyne, o pats atsisedo i priekine sedyne ir automobilis pradejo važiuoti. Jis su kariais nusprende juos pulti ir sulaikyti. Jie pradejo begti link automobilio ir kai I. K. pribego prie priekinio dešiniojo sparno, pasigirdo šuviai per šonini priekini langa, kuris buvo uždarytas, pasipyle šukes. Šaude šviesus pliktelejes vaikinas. Jis bego iš kitos puses ir tas vyriškis pliktelejes pradejo šaudyti per šonini vairuotojo langeli. Po to mate, kad pro galines dureles iššoko vaikinas, kuri muše ir itempe prieš tai i automobili. Tuo metu melynas automobilis nuvažiavo i miesto puse.

Liudytojas S. T. (S. T.) parode, kad 1993 metais, tikslios datos neprisimena, jis su savo burio kariais, vaikšciojo (duomenys neskelbtini) gatves rajone ir išgirdo šuvius. Pribege prie ivykio vietos, pamate kaip du asmenys, iš kuriu vienas buvo su automatu, muša ir bando trecia ikišti i automobili. Jie norejo sutrukdyti vaikinams itempti i mašina ta žmogu. Ivykis vyko kitoje gatves puseje, todel jie pradejo begti per gatve link automobilio. Juos pamate žmones pradejo šaukti „gelbekit žmogu“, „padekit“. Pribegus prie automobilio, pasigirdo šuviai. Šaude iš automobilio per priekini stikla. Buvo sužeisti kartu buve trys kariai. Po šuviu dviese mašina išvažiavo, o tas žmogus, kuri muše – liko. Kaip tiksliai šaude, pasakyti negali, nes neprisimena. Galejo šaudyti pavieniais šuviais. Ivykio vietoje, priešingoje kelio juostoje nei automobilis, buvo sustojes autobusas. Šiuo metu tiksliai visu aplinkybiu neprisimena, todel prašo vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos pilnai palaiko.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 5, b. l. 84-85), liudytojas S. T., be aukšciau paminetu aplinkybiu, parode, kad 1993 m. rugpjucio 17 d., apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini) gatveje, Vilniuje, jis išgirdo šuvi. Pažiurejes i gatve pamate, kad ant gatves guli vyras (V. B.), kuri gulinti muša D. A. ir D. S., kuris atsirado truputi veliau, kai privare automobili „VAZ 2105“. D. A. šaude iš automato i viršu, po to D. A. ir D. S. rankomis ir kojomis muše gulinti V. B.. D. A. automato buože sudave du smugius V. B. i galva. Abu vaikinai bande ikišti V. B. i automobili kojomis i prieki, taciau jiems tai nesiseke, kadangi pastarasis priešinosi. Jis su LKB „Geležinis Vilkas“ kariais pradejo artintis prie automobilio. Tuo metu D. A. pradejo šaudyti i žmones ir kelis sužeide. D. S. sedo už automobilio vairo, D. A. – šalia jo ir automobiliu nuvažiavo link Vilniaus.

Liudytoja E. B. parode, kad 1993 m. rugpjucio 17 d. V. B., lydimas D. A. ir D. S., buvo atvažiaves i imones kontora. Po R. nužudymo V. retai kada ten atvažiuodavo, nes bijojo buti taip pat nužudytas ir slapstesi. Ta diena jis aptare kažkokius reikalus su V. P.. D. A. su D. S. buvo jos kabinete. Neužilgo D. A., D. S. ir V. B. išvažiavo. Praejus gana trumpam laiko tarpui, i kontora paskambino V. B. ir pasake, kad D. su D. i ji pasikesino, šaude. Del ko viskas ivyko – nesake.

Liudytojas D. S. parode, kad 1993 m. rugpjucio 17 d., jie susitiko ryte (duomenys neskelbtini) gatveje prie UAB „Vyrada“ ofiso ir, kaip iprasta diena, važiavo darbo reikalais. V. B. ir D. A. jis paeme nuo ofiso (duomenys neskelbtini) gatveje. Jis pastaruju lauke automobilyje, išejo D. A. su V. B., isedo i mašina ir jie važiavo (duomenys neskelbtini) gatve miesto centro link. A., kaip visada, su savimi turejo automata Kalašnikov. Pastebejo, kad V. B. kažko suirzes. Neprivažiavus (duomenys neskelbtini) gatves sankryžos, pastebejo, kaip jis ikišo ranka i marškiniu kišenele ir pridejes prie šnerviu, ikvepe kažkokius baltos spalvos miltelius. Po to, leidžiantis nuokalne (duomenys neskelbtini) gatve, tarp D. ir V. prasidejo kalba apie buta, t. y. D. kažko paklause del jo motinos buto ir V. B. staiga užsiplieske pykciu ir tarp pastaruju prasidejo susistumdymas. Nemate, kad D. butu iremes V. i galva automata, automato pertaisymo garso negirdejo. V. B. pasisukes pirmas sudave D. A.. Tuomet jis (D. S.) bande juos apraminti, praše nusiraminti, bet V. B. trenke jam ranka i veida ir jis staigiai sustabde automobili. Tuomet V. B. su D. A. išlipo iš automobilio ir pradejo stumdytis. Jie susikibo, taciau ar vienas kitam smugiavo, nepamena. Tai tesesi kelias minutes, jis visa laika sedejo už vairo. Po to, V. B. pradejo begti, o D. – vytis. Pastarieji kuri laika buvo dinge jam iš akiracio, nes V. ibego i kažkoki kiema. Dar veliau pastebejo, kad maždaug 10-15 metru atstumu už automobilio galo ant kelio sedi V. B., o D. stovi šalia. Automobilio dureles buvo praviros ir jis (liudytojas) išgirdo kaip V. B. ji pakviete, todel ijunges galine pavara, atbulomis privažiavo prie pastaruju. Tuomet V. B. pasake „padek man“ ir jis, išlipes iš automobilio, bandžiau pastaraji pakelti, nes šis negalejo atsistoti. Jam sunkiai sekesi V. pakelti, bet po to pastarasis kažkaip pats atsistojo. Neprisimena, ar D. A. jam taip pat padejo stotis. Veliau visi susedo i mašina. V. B. atsisedo ant galines sedynes, o D. A. – ant priekines keleivio sedynes ir jie pradejo važiuoti. Tuo metu automobili apsupo keletas žmoniu iš priekio, šono, ir jis (liudytojas) staigiai sustojo. Apsupusieji bande patekti i automobili, vienas norejo atidaryti automobilio galines dureles, kiti du stovejo iš priekio isireme rankomis i variklio dangti, ir staiga jis išgirdo šuviu serija (maždaug tris šuvius). Suprato, kad D. A. iššove iš automato, nes automobilio priekiniame stikle dešineje puseje viršuje pamate itrukimus. D. A. šove i priekinio stiklo dešini viršutini krašta. Tiksliai neprisimena, taciau galejo buti, kad žmonems pradejus supti ju mašina, V. B. riktelejo „puola“. Ar juos apsupe žmones buvo su uniformomis, neprisimena, tik pastebejo, kad jie buvo apsirenge tamsiais marškineliais ir lygtai vienas ju - kamufliažinemis kelnemis. Iš pradžiu jis tu žmoniu nemate, juos pastebejo tik pradejus važiuoti. Kadangi buvo automobiliu spustis, jis net nesuprato iš kur tie žmones iššoko ir atsireme i automobili. Todel, kai jie „aplipo“ automobili, kad ju nepartrenkti, iš karto sustojo. Tada pasipyle šuviai ir tie žmones kažkur dingo. Mate, kad priešingoje gatves puseje stovejo autobusas „Ikarus“. Tuo metu D. A. liepe važiuoti. Iš pradžiu jis (liudytojas) buvo sutrikes, negalejo pradeti važiuoti, bet D. dar karta isakmiai sušukus, nuvažiavo. Per galini veidrodeli pamate, kad automobilyje nera V. B.. Toliau kur važiuoti kelia rode D. A.. Kažkiek laiko pavažiavus už miesto, D. liepe sustoti, išlipti iš mašinos ir kažkur eiti bei jam pasake, kad nebandytu daryti kvailysciu. Kadangi jis buvo labai išsigandes, šoko busenoje, klause D. A. nurodymu. Jie ejo gana ilgai ir jis suprato, kad jie atsidure Baltarusijos teritorijoje. Po to, stabde pakeleivingas mašinas ir jomis nukeliavo iki Maskvos. Kažkiek laiko jie gyveno Maskvoje, o po to išvyko i Kryma. Jis namo negrižo, nes buvo išsigandes ir vykde D. A. nurodymus, nes šis buvo už ji 6-7 metais vyresnis. Po to jis keturiolika metu slapstesi Kryme, nes buvo susisiekes su giminemis Lietuvoje, kurie jam pasake, jog buvo grasinta su juo susidoroti, be to bijojo V. B. keršto, nes šis turejo daug pažinciu teisesaugos institucijose. Be to, dar jiems bunant Maskvoje, viena karta D. A. jam dave pakalbeti telefonu su V. B. ir pastarasis pradejo jam grasinti, sakyti, kad jis nesirodytu Lietuvoje. Žinojo, kad V. B. keitesi butais su D. A. motina ir D. liko skolingas pinigus už jo buto dali. Jam gyvenant Kryme, maždaug 2003 - 2005 metais atsitiktinai susitiko D. A.. Neprisimena, ar D. A. jam rode nuotraukas ir sake, kad lankesi Lietuvoje.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 5, b. l. 65-66, 67-68) liudytojas A. J. parode, kad 1993 m. rugpjucio 17 d., apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini) gatveje, Vilniuje, išgirdo stabdant automobili. Kai pažiurejo i gatve, pamate ant kelio važiuojamosios dalies gulinti V. B.. Po to prie jo pribego D. A., kuris bande ji kelti. Tuo metu išgirdo šuvius. Veliau prie šiu vyru privažiavo melynos spalvos automobilis „VAZ 2105“, kuri vairavo vyras ilgais plaukais (D. S.). Jis pastebejo, kad stambus vyras (D. A.) turi automata AKSU. D. S. iššoko iš automobilio ir kartu su D. A. pradejo mušti gulinti V. B., kuris šauke: „žmones, gelbekite“. D. A. gulinti V. B. sparde kojomis, D. S. dauže rankomis. Jis suprato, kad D. A. su D. S. nori ikišti V. B. i automobili. D. A. šaude i viršu. Pasikeite automato apkaba, po to tris kartus automato buože smoge V. B. i galva, pecius. Jis su kitais kariais iš LKB „Geležinis Vilkas“ praejo artintis link automobilio ir tuo metu D. A. iš automato pradejo šaudyti i aplinkinius asmenis, kelis sužeide. Po to D. S. su D. A. nuvažiavo i Vilniaus miesto centro puse.

Kaltinamojo kalte taip pat irodyta rašytine bylos medžiaga.

Traku rajono apylinkes vyriausiojo prokuroro 2008-03-27 nutarimu (t. 4, b. l. 9-10) buvo atskirtas ikiteisminis tyrimas iš baudžiamosios bylos Nr. 10-2-303-93 i atskira ikiteismini tyrima D. S. atžvilgiu del plešimo, ivykdyto 1993-08-17 V. B. atžvilgiu ir neteiseto laisves atemimo.

Iš 1993-08-17 ivykio vietos apžiuros protokolo, jo priedo – fotonuotrauku (t. 4, b. l. 11-14) matyti, kad atlikus ivykio vietos, esancios gatveje, prie (duomenys neskelbtini) g. 92-ojo namo, Vilniuje, nustatyta, kad 50 metru nuo gatves, ant šaligatvio, iš kaires puses nuo ivažiavimo i kiema bei prie namo guli stiklo šukes, cigareciu nuorukos. Ivažiavimo viduryje, 3,5 metru atstumu nuo kelio ir 2,5 metro atstumu nuo namo kampo, namo lygyje guli keturios šovinio tuteles. Žalios spalvos tuteles guli 60 x 40 cm plote. Ant dvieju tuteliu kapsuliu yra skaiciai 3 (viršuje) ir 76 (apacioje), ant kitu dvieju – skaiciai 270 (viršuje), 86 (apacioje). Apžiuros metu taip pat buvo rasta popieriaus skiaute su užrašytu telefono numeriu. Rasti daiktiniai irodymai - stiklo šukes, nuorukos, keturios šoviniu tuteles bei raštelis po apžiuros buvo paimti ir šoviniu tuteles 2001-05-08 apžiuretos daiktiniais irodymais (t. 4, b. l. 16-17).

