Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. M. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. birželio 9d. nuosprendžio, kuriuo T. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 12 metams;

- pagal BK 187 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3metams;

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir T. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 12 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš T. M. nukentėjusiajai S. S. priteista 2 325,09Eur turtinei žalai bei 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš T. M. E. S. priteista 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš T. M. R. S. priteista 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš T. M. (duomenys neskelbtini) savivaldybei priteista 28 670,00 Eur turtinei žalai atlyginti.

Iš T. M. priteista 14,14 Eur proceso išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. M. nuteistas už tai, kad jis 2015-07-06 apie 23.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namo, esančio (duomenys neskelbtini), bute Nr. 2, priklausančiame (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai, kambaryje, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio sudavė kumščiu ne mažiau kaip tris smūgius nukentėjusiajam T. S. į galvos sritį, nuo ko nukentėjusiajam parkritus ant grindų, gulinčiam sudavė ne mažiau kaip 6 kartus metaliniu strypu į galvos sritį, tuo padarydamas sužalojimus galvoje, nesuderinamus su gyvybe, taip tyčia nužudė T. S..

Be to, T. M. už tai, kad jis tuo pačiu laiku, t.y. po padarytų T. S. sužalojimų, iš to paties nukentėjusiojo T. S. kambario pagrobė svetimą, T. S. priklausantį turtą - mobiliojo ryšio telefoną Samsung I9301I, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su Bitė GSM „Labas“ SIM kortele, kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), bendros 200 eurų vertės, 35 eurų vertės rankinę su joje buvusia 20 eurų vertės pinigine bei pinigais - 50 eurų, T. S. vardu išduotomis banko mokėjimo kortelėmis – AB Šiaulių banko „Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banko Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), „SEB Mylimiausia MasterCard“ Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini), žvejo pažymėjimu ir įvairiomis nuolaidų kortelėmis, viso T. S. turtą bendros 305 eurų vertės.

T. M. nuteistas ir už tai, kad jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, žiebtuvėliu padegė to paties gyvenamojo namo patalpose išsiliejusį benziną bei tuo pačiu gyvenamąjį namą su jame buvusiu nukentėjusiuoju T. S., taip visuotinai pavojingu būdu sunaikino svetimą, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai priklausantį turtą – butus Nr. 1,2,3,6,7, esančius pastate (duomenys neskelbtini), bendros 28 670 eurų vertės, taip pat sunaikino svetimą, T. S. priklausantį turtą - televizorių Samsung 70 Eur vertės, žoliapjovę100 Eur vertės, benzininį pjūklą 100 Eur vertės, nešiojamą kompiuterį 150 Eur vertės, muzikinį centrą su kolonėlėmis bendros100 Eur vertės, dviratį 50 Eur vertės, baldus - stalą, dvi lovas, dvi sekcijas, rašomąjį stalą, keturias kėdes bendros 150 Eur vertės, žaidimų kompiuterį XBOX su priedais bendros 150 Eur vertės, MP3 grotuvą 100 Eur vertės, įrankius -rankinį pjūklą, kirvį, meškeres bendros 70 Eur vertės, puodą „Delimano“ 145 Eur vertės ir malkas 100 Eur vertės, viso T. S. turtą bendros1285 Eur vertės.

Nuteistasis T. M. apeliaciniame skunde prašo jo nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikuoti į BK 130 straipsnį, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies arba BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalies nuostatas ir sušvelninti jam paskirtą bausmę, sumažinti priteistos turtinės bei neturtinės žalos dydžius.

Apeliantas nurodo, jog jis iš karto po sulaikymo, vežamas į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, prisipažino ir savo iniciatyva davė nuoseklius parodymus. Bylos aplinkybės iš esmės nustatytos iš jo duotų parodymų. Nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Be kita ko, prašo atsižvelgti į tai, kad jis praeityje neteistas, yra jauno amžiaus, iki sulaikymo dirbo, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, nusiskundimų jo elgesiu gyvenamojoje vietoje nebuvo, suėmimo laikotarpiu Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo skatinamas už gerą elgesį, ateityje neketina daryti naujų nusikalstamų veikų, stengsis pagal galimybes atlyginti kuo didesnę padarytos turtinės ir neturtinės žalos dalį.

