- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-27
- Bylos Nr.
- 2S-364-582/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-15105-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dmitrijus Korsakovas
- Skolininkas
- R. P., L. S.
- Pareiškėjas
- AB DnB NORD banko
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkų R. P. ir L. S. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-19903-285/2011 pagal pareiškėjo AB DnB NORD banko prašymą hipotekos skyriui prie Kauno miesto apylinkės teismo dėl priverstinio skolos išieškojimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2008-06-28 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), R. P. ir L. S. užtikrindami 79 250,90 Eurų paskolos, suteikto R. P. ir L. S. pagal 2008-06-20 kreditavimo sutartį Nr. K-2500-2008-4561, grąžinimą kreditoriui AB DnB NORD bankui, įkeitė jiems nuosavybės teise priklausantį turtą: 0,042 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, bendras plotas 283,57 kv.m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinieriniai)- kiemo statinius ( kiemo aikštelė, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), įkeisto turto vertė 994 000 Lt. Prievolės įvykdymo terminas 2029-06-30. 2011-10-21 gautas pareiškėjo prašymas pradėti priverstinį skolos išieškojimą, nes skolininkai R. P. ir L. S. tinkamai bei laiku nevykdė prievolės kreditoriui AB DnB NORD bankui pagal 2008-06-20 kredito sutartį Nr. K-2500-2008-4561. Pareiškime kreditorius nurodė, kad skolininkai neįvykdė pagal sutartį prisiimtų įsipareigojimų, todėl 2011-08-29 pranešimais Nr. S-5354 ir S-5355, S-5363 informavo skolininkus dėl netinkamo sutarties vykdymo ir sutarties nutraukimo. Kredito sutarties 45 p. numatyta, jog kreditorius turi teisę vienašališkai nutraukti kredito sutartį, skolininkams nevykdant priimtų įsipareigojimų ir sąlygų prieš 10 dienų įspėjus skolininkus. Įspėjimai įteikti asmeniškai 2011-09-05. Kreditorius AB DnB NORD bankas su skolininkais sudarytą 2008-06-20 kreditavimo sutartį Nr. K-2500-2008-4561 vienašališkai nutraukė prieš terminą 2011-10-06. Per papildomai 2011-08-29 pranešimuose suteiktą terminą skolininkai nesumokėjo nei vienos įmokos, skirtos skolai padengti. Kreditorius prašo areštuoti įkeistą turtą ir įspėti skolininkus, kas negrąžinus 81 584,08 Eurų skolos, per vieną mėnesį nuo nutarties apie įkeisto turto areštą įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių.
2011-11-14 Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėja nutarė areštuoti R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv(duomenys neskelbtini)ir L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą: 0,0420 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamąjį namą, bendras plotas 283,57 kv.m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (kiemo aikštelė, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), užtikrinant skolinio reikalavimo įvykdymą kreditoriui AB DnB NORD bankas, į.k. 112029270. Teismas nutartimi įspėjo skolininkus ir įkeisto turto savininkus R. P. ir L. S., kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo šios nutarties įteikimo dienos įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių.
