Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, dalyvaujant ieškovės UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ atstovei Daliai Gliebienei, atsakovei V. I., jos atstovei Kristinai Pugačienei, trečiojo asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM atstovei Tatjanai Bartoš,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ ieškinį atsakovei V. I., tretiesiems asmenims BAB bankui Snoras, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiojo asmens AB banko Snoras atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti be jų atstovo. Pateiktas atsiliepimas, kuriame nurodo, jog bankas sutinka su ieškiniu, nes ieškovas įvykdė susitarimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl Mokėjimų draudimo susitarimo vykdymo ir solidariosios skolininkų pareigos taikymo.

Iš pateikto ieškinio ir pridėtų dokumentų matyti, kad 2008 m. vasario 20 d. tarp AB banko Snoras ir atsakovės V. I., jos sutuoktinio A. I. buvo sudaryta būsto kreditavimo sutartis Nr. 031-58573, pagal kurią bankas suteikė 390 000,00 Lt būsto kreditą butui, esančiam Vilniaus g. 269-29, Šiauliuose, įsigyti, grąžinant iki 2028 m. vasario 21 d. (6-14 b. l. t.1). Byloje pateiktas draudimo liudijimas įrodo, jog V. I. ir jos sutuoktinis pagal jų prašymą 2008 m. vasario 21 d. 2008 m. vasario 21 d. sudarė sutartį su ieškovu, nustatant draudimo sutarties terminą - 2018 m. sausio 21 d. (15-21 b. l. t.1). Iš byloje esančio prašymo matyti, jog 2009 m. liepos 22 d. atsakovė V. I. ir A. I. pateikė prašymą dėl susidariusios sunkios turtinės padėties sudaryti Mokėjimų draudimo susitarimą (22-25 b. l. t.1), kuris buvo sudarytas 2009-07-22 (26-29 b. l. t. 1). Pagal mokėjimų susitarimą ieškovas įsipareigojo mokėti draudimo išmoką bankui, vykdydamas būsto kreditavimo sutartimi atsakovės ir jos sutuoktinio prisiimtus įsipareigojimus bankui, grąžinti kreditą ir sumokėti palūkanas būsto kreditavimo sutartyje nustatytais terminais, dydžiais ir tvarka bei padengti šio susitarimo sudarymo dienai esančią skolą bankui, išskyrus netesybas. Atsakovė ir jos sutuoktinis (toliau tekste - draudėjai) įsipareigojo grąžinti už draudėjus ieškovui banko naudai išmokėtas sumas (27, 28 b. l. t.1).

Ieškovas reikalavimą grindžia Mokėjimų draudimo susitarimu (toliau tekste – susitarimas, 26-30 b. l. t.1) ir nurodo, jog jis mokėjo susitarimo sudarymo dienai susidariusią draudėjų 9 423,09 Lt skolą bankui be netesybų bei įsipareigojo nuo 2009 m. rugpjūčio 21 d. iki 2010 m. liepos 21 d. per 12 mokėjimų išmokėti bankui draudimo išmokas dėl kredito ir palūkanų įmokų dengimo pagal banko pateiktą mokėjimų grafiką ir tai patvirtina byloje esantis priedas Nr. 2 (27, 33 b. l. t.1). Pateikta pažyma apie ieškovo AB bankui Snoras sumokėtas sumas už laikotarpį nuo 2009-07-22 iki 2010-07-21 patvirtina 47 327,56 Lt sumokėjimą (34 b. l. t.1).

Iš susitarimo 11 p. matyti, jog atsakovė ir jos sutuoktinis įsipareigojo grąžinti ieškovui visas ieškovo bankui išmokėtas sumas, o taip pat ieškovui mokėti 2,5 proc. dydžio draudimo įmoką, kaip numatyta 16.2 p. (Mokėjimų draudimo susitarimo 11,12 p.). Iš susitarimo turinio matyti, jog ieškovas teikė laikiną pagalbą kredito gavėjams, apdraudusiems būsto kreditą ir susidūrusiems su finansiniais sunkumais, siekiant padėti išsaugoti jų gyvenamąjį būstą. Susitarimo laikotarpiu šalys sutarė, jog ieškovas moka būsto kredito gavėjų (pagal susitarimą - draudėjų) skolą bankui, išskyrus netesybas, ir 12 mėnesių bankui moka kredito ir palūkanų įmokas, kurios privalomos mokėti pagal būsto kreditavimo sutartį, t. y. sudaroma galimybė draudėjams atkurti buvusią materialinę padėtį, kad po to vėl galėtų patys mokėti bankui.