Iš 1993-08-18 ivykio vietos apžiuros protokolo (t. 4, b. l. 27-28) matyti, kad atlikus ivykio vietos – kaimo Vilniaus rajone bei jame rasto automobilio „VAZ-2105“, valstybinis numeris E5453 HX, apžiura, nustatyta, kad melynos spalvos automobilis stovi maždaug 30 metru atstumu nuo geležinkelio. Automobilio vairuotojo, priekines keleivio ir galines dešines puses dureles, benzino bako dangtelis atidaryti, šalia automobilio guli galines sedynes dalys. Kairiuju (priekiniu) dureliu stiklas išmuštas, automobilio viduje ant vairuotojo sedynes, prie jos ir po ja daugybe stiklo šukiu, ant vairuotojo sedynes guli šovinio tutele. Automobilio priekinis stiklas daugelyje vietu iskiles, iš viso yra penkios skyles, aplink kurias stiklas suaižejes. Papildomai apžiurejus priekine keleivio sedyne rastos dar trys iššautos šovinio tuteles, ant šios sedynes pagalveles matosi sutepimai, panašus i krauja. Ant galiniu dešiniuju automobilio dureliu stiklo vidines puses matosi sutepimai krauju, kurie paimti tyrimui. Tarp priekiniu sedyniu rasta kepure su prakirpimu akims bei žalios spalvos granata. Apžiuros metu, be kitu daiktu, buvo paimta šoviniu tuteles, sedynes pagalvele, peilis. Nuo automobilio priekinio stiklo buvo paimti trys pirštu antspaudai.

2002-01-28 daiktiniu irodymu apžiuros metu (t. 4, b. l. 29-33) buvo apžiureti ivykio vietos apžiuros metu paimti daiktai – granata su sprogdikliu, trys tamsiai žalios spalvos tuteles, kuriu kapsules iskeltos, peilis, peilio antgalis, baltos spalvos metalo antrankiai.

2002-02-18 ekspertizes aktu Nr. 929 (t. 4, b. l. 929) (t. 4, b. l. 36-37) pasitvirtina, kad 1993-08-18 ivykio vietos apžiuros metu automobilyje„VAZ-2105“, valstybinis numeris E5453 HX, rastas peilis yra duriamojo-pjaunamojo poveikio nešaunamasis ginklas, pagamintas savadarbiu budu pagal bendrosios paskirties medžiokliniu peiliu pavyzdžius.

2002-02-25 ekspertizes aktu Nr. 1074 (t. 4, b. l. 47-48) pasitvirtina, kad tyrimui pateiktas cilindro formos objektas, panašus i rankine granata ir objektas, panašus i rankines granatos dagti, rasti 1993 m. rugpjucio 18 d. ivykio vietos apžiuros metu automobilyje „VAZ-2105“, valstybinis numeris E5453 HX, yra pramonines gamybos kovine rankine puolamoji „P?-42“ markes granata, kurioje yra 110-120 g normalaus galingumo brizantines sprogstamosios medžiagos – trotilo, su jai skirtu pramonines gamybos koviniu „??P?M“ markes degtuvu. Ši granata su dagtimi yra paruoštas sprogdinimui sprogmuo.

Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato 1993-09-03 raštu Nr. 06/206 (t. 4, b. l. 49) pasitvirtina, kad automobilis „VAZ-2105“, valstybinis numeris E5453 HX yra registruotas M. C., gim. 1939 m. vardu. Byloje nustatyta, kad M. C. yra D. S. motina.

Iš 1993-08-18 ivykio vietos apžiuros protokolo, jo priedo - fotonuotrauku (t. 4, b. l. 52-56) matyti, kad apžiurejus „Ikarus“ markes autobusa 3376, valstybinis numeris 6922 ???, nustatyta, kad autobusas yra geltonos spalvos, sujungtas iš dvieju daliu, keturiu duru, viršuje užrašytas maršruto numeris „12“. Kaires puses priekabos salone trecias nuo galo langas sueižejes, jo sueižejimo epicentras yra 60 cm nuo kairiojo šono. Salono viduje, kaireje sienos puseje, ties šeštos sedynes atlošu, 60 cm aukštyje nuo grindu yra istrižas 2,5 cm ilgio sienos kartoninio apmušalo kiauryminis sužalojimas, kurio plotis 1,5 – 2 mm. Aplink ši sužalojima išplyšes kartonas. Žiurint tiesiai 90⁰ kampu i ši sužalojima, sužalojimo lauko sienoje nesimato, žiurint 30⁰ kampu iš kaires matosi sužalojimas lauko sienoje. Ant priekabos išorines kairiosios sienos, po sueižejusiu stiklu, keturiu metru atstumu nuo autobuso galo, 160 cm aukštyje yra einantis 25⁰ kampu i viršu autobuso sienos skardos sužalojimas, kurio ilgis yra 2,5 cm, plotis galuose – 0,3 cm viduryje 0,6 cm, sužalojimo dešinysis galas atlinkes i išore, aplink sužalojima aptrupeje dažai. Nuo kiauryminio sužalojimo i dešine 27 cm atstumu ir 5 cm žemiau kiauryminio sužalojimo linijos yra idubimas skardoje su aptrupejusiais dažais. Kaireje šio sužalojimo yra „L“ formos idubimas, prasidedantis ryškiu konturu.

2002-02-19 ekspertizes aktu Nr. 931 (t. 4, b. l. 60-63) pasitvirtina, kad atlikus 1993 m. rugpjucio 17 d. ivykio vietos apžiuros metu rastu keturiu šoviniu tuteliu ir 1993 m. rugpjucio 18 d. ivykio vietos apžiuros metu rastu triju šoviniu tuteliu balistini tyrima, nustatyta, jog visos tuteles šautos viename ginkle. Tyrimui pateiktos septynios tuteles šautos 5,45 mm kalibro, 1974 m. pavyzdžio Kalašnikovo konstrukcijos automate arba rankiniame kulkosvaidyje.

Pagal 1993-08-18 poemio protokola (t. 4, b. l. 75) Šv. Jokubo ligonines I-ojo traumatologijos skyriaus priimamajame buvo paimta tamsios spalvos deformuota švinine kulka ir varine kulkos apvalkalo liekama, kurios buvo išimtos operacijos metu iš nukentejusiojo I. K. šlaunies ir pilvo raumens. Paimtos kulka ir kulkos apvalkalo liekana 1993-08-23 buvo apžiuretos daiktiniais irodymais (t. 4, b. l. 76-78). Apžiuros metu nustatyta, kad kulkos vienas galas, taip pat kulkos apvalkalo liekana deformuotos, suteptos tamsiu skysciu, panašiu i krauja.

Pagal 1993-08-23 poemio protokola (t. 4, b. l. 80) Šv. Jokubo ligonineje buvo paimti I. K. drabužiai, kuriais jis vilkejo 1993-08-17 ivykio metu – maskuojancios rudai-žalios spalvos kelnes ir švarkas, kurie 1993-08-23 buvo apžiureti daiktiniais irodymais (t. 4, b. l. 81-83). Apžiuros metu nustatyta, kad kelniu priekyje, dešineje puseje yra tamsiai ruda deme, panaši i krauja, 21 cm aukštyje yra 2,4 cm ilgio ir 1,5 cm plocio pažeidimas, 28 cm aukštyje nuo liemens taip pat yra 3,5 cm ilgio, 2 cm plocio pažeidimas, 1,5 cm žemiau yra 1 cm ilgio, 0,6 cm plocio pažeidimas. Švarkelio priekyje kaireje puseje 48 cm aukštyje yra 0,8 cm ilgio, 0,7 plocio pažeidimas.

Pagal 1993-08-18 poemio protokola (t. 4, b. l. 85) Raudonojo Kryžiaus ligonines patalpose pas gydytoja buvo paimta pilkos spalvos 3,5 cm plocio ir 1,4 cm ilgio kulka, kuri buvo išimta operacijos metu iš nukentejusiojo R. V. kuno, kuri 1993-08-23 buvo apžiureta daiktiniu irodymu (t. 4, b. l. 86-88). Apžiuros metu nustatyta, kad kulkos abu galai yra šiek tiek deformuoti.

Pagal 1993-08-23 poemio protokola (t. 4, b. l. 90) Raudonojo Kryžiaus ligonineje iš nukentejusiojo R. V. buvo paimti jo marškiniai, kuriais jis vilkejo 1993-08-17 ivykio metu, kurie 1993-08-23 buvo apžiureti daiktiniais irodymais (t. 4, b. l. 91-93). Apžiuros metu nustatyta, kad yra baltos spalvos dryžuoti marškiniai, kuriu dešineje puseje 23 cm aukštyje nuo marškiniu viršaus yra raudonai rusva deme, panaši i krauja, 26 cm aukštyje nuo marškiniu viršaus yra 1 cm ilgio ir 0,3 cm plocio pažeidimas.

Pagal 1993-08-18 poemio protokola (t. 4, b. l. 95) VšI Greitosios medicinos pagalbos universitetines ligonines patalpose pas gydytoja buvo paimta pilkos spalvos 3,5 cm plocio ir 1,3 cm ilgio kulka, kuri buvo išimta operacijos metu iš nukentejusiojo Ž. J. kuno, kuri 1993-08-23 buvo apžiureta daiktiniu irodymu (t. 4, b. l. 96-98). Apžiuros metu nustatyta, kad kulkos vienas galas yra šiek tiek deformuotas.

Pagal 1993-08-23 poemio protokola (t. 4, b. l. 100) Vidaus reikalu ministerijos ligonines patalpose pas gydytoja buvo paimta gelsvos spalvos 0,5 mm x 2 mm dydžio skeveldra, kuri buvo išimta iš nukentejusiojo S. K. kuno, kuri 1993-08-23 buvo apžiureta daiktiniu irodymu (t. 4, b. l. 101-1403). Apžiuros metu nustatyta, kad skeveldra yra deformuota.

2008-02-12 parodymu patikrinimo vietoje metu, 2008-02-14 papildomo parodymu patikrinimo vietoje metu (t. 4, b. l. 125-132, 133-139), nukentejusysis V. B. parode 1993 m. rugpjucio 17 d. ivykio aplinkybes – ofisa, buvusi adresu (duomenys neskelbtini) g. 10, Vilniuje, bei paaiškino, kad 1993-08-17, apie 08.00-09.00 val. D. A. ir D. S. ji paeme iš jo pažistamos D. V. buto, esancio Minties gatveje, Vilniuje ir atveže i ofisa (duomenys neskelbtini) gatveje, po to jie trise išvažiavo miesto pusen. Automobili vairavo D. S., jis sedejo šalia vairuotojo, o D. A. – ant galines sedynes. Automobiliui pradejus leistis (duomenys neskelbtini) gatve, išgirdo kaip jam už nugaros spragtelejo automato „Kalašnikov“ spyna, kuria D. pertrauke ir pamate kaip pastarasis jam i galva nutaike automata, o tuo metu D. S. sudave jam ranka i šona. Tuomet jis atidares dureles iššoko iš važiuojancio automobilio. Nukentejusysis parode vieta (duomenys neskelbtini) gatveje, prie 92-ojo namo, kurioje jis iššoko iš mašinos ir nubego link namo kiemo, parode vieta prie šio namo, kur D. S. ir D. A. ji pasivijo ir paaiškino, kad šioje vietoje D. S. pradejo ji mušti, suduodamas daugybinius smugius, parode, kaip buvo suduodami smugiai, parode, kaip po to jis nukrito ant žemes, o D. S. ji gulinti sparde kojomis, o tuo tarpu D. A. sudave automato buože jam per galva bei sparde kojomis i ivairias kuno vietas. Taip pat parode, kad D. A. du kartus šove i ji, bet nepataike, nes jis sukosi nuo pastarojo bei paaiškino, kad D. A. nutrauke jam nuo rankos laikrodi „Rolex“ ir po to abu, paeme už švarko, itrauke ji i automobili, ant galines sedynes, po to jis vel iššoko iš važiuojancio automobilio, o D. S. ir D. A. nuvažiavo miesto centro link. Visos šios aplinkybes sutapo su aplinkybemis, nustatytomis ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinejimo metu.

