Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-78-589/2023

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-04-05
Bylos Nr.: e2A-78-589/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-13-3-00858-2022-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Ramunė Čeknienė, Rita Dambrauskaitė, Laimantas Misiūnas
Ieškovas: A. G.
Atsakovas: Alytaus miesto savivaldybės
Trečiasis asmuo: Alytaus miesto savivaldybės administracija, Alytaus miesto savivaldybės taryba

Kategorijos

1.3.5.10Kiti klausimai, susiję su darbo užmokesčiu ir kitomis išmokomis
3.2.4.12Kiti klausimai, susiję su įrodymais bei įrodinėjimu civiliniame procese
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
3.4.1.7Darbo bylų nagrinėjimo ypatumai

Civilinė byla Nr. e2A-78-589/2023Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00858-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.10; 3.2.4.12; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20; 3.4.1.7 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 5 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimanto Misiūno, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2859-314/2022 pagal ieškovo A. G. ieškinį dėl įpareigojimo padidinti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą ir darbo užmokesčio neišmokėtos dalies priteisimo atsakovui Alytaus miesto savivaldybės merui, tretieji asmenys Alytaus miesto savivaldybės administracija, Alytaus miesto savivaldybės taryba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. G. (toliau – ir ieškovas) prašė įpareigoti atsakovą Alytaus miesto savivaldybės merą (toliau – ir atsakovas) pakeisti su ieškovu 2011 m. balandžio 22 d. sudarytos darbo sutarties Nr. 734 sąlygas, padidinant ieškovo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą iki 19,812, taikant jį nuo 2022 m. sausio 1 d., priteisti iš atsakovo neišmokėtą darbo užmokesčio dalį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisijoje (toliau – ir Darbo ginčų komisija) 2022 m. balandžio 4 d. buvo išnagrinėta darbo byla Nr. APS-131-4457/2022, kurioje Darbo ginčų komisija priėmė sprendimą Nr. DGKS-1545 atmesti ieškovo prašymą. Ieškovas nesutinka su Darbo ginčų komisijos sprendimu. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2021 m. lapkričio 25 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 1, 3, 5, 6, 7, 9, 12, 14 straipsnių ir 1, 2, 3, 4, 5 priedų pakeitimo įstatymo projektą (įstatymo projekto Nr. XIVP-964), kuriuo pakeitė Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymą (toliau – ir Darbo apmokėjimo įstatymas), turintį įtakos ieškovo darbo užmokesčio dydžiui, nes Lietuvos Respublikos Seimas pakeitė Darbo apmokėjimo įstatymo 1 priedą „Valstybės ir savivaldybių įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai“, padidindamas minimaliuosius koeficientus. Ieškovo pareigybės minimalusis koeficientas kilo bemaž 30 proc. – nuo 6,7 iki 8,7 koeficiento, – nustatant III valstybės ar savivaldybių įstaigų grupės (50 ir mažiau pareigybių) vadovų, kurių vadovaujamo darbo patirtis yra daugiau kaip 10 metų, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų intervalą nuo 8,7 iki 13,7. Įstatymo pataisos įsigaliojo 2022 m. sausio 1 d. Suėjus Darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo terminui, ieškovas nesulaukęs jokių atsakovo veiksmų dėl darbo užmokesčio padidinimo ir atitinkamo darbo sutarties pakeitimo, 2022 m. sausio 6 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas patvirtinti naują pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą. Praėjus daugiau nei mėnesiui, 2022 m. vasario 18 d. ieškovas buvo supažindintas su atsakovo rezoliucija „Neskirti“, kaip atsakymu į prašymą padidinti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą, atsižvelgiant į Darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimus. Atsakovo rezoliucija, kuria buvo atsisakyta tenkinti ieškovo 2022 m. sausio 6 d. prašymą, nebuvo motyvuota ir pagrįsta. Ieškovo įsitikinimu, toks atsakovo atsisakymas padidinti ieškovo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą yra nepagrįstas ir neteisėtas, pažeidžiantis jo, kaip darbuotojo, teisę nuo 2022 m. sausio 1 d. gauti didesnį darbo užmokestį. Ieškovas nuo 2022 m. sausio 1 d. pagal darbo sutartį gauna mažesnį darbo užmokestį, taikant pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą – 14,35, nors nuo 2022 m. sausio 1 d. jam turėjo būti mokamas didesnis darbo užmokestis, taikant koeficientą – 19,812. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas dėl atsakovo kaltės iki šio ieškinio pateikimo momento vis dar negauna jam priklausančio padidinto darbo užmokesčio, taikant 19,812 pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą (darbo užmokestis ieškovo gaunamas taikant senąjį 14,35 koeficientą), ieškovas daro išvadą, kad atsakovas nuo 2022 m. sausio 1 d., neišmokėdamas ieškovui dalies priklausančio darbo užmokesčio (skirtumo tarp 19,812 ir 14,35 koeficiento, t. y. 5,462 koeficiento dalies), sistemingai pažeidžia ieškovo teisę į teisingo dydžio darbo užmokesčio gavimą, dėl ko atsakovui kyla pareiga išmokėti ieškovui priklausančią neišmokėtą darbo užmokesčio dalį nuo ieškovo teisės gauti didesnį darbo užmokestį atsiradimo momento, t. y. nuo 2022 m. sausio 1 d.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu ieškovo ieškinys atmestas.

4. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. lapkričio 25 d. priimtu Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 1, 3, 5, 6, 7, 9, 12, 14 straipsnių ir 1, 2, 3, 4, 5 priedų pakeitimo įstatymu (Nr. XIV-710), be kita ko, buvo pakeistas įstatymo priedas Nr. 1. Šiame priede reglamentuota valstybės ir savivaldybių įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai (baziniai dydžiai). Šiame priede nustatyta, kad biudžetinėje įstaigoje esant 50 ir mažiau darbuotojų pareigybių skaičiui, įstaiga priskiriama III įstaigų grupei. Ieškovas būtent ir vadovauja tokiai biudžetinei įstaigai. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovo vadovaujamo darbo patirtis daugiau kaip 10 metų, priedas nuo 2022 m. sausio 1 d. nustato ieškovo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento ribas nuo 8,7 iki 13,7,o atsakovo potvarkiu nuo 2021 m. liepos 1 d. ieškovui nustatytas 14,35 pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas, teismas sprendė, kad ieškovui nustatytas pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas yra netgi didesnis, nei reikalauja Darbo apmokėjimo įstatymas.

5. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 11 dalyje nustatyti atvejai, kuomet biudžetinės įstaigos darbuotojo pareiginės algos pastovioji dalis turi būti nustatoma iš naujo – pasikeitus darbuotojų pareigybių skaičiui, vadovaujamo darbo patirčiai ir (ar) profesinio darbo patirčiai, įgijus kvalifikacinę kategoriją ir (ar) pasikeitus kvalifikacinei kategorijai (pagal biudžetinės įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje nustatytą tvarką) arba nustačius, kad biudžetinės įstaigos vadovo ar jo pavaduotojo pareiginė alga (pastovioji dalis kartu su kintamąja dalimi) viršija praėjusio ketvirčio biudžetinės įstaigos darbuotojų 4 vidutinius pareiginių algų (pastoviųjų dalių kartu su kintamosiomis dalimis) dydžius. Analogiška nuostata nurodyta ir Biudžetinių įstaigų, kurių savininkė yra Alytaus miesto savivaldybė, vadovų darbo apmokėjimo sistemos aprašo, patvirtinto Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-153 „Dėl Biudžetinių įstaigų, kurių savininkė yra Alytaus miesto savivaldybė vadovų darbo apmokėjimo sistemos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Darbo apmokėjimo sistema) 12 punkte. Ieškovas nė vienos iš nurodytų įstatymo alternatyvių aplinkybių neginčija ir neįrodinėja.