Atsakovė nesutinka su ieškovo reikalavimu ir nurodo, jog įstatyme įtvirtinta nesolidarumo prezumpcija, todėl prievolė laikytina daline, o mirus jos sutuoktiniui, jis nebėra teisinių santykių subjektu, jis negalėjo gauti išmokų bei prisiimti pareigų, atsakovė nepriėmė jo palikimo, be to, sutuoktinį laikė kreditoriumi, nes už jį ieškovas mokėjo įmokas bankui.

Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 str. 1 d.). Šiuo konkrečiu atveju šalių susitarimas numato solidarią prievolę.

Pagal suformuotą teismų praktiką pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir šeimos poreikiams tenkinti, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Būsto paskola buvo skirta šeimos būstui įsigyti (6-14 b. l. t. 1). Civilinio kodekso 3.109 str. 1 ir 3 d. numato, jog bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės.

Atsakovė nepagrįstai teigia, kad prievolė yra nesolidari, nes šalių sudaryto susitarimo 6 p. nustatyta, jog jei draudėjai yra du ar daugiau asmenų, visų draudėjų prievolės ieškovui pagal mokėjimo draudimo susitarimą yra solidarios, todėl bendrovė turi teisę reikalauti, kad visas prievoles ar jų dalį įvykdytų tiek visi ar keli draudėjai, tiek bet kuris iš jų atskirai (26 b. l. t.1). Taigi, šalių susitarimas numatė solidarią prievolę. Civilinio kodekso 6.6 str. 4, 5 d. reglamentuota, jog jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį; kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai.

Iš byloje esančio mirties liudijimo matyti, jog A. I. mirė 2009-09-28 (147 b. l. t.1). Ieškovas apie tai buvo informuotas AB banko Snoras 2009-10-23 (32 b. l. t.1). Byloje nėra įrodymų, jog po sutuoktinio mirties atsakovė kreipėsi į ieškovą dėl sudaryto Mokėjimų draudimo susitarimo vykdymo nutraukimo ar sustabdymo. Ieškovas nurodo, jog nutraukti susitarimo vykdymo jis neturėjo pagrindo, nes miręs buvo tik vienas iš skolininkų, o atsakovė nesikreipė dėl susitarimo nutraukimo. Iš byloje esančio prašymo sudaryti mokėjimų draudimo susitarimą matyti, jog 2009-07-22 A. I. ir V. I. paprašė ieškovo pagalbos, pablogėjus materialinei padėčiai, nes jie nevykdė įsipareigojimų bankui nuo 2009 m. gegužės mėn. ir skola buvo 9423,09 Lt (22-25 b. l. t.1). Po prašymo 2009-07-22 buvo pasirašytas Mokėjimų draudimo susitarimas (26-31 b. l. t.1), kuris laikytinas savarankiška tarp šalių sudaryta sutartimi, kurios esmė ta, ieškovas moka vienerius metus draudimo išmokas bankui, kurios yra lygios draudėjo įsipareigojimams pagal būsto kreditavimo sutarties grąžinimo grafiką ir tokiu būdu padeda draudėjui išsaugoti būsto kreditavimo sutartį, o taip pat neprarasti vienintelio būsto, kuriame gyvena, o per pastarąjį laiką kredito gavėjas turi galimybę susirasti darbą, atstatyti savo mokumą bei toliau vykdyti finansinius įsipareigojimus bankui pagal būsto kreditavimo sutartį ir ieškovui pagal mokėjimų draudimo susitarimą.

Ieškovui neturint atsakovės V. I. prašymo po sutuoktinio mirties nutraukti ar sustabdyti susitarimo vykdymą, susitarimas ieškovo buvo vykdomas pagrįstai pagal įsipareigojimus, nes priešingu atveju atsakovė turėjo pati mokėti įmokas bankui, suteikusiam paskolą būstui įsigyti.

Atsakovė pagal mokėjimų draudimo susitarimą A. I. įvardina kreditoriumi, nes už jį ieškovas mokėjo įmokas bankui. Su tokia atsakovės pozicija nesutiktina, nes mokėjimų draudimo susitarimą draudėjai pasirašė pablogėjus jų materialinei padėčiai, kas jiems kliudė tinkamai vykdyti įsipareigojimus pagal būsto kreditavimo sutartį bankui, o pagal mokėjimų draudimo susitarimą įmokas gavo AB bankas Snoras, taip buvo užtikrinti turtiniai interesai, o draudėjai įgijo pareigą ne gauti, o grąžinti sumokėtas įmokas (26-27 b. l. 1 t. susitarimo 1, 7-9, 11 p.).