1993-08-17 teismo medicinos specialisto išvada Nr. 3770 (t. 4, b. l. 147) pasitvirtina, kad V. B. padaryta muštine žaizda kaktoje, kraujosruva kairiajame paakyje, nubrozdinimai dešineje alkuneje, kaires plaštakos V piršto. Muštine žaizda padaryta paveikus kietu bukabriauniu daiktu, nubrozdinimai – kietu buku daiktu puses paros laikotarpyje. Sužalojimas lengvas, nesukeles trumpalaikio sveikatos sutrikdymo. 2008-05-29 specialisto išvadoje Nr. G 200/08(14) (t. 4, b. l. 149) nurodyta, kad remiantis 2003 m. patvirtintomis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklemis, V. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. V. B. sužalojimai padaryti mažiausia triju trauminiu poveikiu rezultate.

2002-02-04 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauka metu (t. 4, b. l. 159-160), nukentejusiajam Ž. J. pateikus atpažinti keturias sunumeruotas asmenu nuotraukas, iš kuriu nuotraukoje, pažymetoje Nr. 2 yra D. A., Ž. J. pagal veido bruožus, plaukus atpažino D. A. kaip asmeni, kuris yra panašus i vaikina, kuris 1993 m. rugpjucio 17 d., apie 11.40 val., (duomenys neskelbtini) gatveje, Vilniuje, sedejo už automobilio vairo, iš kurio šalia sedintis asmuo šaude iš automato i ji ir kitus kareivius.

Teismas, vertindamas ši Ž. J. asmens atpažinimo procesini veiksma, ivertines tai, kad ivykis, apie kuri aiškina nukentejusysis buvo ivykes prieš devynerius metus, laiko nustatyta aplinkybe, kad nukentejusysis nurodydamas, kad D. A. sedejo už automobilio vairo, sažiningai klysta. Ši procesini veiksma teisma laiko irodymu, kadangi iš pateiktu keturiu nuotrauku nukentejusysis visgi atpažino viena iš dvieju asmenu, t. y. D. A., kaip 1993 m. rugpjucio 17 d. ivykio dalyvi, taciau tik supainiojo konkrecius ivykio metu atliekamus šio asmens veiksmus.

1993-09-24 teismo medicinos ekspertizes aktu Nr. 4414 (t. 4, b. l. 166) pasitvirtina, kad Ž. J. padarytas kairio peties šautinis kiaurinis sužalojimas ir aklas krutines lastos kaires puses pažeidimas. Šie sužalojimai galejo buti padaryti vienu šuviu su iejimo anga kairiojo žasto išoriniame paviršiuje, kada nukentejes kairiojo žasto išorini paviršiu buvo pasukes š šaunamojo ginklo vamzdi. Sužalojimas lengvas, sukeles trumpalaiki sveikatos sutrikima. 2008-07-31 specialisto išvadoje Nr. G 3716/08(01) (t. 4, b. l. 168) nurodyta, kad remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklemis, patvirtintomis 2003-05-23, Ž. J. nustatyti kuno sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

2002-01-30 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauka metu (t. 5, b. l. 9-11), nukentejusiajam I. K. pateikus atpažinti keturias sunumeruotas asmenu nuotraukas, iš kuriu nuotraukoje, pažymetoje Nr. 3 yra D. S., I. K. pagal veido bruožus atpažino D. S. kaip asmeni, kuris yra panašus i vaikina, apie kuri jis yra daves parodymus kaip apie asmeni ilgesniais plaukais ir kuris nešaude.

1993-09-01 teismo medicinos ekspertizes aktu Nr. 4043 (t. 5, b. l. 18) pasitvirtina, kad I. K. padarytos dešines šlaunies šautines žaizdos su svetimkuniais savaržos srityje ir dešineje šlaunyje, galimai, nurodytomis aplinkybemis ir laiku. Sužalojimas apysunkis, sukeles ilgalaiki sveikatos sutrikima. I. K. sužalojimo metu galejo buti vertikalioje padetyje. 2008-07-31 specialisto išvadoje Nr. G 3775/08(01) (t. 5, b. l. 20-21) nurodyta, kad remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklemis, patvirtintomis 2003-05-23, I. K. nustatyti kuno sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes del ju, I. K. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienu laikotarpiui.

2002-02-14 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauka metu (t. 5, b. l. 26-28), nukentejusiajam S. K. pateikus atpažinti keturias sunumeruotas asmenu nuotraukas, iš kuriu nuotraukoje, pažymetoje Nr. 3 yra D. S., S. K. pagal veido bruožus atpažino D. S. kaip asmeni, kuris yra panašus i vaikina, kuris 1993 m. ivykio metu sedejo prie automobilio „VAZ“ vairo.

1993-10-28 teismo medicinos ekspertizes aktu Nr. 5053 (t. 5, b. l. 32) pasitvirtina, kad S. K. padaryta kairio antakio skeveldros muštine žaizda ir lengvo laipsnio galvos smegenu sukretimas. Sužalojimas padarytas 1993 . rugpjucio 17 d.. Sužalojimas lengvas, sukeles trumpalaiki sveikatos sutrikima. Sužalojimo metu S. K. galejo buti stovimoje arba susilenkusioje padetyje. 2008-07-31 specialisto išvadoje Nr. G 3713 /08(01) (t. 5, b. l. 34-35) nurodyta, kad remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklemis, patvirtintomis 2003-05-23, S. K. nustatyti kuno sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

2002-02-18 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauka metu (t. 5, b. l. 39-40, 43), nukentejusiajam R. V. pateikus atpažinti keturias sunumeruotas asmenu nuotraukas, iš kuriu nuotraukoje, pažymetoje Nr. 2 yra D. A., R. V. pagal plaukus, kuno sudejima atpažino D. A. kaip asmeni, kuris yra panašus i asmeni, kuris 1993 m. ivykio metu šaude šaunamuoju ginklu.

Vilniaus universitetines Raudonojo Kryžiaus ligonines pažyma (t. 5, b. l. 44) pasitvirtina, kad R. V. nuo 1993 m. rugpjucio 17 d. buvo gydomas ligonineje del šautines žaizdos krutines lastos dešineje puseje, šautinio plaucio sužeidimo.

1993-09-29 teismo medicinos ekspertizes aktu Nr. 4521 (t. 5, b. l. 48) pasitvirtina, kad R. V. padarytas vienas krutines lastos dešines puses priekinio paviršiaus kiaurinis aklas šautinis sužalojimas su plauciu pažeidimu. Sužalojimas sunkus, pavojingas gyvybei. R. V. sužalojimo padarymo metu buvo krutines lastos dešiniaja puse priekiniu paviršiumi atsisukes i šaunamaji ginkla. 2008-07-31 specialisto išvadoje Nr. G 3717 /08(01) (t. 5, b. l. 50-51) nurodyta, kad remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklemis, patvirtintomis 2003-05-23, R. V. nustatyti kuno sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu.

2002-02-13 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauka metu (t. 5, b. l. 58-59, 62), ikiteisminio tyrimo metu apklaustai liudytojai H. V. pateikus atpažinti keturias sunumeruotas asmenu nuotraukas, iš kuriu nuotraukoje, pažymetoje Nr. 2 yra D. A., H. V. pagal veido bruožus atpažino D. A. kaip asmeni, kuris yra panašus i asmeni, kuris 1993 m. ivykio metu šaude šaunamuoju ginklu.

2002-02-13 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauka metu (t. 5, b. l. 69-70, 73), liudytojui A. J. pateikus atpažinti keturias sunumeruotas asmenu nuotraukas, iš kuriu nuotraukoje, pažymetoje Nr. 2 yra D. A., A. J. pagal veido bruožus, plaukus atpažino D. A. kaip asmeni, kuris yra panašus i asmeni, kuris 1993 m. ivykio metu šaude šaunamuoju ginklu.

2002-02-13 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauka metu (t. 5, b. l. 71-73), liudytojui A. J. pateikus atpažinti keturias sunumeruotas asmenu nuotraukas, iš kuriu nuotraukoje, pažymetoje Nr. 3 yra D. S., A. J. pagal plaukus atpažino D. S. kaip asmeni, kuris yra panašus i asmeni, kuris dalyvavo 1993 m. ivykyje.

2008-05-15 parodymu patikrinimo vietoje metu (t. 5, b. l. 74-83), liudytojas A. J. parode 1993 m. rugpjucio 17 d. ivykio aplinkybes – parode ivykio vieta, esancia Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini) gatves 92-ojo namo, taip pat parode, kaip viskas vyko ir paaiškino, kad jis su savo kolegomis link šios gatves atejo iš kitos gatves puses ir kitoje gatves puseje pamate ant asfalto gulinti V. B., prie kurio su automatu stovejo D. A.. Tuo metu prie ju atbuline eiga privažiavo „VAZ“ markes automobilis, kuri vairavo asmuo ilgais plaukais (D. S.). Iš automobilio išlipes D. S. ir stovejes D. A. sudave ant gatves sedinciam V. B. rankomis daugybinius smugius i veida ir krutine bei D. A. sudave kelis smugius automato buože pastarajam i veida ir krutine bei abu su D. S. bande itempti V. B. i automobili, bet jiems nepavyko, nes šis priešinosi. Tuo metu jis su kitais kareiviais bande juos apsupti, taciau D. A. eme šaudyti iš automato i ju puse, po to sedo i automobili ir nuvažiavo. V. B. liko sedeti ant gatves. Visos šios aplinkybes sutapo su aplinkybemis, nustatytomis ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinejimo metu.

2002-02-12 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauka metu (t. 5, b. l. 90-92), liudytojui S. T. pateikus atpažinti keturias sunumeruotas asmenu nuotraukas, iš kuriu nuotraukoje, pažymetoje Nr. 3 yra D. S., S. T. pagal ilgus plaukus, liesa kuno sudejima atpažino D. S. kaip asmeni, kuris yra panašus i asmeni, kuris 1993 m. ivykio metu bande ivilkti nukentejusiji i automobili.

2008-05-16 parodymu patikrinimo vietoje metu (t. 5, b. l. 93-98), liudytojas S. T. parode 1993 m. rugpjucio 17 d. ivykio aplinkybes – parode ivykio vieta, esancia Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini) gatves 92-ojo namo, taip pat parode, kaip viskas vyko ir paaiškino, kad kitoje gatves puseje pamate ant asfalto gulinti V. B., prie kurio stovejo asmuo su automatu (D. A.), prie kuriu atbuline eiga privažiavo „VAZ“ markes automobilis, kuri vairavo asmuo ilgais plaukais (D. S.). Iš automobilio išlipes D. S. ir D. A. sudave ant gatves sedinciam V. B. rankomis daugybinius smugius i veida ir krutine, D. A. sudave kelis smugius automato buože pastarajam i galva bei abu bande itempti V. B. i automobili, bet jiems nepavyko, nes šis priešinosi. Kadangi jis su kitais kareiviais pradejo juos supti, D. A. iš automato pašaude i visas puses ir, sedes i automobili, nuvažiavo. D. S. vairavo automobili, o D. A. atsisedo šalia jo. V. B. liko guleti ant gatves. Visos šios aplinkybes sutapo su aplinkybemis, nustatytomis ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinejimo metu.

2002-02-18 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauka metu (t. 5, b. l. 101-102, 105), ikiteisminio tyrimo metu apklaustam liudytojui V. G. pateikus atpažinti keturias sunumeruotas asmenu nuotraukas, iš kuriu nuotraukoje, pažymetoje Nr. 2 yra D. A., V. G. paaiškino, kad iš jam pateiktu keturiu fotonuotrauku, labiausiai panašus asmenys pažymeti numeriais 1 ir 2, i asmeni, kuris 1993 m. ivykio metu naudojo šaunamaji ginkla.