Apelianto nuomone, skiriant jam bausmę taip pat turėjo būti atsižvelgta į tai, kad būtent T. S. pirmasis jam sudavė smūgį į galvos sritį, kas ir išprovokavo jo neteisėtus veiksmus, jam esant apsvaigusiam nuo alkoholio. Dėl paminėtos aplinkybės jo veiksmai galėtų būti perkvalifikuoti iš BK 129 straipsnio 1 dalies į BK 130 straipsnį. Svarbu ir tai, jog atliekant T. S. lavono tyrimą, jo kraujyje buvo rasta 1,06 promilės etilo alkoholio, kas leidžia manyti, jog jis, suduodamas pirmas jam į galvos sritį, specialiai norėjo jį išprovokuoti. Tuo tarpu jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo labai didelę įtaką jo elgesiui, nesusivaldė.

Nesutinka apeliantas ir su skundžiamu nuosprendžiu priteistais civiliniais ieškiniais. Nurodo, jog nukentėjusiesiems S. S., E. S., R. S. priteisti neturtinės žalos dydžiai bei civiliniam ieškovui (duomenys neskelbtini) savivaldybei priteistas turtinės žalos dydis yra ženkliai per dideli, priteistos žalos jis nesugebės atlyginti per visą savo gyvenimą, juolab, kad ilgą laiko tarpą praleis pataisos namuose.

Atsiliepimu į nuteistojo T. M. apeliacinį skundą civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos atstovė prašo nuteistojo apeliacinį skundą dalyje dėl turtinės žalos priteisimo civiliniam ieškovui (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai atmesti. Civilinio ieškovo atstovė nurodo, jog skundžiamas nuosprendis šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas. Sudeginus turtą (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai padaryta žala yra lygi sudegusio namo butų atkuriamųjų verčių sumai – 28 670 Eur. Taip nuostoliai yra paskaičiuojami ir pagal kasacinio teismo praktiką (civilinė byla Nr. 3K-3-417/2014). Iš nuteistojo priteista turtinė žala atitinka Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytą visiško žalos atlyginimo principą. Sumažinant priteistos žalos sumą, būtų pažeistas visiško žalos atlyginimo principas, nebūtų atkurta iki pažeidimo buvusi civilinio ieškovo turtinė padėtis.

Teismo posėdžio metu nuteistasis T. M. ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo T. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apelianto mano, jog jo nusikalstama veika turėtų būti perkvalifikuota iš BK 129 straipsnio 1 dalies į BK 130 straipsnį, motyvuodamas tuo, kad būtent T. S. pirmasis jam sudavė smūgį į galvos sritį, kas ir išprovokavo jo neteisėtus veiksmus, jam esant apsvaigusiam nuo alkoholio. Atliekant T. S. lavono tyrimą, jo kraujyje buvo rasta 1,06 promilės etilo alkoholio, kas leidžia manyti, jog jis, suduodamas pirmas jam į galvos sritį, specialiai norėjo jį išprovokuoti. Tuo tarpu jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo labai didelę įtaką jo elgesiui, nesusivaldė.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal BK 130 straipsnį atsako tas, kas nužudė žmogų staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimą asmenį nukentėjusio asmens poelgio. Pagal kasacinio teismo praktiką šis BK straipsnis asmens veikai kvalifikuoti taikomas tada, kai nukentėjusiajam gyvybė atimama kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo poelgis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2008, 2K-155/2009, 2K-305/2010, 2K-537-303/2015).

Byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai, tame tarpe ir paties apelianto parodymai, leidžia teigti, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusysis T. S. kokiu nors savo elgesiu įvykio vakarą būtų išprovokavęs T. M. neteisėtus smurtinius veiksmus, nulėmusius nukentėjusiojo mirtį. Bylos duomenys patvirtina, jog įvykio vakarą nukentėjusysis kartu su nuteistuoju bei M. G., M. K. savo namuose vartojo alkoholinius gėrimus iki maždaug 22.30 val., po ko visi išsiskirstė, M. G. ir M. K. išėjo į savo namus, o T. M. dviračiu išvyko į savo namus. Tiek liudytojais apklausti M. G., M. K., tiek ir pats apeliantas apklausų metu patvirtino, jog jiems vakarojant nukentėjusiojo namuose nebuvo kilę jokių konfliktų, niekas nesimušė. T. M. apklausų metu parodė, jog išvykęs su dviračiu namo, panoro parūkyti, tačiau nerado savo žiebtuvėlio, todėl sugrįžo pas T. S. į namus jo pasiimti. Iš nuteistojo parodymų matyti, jog pastarajam sugrįžus į nukentėjusiojo namus, jie kartu su nukentėjusiuoju rūkė, dar išgėrė likusio alaus, bekalbėdami susiginčijo, tačiau T. M. net nepamena, dėl ko tai įvyko. Po to jie susistumdė, pradėjo muštis. Apelianto teigimu, T. S. pirmas jam kumščiu trenkė į galvą. Nuteistasis sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį atgal, po ko T. S. jį pastūmė ir jis nugriuvo ant šalia stovėjusio benzino bakelio, kuris išsiliejo. Jis nieko nelaukęs atsistojo ir kumščiu 3-4 kartus sudavė nukentėjusiajam į galvą. Nuo paskutinio smūgio T. S. krito, griūdamas kliudė galva stalą, iš galvos bėgo kraujas. Po to jis ant pečiaus rastu metalo strypu, ant grindų gulinčiam ir nejudančiam nukentėjusiajam, į galvą sudavė dar 6-8 kartus, nuo stalo pasiėmė žiebtuvėlį su cigaretėmis, T. S. telefoną bei rankinę ir išeidamas padegė išsiliejusį benziną. Padegė, nes norėjo nuslėpti padarytą nusikaltimą. Įvertinus šiuos paties apelianto duotus parodymus, akivaizdu, jog nukentėjusysis T. S. neatliko tokių veiksmų, kurie būtų sukėlę staigų didelį T. M. susijaudinimą, fiziologinio afekto būseną, kurios įtakoje sekė paskesni nuteistojo brutalūs smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį. Tai, kad apeliantas nebuvo fiziologinio afekto būsenoje leidžia teigti ir iš karto po nužudymo sekę pastarojo veiksmai – nukentėjusiajam priklausiusių daiktų vagystė, nukentėjusiojo namų padegimas, siekiant nuslėpti padarytą labai sunkų nusikaltimą. Pažymėtina ir tai, kad apie staiga kilusį susijaudinimą nei ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas keletą kartų, nei parodymų patikrinimo vietoje, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nuteistasis nenurodė.

Šiame kontekste verta pastebėti ir tai, jog yra pagrindas abejoti apelianto parodymais apie tai, kad nukentėjusysis iš viso jam sudavė smūgį kumščiu į galvą. Šioje dalyje T. M. parodymai nebuvo nuoseklūs. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pastarasis nurodė, jog T. S. pirmas jam kumščiu trenkė į kairės pusės smilkinį, mėlynės nebuvo, tačiau buvo guzas. Teisiamojo posėdžio metu jau parodė, jog T. S. jam trenkė į dešinę galvos pusę. Tuo tarpu specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog T. M. apžiūros metu nustatyti odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje ir dešiniame dilbyje, kairio smilkinio srityje ir kitose kūno vietose sužalojimo žymių nematyti. Be to, iš byloje liudytojais apklaustų V. S. A., M. G. parodymų matyti, jog 2015-07-07, tai yra kitą dieną po gaisro, pastarieji buvo susitikę su T. M., kartu vartojo alkoholinius gėrimus, matė ant jo rankos sužalojimus, tuo tarpu sužalojimų galvoje nesimatė.

Taigi, įvertinusi paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad T. M. veika pagal BK 129straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, ją perkvalifikuoti pagal BK 130 straipsnį (kaip nužudymą labai susijaudinus) nėra pagrindo.

Taip pat nėra pagrindo apeliantui taikyti ir BK 54 straipsnio 3 dalies arba BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalies nuostatas bei sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtas bausmes.

Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį teismas gali skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Tuo tarpu pagal BK 62 straipsnio 2 dalį teismas gali skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą bausmę, kai byloje nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, taip pat esant bent vienai iš alternatyvių sąlygų, numatytų šios dalies 1–6 punktuose. Tik esant tokių sąlygų visumai teismas gali taikyti BK 62 straipsnio 2 dalyje numatytas nuostatas ir skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą bausmę. Šiuo konkrečiu atveju byloje nustatyta tik viena T. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, apeliantas pats savo noru neatvyko ir nepranešė apie šias jo padarytas veikas teisėsaugos institucijoms, priešingai, kaip įmanydamas stengėsi nuslėpti jas, jis nėra atlyginęs nei dalies nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos, be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių bent vienos iš BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose numatytų aplinkybių egzistavimą. Taigi nenustačius BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų, būtinų švelnesnės, negu įstatymo numatytos, bausmės skyrimui, taikyti nuteistajam paminėtas baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies nuostatas nėra teisinio pagrindo.

Taip pat nėra pagrindo apeliantui skirti švelnesnes, negu įstatymo numatytas, bausmes, taikant ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal teismų praktiką BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos paprastai taikomos, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Sprendžiant iš nagrinėjamos bylos medžiagos, joje nenustatyta išimtinių aplinkybių, apibūdinančių T. M. padarytas nusikalstamas veikas ir jo asmenybę, kurios suteiktų pagrindą apeliantui taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnes nei BK 129 straipsnio 1 dalies, 178 straipsnio 1 dalies, 187 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytas bausmes. Byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais nustatyta, jog T. M. fizinį smurtą panaudojo iš esmės be jokios aiškios priežasties, prieš fiziniu požiūriu už save silpnesnį pažįstamą asmenį, kurio elgesyje pagal bylos duomenis nebuvo jokių nuteistojo brutalų smurtą provokuojančių veiksmų. Paties nuteistojo teigimu, nukentėjusiajam kumščiu į gyvybiškai svarbią kūno dalį - galvos sritį, sudavė ne mažiau kaip tris labai stiprius smūgius, be to, pastarajam nukritus ir galva atsitrenkus į stalo kraštą bei jau nerodant gyvybės ženklų, į galvos sritį dar sudavė ne mažiau kaip šešis kartus įvykio vietoje rastu metaliniu strypu. Maža to, siekdamas paslėpti nusikaltimą, apsunkinti jo išaiškinimą, padegė įvykio vietoje išsiliejusį benziną, prieš tai dar pavogdamas nukentėjusiajam priklausančius daiktus. Dėl nuteistojo atliktų veiksmų nužudytojo kūnas iš esmės sudegė (jo tapatybė buvo nustatyta tik atlikus DNR tyrimus), taip pat buvo sunaikintas (duomenys neskelbtini) savivaldybei priklausantis nekilnojamasis turtas – socialiniai būstai, sunaikintas T. S. priklausantis turtas. Paminėtos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai rodo didesnį nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį. Aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima konstatuoti daug mažesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą, byloje taip pat nėra. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog apeliantas prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, savo iniciatyva davė parodymus, nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, praeityje neteistas, yra jauno amžiaus, iki sulaikymo dirbo, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, gyvenamojoje vietoje nusiskundimų dėl jo elgesio nebuvo gauta, negali būti pripažintos išimtinėmis BK 54 straipsnio 3 dalies prasme. Pažymėtina tuo pačiu ir tai, jog visos šios aplinkybės, o taip pat kitos BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės pirmosios instancijos teismo, skiriant nuteistajam bausmes, buvo įvertintos ir į jas tinkamai atsižvelgta. Konstatuoti, kad skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės aiškiai prieštarauja teisingumo principui ar yra aiškiai per griežtos, nėra jokio pagrindo.