6. Teismas pažymėjo, kad neturi pagrindo sutikti su ieškovo teiginiu, kad Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimus ir nuo 2022 m. sausio 1 d. padidinus ieškovo (kaip A1 lygio ir socialinės srities darbuotojo, turinčio didesnę nei 10 metų darbo patirtį) pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento minimalią ribą 30 procentų nuo 6,7 iki 8,7, atsakovui kilo pareiga atitinkamai padidinti mokamos pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą. Teismas nurodė, kad priimtu įstatymo pakeitimu padidinus pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento minimalią ribą nuo 6,7 iki 8,7, šio koeficiento maksimali riba proporcionaliai nepadidėjo, ji išliko nepakitusi – 13,7. Tokia aplinkybė suponuoja išvadą, kad įstatymo leidėjas pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą padidino ne visiems A1 lygio ir socialinės srities darbuotojams, turintiems didesnę nei 10 metų darbo patirtį, bet tik tiems, kurių šis koeficientas iki 2022 m. sausio 1 d. buvo mažesnis nei 8,7. Šie duomenys paneigia ieškovo teiginį, kad priimtu Darbo apmokėjimo įstatymo 1 priedo pakeitimu, jam pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas nuo 2022 m. sausio 1 d. proporcionaliai (30 procentų) padidėjo.

7. Dėl išdėstytų aplinkybių visumos teismas darė išvadą, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai atsisakė nuo 2022 m. sausio 1 d. nustatyti iš naujo ieškovo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą, kadangi tam nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Ieškovui neįrodžius aplinkybės, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas jam turi būti padidintas iki 19,812, teismas ieškinį šioje dalyje atmetė. Teismas vertino, kad kitas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo ieškovo naudai neišmokėtą darbo užmokesčio dalį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos yra išvestinis iš pagrindinio, todėl teismas jį taip pat atmetė.

8. Kadangi atsakovas nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tai šio klausimo teismas nesprendė. Teismas nurodė, kad pašto išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų siuntimu, nėra.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Ieškovas A. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

10. Nurodo, kad tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde pateikė pakankamai argumentų ir įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad šiuo metu ieškovui taikomas koeficientas yra mažesnis nei nustato aktualios redakcijos teisės aktai ir tai prieštarauja (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 140 straipsnio 2 dalies nuostatoms, tiek aplinkybę, kad atsakovas pažeidė savo pareigą iš naujo nustatyti ieškovui tinkamą koeficiento dydį ir nuo 2022 m. sausio 1 d. mokėjo ieškovui mažesnį nei jam priklauso darbo užmokestį.

11. Tvirtina, kad atsakovo pareiga peržiūrėti ir iš naujo nustatyti ieškovui koeficientą yra sąlygota kitų pagrindų – įstatymų leidėjui pakeitus patį Darbo apmokėjimo įstatymą ir padidinus šio įstatymo 1 priede ieškovui taikytino koeficiento dydį, todėl ieškovui nekyla pareiga įrodyti nei vienos Darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 11 dalyje bei Darbo apmokėjimo sistemos 12 punkte esančios aplinkybės.

12. Pažymi, kad teismas visiškai nevertino tarp ieškovo bei atsakovo jau nusistovėjusių teisinių santykių aplinkybių, o būtent to, kad esant identiškoms aplinkybėms, t. y. jau ne kartą pasikeitus Darbo apmokėjimo įstatyme bei jo 1 priede nustatytiems koeficientams, atsakovas ieškovui seniau priimtais potvarkiais pakeldavo nustatytą koeficiento dydį.

13. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas visiškai nevertino ieškovo byloje pateikto rašytinio įrodymo, kuris, ieškovo manymu, turi esminę įrodomąją galią ieškovo nurodomų argumentų pagrindimui, t. y. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės grupė 2022 m. balandžio 20 d. rašto Nr. (1.1.10-53) SD-1560, kuriame nurodoma, kad tuo atveju, kai įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje yra numatyta, jog kiekvienos pareigybės konkretus koeficientas yra nustatomas prie Darbo apmokėjimo įstatyme numatyto minimaliojo atitinkamai pareigybei taikomo koeficiento pridedant atitinkamus koeficiento įverčius už veiklos sudėtingumą, atsakomybės lygį, darbo sąlygas ir kita, tuomet darbuotojų koeficientas turėtų būti peržiūrimas ir keičiamas kiekvieną kartą pasikeitus Darbo apmokėjimo įstatyme numatytiems minimaliesiems atitinkamai pareigybei taikomiems koeficientams.