Šalies argumentai
Skolininkai patikslintu atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-10-28 ir nurodyti kreditoriui AB DnB Nord bankui atnaujinti kreditavimo sutartį ir sudaryti susidariusio įsiskolinimo 14725,71 Lt grąžinimo grafiką, mokant einamąsias mėnesio įmokas (b.l. 67). Skolininkai atskirajame skunde nurodė, kad teismas nutarė areštuoti ir parduoti iš varžytinių jų turtą, neatsižvelgė į tai, kad tai yra jų šeimos gyvenamoji vieta, kad turi nepilnametę dukrą, gimusią 1999-12-15, teismas į bylos nagrinėjimą nepakvietė trečiuoju asmeniu Vaikų teisių tarnybos, tuo pažeisdamas vaikų teisių įstatymą į gyvenamąjį plotą. Skolininkai teismui nurodė, kad įsiskolinimas susidarė dėl sumažėjusios apyvartos ir gamybos sustabdymo, sumažėjo šeimos pajamos, turimų pajamų sunkiai pakanka pragyvenimui, prašė leisti susitarti su kreditoriumi dėl kreditavimo sutarties tesimo (b.l. 60).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius AB DNB bankas prašo skundą atmesti, nutartį palikti galioti (b. l. 74-76). Nurodo, kad įstatymai dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto pagal hipotekos taisykles nustato išieškojimą ne ginčo tvarka pagal hipotekos teisėjo nutartį, šios bylos nagrinėjamos ypatingąja teisena, hipotekos teisėjas patikslina ar pareiškėjas turi subjektinę teisę kreiptis į hipotekos skyrių CPK 588 str. pagrindu ir hipotekos teisėjo kompetencijai įstatymų nėra numatyta, sprendžiant tokio pobūdžio bylas, nagrinėti skolininkų/įkeisto turto savininkų ir kreditorių ginčus dėl skolų dengimo ir sutarčių vykdymo, juolab, vertinti, kokios priežastys sutrukdė skolininkams/įkeisto turto savininkams įvykdyti prievolinius įsipareigojimus kreditoriui, vyko ar nevyko derybos tarp kreditoriaus ir skolininkų, prieš kreditoriui kreipiantis į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo. Vienas iš prievolių užtikrinimo būdų yra įkeitimas (hipoteka) CK 6.70 str.). Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas neįvykdo prievolės grąžinti skolą arba nepilnai tokią prievolę įvykdo (CK 4.192 straipsnio 1 dalis, 4.216 straipsnis). įkeitimo teisinė reikšmė pasireiškia tuo, kad skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrinto reikalavimo, kreditorius nukreipia reikalavimą į įkeistą objektą. Vadovaujantis CK 6.217, 6.221, 6.222 straipsniuose nustatytu reglamentavimu, sutartį vienašališkai nutraukus joje nustatytais pagrindais, laikoma, kad visi prievolių įvykdymo terminai yra suėję, sutartį pažeidusi šalis privalo grąžinti tai, ką yra gavusi sutarties pagrindu, atlyginti kitos šalies nuostolius, sumokėti netesybas. Skolininkai R. P. ir L. S. tinkamai bei laiku nevykdė prievolės kreditoriui Bankui pagal 2008 06 20 Kreditavimo sutartį Nr. 2500-2008-45614 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), todėl kreditorius vienašališkai 2011 10 06 nutraukė Kreditavimo sutartį ir kreipėsi į Hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie tinkamą Kreditavimo sutarties nutraukimą, todėl pagrįstai tenkino Banko pareiškimą. Ta aplinkybė, kad įkeistame name gyvena nepilnametis vaikas, taip pat nesudaro pagrindo naikinti Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011 10 28 nutartį. Prieš įkeičiant fizinio asmens turtą, tikrinama, ar šis turtas nėra šeimos gyvenamoji patalpa, o jei taip - būtinas teismo leidimas (CK 3.85 str. 2 dalis). Taigi, nepilnamečių vaikų interesai užtikrinami prieš įkeičiant turtą, o ne priverstinio skolos išieškojimo procese. R. P. ir L. S. prašymu 2008 06 20 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi buvo išduotas teismo leidimas sudaryti gyvenamojo namo su kiemo statiniais, esančių (duomenys neskelbtini), įkeitimo sandoriui - teismas padarė išvadą, kad nepilnamečio vaiko interesai įkeitus šį turtą nenukentės. Taigi jokių kliūčių įkeisti turtą nebuvo, hipoteka įregistruota viešame registre, todėl ir išieškojimas iš įkeisto turto vykdomas teisėtai ir pagrįstai. Tai, kad tokios aplinkybės neturi teisinės reikšmės priimtos nutarties dėl įkeisto turto arešto teisėtumui ir pagrįstumui patvirtina ir teismų praktika (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2011 03 23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-356-516/2011). Be to, CPK 663 straipsnyje nurodyti apribojimai išieškant iš fizinio asmens turto nėra taikomi tais atvejais, kai yra išieškoma iš įkeisto turto (CPK 663 str. 5 d.), todėl ginčijame nutartis dėl išieškojimo iš Bankui įkeistų daiktų nepažeidžia imperatyvių įstatymų normų. Šios aplinkybės ypatingosios teisenos tvarka priverstinio išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto klausimą nagrinėjančiam teismui yra pakankamos prašymą areštuoti įkeistą turtą vertinti kaip pagrįstą ir priimti nutartis areštuoti įkeistus daiktus ir įregistruoti jas turto arešto aktų registre bei raštu įspėti skolininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui (Kauno apygardos teismo 2010 06 30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1122-555/2010).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CP 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatyta.