Apeliantas taip pat nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiesiems S. S., E. S., R. S. priteistu neturtinės žalos dydžiu bei civiliniam ieškovui (duomenys neskelbtini) savivaldybei priteistu turtinės žalos dydžiu. Mano, jog priteistas žalos atlyginimas yra ženkliai per didelis. Nurodo, jog priteistos žalos jis nesugebės atlyginti per visą savo gyvenimą, juolab, kad ilgą laiko tarpą praleis pataisos namuose.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas S. S., E. S., R. S. neturtinės žalos dydis yra per didelis, kad jis nustatytas netinkamai aiškinant ir taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnio nuostatas bei vadovaujantis netinkamu neturtinės žalos dydžio kriterijų reikšmės vertinimu.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013). Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).

Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, jog apygardos teismas, nustatydamas nukentėjusiesiems T. M. nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos dydį, laikėsi paminėtų įstatymo nuostatų. Teismas įvertino, jog nusikaltimo pasekmės neatstatomos, buvo nužudytas jauno amžiaus vaikinas, po ko, siekiant paslėpti padarytą nusikaltimą, padegti namai su ten buvusiu nukentėjusiojo kūnu. Nukentėjusiojo palaikai sudegė neatpažįstamai. Dėl atliktų DNR tyrimų kurį laiką šeimos nariai negalėjo pasirūpinti nužudytojo laidotuvėmis. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apygardos teismo išvadai, jog dėl sūnaus, brolio netikėtos, staigios smurtinės mirties, dėl to, kad jo palaikai buvo sudeginti S. S., E. S., R. S. patyrė šoką, stiprius dvasinius išgyvenimus, dvasinį sielvartą, sukrėtimą. Bylos duomenimis nustatyta, jog nukentėjusieji su T. S. artimai bendravo, nuolat ar periodiškai palaikė ryšius (susitikdavo, bendravo telefonu). S. S. šalia sūnaus gyveno, todėl dažnai susitikdavo, pagelbėdavo vienas kitam ūkio darbuose, buityje. Kartu su tėvu T. S. paskutiniu metu dirbdavo papildomus darbus, taip prisidurdamas prie pagrindiniame darbe gaunamo atlyginimo. Su broliu nuolat palaikė ryšį telefonu, kartais susitikdavo. E. S. trūksta brolio paramos, bendravimo su juo. Dėl sūnaus netekties S. S. pablogėjo sveikata – sutriko širdies veikla, padidėjo kraujospūdis, sutriko psichinė sveikata. Nukentėjusiosios teigimu, dėl ūminės reakcijos į stresą ji savaitę laiko buvo gydoma (duomenys neskelbtini) ligoninėje, po ko lankėsi pas psichiatrus, vartojo raminamuosius vaistus, antidepresantus. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiesiems neturtinės žalos dydį, įvertino visas paminėtas aplinkybes, kiekvieno iš nukentėjusiųjų tarpusavio santykių su nužudytuoju T. S. pobūdį. Be kita ko, apygardos teismas, siekdamas išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusiųjų asmenų teisės į neturtinės žalos atlyginimą ir žalą padariusio T. M. teisėtų interesų, atsižvelgė į nuteistojo materialinę padėtį, formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, dėl ko nemaža dalimi sumažino nukentėjusiųjų prašomos priteisti neturtinės žalos dydį. Sprendžiant iš bylos duomenų T. M. iki nusikalstamų veikų padarymo dirbo apie 4 mėnesius, byloje nėra duomenų, kad jis turėtų santaupų ar nekilnojamojo turto, į kurį būtų galimybė nukreipti priteistos žalos išieškojimą. Kita vertus, nuteistasis yra jauno amžiaus, darbingas, todėl tiek atlikdamas jam paskirtą bausmę, tiek išėjęs į laisvę turės galimybę įsidarbinti, gauti pajamas ir tuo pačiu atlyginti nukentėjusiesiems padarytą neturtinę žalą. Teisėjų kolegija pažymi, jog kaltininko turtinė padėtis, mokumas gyvybės atėmimo bylose negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Tokios pozicijos, formuodamas teismų praktiką, laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Taigi nagrinėjamoje byloje apygardos teismas, nustatydamas nukentėjusiesiems S. S., R. S., E. S. neturtinės žalos dydį, nepažeidė ne tik nukentėjusiųjų teisių į adekvatų, proporcingą atsiradusiems padariniams neturtinės žalos atlyginimą, bet ir protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros. Todėl nukentėjusiesiems priteista neturtinė žala, priešingai nei mano nuteistasis, negali būti laikoma pernelyg dideliu žalos už patirtus išgyvenimus atlyginimu ir mažinama.

Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, netinkamai nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išsprendė civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) savivaldybės civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo klausimą.

(duomenys neskelbtini) savivaldybė baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kalto asmens priteisti 28 670 Eur turtinės žalos, atsiradusios sunaikinus savivaldybei priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (butus Nr. 1, 2, 3, 6, 7).

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Kai žala padaroma asmens turto sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atkūrimo išlaidų ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti.

Nagrinėjamu atveju byloje neginčijamai nustatyta, jog T. M. sukėlus gaisrą nukentėjusiojo T. S. bute Nr. 2, esančiame (duomenys neskelbtini), sudegė ne tik šis (duomenys neskelbtini) savivaldybei priklausantis socialinis būstas, bet ir dar keturi savivaldybei priklausantys butai (Nr. 1, 3, 6, 7). Taigi nekyla ginčo, jog turtinė žala civiliniam ieškovui apelianto nusikalstamais veiksmais buvo padaryta.

Kita vertus, sprendimą dėl konkretaus dydžio žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, tai yra pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais.

Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas iš Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytų turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. ir kt. v. J. D. B., bylos Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. R. N., bylos Nr. 3K-3-166/2009; 3K-3-417/2014 kt.).

Nagrinėjamu atveju civilinis ieškovas, įrodinėdamas patirtos turtinės žalos dydį, į bylą pateikė gaisro metu sunaikintų butų Nr. 1, 2, 3, 6, 7 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų patvirtintas kopijas, kuriose be kita ko yra nurodyta butų atkuriamoji vertė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, nustatinėjant civiliniam ieškovui T. M. neteisėtais veiksmais padarytos turtinės žalos dydį, vadovautis pateiktuose Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose - pažymose, nurodyta butų atkuriamąja verte nėra pagrindo, nes ši vertė neparodo turto atkūrimo kaštų, reikalingų veikos padarymo metu buvusio nusidėvėjimo turtui atkurti. Iš paminėtų pažymų matyti, jog (duomenys neskelbtini) savivaldybei priklausančių butų atkūrimo sąnaudos (statybos vertė) ir atkuriamoji vertė nustatytos 2015-10-15, tai yra jau po turto sunaikinimo. 2015-10-15 nustatant paminėtas vertes, nustatytas ir nekilnojamojo turto fizinio nusidėvėjimo procentas (visų sunaikintų butų fizinio nusidėvėjimo procentas – 70 %). Tuo tarpu duomenų apie tai, koks nekilnojamojo turto nusidėvėjimas buvo nusikalstamos veikos padarymo metu, byloje nėra. Byloje nėra paskaičiuoti ir kaštai, reikalingi veikos padarymo metu buvusio nusidėvėjimo butams atkurti. Pastatų atkuriamosios vertės nustatymas (apskaičiavimai, kiek kainuotų atkurti sunaikinimo metu buvusios fizinės būklės ir eksploatacinių bei naudingumo savybių pastatus) reikalauja specialių žinių, todėl nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, spręstinas klausimas dėl ekspertizės skyrimo.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 212 straipsnio 1 dalies norma negali būti aiškinama kaip nustatanti, jog ekspertizės skyrimas priklauso tik nuo dalyvaujančių byloje asmenų valios; ekspertizė gali būti skiriama tiek teismo, tiek dalyvaujančių byloje asmenų iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. A. v. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-26/2005; 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ v. UAB „(duomenys neskelbtini)“, bylos Nr. 3K-3-222/2007). Kadangi šiuo atveju civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo, negavus papildomos medžiagos, civiliniam ieškovui (duomenys neskelbtini) savivaldybei pripažintina teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. birželio 9 d. nuosprendį.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš T. M. (duomenys neskelbtini) savivaldybei priteista 28 670,00 Eur turtinei žalai atlyginti.

Civiliniam ieškovui (duomenys neskelbtini) savivaldybei pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka Panevėžio apygardos teismui.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.