2002-02-18 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauka metu (t. 5, b. l. 103-105), ikiteisminio tyrimo metu apklaustam liudytojui V. G. pateikus atpažinti keturias sunumeruotas asmenu nuotraukas, iš kuriu nuotraukoje, pažymetoje Nr. 3 yra D. S., V. G. pagal ilgus plaukus, liesa kuno sudejima atpažino D. S. kaip asmeni, kuris yra panašus i asmeni, kuris dalyvavo 1993 m. ivykio metu sedejo už automobilio „VAZ“ vairo.

Iš 2008-06-03 akistatos tarp nukentejusiojo V. B. ir D. S. protokolo (t. 6, b. l. 65-66), suvesti akistaton, kiekvienas ju laikesi savo anksciau duotu parodymu. V. B. aiškino, kad 1993-08-17 automobilyje „VAZ 2105“ D. S. jam sudave ranka smugi i krutine, po to kai jis iškrito iš automobilio ir pradejo begti, prie jo pribege D. A. ir D. S., abu pradejo mušti ji rankomis ir kojomis i ivairias kuno vietas, veliau ji jega itempe i automobili, ant galines sedynes. Tuo tarpu, D. S. aiškino, kad ivykio metu nukentejusiojo V. B. atžvilgiu jis fizinio smurto nenaudojo, i automobili jo netempe.

2008-05-16 parodymu patikrinimo vietoje metu (t. 6, b. l. 67-89), D. S. parode 1993 m. rugpjucio 17 d. ivykio aplinkybes – parode ofisa, buvusi adresu (duomenys neskelbtini) g. 10, Vilniuje, bei paaiškino, kad 1993-08-17, apie 09.00 val., jis automobiliu „VAZ 2105“ atvyko prie ofiso, po to jie trise išvažiavo i miesta. Automobili vairavo jis, V. B. sedejo šalia jo, D. A. – ant galines sedynes. Parode vieta, esancia Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini) gatves 92-ojo namo, taip pat parode, kaip viskas vyko ir paaiškino, kad automobilyje V. B. buvo suirzes, uoste kažkokius baltos spalvos miltelius, susibare su D. A. del D. tevu buto. Po to barnis peraugo i muštynes – V. B. sudave jam (D. S.) smugi ranka i dešine aki, del ko jis staigiai sustabde automobili. Tuomet V. B. ir D. A. išlipo iš mašinos ir kelio važiuojamojoje dalyje pradejo grumtis, V. B. nubego, o D. ji nusivijo. Tuo metu jis pas D. pamate automata. Kažkuriuo metu pastarieji buvo dinge jam iš akiracio, o po keliu minuciu, jis maždaug už dešimties metru pamate ant žemes sedinti V. B., kuriam už nugaros stovejo D. A. iš laike i viršu nukreipta automata. Po to jis atbuline eiga privažiavo prie pastaruju ir išgirdo, kad jie rekia vienas ant kito, D. tampo V. už rubu, bandydamas ji pakelti, bet to padaryti nepajege. Tuomet jis padejo D. A. pakelti V. B. nuo žemes ir pastarasis pats savanoriškai atsisedo ant automobilio galines sedynes. Jis sedo už vairo, o D. - ant priekines keleivio sedynes. Tuo metu, iš kitos (duomenys neskelbtini) gatves važiuojamosios kelio dalies prie ju automobilio pribego trys ar daugiau kareiviu. Vienas kareivis bande atidaryti jo dureles, kiti du – rankomis isireme i automobilio variklio gaubta, bandydami sutrukdyti jiems važiuoti, dar vienas kareivis bande atidaryti kaires puses galines dureles. Tuo metu, kai kareiviai bande sulaikyti ju automobili, D. A. iš mineto automato šove serija šuviu per automobilio priekinio stiklo viršutine dali. Po šuviu, kareiviai kažkur dingo, o D. A., iremes jam automato vamzdi i koja, liepe važiuoti miesto centro pusen. Bevažiuojant pamate, kad automobilyje nera V. B.. Po to jos kartu su D. A., pastarajam rodant kelia, nuvažiavo už miesto iki jam nepažistamos vietos, D. liepe sustoti, jie paliko automobili ir nuejo vedamas D. A. jam nežinoma kryptimi. Visos šios aplinkybes iš esmes sutapo su aplinkybemis, nustatytomis ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinejimo metu.

Vilniaus apygardos teismo 2008-12-30 nuosprendžiu (t. 8, b. l. 118-132) D. S. pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 16 str. 2 d., 105 str. 2 p., 4 p., 8 p., 10 p., buvo išteisintas neirodžius, kad jis dalyvavo padarant šia nusikalstama veika (BPK 303 str. 5 d. 2 p.). Baudžiamasis procesas D. S. atžvilgiu, kaltinant ji padarius nusikalstamas veikas, numatytas 1961 m. BK 234 str. 1 d. ir 131 str. 1 d., nutrauktas, suejus baudžiamosios atsakomybes senaties terminui (BPK 3 str. 1 d. 2 p.). D. S. buvo kaltinamas del to, kad 1993-08-17 iš anksto susitares su D. A. tycia nužudyti V. B. del savanaudišku paskatu ir veikdamas bendrininku grupeje su D. A., panaudodami ginkla bei fizini smurta pasikesino nužudyti V. B., taip pat pavojingu daugelio žmoniu gyvybei budu pasikesino nužudyti du ir daugiau asmenu – Ž. J., I. K., S. K., ryšium su nukentejusiuju vykdymu savo valstybines ir pilietines pareigos, padarydamas pastariesiems bei R. V. ivairaus sunkumo sveikatos sutrikdyma. Teismas D. S. išteisino, neirodžius D. S. tycios, t. y. tikslo nužudyti V. B., taip pat nustacius, jog D. A. veiksmai šaudant i pribegusius prie automobilio asmenis, D. S. buvo staigmena, visiškai netiketas veiksmas, t. y. vykdytojo ekscesas.

Kaltinamajam D. A. yra pareikšti kaltinimai pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 9 p. (2000 m. rugsejo 26 d. istatymo Nr. VIII-1968 redakcija) del to, kad jis 1993 m. rugpjucio 17 d., apie 11 val. 40 min., (duomenys neskelbtini) gatveje, Vilniuje, važiuodamas automobiliu „VAZ 2105“, valstybinis numeris E5453 HX, turedamas tiksla del savanaudišku paskatu nužudyti V. B., panaudojo pavojinga gyvybei ir sveikatai smurta, t. y. ireme šaunamaji ginkla - 5,45 mm kalibro „Kalašnikov“ konstrukcijos automata V. B. i galva, o nukentejusiajam iššokus iš automobilio ir bandant pabegti, jis ji pasivijo, sudave rankomis, kojomis ir automato buože smugius i galva bei krutine, po to del savanaudišku paskatu, turedamas tiksla pasisavinti V. B. priklausanti laikrodi „Rolex“ 40 000,00 Lt vertes, pasikesino ji nužudyti, du kartus šaudamas i nukentejusiji iš „Kalašnikov“ tipo automato, taciau nusikaltimo nebaige del priežasciu, nepriklausanciu nuo jo valios, kadangi V. B. išsisukus nuo šuvio, i ji nepataike ir i ivykio vieta pradejo begti žmones.

Taip pat D. A. yra pareikšti kaltinimai pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 5 p., 7 p., 10 p. ir 11 p. (2000 m. rugsejo 26 d. istatymo Nr. VIII-1968 redakcija) del to, kad jis 1993 m. rugpjucio 17 d., apie 11 val. 50 min., (duomenys neskelbtini) gatveje, Vilniuje, siekiant nuslepti padaryta V. B. atžvilgiu nusikaltima, kitu žmoniu gyvybei pavojingu budu pasikesino nužudyti du ir daugiau asmenu, del ju tarnybos ir piliecio pareigu vykdymo: pradejo šaudyti iš 5,45 mm kalibro „Kalašnikov“ konstrukcijos automato i šalia ivykio vietos buvusius Lietuvos kariuomenes bataliono „Geležinis Vilkas“ karius Ž. J., I. K., S. K., kurie, vykdydami tarnybos ir piliecio pareigas, bande apginti V. B. nuo nusikalstamu D. A. veiksmu ir nusikaltimo padarymo vietoje sulaikyti D. A., apsupo automobili „VAZ 2105“, valstybinis numeris E5453 HX, kuriuo važiavo D. A., jiems ir R. V. padarydamas sveikatos sutrikdymus: Ž. J. – nesunku sveikatos sutrikdyma, pasireiškusi kairio peties šautinio kiaurinio sužalojimo ir aklo krutines lastos kaires puses pažeidimu, I. K. – nesunku sveikatos sutrikdyma, pasireiškusi dešines šlaunies šautine žaizda su svetimkuniais savaržos srityje ir dešineje šlaunyje, S. K. – nesunku sveikatos sutrikdyma, pasireiškusi kairio antakio skeveldros muštine žaizda ir lengvo laipsnio galvos smegenu sukretimu, šalia ivykio vietos buvusiame autobuse „Ikarus-3376“, valstybinis numeris 6922 ???, sedejusiam R. V. – sunku sveikatos sutrikdyma, pasireiškusi krutines lastos, dešines puses priekinio paviršiaus kiauriniu aklu šautinius sužalojimu su plauciu pažeidimu, taciau nusikaltimo nebaige del priežasciu, nepriklausanciu nuo jo valios ir pasišalino iš ivykio vietos, kadangi atvyko daugiau žmoniu, kurie galejo ji sulaikyti.

Bylos nagrinejimo metu šis kaltinimas D. A. nepasitvirtino.

Bylos nagrinejimo metu nustatyta, kad santykiai tarp nukentejusiojo V. B. ir kaltinamojo D. A. nera palankus, todel teismas juos iš dalies vertina kritiškai ir jais tiki tiek, kiek jie pasitvirtina kitais bylos nagrinejimo metu surinktais ir ištirtais irodymais.

Analizuodamas kaltinamojo, nukentejusiuju bei liudytoju parodymus, nustatant 1993 m. rugpjucio 17 d. ivykio aplinkybes, teismas juos vertina pagal savo vidini isitikinima kartu su kitais byloje surinktais ir ištirtais irodymais.

Sprendžiant kaltinamojo D. A. tycios del pasikesinimo nužudyti V. B., Ž. J., I. K., S. K. ir R. V. klausima, teismas atsižvelgia i padaryto nusikaltimo aplinkybes – buda, sužalojimu kieki bei pobudi, nusikalstamos veikos intensyvuma, jos nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentejusiuju tarpusavio santykius, elgesi ivykio metu, taip pat prieš nusikaltimo padaryma ir po jo.