Hipotekos sutartis, įkeičiamo daikto savininko vienašalis pareiškimas įkeisti daiktą, taip pat prašymas įregistruoti priverstinę hipoteką įforminami surašant hipotekos lakštą. Jeigu hipoteka sutartinė, hipotekos lakštą tvirtina notaras (CK 4.185 str. 1 d.).
Jei per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimo neįvykdo, hipotekos kreditorius gali įgyvendinti savo teises kreipdamasis į hipotekos teisėją ir prašydamas, kad įkeistas daiktas būtų parduotas iš viešųjų varžytynių ir iš gautų pinigų visiškai atlyginta jam priklausanti suma, kurią jis turi teisę gauti pirmiau už kitus kreditorius, arba kad jam būtų suteikta teisė pradėti administruoti įkeistą daiktą (CK 4.192 str. 1 d.).
Pagal hipotekos kreditoriaus kreipimąsi hipotekos teisėjui areštavus įkeistą daiktą ir įspėjus apie tai įkeisto daikto savininką, įkeisto daikto savininkas netenka teisės perleisti daiktą kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teisę į daiktą arba mažinti jo vertę (CK 4.192 str. 2 d.).
Teismas bylas dėl hipotekos (kilnojamojo turto įkeitimo) teisinių santykių nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 str. 11 p.).
Pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. AB „Lithun“, byla Nr. 3K-3-523/2005; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. U., byla Nr. 3K-3-103/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., byla Nr. 3K-3-536/2009). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia kilusių hipotekos santykių šalių ginčų. Teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., byla Nr. 3K-3-536/2009). Įstatymų leidėjas nesuteikė teisės hipotekos teisėjui spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų; tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. U., byla Nr. 3K-3-103/2008). CPK XXXVI skyriuje nustatytas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas skirtas sudaryti sąlygas materialiosioms teisėms, kylančioms iš hipotekos teisinių santykių, supaprastinta tvarka tinkamai įgyvendinti, bet nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., byla Nr. 3K-3-536/2009). Taigi kasacinio teismo praktikoje vienareikšmiškai įtvirtintas teisminis precedentas, kad ginčų, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka, hipotekos teisėjas nenagrinėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje SEB bankas v. UAB „Inret“, UAB „Kavasaka“, byla Nr. 3K-3-50/2010). Hipotekos teisėjo jurisdikcija yra itin siaura ir hipotekos procedūroms netaikoma (CPK 443 straipsnio 7 dalis). Byloms dėl hipotekos teisinių santykių netaikoma bendroji bylų ypatingąja teisena nagrinėjimo taisyklė, nustatyta CPK 443 straipsnio 7 dalyje, kad ypatingosios teisenos bylas teismas išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, kyla ginčas dėl teisės nagrinėjimo metu ar ne. Šis bylų dėl hipotekos teisinių santykių bruožas jas skiria nuo kitų ypatingosios teisenos bylų ir kilusios ginčo įtakos ypatingosios teisenos bylos nagrinėjimo eigai aspektu hipotekos bylos yra kitų ypatingosios teisenos bylų išimtis. Jeigu byloje dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto hipotekos teisėjas nepaiso nurodytos taisyklės išimties ir išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, tai laikytina hipotekos teisėjo jurisdikcijos ribų viršijimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2010).
