- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-04
- Bylos Nr.
- 2A-110-368/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-06128-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Valantienė, Rasa Bartašienė, Egidijus Mockevičius
- Atsakovas
- V. I.
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. I. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-581-797/2013 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) ,,Būsto paskolų draudimas“ ieškinį atsakovei V. I., tretiesiems asmenims bankrutuojančiai akcinei bendrovei (toliau BAB) bankui Snoras, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Būsto paskolų draudimas“ kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovės V. I. 48 510,75 Lt įsiskolinimą, 143,85 Lt delspinigius, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008 m. vasario 20 d. tarp AB banko Snoras ir atsakovės V. I., bei jos sutuoktinio A. I. buvo sudaryta būsto kreditavimo sutartis dėl 390 000,00 Lt būsto kredito suteikimo. 2008 m. vasario 21 d. atsakovė su sutuoktiniu sudarė su UAB „Būsto paskolų draudimas“ draudimo sutartį, o 2009 m. liepos 22 d. jie pateikė prašymą sudaryti Mokėjimų draudimo susitarimą, kuris ir buvo sudarytas. Pagal susitarimą ieškovė įsipareigojo išmokėti draudimo išmoką bankui pagal atsakovės ir jos sutuoktinio prisiimtus įsipareigojimus, o pastarieji įsipareigojo grąžinti ieškovei jo sumokėtas lėšas bankui. Pažymėjo, kad A. I. mirus (duomenys neskelbtini), atsakovė nesikreipė dėl susitarimo nutraukimo, todėl jis buvo vykdomas. Atkreipė dėmesį į tai, kad sumokėjo AB bankui Snoras, todėl turi teisę susigrąžinti skolą. Pasak ieškovės, sutuoktinių prievolė buvo solidari (CK 3.109 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovei UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ iš atsakovės V. I. 48 510,75 Lt skolą, 143,85 Lt delspinigius, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir 2329,15 Lt bylinėjimosi išlaidas. Sprendė, kad atsakovė nepagrįstai teigia, kad prievolė yra nesolidari, nes šalių sudaryto susitarimo 6 punkte nustatyta, jog, jei draudėjai yra du ar daugiau asmenų, visų draudėjų prievolės ieškovui pagal mokėjimo draudimo susitarimą yra solidarios, todėl bendrovė turi teisę reikalauti, kad visas prievoles ar jų dalį įvykdytų tiek visi ar keli draudėjai, tiek bet kuris iš jų atskirai. Nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog po sutuoktinio mirties atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl sudaryto Mokėjimų draudimo susitarimo vykdymo nutraukimo ar sustabdymo. Pažymėjo, kad nagrinėjamojoje byloje reikalavimas grindžiamas faktine aplinkybe, jog įmonės bankroto procese, pardavus turtą, kreditorės reikalavimas nebuvo patenkintas, todėl nėra procesinių kliūčių ieškiniui pareikšti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Skųsdama Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimą, apeliantė (atsakovė) V. I. prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovė derino įmokų mokėjimą su banku ir, žinodama apie bankroto bylos iškėlimą įmonei, nesikreipė į bankroto administratorių. Apeliantė mano, kad neturi pareigos atlyginti ieškovei patirtų išlaidų. Tvirtina, kad nesikreipė į ieškovę dėl sutarties nutraukimo. Mano, kad ieškovės ieškinys jau buvo išspręstas Šiaulių apygardos teisme.
Atsiliepimas
Atsiliepdama į apeliacinį skundą, ieškovė UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime pabrėžia, kad apeliantė skunde nurodo naujas aplinkybes. Pažymi, kad bendrovės vykdomas būsto kredito paskolų draudimas yra bankų riziką mažinanti priemonė. Ieškovė nepasisakė dėl kitų skundo teiginių, nes, pasak ieškovės, skundo argumentai nesuprantamai suformuluoti.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliantės (atsakovės) V. I. apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad 2008 m. vasario 20 d. AB banko Snoras, atsakovė V. I., jos sutuoktinis A. I. sudarė būsto kreditavimo sutartį, pagal kurią bankas suteikė 390 000,00 Lt kreditą butui pirkti (1 tomas, 6–14 b. l.).
2008 m. vasario 21 d. būsto kreditas buvo apdraustas UAB „Būsto paskolų draudimas“ (1 tomas, 15–21 b. l.).
2009 m. liepos 22 d. apeliantė ir A. I. kreipėsi į UAB „Būsto paskolų draudimas“, prašydami sudaryti Mokėjimų draudimo susitarimą, nurodydami, kad pablogėjo jų materialinė padėtis (1 tomas, 22–25 b. l.).