Atsakovė nurodo, jog šalių sudarytos Būsto paskolos draudimo sutarties, jos pakeitimo bei papildymo sąlygos atitinka CK 6.188 str. numatytus nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų nustatymo kriterijus, nurodytus CK 6.188 str. 2 d. 3, 5, 10 punktuose, kadangi vadovaujantis šia sutartimi ieškovas vienašališkai, be atsakovės sutikimo aiškina sutarties sąlygas, reikalauja jas vykdyti, A. I. teises ir pareigas perkelia atsakovei, nors ši nėra priėmusi mirusiojo palikimo, t. y. nėra įvykęs universalusis jo turtinių teisių ir pareigų perėjimas atsakovei. Atsakovė nenurodo konkrečiai, kurie draudimo sutarties punktai laikytini atitinkantys nesąžiningumo kriterijus. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog ieškinio pagrindas yra tarp šalių sudaryto mokėjimų draudimo susitarimo, kaip savarankiškos sutarties, nevykdymas. Nesąžiningomis atsakovė laiko draudimo sutarties sąlygas dėl to, kad ieškovas vienašališkai, be atsakovės sutikimo aiškina sutarties sąlygas, reikalauja jas vykdyti, toks atsakovės motyvas yra nepagrįstas, nes atsakovės sutikimas nereikalingas ieškovui aiškinti ar reikalauti vykdyti jas, nes tai yra sutarties šalies teisė.

CK 6.188 str. 2 d. 3, 5 ir 10 p. numato, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos, jeigu jos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus, tai yra: numato, kad vartotojas privalo vykdyti sutarties sąlygas, o pardavėjo ar paslaugų teikėjo pareiga vykdyti šią sutartį priklauso nuo kitų sąlygų, ir jos įvykdomos tik paties pardavėjo ar paslaugų teikėjo valia; nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą; suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui vienašališkai be sutartyje numatyto ar pakankamo pagrindo keisti sutarties sąlygas. Byloje nėra įrodymų, kad sutarties sąlygos nebuvo individualiai aptartos, nes byloje esantis draudimo liudijimas ir draudėjų parašai patvirtina, kad susipažino su draudimo taisyklėmis, su sutarties sąlygomis, jos išreiškia tikrąją šalių valią (15 b. l. t.1). Byloje nėra įrodymų, jog ieškovas būtų nevykdęs susitarimo, ar būtų nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė. Priešingai, ieškovas mokėjo įmokas tuo metu kai draudėjai to negalėjo daryti dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties už draudėjus, kurias ir prašo sugrąžinti. Todėl šis atsakovės argumentas nepagrįstas.

Byloje nustatyta, jog po A. I. mirties dėl jo palikimo priėmimo niekas nesikreipė (138 b. l. t. 1). Trečiuoju asmeniu įtraukta VMI prie LR FM taip pat patvirtino, jog valstybė nepriėmė mirusiojo palikimo. Kadangi pagal mokėjimų draudimo susitarimą buvo numatyta solidari draudėjų pareiga, nesant palikimą priėmusių įpėdinių po mirusiojo mirties, ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovės grąžinti ieškovui sumokėtas įmokas bankui už draudėjus (CK 6.6, 3.109 str., CPK 178, 185 str., susitarimo 6, 20.2 p.).

