- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-19
- Bylos Nr.
- eAN2-162-606/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-77-3-00003-2026-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė
- Pažeidėjas
- A. T.
- Advokatai
- Aušrinė Zaburienė
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. T. atstovės advokatės Aušrinės Zaburienės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2026 m. kovo 19 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos apskrities VPK, Institucija) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gruodžio 18 d. nutarimu A. T. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalį, 424 straipsnio 3 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, galutine administracinė nuobauda – 300 Eur dydžio bauda ir jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams už tai, kad 2025 m. spalio 30 d. 15.40 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį keturratį (transporto priemonės markė, modelis 021.11.254 kitas) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, važiavo dviračių taku, transporto priemonei neatlikta privalomoji techninė apžiūra, ji neįregistruota nustatyta tvarka, taip pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14, 124, 226 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2026 m. kovo 19 d. nutartimi pakeistas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. gruodžio 18 d. nutarimas ir A. T. pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, 424 straipsnio 3 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis ANK 38 straipsniu paskirta galutinė administracinė nuobauda – 300 Eur dydžio bauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, sumažinta iki 100 Eur. Kita nutarimo dalis palikta nepakeista.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto A. T. atstovė advokatė A. Zaburienė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2026 m. kovo 19 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną A. T. nutraukti.
3.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pagal A. T. vairuoto elektrinio keturračio motorolerio – mini automobilio MS-11 su uždara kabina aprašymą, ši susisiekimo priemonė atitinka elektrinio dviračio sąvoką (neviršija 1 kW galios), todėl eksploatuojant nėra reikalingos vairuotojo teisės, pažymėjimas ir registracija, ja galima važiuoti dviračių takais.
3.2. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 2 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad galingasis keturratis yra keturratė motorinė transporto priemonė, kuri negali būti klasifikuojama kaip lengvasis keturratis ar keturratis, ir kurios didžiausioji naudingoji galia didesnė kaip 15 kW, bet ne didesnė kaip 1 00 kW, variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 1 000 cm³. Šio įstatymo 2 straipsnio 29 punkte apibrėžta, kas laikoma keturračiu: tai keturratė motorinė transporto priemonė, išskyrus lengvuosius keturračius, kurios didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 45 km/h ir (arba) variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm³, masė be krovinio ne didesnė kaip 400 kg, o kroviniams vežti skirtos šios keturratės motorinės transporto priemonės masė ne didesnė kaip 550 kg (be akumuliatorių baterijų, jeigu tai elektros varikliu varoma transporto priemonė) ir kurios didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 15 kW. Lengvuoju keturračiu yra laikoma keturratė motorinė transporto priemonė, kurios masė (be akumuliatorių baterijų, jeigu tai elektros varikliu varoma transporto priemonė) be krovinio ne didesnė kaip 350 kg, didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm³ (esant kibirkštinio (priverstinio) uždegimo varikliui), didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant kitokio tipo vidaus degimo varikliui), didžiausioji nominalioji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui) (SEAKĮ 2 straipsnio 30 punktas).
3.3. Apeliantės vertinimu, pagal nurodytą teisinį reglamentavimą bei A. T. pateiktą susisiekimo priemonės MS-11 aprašymą pagrįstai galima teigti, jog jo vairuota susisiekimo priemonė negali būti laikoma jokios rūšies keturračiu, kaip tai yra apibrėžta SEAKĮ 2 straipsnio 2, 29 ir 30 punktuose: elektrinio keturračio motorolerio – mini automobilio MS-11 svoris yra 270 kg, maksimalus greitis – 25 km/val., galia – 1 kW ir, kaip nurodyta gaminio charakteristikose, jis prilyginamas elektriniam dviračiui, todėl jį eksploatuojant nėra reikalingos vairuotojo teisės, pažymėjimas ir registracija, galima važiuoti dviračių takais.
3.4. Taip pat nurodoma, kad pardavėjo pareigą informuoti pirkėją apie transporto priemonės naudojimą yra įtvirtinta ir SEAKĮ 27 straipsnio 12 dalyje, kur nurodyta, kad elektrinės mikrojudumo priemonės, motorinio dviračio arba savo konstrukcija į juos panašios transporto priemonės, kuri viršija šiame įstatyme nustatytas galios ir greičio technines charakteristikas ir negali būti klasifikuojama kaip elektrinė mikrojudumo priemonė arba motorinis dviratis, pardavėjas privalo informuoti pirkėją raštu, ar su parduodama transporto priemone pagal šio įstatymo nuostatas jis galės teisėtai dalyvauti viešajame eisme. A. T., turėdamas jau paminėtą susisiekimo priemonės aprašymą, buvo įsitikinęs, kad gali vairuoti šią susisiekimo priemonę be vairuotojo pažymėjimo, kad gali važiuoti dviračių takais, kad šios priemonės nereikia registruoti transporto priemonių registre ir, kad būtina techninė apžiūra tokiai susisiekimo priemonei nėra reikalinga. Apeliantė, atsižvelgdama į aptartus duomenis ir vadovaudamasi ANK 5 straipsnio 1 dalimi, teigia, kad nesant subjektyviosios administracinio nusižengimo pusės – A. T. kaltės – administracinė teisena jam turėtų būti nutraukta.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja, atliekanti skyriaus viršininko funkcijas, E. K. mano, kad naikinti ar keisti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo, A. T. atstovės advokatės A. Zaburienės apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti skundžiamą nutartį be pakeitimų.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas atmestinas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022 ir kt.).
7. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pagal A. T. vairuoto elektrinio keturračio motorolerio – mini automobilio MS-11 su uždara kabina aprašymą, ši susisiekimo priemonė atitinka elektrinio dviračio sąvoką (neviršija 1 kW galios), todėl eksploatuojant nėra reikalingos vairuotojo teisės, pažymėjimas ir registracija, ja galima važiuoti dviračių takais.
