Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-03-09 · Civilinė byla Nr. 2S-373-253/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-09
Bylos Nr.
2S-373-253/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Pupeikienė
Pareiškėjas
R. V.
Suinteresuotas asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Senukų prekybos centras“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-373-253/2017Teisminio proceso Nr. 2-06-3-13695-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.5.11; 3.5.1; 3.5.18 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 9 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-23 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Senukų prekybos centras“, antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas R. V. skundu dėl antstolės veiksmų prašė panaikinti antstolės patvarkymo dalį, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms dėl dalies, kuria apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems. Nurodė, kad pagal antstolio patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėse sąskaitose, nepaisant viršija ar ne Vyriausybės nustatytą vieną minimalią mėnesinę algą (toliau – MMA).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-11-23 nutartimi pareiškėjo R. V. skundą tenkino ir panaikino antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės 2016-08-16 patvarkymo Nr. S‑5630 dalį, kuria priverstinis išieškojimas nukreiptas į pareiškėjui R. V. priklausančias lėšas, neviršijančias Vyriausybės nustatytos vienos MMA, esančias (duomenys neskelbtini) administruojamoje sąskaitoje, taip pat įpareigojo antstolę Astą Rimaitę Žičkuvienę minėtą patvarkymą patikslinti; taip pat įpareigojo antstolę grąžinti skolininkui R. V. nepagrįstai nurašytas lėšas pagal 2016‑08‑16 patvarkymą Nr. S-5630.Teismas pažymėjo, kad pagal šiuo metu kasacinio teismo formuojamą praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Tokiu atveju išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios vieną MMA. Teismas darė išvadą, kad antstolė, priimdama 2016-08-16 patvarkymą Nr. S-5630, nepagrįstai nenurodė, jog iš skolininko turto gali būti vykdomas išieškojimas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-23 nutartį ir atmesti skolininko skundą kaip nepagrįstą. Nurodo, kad draudimas nukreipti išieškojimą į lėšas, neviršiančias vienos MMA, taikomas vienkartiniam grynųjų pinigų išieškojimui, kai antstolis, atvykęs pas skolininką, aprašo jo turtą. Lėšos, patenkančios į skolininko sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 739 straipsnyje ir 668 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus. Tad 2016‑08‑16 patvarkymas dėl lėšų išieškojimo yra teisėtas ir pagrįstas. Įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia apylinkės teismo poziciją, kad iš nuteistojo lėšų, mažesnių nei vienas MMA, išieškojimas yra negalimas visais atvejais. Pažymi, kad, atliekant bausmę pataisos namuose, nuteistasis yra visiškai išlaikomas valstybės. Sprendimų vykdymo instrukcijoje antstoliams nurodoma taikyti patvarkymo forma, tad nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcija nenumato draudimo nukreipti išieškojimą į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje, ir mažesnes nei vienas MMA.Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Byloje nustatyta, kad antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė vykdomojoje byloje Nr. 75/16/00009 vykdo 2015-09-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1‑555‑201/2015 dėl 269 Eur sumos išieškojimo iš skolininko R. V. išieškotojos UAB „Senukų prekybos centras“ naudai. Vykdomojoje byloje antstolė nustatė, kad skolininkas R. V. yra (duomenys neskelbtini). Antstolė 2016-08-16 priėmė du patvarkymus: patvarkymą Nr. S-5629, juo įpareigojo (duomenys neskelbtini) iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį atlikti nurodyto dydžio išskaitas; taip pat patvarkymą Nr. S-5630 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, areštuotas lėšas pervedant į antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės depozitinę sąskaitą.Byloje iš esmės kilo klausimas dėl antstolės teisės vykdyti išieškojimą iš bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančių piniginių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje, kurios neviršija vieno Vyriausybės nustatyto minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) sumos. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, teigia, kad antstolė turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į bausmę pataisos namuose atliekančio skolininko į asmeninę sąskaitą įplaukiančias pinigines lėšas, nors jos ir neviršija 1 MMA.CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų reglamentuojamas CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai). Pažymėtina, kad išskaitos iš skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių iš mažesnės nei viena MMA sumos atliekamos vadovaujantis CPK 736 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis. Tuo tarpu skundžiama nutartimi panaikinta dalis antstolės 2016-08-16 patvarkymo Nr. S-5630 nukreipti priverstinį išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas, neviršijančias Vyriausybės nustatytos vienos MMA, esančias (duomenys neskelbtini) administruojamoje sąskaitoje, t. y. ne antstolės patvarkymas, susijęs su priverstiniu išieškojimu iš skolininko darbo užmokesčio ar jam prilygintų lėšų.Iš skundžiamos nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas antstolės veiksmus ir pripažindamas juos iš dalies neteisėtais, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, bei vėlesne teismų praktika, nei nurodyta apeliantės atskirajame skunde. Vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgia į naujausią kasacinio teismo praktiką, suformuotą minėtoje nutartyje, kurioje išaiškinti išieškojimui iš fizinių asmenų turto taikomi apribojimai pagal įtvirtintą teisinį reglamentavimą.Atsižvelgiant į minėtoje kasacinio teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, atmestini kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai dėl nuteistajam skolininkui valstybės suteikiamo išlaikymo, nes aplinkybė dėl bausmę atliekančių asmenų aprūpinimo apranga ir maistu nelaikytina pateisinančia įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą.CPK 668 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi; šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje; be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, pažymima, kad CPK 668 straipsnio nuostatos aktualios tik išieškant iš skolininko turto, tarp jo – pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos MMA.Apeliantė teigia, kad draudimas nukreipti išieškojimą į lėšas, neviršiančias vienos MMA, taikomas vienkartiniam grynųjų pinigų išieškojimui atvykus pas skolininką, aprašant jo turtą. Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte numatyta, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA. Pažymėtina, kad CPK 668 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodytas turtas, iš kurio išieškojimas negalimas, imperatyviai nurodyta, kad į pinigų sumą, kuri neviršija vienos MMA, išieškojimas negali būti nukreipiamas, neišskiriant, ar tai grynieji pinigai, ar pinigai asmens sąskaitoje. Be to, Bausmių vykdymo kodekso 98 straipsnyje numatyta, kad nuteistiesiems artimųjų atneštos piniginės lėšos įskaitomos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, ir tik kai kuriems nuteistiesiems leidžiama turėti grynųjų pinigų (Bausmių vykdymo kodekso 98 straipsnio 2 dalis). Todėl yra pagrindas šia prasme asmeninėje nuteisto skolininko laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje esančias pinigines lėšas prilyginti gryniesiems pinigams. Skolininko iš artimųjų ar kitų asmenų gautos lėšos nelaikytinos pajamomis, kurios prilyginamos darbo užmokesčiui (CPK 737 straipsnis), todėl išieškojimo iš tokių piniginių lėšų nereglamentuoja CPK LI skyriaus normos. Dėl nurodytų aplinkybių, išieškant iš šių lėšų, atsiranda pagrindas taikyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą ribojimą nukreipti išieškojimą į vienos MMA neviršijančią pinigų sumą. Aplinkybė, kad Sprendimų vykdymo instrukcijoje esančioje formoje nėra numatyta, jog antstolis, areštuodamas lėšas, gali nukreipti išieškojimą tik į tas lėšas, kurios viršija vieną MMA, nelaikytina patvirtinančia, kad antstolis neprivalo laikytis įstatymo nuostatų, realiai užtikrinti vykdymo veiksmų teistumą ir visų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų apsaugą (Antstolių įstatymo 3 straipsnis). Tokios išvados daromos ir panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017‑01-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-282-264/2017).Įvertinęs bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Nagrinėjamu atveju atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį panaikinti, dėl to atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-23 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Albina Pupeikienė