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad Šiaulių apygardos nutartimi byla jau buvo nutraukta, todėl ieškovas nebeturi teisės kreiptis į teismą, bet šios pozicijos teismo posėdžio metu nepalaikė. Iš byloje esančios teismo nutarties matyti, jog Šiaulių apygardos teismas 2012 m. kovo 9 d. nutartimi civilinę bylą Nr. 2-639-154/2012 nutraukė, nes 2012 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-104-154/2012 buvo patvirtintas bankrutavusios IĮ ,,Televida“ kreditorinis reikalavimas trečios eilės kreditoriui UAB „Būsto paskolų draudimas“ - 48 654,60 Lt skola. Šiaulių apygardos teismas 2012 m. gegužės 17 d. sprendimu pripažino jog bankrutavusios IĮ „Televida“ veikla pasibaigė ir 2012 m. liepos 5 d. buvo išregistruota iš registro (67-71 b. l. t.1). Ieškovas nurodo, jog jų reikalavimas bankroto byloje nebuvo patenkintas, todėl vadovaudamasis Aukščiausiojo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartimi Nr. 3K-3-357/2009 kreipėsi į teismą ir nurodo, jog jam nėra užkirstas kelias į teisminę gynybą.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorius privalo pasinaudoti teise ginti savo interesus bankroto byloje ir jo reikalavimas individualios įmonės bankroto byloje turi būti patvirtintas. Kai kreditoriaus kreditorinis reikalavimas yra patvirtintas, bet nėra patenkintas, kreditorius gali kreiptis į teismą su ieškiniu, reiškiamu atsakovui kaip fiziniam asmeniui, nes teismui patvirtinus kreditoriaus reikalavimą individualios įmonės bankroto byloje, kai reikalavimas yra kilęs iš sandorio, sudaryto ne su įmone, o su įmonės savininku, kaip fiziniu asmeniu, ir, negavus šio reikalavimo patenkinimo įmonės bankroto procese, įmonės savininko prievolės kreditoriui savaime nesibaigia. Nors Šiaulių apygardos nutartimi civilinė byla yra nutraukta, tačiau nagrinėjamojoje byloje reikalavimas grindžiamas nauja faktine aplinkybe, jog įmonės bankroto procese, pardavus turtą, kreditoriaus (ieškovo) reikalavimas nebuvo patenkintas, todėl nėra procesinių kliūčių ieškiniui pareikšti.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovas, vykdydamas susitarimą, bankui sumokėjo 47 349,06 Lt (11 b. l. t.2). Pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovei buvo siunčiami raginimai sumokėti skolą (45-56 b. l. t. 1), tačiau skolos atsakovė nesumokėjo. Ieškovo pateikta pažyma patvirtina, jog atsakovės skola su 2,5 proc. draudimo įmokos dalimi yra 48 510,75 Lt (57 b. l. t. 1). Pagal mokėjimų draudimo susitarimo 20.8 p. šalys yra sutarusios dėl 0,02 proc. delspinigių, kurie pagal pateiktą pažymą yra 143,85 Lt (57 b. l. t. 1).

Atsakovė pažeidė prievolių vykdymo principus, kad jos turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38, 6.200 str.). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str. 6.63 str. 2 p.). Kadangi atsakovė prievolės sumokėti skolą nevykdė, todėl mokėjimų draudimo susitarimas, sudarytas tarp šalių, nuo 2011-09-27 buvo nutrauktas (susitarimo 23.3-23.4 p.). Atsižvelgiant į įrodymų visumą, ieškovo reikalavimas dėl 48 510,75 Lt skolos priteisimo pagrįstas ir tenkintinas (susitarimo 11, 24 p. CK 6.6, 6.221 str.).

Civilinio kodekso 6.71 str. 1 d. numato, kad skolininkas privalo sumokėti kreditoriui netesybas, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Atsakovei nevykdant draudimo išmokų grąžinimo grafiko, ji privalo sumokėti ieškovui 0,02 proc. delspinigius, kurie sudaro 143,85 Lt ir priteistini (CK 6.71- 6.73, 6.256 str. 2 d.).

Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Kadangi atsakovė praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 48 654,60 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2012-10-15, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 1 d., 6.210 str. 1 d.).

Kadangi ieškinys tenkintinas, iš atsakovės ieškovui priteistinos 2329,15 Lt bylinėjimosi išlaidos, pagrįstos rašytiniais įrodymais, kurias sudaro 1460 Lt žyminis mokestis ir 869,15 Lt kelionės išlaidos (97-100, 119-121, 129, 156-159 b. l. t.1, 87-90 b. l. t 2.). Valstybei iš atsakovės priteistinos 36,30 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88, 93, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 307 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės V. I. ieškovui UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ 48 510,75 Lt (keturiasdešimt aštuonis tūkstančius penkis šimtus dešimt litų, 75 centų) skolą, 143,85 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt tris litus, 85 centus) delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 48 654,60 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2012-10-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2329,15 Lt (du tūkstančius tris šimtus dvidešimt devynis litus, 15 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės V. I. valstybei 36,30 Lt (trisdešimt šešis litus, 30 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teisme.