8. Pagal SEAKĮ 2 straipsnio 31¹ punkto nuostatas, elektrinė mikrojudumo priemonė – vienam asmeniui važiuoti skirta elektra varoma transporto priemonė (elektrinis paspirtukas, elektrinė riedlentė, elektrinis balansinis vienratis, riedis ir pan.), kurios didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h, o sėdimosios vietos, jeigu ji įrengta, atskaitos taško aukštis ne didesnis kaip 540 mm.
9. SEAKĮ 2 straipsnio 40 punkte nurodyta, kad motorinis dviratis – ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė, kuri varoma ja važiuojančio asmens raumenų jėga, naudojant pedalus ar rankenas, ir turi pagalbinį vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h. Pagalbinis variklis nustoja veikti transporto priemonei pasiekus 25 km/h greitį.
10. SEAKĮ 2 straipsnio 30 dalyje nurodyta, kad lengvasis keturratis – keturratė motorinė transporto priemonė, kurios masė (be akumuliatorių baterijų, jeigu tai elektros varikliu varoma transporto priemonė) be krovinio ne didesnė kaip 350 kg, didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm³ (esant kibirkštinio (priverstinio) uždegimo varikliui), didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant kitokio tipo vidaus degimo varikliui), didžiausioji nominalioji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui).
11. Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktos transporto priemonės instrukcijos nustatyta, kad A. T. vairuota transporto priemonė – elektrinis keturratis motoroleris-mini automobilis MS-11 su uždara kabina. Didžiausia nuolatinė galia – 1 kW, greitis 25 km/val., skirta važiuoti 2 žmonėms. Kaip nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, teismo posėdyje A. T. patvirtino, kad jo vairuota transporto priemonė yra dvivietė, joje nėra pedalų ar rankenų, kurių pagalba transporto priemonė būtų varoma ja važiuojančio asmens raumenų jėga.
12. Pažymėtina, kad šiuo atveju neginčytinai nustatyta, kad A. T. vairuota transporto priemonė neturi nei pedalų, nei rankenų, kurių pagalba transporto priemonė būtų varoma ja važiuojančio asmens raumenų jėga, taip pat ši transporto priemonė yra dvivietė, ir pačioje instrukcijoje nurodyta, kad tai yra būtent keturratis, t. y., elektrinis keturratis motoroleris-mini automobilis MS-11 su uždara kabina, jo didžiausia nuolatinė galia – 1 kW, greitis 25 km/val., o šiuo atveju tokia transporto priemonė pagal aptartas jos technines charakteristikas, kurios ir naudojamos transporto priemonės registracijai, techninei apžiūrai ar Kelių eismo taisyklių taikymui, ir priskiriama lengvajam keturračiui.
13. Atsižvelgdamas į aptartus duomenis, apygardos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad A. T. vairuota transporto priemonė negali būti laikoma nei elektrine mikrojudumo priemone, nei motoriniu dviračiu, ji atitinka būtent SEAKĮ 2 straipsnio 30 dalyje numatytos motorinės transporto priemonės – lengvojo keturračio sąvoką, o nagrinėjamu atveju A. T. vairavo lengvąjį keturratį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, važiavo dviračiu taku, transporto priemonei neatlikta privalomoji techninė apžiūra, ji neįregistruota nustatyta tvarka, todėl jo veika atitinka administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, požymius ir jis už šių nusižengimų padarymą nubaustas teisėtai ir pagrįstai.
14. Kartu pažymėtina, kad iš A. T. byloje pateiktos transporto priemonės instrukcijos nustatyta, kad „Šis modelis atitinka elektrinio dviračio sąvoka (neviršija 1 kW galios), tad eksploatuojant nėra reikalingos vairuotojo teisės, pažymėjimas ar registracija. Galima važiuoti dviračių takais“. Tačiau A. T. pateikta instrukcija visiškai nepatvirtina, kad ši instrukcija ir skirta būtent byloje aptariamai transporto priemonei, ir savaime nešalina jo kaltės dėl padarytų pažeidimų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad A. T., įsigydamas transporto priemonę, juolab, nuotoliniu būdu, pats privalėjo būti rūpestingas ir domėtis jo techninėmis charakteristikomis. Teismo posėdyje A. T. ir neneigė, kad jis domėjosi, jog jo perkama transporto priemonė atitiktų mikrojudumo sąvoką, todėl nėra pagrindo abejoti tuo, kad jis turėjo suprasti ir suprato, kad jo įsigyta transporto priemonė, kuri buvo 2 vietų – vairuotojo ir sėdynė keleiviui vežti, be pedalų ar kitokių judėjimo priemonių, t. y. pagal jos technines charakteristikas, negali atitikti elektrinės mikrojudumo priemonės ar motorinio dviračio sąvokos, o ją vairuojant numatyta turėti teisę vairuoti transporto priemones ir t. t., tačiau sąmoningai pasirinko tokią transporto priemonę ir ja važinėjo. Pažymėtina, kad tiek Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas (12 straipsnio 2 dalis), tiek Kelių eismo taisyklės (5 punktas) nustato pareigą eismo dalyviams privalomai išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Todėl eismo dalyvis, vairuodamas transporto priemonę ir su ja dalyvaudamas viešajame eisme, privalo būti rūpestingas, pats domėtis ir žinoti vairuojamai transporto priemonei keliamus reikalavimus ir jų laikytis.
15. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2026 m. kovo 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2026 m. kovo 19 d. nutartį nepakeistą ir A. T. atstovės advokatės Aušrinės Zaburienės apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.