Darytina išvada, kad kasacinio teismo suformuota teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika, pagal kurią hipotekos bylų teisenos tvarka nenagrinėjami hipotekos kreditoriaus ir skolininko ginčai, hipotekos teisėjas, nesiaiškindamas priežasčių, kodėl skolininkas nevykdo savo įsipareigojimų, užtikrina paskolos davėjo reikalavimų patenkinimą, taip pat ir netesybų išieškojimą. Dėl to hipotekos teisėjas nesprendžia šalių ginčo dėl kredito sutarties nutraukimo pagrįstumo ar kredito sutarties atnaujinimo.
Skolininkai dėl kredito sutarties nutraukimo ar atnaujinimo turi kreiptis ginčo teisenos tvarka į teismą. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 320 str.). Apeliacinės instancijos teismas dėl skolininkų atskirajame skunde išreikšto reikalavimo nurodyti kreditoriui AB DnB Nord bankui atnaujinti kreditavimo sutartį nenagrinėja, kadangi toks reikalavimas yra ginčo teisenos dalykas, o apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis).Nurodytina, kad ginčas dėl kredito sutarties atnaujinimo ir įsiskolinimo grafiko dengimo sudarymo gali būti nagrinėjamas tik CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka. Skolininkai gali ginčyti hipotekos kreditoriaus reikalavimą ginčo teisenos tvarka, pareikšdami ieškinį.
Jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, hipotekos kreditorius gali kreiptis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo, nurodydamas jame hipotekos kodą hipotekos registre, negrąžintos skolos dydį, skolininką, įkeisto daikto savininką ir jų adresus (buveines). Hipotekos teisėjas priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Įspėjimas skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikiamas šio Kodekso I dalies XI skyriaus antrajame skirsnyje nustatyta tvarka (CPK 558 str. 1 d.).
2008-06-28 hipotekos lakštu įkeistu turtu užtikrinta prievolė pagal 2008-06-20 kredito sutartį (b. l. 15-23). 2008-06-20 kredito sutarties bendrosios dalies 46 punktas numato atvejus, kai sutartis nutraukiama banko reikalavimu, 43 punktas numato sutarties vienašališko nutraukimo tvarką. Kreditorius 2008-05-26 kredito sutartį vienašališkai nutraukė 2011-10-06 ir 2011-10-20 kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo, prašydamas areštuoti įkeistą turtą ir įspėti skolininką ir įkeisto turto savininkus, kad negražinus skolos įkeistas turtas bus parduotas iš varžytinių. Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėja patikrino ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos ir priėmė CPK 558 str. 1 d. numatytą nutartį.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad paties skolininkų prašymu šiam šeimos turtui įkeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2008-06-20 nutartimi buvo išduotas teismo leidimas sudaryti šeimos turto – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimo sandorį – teismas padarė išvadą, kad nepilnamečių vaikų interesai įkeitus šį turtą nenukentės. Be to, CPK 663 straipsnyje nurodyti apribojimai išieškant iš fizinio asmens turto nėra taikomi tais atvejais, kai yra išieškoma iš įkeisto turto (CPK 663 str. 5 d.), todėl ginčijama teismo nutartis dėl išieškojimo iš kreditoriui įkeistų daiktų nepažeidžia imperatyvių įstatymo normų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Kreditorius prašė priteisti atstovavimo išlaidas, apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus apie 363 Lt turėtas atstovavimo išlaidas, todėl atmetus atskirąjį skundą šios išlaidos priteistinos iš apeliantų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
nutarė:
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti lygiomis dalimis iš R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) kreditoriaus akcinės bendrovės DNB bankas (juridinio asmens kodas 112029270) 363 Lt (tris šimtus šešiasdešimt tris litus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.