Teisminio bylos nagrinejimo metu nukentejusysis V. B. tvirtino, kad kaltinamasis ivykio metu turejo tiksla ji nužudyti, todel atliko jo parodymuose nurodymus veiksmus. Vienok, ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas iš karto po ivykio – 1993-08-17, bei veliau – 2008-02-12, V. B. aiškino, kad del kokios priežasties ta diena ji užpuole, nei D., nei D. nieko nesake. Jo nuomone, pastarieji turejo tiksla išreikalauti iš jo pinigu, kuriu jis turejo, nes tempe i automobili, nuo rankos nupleše ir pagrobe laikrodi „Rolex“, t. y. buvo susitare jo atžvilgiu ivykdyti plešima ir pareikalauti pinigu, taciau kadangi jis nuo pastaruju pabego, pinigu pareikalauti jiems nepavyko. Nukentejusysis V. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme aiškino, kad važiuojant automobiliu, D. A., nieko nesakes, ireme jam i pakauši automata „Kalašnikov“, liepe sedeti ramiai, nejudeti, po to iššokes iš automobilio ir begdamas link kiemo, išgirdo serija šuviu, dar veliau, jam nukritus ant žemes. Pribeges D. A. automato buože pradejo daužyti jo galva, šove i ji, bet prašove pro šali, nupleše jam nuo rankos laikrodi „Rolex“, po to, nutaikes automata jam i galva, liepe sestis i mašina, reke, kad jeigu neses - nušaus. Ta aplinkybe, kad D. A., dar iki isedant i automobili, šaude iš automato patvirtino ir nukentejusieji Ž. J., I. K., S. K., R. V., liudytojai S. T., A. J., 2002-03-12 asmens parodymo atpažinti metu liudytoja H. V.. Ši aplinkybe pasitvirtino ir 1993-08-17 ivykio vietos apžiuros metu, kuomet nustatyta, jog prie (duomenys neskelbtini) g. 92-ojo namo, važiavimo viduryje, 3,5 metru atstumu nuo kelio ir 2,5 metro atstumu nuo namo kampo, namo lygyje guli keturios šovinio tuteles.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis D. A. nuo pat pirmuju apklausu teige, kad tikslo nužudyti V. B. jis neturejo, tuo metu ju tarpusavio santykiai buvo geri, dar iki šio ivykio jis ne karta yra vežes V. B., kuomet pastarasis su savimi turejo labai dideles sumas pinigu, todel toki ketinima galejo ivykdyti tuo metu, o konfliktas kilo jam pradejus kalba del pinigu, kuriuos V. B. buvo likes skolingas už jo motinos buta. Teismas atkreipia demesi i tai, jog šiuo atveju neaptaria kaltinamojo nurodytu aplinkybiu apie tariamos skolos už buta buvimo teisingumo, nes ši aplinkybe yra aptarta aukšciau, be to, sprendžiant D. A. kaltes klausima pagal šia nusikalstama veika, veikos kvalifikavimui esmines reikšmes neturi.

Nukentejusysis V. B. teisminio bylos nagrinejimo metu teige, kad D. A. norejo ji nužudyti, taciau jokiu turtiniu reikalavimu nepareiške, tik nuo rankos nupleše laikrodi „Rolex“. Kaip jis paaiškino, kaltinamojo tikslas buvo ji kažkur nuvežti. Tokiu budu, tiek iš ikiteisminiame tyrime, tiek iš teisme duotu nukentejusiojo V. B. parodymu negalima daryti kategoriškos išvados, kad kaltinamasis D. A. 1993 m. rugpjucio 17 d. užpuldamas V. B. bei panaudodamas ginkla, turejo tiksla pastaraji nužudyti. Tokius nukentejusiojo parodymus teismas vertina kaip nukentejusiojo daroma prielaida, jog užpuolimo tikslas galejo buti kaltinamojo siekimas jo mirties. Šia aplinkybe paneigia ir tai, kad kaltinamasis, ivykio metu disponuodamas labai pavojingu žmogaus sveikatai ir gyvybei ginklu - automatu „Kalašnikov“, be to, stovedamas šalia nukentejusiojo, turejo visiškai realia galimybe, turint tiksla nužudyti nukentejusiji, ši tiksla realizuoti. Visa tai dar karta patvirtina, kad kaltinamojo D. A. tikslas buvo ne nužudyti V. B., o užvaldyti jo turta, ka jis ir padare, nuplešdamas pastarajam nuo rankos dideles vertes laikrodi. Bylos nagrinejimo metu, ivertines surinktus irodymus, teismas laiko nustatyta aplinkybe tai, kad kaltinamasis ivykio metu pagrobe nukentejusiajam priklausanti laikrodi „Rolex“, kainavusi 10 000 JAV doleriu, kas pagal tuo metu galiojanti JAV dolerio ir lito santyki atitiko 40 000,00 Lt suma. Nukentejusysis V. B. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino, kad tuo metu, kai jis buvo nukrites ant žemes, D. A. panaudojo jo atžvilgiu fizini smurta, šaude i ji iš automato ir nuo rankos nupleše laikrodi „Rolex“ 10 000 JAV doleriu vertes. Jis aiškino, kad ši laikrodi isigijo, budamas su R. Ž. Maskvoje, kur jie su R. turguje nusipirko vienodus laikrodžius „Rolex“, už kuriuos sumokejo po 10 000 JAV doleriu. Laikrodžiai buvo originalus, tai patvirtino laikrodžiu specialistas, todel ju kaina buvo gana didele. Netiketi tokiais nukentejusiojo parodymais nera jokio pagrindo. Nukentejusioji D. Ž. taip pat patvirtino, kad jos vyras R. Ž., budamas su V. B. Maskvoje, nusipirko laikrodi „Rolex“, už kuri mokejo 10 000 JAV doleriu. Toki pati laikrodi nusipirko ir V. B.. Pats kaltinamasis D. A. bei liudytoju apklaustas D. S. patvirtino, kad V. B. turejo laikrodi „Rolex“, mate ji nešiojant. Kaltinamojo aiškinimas, kad ivykio diena nukentejusysis šio laikrodžio neturejo, vertintinas kaip gynybos budas. Tokiu budu, teismas byloje nustate, jog 1993 m. rugpjucio 17 d. užpuolimo metu, kaltinamasis D. A., nuplešdamas nukentejusiajam nuo rankos, pagrobe 40 000,00 Lt vertes laikrodi „Rolex“, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 190 str. numatyta turto vertes išaiškinima, atitinka dideles vertes turto savoka.

Nukentejusieji V. B., Ž. J., I. K., S. K., R. V., liudytojai S. T., A. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme tvirtino, kad kaltinamasis, sededamas automobilyje, pradejo šaudyti iš automato pro priekini automobilio stikla. Nukentejusysis Ž. J. parode, kad kaltinamasis šoko i automobili ir nuvažiavo, prieš tai i juos paleisdamas šuviu serija, t. y. automatas buvo sukamas ir paleista serija šuviu, nes jis mate per stikla, kad „eina“ eile kulku, šove per priekini stikla. Kaltinamasis D. A. tvirtino, kad automato judesys buvo lygtai sukant lanku, buvo šauta pro priekini stikla, šuviu serijos pedsakas buvo priekinio stiklo viršutineje dalyje. Liudytoju apklaustas D. S. parode, kad staiga jis išgirdo maždaug triju šuviu serija, D. A. iššove iš automato i priekinio stiklo dešini viršutini krašta, nes automobilio priekiniame stikle dešineje puseje viršuje pamate itrukimus. Kad buvo šaudoma per priekini automobilio stikla pasitvirtina ir 1993-08-18 ivykio vietos apžiuros protokolu (t. 4, b. l. 27-28), kuriame nurodyta, jog automobilio „VAZ-2105“, valstybinis numeris E5453 HX, kairiuju (priekiniu) dureliu stiklas išmuštas, priekinis stiklas daugelyje vietu iskiles, iš viso yra penkios skyles, aplink kurias stiklas suaižejes, ant vairuotojo sedynes, prie jos ir po ja yra daugybe stiklo šukiu, ant vairuotojo sedynes rasta viena, o ant priekines keleivio sedynes – trys šovinio tuteles. Bylos rašytiniais dokumentais – specialistu išvadomis del nukentejusiesiems padarytu kuno sužalojimu pasitvirtina, kad šalia kaltinamojo automobilio buvusiems nukentejusiesiems nebuvo padaryti labai sunkus sveikatos sužalojimai, t. y. I. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o Ž. J. ir S. K. buvo padaryti nežymus sveikatos sutrikdymai. Tokiu budu, ivertinus aukšciau aptarta bei atsižvelgiant i tai, kad ivykio metu kaltinamasis D. A. naudojo gana pavojinga žmogaus sveikatai ir gyvybei ginkla – automata „Kalašnikov“, kad buvo šaudyta iš gana artimo atstumo, teismas laiko irodyta aplinkybe, kad kaltinamasis šaude ne tiesiogiai taikydamasis i nukentejusiuosius Ž. J., I. K. ir S. K., o ginklo vamzdi nukreipes i viršu, iššaunant serija šuviu per priekinio automobilio stiklo viršutine dali, t. y. tokiais veiksmais siekdamas, kad prie automobilio pribege asmenys, pradejus šaudyti, pasitrauktu nuo automobilio ir jis su D. S. netrukdomai galetu pasišalinti iš nusikaltimo vietos.

Byloje taip pat nustatyta, kad kaltinamajam pradejus šaudyti, t. y. iššovus serija šuviu automatu per priekini automobilio stikla, buvo sunkiai sužalotas autobuse sedejes nukentejusysis R. V.. Bylos duomenimis pasitvirtina, kad kaltinamasis D. A. ivykio metu iš viso nemate nukentejusiojo R. V. ir jo negalejo matyti. Nukentejusysis R. V. parode, kad ivykio metu autobusas, kuriame jis sedejo, sustojo kitoje kelio eismo juostoje nei stovejo automobilis „VAZ“, prie kurio vyko incidentas, jis girdejo šuvius ir staiga pajuto, jog jam i krutine ismigo kulka ir jis nukrito ant žemes. 1993-08-18 autobuso „Ikarus 3375“, valstybinis numeris 6922 ???, apžiuros protokolu (t. 4, b. l. 52-56) pasitvirtino, kad autobuso kaires puses priekabos salone trecias nuo galo langas sueižejes, salono viduje, kaireje sienos puseje, ties šeštos sedynes atlošu yra sienos kartoninio apmušalo kiauryminis sužalojimas, taip pat yra sužalojimas kaires puses lauko sienoje. Tokiu budu teismas, ištyres byloje surinktus irodymus, konstatuoja, kad nukentejusiajam padarytas sveikatos sutrikdymas yra priežastiniame ryšyje su kaltinamojo neteisetais veiksmais – šuviais iš automato „Kalašnikov“. Vienok, bylos nagrinejimo metu nebuvo surinkta irodymu, patvirtinanciu kaltinamojo tycios buvima, padarant R. V. sunku sveikatos sutrikdyma. Tokiu budu konstatuotina, kad sužalojimas nukentejusiajam padarytas del kaltinamojo neatsargumo.

Tokiu budu, ivertinus aukšciau paminetus irodymus, teismas laiko nustatytu, kad kaltinamasis D. A. šaude turedamas tiksla ibauginti nukentejusiji V. B. ir tokiu budu pagrobti jam priklausanti turta bei tiksla pašalinti kliuti jam išvažiuoti automobiliu iš ivykio vietos, tuo paciu paneigiant aplinkybe, jog jis šaude gyvybes atemimo tikslu.

Kesininimasis i kito asmens gyvybe laikomas tyciniu, jei kaltininkas samoningai veikia ar neveikia, suvokdamas, kad jo veika atims kito žmogaus gyvybe, ir to siekia (tiesiogine tycia) arba nors ir nesiekdamas šiu pasekmiu, samoningai leidžia joms kilti (netiesiogine tycia). Nužudymas gal buti padarytas tiesiogine apibrežta tycia, kai veikiama siekiant atimti gyvybe, ir neapibrežta tycia, kai veikiama siekiant, ar sutrikdyti žmogaus sveikata, ar atimti gyvybe. Veika gali buti kvalifikuojama kaip pasikesinimas nužudyti tik esant apibrežtai kaltininko tyciai atimti gyvybe. Esant neapibrežtai tyciai, veika kvalifikuojama pagal kilusias pasekmes. Kaip pasikesinimas nužudyti gali buti kvalifikuojama tik tokia veika, kada nustatoma, jog kaltininkas sieke tik vieno tikslo – atimti gyvybe ir jo netenkino jokios kitokios pasekmes (kuno sužalojimai ir pan.).

Atsižvelgiant i aukšciau išdestyta, teismas laiko, kad byloje nera pakankamai duomenu, kad D. A. tikrai norejo ir ketino nužudyti nukentejusiuosius V. B., Ž. J., I. K., S. K. ir R. V. ir veike tiesiogine tycia. Neabejotinai nustatyta, kad jis, šaudamas šuvius iš automobilio, kur buvo nukentejusieji, pataikydamas i pastaruosius ir padarydamas jiems sveikatos sutrikdyma, veike neapibežta tycia pasekmiu atžvilgiu, todel turi atsakyti pagal faktiškai kilusias pasekmes, t.y. del nukentejusiojo R. V. sunkaus sveikatos sutrikdymo del neatsargumo, I. K. nesunkaus sveikatos sutrikdymo vykdant savo tarnybos ir piliecio pareigas, Ž. J. ir S. K. nežymaus sveikatos sutrikdymo. Taip pat V. B. atžvilgiu padaryta veika kvalifikuotina kaip dideles vertes turto plešimas, panaudojant šaunamaji ginkla.