14. Pažymi, kad atsakovas civilinės bylos nagrinėjimo metu nepateikė nei vieno prieštaravimo ar nesutikimo su ieškovo apskaičiuoto naujojo koeficiento – 19,812 – dydžiu bei jo apskaičiavimo metodu ir iš esmės viso proceso metu įrodinėjo tik aplinkybę, kad ieškovas neįrodė, kad šiuo metu jam taikomas 14,35 koeficientas turėtų būti didinamas. Atsižvelgiant į tai, ieškovo manymu, pripažintina, kad ieškovas pilnai įvykdė savo įrodinėjimo pareigą, pateikė visus civilinei bylai reikalingus rašytinius įrodymus, įrodančius, kad atsakovas turėjo pareigą nuo 2022 m. sausio 1 d. ieškovui padidinti koeficientą iki 19,812 dydžio.

15. Pažymi ir tai, kad ieškovui skundžiant teismo sprendimą pilna apimtimi bei prašant jį panaikinti, o ieškovo ieškinį tenkinti, ieškovas apeliacinės instancijos teismo prašo pripažinti nepagrįsta ir teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bei prašo iš atsakovo ieškovo naudai priteisti visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

16. Atsakovas Alytaus miesto savivaldybės meras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

17. Nurodo, kad ieškovas painioja du dalykus – kada pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas turi būti padidintas ar nustatomas iš naujo ir kada gali būti padidintas. Darbo apmokėjimo sistemos 6 punkte nustatyta galimybė, o ne pareiga merui didinti įstaigos vadovo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą. Darbo apmokėjimo įstatymas ir Darbo apmokėjimo sistema nenumato pareigos peržiūrėti koeficiento, pasikeitus įstatyme nustatytam minimaliam koeficientui, todėl ieškovo argumentai dėl atsakovo pareigos iš naujo nustatyti pastoviosios dalies koeficientą yra nepagrįsti. Kadangi ieškovui dar nuo 2021 m. liepos 1 d. nustatytas 14,35 koeficientas, kuris nėra mažesnis nei leistinas minimalus (8,7) dydis, todėl jo didinimas nėra privalomas.

18. Pažymi, kad ieškovas klaidina teismą, teigdamas, jog esant identiškoms aplinkybėms, t. y. jau ne kartą pasikeitus Darbo apmokėjimo įstatyme bei jo 1 priede nustatytiems koeficientams, atsakovas ieškovui seniau priimtais potvarkiais pakeldavo nustatytą koeficiento dydį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

19. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovo A. G. apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

20. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo netenkintas ieškinys dėl įpareigojimo padidinti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą ir darbo užmokesčio neišmokėtos dalies priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

21. Byloje nustatyta, kad ieškovas A. G. ir Alytaus miesto savivaldybės administracija 2011 m. balandžio 22 d. sudarė darbo sutartį Nr. 734, kurios pagrindu ieškovas nuo 2011 m. balandžio 22 d. priimtas dirbti neterminuotai biudžetinės įstaigos Alytaus nakvynės namų direktoriumi. Darbo sutarties 3 punkte nustatyta, kad darbdavys įsipareigoja mokėti ieškovui darbo užmokestį taikant 18 bazinės mėnesinės algos dydžio tarnybinio atlyginimo koeficientą. Ši darbo sutarties sąlyga ne kartą buvo keista: nuo 2017 m. liepos 1 d. ieškovui buvo nustatytas pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas – 10,9 valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio (Alytaus miesto savivaldybės mero 2017 m. birželio 29 d. potvarkis Nr. MP1-97-(4.1.)); nuo 2018 m. gruodžio 1 d. taikytas 11,76 pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas su 20 proc. dydžio pastoviosios dalies padidinimu (Alytaus miesto savivaldybės mero 2018 m. lapkričio 26 d. potvarkis Nr. MP1-155-(4.1.)); nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. taikytas 13,68 pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas su 20 proc. dydžio pastoviosios dalies padidinimu; nuo 2021 m. liepos 1 d. taikytas 14,35 pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas su 30 proc. dydžio pastoviosios dalies padidinimu (Alytaus miesto savivaldybės mero 2021 m. balandžio 19 d. potvarkis Nr. MP1-43-(4.1.)).

22. Taip pat nustatyta, kad ieškovas dirba Alytaus nakvynės namų direktoriumi daugiau nei 10 metų, šioje įstaigoje nustatytas darbuotojų pareigybių skaičius – 14, todėl įstaiga priskirtina III valstybės ar savivaldybių įstaigų grupei (50 ir mažiau pareigybių). Pagal Darbo apmokėjimo įstatymo 1 priedą vadovui, turinčiam daugiau kaip 10 metų vadovaujamo darbo patirtį įstaigoje, priskirtinoje III valstybės ar savivaldybių įstaigų grupei, nuo 2022 m. sauso 1 d. yra taikytinas 8,7 – 13,7 pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas.