2009-07-22 buvo sudarytas Mokėjimų draudimo susitarimas (1 tomas, 26–30 b. l.), pagal kurį šalys susitarė, kad UAB „Būsto paskolų draudimas“ išmoka draudimo išmoką bankui vykdydama būsto kreditavimo sutartyje draudėjo prisiimtus įsipareigojimus bankui grąžinti kreditą ir sumokėti palūkanas kreditavimo sutartyje nustatytais terminais, dydžiais ir tvarka (susitarimo 2 punktas). Susitarimo 6 punkte nurodyta, kad, jei draudėjais yra du ir daugiau asmenų, visų draudėjų prievolės bendrovei pagal šį susitarimą yra solidarios ir bendrovė turi teisę reikalauti, jog visas prievoles ar jų dalį įvykdytų tiek visi ar keli draudėjai, tiek bet kuris iš jų atskirai. Pagal susitarimo 20.2 punktą draudėjai įsipareigojo susitarime nustatyta tvarka, dydžiais ir terminais grąžinti bendrovei jos bankui išmokėtas išmokas, o pagal 27 punktą susitarimo sąlygos gali būti pakeistos šalių raštišku susitarimu.
(duomenys neskelbtini) mirė A. I. (1 tomas, 32 b. l.).
Byloje nėra ginčo dėl to, kad UAB „Būsto paskolų draudimas“ nuo 2009-07-22 iki 2010-07-21 išmokėjo bankui 47327,56 Lt (1 tomas, 34 b. l.)
Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Šiaulių apygardos teismas 2009 m. spalio 16 d. iškėlė bankroto bylą individualiai įmonei (toliau IĮ) „Televida“, kurios savininke buvo apeliantė (civilinė byla Nr. B2-104-154/2012). Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi patvirtinti UAB „Būsto paskolų draudimas“ kreditoriniai reikalavimai. 2012 m. gegužės 17 d. priimtas sprendimas dėl IĮ „Televida“ pabaigos.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, kai individualios įmonės savininko, kaip fizinio asmens, prievolės, atsiradusios iš sandorių arba iš kitų įstatymų nustatytų prievolių atsiradimo pagrindų, nepasibaigia vien dėl individualios įmonės pabaigos, t. y. įmonės likvidavimo ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Fizinio asmens prievolė savaime dėl jo individualios įmonės bankroto nepasibaigia ir, teismui patvirtinus kreditoriaus reikalavimą individualios įmonės bankroto byloje, kai reikalavimas yra kilęs iš sandorio, sudaryto ne su įmone, o su įmonės savininku, kaip fiziniu asmeniu, bei negavus šio reikalavimo patenkinimo, įmonės savininko prievolė išlieka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009). Konstatavo, kad Civiliniame kodekse (toliau CK) nenustatyta, kad fizinio asmens prievolės baigiasi tokiu atveju, kai likviduojamas juridinis asmuo, kurio dalyvis jis yra. Taigi likvidavus individualią įmonę sprendžiant klausimą, ar prievolė yra pasibaigusi, esminę reikšmę turi prievolės šalių nustatymas – ar tai buvo iki individualios įmonės likvidavimo šios įmonės, ar įmonės savininko, kaip fizinio asmens, prievolė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2011).
Minėta, kad nagrinėjamu atveju bankas suteikė kreditą apeliantei ir jos sutuoktiniui butui pirkti. Taigi paskola buvo panaudota ne individualios įmonės veiklai, o butui pirkti. Vėliau apeliantė ir jos sutuoktinis kreipėsi į UAB „Būsto paskolų draudimas“, prašydami sudaryti Mokėjimų draudimo susitarimą, nurodydami, kad pablogėjo jų materialinė padėtis ir ieškovė 2009-07-22 sudarydama Mokėjimų draudimo susitarimą įsipareigojo išmokėti draudimo išmoką bankui pagal būsto kreditavimo sutartyje draudėjų (apeliantės ir jos sutuoktinio, o ne individualios įmonės) prisiimtus įsipareigojimus, ir savo pareigas pagal susitarimą įvykdė tinkamai.
Akivaizdu, kad sutartiniai teisiniai santykiai susiklostė tarp fizinių asmenų, dėl to apeliantei priklausiusios IĮ „Televida“ pabaiga, bankroto procese nepatenkinus ieškovės, kaip kreditorės, finansinių reikalavimų, nenulėmė skolininkės (apeliantės) solidariųjų prievolių kreditorei pabaigos.
Pagal CK 6.128 straipsnio 3 dalį likvidavus individualią įmonę pasibaigia tos įmonės prievolės, tačiau šiuo pagrindu nepasibaigia neįvykdytos likviduotos individualios įmonės savininko prievolės. Dėl to, likus visiškai nepadengtam kreditorės reikalavimui likvidavus individualią įmonę, kreditoriui išlieka galimybė nukreipti reikalavimą į individualios įmonės savininką, jeigu kreditorei reikalavimo teisiniu pagrindu esantys prievoliniai santykiai atsirado tarp kreditorės ir individualios įmonės savininkės, kaip atskiro subjekto.
Teisėjų kolegija pažymi, kad prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorė (nagrinėjamu atveju UAB „Būsto paskolų draudimas“) turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek abu bendraskoliai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditorei solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu) iki tol, kol bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Minėta, kad apeliantės prievolės pagal 2009-07-22 Mokėjimų draudimo susitarimą buvo solidarios (susitarimo 6 punktas), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės (kreditorės) ieškinį.
Kiti apeliantės skundo teiginiai, įvertinant jų esmę, šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.