Teismas kritiškai, kaip siekima išvengti baudžiamosios atsakomybes, vertina kaltinamojo parodymus, kad jam sedant i automobili, kaireje rankoje laikant automata, o dešine uždarant automobilio dureles, V. B. sušukes „puola, šaudyk“, per jo peti griebe už automato rankenos ir trauke automata, del to, bunant laisvam ginklo gaidukui, nevalingai ji nuspaudus, ivyko šuviu serija pro priekini stikla, automata lygtai sukant lanku. Ši aplinkybe nepasitvirtino jokiais kitais byloje surinktais irodymais. V. B. tai neige nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Byloje nustatyta, kad tuo metu nukentejusysis buvo sužalotas ir itrauktas i automobilio vidu ant galines sedynes. Kaltinamojo nurodytos aplinkybes nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinejimo metu nepatvirtino ir apklaustas D. S., kuris aiškino, kad apsupusiems ju automobili žmonems bandant patekti i automobili, jis staiga išgirdo šuviu serija ir suprato, kad D. A. iššove iš automato.

Tokiu budu, teismas laiko irodytu, kad kaltinamasis D. A., turedamas tiksla pasisavinti V. B. priklausanti dideles vertes turta, panaudojo šaunamaji ginkla - ireme automobilio priekineje keleivio vietoje sedinciam nukentejusiajam V. B. i galva 5,45 mm kalibro „Kalašnikov“ konstrukcijos automata, o nukentejusiajam iššokus iš automobilio ir bandant pabegti, D. A. ji pasivijo, sudave rankomis, kojomis ir automato buože smugius i galva bei krutine, po to, du kartus iššove iš „Kalašnikov“ tipo automato i žeme, šalia gulincio V. B. bei, nuplešdamas nuo V. B. rankos, pagrobe šiam priklausanti laikrodi „Rolex“ 10 000 JAV doleriu vertes (kas pagal tuo metu galiojanti JAV dolerio ir lito santyki atitiko 40 000,00 Lt suma), todel jo nusikalstama veika iš LR BK 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 9 punkto (2000 m. rugsejo 26 d. istatymo Nr. VIII-I968 redakcija) perkvalifikuotina i Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. (2000 m. rugsejo 26 d. istatymo Nr. VIII-I968 redakcija).

Taip pat teismas laiko irodytu, kad jis, siekiant nuslepti padaryta nusikaltima, bandydamas pasišalinti iš nusikaltimo vietos, pro automobilio priekinio stiklo viršutine dali pradejo šaudyti iš 5,45 mm kalibro „Kalašnikov“ konstrukcijos automato i šalia ivykio vietos buvusiu Lietuvos kariuomenes bataliono „Geležinis Vilkas“ kariu Ž. J., I. K. bei S. K. puse, kurie, vykdydami tarnybos ir piliecio pareigas, bande apginti V. B. nuo nusikalstamu D. A. veiksmu ir nusikaltimo padarymo vietoje sulaikyti D. A., neturedamas tikslo sunkiai sužaloti R. V., rikošetavus kulkai ir pataikius šalia ivykio vietos buvusiame autobuse „Ikarus-3376“, valstybinis numeris 6922 ???, sedejusiam R. V. i krutine, del neatsargumo padare jam sunku sveikatos sutrikdyma, pasireiškusi krutines lastos, dešines puses priekinio paviršiaus kiauriniu aklu šautiniu sužalojimu su plauciu pažeidimu, todel jo nusikalstama veika iš LR BK 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 5, 7, 10, 11 punktu (2000 m. rugsejo 26 d. istatymo Nr. VIII-I968 redakcija) perkvalifikuotina i Lietuvos Respublikos BK 137 str. l d. (2000 m. rugsejo 26 d. istatymo Nr. VIII-I968 redakcija).

Taip pat teismas laiko irodytu, kad jis, siekiant nuslepti padaryta nusikaltima, bandydamas pasišalinti iš nusikaltimo vietos, pro automobilio priekinio stiklo viršutine dali pradejo šaudyti iš 5,45 mm kalibro „Kalašnikov“ konstrukcijos automato i šalia ivykio vietos buvusiu Lietuvos kariuomenes bataliono „Geležinis Vilkas“ kariu Ž. J., I. K. bei S. K. puse, kurie, vykdydami tarnybos ir piliecio pareigas, bande apginti V. B. nuo nusikalstamu D. A. veiksmu ir nusikaltimo padarymo vietoje sulaikyti D. A., padarydamas I. K. - nesunku sveikatos sutrikdyma, pasireiškusi dešines šlaunies šautine žaizda su svetimkuniais savaržos srityje ir dešineje šlaunyje, todel jo nusikalstama veika iš LR BK 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 5, 7, 10, 11 punktu (2000 m. rugsejo 26 d. istatymo Nr. VIII-I968 redakcija) perkvalifikuotina i Lietuvos Respublikos 1961 m. BK 112 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos Aukšciausiosios tarybos Prezidiumo 1984 m. vasario 29 d. isako Nr. X-3496 redakcija).

Taip pat teismas laiko irodytu, kad jis, siekiant nuslepti V. B. atžvilgiu padaryta nusikaltima, bandydamas pasišalinti iš nusikaltimo vietos, pro automobilio priekinio stiklo viršutine dali pradejo šaudyti iš 5,45 mm kalibro „Kalašnikov“ konstrukcijos automato i šalia ivykio vietos buvusiu Lietuvos kariuomenes bataliono „Geležinis Vilkas“ kariu Ž. J., I. K. bei S. K. puse, kurie, vykdydami tarnybos ir piliecio pareigas, bande apginti V. B. nuo nusikalstamu D. A. veiksmu ir nusikaltimo padarymo vietoje sulaikyti D. A., padarydamas Ž. J. nežymu sveikatos sutrikdyma, pasireiškusi kairio peties šautinio kiaurinio sužalojimo ir aklo krutines lastos kaires puses pažeidimu, taip pat padarydamas S. K. nežymu sveikatos sutrikdyma, pasireiškusi kairio antakio skeveldros muštine žaizda ir lengvo laipsnio galvos smegenu sukretimu, todel jo nusikalstama veika iš LR BK 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 5, 7, 10, 11 punktu (2000 m. rugsejo 26 d. istatymo Nr. VIII-I968 redakcija) perkvalifikuotina i Lietuvos Respublikos BK 140 str. l d. (2000 m. rugsejo 26 d. istatymo Nr. VIII-I968 redakcija).

Kaip jau mineta aukšciau, pagal Lietuvos Respublikos 2002 m. spalio 29 d. Baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000-09-26 istatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002-03-14 istatymu Nr. IX-785, ir Bausmiu vykdymo kodekso, patvirtinto 2002-06-27 istatymu Nr. IX-994, isigaliojimo ir igyvendinimo tvarkos istatymo Nr. IX-1162 (su pakeitimais, padarytais 2003 m. balandžio 10 d. istatymu Nr. IX-1498) 5 str. 1 p., baudžiamosiose bylose del nusikalstamu veiku, padarytu iki 2003 m. gegužes 1 d., veiklos perkvalifikuojamos, vadovaujantis šio istatymo 4 straipsniu ir naujojo Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio nuostatomis bei vadovaujantis naujuoju Baudžiamojo proceso kodeksu. Pagal mineto istatymo 4 str. 1 dali veika gali buti perkvalifikuojama pagal atitinkama naujojo Baudžiamojo kodekso straipsni, kai jis yra švelninantis bausme arba kitokiu budu palengvinantis nusikalstama veika padariusio asmens teisine padeti.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 3 str. 2 d. veikos nusikalstamuma švelninantis ar kitokiu budu nusikalstama veika padariusio asmens teisine padeti palengvinantis baudžiamasis istatymas turi grižtamaja galia, t. y. taikomas iki tokio istatymo isigaliojimo nusikalstama veika padariusiems asmenims.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis D. A. nusikalstamas veikas padare 1993 m. rugpjucio 17 d., t. y. galiojant 1961 m. Lietuvos Respublikos Baudžiamajam kodeksui. Mineto Baudžiamojo kodekso 7 str. numate, kad veikos nusikalstamuma ar baudžiamuma nustato istatymas galiojes šios veikos padarymo metu. Istatymas, griežtinantis bausme arba kitaip sunkinantis veika padariusio asmens teisine padeti, neturi grižtamosios galios. Lietuvos Respublikos BK 3 str. 3 d. taip pat numatyta, kad baudžiamasis istatymas, nustatantis veikos nusikalstamuma, griežtinantis bausme ar kitaip sunkinantis nusikalstama veika padariusio asmens teisine padeti, neturi grižtamosios galios.

Kaltinamojo D. A. nusikalstama veika, padaryta V. B. atžvilgiu, atitinka 1961 m. BK 272 str. 2 d. dispozicijoje apibrežta nusikalstama veika (plešimas, panaudojant šaunamaji ginkla) ir 272 str. 3 d. dispozicijoje apibrežta nusikalstama veika (plešimas, ivykdytas stambiu mastu). Nusikalstamos veikos padarymo metu, BK 272 str. 2 d. sankcija numate laisves atemimo nuo ketveriu iki dešimties metu bausme, 3 d. sankcija numate laisves atemimo nuo šešeriu iki dvylikos metu bausme. Pagal naujaji Baudžiamaji kodeksa ši nusikalstama veika kvalifikuojama pagal 180 str. 3 d. (2000 m. rugsejo 26 d. istatymo Nr. VIII-I968 redakcija) (plešimas, panaudojant šaunamaji ginkla arba pagrobiant dideles vertes turta), kurios sankcijoje numatyta laisves atemimo nuo dveju iki dešimties metu bausme, t. y. švelnesne bausme nei numatyta senajame Baudžiamajame kodekse. Taigi, kaltinamojo D. A. veika kvalifikuotina pagal šiuo metu galiojancio BK 180 str. 3 d. (2000 m. rugsejo 26 d. istatymo Nr. VIII-I968 redakcija).

Kaltinamojo nusikalstama veika, padaryta R. V. atžvilgiu, atitinka 1961 m. BK 115 str. (Lietuvos Respublikos Aukšciausiosios Tarybos Prezidiumo 1982-12-29 isako Nr. 2767 redakcija) dispozicijoje apibrežta nusikalstama veika (sunkus žmogaus kuno sužalojimas del neatsargumo). Nusikalstamos veikos padarymo metu, BK 115 str. sankcija numate laisves atemimo bausme iki dveju metu arba pataisos darbu tam paciam laikui bausme. Pagal naujaji Baudžiamaji kodeksa ši nusikalstama veika kvalifikuojama pagal 137 str. 1 d. (2000 m. rugsejo 26 d. istatymo Nr. VIII-I968 redakcija), kurios sankcijoje numatyta arešto arba laisves atemimo iki treju metu bausme, t. y. minimali bausme (areštas) yra švelnesne bausme nei numatyta senajame Baudžiamajame kodekse. Taigi, kaltinamojo D. A. veika kvalifikuotina pagal šiuo metu galiojancio BK 137 str. 1 d. (2000 m. rugsejo 26 d. istatymo Nr. VIII-I968 redakcija).