Žemesnės instancijos teismas

23. Ieškovas 2022 m. sausio 6 d. raštu „Dėl pareiginės algos pastoviosios dalies“ kreipėsi į atsakovą Alytaus miesto savivaldybės merą su prašymu patvirtinti naują pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą, motyvuodamas tuo, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. pasikeitė Darbo apmokėjimo įstatyme nustatytas minimalus pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas. Atsakovas 2022 m. vasario 17 d. rezoliucija „Neskirti“ atsisakė tenkinti ieškovo prašymą. Ieškovas 2022 m. kovo 7 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu padėti kitą darbo sutarties šalį atstovaujančiam asmeniui perskaičiuoti ieškovo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą, atsižvelgiant į Darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimus, ir įpareigoti jį patvirtinti nuo 2022 m. sausio 1 d. Darbo ginčų komisija 2022 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškovo prašymą atsakovui atmetė. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu taip pat atmetė ieškovo ieškinį dėl įpareigojimo padidinti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą ir darbo užmokesčio neišmokėtos dalies priteisimo, be kita ko, konstatavęs, kad atsakovas potvarkiu jau nuo 2021 m. liepos 1 d. buvo nustatęs ieškovui 14,35 pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą, kuris yra didesnis nei Darbo apmokėjimo įstatymo 1 priede įtvirtinta minimali koeficiento riba (8,7), ieškovas nė vienos iš Darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 11 dalyje ir Darbo apmokėjimo sistemos 12 punkte nurodytų alternatyvių aplinkybių neginčija ir neįrodinėja, todėl atsakovas pagrįstai ir teisėtai atsisakė nuo 2022 m. sausio 1 d. nustatyti iš naujo ieškovo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė aplinkybės, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas jam turi būti padidintas.

Dėl ieškovo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento peržiūrėjimo ir pakeitimo

24. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdamas, jog pilnai įvykdė įrodinėjimo pareigą ir pateikė visus reikalingus rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. padidėjusi Darbo apmokėjimo įstatymo 1 priedo koeficiento minimali riba (nuo 6,7 iki 8,7) turi įtakos jo darbo užmokesčio dydžiui. Ieškovo įsitikinimu, kadangi atsakovas nepareiškė motyvuotų prieštaravimų dėl ieškovo procesiniuose dokumentuose pateikto koeficiento dydžio perskaičiavimo metodo, pirmosios instancijos teismas turėjo įpareigoti atsakovą padidinti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą iki 19,812 ir pagal perskaičiuotą koeficientą priteisti ieškovui neišmokėtą darbo užmokesčio dalį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

25. DK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbo užmokesčio dydis negali būti mažesnis, negu nustato darbo santykiams taikomi įstatymai, kolektyvinės sutartys, kitos darbo teisės normos ar darbovietėje patvirtinta darbo apmokėjimo sistema. Darbo apmokėjimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga (pastovioji ir kintamoji dalys arba tik pastovioji dalis, jeigu šio įstatymo nustatyta tvarka kintamoji dalis nenustatyta); priemokos; mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą; premijos. To paties įstatymo 7 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatyta, kad A1 lygio pareigybių pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai didinami 20 procentų, o socialinių paslaugų srities darbuotojams šio įstatymo 1, 2, 3 ir 4 prieduose nustatyti minimalieji pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai didinami 30 procentų. Darbo apmokėjimo sistemos 6 punkte yra nustatyta, kad įstaigų vadovams nustatyti koeficientai gali būti didinami prie įstatyme nustatyto minimalaus koeficiento pridedant koeficiento dalis atsižvelgiant šiuos kriterijus: už veiklos (darbo) sudėtingumą (intensyvumas, įtampa, būtinos specialiosios žinios, būtinumas išmanyti ir taikyti įstatymus) iki 1,5 koeficiento (6.1. punktas); už darbo krūvį iki 1,5 koeficiento (6.2. punktas); už atsakomybės lygį (priimamų sprendimų įtaka darbovietei, joje dirbantiems ar tretiesiems asmenims) iki 1,5 koeficiento (6.3. punktas); už darbo sąlygas (psichologinė, nervinė įtampa, sąlygota atliekamo darbo pobūdžio, darbo pavojingumas) iki 2 koeficientų (6.4. punktas); už atitinkamos srities papildomų įgūdžių ar svarbių einamoms pareigoms žinių turėjimą (turimi profesinio darbo atestatai, pažymėjimai ar pan.) iki 1,5 koeficiento (6.5. punktas).

26. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Alytaus miesto savivaldybės meras 2018 m. lapkričio 26 d. potvarkiu Nr. MP1-155-(4.1.) nuo 2018 m. gruodžio 1 d. patvirtino 11,76 dydžio ieškovo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą su 20 proc. dydžio pastoviosios dalies padidinimu, atsižvelgdamas į Alytaus miesto savivaldybės administracijos biudžetinių įstaigų, kurių savininkė yra Alytaus miesto savivaldybė, vadovų veiklos atitikimo nustatytiems kriterijams vertinimo komisijos 2018 m. lapkričio 12 d. posėdyje protokolu Nr. KPPt-416-(6.97) pasiūlytą tvirtinti koeficientą, nurodytą darbo užmokesčio lentelėje pagal komisijos įvertinimą. Iš minėtos lentelės matyti, kad aptariamą 11,76 koeficientą sudarė: už veiklos (darbo) sudėtingumą (intensyvumas, įtampa, būtinos specialiosios žinios, būtinumas išmanyti ir taikyti įstatymus) (6.1. punktas) – 1,2; už darbo krūvį (6.2. punktas) – 1; už atsakomybės lygį (priimamų sprendimų įtaka darbovietei, joje dirbantiems ar tretiesiems asmenims) (6.3. punktas) – 1,2; už darbo sąlygas (psichologinė, nervinė įtampa, sąlygota atliekamo darbo pobūdžio, darbo pavojingumas) (6.4. punktas) – 1,5; už atitinkamos srities papildomų įgūdžių ar svarbių einamoms pareigoms žinių turėjimą (turimi profesinio darbo atestatai, pažymėjimai ar pan.) (6.5. punktas) – 0,3; pastoviosios dalies minimalus koeficientas (pagal tuo metu galiojusias Darbo apmokėjimo įstatymo nuostatas) – 4,6. Lentelėje užfiksuoti duomenys leidžia teigti, kad ieškovo pareiginės algos pastoviosios dalies 11,76 dydžio koeficientas buvo apskaičiuotas prie įstatyme nustatyto minimalaus koeficiento (4,6) pridedant koeficiento dalis pagal Darbo apmokėjimo sistemos 6 punkte numatytus kriterijus (5,2) ir gautą bendrą 9,8 koeficientą padidinus 20 proc. dėl A1 lygio pareigybės (Darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 6 dalis).

27. Ieškovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu tvirtino, kad po to, kai 2018 m. lapkričio 26 d. potvarkiu Nr. MP1-155-(4.1.) ieškovui buvo patvirtintas 11,76 dydžio pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas, ieškovui šis koeficientas buvo didinamas dar du kartus (nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 13,68, o nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 14,35), ir toks koeficiento didinimas buvo sąlygotas Darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimų, kadangi laikotarpiu nuo 2019 m. iki 2021 m. šio įstatymo 1 priede numatytas minimalus pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas buvo didintas du kartus: 2020 m. sausio 1 d. nuo 4,6 iki 6,44 ir 2021 m. sausio 1 d. nuo 6,44 iki 6,7. Ieškovas įrodinėjo, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. pasikeitus Darbo apmokėjimo įstatymo 1 priedui, kuriame minimalus koeficientas padidėjo nuo 6,7 iki 8,7, ieškovo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas nuo 2022 m. sausio 1 d. turėjo būti 19,812 (8,7 (minimalus koeficientas) + 30 proc. (pagal Darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 7 dalį)) + 5,2 (koeficientas pagal Darbo apmokėjimo sistemos 6 punktą) + 20 proc. (pagal Darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 6 dalį)).