Kaltinamojo nusikalstama veika, padaryta I. K. atžvilgiu, atitinka 1961 m. BK 112 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos Aukšciausiosios Tarybos Prezidiumo 1984-02-29 isako Nr. 3796 redakcija) dispozicijoje apibrežta nusikalstama veika (tycinis apysunkis kuno sužalojimas, padarytas ryšium su nukentejusiojo vykdymu tarnybines at visuomenines pareigos). Nusikalstamos veikos padarymo metu, BK 112 str. 2 d. sankcija numate laisves atemimo bausme iki penkeriu metu. Pagal naujaji Baudžiamaji kodeksa ši nusikalstama veika kvalifikuojama pagal 138 str. 2 d. 7, 10, 11 punktus (2000 m. rugsejo 26 d. istatymo Nr. VIII-I968 redakcija), kurios dispozicijoje apibrežta veika, numatanti atsakomybe už žmogaus nesunku sveikatos sutrikdyma kitu žmoniu gyvybei pavojingu budu, del nukentejusiojo asmens tarnybos ar piliecio pareigu vykdymo ir siekiant nuslepti kita nusikaltima. Šio straipsnio sankcijoje numatyta laisves atemimo iki penkeriu metu bausme, t. y. tokia pati kaip ir senajame Baudžiamajame kodekse. Tokiu budu, abiejuose baudžiamuosiuose kodeksuose numatyta tokio pat dydžio bausme, taciau senojo Baudžiamojo kodekso dispozicijoje yra numatytas tik vienas šios nusikalstama veika kvalifikuojantis požymis, kai, tuo tarpu, naujajame kodekse ju yra trys, t. y. senojo Baudžiamojo kodekso dispozicija teisine prasme yra švelnesne. Taigi, kaltinamojo D. A. veika kvalifikuotina pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 112 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos Aukšciausiosios Tarybos Prezidiumo 1984-02-29 isako Nr. 3796 redakcija).

Kaltinamojo nusikalstama veika, padaryta Ž. J. ir S. K., atitinka 1961 m. BK 116 str. 2 dispozicijoje apibrežta nusikalstama veika (tycinis lengvas kuno sužalojimas, sukeles trumpalaiki sveikatos sutrikima). Nusikalstamos veikos padarymo metu, BK 116 str. sankcija numate laisves atemimo bausme iki vieneriu metu arba pataisos darbu tam paciam laikui bausme. Pagal naujaji Baudžiamaji kodeksa ši nusikalstama veika kvalifikuojama pagal 140 str. 1 d. (2000 m. rugsejo 26 d. istatymo Nr. VIII-I968 redakcija), kurios sankcijoje numatyta viešuju darbu, laisves apribojimo, arešto arba laisves atemimo iki vieneriu metu bausme, t. y. minimali bausme (viešieji) yra švelnesne bausme nei numatyta senajame Baudžiamajame kodekse. Taigi, kaltinamojo D. A. veika kvalifikuotina pagal šiuo metu galiojancio BK 140 str. 1 d. (2000 m. rugsejo 26 d. istatymo Nr. VIII-I968 redakcija).

Lietuvos Respublikos Aukšciausiojo Teismo Senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 38 „Del teismu praktikos taikant Baudžiamojo kodekso normas, reglamentuojancias baudžiamuju istatymu galiojima laiko atžvilgiu“ 13 punkte išaiškinta, kad istatymas, nustatantis veikos nusikalstamuma, griežtinantis bausme arba kitaip sunkinantis veika padariusio asmens teisine padeti, grižtamosios galios neturi. Šiame punkte nurodoma, kad prie tokiu kitaip sunkinanciu veika padariusio asmens teisine padeti, priskiriamas ir istatymas, kuriuo pailginami senaties terminai.

Kaip jau yra aptarta aukšciau, kaltinamajam del veiku, padarytu nukentejusiuju V. B., R. V., Ž. J. ir S. K. atžvilgiu, taikytinos naujojo Baudžiamojo kodekso normos, galiojant per laikotarpi nuo nusikaltimo padarymo iki apkaltinamojo nuosprendžio priemimo švelniausiai istatymo redakcijai, t. y. 2000 m. rugsejo 26 d. istatymo Nr. VIII-I968 redakcijai. Tokiu budu, sprendžiant apkaltinamojo nuosprendžio priemimo senaties klausima, taip pat taikytinos naujojo Baudžiamojo kodekso normos, numatytos BK 95 straipsnyje.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis padare Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. (2000 m. rugsejo 26 d. istatymo Nr. VIII-I968 redakcija) (V. B. atžvilgiu) numatyta veika – sunku nusikaltima (BK 11 str. 5 d.), 137 str. 1 d. (2000 m. rugsejo 26 d. istatymo Nr. VIII-I968 redakcija) (R. V. atžvilgiu) ir BK 140 str. 1 d. (2000 m. rugsejo 26 d. istatymo Nr. VIII-I968 redakcija) (Ž. J. ir S. K. atžvilgiu) numatytas veikas – nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.). Pagal BK 95 str. 1 d. 1 p. „b“ p. p., „c“ p. p. asmeniui, padariusiam nusikalstama veika, negali buti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu yra praeje ketveri metai, kai padarytas nesunkus tycinis nusikaltimas, taip pat aštuoneri metai, kai buvo padarytas sunkus nusikaltimas. Šio straipsnio antroji dalis numato, kad senaties terminas skaiciuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priemimo dienos, o treciojo dalis numato, kad jeigu nusikalstama veika padares asmuo pasislepe nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, senaties eiga sustoja. Senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kuria asmuo sulaikomas arba kuria jis pats atvyksta ir prisipažista padares nusikaltima. Taciau apkaltinamasis nuosprendis negali buti priimtas, jeigu nuo to laiko, kai asmuo padare nusikaltima, praejo penkiolika metu ir senaties eiga nenutruko del naujo nusikaltimo padarymo.

Kaip jau aptarta viršuje, kaltinamojo nusikalstama veika, padaryta I. K. atžvilgiu, kvalifikuotina pagal kaltinamajam palankesni 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 112 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos Aukšciausiosios Tarybos Prezidiumo 1984-02-29 isako Nr. 3796 redakcija). Tokiu budu, sprendžiant apkaltinamojo nuosprendžio priemimo senaties klausima, taip pat taikytinos senojo Baudžiamojo kodekso normos, numatytos BK 49 straipsnyje. Šio straipsnio pirmosios dalies trecias punktas numato, kad asmuo negali buti traukiamas baudžiamojon atsakomyben, jeigu nuo tos dienos, kai jis padare nusikaltima suejo penkeri metai, kai buvo padarytas nusikaltimas, už kuri pagal istatyma gali buti skiriamas laisves atemimas ne daugiau kaip penkeriems metams. To paties straipsnio trecioji dalis numato, kad senaties eiga sustoja, jeigu padares nusikaltima asmuo pasislepia nuo tardymo ar teismo. Šiais atvejais senaties eiga atsinaujina nuo to momento, kai asmuo sulaikomas arba kai jis pats atvyksta ir prisipažista padares nusikaltima. Taciau asmuo negali buti traukiamas baudžiamojon atsakomyben, jeigu nuo to laiko, kai jis padare nusikaltima, praejo penkiolika metu ir senatis nenutruko del naujo nusikaltimo padarymo.

Kaip jau mineta aukšciau, D. A. nuo 1993 m. rugsejo 3 d. (t. 5, b. l. 152) iki 2009 m. liepos 3 d. (t. 10, b. l. 158) buvo pasislepes nuo ikiteisminio tyrimo.

Taikant bendruosius apkaltinamojo nuosprendžio priemimo senaties terminus, senaties terminas del nusikalstamu veiku, padarytu V. B., R. V., Ž. J., I. K. ir S. K. atžvilgiu, turetu pasibaigti 2008 m. rugpjucio 17 d. Taciau bylos duomenimis nustatyta, kad Vokietijos Weiden I instancijos teismo 2003 m. kovo 7 d. baudžiamuoju isakymu (t. 10, b. l. 99-100, 134-135) D. A. yra nuteistas pagal Vokietijos BK 267 paragrafa 1 pstr. del dokumento klastojimo už nusikaltima, padaryta 2002 m. balandžio 14 d. Tokiu budu, del šiu nusikalstamu veiku senaties terminu taikymo teismas vadovaujasi ankstesniame epizode aptartomis aplinkybes ir pakartotinai ju neanalizuoja.

Atsižvelgiant i aukšciau išdestyta, konstatuotina, kad D. A. Vokietijoje ivykdytas nusikaltimas nutrauke apkaltinamojo nuosprendžio priemimo senaties termina, todel D. A. atžvilgiu senaties nutruko del naujo nusikaltimo padarymo. Tokiu budu konstatuotina, kad apkaltinamojo nuosprendžio priemimo senaties terminas del nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. (2000 m. rugsejo 26 d. istatymo Nr. VIII-I968 redakcija) (V. B. atžvilgiu) sueis 2017 m. liepos 3 d. (senaties terminui atsinaujunus nuo sulaikymio dienos), nusikalstamu veiku, numatytu BK 137 str. 1 d. (2000 m. rugsejo 26 d. istatymo Nr. VIII-I968 redakcija) (R. V. atžvilgiu) ir BK 140 str. 1 d. (2000 m. rugsejo 26 d. istatymo Nr. VIII-I968 redakcija) (Ž. J. ir S. K. atžvilgiu) sueis 2013 m. liepos 3 d. bei nusikalstamos veikos, numatytos 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 112 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos Aukšciausiosios Tarybos Prezidiumo 1984-02-29 isako Nr. 3796 redakcija) (I. K. atžvilgiu) sueis 2014 m. liepos 3 d.

Kaltinamojo atsakomybe lengvinanciu ir sunkinanciu aplinkybiu nera.

Skirdamas bausme kaltinamajam, teismas vadovaujasi pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje ir taisyklemis, numatytomis VIII-ame Lietuvos Respublikos BK skyriuje, kai yra atsakomybe lengvinanciu bei ja sunkinanciu aplinkybiu, ir nera pagrindu taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 straipsni. Teiseju kolegija mano, kad kaltinamajam skirtina bausme LR BK specialiosios dalies straipsniu, numatanciu atsakomybe už padarytas nusikalstamas veikas, sankciju ribose.

Skirdamas bausme kaltinamajam, teismas atsižvelgia i nusikalstamu veiku pavojinguma visuomenei, ju sukeltas pasekmes, kaltinamojo asmenybe. Teiseju kolegija, vertindama kaltinamojo padarytus nusikaltimus, ju pobudi, atsižvelgia i tai, kad kaltinamasis padare nesunku (BK 11 str. 3 d.), apysunki (BK 11 str. 4 d.), sunku (BK 5 d.) ir labai sunku (LR BK 11 str. 6 d.) nusikaltimus, pasekmes neatstatomos, kaltinamojo nusikalstama veika buvo pasikesinta i asmens gyvybe ir sveikata. Taigi, kesintasi i labiausiai ginamas vertybes, o nusikaltimu padarymo budas – ivykdyti bendrininku grupeje, siekiant savanaudišku paskatu, kaltinamasis nusikalto esant tiesioginei apibrežtai tyciai, panaudojant gresminga iranki – šaunamaji ginkla, todel jiems turi buti paskirta laisves atemimo bausme, jos vidurki skaiciuojant, atsižvelgus i bausmes ir jos skyrimo ypatumus.

Kaltinamasis yra teistas užsienio valstybeje, šešiolika metu slapstesi nuo ikiteisminio tyrimo, vengdamas buti patrauktas baudžiamojon atsakomyben už padarytas nusikalstamas veikas, dar iki nusikalstamu veiku padarymo jam buvo pradetas ikiteisminis tyrimas, nusikalstama veika padare bendrininku grupeje. Visos šios aplinkybes liudija apie kaltinamojo abejinguma savo neteisetiems veiksmams. Atsižvelgiant i aukšciau išdestytas aplinkybes, D. A. skirtina pakankamai griežta laisves atemimo bausme, bausmes trukme nustatant, viršijancia istatymo sankcijoje numatyta bausmes vidurki.

Nukentejusioji D. Ž. prašo priteisti iš D. A. 48 590,00 Lt turtines žalos, atsiradusios del laikrodžio „Rolex“ 43 000 Lt vertes, vaizdo kameros „Sony“ su vaizdajuoste bendros 1290,00 Lt vertes ir žiedo su briliantu 4300,00 Lt vertes vagystes, jos vyro nužudymo metu, atlyginimo bei 100 000,00 Lt neturtines žalos atlyginimo.

Nukentejusysis R. V. prašo priteisti iš D. A. 300,00 Lt turtines žalos, atsiradusios del sugadintu drabužiu ir batu, atlyginimo, 25 000,00 Lt neturtines žalos atlyginimo ir 300,00 Lt proceso išlaidu, kurias sudaro sumoketa suma advokatui, už ieškinio pareiškimo surašyma.

Nukentejusysis V. B. Prašo priteisti iš kaltinamojo D. A. 40 000,00 Lt turtines žalos atsiradusios del pagrobto laikrodžio „Rolex“, atlyginimo.

Nukentejusiuju D. Ž. ir R. V. civiliniai ieškiniai del neturtines žalos atlyginimo atmestini.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, isigaliojimo ir igyvendinimo istatymo Nr.VIII-1864, patvirtinto 2000 m. liepos 18 d., 47 str. 2 d. nustatyta, kad Civilinio kodekso šeštosios knygos XXII skyriaus treciojo skirsnio normos del deliktines atsakomybes taikomos, kai žala asmeniui, turtui padaroma ir atsiranda isigaliojus šiam kodeksui. Mineto istatymo 2 str. nustatyta, kad Civilinis kodeksas isigalioja 2001 m. liepos 1 d. Kadangi turtine ir neturtine žala nukentejusiesiems buvo padaryta 1995 m. spalio 7 d., šioje byloje deliktines atsakomybes klausimas turi buti sprendžiamas vadovaujantis 1964 m. Civilinio kodekso normomis. 1964 m. Civilinis kodeksas, skirtingai nei dabar galiojantis Civilinis kodeksas, apskritai nenumate neturtines žalos atlyginimo galimybes. Todel, pagal 1964 m. CK nukentejusieji turi teise tik i turtines žalos, atsiradusios del nusikalstamu V. T. veiksmu, atlyginima. 1995 m. spalio 7 d. nusikaltimo padarymo metu teisines normos, reglamentuojancios neturtines žalos atlyginima nebuvo, o šiuo metu galiojantys istatymai šiuo klausimu grižtamosios galios neturi, todel nukentejusiuju D. Ž. ir R. V. civiliniai ieškiniai neturtines žalos atlyginimo dalyje negali buti patenkinti.

Nukentejusiuju R. V. ir V. B. civiliniai ieškiniai del turtines žalos atlyginimo pagristi ir tenkintini. R. V. prašoma priteisti suma už sugadintus drabužius ir batus pagal savo dydi atitinka realia galima tokiu daiktu kaina, todel yra priteistina iš kaltinamojo. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nukentejusysis V. B. tvirtino, kad laikrodi „Rolex“ jis pirko maždaug 1992 metais už 10 000 JAV doleriu. Toki pati laikrodi, tuo paciu metu ir už tokia pacia kaina nusipirko ir R. Ž.. Laikrodžiai buvo originalus, nes jis su R. neše juos pas specialista, kuris tai patvirtino. Tokias pacias laikrodžio isigijimo aplinkybes nurode ir nukentejusioji D. Ž., paaiškindama, kad jos vyras kartu su V. B. nusipirko laikrodi „Rolex“, už kuri mokejo, kaip teisminio bylos nagrinejimo metu patikslino kaina – 10 000 JAV doleriu. Netiketi tokiais nukentejusiuju parodymais nera pagrindo, nes pagal visuotinai žinomas aplinkybes, „Rolex“ gamintoju laikrodžio kainos yra gana dideles. Taip pat byloje nustatyta, kad po R. Ž. žmogžudystes, be pamineto laikrodžio, iš buto dingo vaizdo kamera „Sony“ su vaizdajuoste 300 JAV doleriu vertes ir žiedas su briliant 1000 JAV doleriu vertes. Atsižvelgiant i tai, kad iš bylos aplinkybiu matyti, jog ivykio metu Ž. šeima gyveno gana pasiturinciai, teismas tiki nukentejusiosios parodymais del nurodytu pagrobtu daiktu kainos. Tokiu budu, teismas tenkina V. B. ir D. Ž. civilinius ieškinius del turtines žalos atlyginimo. Vienok, D. Ž. civilini ieškini tenkina iš dalies, priteisiant už pagrobtus daiktus ju verte skaiciuojant už viena doleri keturis litus, kadangi, kaip jau mineta aukšciau, pagal tuo metu visuotinai žinoma aplinkybe, o veliau LR Vyriausybes 1994 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 213 patvirtinta oficialu JAV dolerio ir lito santyki vienas JAV doleris atitiko keturiu litu suma.

Kaltinamojo D. A. su nusikalstamos veikos padarymu susijusios sveikatos priežiuros paslaugu išlaidos buvo apmoketos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lešu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. l d. nuostatomis numatyta, kad žala, padaryta asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Taip pat Lietuvos Respublikos CK 6.280 str. numato, jog asmuo, atlygines kito asmens padaryta žala, turi i padariusi žala asmeni regreso (atgrežtinio reikalavimo) teise tokio dydžio, kiek sumokejo, žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo istatymo 9 str. 3 d. l p. numatyta, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lešu apmokamos asmens sveikatos priežiuros paslaugos. To paties istatymo 30 str. l p., 31 str. l p. nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeta vykdo, jo lešas naudoja Valstybine ligoniu kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo istatymo 15 str. l d. 8 p. numato, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas, be kitu iplauku, sudaro iš fiziniu asmenu išieškotos lešos už žala, padaryta apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiuros paslaugu išlaidos buvo apmoketos iš šio biudžeto lešu. Kaltinamojo D. A. nusikalstama veika Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 1320 Lt 74 ct žala, nes tokia suma buvo apmoketa už nukentejusiesiems Ž. J. (281,50 Lt, t. 4, b. l. 164), S. K. (330,00 Lt, t. 5, b. l. 30), R. V. (396,90 Lt, t. 5, b. l. 46) ir I. K. (312,34 Lt t. 5, b. l. 16) suteiktas sveikatos priežiuros paslaugas. Tokiu budu, iš kaltinamojo Valstybines ligoniu kasos naudai priteistinos minetu nukentejusiuju gydymo išlaidos.

Byloje nustatyta, kad po nusikaltimo padarymo D. A. pasislepe, buvo paskelbta jo paieška, išduotas Europos arešto orderis. 4069, Lt dydžio išlaidas Policijos departamentas patyre del kaltinamojo ekstradicijos iš Ukrainos Respublikos (t. 11, b. l. 62). Taigi, šios išlaidos pripažintos proceso išlaidomis (LR BPK 103 straipsnio 6 punktas) ir išieškotinos iš D. A. (LR BPK 105 straipsnio 1 dalis).

Daiktiniu irodymu klausimas sprestinas Lietuvos Respublikos BPK 94 str. tvarka. Nuosprendžiui isiteisejus, daiktiniai irodymai – laiško, prasidedancio žodžiais „Labas V. Jeigu tu neišpildysi...“ ir pabaigto žodžiais „...Perduok linkejimus R., A. ir Tevui D. Pats žinai“ originalas, D. A. ir D. S. daktiloskopines korteles, saugomi Vilniaus apygardos prokuraturoje, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje, virves, pledas, pagalves užvalkalas, saugomi Vilniaus apygardos prokuraturoje, sunaikintini, pistoletas „Muaser“ Nr. 527627 su apkaba ir penkiais šoviniais, dujinis pistoletas „Perfecta“ 8 mm kl. su apkaba be šoviniu, paimti 1993-07-23 kratos bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, metu, revolveris medine rankena be numerio, paimtas 1993-07-28 poemio metu, saugomi Vilniaus apskrities Vyriausiajame policijos komisariate, perduoti pagal Vilniaus apygardos prokuraturos ONKTS prokuroro 2002-01-10 nutarima (t. 2, b. l. 58) (2002-01-10 kvitai Nr. 330, Nr. 331, Nr. 332, t. 2, b. l. 59, 60, 61), konfiskuotini ir perduotini Lietuvos Respublikos ginklu fondui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299 str. str., 301-303 str. 2 d., 308 str.,

nusprendžia:

D. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p., 5 p., 9 p. (2000 m. rugsejo 26 d. istatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir nubausti laisves atemimu keturiolikai metu.

Ji taip pat pripažinti kaltu padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. (2000 m. rugsejo 26 d. istatymo Nr. VIII-I968 redakcija) (nusikaltimas, ivykdytas V. B. atžvilgiu) ir nubausti laisves atemimu penkeriems metams.

Ji taip pat pripažinti kaltu padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 137 str. 1 d. (2000 m. rugsejo 26 d. istatymo Nr. VIII-I968 redakcija) (nusikaltimas, ivykdytas R. V. atžvilgiu) ir nubausti laisves atemimu dvejiems metams.

Ji taip pat pripažinti kaltu padarius nusikaltima, numatyta 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 112 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos Aukšciausiosios Tarybos Prezidiumo 1984-02-29 isako Nr. 3796 redakcija) (nusikaltimas, ivykdytas I. K. atžvilgiu) ir nubausti laisves atemimu dvejiems metams šešiems menesiams.

Ji taip pat pripažinti kaltu padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (2000 m. rugsejo 26 d. istatymo Nr. VIII-I968 redakcija) (nusikaltimas, ivykdytas Ž. J. ir S. K. atžvilgiu) ir nubausti laisves atemimu dešimciai menesiu.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 d. d., paskirtasias bausmes subendrinti dalinio bausmiu sudejimo budu ir subendrinta bausme D. A. paskirti laisves atemima šešiolikai metu, pirmus aštuonerius metus bausme atliekant kalejime, o likusius - pataisos namuose.

Bausmes pradžia skaiciuoti nuo nuosprendžio paskelbimo – 2011 m. birželio 20 d. I bausmes laika iskaityti laika, išbuta suemime nuo 2009 m. liepos 3 d. iki 2011 m. birželio 20 d.

Kardomaja priemone D. A. – suemima, iki isiteises nuosprendis, palikti nepakeista.

Priteisti iš D. A. turtines žalos atlyginimo D. Ž. naudai 45 200,00 Lt (keturiasdešimt penkis tukstancius du šimtus litu), V. B. naudai 40 000,00 Lt (keturiasdešimt tukstanciu litu) ir R. V. naudai 300,00 (tris šimtus litu). Likusioje Dalyje D. Ž. civilini ieškini del turtines žalos atlyginimo atmesti.

Nukentejusiuju D. Ž. ir R. V. civilinius ieškinius del neturtines žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš D. A. R. V. naudai 300,00 Lt (tris šimtus litu) proceso išlaidu atlyginimo (LR BPK 103 str. 6 p., 104 str. 2 d.).

Priteisti iš D. A. 4069,00 Lt (keturis tukstancius šešiasdešimt devynis litus) proceso (ekstradicijos) išlaidu Policijos departamento prie Lietuos Respublikos Vidaus reikalu ministerijos naudai (atsiskaitomoji saskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000) (LR BPK 103 str. 6 d.).

Priteisti iš D. A. Valstybines ligoniu kasos naudai 1320 Lt 74 ct (viena tukstanti tris šimtus dvidešimt litu septyniasdešimt keturis centus) Ž. J., I. K., S. K. ir R. V. gydymo išlaidu atlyginimo.

Nuosprendžiui isiteisejus, daiktinius irodymus – laiško, prasidedancio žodžiais „Labas V. Jeigu tu neišpildysi...“ ir pabaigto žodžiais „...Perduok linkejimus R., A. ir Tevui D. Pats žinai“ originala, D. A. ir D. S. daktiloskopines korteles, saugomus Vilniaus apygardos prokuraturoje, palikti saugoti baudžiamojoje byloje, virves, pleda, pagalves užvalkala, saugomus Vilniaus apygardos prokuraturoje, sunaikinti, pistoleta „Mauser“ Nr. 527627 su apkaba ir penkiais šoviniais, dujini pistoleta „Perfecta“ 8 mm kl. su apkaba be šoviniu, paimtus 1993-07-23 kratos bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, metu, revolveri medine rankena be numerio, paimta 1993-07-28 poemio metu, saugomus Vilniaus apskrities Vyriausiajame policijos komisariate, perduotus pagal Vilniaus apygardos prokuraturos ONKTS prokuroro 2002-01-10 nutarima (2002-01-10 kvitai Nr. 330, Nr. 331, Nr. 332), konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Respublikos ginklu fondui.

Nuosprendis per 20 dienu gali buti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teisma.