28. Atsakovas, atsikirsdamas į ieškinio reikalavimus, nurodė, kad ieškovui nuo 2021 m. liepos 1 d. nustatytas 14,35 dydžio pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas yra didesnis nei Darbo apmokėjimo įstatymo 1 priede nustatytas maksimalus dydis (13,7), tačiau jokių rašytinių įrodymų, skaičiavimų, patvirtinančių, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. ieškovui taikomas koeficientas atitinka įstatymo ir jo pagrindu priimtų teisės aktų reikalavimus neteikė, nors šiuo atveju būtent atsakovas turėjo procesinę pareigą įrodyti minėtas aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-248/2019). Atsakovas į bylą nepateikė išsamių duomenų apie tai, kaip konkrečiai ieškovui buvo apskaičiuotas pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas, 2021 m. balandžio 19 d. potvarkiu Nr. MP1-43-(4.1.) ieškovui koeficientą padidinus nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 13,68 ir nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 14,35. Dėl nurodytų priežasčių liko neištirta ir nenustatyta nuo 2022 m. sausio 1 d. ieškovui taikomos pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento apskaičiavimo tvarka ir šio koeficiento sudedamosios dalys, taigi ir tai, kokio dydžio pareiginės algos pastovioji dalis buvo nustatyta pagal Darbo apmokėjimo įstatymo 1 priedą, ar keitėsi koeficiento dalys pagal Darbo apmokėjimo sistemos 6 punkte nustatytus kriterijus. Nesant byloje šių duomenų, pirmosios instancijos teismas negalėjo visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėti bylos ir priimti teisėto ir pagrįsto sprendimo dėl ginčo esmės, t. y. dėl to, ar nuo 2022 m. sausio 1 d. Darbo apmokėjimo įstatymo 1 priede pakeista pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento minimali riba (ne)turėjo įtakos ieškovo darbo užmokesčio dydžiui (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

29. Pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, priimdamas sprendimą civilinėje individualaus darbo ginčo dėl teisės byloje pirmosios instancijos teismas turi įvertinti įrodymus, nustatyti aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, buvimą arba nebuvimą, nuspręsti dėl taikytinos teisės ir ginčo išsprendimo iš esmės (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Darbo bylos – viena iš nedispozityviųjų bylų kategorijų, kurioje bendrieji civilinio proceso teisės principai turi tam tikrų ypatumų: įstatymu teismui priskirtas aktyvus vaidmuo, teisė ir pareiga tam tikrus klausimus spręsti ex officio (liet. pagal pareigas). Tai reiškia, kad tokios kategorijos bylą nagrinėjantis teismas, be kita ko, turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 414 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-615-469/2015). Todėl atsakovui į bylą nepateikus nutarties 28 punkte nurodytų duomenų, pirmosios instancijos teismas, siekdamas teisingai išnagrinėti bylą, vadovaudamasis CPK 414 straipsnio 1 dalimi, turėjo pasinaudoti teise savo iniciatyva rinkti įrodymus.

Dėl procesinės bylos baigties

30. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos duomenis, skundžiamą teismo sprendimą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisinius argumentus, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrindinį ieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo padidinti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą atmetė nenustatęs materialiosios teisės normų taikymui reikšmingų faktinių bylos aplinkybių, netinkamai aiškindamas ir taikydamas proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigą, aktyvų teismo vaidmenį darbo ginčų bylose užtikrinant, jog byla būtų išnagrinėta teisingai pagal civilinio proceso taisykles. Dėl nurodytų priežasčių liko neatskleista bylos esmė ir galėjo būti neteisingai išspręsta byla, o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos nėra galimybės išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nes byla apeliacinės instancijos teisme iš esmės būtų nagrinėjama naujais aspektais ir proceso šalims būtų užkirstas kelias į apeliaciją. Nurodytų argumentų pagrindu skundžiamas sprendimas naikinamas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir naujų įrodymų priėmimo

31. Dėl nustatytų aplinkybių, sudarančių pagrindą bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija nepriima bei nevertina ieškovo A. G. su 2022 m. kovo 1 d. prašymu teikiamų naujų įrodymų, nevertina bei nepasisako dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, nes dėl jų priėmimo bei įrodomosios reikšmės turės spręsti bylą pakartotinai nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas. Perduodant bylą teismui nagrinėti iš naujo bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei perskirstymo klausimai taip pat nespręstini (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Ramunė ČeknienėRita DambrauskaitėLaimantas Misiūnas